Byla 2-2032/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gailiūno ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vėtrūna“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria teismas tenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-5570-340/2011 pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „ASF“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vėtrūna“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiami klausimai dėl skolos pagal statybos rangos sutartį priteisimo.

5Pagal atskirąjį skundą nagrinėjami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimai.

6Ieškovas RUAB „ASF“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Vėtrūna“ ir prašė priteisti iš atsakovo 1 026 591,50 Lt skolos bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas su atsakovu 2006 m. gruodžio 12 d. pasirašė rangos sutartį. Ieškovas sutartyje numatytus fasadus bei atitinkamus statybinius darbus įrengė ir atliko. Atsakovas savo prievolę – apmokėti ieškovui už atliktus darbus – įvykdyti vengia.

7Ieškinio reikalavimo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, todėl egzistuoja rizika, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas, norėdamas išvengti galimo didelės sumos praradimo, gali perleisti turtą tretiesiems asmenims, be to, dėl susiklosčiusios ekonominės situacijos būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas, nes atsakovui gali pritrūkti apyvartinių lėšų, iš kurių būtų galima patenkinti ieškovo reikalavimą.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 30 d. nutartimi tenkino ieškovo RUAB „ASF“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo atsakovui UAB „Vėtrūna“ priklausantį, tiek pas atsakovą, tiek pas kitus asmenis esantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą bei turtines teises, neviršijant ieškinio sumos 1 026 591,50 Lt. Nesant ar nepakankant ieškiniui užtikrinti atsakovo UAB „Vėtrūna“ nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei turtinių teisių, nurodė areštuoti atsakovo lėšas, esančias atsakovo bankų sąskaitose, neviršijant ieškinio sumos, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti tretiesiems asmenims bei juo disponuoti, įskaitant, bet neapsiribojant draudimu turtą parduoti, mainyti, dovanoti, kitaip perleisti, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti šį turtą bei iš jo kylančias teises, leidžiant iš areštuotų lėšų mokėti mokesčius valstybei (valstybinei mokesčių inspekcijai, valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai), atlyginimus darbuotojams bei atsiskaityti su ieškovu.

10Teismas konstatavo, kad ieškinyje ieškovo nurodyta ieškinio suma – 1 026 591,50 Lt laikytina pakankamai didele ir tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas konkrečiai nesuformulavo, kokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašo, tačiau, kaip matyti iš prašymo argumentų, akivaizdu, kad jis siekia atsakovo turto bei lėšų arešto.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Vėtrūna“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

131) Vien didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o turėtų būti atsižvelgiama į turimą įmonės turtą, jos ūkinę veiklą, gaunamą pelną ir apyvartą, įmonės autoritetą ir vardą verslo srityje.

142) Atsakovas yra viena didžiausių statybos ir nekilnojamojo turto valdymo paslaugas teikiančių bendrovių Lietuvoje, turinti gerą vardą verslo visuomenėje. Atsakovas nuo 1995 m. sėkmingai vykdo ūkinę – komercinę veiklą ir užima vienos iš pirmaujančių įmonių poziciją statybos versle.

153) Atsakovo įstatinį kapitalą sudaro 5 511 000 Lt. Atsakovas nuosavybės teise valdo ilgalaikį turtą, kurio vertė yra 51 543 977 Lt, trumpalaikio turto vertė – 150 649 447 Lt. Įmonės veikla yra pelninga. Vien per 2011 m. pirmąjį ketvirtį, lyginant su 2010 m., įmonės pelnas išaugo 3 231 613 Lt. Per 2011 m. pirmąjį ketvirtį įmonė, mokėdama avansu, pirko prekių ir paslaugų už 12 482 588 Lt. Avansu mokėtos sumos parodo, kad atsakovas sėkmingai vykdo veiklą, kad veiklai vykdyti turi pakankamai apyvartinių lėšų, dėl ko nėra pagrindo teigti, kad atsakovas yra finansiškai silpnas, kad neturės galimybės įvykdyti teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovui.

164) Atsakovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vertė sudaro apie 1 944 365 Lt. Dalis nekilnojamojo turto yra įkeista, tačiau tai laikytina normalia komercine ūkine praktika, siekiant vystyti stambius nekilnojamojo turto projektus ir savaime nerodo grėsmės teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovui, įvykdymui.

17Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „ASF“ prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Be to, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad ieškovas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad atsakovas UAB „Vėtrūna“ turi daug turto. Tačiau vien per 2011 m. atsakovui yra įregistruoti penki turto areštai paneigia atskirajame skunde nurodytus argumentus, kad įmonės finansinė padėtis yra labai gera ir ieškinys pareikštas ekonomiškai stipriam, stabiliam juridiniam asmeniui. Be to, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, įmonės nekilnojamojo turto vertės nepakako ieškinio sumai užtikrinti, todėl buvo areštuotos ir atsiskaitomosios sąskaitos.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

19Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą pagal ieškovo reikalavimą dėl skolos priteisimo.

20Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą.

21Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).

22Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

23Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008;2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009). Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009). Prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Atsakovas atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) atskirajame skunde gali paneigti šią prezumpciją, pateikdamas duomenis, įrodančius jo gerą turtinę padėtį (CPK 12, 178 str.). Tai gali būti duomenys iš viešų registrų, kredito įstaigų duomenys apie turimas lėšas, duomenys apie gaunamas pajamas, įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai ir pan.

24Taigi proceso įstatymas, siekdamas užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra pagrįstas onus probandi principu, t .y. tuo, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Įrodinėjimo naštą civiliniame procese turi proceso šalys, o ne teismas. Atsakovas, siekdamas įrodyti, kad ieškovo pareikštas reikalavimas nėra dėl didelės pinigų sumos priteisimo ir nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kartu su atskiruoju skundu turi pateikti teismui jo gerą turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus. Kolegija pažymi, kad tuomet, kai atsakovo nekilnojamajam turtui nustatyti daiktinių teisių apsunkinimai (pavyzdžiui, hipoteka) ar areštas, galimybės disponuoti šiuo turtu yra apribotos. Jeigu turtui nustatyta hipoteka, esminę reikšmę turi jo rinkos vertė, turto likvidumas bei prievolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo užtikrinimui nustatyta hipoteka, dydis. Jeigu atsakovas nepateikė duomenų apie likusių prievolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymas užtikrintas hipoteka, dydį, o iš viešajame registre esančių įrašų matyti, jog turtas yra įkeistas, šis turtas, net jei jo vertė ir labai didelė, nelaikomas tuo turtu, kuriuo gali būti užtikrintas ieškovui (ieškovams) galimai palankaus sprendimo byloje įvykdymas.

25Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas taikė atsakovo turtui areštą išklausęs tik ieškinį pareiškusį ieškovą, t. y. nepranešęs atsakovui apie gautą ieškinį ir prašymą dėl jame pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimo. Teismas tokį procesinį sprendimą grindė ieškinio didele suma (1 026 591,50 Lt), kuri savaime padidina ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką (b.l. 18-19). Atsakovas atskirajame skunde įrodinėja, kad jo turtinė padėtis gera. Tokią poziciją jis grindžia tuo, kad turimo ilgalaikio turto vertė yra didelė (21 543 977 Lt), taip pat didelė yra ir trumpalaikio turto vertė (150 649 447 Lt), 2010 m. įmonė gavo 3 231 613 Lt pelno. Be to, atsakovo nekilnojamojo turto vertė sudaro 1 944 365 Lt, o hipoteka nustatyta tik daliai šio turto (b.l. 24-26).

26Kolegijos nuomone, šie atsakovo argumentai ir juos pagrindžiantys įrodymai nesudaro pagrindo spręsti, jog nėra pagrindo taikyti atsakovo turto arešto pagal ieškovo paduotą ieškinį dėl 1026 591,50 Lt priteisimo. Pirma, atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui tik dalį finansinės atskaitomybės dokumentų (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą)). Teismui nepateiktas įmonės vadovo aiškinamasis raštas, pinigų srautų ataskaita, išsamūs duomenys apie debitorines ir kreditorines skolas, turimo turto sudėtį bei konkrečius šiam turtui nustatytus apsunkinimus, duomenys „su istorija“ apie turimas lėšas įmonės sąskaitose ir pan. (b.l. 33-35). Antra, iš atsakovo pateikto balanso matyti, kad didelę dalį ilgalaikio turto sudaro investicijos į dukterines ir asocijuotas įmones (31 765 997 Lt) bei paskolos šioms įmonėms (14 588 932 Lt). Duomenų apie tai, kad atsakovas pelningai investavo dideles lėšas į šias įmones nėra. Be to, didelę dalį trumpalaikio turto sudaro per vienerius metus gautinos sumos (97 430 853 Lt). Duomenys apie tai, ar atsakovo skolininkai yra mokūs ir sugebės įvykdyti prievoles taip pat nėra pateikti. Pastebėtina ir tai, kad atsakovo per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 103 513 934 Lt, iš kurių didelė dalis yra skolos kredito įstaigoms (37 062 524 Lt) bei tiekėjams (43 931 743 Lt). Taigi UAB „Vėtrūna“ 2011 m. kovo 31 d. balanso duomenys nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra itin gera ir ieškinio suma (1 026 591,50 Lt) jam nėra didelė. Vien tai, kad šiuo metu atsakovo veikla yra pelninga, dar nereiškia, jog neegzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė pagal pareikštą ieškinį dėl didelės sumos priteisimo. Trečia, apeliantas pats pripažino, kad beveik visas įmonės didelės vertės nekilnojamasis turtas yra įkeistas. Iš UAB „Vėtrūna“ pateiktų duomenų apeliacinės instancijos teismui matyti, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso dešimt nekilnojamojo turto objektų. Dviem iš jų nustatyta hipoteka, o vienam taikytas areštas (b.l. 36-39, 42-43). Tai reiškia, kad šiuo turtu negali būti užtikrintas ieškovui galimai palankaus sprendimo byloje įvykdymas. Ketvirta, šeši nekilnojamojo turto objektai (statiniai), kuriems nenustatyta hipoteka, yra Telšių rajone. Jie visi pastatyti ant Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančios žemės. Penki iš jų nuosavybės teise priklauso UAB „Vėtrūna“, jų bendra vidutinė rinkos vertė pagal atsakovo pateiktus masinio įvertinimo duomenis sudaro 285 710 Lt (b.l. 40-41, 50-56, 60-63). Vienas nekilnojamojo turto objektas, kuris nėra įkeistas, atsakovui nuosavybės teise priklauso kartu su kitais asmenimis. Šio turto bendra vidutinė rinkos vertė sudaro 296 450 Lt (b.l. 54-59). Dar vienas nekilnojamojo turto objektas (butas) yra Vilniaus mieste, jo vidutinė rinkos vertė pagal viešo registro duomenis yra 13 300 Lt. Taigi, pagal atsakovo UAB „Vėtrūna“ pateiktus duomenis jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, kuris nėra įkeistas ar areštuotas ir kuriuo galėtų būti užtikrintas teismo sprendimo įvykdymas, bendra vidutinė rinkos vertė sudaro 595 460 Lt, t. y. ji mažesnė už ieškinio sumą. Penkta, iš ieškovo pateiktų duomenų apie atsakovo turto areštą matyti, kad teismai atsakovo turtui taikė penkis areštus, o teismo antstolis, vykdydamas nagrinėjamoje byloje priimtą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartį dėl atsakovo turto arešto, aprašė ir atsakovo lėšas, nes nutarė, jog atsakovo kito turto nepakanka užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą (b.l. 67-72). Duomenų apie tai, kad antstolio priimti patvarkymai būtų panaikinti byloje nėra. Šie duomenys leidžiam manyti, kad atsakovo turtinė padėtis nėra itin gera ir ieškinio suma (1 026 591,50 Lt) jam nėra nedidelė.

