Byla 2-1438-603/2017
Dėl lėšų, gautų pagal jos įgaliojimą, priteisimo, atsakovams S. Š. ir A. D. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir atsakovo S. Š. priešieškinį ieškovei J. V. dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė,

2sekretoriaujant Margaritai Armalienei,

3dalyvaujant vertėjui Rimantui Skuratovič,

4ieškovei J. V., ieškovės atstovui advokato padėjėjui Michail Bron,

5atsakovui S. Š., atsakovų atstovei advokatei Renatai Todesaitei,

6viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui S. Š. dėl lėšų, gautų pagal jos įgaliojimą, priteisimo, atsakovams S. Š. ir A. D. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir atsakovo S. Š. priešieškinį ieškovei J. V. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

7ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo S. Š. 1 300 000 Lt atsakovo gautų pagal įgaliojimą, 325 178,08 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas S. Š., būdamas įgaliotinis ir veikdamas pagal ieškovės 2007-03-16 išduotą notarinį įgaliojimą Nr. 1-1524, 2007-03-20 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-1630, kurios pagrindu parduotas ieškovei nuosavybės teise priklausantis butas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), ir garažas boksas, unikalus Nr. ( - ), esantis M. ( - ), už bendrą 1 300 000 Lt sumą. Šią sumą pirkėjai R. V. S. ir R. S. iki 2007-04-12 įmokėjo į S. Š. sąskaitą. Atsakovas pagal išduotą įgaliojimą nepateikė atstovaujamajai ataskaitos apie savo veiklą dėl minėto sandorio, su atstovaujamąja pagal sudarytą sandorį neatsiskaitė, todėl ieškovė 2014-03-24 pareiškimu kreipėsi į atsakovą S. Š. reikalaudama jo iki 2014-03-30 pateikti ataskaitą raštu apie savo veiklą bei pervesti gautus pinigus į ieškovės nurodytą sąskaitą. Atsakovas nurodytu terminu pinigų į ieškovės sąskaitą nepervedė, 2014-03-26 atsakymu, nenurodydamas argumentų tai padaryti atsisakė, todėl ši suma priteistina iš atsakovo ieškovės naudai. Atsakovui S. Š. ieškovės išduotas įgaliojimas galiojo iki 2010-03-16, po ko atsakovas ir be ieškovės reikalavimo privalėjo pateikti ieškovei ataskaitą ir grąžinti pagal nurodytą sutartį gautus 1 300 000 Lt. Kadangi atsakovas su ieškove neatsiskaitė ir atsisako atsiskaityti, nuo gautos sumos jis privalo mokėti ieškovei įstatymines 5 proc. metines palūkanas, kurios už laikotarpį nuo 2009-04-01 iki 2014-03-31 sudaro 325 178,08 Lt. Atsakovas taip pat privalo mokėti procesines 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

8Atsakovas S. Š. priešieškiniu prašo ieškovės ieškinį atmesti, tenkinti atsakovo priešieškinį ir priteisti atsakovo naudai iš ieškovės 73 594,84 Lt skolos ir palūkanų, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, nustačius, jog ieškovė pateikė nepagrįstą ieškinį siekdama pasipelnyti, skirti ieškovei 20 000 Lt baudą. Nurodo, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, ieškovė piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis pareiškė nepagrįstą ieškinį. Ieškovė ieškinio reikalavimus kildina iš 2007 metais atsakovui išduoto įgaliojimo, tačiau apdairus ir rūpestingas žmogus, turintis tokio mąsto turtinį reikalavimą, nedelstų su ieškiniu, jeigu su ieškove nebūtų tinkamai atsiskaityta. 2007-03-20 atsakovas, veikdamas pagal įgaliojimą pardavė ieškovei nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ). Už šio buto pardavimą ieškovė žadėjo atsakovui sumokėti 3 proc. atlygį nuo sandorio sumos. Butas buvo parduotas už 1 300 000 Lt, taigi, ieškovė žodiniu susitarimu įsipareigojo atsakovui sumokėti 39 000 Lt, nuo šios sumos skaičiuotinos 5 proc. metinės palūkanos, kurios sudaro 13 943,81 Lt. Atsakovas, veikdamas kaip įgaliotas asmuo, patyrė 3 259,50 Lt išlaidų notaro paslaugoms padengti, nuo šios sumos taip pat skaičiuotinos 5 proc. metinės palūkanos, kurios sudaro 1 165,35 Lt. Dėl to, jog ieškovė norėjo gauti pinigus grynais, atstovas patyrė 3 900 Lt išlaidų už pinigų išgryninimą, nuo šios sumos skaičiuotinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos, kurios sudaro 1 382,62 Lt. 2012-09-17 atsakovas paskolino ieškovei 10 000 Lt, ieškovė pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Atsakovas išieškojimo nėra pradėjęs, nuo šios sumos skaičiuotinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, kurios sudaro 943,56 Lt. Taigi, iš viso ieškovė atsakovui skolinga 56 159,50 Lt bei 17 435,34 Lt palūkanų.

9Atsiliepimu į priešieškinį ieškovė prašo takyti 5 metų senaties terminą priešieškinio reikalavimams dėl palūkanų priteisimo, ieškinį tenkinti pilnai, o priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog atsakovas S. Š. 2005-08-31 sudarydamas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį dėl 333/1536 žemės sklypo dalies pirkimo, esančios ( - ), ir 2 kambarių buto pirkimo adresu ( - ), naudojosi ieškovės, kaip pirkėjos vardu. Ieškovė sutartį tik pasirašė, tikrasis pirkėjas buvo S. Š., kuris 2010-04-12 pirkimo-pardavimo sutartimi tą žemės sklypo dalį su nurodytu butu pardavė UAB „Inrega“. Už naudojimąsi ieškovės vardu nurodytuose sandoriuose bei dėl to, kad S. Š. ir A. D., kuris yra ieškovės dukros tėvas, buvo ir yra draugai bei verslo partneriai, 2007-03-16 įgaliojimas Nr. 1-1524 buvo neatlygintinis ir įgaliotojo lėšomis, taigi, atsakovas priešieškiniu klaidina teismą ir nurodo tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes. Tai patvirtina ieškovo nesąžiningumą bei piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl priešieškinis šioje dalyje atmestinas. Atsakovas nurodo ilgai laukęs kol ieškovė padengs išlaidas, susijusias su pavedimo vykdymu ir tikėjo, kad ilgainiui ieškovė atsiskaitys, tačiau tai yra neįtikėtina, patvirtina atsakovo argumentų nenuoseklumą, prieštaringumą, jo nesąžiningumą. Šios aplinkybės taip pat įrodo, jog nebuvo ieškovės pažado atsakovui sumokėti 3 proc. nuo sandorio sumos, tai ieškovė neigia ir tvirtina, jog atsakovas su ieškove neatsiskaitė. Nekilnojamojo turto pardavimo profesionalai žodinių susitarimų dėl 39 000 Lt nesudaro, toks sandoris yra negaliojantis ir dėl sandorio formos nesilaikymo. Jeigu atsakovas su ieškove būtų atsiskaitęs, jis savo atlygį bei kitas su pavedimo vykdymu susijusias išlaidas būtų padengęs iš ieškovei perduodamų pinigų. Ieškovė apie pinigų išgryninimą sužinojo tik gavusi priešieškinį. Kadangi nebuvo rašytinio susitarimo dėl atlyginimo atsakovui, atmestinas ir atsakovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo. Reikalavimai dėl palūkanų priteisimo atmestini ir dėl praleisto 5 metų ieškinio senaties termino. Atsakovas nesikreipė į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo pagal 2012-09-17 vekselį, o tai patvirtina šio sandorio abejotinumą. Nurodytą sumą atsakovui yra gražinęs A. D. mažindamas šia suma mokėtiną dukrai išlaikymą. Tai, kad atsakovas šio vekselio negrąžino ieškovei bei pateikė jį teismui, patvirtina atsakovo nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Priešieškinis šioje dalyje bei dėl reikalaujamų priteisti palūkanų atmestinas. Atsakovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo atmestinas ir dėl to, jog palūkanos pagal iš vekselio kylantį reikalavimą gali būti reikalaujamos tik tuo atveju, jeigu jos buvo numatytos pačiame vekselyje. Be to, kadangi atsakovas vekselio apmokėjimui nepateikė, nepagrįstai skaičiuoja palūkanas nuo 2012-10-17. Atsakovui praleidus įstatyme numatytus imperatyvius terminus ir nepasinaudojus išieškojimo pagal vekselį ne ginčo tvarka, vekselis laikytinas tik kaip skolos raštelis, kuriam taikytinos civilinio kodekso nuostatos.

102015-11-04 Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės nutartimi prie civilinės bylos pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui S. Š. dėl lėšų, gautų pagal jos įgaliojimą, priteisimo ir atsakovo S. Š. priešieškinį ieškovei J. V. dėl skolos priteisimo prijungta civilinė byla pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovams S. Š. ir A. D. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

11Prijungtoje byloje ieškovė prašo J. V. 2007-04-24 sudarytą vienašalį sandorį – patvirtinimą (pakvitavimą), kad iš S. Š. gavo 1 300 000 Lt už butą, esantį ( - ), pagal 2007-03-20 pirkimo-pardavimo sutartį ir jokių materialinių ir moralinių pretenzijų neturi, pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė, jos dukra Anastasija bei A. D. nuo 1995 m. gyveno kartu ieškovei priklausančiame bute Medeinos g. 1-24, Vilniuje, nuo 1999 m. ieškovei priklausančiame bute ( - ). Ieškovė ir A. D. gyvendami kartu 2002-07-16 susilaukė dukros. Ieškovė nuo 1994 m. niekur nedirbo, augino vaikus ir buvo A. D. pilnai išlaikoma, nuo jo priklausoma, tą patvirtino ir A. D. elektroniniu laišku. A. D. nuo 2005 metų ėmė įkalbinėti ieškovę parduoti jai priklausantį butą bei įsigyti kitą butą. A. D. ir S. Š. nurodė, jog siekdami sutaupyti mokesčius, perkamą butą įregistruos įmonės vardu, butą parduos ieškovės vardu S. Š., o už gautus pinigus, po to kai bus sutaupytas PVM, t. y. kažkur po 2 m., ieškovei bus perrašytas įsigytas butas. Ieškovė butą išsirinko pati, jį įsirengė, persikraustė į jį gyventi. S. Š., dalyvaujant A. D. 2007-04-24 pasikvietė ieškovę į savo biurą, kur patvirtino, kad butas ( - )gatvėje įgytas ieškovės, tik bus perrašytas jos vardu vėliau. Tą patvirtina ir A. D. 2013-05-31 SMS žinutėmis, teigdamas, kad raštelis reikalingas tik formaliam patvirtinimui, kokiu pagrindu ieškovė atidavusi 1 300 000 Lt už parduotą butą gyvens įmonės bute. Taip A. D. ir S. Š. suklaidino visiškai ekonomiškai priklausomą nuo A. D. ieškovę ir privertė pasirašyti jai visiškai ekonomiškai nenaudingą raštelį, kuriuo ieškovė patvirtino gavusi pinigus už butą iš S. Š.. Ieškovė tik surašė S. Š. padiktuotą raštelį – pakvitavimą ir jį pasirašė, jokių pinigų realiai negavo. Aplinkybė, kad ieškovė apgaule buvo įtikinta, kad butas ( - )gatvėje priklauso jai patvirtina tai, kad ji sudarė sutartis su paslaugų teikėjais, sudaryta sutartis dėl šio buto pardavimo. Nesulaukusi kol butas bus įregistruotas ieškovės vardu, 2010 m. pavasarį kreipėsi į dukros Anastasijos tėvą L. P., kuris po susitikimo su A. D. nuramino ieškovę, paaiškindamas jog iškilo problemų įmonėse. Ieškovė nusprendė butą ( - )gatvėje parduoti, A. D. ir S. Š. su tuo sutiko, nurodė, kad sutvarkys dokumentus. Ieškovei suradus pirkėją, A. D. ir S. Š. nurodė, kad butą perka jų draugas Eduard, pasiūlęs už butą didesnę kainą ir sumokėjęs avansą. Ieškovei taip pat buvo nurodyta, kad iš jai tenkančios buto kainos dalies bus išskaičiuota L. P. skola A. D.. S. Š. toliau neatliekant jokių veiksmų dėl pinigų grąžinimo ar turto registravimo ieškovės vardu, pastaroji nuvyko pas atsakovą į biurą, kur jai buvo pasiūlyta rinktis namą Šumsko plente. Namui netikus bei toliau su ieškove neatsiskaitant, ieškovė kreipėsi į teismą ir policiją, kur pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo, ieškovė pripažinta nukentėjusiąja. Pranešimai apie įtarimą įteikti A. D. bei S. Š.. Ieškovė 2007-04-24 pasirašytą raštelį (pakvitavimą) laikydama vienašaliu sandoriu ginčija CK 1.91 str. numatytais pagrindais, kaip sudarytą suklaidinant apgaule ir būnant visiškai ekonomiškai priklausomai nuo A. D., priverstai pasirašyti jai ekonomiškai nenaudingą sandorį. A. D. ir anksčiau yra privertęs ieškovę pasirašyti pakvitavimą, kad jos vaikai pradėti nenatūraliu būdu bei ji neturi jam jokių pretenzijų, išskyrus materialines. Atsakovas S. Š., veikdamas kartu su A. D., dar 2005-08-31 sudarydamas valstybės žemės pirkimo-pardavimo sutartį ir 2 kambarių buto pirkimo-pardavimo sutartį jau turėjo įtaką, manipuliavo ir valdė ieškovę, naudojosi ja ir jos kaip pirkėjos vardu, nors ieškovė šias sutartis tik pasirašė, o tikruoju pirkėju buvo S. Š.. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad S. Š. neketino perduoti ieškovei pinigų. Šiais veiksmais ieškovei sukelta didelė turtinė ir neturtinė žala. S. Š. pagal ieškovės 2007-03-16 išduotą įgaliojimą nepateikė raštu atstovaujamajai ataskaitos apie savo veiklą dėl sudaryto sandorio, su atstovaujamąja neatsiskaitė, ieškovės pareikalavimu ataskaitos nepateikė, piniginių lėšų ieškovei neperdavė ir atsisakė tą padaryti. Įgaliojimas galiojo iki 2010-03-16, po ko atsakovas privalėjo pateikti ataskaitą bei grąžinti ieškovei pagal sutartį gautus pinigus. Be to, atsakovas privalo ieškovei mokėti palūkanas, kurios sudaro 94 178,08 Eur, taip pat 5 proc. dydžio procesines palūkanas.

12Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 25 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies – iš ieškovės atsakovui S. Š. priteisė 2 896,20 Eur skolos, 227,64 Eur palūkanų ir 93,72 Eur žyminio mokesčio.

13Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. sprendimą panaikino ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

142017 m. balandžio 19 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovė J. V. palaikė pareikštus reikalavimus, procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus. Paaiškino, jog A. D. įkalbėjo parduoti jai nuosavybės teise priklausantį butą ( - ), ir įsigyti kitą butą, labiau atitinkantį šeimos poreikius, šiam sandoriui sudaryti išduoti įgaliojimą S. Š.. Ieškovė neturėjo pinigų pradiniam perkamo buto įnašui, A. D. pasiūlė butą pirkti per įmonę, S. Š. gavo už parduotą butą pinigus, o ieškovė gavo butą ( - )gatvėje. A. D. pažadėjo, kad susigražinus įmonei PVM maždaug po 2 metų, butas bus įregistruotas ieškovės vardu. Ieškovė butą įrengė, jame gyveno, vis klausinėjo, kada bus įregistruotas butas ieškovės vardu, A. D. ieškovę ramino, jog kilę nesklandumų įmonėje, tačiau turto neperregistravo. Ieškovė bute ( - ) gatvėje gyveno 7 metus. S. Š. siūlė ieškovei kitą nekilnojamąjį turtą, tačiau šis turtas ieškovei netiko, ieškovė prašė grąžinti jai pinigus gautus pardavus jos butą. Vyresniosios dukros tėvas pasiskolino iš A. D. pinigų, o S. Š. paaiškino, jog iš ieškovės pinigų išskaičiuos A. D. skolą. Bute pradėjo lankytis antstoliai, paaiškino, kad butas priklauso AB SEB bankui. Ieškovė buvo iškeldinta iš šio buto, liko ir be pinigų, ir be gyvenamosios vietos. S. Š. sudarant sandorius buvo reikalingas tam, kad ieškovė gautų butą ( - ) gatvėje, nes ieškovė negalėjo gauti pinigų už parduodamą butą, taip buvo susitarusi pirkėja su S. Š. ir A. D.. Pinigai buvo tiesiogiai panaudoti atsiskaityti už butą ( - ) gatvėje. A. D. ir S. Š. pasikvietę ieškovę į biurą ir paaiškinę, kad ieškovė butą jau įsirengusi, jame gyvena, todėl turi pasirašyti raštelį, kad pinigus už parduotą butą gavo. Raštelis buvo pasirašytas vienu egzemplioriumi, jo tekstą nurodė S. Š., ieškovė jį perrašė ir pasirašė. Ieškovei buvo paaiškinta, jog minėtas raštelis skirtas tik įmonei bei A. D. ir S. Š.. Ieškovė persikėlė į butą ( - ) gatvėje po raštelio pasirašymo. S. Š. atsisakė pervesti pinigus į sąskaitą, nes aiškino nenorintis turėti problemų su FNTT, Mokesčių inspekcija. Šie pinigai nebuvo skirti ieškovei, tarp šalių vyko mainai - pardavus butą gauti pinigai išmainyti į butą ( - ) gatvėje. Ieškovei visada buvo sakoma, kad butas ( - ) gatvėje yra jos. Ieškovė suprato, kad butas jai nepriklauso, kai atėjo antstoliai, kurių ieškovei buvo liepta neįleisti, taip pat kai ieškovė norėjo parduoti šį butą ir sužinojo, jog jis areštuotas banko. A. D. paaiškino, jog tai tik formalumai, o reikalui esant, jie būtų panaikinti. A. D. davė ieškovei 2 000 000 Lt vekselį tam atvejui, jeigu su juo kažkas atsitiktų, tam kad ieškovė galėtų reikalauti pinigų vaikui. Kodėl vekselį A. D. perdavė ieškovei būtent po sandorio sudarymo, ieškovė nežino, jis buvo padėtas į stalčių ir neturėjo jokios galios. Butą ( - ) gatvėje ieškovė įsirengė už tuos pačius pinigus, kuriuos gavo už parduotą butą, remontą derino A. D. ir S. Š., apmokėjo įmonės UAB „Evekas“ ir UAB „Eveko investicijos“.

15Ieškovės atstovas advokato padėjėjas Michail Bron 2017 m. balandžio 19 d. vykusio teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, paaiškino, kad buto ( - ) gatvėje pardavimo tikslas buvo mainų forma pereiti gyventi į butą, esantį ( - ) gatvėje, tik mainai nebuvo tinkamai įteisinti. Tuo tikslu buvo suteiktas įgaliojimas S. Š., kuris pardavė butą, gavo pinigus, surašytas pakvitavimas, kad ieškovė gavo pinigus. Ieškovė persikėlė gyventi į butą ( - ) gatvėje, į kurį neturėjo jokių teisių, šiame bute gyveno 7 metus, tikėdamasi, kad jis bus registruotas jos vardu. Ieškovei kilo įtarimas dėl buto neįregistravimo jos vardu, todėl ji nuolat kreipėsi į A. D. šiuo klausimu. A. D. jo ir ieškovės susirašinėjime nurodo, kad atsiskaitys su ieškove, pripažino, kad yra skola už butą, nurodė, kad ieškovė šį klausimą spręstų su S. Š.. Susirašinėjimas vyksta 2013 metais, t. y. tuo metu, kai ieškovė gyveno bute ( - ) gatvėje. Spręstas klausimas dėl pinigų grąžinimo, nes buto perleisti ieškovei nebuvo galimybės dėl sudarytos lizingo sutarties. Susirašinėjimas patvirtina, kad situacija yra tokia, kokią ją nurodo ieškovė, be to, pripažįstama, kad pinigai nebuvo perduoti. Ieškovė pagrįstai prašo pripažinti raštelį kaip sudarytą dėl apgaulės. Apgaulė šiuo atveju egzistuoja, nes ieškovė pasitikėjo atsakovais, A. D. yra atsakovės vaiko tėvas, jie su ieškove gyveno kartu, o S. Š. geras A. D. draugas. UAB „Evekas“ sandorio sudarymo metu ginčo buto ( - ) gatvėje nuosavybės teise nevaldė, šią įmonę valdė A. D.. UAB „Eveko investicijos“ valdybos nariu ar valdybos pirmininku buvo S. Š.. Butas, esantis ( - ) gatvėje, priklausė UAB „Eveko investicijos“ buvo parduotas UAB „Evekas“ už 1 350 000 Lt. Butų vertė pagal sandorius yra lygiavertė, juos valdė juridiniai asmenys, kuriems tiesioginę įtaką turėjo atsakovai, taigi, taip ir buvo suformuotas ieškovės pasitikėjimas. Ieškovė įsikraustė į ( - ) gatvėje esantį butą, taigi, logiškas ieškovės paaiškinimas, kad ji tikėjo, jog butas bus perrašytas jai. Tai patvirtina ir ieškovės bei A. D. susirašinėjimas. Ieškovė visą šį laiko tarpą buvo be pinigų, tą patvirtina ir byloje esanti medžiaga, atsakovo S. Š. pozicija, kad ieškovė skolinosi iš jo 10 000 Lt, nors buvo ką tik pardavusi butą ir anot atsakovo turėjo 1 300 000 Lt. Ieškovė neturėjo raštelio, kurį prašo pripažinti negaliojančiu, tą įrodymą į bylą pateikė atsakovas, po ko ieškovė teikė patikslintą ieškinį, taigi, ieškovė byloje elgėsi sąžiningai. S. Š. yra teisiškai išprusęs verslininkas, todėl jis nebūtų net ir bendravęs su ieškove apie jo skolą ieškovei. Tuo tarpu A. D. patvirtina skolą ieškovei, nukreipė dėl skolos ieškovę pas S. Š.. Paaiškino, jog 2 000 000 Lt vekselį A. D. išrašė kaip garantą ieškovei, jei jis mirtų, šio vekselio byloje nėra. Tarp šio dokumento ir ieškovės reikalavimo nėra ryšio. Ieškovės ir A. D. susirašinėjime nekalbama apie pakvitavimą, ieškovė greičiausiai apie jį pamiršo.

16Atsakovas S. Š. 2017 m. balandžio 19 d. vykusio teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė su A. D. kreipėsi į atsakovą norėdami parduoti butą ( - ) gatvėje. Vėliau paaiškėjo, jog ieškovė pati rado pirkėją, atsakovo prašė gauti pinigus, juos išgryninti ir perduoti ieškovei, nes atsakovas turėjo galimybę išgryninti pinigus už mažesnius banko mokesčius. Atsakovas gavęs pinigus juos išgrynino balandžio 20 dieną, ieškovė atvyko atsiimti pinigų balandžio 24 dieną. Pinigai buvo vakuuminėse pakuotėse po 500 Lt. Atsakovas pilnai atsiskaitė su ieškove, paprašė parašyti raštelį, vėliau jokių klausimų su ieškove nesprendė. Problemos su ieškove prasidėjo 2014 metais, kuomet ji kreipėsi į atsakovą dėl nesutarimų su A. D.. Ieškovė parodė atsakovui 2 000 000 Lt vekselį, kurį jai išdavė A. D.. Kokiomis aplinkybėmis šis vekselis buvo išduotas atsakovas nežinojo, tik iš A. D. parodymų suprato, kad jis pasirašytas po to, kai A. D. gavo iš ieškovės pinigus. Dėl šio vekselio prasidėjo konfliktai tarp ieškovės ir A. D., jie pradėjo skaičiuoti kas kam ir kiek skolingas. Galiausiai jie susitarė, kad A. D. skolingas ieškovei 500 000 Lt. 2014 metais ieškovė notarų biure patvirtino, kad su ja yra tinkamai atsiskaityta pagal minėtą vekselį. Vėliau atsakovas gavo iš ieškovės pretenziją, kuria ji reikalavo iš atsakovo atsiskaityti pagal įgaliojimą. Ieškovė, gavusi pinigus iš atsakovo, juos perdavė A. D., o pastarasis pasirašė jai 2 000 000 Lt sumai vekselį. Įgaliojimo išdavimui notarą surado ieškovė, atsakovui notarė yra pažįstama. A. D. prašė atsakovo parengti 2 000 000 Lt vekselį, atsakovas parengė projektą ir atidavė jį A. D., apie šio vekselio pasirašymą atsakovas sužinojo tik kai su juo pas atsakovą atėjo ieškovė. Atsakovas sandoriui sudaryti buvo reikalingas dėl to, kad ieškovei reikėjo grynųjų pinigų, atsakovas galėjo išgryninti pinigus pigiau. Atsakovas UAB „Eveko investicijos“ buvo valdybos nariu, pasyviai dalyvavo įmonės veikloje, yra UAB „Evekas“ akcininkas, ieškovė taip pat dirbo šioje įmonėje. Apie butą ( - ) gatvėje atsakovas sužinojo 2009 metais. Įmonė turėjo du butus, vienas buvo parduotas, kitas įrengtas ir jame leista gyventi ieškovei. Butą perleisti ieškovei galbūt žadėjo A. D., tačiau ne atsakovas. Apie buto įrengimą atsakovas sužinojo gavęs iš direktorių sąskaitas 2014 metais, kuomet buvo atliekamas iškeldinimas. A. D. pažįsta ilgai, kartu vykdo kelis verslus.

172017 m. balandžio 19 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovų atstovė advokatė Renata Todesaitė palaikė priešieškinį pilna apimtimi. Paaiškino, jog tarp ieškovės ir S. Š. buvo žodinis susitarimas dėl komisinio mokesčio.

182017 m. spalio 12 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokato padėjėjas Michail Bron paaiškino, jog ieškovė, po buto ( - ) gatvėje pardavimo, pinigų negavo, nes įsikėlė į kitą butą, esantį ( - )gatvėje, kurį įsigijo atsakovo įmonė lizingo pagrindais. Atsakovai žadėjo minėtą butą registruoti ieškovės vardu, tačiau šis faktas taip ir neįvyko, taigi, ieškovė neteko buto bei negavo jokių pinigų. Ieškovė nuosekliai reikalavo pinigų už butą, iš pateikto susirašinėjimo matyti, kad šis reikalavimas buvo pripažintas ir su ieškove buvo žadama atsiskaityti, už pavėlavimą turėjo būti mokamos palūkanos. A. D. ne kartą patvirtino ieškovės teises į butą ( - )gatvėje. Iš pateiktų į bylą susirašinėjimų matyti, kad buvo žadėta su ieškove atsiskaityti, taip pat kad pinigų grąžinimas susijęs su buto sandoriu. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje minimas 2 000 000 Lt vekselis, pasirašytas 2007 m. kovo 22 d. Šis vekselis svarbus tuo, kad buvo bandoma įrodyti, kad gavusi pinigus už butą iš S. Š., ieškovė juos perdavė A. D. ir išrašė vekselį, tačiau neatitinka sandorių sumos. Ieškovė visos bylos nagrinėjimo metu, taip pat ikiteisminio tyrimo byloje tvirtino, kad šis vekselis yra niekinis, ieškovė jokių pinigų A. D. neskolino, vekselis išduotas jai kaip garantija, jeigu A. D. kas nors atsitiktų. Faktiškai ieškovė neturėjo finansinių galimybių paskolinti tokią sumą. Pats A. D. atliekant ikiteisminį tyrimą patvirtino, kad šis vekselis buvo išduotas kaip garantija jo mirties atveju. Pagal minėtą vekselį A. D. turėjo ieškovei grąžinti pinigus iki 2008-02-01. Iš pateikto į bylą susirašinėjimo galima spręsti, jog A. D. šį vekselį taip pat vertina kaip niekinį. Ieškovei pradėjus kelti vekselio klausimą, sujudo ir už butą gautų pinigų grąžinimo klausimas. A. D. paskolino pinigų buvusiam ieškovės sutuoktiniui L. P., šiam pinigų negrąžinus, atsakovai nusprendė šią skolą išskaičiuoti iš ieškovei už butą grąžintinų pinigų ir ieškovei grąžinti likutį, taigi, be teisėto pagrindo L. P. skola susieta su ieškovės už butą gautina suma. Ieškovės argumentus patvirtina ir į bylą pateikti A. D. ranka atlikti paskaičiavimai, kuriuose susieta L. P. skola bei ieškovės už butą gautina suma. Buto pirkėją surado pati ieškovė, todėl S. Š. paslaugos ieškovei nebuvo reikalingos. Ieškovei buvo skubiai reikalingi pinigai tam, kad galėtų sumokėti už perkamą butą. Buto pirkėja R. V. S. paaiškino, kad ieškovė kurį laiką gyveno parduotame jiems bute, palūkanas bankui mokėjo S. Š.. UAB „Evekas“ direktorius V. M. nežinojo, jog bute ( - ) gatvėje gyvena ieškovė, buto disponavimo klausimus sprendė tik A. D.. UAB „Evekas“ valdybos pirmininkas K. K. paaiškino, kad butas buvo pirktas reprezentaciniais tikslais, raktai buvo atiduoti A. D.. Ieškovei buvo žadama butą perleisti, tačiau kadangi įmonės valdžios organai nežinojo kas jame vyksta, šio buto nebuvo ketinama perleisti ieškovei. Kiti byloje apklausti liudytojai patvirtino ieškovės nurodytas bylos aplinkybes, jos patvirtina, kad ieškovė pakvitavimą pasirašė dėl apgaulės, pinigų už parduotą butą ar kito buto negavo, todėl ieškinys turi būti tenkinamas. Pasisakydamas dėl priešieškinio, atstovas pažymėjo, jog susirašinėjime nurodyta, kad A. D. yra S. Š. draugas, todėl komisinis iš ieškovės nėra imamas, taigi, šalys nebuvo susitarusios dėl komisinio mokesčio, šios teisės atsakovas atsisakė 2007 metais. Ieškovės pasirašytas pakvitavimas surašytas diktuojant S. Š. ir pasirašytas ieškovės. Taip pat parduodant butą buvo sugalvota schema dėl pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo, tai matyti iš tarp ieškovės ir A. D. vykusio susirašinėjimo. S. Š. susirašinėjime taip pat patvirtina, kad perdavė ieškovei 500 000 Lt, tuo tarpu ieškovė išduotame pakvitavime patvirtina, kad su ja yra pilnai atsiskaityta pagal A. D. išduotą vekselį. Atsakovas S. Š. patvirtino, jog A. D. ieškovei išrašytą vekselį rengė jis, tačiau šis vekselis nebuvo pasirašytas jo akyse. Šios aplinkybės patvirtina atsakovų elgesio standartą veikti apgaule. Byloje yra akivaizdus neatitikimas tarp paaiškinimų bei dokumentų, nurodytų sumų. Dokumentų visuma patvirtina ieškovės teisę į ieškinio patenkinimą, todėl ieškovė prašo grąžinti pinigus pagal negaliojantį pakvitavimą. Ieškovė pasitikėjo atsakovais, ieškovės elgesys buvo toks pats tiek sudarant sandorį, tiek po jo sudarymo. Po sandorio sudarymo ieškovės teisė į butą ir pinigus buvo pripažinta. Neaišku, kam buvo reikalingas tarpininkas, taip pat kam reikėjo gryninti pinigus, o ne tiesiog pervesti juos į banko sąskaitą, kai ieškovė rado pirkėją, atvedė jį pas S. Š.. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovės prašymą išgryninti gautus pinigus. Papildomai paaiškino, jog ieškovė, tik supratusi, kad ją bandoma apgauti, pradėjo fiksuoti visus pokalbius, šie susirašinėjimai yra pateikti į bylą. Neįtikėtina, jog parduodant butą S. Š. buvo reikalingas tik tam, kad galėtų išgryninti pinigus. Atsakovai neneigia ieškovės teisės į butą. L. P. patvirtino, kad ieškovei buvo žadama perrašyti butą, tačiau butas nebuvo perrašytas. Ieškovė pasitikėjo atsakovais, įsirengė butą, įsikėlė į jį, jame gyveno ir laukė kol jis bus perrašytas, kai butas nebuvo perrašytas, ieškovė tapo budresnė, ėmė viską fiksuoti. Prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

192017 m. spalio 12 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovas S. Š. palaikė priešieškinį, prašė ieškinį atmesti.

20Atsakovų atstovė advokatė Renata Todesaitė 2017 m. spalio 12 d. vykusio teismo posėdžio metu paaiškino, jog L. P. tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą nurodė, kad visų niuansų jis nežinojo, ieškovė pasakojo nuotrupomis, bet esmė buvo ta, kad ieškovė pardavė butą, pinigus perdavė A. D., persikraustė į kitą butą, kuris jai turėjo priklausyti, tačiau nebuvo perrašomas. Taigi, pinigus gavo A. D., tuo tarpu S. Š. tik sutiko veikti pagal įgaliojimą. S. Š. turėjo išskirtines sąlygas išgryninti pinigus banke, pinigų reikėjo A. D., ieškovė tai žinojo, todėl buvo įtrauktas S. Š.. Buvo išrašytas įgaliojimas, butas parduotas, pinigai perduoti ieškovei, ji parašė ir pasirašė pakvitavimą. Atsakovas neneigia ir niekada neneigė, kad S. Š. padiktavo tekstą, būtent jam reikėjo pakvitavimo, nes veikė pagal įgaliojimą. Ieškovei buvo išrašytas 2 000 000 Lt vekselis, neaišku, kodėl ieškovė negynė savo pažeistų teisių, nesikreipė dėl šios sumos grąžinimo. Pažymėjo, jog pateikti ne nuoseklūs susirašinėjimai, o tik ieškovei naudingos nuotrupos. S. Š. tik vykdė jam pavestas pareigas pagal įgaliojimą, atsakovas šiais pinigais nedisponavo, jų neėmė. Balandžio 1 d. S. Š. perdavė ieškovei tiek pinigų, kiek pasakė A. D., tai buvo ieškovės ir A. D. reikalai. Ieškovė šiuos pinigus įsidėjo į Medicinos banko seifą. Kitą darbo dieną S. Š. iš ieškovės gavo reikalavimą pagal įgaliojimą gautus pinigus pervesti į nurodytą sąskaitą. S. Š. nurodė ieškovei, kad yra viską įvykdęs, tačiau ieškovė nėra su juo atsiskaičiusi, t. y. nepadengė jo patirtų išlaidų vykdant pavedimą. Atsakovas gavo ieškinį iš teismo, parengė priešieškinį, tačiau nurodė, jog pakvitavimo originalą pateiks teismui tik teismo posėdžio metu, siekiant išvengti atsitiktinio dokumento žuvimo. Praėjus kuriam laikui atsakovo biure buvo atlikta krata, paimti visi dokumentai. Atsakovo prašymu buvo aprašyti keli dokumentai, t. y. pakvitavimas, A. D. išduotas ir grąžintas 2 000 000 Lt vekselis. Ieškovės inicijuotas ikiteisminis tyrimas nutrauktas pripažinus, kad jame nėra nusikaltimo sudėties, o buvo siekiama kriminalizuoti civilinius santykius. Z. G. nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės bei yra mažai tikėtinos. Ieškovė nepateikė nei vieno susirašinėjimo su S. Š., visi susirašinėjimai pateikti tik su A. D.. Visi įrodymai dėl S. Š. patirtų išlaidų pateikti į bylą. Ieškovė nuolat skolinosi iš S. Š. pinigus, pagal išrašytą 10 000 Lt vekselį su atsakovu neatsiskaitė, šios sumos atsakovui neatidavė, ji nebuvo įskaityta. Atsiskaičiusi su atsakovu ieškovė nuolat atgaudavo vekselį ar paskolos raštelį. Prašė ieškinį pilna apimtimi atmesti, priešieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog būtent pati ieškovė norėjo gauti sumą už butą grynais pinigais, juos perdavė A. D., kuris išrašė ieškovei vekselį 2 000 000 Lt.

21Ieškinys netenkintinas. Priešieškinys tenkintinas iš dalies.

22Bylos medžiaga patvirtina, kad 2005-02-25 ieškovė sudarė pirkimo-pardavimo sutartis dėl buto, esančio ( - ), bei žemės sklypo dalies, esančios ( - ), 2010-04-21 šis turtas perleistas tretiesiems asmenims. 2007-03-16 ieškovė įgaliojo atsakovą S. Š. parduoti savo nuožiūra aptariant esmines ir neesmines sutarties sąlygas butą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), ir garažą boksą Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį notarų biure, priėmimo-perdavimo aktą, gauti pinigus, pasirašyti pareiškimą apie visišką atsiskaitymą, tuo tikslu atstovauti ieškovės interesus VĮ Registrų centras, Gyventojų registro tarnyboje, kitose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, gauti ir pateikti reikalingus dokumentus, už ieškovę pasirašyti, daryti ieškovės vardu pareiškimus atlikti kitus veiksmus, susijusius su pavedimu. Įgaliojime taip pat nurodyta, jog jis galioja iki 2010-03-16. 2007-03-20 sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis tarp ieškovės, už kurią pagal įgaliojimą Nr. 1-1524 veikia S. Š., ir R. V. S., kuria ieškovė pardavė pirkėjams R. V. S. ir R. S. butą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - )-23, garažą boksą Nr. 34, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), už bendrą 1 300 000 Lt sumą, kurią pirkėja įsipareigojo sumokėti į S. Š. sąskaitą iki 2007-04-20. Notaro atlyginimas už minėtos sutarties patvirtinimą sudaro 6529 Lt. 2007-04-12 notaro liudijimas patvirtina, kad pagal ieškovės, atstovaujamos S. Š. pareiškimą R. V. S. visiškai atsiskaitė pagal 2007-03-20 pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovo banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog R. V. S. 2007-04-06 sumokėjo 1 300 000 Lt, 2007-04-11 iš atsakovo sąskaitos išgryninta 1 300 000 Lt, taip pat nurašytas 3 900 Lt mokestis už grynųjų pinigų išmokėjimą iš sąskaitos. Į bylą pateiktas raštas, kuriuo ieškovė patvirtina, kad gavo iš S. Š. 1 300 000 Lt už butą, esantį ( - ), pagal 2007-03-20 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-1630, ieškovė pretenzijų atsakovui neturi. 2007-03-22 atsakovas A. D. išdavė ieškovei 2 000 000 Lt vekselį. 2014-03-21 pareiškimu patvirtintu notaro ieškovė patvirtino, jog A. D. pagal 2007-03-22 vekselį visiškai bei tinkamai atsiskaitė su ieškove.

23Pateikta 2007-02-01 pirkimo pardavimo sutartis patvirtina, kad butas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), dalis žemės sklypo bei parkavimo vieta įgyta UAB „SEB VB lizingas“ ir finansinio lizingo sutartimi perduota UAB „Evekas“. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, jog butas, unikalus Nr. ( - )nuosavybės teise nuo 2007-02-01 priklausė AB SEB lizingas, registruota lizingo (finansinės nuomos) sutartis UAB „Evekas“. Į bylą pateikta 2012-07-02 atstovavimo paslaugų, parduodant nekilnojamąjį turtą, teikimo sutartis tarp ieškovės ir UAB „Rebaltic“, kuria susitarta dėl buto, esančio ( - ), pardavimo. Ieškovė yra sudariusi paslaugų teikimo sutartis butui, esančiam ( - ).

24Ieškovė 2014-03-24 pareiškimu dėl reikalavimo įvykdyti prievolę reikalavo įgaliotinį S. Š. iki 2014-03-30 pateikti ataskaitą raštu apie savo veiklą dėl sudaryto sandorio ir iki 2014-03-30 pervesti pagal 2007-03-20 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-1630 gautus 1 300 000 Lt į ieškovės sąskaitą. Atsakymu į ieškovės reikalavimą atsakovas S. Š. nurodė, jog yra įvykdęs pareigą atsiskaityti už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą, tuo tarpu ieškovė nėra įvykdžiusi pareigos atlyginti atstovo patirtas išlaidas, susijusias su pavedimo vykdymu bei sumokėti atlygį už atliktą darbą.

252014-09-03 pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 13-1-02130-14 pagal BK 182 str. 2 d. dėl sukčiavimo prieš S. Š.. 2015-10-21 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 13-1-02130-14 nutrauktas, nes nebuvo padaryta BK 182 str. 2 d. numatyta nusikalstama veika.

26Ieškovė 2012-09-17 išduotu paprastuoju vekseliu įsipareigojo 2012-10-17 besąlygiškai sumokėti S. Š. 10 000 Lt, kuriame ieškovė taip pat patvirtina, kad 10 000 Lt gavo 2012-09-17. Į bylą pateiktas notaro patvirtintas A. D. pareiškimas, kuriuo A. D. nurodo, kad negali patvirtinti, jog yra įvykdęs ieškovės prievolę S. Š. pagal 2012-09-17 vekselį, taip pat paaiškina, jog prieš minėto vekselio pasirašymą buvo daugiau atveju kai S. Š. skolino pinigus ieškovei ir A. D. padengdavo jos skolas, tačiau 2012-09-17 įsipareigojimų nėra padengęs, šią skolą ieškovė gali padengti pati, nes yra gavusi iš A. D. didelę pinigų sumą.

27Dėl ieškinio reikalavimų

28Ieškovė, reikšdama reikalavimą pripažinti 2007-04-24 sudarytą vienašalį sandorį – patvirtinimą (pakvitavimą), kad iš S. Š. gavo 1 300 000 Lt už butą, esantį ( - ), pagal 2007-03-20 pirkimo-pardavimo sutartį ir jokių materialinių ir moralinių pretenzijų neturi, pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento, nurodo, kad šis vienašalis sandoris sudarytas dėl apgaulės bei dėl to, jog ji buvo ekonomiškai priklausoma nuo A. D.. Tinkamas valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorio, turinčio valios trūkumų, t. y. sudaryto dėl apgaulės, pripažinimas negaliojančiu. Pažymėtina, jog pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį, dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valios susiformavimui. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-2007; 2014 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2014). Pažymėtina, kad apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015, 2016 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-421/2016). Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar viena ginčo šalis atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti antrą ginčo šalį), dėl kurių antra ginčo šalis buvo paskatinta sudaryti tokį sandorį, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir antros ginčo šalies elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek sudarant sandorį bei po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26-686/2015). Pažymėtina, jog apgaule gali būti sudarytas ir vienašalis sandoris.

29Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktika dėl šių įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo yra nuosekli ir išsami. Šis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

30Byloje nėra ginčo, jog ieškovė parašė bei pasirašė 2007-04-24 vienašalį sandorį – patvirtinimą, kad iš S. Š. gavo 1 300 000 Lt pagal 2007-03-20 pirkimo-pardavimo sutartį bei jokių pretenzijų pastarajam neturi, tačiau ieškovė nurodo, jog minėtą patvirtinimą parašė ir pasirašė suklaidinta atsakovų A. D. bei S. Š., žadėjusių jos vardu įregistruoti nuosavybės teisę į butą, esantį ( - ). Teismo vertinimu šie ieškovės argumentai yra nepagrįsti. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, jog butas, unikalus Nr. ( - ) nuosavybės teise nuo 2007-02-01 priklausė AB SEB lizingas, registruota lizingo (finansinės nuomos) sutartis UAB „Evekas“. Nors atsakovai A. D. bei S. Š. yra susiję su įmonėmis UAB „Evekas“ bei UAB „Eveko investicijos“, tačiau minėtas turtas nebuvo registruotas šių įmonių vardu, priešingai, nuosavybės teise minėtas butas priklausė AB „SEB lizingas“, taigi, atsakovai negalėjo įregistruoti minėto turto ieškovės vardu. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog pirkimo-pardavimo sutartis, kuria perleistas butas ( - ), sudaryta 2007-02-01, tuo tarpu įgaliojimas S. Š. išduotas 2007-03-16, o buto, esančio ( - ), bei garažo bokso, esančio ( - ), notarinė pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2007-03-20. Be to, ieškovė teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus nurodė, kad minėtą butą pirkimui išsirinko pati, taigi, ieškovė, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, ketindama sudaryti sandorį dėl didelės vertės turto, turėjo visas galimybes patikrinti kam jos planuojamas įsigyti būstas priklauso, taip pat ar yra galimybė jį įsigyti. Ieškovė turėjo patirties sudarant nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, į bylą pateikė įrodymus apie 1997 m., 1999 m. bei 2005 m. sudarytus nekilnojamojo turto, t. y. butų, pirkimo-pardavimo sandorius. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas S. Š. iki 2007-04-24 ieškovės parašyto bei pasirašyto patvirtinimo siūlė jai perleisti nuosavybės teisę į butą, esantį ( - ) (CPK 178 str.). Liudytojų parodymai teismo vertinimu šių aplinkybių nepatvirtina, nes duodami parodymus liudytojai nurodė ieškovės jiems išdėstytas aplinkybes. Teismo posėdžio metu liudytoja B. L. paaiškino, jog studijavo kartu su ieškove verslo teisę. Nors, anot liudytojos, ieškovė studijų nebaigė, tačiau teismo vertinimu, ieškovės studijuojant įgytos žinios, jos amžius, anksčiau sudaryti nekilnojamojo turto sandoriai, paneigia ieškovės nurodomus argumentus, jog ji pasitikėjo atsakovais, nei sandorio sudarymo metu, nei vėliau nepatikrino, kam priklauso butas ( - ), bei dėl apgaulės pasirašė minėtą patvirtinimą. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog tarėsi, kad naujas butas bus įregistruotas įmonės vardu, o vėliau perregistruotas ieškovės vardu tam, kad būtų sutaupyti mokesčiai. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė 7 metus gyveno šiame bute, sudarė paslaugų teikimo sutartis, taip pat 2012-07-02 sudarė atstovavimo paslaugų, parduodant nekilnojamąjį turtą, teikimo sutartį, taigi, ketino parduoti minėtą butą. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, sprendžia, jog ieškovei negalėjo būti nežinoma, kam nuosavybės teise priklauso butas, t. y. kad atsakovai neturi galimybės jai perleisti minėto buto.

31Ieškovės atstovas paaiškino, jog ieškovė apie ginčijamo raštelio pasirašymą buvo pamiršusi, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ieškovė davė išsamius paaiškinimus apie visas šio raštelio surašymo aplinkybes, t. y. nurodė tikslią datą, kada jis buvo pasirašytas, taip pat jog jis buvo pasirašytas S. Š. ofise, jai buvo paduotas dokumentas, kurį ji turėjo perrašyti, ji tą padarė, pasirašė ir padavė šį raštelį S. Š., jis buvo surašytas vienu egzemplioriumi. Taigi, kadangi ieškovė išsamiai atsiminė visas šio dokumento sudarymo aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, jog ieškovė apie šio dokumento sudarymą buvo pamiršusi. Teismo vertinimu aplinkybė, jog ieškovė sudarė paslaugų teikimo sutartis, gyveno minėtame bute, jį įsirengė nesudaro pagrindo pripažinti ieškovės ginčijamą sandorį sudarytu dėl apgaulės, nes minėtos aplinkybės įvyko jau po minėto sandorio sudarymo bei šio sandorio sudarymui neturėjo įtakos. Nors ieškovei buvo žinoma, kad butas, esantis ( - ), atsakovams nepriklauso, ji pasirašė patvirtinimą, jog S. Š. su ja pagal pirkimo-pardavimo sutartį yra atsiskaitęs, ieškovė į teismą kreipėsi tik po 7 metų. Teismo vertinimu, toks ieškovės elgesys paneigia jos ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog pinigai už parduotą butą M( - )nebuvo jai perduoti, o patvirtinimą apie jų gavimą ieškovė pasirašė dėl atsakovų apgaulės.

32Ieškovė, prašydama pripažinti 2007-04-24 patvirtinimą negaliojančiu nurodo, kad šį dokumentą parašė bei pasirašė dėl to, jog buvo ekonomiškai priklausoma nuo A. D.. CK 1.91 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad realiu grasinimu laikomas kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sandorį galima pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl ekonominio spaudimo tik esant tokių sąlygų visumai: 1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; 2) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; 3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; 4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011). Pagal CK 1.91 straipsnio 4 dalį nustatydamas, buvo ar ne realaus grasinimo faktas, teismas turi atsižvelgti į šalies, kuriai buvo grasinta, amžių, finansinę būklę, lytį, veiksmų pobūdį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Kiekvienoje konkrečioje byloje aptariamu pagrindu ginčijamo sandorio vertinimas priklauso nuo individualių byloje nustatytų jo sudarymo aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2011). Aplinkybė, jog A. D., būdamas jų abiejų dukros tėvu, padėjo ieškovei materialiai, pirko keliones, teikė dukrai išlaikymą, apmokėjo auklės paslaugas, nepatvirtina ieškovės argumentų, kad ji buvo ekonomiškai priklausoma nuo šio asmens. Priešingai, šie ieškovės argumentai tik patvirtina, kad atsakovas A. D. vykdė jam įstatymo nustatytą pareigą išlaikyti dukrą. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad A. D. ją išlaikė, taigi, nepateikė ir įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė buvo ekonomiškai priklausoma nuo atsakovo (CPK 178 str.). Aplinkybė, jog A. D. paaiškino grąžindavęs ieškovės skolas nepatvirtina, kad jis išlaikė ieškovę. Teismas atkreipia dėmesį, jog 2007-03-22 A. D. išdavė ieškovei 2 000 000 Lt sumai vekselį, 2014-03-21 ieškovė patvirtino, jog atsakovas pagal minėtą vekselį su ieškove yra atsiskaitęs. Nors ieškovė nurodo, kad minėtas vekselis buvo išduotas kaip garantas ieškovei A. D. mirties atveju, tačiau teismas šiuos ieškovės argumentus vertina kritiškai, nes vekselis yra vertybinis popierius, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 str. 1 d.). Bylos duomenimis A. D. yra verslininkas, todėl mažai tikėtina, jog išduotų tokio pobūdžio dokumentus bei tokioms sumoms kaip garantijas. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė pasirašė patvirtinimą apie pinigų gavimą S. Š., tačiau ne A. D.. Nors byloje nustatyta, kad A. D. ir S. Š. yra draugai, juos sieja verslo santykiai, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad būtent dėl A. D. veiksmų, t. y. ieškovės teigimu jos ekonominio priklausomumo nuo A. D., ieškovė pasirašė ginčijamą patvirtinimą.

33Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė 2007-04-24 patvirtinimą pasirašė dėl atsakovų apgaulės, t. y. atsakovų pažadų įregistruoti butą, esantį ( - ), ieškovės vardu, todėl ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 2007-04-24 patvirtinimo pripažinimo negaliojančiu atmestinas.

34Ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo S. Š. 1 300 000 Lt atsakovo gautų pagal įgaliojimą, 325 178,08 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė 2007-03-16 įgaliojo atsakovą S. Š. parduoti butą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), ir garažą boksą Nr. 34, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį notarų biure, priėmimo-perdavimo aktą, gauti pinigus, pasirašyti pareiškimą apie visišką atsiskaitymą. Įgaliojimas galiojo iki 2010-03-16. 2007-03-20 sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis tarp ieškovės, už kurią pagal įgaliojimą veikia S. Š., ir R. V. S.. Šia sutartimi ieškovė pardavė pirkėjams R. V. S. ir R. S. butą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), garažą boksą Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), už bendrą 1 300 000 Lt sumą, kurią pirkėja įsipareigojo sumokėti į S. Š. sąskaitą iki 2007-04-20. 2007-04-12 notaro liudijimas patvirtina, kad pagal nekilnojamojo turto pirkėja visiškai atsiskaitė pagal 2007-03-20 pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovo banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog R. V. S. 2007-04-06 sumokėjo 1 300 000 Lt, 2007-04-11 iš atsakovo sąskaitos išgryninta 1 300 000 Lt. 2007-04-24 raštu ieškovė patvirtino, kad gavo iš S. Š. 1 300 000 Lt pagal 2007-03-20 pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovė pretenzijų atsakovui neturi. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, jog jokių pinigų iš S. Š. negavo, nes jai buvo pažadėtas butas ( - ), tačiau ieškovė nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.). Priešingai, 2007-04-24 ieškovė raštu patvirtino, jog iš S. Š., veikusio pagal įgaliojimą, pagal pirkimo-pardavimo sutartį 1 300 000 Lt gavo. Į bylą pateikti ieškovės ir A. D. susirašinėjimai, pokalbio garso įrašas nepatvirtina ieškovės argumentų, jog iš S. Š. ieškovė pinigų negavo. A. D. šių pokalbių metu patvirtina, kad jis yra skolingas ieškovei, tačiau ne S. Š.. Be to, A. D. nepatikslina jo skolos ieškovei pagrindo. Teismas atkreipia dėmesį, jog į bylą pateikti ieškovės pokalbiai su A. D. vyko nuo 2013-03-25 iki 2014-03-01. 2007-03-22 atsakovas A. D. išdavė ieškovei 2 000 000 Lt vekselį. 2014 m. kovo 21 d. pareiškimu patvirtintu notaro ieškovė patvirtino, jog A. D. pagal 2007-03-22 vekselį visiškai bei tinkamai atsiskaitė su ieškove.

35Byloje apklausta liudytoja B. L. paaiškino, jog ieškovė pardavė butą ( - ) gatvėje bei apie atsakovų pažadą registruoti kitą turtą ieškovės vardu sužinojo iš ieškovės. Liudytojas E. K. paaiškino, jog ketino pirkti butą ( - )gatvėje iš UAB „Evekas“, šį butą jam aprodė ieškovė. R. A. paaiškino, jog bute Žvėryne turėjo gyventi ieškovė, šis butas jo manymu priklausė ieškovei, tačiau to patvirtinti negalėjo, nes tik draugiškai padėjo jį įrengti. Liudytojos T. K. paaiškinimai nepatvirtina, kad S. Š. nėra su ieškove atsiskaitęs, nes liudytoja tik paaiškino, jog kalbėjosi su ieškove, sakė, jog registruodama butą kito asmens vardu ieškovė labai rizikuoja, tačiau ieškovė nurodė, jog niekuo nerizikuoja, pasitiki A. D., nes jis yra jos vaiko tėvas. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metru L. P. nurodė, jog visas aplinkybes sužinojo iš ieškovės. Teismo vertinimu ikiteisminio tyrimo bei šios bylos nagrinėjimo metu liudytojais apklausti asmenys nepatvirtino ieškovės argumentų, jog S. Š. pagal ieškovės išduotą įgaliojimą už parduotą butą ( - )gatvėje su ja neatsikaitė. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo S. Š. 1 300 000 Lt gautų pagal įgaliojimą, nes šią sumą ieškovė jau yra gavusi bei pati patvirtinusi šių pinigų gavimo faktą. Teismui netenkinus reikalavimo dėl 1 300 000 Lt priteisimo, negali būti tenkinami ir ieškovės reikalavimai dėl palūkanų priteisimo.

36Dėl priešieškinio reikalavimų

37CK 2.132 str. 1 d. numatyta, jog asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius. Pagal CK 2.137 str. 1 d., įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai santykiai – tarp atstovo ir atstovaujamojo – ir išoriniai atstovavimo santykiai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2010). Tam tikrais atvejais vidiniai atstovavimo santykiai gali būti neįforminami atskiru dokumentu, pavyzdžiui, pavedimo sutartimi, tačiau tai nereiškia, kad atstovaujamasis, išduodamas įgaliojimą, nesuformuluoja atstovui pavedimo atlikti tam tikrą funkciją, veiksmą jo vardu ir interesais. Todėl vertinant atstovavimo teisinius santykius svarbiausia yra nustatyti, dėl kokių sąlygų buvo šalys tarpusavyje susitarusios: atstovavimo teisinio santykio galiojimas, atstovavimo teisių apimtis, tikėtini rezultatai ir atlygis. Pagal CK 2.151 str. 1 d., atstovaujamasis turi atlyginti atstovo turėtas išlaidas, susijusias su pavedimo vykdymu, jeigu sutartis ar įstatymai nenumato ko kita. Atstovui už darbą atstovaujamasis turi sumokėti atlyginimą, išskyrus atvejus, kai sutartis ar įstatymai numato, kad atstovaujama neatlygintinai (CK 2.151 str. 2 d.). Vertinant šią teisės normos formuluotę darytina išvada, kad atstovaujamasis turi pareigą atlyginti atstovui net ir tais atvejais, kai tai nenurodyta sutartyje ar įstatyme, nes neatlygintinis atstovavimas yra išimtis iš bendrosios taisyklės. Tačiau CK 6.758 straipsnis, reglamentuojantis įgaliotinio atlyginimą, nustato, kad pavedimo sutartis gali būti atlygintinė ir neatlygintinė ir jei pavedimo sutarties šalys yra fiziniai asmenys, tai preziumuojama, kad pavedimo sutartis yra neatlygintinė. Taigi CK 6.758 straipsnio 2 dalis nustato vieną iš CK 2.151 straipsnio išimčių iš bendrosios taisyklės, kad už atstovavimo paslaugą turi būti atlyginta. Jei pavedimo sutartis yra atlygintinė, tai įgaliotinio atlyginimo dydis turi būti nustatytas pavedimo sutartyje arba įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-611/2017).

382007-03-16 ieškovė įgaliojo atsakovą S. Š. parduoti savo nuožiūra aptariant esmines ir neesmines sutarties sąlygas butą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), ir garažą boksą Nr. 34, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį notarų biure, priėmimo-perdavimo aktą, gauti pinigus, pasirašyti pareiškimą apie visišką atsiskaitymą, tuo tikslu atstovauti ieškovės interesus VĮ Registrų centras, Gyventojų registro tarnyboje, kitose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, gauti ir pateikti reikalingus dokumentus, už ieškovę pasirašyti, daryti ieškovės vardu pareiškimus atlikti kitus veiksmus, susijusius su pavedimu. Įgaliojimas galiojo iki 2010-03-16. Priešieškiniu atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 39 000 Lt dydžio komisinį mokestį už įgaliojimo įvykdymą. Kaip minėta anksčiau, kadangi šalys yra fiziniai asmenys, preziumuojama, kad tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta sutartis, reguliuojanti ieškovės ir atsakovo vidinius santykius susijusius su įgaliojimo vykdymu, yra neatlygintinė. Pažymėtina, jog šalys į bylą nepateikė rašytinio susitarimo, kuriuo būtų susitarusios dėl komisinio mokesčio (CPK 178 str.). Atsakovas nurodo, jog yra nekilnojamojo turto profesionalas, todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, jog buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl komisinio mokesčio dydžio. Atkreiptinas dėmesys, jog buto pirkėją surado pati ieškovė, taigi, atsakovas neatliko jokių aktyvių veiksmų parduodant turtą. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl 39 000 Lt komisinio mokesčio priteisimo netenkinamas. Netenkinus reikalavimo dėl komisinio mokesčio priteisimo, atmetamas ir atsakovo reikalavimas dėl palūkanų šioje dalyje priteisimo.

39Priešieškiniu atsakovas prašo priteisti 3 259,50 Lt sandorio patvirtinimo pas notarą išlaidų bei 1 165,35 Lt palūkanų nuo šios sumos. 2007-03-20 atsakovo ieškovės vardu sudarytoje nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta, kad notaro atlyginimas už minėtos sutarties patvirtinimą sudaro 6529 Lt. Pažymėtina, jog atsakovas teismui nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog dėl minėtos sutarties sudarymo sumokėjo kokias nors sumas pas notarą (CPK 178 str.), t. y. nepateikė notarinio registro išrašo, kvito kopijos ar kt., todėl šis atsakovo reikalavimas netenkinamas. Aplinkybė, jog pirkimo-pardavimo sutarties 7.5 punkte įtvirtinta nuostata, kad sutarties sudarymo išlaidas šalys apmoka lygiomis dalimis, nepatvirtina, kad būtent S. Š. patyrė šias sutarties patvirtinimo išlaidas.

40Į bylą pateiktas atsakovo banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad ieškovės parduoto nekilnojamojo turto pirkėja R. V. S. 2007-04-06 sumokėjo atsakovui 1 300 000 Lt, 2007-04-11 iš atsakovo sąskaitos išgryninta 1 300 000 Lt, taip pat nurašytas 3 900 Lt mokestis už grynųjų pinigų išmokėjimą iš sąskaitos. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 3 900 Lt už pinigų išgryninimą bei 1 382,62 Lt palūkanų nuo šios sumos, nes būtent ieškovės prašymu pinigus išgrynino. Tuo tarpu ieškovė nurodo, jog neprašė atsakovo pateikti jai pagal pirkimo-pardavimo sutartį gautą sumą grynais pinigais. Šalys į bylą rašytinės pavedimo sutarties nepateikė, taip pat nepateiktas ir susitarimas dėl pinigų perdavimo ieškovei grynais, atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog būtent ieškovė prašė išgryninti pagal pirkimo-pardavimo sutartį gautą sumą bei pateikti jai grynaisiais pinigais (CPK 178 str.). Aplinkybė, jog atsakovas S. Š. pinigus išgrynino, nepatvirtina tokio ieškovės reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu pinigų išgryninimo iš atsakovo sąskaitos išlaidos negali būti priskiriamos su pavedimo vykdymu susijusioms išlaidoms, todėl šis atsakovo reikalavimas netenkinamas.

41Ieškovė 2012-09-17 išduotu paprastuoju vekseliu įsipareigojo 2012-10-17 besąlygiškai sumokėti S. Š. 10 000 Lt, kuriame ieškovė taip pat patvirtina, kad 10 000 Lt gavo 2012-09-17. Ieškovė nurodo, jog šią skolą už ją grąžino atsakovas A. D.. Į bylą pateiktas notaro patvirtintas A. D. pareiškimas, kuriuo A. D. nurodo negalintis patvirtinti, jog yra įvykdęs ieškovės prievolę S. Š. pagal 2012-09-17 vekselį, taip pat paaiškina, jog prieš minėto vekselio pasirašymą buvo daugiau atveju kai S. Š. skolino pinigus ieškovei ir A. D. padengdavo jos skolas, tačiau 2012-09-17 įsipareigojimų nėra padengęs. Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 str. 1 d., 1.101 str.). Paprastuoju vekseliu jo davėjas įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą (CK 1.105 str. 4 d.). Iš įstatyme įtvirtintos vekselio, kaip vertybinio popieriaus, sąvokos matyti, kad vekselis yra dokumentas, kuriame įtvirtinta besąlygiška mokėjimo pareiga ir iš šios pareigos atsiradusi reikalavimo teisė. Įstatymo nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (CK 1.105 str. 1 d.) reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti arba atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas nepradėjo išieškojimo pagal vekselį, todėl vekselis tapo paprastu skolos rašteliu, kuriuo įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tuomet būtina nustatyti tarp šalių esantį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentą. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip susitarimas, kuriuo viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). Teisiniai paskolos santykiai tarp sutarties šalių atsiranda tada, kai šalys susitaria dėl atitinkamos pinigų sumos perdavimo pinigų gavėjo nuosavybėn ir kai pinigų gavėjas įsipareigoja paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Taigi, esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju ieškovė neneigė, jog iš atsakovo S. Š. skolindavosi pinigus, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti, jog ieškovė negavo vekselyje nurodytos pinigų sumos. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, jog grąžino ieškovui pagal vekselį jai išduotą sumą, A. D. nurodė, kad šios skolos S. Š. negrąžino. Vekselį turėjo S. Š., taigi, darytina išvada, kad ieškovė pagal šį vekselį pinigų S. Š. nėra grąžinusi. Esant nurodytoms aplinkybėms, iš ieškovės atsakovo S. Š. naudai priteisiama 2 896,20 Eur (10 000 Lt).

42CK 6.210 str. 1 d. numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal CK 6.210 str. 2 d., kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovas S. Š. prašo priteisti iš ieškovės 6 proc. dydžio metines palūkanas, kurios sudaro 943,56 Lt. Kadangi ieškovė nėra verslininkė, iš jos negali būti priteisiamos atsakovo prašomo 6 proc. dydžio palūkanos. Vadovaujantis CK 6.210 str. 1 d., iš ieškovės atsakovo naudai už laikotarpį nuo 2012-10-17 iki 2014-05-14 priteistina 227,73 Eur (786,30 Lt) palūkanų.

43Pagal CK 6.37 str. 2 d. skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tuo remiantis, iš ieškovės priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (3 123,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-04-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

44Dėl baudos ieškovei skyrimo

45Atsakovas S. Š. prašo skirti ieškovei 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. CPK 7 str. 2 d. šalims numatyta pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Teismo nuobaudos gali būti skiriamos byloje dalyvaujantiems asmenims, jų atstovams ir kitiems proceso dalyviams tuo atveju, kai pastarieji asmenys netinkamai vykdo savo procesines pareigas ar piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Baudą teismas gali skirti tik CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio (CPK 106 str.). CPK 95 str. 1 d. nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 str. 2 d., teismas nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama dalyvaujančiam byloje asmeniui. Šių teisės normų turinio analizė suponuoja išvadą, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę (Lietuvos apeliacinio 2015 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-540-330/2015). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K3-146/2013). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatyta tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013). Ieškovė kreipėsi į teismą siekdama apginti jos manymu pažeistus interesus. Tai, kad ieškovės ieškinį teismas atmetė, nereiškia, jog ieškovė piktnaudžiavo savo teise, nes piktnaudžiavimas teise pasireiškia ne kreipimusi į teismą, o konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teismo vertinimu, ieškovės kreipimasis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo nelaikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, todėl atsakovo prašymas dėl baudos skyrimo ieškovei netenkinamas.

46Dėl bylinėjimosi išlaidų

47Vilniaus apygardos teismo 2014-04-22 nutartimi tenkintas ieškovės prašymas dėl dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, atidėtas 19 752 Lt (5 720,57 Eur) dalies sumokėjimas iki sprendimo priėmimo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė įrodymus apie sumokėtą 1 500 Eur žyminį mokestį. Netenkinus ieškovės ieškinio reikalavimų, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteisiama 4 220,57 Eur žyminio mokesčio. Pateikdama apeliacinį skundą, ieškovė sumokėjo 1 000 Eur žyminio mokesčio, 3 399 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas atidėtas iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas A. D. teikdamas apeliacinį skundą sumokėjo 546 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo sprendimas panaikintas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, ieškovei grąžinamas jos sumokėtas 1 000 Eur žyminis mokestis, atsakovui A. D. grąžinamas jo sumokėtas 546 Eur žyminis mokestis (CPK 87 str. 1 d. 8 p.).

48CPK 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Nagrinėjamu atveju netenkinus ieškovės ieškinio reikalavimų ir iš dalies patenkinus priešieškinį, iš ieškovės atsakovo S. Š. naudai priteisiama 93,75 Eur žyminio mokesčio. Atsakovas S. Š. prašo priteisti 7 579 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Pagal CPK 98 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant minėtame įsakyme nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Byloje teiktas priešieškinis, atsiliepimas į ieškinį, keli atskirieji skundai, atsiliepimai į ieškovės prašymus, reikšti atsakovo prašymai, advokatė atstovavo atsakovą teismo posėdžiuose. Atsakovo patirtos atstovavimo išlaidos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teiktų advokato paslaugų apimtį bei nagrinėjimo trukmę neviršija minėtu Teisingumo ministro įsakymu nustatytų maksimalių dydžių, todėl tenkinus priešieškinį iš dalies, iš ieškovės atsakovo S. Š. naudai priteisiama 1 111,08 Eur atstovavimo išlaidų. Esant nurodytoms aplinkybėms, iš ieškovės atsakovo S. Š. naudai viso priteisiama 1 204,83 Eur bylinėjimosi išlaidų.

49Atsakovas A. D. prašo priteisti iš ieškovės 825 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Atsakovo patirtos išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys netenkintas, iš ieškovės atsakovo A. D. naudai priteisiama 825 Eur bylinėjimosi išlaidų.

50Teismas patyrė 22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmestas, o atsakovo S. Š. priešieškinis tenkintas iš dalies, iš ieškovės priteistina 20,39 Eur su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų. Iš atsakovo S. Š. šios išlaidos nepriteisiamos, nes neviršija 3 Eur (CPK 92 str., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

51Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258 str., teismas

Nutarė

52Ieškinį atmesti.

53Priešieškinį tenkinti iš dalies.

54Priteisti iš ieškovės J. V. atsakovo S. Š. naudai 2 896,20 Eur skolos, 227,73 Eur palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 123,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-04-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

55Kitoje dalyje priešieškinio netenkinti.

56Priteisti iš ieškovės J. V. valstybės naudai 4 220,57 Eur žyminio mokesčio.

57Priteisti iš ieškovės J. V. atsakovo S. Š. naudai 1 204,83 Eur bylinėjimosi išlaidų.

58Priteisti iš ieškovės J. V. atsakovo A. D. 825 Eur bylinėjimosi išlaidų.

59Priteisti iš ieškovės J. V. valstybės naudai 20,39 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

60Grąžinti ieškovei J. V. 1 000 Eur žyminio mokesčio.

61Grąžinti atsakovui A. D. 546 Eur žyminio mokesčio.

62Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė,... 2. sekretoriaujant Margaritai Armalienei,... 3. dalyvaujant vertėjui Rimantui Skuratovič,... 4. ieškovei J. V., ieškovės atstovui advokato padėjėjui Michail Bron,... 5. atsakovui S. Š., atsakovų atstovei advokatei Renatai Todesaitei,... 6. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V.... 7. ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo S. Š. 1 300 000 Lt atsakovo... 8. Atsakovas S. Š. priešieškiniu prašo ieškovės ieškinį atmesti, tenkinti... 9. Atsiliepimu į priešieškinį ieškovė prašo takyti 5 metų senaties... 10. 2015-11-04 Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės... 11. Prijungtoje byloje ieškovė prašo J. V. 2007-04-24 sudarytą vienašalį... 12. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 25 d. sprendimu ieškovės ieškinį... 13. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi Vilniaus... 14. 2017 m. balandžio 19 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovė J. V.... 15. Ieškovės atstovas advokato padėjėjas Michail Bron 2017 m. balandžio 19 d.... 16. Atsakovas S. Š. 2017 m. balandžio 19 d. vykusio teismo posėdžio metu... 17. 2017 m. balandžio 19 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovų atstovė... 18. 2017 m. spalio 12 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovės atstovas... 19. 2017 m. spalio 12 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovas S. Š. palaikė... 20. Atsakovų atstovė advokatė Renata Todesaitė 2017 m. spalio 12 d. vykusio... 21. Ieškinys netenkintinas. Priešieškinys tenkintinas iš dalies.... 22. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2005-02-25 ieškovė sudarė pirkimo-pardavimo... 23. Pateikta 2007-02-01 pirkimo pardavimo sutartis patvirtina, kad butas, unikalus... 24. Ieškovė 2014-03-24 pareiškimu dėl reikalavimo įvykdyti prievolę reikalavo... 25. 2014-09-03 pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.... 26. Ieškovė 2012-09-17 išduotu paprastuoju vekseliu įsipareigojo 2012-10-17... 27. Dėl ieškinio reikalavimų... 28. Ieškovė, reikšdama reikalavimą pripažinti 2007-04-24 sudarytą vienašalį... 29. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 30. Byloje nėra ginčo, jog ieškovė parašė bei pasirašė 2007-04-24... 31. Ieškovės atstovas paaiškino, jog ieškovė apie ginčijamo raštelio... 32. Ieškovė, prašydama pripažinti 2007-04-24 patvirtinimą negaliojančiu... 33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo... 34. Ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo S. Š. 1 300 000 Lt atsakovo... 35. Byloje apklausta liudytoja B. L. paaiškino, jog ieškovė pardavė butą ( - )... 36. Dėl priešieškinio reikalavimų... 37. CK 2.132 str. 1 d. numatyta, jog asmenys turi teisę sudaryti sandorius per... 38. 2007-03-16 ieškovė įgaliojo atsakovą S. Š. parduoti savo nuožiūra... 39. Priešieškiniu atsakovas prašo priteisti 3 259,50 Lt sandorio patvirtinimo... 40. Į bylą pateiktas atsakovo banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad... 41. Ieškovė 2012-09-17 išduotu paprastuoju vekseliu įsipareigojo 2012-10-17... 42. CK 6.210 str. 1 d. numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę... 43. Pagal CK 6.37 str. 2 d. skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų... 44. Dėl baudos ieškovei skyrimo... 45. Atsakovas S. Š. prašo skirti ieškovei 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą... 46. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 47. Vilniaus apygardos teismo 2014-04-22 nutartimi tenkintas ieškovės prašymas... 48. CPK 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 49. Atsakovas A. D. prašo priteisti iš ieškovės 825 Eur bylinėjimosi... 50. Teismas patyrė 22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų... 51. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258 str., teismas... 52. Ieškinį atmesti.... 53. Priešieškinį tenkinti iš dalies.... 54. Priteisti iš ieškovės J. V. atsakovo S. Š. naudai 2 896,20 Eur skolos,... 55. Kitoje dalyje priešieškinio netenkinti.... 56. Priteisti iš ieškovės J. V. valstybės naudai 4 220,57 Eur žyminio... 57. Priteisti iš ieškovės J. V. atsakovo S. Š. naudai 1 204,83 Eur... 58. Priteisti iš ieškovės J. V. atsakovo A. D. 825 Eur bylinėjimosi išlaidų.... 59. Priteisti iš ieškovės J. V. valstybės naudai 20,39 Eur išlaidų,... 60. Grąžinti ieškovei J. V. 1 000 Eur žyminio mokesčio.... 61. Grąžinti atsakovui A. D. 546 Eur žyminio mokesčio.... 62. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui,...