Byla 2-1202-861/2016
Dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto 25-ojo notarų biuro notarė D. J., T. Z

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė,

2sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei,

3vertėjaujant Olgai Macijauskienei,

4dalyvaujant ieškovei M. R.,

5ieškovės atstovui advokato padėjėjui Tomui Bakučioniui,

6atsakovei V. G.-Z.,

7atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei G. G.,

8trečiajam asmeniui T. Z.

9viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės M. R. ieškinį atsakovams V. G.-Z. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto 25-ojo notarų biuro notarė D. J., T. Z.,

Nustatė

10ieškovė M. R., patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašo 1) pripažinti jos pasirašytą ir atsakovei V. G.-Z. duotą 2010-09-22 Sutikimą (Notarinio reg. Nr. ( - )) dėl atsakovės gyvenamojo namo statybos teisės ant sklypo ribos negaliojančiu; 2) pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakovei V. G.-Z. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. ( - ) negaliojančiu; 3) įpareigoti atsakovę V. G.-Z. per teismo nustatytą terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti statinį, esantį ( - ); 4) atsakovei neįvykdžius pastarojo reikalavimo, įpareigoti atsakovę V. G.-Z. per teismo nustatytą terminą savo lėšomis išardyti perstatytas ir pertvarkytas statinio, esančio ( - ), dalis; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11Ieškovė ieškinyje (1 t., b. l. 1-4) ir patikslintame ieškinyje (2 t., b. l. 120-123) nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso sodo namas ir sklypas, esantys ( - ), o atsakovė V. G.-Z. yra gretimo namo Nr. 13 savininkė. Apie 2010 m. atsakovė pradėjo rengti greta esančio sodo namo rekonstrukciją. Norėdama išplėsti savo namo užstatymo plotą, atsakovė 2010 m. paprašė, kad ieškovė duotų sutikimą jai statyti jos namą arčiau nei įstatymuose numatytas minimalus atstumas, paaiškinusi, kad paliks apie 1,5 m atstumą iki ieškovės sklypo ribos. Atsižvelgiant į tai, kad su kaimynais palaikė draugiškus santykius, be to, maždaug prieš 30 m. atsakovės tėvas ieškovei taip pat buvo davęs leidimą ieškovės namą statyti arčiau ribos, ieškovė 2010-09-22 davė atsakovei notarinį sutikimą. Pažymėjo, kad atsakovė prieš pasirašant sutikimą ieškovei neparodė jokio projektinio pasiūlymo, ant jokio projekto brėžinio ar aiškinamojo teksto ieškovė nepasirašė. Nurodė, kad savo sodo name ieškovė gyvena beveik ištisus metus, išskyrus šalčiausius žiemos mėnesius. Maždaug 2014 m. ankstyvą pavasarį pamatė, kad atsakovė prie savo namo iš ieškovės sklypo pusės pastatė didelį priestatą, kurio stogą iškėlė į maždaug 3,5 m aukštį, stogą parėmė trimis statramsčiais apie 20-30 cm nuo ieškovės sklypo ribos, stogo kraštą beveik atrėmė į ieškovės namo stogo kraštą, o lietvamzdį išleido virš ieškovės sklypo, tokiu būdu lietaus vanduo nuo atsakovės namo stogo bėga į ieškovės sklypą. Teigia, kad tokie atsakovės veiksmai, net ir turint notarinį sutikimą, šiurkščiai pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus, o būtent dėl arti ieškovės namo pakelto stogo ženkliai pablogėjo ieškovės namo pietvakarinio fasado patalpų natūralus apšvietimas, tapo neįmanoma vakarinio fasado sienų ir konstrukcijų normali priežiūra bei eksploatacija, pablogėjo priešgaisrinė sauga, o lietaus vanduo nuo atsakovės namo stogo patenka į ieškovės sklypą. Ieškovė nurodė, kad bandė tartis su atsakove, kad ši bent pusės metro atstumu atitrauktų stogo statramsčius, stogo kraštą, lietaus latakus ir lietvamzdžius, tačiau atsakovė tą padaryti atsisakė. Atsižvelgiant į tai, ieškovė kreipėsi į Priešgaisrinės saugos departamentą, Seimo kontrolierių, tačiau jai buvo atsakyta, kad atsakovė viską stato pagal suderintą projektą o paprašius pateikti atsakovės projekto kopiją, jos nepateikė. Teigia, kad tik iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos rašto sužinojo, kad 2012 m. atsakovė dar keitė ir koregavo 2010 m. projektą, tačiau ieškovės su pakeitimais nesupažindino. Nurodė, kad tik kreipusis į advokatus, suprato, kad jos duotu atsakovei sutikimu, atsakovė įgijo ne tik teisę statyti statinį mažesniu atstumu iki ieškovės sklypo ribos, bet ir įgijo teisę statyti statinį ant ieškovės sklypo ribos. Pažymi, kad esminė sutikimo nuostata buvo suformuluota taip: „<...>, šiame sklype statytų gyvenamąjį namą mažesniu nei įstatymo nustatytu atstumu nuo man priklausančio žemės sklypo ribos ir/arba ant sklypus skiriančios ribos bei įregistruotų teises į šį gyvenamąjį namą“. Teigia, kad yra rusakalbė, lietuviško teksto perskaityti negali, todėl tokia sudėtinga sakinio formuluotė jai sutrukdė suvokti sudaromo sandorio pasekmes, nes pasitikėdama atsakovės paaiškinimu, suvokė, kad sutikimas duodamas dėl mažesnio atstumo nei 3 m, o ne dėl namo statymo ant pačios ribos. Be to, atsakovė nei 2010 m., nei 2012 m., koreguodama projektą, nepateikė ieškovei susipažinti jokių brėžinių ar kitos vizualinės medžiagos. Nurodė, kad Sutikime nėra nurodyti jokie konkretūs atsakovės projekto sprendiniai ir pasiūlymai, kuriems esant ieškovė būtų galėjusi suformuoti savo nuomonę ir atitinkamai išreikšti valią, nėra ieškovės parašo nei ant projekto, nei ant projekto aiškinamojo rašto. Teigia, kad sutikimas dėl statybų projekto gali būti duodamas tik tuomet, kai yra pateikiamas projektinis pasiūlymas, iš kurio būtų galima suprasti būsimo statytojo tikruosius ketinimus, projektuojamo statinio esminius parametrus, nes tik tokių duomenų žinojimas leidžia tinkamai suformuoti nuomonę ir pareikšti valią dėl būsimojo statytojo ketinimų. Ieškovė jos 2010-09-22 Sutikimą prašo pripažinti negaliojančiu tuo pagrindu, kad ieškovė sutikimą atsakovei davė suklydus ir atsakovei nutylėjus savo tikruosius ketinimus (nepateikus konkrečios informacijos). Nurodo, kad kadangi atsakovė 2012 m. projekte, pagal kurį buvo išduotas 2012-10-31 statybos leidimas, pakeitė esminius gyvenamojo namo parametrus, 2010-11-30 išduotas statybos leidimas yra nebegaliojantis, o atsakovė, parengusi naują projektą privalėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikti ir naują ieškovės sutikimą dėl statinio statybos arčiau nei įstatymo nustatytas atstumas, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėjo pareigą prieš išduodama statybą leidžiantį dokumentą patikrinti, ar toks gretimo sklypo savininko sutikimas naujam projektui yra gautas. Ieškovė savo argumentus grindžia STR 1.07.01:2010 33.2 punktu ir Statybos įstatymo 2 straipsnio 27 dalimi, kurioje apibrėžta statinio projekto samprata. Ieškovė nurodo, kad nesant jos sutikimo, laikytina, kad statybos leidimas Nr. ( - ) išduotas neteisėtai. Teigia, kad pripažinus statybos leidimą Nr. ( - ) negaliojančiu, turėtų būti taikomos Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata, pagal kurią teismas, pripažinęs statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu, leidžia per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį. Ieškovės manymu, šiems veiksmams atlikti yra pakankamas 4 mėn. terminas. Tuo atveju, jeigu atsakovė V. G.-Z. neįteisintų pagal ginčijamą statybos leidimą atliktų darbų, atsakovė turėtų būti įpareigota savo lėšomis išardyti perstatytas statinio dalis, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Šiems veiksmams atlikti būtų pakankamas 3 mėn. terminas.

12Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį (1 t., b. l. 27-34) ir atsiliepime į patikslintą ieškinį (2 t., b. l. 140-147) prašė 1) taikyti ieškinio senatį ir reikalavimą dėl 2012-10-31 statybos leidimo Nr. ( - ) panaikinimo atmesti; 2) netenkinus pirmojo prašymo, reikalavimą dėl 2012-10-31 statybos leidimo Nr. ( - ) panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą, 3) dėl kitų reikalavimų prašė spręsti, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus ir byloje nustatytas aplinkybes. Nurodė, kad pas notarę pasirašant Sutikimą, ieškovei sutikimo turinys ir jo pasekmės buvo išverstos į ieškovei suprantamą rusų kalbą ir tai ieškovė patvirtino savo parašu, todėl negalima teigti, kad ieškovei nebuvo suprantamas Sutikimo turinys. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad Sutikimo turinys buvo išaiškintas klaidingai ar nuslėptos tam tikros jo detalės, kad atsakovė, siekdama gauti Sutikimą, elgėsi neteisėtai ar nesąžiningai. Taigi šiuo atveju nėra paties suklydimo fakto, tačiau net jį nustačius, turi būti konstatuotas ne bet koks, o esminis suklydimas. Ieškovė nenurodė, kokią prasmę ji suteikė Sutikimo, cituojamo ieškinyje, likusiai formuluotės daliai dėl leidimo vykdyti statybas ir ant sklypų ribos, todėl nėra aišku, ar suklydimas galėjo būti esminis ar ne. Teigia, kad Sutikime numatyta formuluotė yra aiški ir nedviprasmiška, todėl konstatuoti, kad suklydimas yra esminis nėra jokio pagrindo. Pažymi, kad ieškovės cituojamoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003 buvo nagrinėjama visiškai skirtinga situacija – teismas aiškinosi, ar atsakovai, kaip namo, kuriame statybas vykdyti norėjo ieškovė, bendraturčiai pagrįstai atsisakė duoti sutikimą detaliojo plano rengimui ir prieštaravo statybos darbams. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad Sutikimo neteisėtumą dėl suklydimo įrodo ta aplinkybė, kad ieškovė nebuvo susipažinusi su projektu ar jo aiškinamuoju raštu. Aplinkybė, kad ieškovė davė Sutikimą atsakovei nesusipažinusi su statybų projektu, nors turėjo galimybę reikalauti duomenų apie planuojamas statybas, kaip tik rodo ieškovės aplaidų elgesį ir savo tokiu elgesiu prisiimtą riziką CK 1.90 straipsnio 5 dalies prasme. Pasisakydama dėl ieškovės reikalavimo pripažinti 2012-10-31 statybą leidžiantį dokumentą Nr. ( - ) negaliojančiu, atsakovė nurodo, kad ieškovė praleido statybos leidimo 1 mėn. apskundimo terminą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, o pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką – kai administracinis aktas suinteresuotam subjektui neturėjo būti įteiktas, tokio subjekto skundo padavimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo jo sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą dienos. Atsakovė nurodo, kad statybos darbai vyko pagal 2012-10-31 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą Nr. ( - ), kuris pakeitė ankstesnį (2010-10-30) atsakovei išduotą leidimą Nr. ( - ). Ieškovė vykstančias statybas pastebėjo dar 2014 m. ankstyvą pavasarį, todėl ieškinio teismui padavimo dieną jau buvo praleidusi 1 mėn. administracinio akto apskundimo terminą. Tuo pačiu pažymėjo, kad statybos leidimas iškart buvo registruojamas Vilniaus miesto savivaldybės Leidimų statybai registre, kuris pasiekiamas internetiniu adresu www.vilnius.lt, ir iš kuriam pateiktų duomenų galima nustatyti akto pavadinimą, priėmimo datą ir turinį, t. y. visą informaciją, jog būtų galima teigti, kad asmuo žino apie priimtą teisės aktą ir galėtų imtis, jo manymu, savo pažeistų teisių gynimo. Be to, informacija apie statybos leidimus patalpinta Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Nurodo, kad informacija sistemoje apie ginčijamą 2012-10-31 statybos leidimą Nr. ( - ) atsirado dar tą pačią dieną (2012-10-31), taigi ieškovė turėjo galimybę apie jį sužinoti anksčiau nei mėnuo iki ieškinio padavimo teisme, o ieškinio senaties termino eiga prasidėjo 2012-10-31, taigi ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, jo atnaujinti neprašė. Pasisakydama dėl 2010-11-30 statybos leidimo Nr. GN/1214/10-1184 teisėtumo, atsakovė nurodo, kad atsakovė V. G.-Z. pateikė visus leidimui išduoti būtinus dokumentus, numatytus minėto statybos leidimo išdavimo metu galiojusio STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 punkte, Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje (statant naują statinį), Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkte, taigi Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturėjo pagrindo neišduoti statybą leidžiančio dokumento. 2012-10-31 atsakovei V. G.-Z. buvo išduotas naujas statybos leidimas Nr. ( - ), keičiantis 2010-11-30 statybos leidimą Nr. ( - ), kuris suteikė teisę atlikti sodo namo, esančio ( - ), rekonstrukciją ir pakeisti sodo namo paskirtį iš kitos į gyvenamąją. Atsakovė, teikdama prašymą, nurodė, kad pagal pirmąjį statybos leidimą jokie darbai nebuvo atliekami, o naujame statinio projekte yra atsisakoma antro aukšto bei garažo statybų, keičiami kai kurie kiti projekto parametrai. Pažymi, kad 2012-10-31 Statybos leidimas taip pat buvo išduotas atsakovei pateikus visus dokumentus, numatytus jo išdavimo metu 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 punkte, Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje (rekonstruojant statinį). Pažymi, kad ieškovės nurodomas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.2 punktas, kuriame statytojui yra nustatyta pareiga gauti besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinį sutikimą, kai statinį numatoma statyti arčiau sklypų ribos negu numatyta teisės aktuose, nagrinėjamoje situacijoje neaktualus, kadangi jis reglamentuoja visai kitą statybos leidimo išdavimo atvejį, kai statybos leidimas yra išduodamas naujo nesudėtingo statinio statybai ar nesudėtingo statinio rekonstravimui, kuriam pagal teisės aktų reikalavimus nėra privaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto. Atsakovės statiniui buvo rengiamas rekonstravimo projektas. Nurodo, kad ieškovė, pasirašydama 2010-09-22 Sutikimą, leido atsakovei V. G.-Z. statyti gyvenamąjį namą sklype mažesniu nei įstatymo nustatytu atstumu nuo ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos ir/arba ant sklypus skiriančios ribos. Kita informacija, galinti apriboti Sutikimo galiojimą (pvz.: sutikimo galiojimas tik pagal konkretų statinio projektą, sutikimo galiojimo terminas, kt.) ir tokiu būdu lemianti atsakovės pareigą gauti kitą, būtent tik naujam statinio projektui aktualų sutikimą, ieškovės pasirašytame Sutikime nebuvo nurodyta.

13Atsakovė V. G.-Z. atsiliepime į ieškinį (1 t., b. l. 39-47) prašė reikalavimą dėl 2010-10-31 Sutikimo pripažinimo negaliojančiu atmesti kaip nepagrįstą; taikyti ieškinio senatį ir atmesti reikalavimą dėl 2012-10-31 statybos leidimo Nr. ( - ) pripažinimo negaliojančiu; netenkinus pastarojo prašymo, reikalavimą dėl 2012-10-31 statybos leidimo Nr. ( - ) pripažinimo negaliojančiu atmesti kaip nepagrįstą; atmesti kitus ieškovės reikalavimus. Nurodė, kad nuosavybės teisę į žemės sklypą ir sodo pastatą, esančius ( - ), ji įgijo 2010-02-18 dovanojimo sutarties pagrindu, 2013-06-11 1/2 dalį sklypo bei sodo pastato dovanojimo sutartimi perleido savo sutuoktiniui T. Z.. 2010 m. kovo mėn. buvo pradėti rengti sodo pastato pertvarkymui į vienbutį gyvenamąjį namą reikalingi dokumentai, 2010 m. birželio-rugpjūčio mėn. buvo parengta ir suderinta sklypo projektinio užstatymo dokumentacija, t. y. suvestinis inžinerinių tinklų planas bei generalinis planas, kurie buvo pateikti ieškovei susipažinti prieš pasirašant 2010-09-22 Sutikimą. Pažymi, kad tą pačią dieną, kai ieškovė pas notarę pasirašė 2010-09-22 Sutikimą, atsakovė taip pat pasirašė analogišką sutikimą ieškovės atžvilgiu, tačiau sutikimas nebuvo notariškai patvirtintas, kadangi tuo metu ieškovė neturėjo visų tokiam sandoriui patvirtinti reikalingų dokumentų. 2010-11-30 buvo išduotas statybos leidimas Nr. ( - ), tačiau dėl ekonominių priežasčių pagal šį leidimą darbai nebuvo atliekami, buvo nuspręsta sumažinti planuojamą pastatą: atsisakyti antro aukšto, pirmame aukšte atsisakyti garažo bei katilinės, dalinai perplanuoti vidaus patalpas. Pažymi, kad vietoje šalia sklypų ribos pirmajame projekte suprojektuoto mūrinio garažo, antrajame projekte perprojektuota atvira pavėsinė automobiliams, todėl dėl šių pakeitimų ieškovės interesai nenukentėjo, priešingai, pakeistas projektas ieškovei yra palankesnis. Pagal 2012-10-31 išduotą statybos leidimą Nr. ( - ) darbai buvo pradėti 2012-11-02. Šiuo metu namo statyba iš esmės yra baigta, atliekami vidaus apdailos ir aplinkos tvarkymo darbai. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad šalia ieškovės ir jos sklypų ribos jos pusėje yra pastatyta atvira pavėsinė automobiliams statyti, ieškovės pusėje – mūrinis garažas. Atsakovė teigia, kad pačios ieškovės pastatas yra pastatytas mažesniu nei įstatymo nustatytu atstumu nuo žemės sklypų ribos – 58 cm (t. y. 90 cm – 32 cm). Ieškovės pastato stogo kraštas yra prie pat sklypus skiriančios ribos, o stogo lietaus latakai sumontuoti jau už sklypus skiriančios ribos, t. y. patenka į atsakovės sklypo dalį. Nesutinka su ieškovės teiginiais, kad lietaus vanduo nuo atsakovės namo stogo bėga į ieškovės sklypą, kadangi atsakovė įrengė drenažinį lietaus nuvedimo vamzdyną, kuriuo lietaus vanduo nuteka į lietaus kanalizaciją. Pačios ieškovės namo lietvamzdžiai bei vertikalūs lietaus latakai nėra tinkamai sutvarkyti, drenažinis lietaus nuvedimo vamzdynas nėra įrengtas. Lyjant lietui nebaigtu įrengti lietvamzdžiu lietaus vanduo bėga ant ieškovės namo fasado, lietaus vanduo nuo ieškovės pastato nuteka ant sklypus skiriančios ribos, kartu ir ant atsakovės sklypo. Pasisakydama dėl 2010-09-22 Sutikimo pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo, atsakovė nurodo, kad sutikimas ieškovei buvo išverstas žodžiu ir pasekmės išaiškintos jai suprantama rusų kalba, sutikimą ieškovė pasirašė, sutikimo tekstas, neskaitant žemės sklypų identifikacinių duomenų, labai trumpas, jame nėra sudėtingų formuluočių, kurių negalėtų suprasti vidutinis žmogus. Nepagrįstas ieškovės teiginys, kad atsakovė jai žodžiu paaiškino, kad bus paliktas 1,5 m atstumas iki sklypų ribos, kadangi sutikime buvo aiškiai išreikšta ieškovės valia dėl statybos mažesniu nei įstatymo nustatytu atstumu nuo žemės sklypų ribos ir/arba ant sklypus skiriančios ribos, priešingu atveju teigiant kitaip, susitarimas dėl konkretaus atstumo būtų aptartas susitarime. Ieškovei prieš pasirašant Sutikimą buvo pateikti susipažinti suvestinis inžinerinių tinklų planas ir generalinis planas, atsakovei pareiga ieškovę būtent pasirašytinai supažindinti su sklypo projektinio užstatymo dokumentacija teisės aktuose nėra numatyta. Ieškovė, pasirašydama Sutikimą, neįsigilinusi į jai pateiktą projektinio užstatymo dokumentaciją, pati atsisakė savo teisių apsaugos, elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, ieškovė jokių papildomų paaiškinimų ar duomenų iš atsakovės nereikalavo. Atsakovė nurodo, kad Sutikimą dalyje pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu (dėl apgaulės) taip pat nėra pagrindo, kadangi nėra atsakovės apgaulės ar tyčinio ieškovės suklaidinimo. 2010-09-22 tiek ieškovė, tiek atsakovė pasirašė analogiškus sutikimus dėl galimybės statyti statinius mažesniu nei įstatymo nustatytu atstumu nuo žemės sklypų ribos ir/arba ant sklypus skiriančios ribos. Ieškovės namas buvo baigtas statyti ir įregistruotas tik 2012 m., iš ieškovės į bylą pateikto 2012-04-13 sudaryto žemės sklypo plano matyti, kad pastatas pastatytas mažesniu nei įstatymo nustatytu atstumu nuo žemės sklypus skiriančios ribos, taigi ieškovė, prieš pasirašydama ginčijamą 2010-09-22 Sutikimą bei jo pasirašymo metu, žinojo šias aplinkybes, todėl neprieštaravo atsakovės sklypo užstatymui, kadangi pati ieškovė buvo suinteresuota sudaryti ginčijamą sandorį ir gauti analogišką atsakovės sutikimą savo atžvilgiu. Teigė, kad ieškovė praleido statybos leidimo apskundimo terminą, todėl reikalavimas dėl 2012-10-31 statybos leidimo panaikinimo atmestinas praleidus ieškinio senaties terminą. Statybos darbai atsakovės sklype buvo pradėti 2012-11-02, todėl ieškovei ieškinyje nurodžius, kad ji sodo name gyvena beveik ištisus metus, ji negalėjo nepastebėti prasidėjusių statybų. Be to, išduoti statybos leidimai yra iškart registruojami Vilniaus miesto savivaldybės Leidimų statybai registre bei talpinami Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, kurioje statybos leidimas vėliausiai galėjo būti paskelbtas 2012-11-05. Teigia, kad ieškovė apie 2012-10-31 statybos leidimą sužinojo gerokai anksčiau nei mėnuo iki ieškinio pateikimo teismui. Pati ieškovė ieškinyje nurodė, kad prieš kreipdamasi į teismą, jį kreipėsi į įvairias valstybines institucijas dėl statybos leidimo teisėtumo patikrinimo – Seimo kontrolierių, Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, ir gavo jų atsakymus, kad pažeidimų nenustatyta. Atsakovė nurodė, kad statybos leidimai jai buvo išduoti teisėtai pateikus visus reikiamus dokumentus, numatytus leidimų išdavimo metu galiojusiuose teisės aktuose.

14Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Inspekcija) atsiliepime į ieškinį (1 t., b. l. 23-24) civilinę bylą prašė nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ieškovė, davusi 2010-09-22 Sutikimą, išreiškė savo valią, todėl norėdama, kad Sutikimas būtų pripažintas negaliojančiu dėl suklydimo, turi įrodyti, kad kita šalis ją suklaidino. Pažymėjo, kad Inspekcija, gavusi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus persiųstą ieškovės skundą ir jį išnagrinėjusi, savo kompetencijos ribose pažeidimų nenustatė.

15Trečiasis asmuo T. Z. atsiliepime į ieškinį (1 t., b. l. 90-91) nurodė, kad palaiko atsakovės V. G.-Z. atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją ir pateikė iš esmės analogiškus prašymus dėl ieškinio atmetimo.

16Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 25-ojo notaro biuro notarė D. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

17Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį jame nurodytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad kaimynas – atsakovės tėvas davė jos vyrui sutikimą, bet ten buvo laisva žemė. Vėliau kaimynas paprašė duoti sutikimą jo dukrai, nurodydamas, kad reikia važiuoti pas notarą. Teigė, kad kaimynu labai pasitikėjo, jis buvo tarsi giminaitis, todėl nuvažiavo pas notarę ir manė, kad notarė jai viską paaiškins, išaiškins sutikimo pasekmes. Pažymėjo, kad nuvažiavus pas notarę, viskas jau buvo surašyta ir viską jai vertė kaimynas, teksto pas notarę neišvertė. Suprato, kad ten kažkokia priešprojektinė dokumentacija. Nurodė, kad gal ir sakė jai, kad ant ribos bus galima statyti, bet šito ieškovė negirdėjusi, nieko nesuprato ir viską pasirašė. Teigė, kad notarė nekreipė į ją jokio dėmesio, jokio projekto nerodė. Vėliau kaimynas pasakė, kad žentas pakeitė projektą.

18Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinį jame nurodytais argumentais, papildomai nurodydamas, kad 2014 m. pavasarį ieškovė sužinojo apie statybas, bet ne apie projektą ar gautą leidimą, todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Ieškovės suklydimas išreiškiant valią buvo sąlygotas besąlygiško pasitikėjimo kaimynu. Nurodo, kad formaliai žiūrint viskas buvo atlikta teisėtai, tačiau visgi ieškovė nebuvo informuota apie išduotą statybos leidimą. Nors tokios informavimo pareigos ir nėra, bet egzistuoja bendroji pareiga gerbti kito teisėtus interesus, taip pat reikia atsižvelgti į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

19Teismo posėdžio metu atsakovė V. G.-Z. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Papildomai paaiškino, kad jos tėvas ieškovės vyrui davė žodinį sutikimą statyti garažą 60 cm iki sklypo ribos, tuo tarpu stogas yra lygiai su riba. Pažymėjo, kad kai atsakovė su vyru nusprendė pasistatyti namą, ieškovė jokių prieštaravimų nereiškė, todėl ji, jos tėvas ir ieškovė nuvažiavo pas notarę, kad ieškovė duotų sutikimą ir pati galėtų įsiteisinti statybas. Nurodė, kad notarės kabinete jos buvo abi, notarė viską paaiškino, ieškovė su notare bendravo, klausė, vyko pokalbis. Atsakovė prieš tai dar koridoriuje su tėvu ieškovei viską parodė – planus, projektą, dokumentaciją. Kai išėjo, ieškovė paprašė atsakovės lygiai tokio paties sutikimo. Pastebėjo, kad ieškovės nepasitenkinimas prasidėjo, kai ji 2012 m. įsiteisino savo statybas su atsakovės duotu sutikimu. Nurodė, kad pas notarą jai kreiptis nurodė architektas, tokius sutikimus atsakovė gavo dar iš 2 kaimynų. Pažymėjo, kad ieškovė neneigia to, kad atsakovė jai davusi sutikimą.

20Teismo posėdžio metu atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Papildomai nurodė, kad išduodant statybos leidimą, iš atsakovės buvo gauti visi reikalingi dokumentai, naujo sutikimo nereikėjo, nes jis jau buvo duotas, o jame jokio galiojimo termino nebuvo, taip pat jis nebuvo konkretizuotas. Pažymėjo, kad notarė paliudijo, jog tekstą išvertė, visos procedūros buvo atliktos, todėl suklydimo faktas neįrodytas.

21Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo T. Z. palaikė atsakovės V. G.-Z. poziciją, papildomai nurodydamas, kad kol pati ieškovė nebuvo susitvarkiusi savo dokumentų, ji labai domėjosi apie tai, klausinėjo, pats trečiasis asmuo jai paaiškino kas kaip bus, o problemos prasidėjo tuomet, kai ieškovė įsiteisino statybas.

222016-01-16 teismo posėdyje dalyvavęs trečiasis asmuo Vilniaus miesto 25-ojo notaro biuro notarė D. J. paaiškino, kad ji pakankamai gerai moka rusų kalbą, kad galėtų išversti, 2010-09-22 Sutikimas ieškovei buvo išverstas į rusų kalbą, nors, kaip ji suprato, ieškovė geba kalbėti ir suprasti taip pat ir lietuvių kalbą. Nurodė, jog ieškovė atvyko pas ją su atsakove ir jos tėčiu, kuris atsakovei ir dovanojo žemės sklypą, matė, kaip atsakovė ir jos tėvas labai ilgai kalbėjosi koridoriuje, aiškino kažką ieškovei, turėjo daug dokumentų, rodė ieškovei, tačiau, kokie tai buvo dokumentai konkrečiai įvardinti negalėjo. Negalėjo pasakyti, ar su ieškove nebuvo atvykusių jos giminaičių, nes laukiamasis ir jos biuras, kur ieškovė pasirašė Sutikimą, yra skirtinguose aukštuose, tai jeigu ir atvyko kas su ieškove, galėjo neužlipti iki biuro. Notarė nurodė, kad ji neturi pareigos prašyti pateikti su statybomis susijusius dokumentus, nes tvirtino tik Sutikimą, ieškovė neprašė nei jos, nei atsakovės pateikti tokius dokumentus. Nurodė, kad ieškovės sveikatos būklė, kiek notarė gali ją vertinti, buvo tokia, kad ieškovė galėjo suprasti ir pasirašyti Sutikimą. Paaiškino, kad ieškovė pas notarę buvo atėjusi ir vasarą, nes norėjo panaikinti duotą sutikimą.

23Ieškinys atmestinas.

24Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų teisme, nustatyta, kad ieškovei M. R. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), ir sodo pastatas, unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ), Sodininkų bendrijoje ( - ), o atsakovei V. G.-Z. ir trečiajam asmeniui T. Z. po 1/2 dalį asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), ir sodo pastatas, unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ), Sodininkų bendrijoje ( - ) (1 t., b. l. 5-7, 57-58) (CPK 179 str. 3 d.). Iš šalių duotų paaiškinimų, teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovės ir atsakovės žemės sklypai yra greta vienas kito, šalys to neginčija (1 t., b. l. 14, 60-61, 72-73, 132, 151, 2 t., b. l. 96). Ieškovė 2010-09-22 pasirašė Sutikimą, pagal kurį sutiko, kad atsakovė V. G.-Z. jai priklausančiame žemės sklype statytų gyvenamąjį namą mažesniu nei įstatymo nustatytu atstumu nuo ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos ir/arba ant sklypus skiriančios ribos ir įregistruotų nuosavybės teises į šį gyvenamąjį namą (1 t. b. l. 8). Sutikimas buvo patvirtintas notarės D. J.. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2010-11-30 atsakovei V. G.-Z. išdavė Statybos leidimą Nr. ( - ), kuriuo leido vykdyti naujo neypatingo statinio statybą, t. y. statyti vienbutį gyvenamąjį namą atsakovei priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ) (1 t., b. l. 69-70). Iš teismui pateikto 2012 m. liepos mėn. architekto G. P. paaiškinamojo rašto (projekto pakeitimai) matyti, kad pagal anksčiau išduotą statybos leidimą jokie darbai nebuvo atliekami, buvo nutarta atlikti esminius architektūrinius projekto pakeitimus – atsisakyti antro aukšto (projektuojamas dvišlaitis stogas, suformuojama neapšiltinta pavėsinė), pirmajame aukšte atsisakyti garažo (suformuojama atvira pavėsinė) bei katilinės (perkeliama į rūsį) bei konstrukcinį pasikeitimą – perdanga tarp pirmo aukšto ir mansardos-medinės sijos vietoje buvusios tarp 1 ir 2 aukštų gelžbetoninės (1 t., b. l. 59). Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2012-10-31 išdavė atsakovei naują leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. ( - ), kuriuo leido pagal 2012 m. parengtą rekonstravimo projektą pertvarkyti (rekonstruoti) sodo pastatą į vienbutį gyvenamąjį namą žemės sklype, esančiame ( - ) (1 t., b. l. 71). Atsakovė V. G.-Z. nurodė, kad šiuo metu namo statyba iš esmės baigta, likę tik vidaus apdailos darbai ir aplinkos tvarkymas (1 t., b. l. 41). Ieškovė 2015-05-29 raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, prašydama patikrinti atsakovei V. G.-Z. išduoto statybos leidimo vykdyti statybos darbus žemės sklype ( - ), teisėtumą (1 t., b. l. 9-11). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus ieškovės persiųstą prašymą, 2015-06-22 rašte Nr. (23.2)2D-9211 nustatė, kad atsakovei V. G.-Z. 2012-10-31 Statybos leidimas Nr. ( - ) išduotas pagal parengtą 2012 m. „Sodo pastato pertvarkymo į vienbutį gyvenamąjį namą ( - )“ projektą, pažeidimų išduodant statybos leidimą nenustatė, surašė statybos patikrinimo aktą Nr. SPA-1115 bei pažymėjo, kad naujai statomo statinio konstrukcijos yra įrengtos 32 cm nuo sklypo ribos, stogo lietvamzdžių, kurie įrengti 2,80 m aukštyje, projekcija sutampa su sklypo riba, atstumas tarp naujai statomo statinio ir ieškovės statinio yra 90 cm, projekte buvo numatyta 60 cm (1 t., b. l. 12-13). Į bylą atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė 2010-11-30 ir 2012-10-31 statybos leidimų projektinę dokumentaciją (1 t. b. l. 109-180, 2 t., b. l. 1-95), trečiasis asmuo T. Z. pateikė sodo pastato pertvarkymo į vienbutį gyvenamąjį namą ( - ), rekonstravimo projektą (2 t., b. l. 150-161).

25Atsakovė V. G.-Z. savo atsikirtimams į ieškinį pagrįsti pateikė 2013-06-18 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, 2010-08-04 suvestinį inžinerinių tinklų planą, 2010 m. ir 2012 m. generalinius planus, 2010-11-30 ir 2012-10-31 statybos leidimus, 2012 m. liepos mėn. architekto paaiškinamąjį raštą, 2015 m. rugpjūčio mėn. sklypų ribos ir lietvamzdžių nuotraukas, ieškovės žemės sklypo planą, ieškovei priklausančio sodo pastato duomenis iš kadastro bylos (1 t. b. l. 57-73, 2 t., b. l. 96-112).

26Liudytojas V. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra ieškovės sūnus, inžinierius, kažkiek yra susijęs su statybomis, tik nežino statybos įstatymų, bet žino, kad dėl to kyla įvairių ginčų. Pažymėjo, kad prieš trejus metus tarp jo motinos ir atsakovės tėvo vyko pokalbis, kurio metu ieškovei paklausus ar jie statys ką ant ribos, jai buvo atsakyta, kad ne, nes ten bus tvora, kad bus kokie pastatai nebuvo žinoma. Visgi jau tuomet atsirado pamatai, konstrukcijos, kas nebuvo panašu tik į tvorą. Nurodė, kad jo mama labai pasitikėjo kaimynu. Atsakovės tėvas leido ieškovei statyti garažą arčiau sklypo ribos negu numato įstatymai. Nurodė, kad dabartinė situacija apsunkina jo motinai priklausančio namo eksploataciją, praktiškai ten nėra praėjimo. Dėl 2010-09-22 Sutikimo pasirašymo aplinkybių jam žinoma iš jo motinos. Nurodė, kad iki tol motina neminėjo, kad yra prašoma jos sutikimo, kad važiuos pas notarę, apie sutikimą sužinojo tik, kai iškilo problema, kažkur prieš trejus metus. Teigia, kad kiek yra susidūręs, tai, jeigu klausimas susijęs su nekilnojamuoju turtu, vertimas būna raštu, o ne žodinis. Kaip suprantamas Sutikimo tekstas, priklauso nuo vertimo.

27Liudytojas A. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra atsakovės V. G.-Z. tėvas, kaimynais su ieškove yra kažkur nuo 1976 m., santykiai buvo labai geri. Nurodė, kad ieškovės vyrui jo paprašius prie sklypo ribos leisti pastatyti garažą, jis tam davė žodinį sutikimą. 2010 m. sklypą ir sodo namą liudytojas perleido dukrai. Kadangi ji su vyru ruošėsi rekonstruoti pastatą, reikėjo ieškovės sutikimo, o ieškovei taip pat reikėjo atsakovės sutikimo, kad galėtų įsiteisinti savo statybas. Nurodė, kad jis dukrą ir ieškovę nuvežė pas notarę, tačiau, kai pasirašinėjo Sutikimą, jis nebuvo kabinete ir nieko nematė. Grįžtant iš notarės nebuvo jokių kalbų, kad ieškovė kažko nesuprato, kad jai nebuvo išversta. Neabejoja, kad notarė jai viską išvertė. Pažymėjo, kad dar prieš notarę jis su dukra ieškovei rodė visus dokumentus – ir vizualinius, ir rašytinius, aiškino, kad ant ribos bus neatviras garažas, kadangi iš pradžių buvo numatytas mūrinis garažas, vėliau pakeista į stoginę.

28Pažymėtina, kad ieškovės atstovas byloje prašė skirti ekspertizę (2 t., b. l. 170), nurodydamas, kad dėl realizuojamo atsakovės ginčo projekto pablogėjo ieškovei priklausančio pastato dalies gaisrinė sauga, o tai yra esminis faktorius užtikrinantis saugumą. Nurodė, kad ekspertas turėtų atsakyti į klausimus, ar atsakovės namo pavėsinė tenkina gaisrinės saugos reikalavimus, ar tokioje pavėsinėje laikant automobilius padidėja gaisringumo pavojus, ar kilus gaisrui pavėsinėje gali padidėti žalos ieškovės pastatui tikimybė. Atsakovės su ieškovės prašymu nesutiko (2 t., b. l. 1-3, 7-9). Teismas, 2016-05-06 nutartimi ieškovės prašymo dėl ekspertizės skyrimo netenkino, nurodydamas, kad ieškovė ieškiniu neginčija jokių aplinkybių, kurios kaip nors būtų susijusios su gaisrine pagal ginčijamą statybos leidimą pastatyto pastato sauga, ieškovės suklydimas, duodant 2010-09-22 Sutikimą nesiejamas su suklydimu dėl gaisrinės saugos, be to, buvo gauti visi dokumentai, tarp jų ir projekto vadovo raštas su priedu „Gaisrinės saugos dalis“, kur nurodyta, kad statinys atitinka STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ reikalavimus (3 t., b. l. 13-14).

29Paminėtina ir tai, kad šioje byloje ginčas buvo perduotas teisminei mediacijai, tačiau šalims pasiekti byloje taikų ginčo sprendimo būdą nepavyko (2 t., b. l. 129).

30Dėl 2010-09-22 Sutikimo pripažinimo negaliojančiu

31Ieškovė prašo pripažinti jos pasirašytą ir atsakovei V. G.-Z. duotą 2010-09-22 Sutikimą dėl atsakovės gyvenamojo namo statybos teisės ant sklypo ribos negaliojančiu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek duodama paaiškinimus nurodė, kad ji sutikimą atsakovei davė suklydus ir atsakovei nutylėjus savo tikruosius ketinimus (nepateikus konkrečios informacijos), darytina išvada, kad 2010-09-22 Sutikimą ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu dviem pagrindais, t. y. pagal CK 1.90 straipsnį (dėl suklydimo) ir CK 1.91 straipsnį (dėl apgaulės). Esant šioms aplinkybėms, teismas, visų pirma, pasisako dėl 2010-09-22 Sutikimo pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo.

32Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Gretimo žemės sklypo savininko duotas rašytinis sutikimas išreiškia jo valią dėl statybos, sukuria statymo teisę tokį interesą turinčiam asmeniui. Toks rašytinis sutikimas traktuotinas kaip vienašalis sandoris, įpareigojantis jį sudariusį asmenį, t. y. rašytinį sutikimą davusiam asmeniui atsiranda pareiga netrukdyti įgyvendinti tų teisių, kurias rašytinis sutikimas suteikia jo adresatui, o pastarasis įgyja teisę nekliudomai įgyvendinti rašytiniu sutikimu suteiktą teisę (CK 1.63 str. 4 d.).

33Dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu reglamentuojamas CK 1.90 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 str. 2 d.). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 str. 4 d.). Pažymėtina, kad suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 str. 5 d.). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; 2015-02-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Konkretaus sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2014-03-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014; 2015-02-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015).

34Nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalavimą 2010-09-22 Sutikimą pripažinti negaliojančiu iš esmės grindžia tuo, kad ji yra rusakalbė, todėl sudėtinga Sutikimo sakinio formuluotė jai sutrukdė suvokti tą aplinkybę, kad Sutikimą ji duoda ne tik dėl to, kad atsakovė galėtų statyti statinį mažesniu nei numato įstatymas atstumu iki ieškovės sklypo ribos, bet ir ant pačios sklypo ribos, teigė, kad atsakovė žodžiu buvo paaiškinusi, kad bus paliktas apie 1,5 m atstumas iki ieškovės sklypo ribos, nei atsakovė, nei notarė nepateikė jokios projektinės medžiagos susipažinimui dėl statybų. Nurodė, kad pas notarę jai Sutikimo tekstą žodžiu vertė kaimynas, notarė į ieškovę nekreipė jokio dėmesio, teksto neišvertė.

35Iš teismui pateikto 2010-09-22 notarine tvarka patvirtinto Sutikimo turinio matyti, kad ieškovė, kuriai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), sutiko su tuo, kad atsakovė V. G.-Z., kuriai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), šiame sklype statytų gyvenamąjį namą mažesniu nei įstatymo nustatytu atstumu nuo ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos ir/arba ant sklypus skiriančios ribos ir įregistruotų nuosavybės teises į šį gyvenamąjį namą (1 t., b. l. 8). Tame pačiame Sutikime ieškovė pareiškė, kad minėtas sutikimas jai buvo išverstas į jai suprantamą rusų kalbą ir pasekmės išaiškintos jai suprantama rusų kalba. Nurodė, kad sutikimą ir jo pasekmes suprato, ir sutikimą, kaip atitinkantį jos valią, ieškovė patvirtino savo parašu. Ieškovės parašo tikrumas buvo paliudytas Vilniaus miesto 23-ojo notarų biuro notarės D. J..

36Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 straipsnyje numatyta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Be kitų notarinių veiksmų atlikimo, notarai turi teisę liudyti parašo dokumentuose tikrumą (Notariato įstatymo 26 str. 5 p.). Minėto įstatymo 30 straipsnyje numatyta, kad notarai privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti. Pripažįstama, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais (Notariato įstatymo 26 str. paskutinė pastraipa). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.).

37Nors ieškovė nurodė, kad jai Sutikimą vertė kaimynas – šioje byloje liudytoju apklaustas A. G., o notarė, pasak ieškovės, nekreipė į ją dėmesio, teismas laiko šiuos ieškovės teiginius neįrodytais. Tiek iš byloje esančių rašytinių įrodymų (paties 2010-09-22 Sutikimo turinio), tiek iš atsakovės V. G.-Z., trečiojo asmens notarės D. J. paaiškinimų teismas sprendžia, kad Sutikimo turinys ir jo pasekmės jo pasirašymo metu ieškovei buvo išverstos ir išaiškintos jai suprantama rusų kalba. Teismas neturi pagrindo abejoti notarės teiginiais, kad ji įvykdė pareigą išversti ieškovei 2010-09-22 Sutikimo turinį, toks, koks jis yra, į ieškovei suprantamą rusų kalbą. Ieškovė nenurodė jokių aplinkybių ir/ar nepateikė įrodymų, kurie leistų teismui daryti priešingą išvadą ar teigti, kad notarei atliekant vertimą ieškovė buvo suklaidinta ar, kad Sutikimo turinys buvo išverstas ne toks, koks jis nurodytas raštu. Ieškovės teiginiai, kad jai vertimą atliko jos kaimynas, taip pat neįrodyti, atsižvelgiant dar ir į tai, kad kaip nurodė pats liudytojas, Sutikimo pasirašymo metu jis notarės kabinete nebuvo. Be to, paminėtina ir tai, kad įstatyme nėra numatyta, kad notarė turėjo pateikti ieškovei raštišką Sutikimo vertimą, todėl atmestini ir ieškovės teiginiai dėl paties vertimo formos.

38Tokiu būdu, padarius išvadą, kad ieškovei Sutikimo turinys buvo išverstas į jai suprantamą rusų kalbą, t. y. tinkamai atskleistas, spręstina, ar ieškovė galėjo suklysti duodama minėtą Sutikimą, ir jeigu taip, ar suklydimas gali būti vertintas kaip esminis ir sudarantis pagrindą Sutikimą pripažinti negaliojančiu dėl suklydimo (CK 1.90 str.).

39Kaip jau buvo minėta, 2010-09-22 Sutikimas numatė, kad ieškovė sutiko, jog atsakovė jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype statytų gyvenamąjį namą mažesniu nei įstatymo nustatytu atstumu nuo ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos ir/arba ant sklypus skiriančios ribos ir įregistruotų nuosavybės teises į šį gyvenamąjį namą. Ieškovė nurodė, kad ji nesuvokė, kad duoda sutikimą ne tik nesilaikyti įstatyme numatyto atstumo iki žemės sklypo ribos, tačiau, kad sutinka ir su tuo, jog atsakovė galėtų statyti pastatą ant jų abiejų žemės sklypų ribos. Vertindamas patį Sutikimo turinį, teismas sprendžia, kad Sutikimas iš esmės yra gana lakoniškas, jame nėra vartojamos sudėtingos formuluotės, kurių nesugebėtų suprasti kiekvienas vidutiniškai apdairus ir protingas asmuo. Sutikimas aiškiai įtvirtina galimybę statyti statinį 1) mažesniu nei numato įstatymas atstumu iki ribos ir/arba 2) ant sklypus skiriančios ribos. Pažymėtina, kad Sutikimas yra bendro pobūdžio ta prasme, kad jame nėra nurodomi konkretūs atstumai tarp ieškovės ir atsakovės žemės sklypų, juos skiriančios ribos, todėl ieškovės teiginiai, kad buvo žodinis susitarimas, kad atsakovė statys pastatą apie 1,5 m atstumu iki sklypo ribos atmestini kaip neįrodyti. Pažymėtina, kad Sutikimas yra vienašalis sandoris, todėl jį duodama/pasirašydama ieškovė turėjo galimybę jį konkretizuoti, nurodant, koks konkretus atstumas turi būti išlaikytas iki jos žemės sklypo ribos. Iš Sutikime vartojamos frazės „mažesniu nei įstatymo nustatytu atstumu“ darytina išvada, kad ieškovei buvo žinomi įstatyme įtvirtinti reikalavimai, koks atstumas, nesant gretimo žemės sklypo savininko sutikimo, imperatyviai yra numatytas (3 m), ieškovė nekėlė klausimo, kad jai nebūtų žinomos šios aplinkybės, įstatyminis reglamentavimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pati ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovės tėvas – liudytojas A. G. prieš daugelį metų taip pat buvo davęs žodinį sutikimą jos vyrui statyti pastatą arčiau sklypo ribos, ką, be kita ko, patvirtina ir atsakovės V. G.-Z. į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (ieškovės žemės sklypo planas ir priklausančio sodo pastato duomenys iš kadastro bylos (2 t., b. l. 96-112), taip pat liudytojo A. G. parodymai, todėl teigtina, kad ieškovė, praeityje jau susidūrusi su iš esmės analogiška situacija, suvokė duodamo Sutikimo turinį, jo esmę (CPK 185 str.). Atsakovė V. G.-Z. nurodė, kad pagal 2012-10-31 statybos leidimą Nr. ( - ) statybos darbus pradėjo 2012-11-02, liudytojas V. R. (ieškovės sūnus) nurodė, kad vykstančias pastato statybas pastebėjo kažkur prieš trejus metus (t. y. apie 2013 m. pirmą pusę), tuomet ir kilo problemos, ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji 2014 m. ankstyvą pavasarį pamatė, kad atsakovė prie savo namo iš jos sklypo pusės pradėjo statyti didelį priestatą. Ieškovė pažymėjo, kad dėl atsakovės sklype vykstančių statybų teisėtumo patikrinimo ji kreipėsi į įvairias institucijas, tačiau teismui pateikė tik kreipimąsi į Seimo kontrolierių (2015-05-29) ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015-06-22 raštą Nr. (23.2.)2D-9211, kuriuo buvo išspręstas Seimo kontrolieriaus atsakovės persiųstas prašymas, taigi teismas vertina atitinkamas aplinkybes tik pagal pateiktus įrodymus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Sutikimą ieškovė pasirašė dar 2010-09-22, tačiau duoto Sutikimo turinį kvestionuoti pradėjo tik apie 2015 m., nors pagal tai, kas aukščiau išdėstyta, spręstina, kad jau kažkur 2013 m. pradžioje, kilo klausimai/problemos dėl statybų (liudytojo V. R. parodymai). Taigi visą tą laiką ieškovė neginčijo Sutikimo, nereiškė pretenzijų, kad jis neatitinka jos valios, kad jį pasirašė nesuprasdama turinio. Atsakovė nurodė, kad ieškovė pretenzijas dėl jos vykdomų statybų iš esmės pradėjo reikšti tuomet, kai pati įsiteisino savo statybas, kurios buvo vykdomos arčiau atsakovei (prieš tai jos tėvui A. G.) priklausančio sklypo ribos. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, dalyvaujančių byloje asmenų duotų parodymų, tikėtina, kad tarp ieškovės ir atsakovės V. G.-Z. egzistavo abipusis susitarimas dėl leidimo statyti pastatą arčiau joms priklausančių žemės sklypų ribos (CPK 185 str.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007). Jeigu šalis sudarė sandorį klaidingai suprasdama faktines ar teisines aplinkybes, taikytinos taisyklės, reglamentuojančios dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu. Tačiau jeigu šalis teisingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, bet klydo dėl šio sandorio perspektyvų, šios taisyklės netaikomos. Teismas sprendžia, kad sandorio (2010-09-22 Sutikimo) pasirašymo metu ieškovė suvokė sudaromo sandorio esmę, t. y., kad duoda sutikimą statyti statinį ne tik mažesniu nei įstatyme numatytu atstumu, bet ir ant žemės sklypų ribos, tačiau, atsakovei pradėjus vykdyti statybas ir ieškovei pamačius atstumus iki jos sklypo ribos, ieškovė persigalvojo ir pradėjo reikšti nepasitenkinimą vykstančiomis statybomis. Ieškovė turėjo visas galimybes prieš pasirašydama Sutikimą pasikonsultuoti ne tik su artimaisiais, tačiau ir su kvalifikuotais teisininkais, suteikti konkretų Sutikimą, numatydama konkrečius atstumus, kurie turi būti palikti iki jos žemės sklypo ribos, tačiau nesielgė pakankamai apdairiai ir rūpestingai, todėl prisiėmė savo veiksmų riziką sau (CK 1.90 str. 5 d.). Tai, kad ieškovė klaidingai įsivaizdavo, kaip atsakovė realiai vykdys statybas, negali būti pripažinta suklydimu, juolab pačiai ieškovei būnant neapdairiai, neatidžiai ir nerūpestingai neišsiaiškinant, jeigu kilo abejonių, dominančių klausimų. Ieškovė iš esmės neįrodinėjo, kad pasirašyti 2010-09-22 Sutikimą lėmė kitos, nei kad buvimas rusakalbe aplinkybės (sveikatos būklė, amžius ar kt.). Ieškovės argumentai, kad jai nei atsakovė V. G.-Z., nei notarė nepateikė projektinių statybos dokumentų ar kitos vizualinės, rašytinės medžiagos, atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovė V. G.-Z., liudytojas A. G. paaiškino, kad prie pasirašant Sutikimą ieškovei buvo parodyti planas, projektas, kita dokumentacija, notarė nurodė, kad ji matė kaip koridoriuje atsakovė ir jos tėvas rodė ieškovei kažkokius dokumentus, tik negalėjo įvardinti, kokius konkrečiai. Nors ieškovė neigia, kad ji buvo supažindinta su statinio projektu ir kitais dokumentais, teigdama, kad nei ant projekto, nei ant projekto aiškinamojo rašto nėra jos parašo, teismas atmeta šiuos ieškovės argumentus ir nurodo, kad bet kokiu atveju (supažindinus ar nesupažindinus su dokumentais) įstatymas nenumato pareigos nei atsakovei V. G.-Z., nei juolab notarei pateikti ieškovei projektinius dokumentus. Kaip jau buvo minėta, Sutikimas yra vienašalis sandoris, todėl ieškovė, jį sudarydama, būdama protinga ir apdairi, turėjo įvertinti visas aplinkybes, prieš išreiškiant savo valią, paprašyti susipažinti su projektine dokumentacija, apsvarstyti galimus Sutikimo teisinius padarinius, patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras.

40Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė, jog ji suklydo dėl 2010-09-22 Sutikimo esmės jį pasirašydama, jos valia atitiko Sutikime išreikštąją (CK 1.90 str.).

41Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais ir pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Taigi, kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį (CK 1.91 str.), byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008; 2013-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; kt.).

42Ieškovė nurodė, kad ji sandorį sudarė ne tik suklydus, tačiau ir atsakovei V. G.-Z. nutylėjus savo tikruosius ketinimus, nepateikus konkrečios informacijos. Teismas su šiais ieškovės teiginiais neturi pagrindo sutikti. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė būtų atlikusi kokius nors tyčinius veiksmus, lėmusius ieškovės norą sudaryti sandorį, t. y. pasirašyti 2010-09-22 Sutikimą, taip pat neįrodė, kad atsakovė būtų nutylėjusi ieškovės valiai susiformuoti sudaryti sandorį reikšmingas aplinkybes (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad 2010-09-22 Sutikimas yra aiškiai suformuluotas, be dviprasmiškų sąvokų, ieškovė neįrodinėjo, kad sandorio sudarymo metu nežinojo įstatymo reikalavimų, kokiu atstumu iki žemės sklypų ribos turi būti statomi statiniai, ką reiškia vienas ar kitas išsireiškimas, todėl tokios formuluotės kaip kad „statyti mažesniu nei įstatymo nustatytu atstumu nuo žemės sklypo ribos“ ar „ant sklypus skiriančios ribos“ netgi teisinio išsilavinimo neturinčiam žmogui yra aiškiai suprantamos. Nėra aišku, ką ieškovė, teigdama, kad atsakovė nutylėjo savo tikruosius ketinimus, turi omenyje, kadangi Sutikimas, kuriame įtvirtintas vienašalis ieškovės valios pareiškimas savo esme leido atsakovei ne tik statyti mažesniu nei įstatymo numatytu atstumu nuo žemės sklypo ribos, tačiau ir/ar ant ribos, ir neįtvirtino to, kokiu konkrečiai atstumu tą galima daryti, todėl, netgi atsižvelgiant į tai, atsakovė neprivalėjo ieškovei dėstyti savo konkrečių ketinimų ar juolab pateikti projektinius dokumentus, pačiai ieškovei prieš sudarant Sutikimą ar jo sudarymo metu to nepaprašius. Pažymėtina ir tai, kad pati ieškovė neįrodinėjo, kad ji būtų prašiusi atsakovės jai pateikti atitinkamą projektinę dokumentaciją, o ši būtų atsisakiusi tą padaryti. Notarė teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad Sutikimo pasirašymo metu ieškovė nei atsakovės, nei jos neprašė susipažinti su jokiais dokumentais. Dėl to, kad įstatymas nenumato nei atsakovei, nei notarei privalomumo savo iniciatyva pateikti projektinę dokumentaciją, teismas jau pasisakė aukščiau sprendime, todėl papildomai dėl to pakartotinai nebepasisako. Vertinant pačios ieškovės elgesį tiek iki sandorio sudarymo, tiek jo pasirašymo metu ir jį jau pasirašius, pritartina atsakovės V. G.-Z. bei liudytojo A. G. teiginiams, kad ieškovė, pati pasistačiusi jai priklausantį pastatą mažesniu, nei numato įstatymas atstumu iki atsakovei priklausančio sklypo ribos, buvo suinteresuota gauti analogišką sutikimą iš atsakovės, kad galėtų įteisinti statinio statybas ir įregistruoti pastatą. Ieškovė šių aplinkybių neginčijo, o atsakovė pateikė jos teiginius pagrindžiančius įrodymus, iš kurių matyti, kad ieškovės namas buvo baigtas statyti ir įregistruotas 2012 m., t. y. pasirašant 2010-09-22 Sutikimą, ieškovės namo statybos dar nebuvo baigtos (1 t., b. l. 14, 2 t., b. l. 96-112). Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad nenustatyta jokių atsakovės tyčinių veiksmų, kurie turėtų lemiamą įtaką ieškovės valiai susiformuoti, t. y. kad ieškovė buvo tyčia suklaidinta dėl esminių sandorio aplinkybių, todėl nėra pagrindo ginčijamo 2010-09-22 Sutikimo pripažinti negaliojančiu ir kaip sudarytą dėl apgaulės (CK 1.91 str.).

43Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančiu jos pasirašytą ir atsakovei V. G.-Z. duotą 2010-09-22 Sutikimą atmestinas (CK 1.90, 1.91 str.).

44Dėl 2012-10-31 statybą leidžiančio dokumento Nr. ( - ) pripažinimo negaliojančiu

45Ieškovė pradiniu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais 2010-11-30 statybos leidimą Nr. ( - ), kuriuo buvo leista vykdyti naujo neypatingo statinio statybą, t. y. statyti vienbutį gyvenamąjį namą atsakovei priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ) (1 t., b. l. 69-70) ir 2012-10-31 leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. ( - ), kuriuo leista pagal 2012 m. parengtą rekonstravimo projektą pertvarkyti (rekonstruoti) sodo pastatą į vienbutį gyvenamąjį namą žemės sklype, esančiame ( - ) (1 t., b. l. 71). Paminėti pradinio ieškinio reikalavimai pripažinti statybos leidimus negaliojančiais iš esmės buvo grindžiami tuo, jog 2010-09-22 Sutikimas pripažintinas negaliojančiu dėl suklydimo ir apgaulės ir kaip to pasekmė naikintini ir statybos leidimai. Patikslinusi ieškinio reikalavimus, ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu tik 2012-10-31 statybos leidimą Nr. ( - ), argumentuodama tuo, jog jis išduotas neteisėtai, nes nebuvo pateiktas naujas ieškovės sutikimas dėl statinio statybos arčiau nei įstatymo numatytas atstumas, t. y. iš esmės teigia, kad 2010-09-22 Sutikimas buvo išduotas tik 2010-11-30 statybos leidimui gauti, o 2012-10-31 išdavus naują statybos leidimą, nebuvo gautas naujas ieškovės sutikimas, kuris buvo būtina sąlyga išduodant 2012-10-31 statybos leidimą.

46Statybos teisiniai santykiai ir žemės sklypo savininko teisė būti statytoju reglamentuojama Statybos įstatyme, o statinio projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinio naudojimo, priežiūros ir nugriovimo reikalavimai, taisyklės, bendrieji principai ir charakteristikos – normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose. Taigi, atstumai tarp statinių, tarp statinių ir sklypo ribų nustatomi normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose (Statybos įstatymo 6 str. 2 d.). 2012-10-31 statybos leidimo išdavimo metu STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (redakcija, galiojusi nuo 2012-09-01 iki 2012-11-22) 6 punkte numatyta, kad statytojas, norintis gauti leidimą statyti naują ar rekonstruoti statinį (išskyrus leidimą statyti naują statinį pajūrio juostoje ir leidimą statyti naują ar rekonstruoti statinį Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse ir tarptautiniuose vandenyse esančiame jos kontinentiniame šelfe, į kurį Lietuvos Respublika turi išimtines teises), rekonstruoti nesudėtingą statinį į neypatingą ar ypatingą statinį, atnaujinti (modernizuoti) daugiabutį namą, savivaldybės administracijai pateikia prašymą, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 7, 8 ar 9 dalyse nurodytus dokumentus ir Reglamento 10 priede nurodytus rašytinius pritarimus (raštus) projekto sprendiniams. Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012-09-01 iki 2013-01-01) 23 straipsnio 7, 8 ir 9 dalyse įtvirtinti leidimui gauti pateikiami dokumentai priklausomai nuo to ketinama statyti naują statinį (7 dalis), jį rekonstruoti (8 dalis) ar atnaujinti (modernizuoti) (9 dalis). Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovei V. G.-Z. 2010-11-30 leidimas buvo išduotas statyti naują statinį – vienbutį gyvenamąjį namą, tačiau vėliau buvo persigalvota ir nutarta sodo pastatą rekonstruoti į vienbutį gyvenamąjį namą, todėl, atsižvelgiant į tai, išduotas 2012-10-31 leidimas Nr. ( - ), kuriuo ir buvo leista pagal 2012 m. parengtą rekonstravimo projektą pertvarkyti (rekonstruoti) sodo pastatą į vienbutį gyvenamąjį namą. Taigi, esant šioms aplinkybėms, pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalį leidimui rekonstruoti statinį pateikiami dokumentai buvo šie: 1) prašymas; 2) rekonstravimo projektas ir kompiuterinė laikmena su rekonstravimo projekto įrašu arba tik kompiuterinė laikmena su statybos projekto įrašu, jeigu šį projektą privalantys pasirašyti asmenys jį pasirašė elektroniniais parašais; 3) rekonstravimo projekto ekspertizės aktas (tuo atveju, kai ši ekspertizė pagal šio Įstatymo 29 straipsnio 1 dalį yra privaloma); 4) statinio kadastro duomenų byla; 5) statinio bendraturčių sutikimas; 6) žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise; 7) jeigu inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas numatoma tiesti kitame žemės sklype (teritorijoje), taip pat jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – sutartis su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju; 8) dokumentas, patvirtinantis šio Įstatymo 1 priede nurodytos įmokos už savavališkos statybos įteisinimą sumokėjimą, ir dokumentai, pagrindžiantys šios įmokos apskaičiavimo dydį, – savavališkos statybos, dėl kurios surašytas savavališkos statybos aktas, atveju. Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji namai“ 8 priedo 1.1 punkte nustatyti minimalūs atstumai nuo pastatų iki sklypo ribos (3 m). Aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33 punkte nustatyta pareiga gauti rašytinius sutikimus nesudėtingo statinio statybos ar rekonstravimo atveju; 34 punkte – pareiga gauti rašytinį sutikimą, kai norima statyti ar rekonstruoti kitokius statinius, tarp jų ir ypatingą statinį. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo „Besiribojančių sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai“ 4 punkte, įgyvendinant imperatyvų reikalavimą dėl minimalaus statinio ir sklypo ribos atstumo, taip pat nustatyta pareiga statytojui gauti besiribojančių sklypų savininkų rašytinį sutikimą dėl statybos ar rekonstrukcijos, kai statomas pastatas yra arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju tiek ieškovės, tiek atsakovės žemės sklypai yra sodininkų bendrijoje, todėl jų teisėms ir pareigoms aktualus ir Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2012-07-13 iki 2014-05-03). Minėto Įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta, kad sodo sklype pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) – ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą.

47Ieškovė savo argumentus grindžia STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.2 punktu ir Statybos įstatymo 2 straipsnio 27 dalimi. STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.2 punkte numatyta, kad kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti rašytinius sutikimus (susitarimus): besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų – kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau žemės sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose (tik tuo atveju, jei teisės aktai tokį susitarimą numato); statinio rekonstravimo atveju tokie rašytiniai sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų ribų; atvejai, kai būtina gauti besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, detalizuojami Reglamento 11 priede. Statybos įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje apibrėžta statinio projekto samprata.

48Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodo, kad šiuo atveju STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.2 punktas neaktualus, kadangi atsakovės V. G.-Zambacevičienės statiniui buvo rengiamas rekonstravimo projektas. Teismas sutinka su tuo, kad atsakovė V. G.-Z. statybos leidimui gauti 2012 m. parengė rekonstravimo projektą (2 t., b. l. 82-95, 150-161), ginčo byloje dėl to nėra, tačiau nagrinėjamu atveju, sprendžiant būtent dėl STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.2 punkto taikymo, būtina nustatyti rekonstruojamo statinio kategoriją.

49Šiuo atveju pagal 2012-10-31 leidimą ( - ) vykdoma sodo pastato, kurio bendras plotas 81,22 kv. m. (2 t., b. l. 21), rekonstrukcija į vienbutį gyvenamąjį namą. Sodo pastatas pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-812 ir statybos techninį reglamentą STR 1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-813, nepriskiriamas ypatingam statiniui, todėl pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 94 dalį priskiriamas neypatingų statinių kategorijai (Statybos įstatymo 2 str. 3 p., 6 p., 94 p.). Statinio paskirtis numatyta ir 2012-10-31 leidime Nr. ( - ). Neypatingo statinio rekonstravimo atveju rengiamas statinio rekonstravimo projektas ir privalomas statybą leidžiantis dokumentas – leidimas rekonstruoti statinį. Nors nagrinėjamu atveju ieškovės nurodytas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.2 punktas netaikytinas, nes vykdoma ne nesudėtingo, o neypatingo statinio rekonstrukcija, tačiau, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad gretimo žemės sklypo savininko (valdytojo) sutikimas statyti statinį arčiau įstatyme numatyto atstumo (3 m) ar ant sklypo ribos yra kaip vienas iš privalomų pateikti dokumentų gauti statybą leidžiančiam dokumentui (tačiau pats savaime nėra statybą leidžiantis dokumentas). Pažymėtina, kad ieškovė 2012-10-31 statybos leidimo išdavimo teisėtumą iš esmės ginčija tik dėl to, jog nebuvo gautas naujas jos sutikimas ir kitų leidimo išdavimo neteisėtumo pagrindų nenurodo, todėl teismas, neperžengdamas ieškinio reikalavimų, bylą nagrinėja pareikšto reikalavimo ribose (CPK 265 str. 2 d.).

50Konstatavus gretimo žemės sklypo savininko sutikimo būtinumą, teismas pasisako dėl to, ar 2010-09-22 ieškovės pasirašytas Sutikimas galėjo būti pateiktas gaunant naują 2012-10-31 leidimą, keičiantį 2010-11-30 statybos leidimą, ar turėjo būti pateiktas naujas ieškovės sutikimas.

51Ieškovė 2010-09-22 pasirašė Sutikimą, kuriuo leido atsakovei V. G.-Z. jai priklausančiame sklype statyti gyvenamąjį namą mažesniu nei įstatymo nustatytu atstumu nuo ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos ir/arba ant sklypus skiriančios ribos. Minėtame Sutikime ieškovė nenurodė tokio sutikimo galiojimo termino ir/ar jo nekonkretizavo, t. y. nenurodė, pagal kokį statinio projektą ar kitas sąlygas, kurios turi būti įgyvendintos, yra išduodamas Sutikimas, nors tokią galimybę, išreikšdama savo valią, turėjo. Ieškovė iš esmė davė abstraktų sutikimą, nesiedama jo su tam tikromis aplinkybėmis, pateiktinais dokumentais ar pan. Kaip jau buvo minėta, kiekvienas asmuo privalo būti apdairus ir rūpestingas, įgyvendindamas (atsisakydamas ar apribodamas) savo teises, numatyti galimus atliekamų veiksmų padarinius, nes priešingu atveju, pasekmių rizika tenka jam pačiam. Šiuo atveju, teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais, kad atsakovei V. G.-Z. vykdant sodo pastato rekonstrukcijos darbus, ji turėjo gauti naują ieškovės Sutikimą, kad 2010-09-22 Sutikimas yra negaliojantis. Paminėtina, kad 2010-09-22 Sutikimas nebuvo susietas konkrečiai su 2010-11-30 statybos leidimo gavimu, todėl tai, kad pagal minėtą leidimą atsakovė nevykdė jokių statybos darbų, ir pakeitus projektą buvo išduotas naujas 2012-10-31 leidimas, nesąlygoja to, kad nustojo galioti ieškovės 2010-09-22 duotas Sutikimas. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš esmės pakeitus projektą, t. y. numačius visgi sodo pastatą rekonstruoti, o ne statyti vienbutį gyvenamąjį namą, šis projektas dėl rekonstrukcijos sprendinių yra netgi palankesnis ieškovei. Būtų neprotinga ir nesąžininga, jei gretimo sklypo savininkui davus sutikimą kaimynui statyti statinį arčiau teisės aktuose nustatytos minimalios ribos, sutvarkius projektinę dokumentaciją, gavus leidimą, o vėliau pakeitus statinio projektą, neatlikus statybos darbų pagal anksčiau išduotą leidimą, ir gavus naują leidimą, ankstesnis sutikimas nebegaliotų ir reikėtų aktualaus (vėlesnės datos) sutikimo. Tokiu atveju projektinės dokumentacijos sutvarkymo galimybė taptų priklausoma išimtinai nuo gretimo sklypo savininko valios, ir pastarajam sudarytų galimybę tuo piktnaudžiauti. Byloje esantys rašytiniai įrodymai atskleidžia gretimo žemės sklypo savininko (ieškovės) valią duoti bendro pobūdžio sutikimą ne tik nesilaikyti įstatyme nustatytu atstumo iki sklypo ribos, bet ir statyti ant sklypų ribos. Paminėtina ir tai, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus ieškovės persiųstą prašymą, 2015-06-22 rašte Nr. (23.2)2D-9211 nustatė, kad atsakovei V. G.-Z. 2012-10-31 Statybos leidimas Nr. ( - ) išduotas pagal parengtą 2012 m. „Sodo pastato pertvarkymo į vienbutį gyvenamąjį namą ( - )“ projektą, pažeidimų išduodant statybos leidimą nenustatė, surašė statybos patikrinimo aktą Nr. SPA-1115 bei pažymėjo, kad naujai statomo statinio konstrukcijos yra įrengtos 32 cm nuo sklypo ribos, stogo lietvamzdžių, kurie įrengti 2,80 m aukštyje, projekcija sutampa su sklypo riba, atstumas tarp naujai statomo statinio ir ieškovės statinio yra 90 cm, projekte buvo numatyta 60 cm (1 t., b. l. 12-13). Nors ieškovė teigė, kad atsakovės vykdomos statybos pažeidžia jos teises, kad pablogėjo patalpų apšvietimas, namo eksploatacija, priešgaisrinė sauga, lietaus vanduo nuo atsakovės namo stogo patenka į ieškovės sklypą, tačiau teismas pažymi, kad ieškovė, duodama Sutikimą, galėjo ir turėjo suprasti duodamo sutikimo esmę, kad bus nesilaikyta statymo atstumo ar net statoma ant sklypų ribos, be to, pažymėtina, kad prie ieškovės ir atsakovės sklypų ribos yra patalpos: atsakovės pusėje – atvira pavėsinė, kaip kad nurodo atsakovė, automobiliams statyti, o ieškovės – mūrinis garažas (ieškovė šių aplinkybių neginčija), taigi turint omenyje patalpų paskirtį – negyvenamąją (garažą), atstumą, kurį tarp šalių statinių nustatė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, – 90 cm, argumentai dėl apšvietimo atmestini kaip nepagrįsti ir iš esmės nepažeidžiantys ieškovės teisių. Atmestini ir ieškovės argumentai dėl lietaus vandens nutekėjimo nuo atsakovės namo, taip pat priešgaisrinės saugos reikalavimų nepaisymo, kadangi pateikti paaiškinimai, atsakovės V. G.-Z. pateikti įrodymai (nuotraukos) patvirtina, kad atsakovė yra įsirengusi drenažinį lietaus nuvedimo vamzdyną, kuriuo lietaus vanduo nuteka į kanalizaciją (1 t., b. l. 61-67), be to, buvo gauti visi dokumentai, tarp jų ir projekto vadovo raštas su priedu „Gaisrinės saugos dalis“, kur nurodyta, kad statinys atitinka STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ reikalavimus (2 t., b. l. 12-18). Paminėtina ir tai, kad statinio konstrukcijos yra įrengtos 32 cm nuo ieškovės sklypo ribos (1 t., b. l. 13, 60).

52Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovės 2010-09-22 Sutikimas buvo galiojantis, todėl išduodant naują (2012-10-31) statybą leidžiantį dokumentą Nr. ( - ), atsakovė V. G.-Z. neturėjo pateikti naujo ieškovės sutikimo, o atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturėjo pareigos prašyti pateikti naujo ieškovės sutikimo naujam projektui, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakovei V. G.-Z. 2012-10-31 išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. ( - ) negaliojančiu atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.80 str., Statybos įstatymo 29 str. 1 d.).

53Dėl senaties termino ieškiniui pareikšti

54Kadangi atsakovės ieškovės reikalavimą pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakovei V. G.-Z. 2012-10-31 išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. ( - ) negaliojančiu prašė atmesti ir tuo pagrindu, jog jo ginčijimui praleistas 1 mėn. apskundimo terminas, teismas pasisako ir dėl to.

55ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) dėl administracinio akto administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

56Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šis terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Tai reiškia, kad šių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2011-11-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011; 2013-11-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013; 2015-11-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-622-421/2015). ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas procesinis teisės kreiptis į teismą terminas nėra naikinamasis, t. y. gali būti atnaujinamas, jei teismas nustato svarbias jo praleidimą lėmusias priežastis (ABTĮ 34 str., CPK 78 str. 1 d.). Bendrosios kompetencijos teismas nagrinėjamose civilinėse bylose ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą taiko pagal CPK nustatytas procesinių terminų taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011).

57Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-06 m. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS-822-61/2012). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-02-05 –nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS-146-104/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad teisiškai reikšmingo fakto – sužinojimo apie ginčijamą sprendimą – momento nustatymas yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2014; 2014-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014).

58Taigi, pagal teismų praktiką dėl ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo, asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas.

59Pagal Statybos įstatymo 45 straipsnį informacija apie statybą leidžiančius dokumentus talpinama Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (redakcija, galiojusi nuo 2012-09-01 iki 2012-11-22) 12 punkte numatyta, kad jei projektui pritarė visi privalėję jį patikrinti subjektai (įskaitant ir savivaldybės administraciją), savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas apie tai, kad statybą leidžiantis dokumentas yra išduodamas, paskelbia IS „Infostatyba“ ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo projekto patikrinimo termino pabaigos (įskaitant termino pratęsimą); apie tai prašymo pateikėjas automatiškai informuojamas el. paštu. Jei projektui visi privalėję jį patikrinti subjektai pritarė iki pasibaigiant projekto patikrinimo terminui, šiame punkte nurodyti veiksmai gali būti atliekami nelaukiant projekto patikrinimo termino pabaigos. Nagrinėjamu atveju pagal teisinį reglamentavimą, 2012-10-31 (trečiadienis) statybą leidžiantis dokumentas Nr. ( - ) turėjo būti paskelbtas 2012-11-05 (pirmadienis), tačiau, kaip matyti iš teismui pateiktų įrodymų informacija IS „Infostatyba“ buvo paskelbtas tą pačią dieną (2012-10-31) (2 t., b. l. 75-80). Ieškovė nurodė, kad sodo name ji gyvena beveik ištisus metus (išskyrus šalčiausius žiemos mėnesius), kad statybas pastebėjo 2014 m. ankstyvą pavasarį, ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, 2014 m. ankstyvą pavasarį ieškovė sužinojo apie statybas, bet ne apie projektą ar gautą leidimą. Teigė, kad terminas nėra praleistas. Teismas su šiais ieškovės ir jos atstovo teiginiais nesutinka.

60Atsakovė V. G.-Z. nurodė, kad statybos darbus pradėjo 2012-11-02, liudytojas V. R. (ieškovės sūnus) teigė, kad kažkur prieš trejus metus (taigi apie 2013 m. pavasarį) girdėjo jo motinos ir atsakovės tėvo A. G. pokalbį dėl vykstančių statybų, kad matė, kaip jau tuomet atsirado pamatai, konstrukcijos, kas nebuvo panašu tik į tvorą. Teismas, vertindamas ieškovės apie ginčijamą statybos leidimą galimo sužinojimo momentą, atsižvelgdamas į teismų praktikos išaiškinimus, kad sužinojimo momentu laikoma, kai asmeniui tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas, sprendžia, kad ieškovė jau nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir paskelbimo dienos (2012-10-31) turėjo galimybę sužinoti visą informaciją tiek apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas, taip pat netgi kitą informaciją, kuri buvo patalpinta IS „Infostatyba“ (2 t., b. l. 75-80). Atmestini ieškovės atstovo teiginiai, kad 2014 m. ankstyvą pavasarį ieškovė sužinojo apie statybas, bet ne apie projektą ar gautą leidimą, kadangi sprendime jau buvo konstatuota, kad ieškovė buvo susidūrusi su statybomis, t. y. buvo pasistačiusi statinį arčiau žemės sklypo ribos negu numato įstatymai, siekė įteisinti statybas, taigi žinojo ar neabejotinai turėjo žinoti apie statyboms keliamus reikalavimus, kad tam reikiami statybos leidimai ir pan. Taigi, šiuo atveju ieškovė, siekdama ginti galimai jos pažeistas teises, pati turėjo būti aktyvi ir domėtis vykstančiu procesu, kreiptis į atitinkamas institucijas aiškinantis vykdomų statybų teisėtumą. Ieškovė teismui pateikė tik 2015 m. gegužės mėn. kreipimąsi į Seimo kontrolierių, taigi net jeigu teigiant, kad ieškovė vykstančias statybas pamatė 2014 m. pavasarį, nesuprantamas toks ieškovės delsimas (apie vienerius metus laiko) įgyvendinant savo teises. Visgi, teismas kritiškai vertina ir ieškovės nurodomą sužinojimo apie statybas momentą (2014 m. ankstyvą pavasarį), kadangi pati ieškovė nurodė, kad beveik visus metus gyvena sodo name (išskyrus šalčiausius žiemos mėnesius), taigi, neabejotinai turėjo matyti statybas jau jų pradžios metu – 2012 m. pabaigoje ar bent 2013 m. pradžioje. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojo V. R. duoti paaiškinimai, kad jau kažkur prieš trejus metus buvo matoma, jog atsirado pamatai, konstrukcijos. Taigi, formalus ieškovės sužinojimo momentas laikytinas statybos leidimo Nr. ( - ) prieinamumo momentas – 2012-10-31, vertinant kitą galimą sužinojimo momentą, teigtina, kad ieškovė turėjo/galėjo sužinoti apie statybos leidimą 2012 m. pabaigoje – 2013 m. pirmajame metų ketvirtyje). Ieškovė ieškinį teismui pateikė 2015-07-17, taigi neabejotinai praleidusi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą 1 mėn. apskundimo terminą, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakovei V. G.-Z. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. ( - ) negaliojančiu atmestinas dar ir dėl šios priežasties. Pažymėtina, kad ieškovė neprašė šio termino atnaujinti, nenurodė šio termino praleidimo priežasčių, teismas svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą terminą atnaujinti, taip pat nenustatė.

61Dėl kitų ieškinio reikalavimų

62Ieškovė taip pat prašė įpareigoti atsakovę V. G.-Z. per teismo nustatytą terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti statinį, esantį ( - ); o atsakovei neįvykdžius pastarojo reikalavimo, įpareigoti atsakovę V. G.-Z. per teismo nustatytą terminą savo lėšomis išardyti perstatytas ir pertvarkytas statinio, esančio ( - ), dalis.

63Ieškovės reiškiami reikalavimai yra susiję su statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimu, numatytu Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas pripažinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakovei V. G.-Z. 2012-10-31 išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. ( - ) negaliojančiu atmestas, aukščiau paminėti ieškovės reikalavimai, kurie iš esmės laikytini išvestiniais iš paminėtojo reikalavimo (jo padariniais), atmestini kaip nepagrįsti.

64Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

65Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

66Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

67Ieškovės ieškinys atmestas, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovės ir tretieji asmenys įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė, todėl teismas dėl jų priteisimo iš ieškovės nepasisako.

68Šioje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (10,30 Eur), yra didesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/ IK-355 nustatyta minimali 3 EUR suma, todėl jos priteistinos iš ieškovės į valstybės biudžetą (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

69Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

70ieškinį atmesti.

71Priteisti iš ieškovės M. R., a. k. ( - ), į valstybės biudžetą 10,30 Eur (dešimt eurų ir 30 euro centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660). Sumokėjus, mokėjimo kvitą nedelsiant būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

72Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė,... 2. sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei,... 3. vertėjaujant Olgai Macijauskienei,... 4. dalyvaujant ieškovei M. R.,... 5. ieškovės atstovui advokato padėjėjui Tomui Bakučioniui,... 6. atsakovei V. G.-Z.,... 7. atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei G. G.,... 8. trečiajam asmeniui T. Z.... 9. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 10. ieškovė M. R., patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašo 1) pripažinti jos... 11. Ieškovė ieškinyje (1 t., b. l. 1-4) ir patikslintame ieškinyje (2 t., b. l.... 12. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį... 13. Atsakovė V. G.-Z. atsiliepime į ieškinį (1 t., b. l. 39-47) prašė... 14. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 15. Trečiasis asmuo T. Z. atsiliepime į ieškinį (1 t., b. l. 90-91) nurodė,... 16. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 25-ojo notaro biuro notarė D. J. atsiliepimo... 17. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį jame nurodytais... 18. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinį jame nurodytais... 19. Teismo posėdžio metu atsakovė V. G.-Z. su ieškiniu nesutiko, prašė jį... 20. Teismo posėdžio metu atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos... 21. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo T. Z. palaikė atsakovės V. G.-Z.... 22. 2016-01-16 teismo posėdyje dalyvavęs trečiasis asmuo Vilniaus miesto 25-ojo... 23. Ieškinys atmestinas.... 24. Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų teisme,... 25. Atsakovė V. G.-Z. savo atsikirtimams į ieškinį pagrįsti pateikė... 26. Liudytojas V. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra ieškovės sūnus,... 27. Liudytojas A. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra atsakovės V.... 28. Pažymėtina, kad ieškovės atstovas byloje prašė skirti ekspertizę (2 t.,... 29. Paminėtina ir tai, kad šioje byloje ginčas buvo perduotas teisminei... 30. Dėl 2010-09-22 Sutikimo pripažinimo negaliojančiu... 31. Ieškovė prašo pripažinti jos pasirašytą ir atsakovei V. G.-Z. duotą... 32. Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais... 33. Dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu reglamentuojamas... 34. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalavimą 2010-09-22 Sutikimą pripažinti... 35. Iš teismui pateikto 2010-09-22 notarine tvarka patvirtinto Sutikimo turinio... 36. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 straipsnyje numatyta, kad notaras... 37. Nors ieškovė nurodė, kad jai Sutikimą vertė kaimynas – šioje byloje... 38. Tokiu būdu, padarius išvadą, kad ieškovei Sutikimo turinys buvo išverstas... 39. Kaip jau buvo minėta, 2010-09-22 Sutikimas numatė, kad ieškovė sutiko, jog... 40. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė,... 41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad CK 1.91... 42. Ieškovė nurodė, kad ji sandorį sudarė ne tik suklydus, tačiau ir... 43. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas pripažinti... 44. Dėl 2012-10-31 statybą leidžiančio dokumento Nr. ( - ) pripažinimo... 45. Ieškovė pradiniu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais 2010-11-30... 46. Statybos teisiniai santykiai ir žemės sklypo savininko teisė būti statytoju... 47. Ieškovė savo argumentus grindžia STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys... 48. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodo, kad šiuo atveju... 49. Šiuo atveju pagal 2012-10-31 leidimą ( - ) vykdoma sodo pastato, kurio... 50. Konstatavus gretimo žemės sklypo savininko sutikimo būtinumą, teismas... 51. Ieškovė 2010-09-22 pasirašė Sutikimą, kuriuo leido atsakovei V. G.-Z. jai... 52. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovės... 53. Dėl senaties termino ieškiniui pareikšti... 54. Kadangi atsakovės ieškovės reikalavimą pripažinti Vilniaus miesto... 55. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas... 56. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šis terminas yra ne ieškinio... 57. Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo... 58. Taigi, pagal teismų praktiką dėl ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo, asmuo... 59. Pagal Statybos įstatymo 45 straipsnį informacija apie statybą leidžiančius... 60. Atsakovė V. G.-Z. nurodė, kad statybos darbus pradėjo 2012-11-02, liudytojas... 61. Dėl kitų ieškinio reikalavimų ... 62. Ieškovė taip pat prašė įpareigoti atsakovę V. G.-Z. per teismo nustatytą... 63. Ieškovės reiškiami reikalavimai yra susiję su statybos pagal neteisėtai... 64. Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi... 65. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 66. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas... 67. Ieškovės ieškinys atmestas, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos... 68. Šioje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (10,30... 69. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270... 70. ieškinį atmesti.... 71. Priteisti iš ieškovės M. R., a. k. ( - ), į valstybės biudžetą 10,30 Eur... 72. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...