27Kolegija sutinka su apeliantu, kad vien didelė ieškinio suma nėra pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o turėtų būti atsižvelgiama į turimą įmonės turtą, jos ūkinę veiklą, gaunamą pelną ir apyvartą, įmonės autoritetą ir vardą verslo srityje. Tuo pačiu pastebėtina, kad įmonės autoritetas ir vardas versle savaime nelemia jos geros turtinės padėties ir neeliminuoja teismo sprendimo neįvykdymo rizikos, jei bylos aplinkybės patvirtina sprendimo neįvykdymo grėsmę.

28Anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad atsakovo pateikti duomenys apie jo turtinę padėtį nepaneigė teismo sprendimo neįvykdymo rizikos pagal ieškovo ieškinį dėl 1 026 591,50 Lt skolos, grindžiamos atsakovo prievolių, kildinamų iš statybos rangos teisinių santykių, netinkamu vykdymu, priteisimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso įstatymo normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl žemesnės instancijos teismo nutartis palikintina nepakeista.

29Kolegija, spręsdama procesinį tarpinį klausimą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo, nesprendžia klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas baigiamuoju aktu (CPK 270 str. 5 d. 3 p.). Todėl dėl ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą pateikto prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

30Šis teismo procesinis sprendimas neužkerta galimybės atsakovui prašyti teismo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, pateikti laidavimą, įkeisti turtą, prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 146, 147, 150 str.). Neatsižvelgiant į tai, ar atsakovas, vadovaudamasis CPK 147 straipsnio pirmąja dalimi, pareikš prašymą pirmosios instancijos teismui dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, ar tokio prašymo nepareikš, įstatymas jam suteikia teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, jeigu įsiteisėtų sprendimas, kuriuo ieškinys būtų atmestas (CPK 147 str. 3 d.).

31Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

32Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje sprendžiami klausimai dėl skolos pagal statybos rangos sutartį... 5. Pagal atskirąjį skundą nagrinėjami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo... 6. Ieškovas RUAB „ASF“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu... 7. Ieškinio reikalavimo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 30 d. nutartimi tenkino ieškovo... 10. Teismas konstatavo, kad ieškinyje ieškovo nurodyta ieškinio suma – 1 026... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Vėtrūna“ prašo panaikinti Vilniaus... 13. 1) Vien didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais... 14. 2) Atsakovas yra viena didžiausių statybos ir nekilnojamojo turto valdymo... 15. 3) Atsakovo įstatinį kapitalą sudaro 5 511 000 Lt. Atsakovas nuosavybės... 16. 4) Atsakovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vertė sudaro... 17. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „ASF“ prašo atsakovo... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 19. Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai... 20. Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui... 21. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje... 22. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo... 23. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo... 24. Taigi proceso įstatymas, siekdamas užtikrinti proceso šalių... 25. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas taikė atsakovo turtui... 26. Kolegijos nuomone, šie atsakovo argumentai ir juos pagrindžiantys įrodymai... 27. Kolegija sutinka su apeliantu, kad vien didelė ieškinio suma nėra pagrindas... 28. Anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad... 29. Kolegija, spręsdama procesinį tarpinį klausimą dėl pirmosios instancijos... 30. Šis teismo procesinis sprendimas neužkerta galimybės atsakovui prašyti... 31. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų... 32. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą....