Byla 2A-42-436/2016

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininko), Gintauto Koriagino ir Arūno Rudzinsko (pranešėjo), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės I. L. ir atsakovo A. L. apeliacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-40-217/2015 pagal ieškovės I. L. ieškinį atsakovui A. L., išvadą teikiančiai institucijai Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, pagal atsakovo A. L. priešieškinį ieškovei I. L., išvadą teikiančiai institucijai Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo,

Nustatė

2I.

3Ginčo esmė

4Ieškovė I. L. ieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, nutraukus santuoką palikti tas pačias L. ir L. pavardes, nepilnamečio vaiko A. L. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei A. L. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt iki dukters pilnametystės nuo kreipimosi į teismą dienos, padalinti santuokoje įgytą turtą: lengvąjį automobilį FORD GALAXY, kurio vertė 1000 Lt; žemės sklypą, gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius ( - ), kurių bendra vertė 186000 Lt, priteisti natūra atsakovui asmeninės nuosavybės teise, priteisti iš atsakovo ieškovei 93500 Lt kompensaciją už atsakovui natūra tekusį turtą; nustatyti teisę atsakovui bendrauti su nepilnamete dukra A. L. tokia tvarka: kas antrą savaitgalį: šeštadieniais ir sekmadieniais, pasiimant dukrą iš ieškovės namų ryte iki 10 valandos ir grąžinant kiekvieną vakarą į namus iki 18 valandos, priteisti iš atsakovo ieškovei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pateikė papildomą ieškinio reikalavimą (b.l. 92) dėl 4659,99 Eur priteisimo iš atsakovo už šeimos turto sumažinimą, šį reikalavimą teismo posėdyje sumažino ir prašė priteisti iš atsakovo 2415,45 Eur kompensaciją už šeimos turto sumažinimą.

5Atsakovas A. L. atsiliepime į ieškinį sutiko dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo po 145 Eur priteisimo. Kitoje dalyje pateikė priešieškinį (1 t., b. l. 53–59), kuriuo prašė santuoką nutraukti, pripažįstant, kad ji iširo dėl ieškovės kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei I. L. palikti L. pavardę, o atsakovui palikti L. pavardę, nepilnametės A. L. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove, nustatyti jo siūlomą bendravimo tvarką su dukra, nepilnametės A. L. naudai iš jo priteisti materialinį išlaikymą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 145 Eur nuo 2014-08-01 iki dukra taps pilnamete, nepilnametės A. L. išlaikymui priteistų lėšų administratore uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę I. L., ieškovei ir atsakovui priteisti natūra bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis po ½ idealiąją dalį nekilnojamojo turto: žemės sklypo ir statinių, atsakovui priteisti natūra lengvąjį automobilį „FORD GALAXY“, o ieškovės naudai iš atsakovo priteisti ½ dalį automobilio kainos, t. y. 145 Eur piniginę kompensaciją, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį patenkino iš dalies. Santuoką, sudarytą 2003-07-04 Jonavos rajono CMS, įrašo Nr. 107 tarp ieškovės I. L. ir A. L. nutraukė, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 3 d.). Nutraukus santuoką ieškovei paliko pavardę „L.“, o atsakovui – „L.“. Nustatė nepilnamečio vaiko A. L. gyvenamąją vietą su ieškove. Priteisė iš atsakovo A. L. išlaikymą nepilnametei A. L. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 145 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos 2014-08-01 iki dukters pilnametystės. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė motiną I. L., įpareigojant vaiko išlaikymui skirtas lėšas naudoti tik vaiko interesams. Nustatė tėvo A. L. bendravimo su vaiku A. L. tvarką. Santuokos metu įgytą turtą padalijo tokiu būdu: ieškovei I. L. ir atsakovui A. L. priteisė natūra po ½ idealiąją dalį: 0,0522 ha ploto žemės sklypo ir gyvenamo namo su statiniais, esačių ( - ) ir gyvenamo namo, esančio ( - ). Atsakovui A. L. priteisė natūra lengvąjį automobilį FORD GALAXY, o ieškovei I. L. iš atsakovo A. L. priteisti ½ dalį automobilio kainos, t.y. 145 Eur piniginę kompensaciją. Ieškinį ir priešieškinį likusioje dalyje atmesti. Atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

8Dėl šalių kaltės nutraukiant santuoką, teismas sprendė, jog abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, todėl vertino, kad abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, todėl vertino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas šioje byloje jau taikė LR CK 3.64 str. numatytą sutuoktinių taikinimą (1 t., b. l. 51), tačiau sutuoktinių sutaikyti nepavyko, todėl konstatavo, jog byloje esantys įrodymai parodo, kad nė vienas sutuoktinis nesistengė išsaugoti šeimą.

9Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo teismas nurodė, kad abi šalys sutiko, jog šalių dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, taip pat dėl išlaikymo dydžio ginčo iš esmės nėra, todėl iš atsakovo priteistinas materialinis išlaikymas nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 145 Eur nuo 2014-08-01 iki dukters pilnametystės.

10Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas gyvena vienas, serga epilepsija, dukrai pasilikus pas atsakovą bet kada gali iškilti pavojus atsakovo sveikatai, dukra dar per maža, kad galėtų tėvui suteikti pagalbą, vaikas nebus saugus. Todėl konstatavo, kad atsakovo siūlomos bendravimo tvarkos maksimaliai bendrauti su dukra ir dalyvauti jos auklėjime nustatyti nėra galimybių. Teismas taip pat atsižvelgė į VTAS atstovo nuomonę, todėl nustatė tokią atsakovo siūlomą bendravimo platesnę su vaiku tvarką, tačiau nustatant būtiną sąlygą, jog su ieškove atsakovas turi būtinai suderinti, kad atsakovas neliks nakvoti vienas su vaiku, jei su ieškove nesuderinama prieš 3 d. iki paimant vaiką, paliekamas ieškovės siūlomas bendravimas su vaiku A. L. be nakvynės su atsakovu A. L..

11Dėl turto padalijimo teismas sprendė, kad atsakovo siūlomas nekilnojamojo turto padalinimo būdas labiausiai atitiks ginčo šalių turtines padėtis ir galimybes šį turtą ateityje realizuoti tretiesiems asmenims, todėl ieškovei ir atsakovui priteisė natūra po ½ idealiąją dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais.

12III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

13Apeliaciniu skundu ieškovė I. L. prašo panaikinti šias 2015 m. gegužės 12 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimo dalis: dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo; dėl turto padalijimo, kuria ieškovei I. L. ir atsakovui A. L. priteista natūra po 1/2 (vieną antrąją) idealiąją dalį sutuoktinių nekilnojamojo turto, ir priimti šiose dalyse naują sprendimą: nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią leisti atsakovui A. L. bendrauti su nepilnamete dukra A. L. kas antrą savaitgalį šeštadieniais ir sekmadieniais, pasiimant dukrą iš ieškovės namų ryte iki 10 valandos ir grąžinant kiekvieną vakarą iki 18 valandos; priteisti atsakovui A. L. asmeninės nuosavybės teise 0,0522 ha ploto žemės sklypo, gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių Birutės g. 11, Jonavoje; gyvenamo namo, esančio ( - ), kurių vertė 53 869,32 Eur, o ieškovei I. L., 1/2 turto vertės dydžio kompensaciją - 26 934,66 Eur.

14Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais:

  1. Šalių dukrai tėra 8 metai, ji serga bronchine astma bei rinitu (kvėpavimo sistemos liga), todėl jai reikalinga nuolatinė speciali priežiūra ir vaistai. Mergaitė yra maža, pati negali savarankiškai pasirūpinti savimi, kasdiene higiena, sveikata, susitvarkyti su kvėpavimo takų ligų priepuoliais, kurie gali pasireikšti bet kuriuo paros metu, taip pat ir naktį. O atsakovas A. L. serga epilepsija. Teismas neįvertino ligos rimtumo ir galimų pasekmių mažametei dukteriai. Nors 2012-11-12 išraše nurodyta, kad pacientui epilepsijos priepuolių nėra, tačiau iš medicininio punkto gauta informacija, jog darbe įvyko epilepsijos priepuolis. Atsakovas vartoja vaistus, tačiau priepuoliai vis tiek kartojasi, nėra įmanoma nei jų numatyti, nei kontroliuoti. Pasireiškus tokiam priepuoliui būnant su dukterimi gali kilti pavojus jos psichinei bei fizinei sveikatai, o kai kuriais atvejais net ir gyvybei.
  2. Teismas priimdamas sprendimą minimaliai apribojo pagal atsakovo siūlytą bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, nustatant būtiną sąlygą, jog su ieškove I. L. atsakovas A. L. turi būtinai suderinti, kad atsakovas A. L. neliks nakvoti vienas su vaiku A. L., jei su ieškove nesuderinama prieš 3 d. iki paimant vaiką, paliekamas ieškovės siūlomas bendravimas su vaiku be nakvynės pas atsakovą A. L.. Apeliantė nesutinka su tokia teismo nustatyta tvarka, nes ją įgyvendinat nėra pasiekimas pagrindinis tikslas – vaiko interesų užtikrinimas. Be to, teismas nustatydamas bendravimo su vaiku tvarką, privalo nustatyti tokią tvarką, kurią būtų įmanoma realiai įgyvendinti.
  3. Dėl ligos epizodiškai pasireiškiantis nekontroliuojamas atsakovo elgesys neleistų jam tinkamai pasirūpinti dukra, kuri dėl sveikatos būklės taip pat turi specialių poreikių. Be to, atsakovas nežino, kokią pagalbą jai suteikti pasireiškus astmos priepuoliui, nežino, kokie vaistai mergaitei yra reikalingi, kaip ir kada juos reikia vartoti. Atsakovas mažai dalyvavo dukters auklėjime, neturi pakankamai įgūdžių ir žinių apie jos priežiūrą ir poreikius, nesugebėtų ilgą laiką rūpintis mažamete mergaite, ypač atsižvelgiant į paties sveikatos būklę.
  4. Teismo nustatyta sąlyga atsakovui suderinti su ieškove, jog vaikas neliks naktį vienas su tėvu yra per daug abstrakti ir neatitinka protingumo kriterijų. Visų pirma ieškovė bet kokiu atveju neturės realios galimybės įsitikinti, jog atsakovas realiai faktiškai įvykdys pačią sąlygą, o ne tik teoriškai suderins ją su ieškove. Pažymėtina, jog teismas šioje situacijoje neatsižvelgė į tai, jog atsakovas savo ligą slepia ir jos nepripažįsta, tai aiškiai suponuoja faktą, jog į šią ligą ir pasireiškiančius priepuolius atsakovo požiūris yra aplaidus, jis neįvertina galimo pavojaus. Be to, šią ligą slėpė tiek nuo darbovietės, tiek nuo valstybės institucijų, todėl darytina išvada, jog atsakovas nėra patikimas. Nustačius tokią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos sąlygą nėra jokios realios galimybės užtikrinti, jog ir šiuo atveju atsakovas elgsis adekvačiai ir nenuslėps, ar klaidingai nenurodys ieškovei tam tikrų aplinkybių. Nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti trečią asmenį taip elgtis ir prisiimti atsakomybę, todėl teismo nustatyta bendravimo tvarkos sąlyga iš esmės nekeičia situacijos ir negali būti laikoma tinkamu problemos sprendimu.
  5. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui teismo posėdyje nurodžius, kad ieškovė nepateikė papildomų įrodymų apie atsakovo sveikatos būklę, jo tėvystės įgūdžius, taip pat apie atsakovo sveikatos būklės įtaką užtikrinant vaiko interesus bei saugumui, pirmosios instancijos teismas palaikė šią poziciją. Tačiau vadovaujantis rungimosi civiliniame procese principu ir įrodinėjimo naštos šalims paskirstymo taisyklėmis pažymėtina, jog atsakovas teikdamas reikalavimą dėl maksimalaus bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo nustatyta, jog jis serga epilepsija, taip pat turėjo įrodyti šias aplinkybes, kad turi pakankamai įgūdžių ir galės tinkamai pasirūpinti vaiku, užtikrins jam saugią aplinką, nekels jam pavojaus ir papildomo streso ir maksimaliai bendraudamas siūloma nustatyti tvarka nepažeis vaiko interesų. Atkreipia dėmesį, kad šios kategorijos bylose teismas turi būti aktyvus ir šalims nepateikus įrodymų, kurie yra ypatingai svarbūs sprendžiant klausimus susijusius su vaiko teisių ir interesų užtikrinimu, todėl teismas turėjo pats imtis iniciatyvos ir juos išsireikalauti.
  6. Teismas neatsižvelgė į byloje esančioje VĮ Registrų centro pažymoje nurodytą informaciją, jog visi pastatai priklausantys sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise yra vieno aukšto. Jie nėra pritaikyti gyventi dviem atskiroms šeimoms, tokių specialių sąlygų sudaryti nėra įmanoma, todėl fiziškai nėra įmanoma padalinti gyvenamo būsto. Pažymi, jog teismas selektyviai vertino faktines bylos aplinkybes neatsižvelgdamas į jų visumą. Priimdamas sprendimą priteisti nekilnojamąjį turtą, kur anksčiau sutuoktiniai gyveno, lygiomis dalimis natūra iš esmės neatitinka ieškovės interesų, nes tarp jos nurodytų santuokos iširimo priežasčių buvo nurodyta, jog ji nebegali gyventi su atsakovu, susitaikyti su jo liga, nes jo elgesys keičiasi, tampa neadekvatus. Dėl visų šių priežasčių ieškovė su dukra išsikėlė iš šeimos būsto, esančio Birutės g. 11 A, Jonavoje, priklausančio šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ir neketina į jį grįžti.
  7. Ieškovė pateikė profesionalių turto vertintojų 2014 m. liepos 2 d. išvadą dėl turto vertės, kuria šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas įvertintas 53.869,32 Eur (186 000 Lt). Atsižvelgiant į pateiktą išvadą dėl turto vertės ieškovė prašė atsakovui priteisti asmeninės nuosavybės teise šalims priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jai nenukrypstant nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo priteisti 1/2 turto vertės dydžio kompensaciją - 26 934,66 Eur (93 000 Lt), kadangi atsakovas išreiškė pageidavimą gyventi šalims bendrąją jungtine nuosavybe priklausančiame name.
  8. Atsakovas savo reikalavimą padalinti turtą natūra grindė, tuo, jog neturi lėšų išmokėti ieškovei kompensaciją. Pažymi, jog teismas, kuris kaip jau minėta šios kategorijos bylose turėtų būti aktyvus, nepareikalavo atsakovo pateikti įrodymus nei apie jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, nei apie gaunamas pajamas, todėl šių duomenų byloje nėra ir teismas atmesdamas ieškovės reikalavimą bei tenkindamas atsakovo nurodytą reikalavimą turtą padalinti natūra, jų neištyrė ir neįvertino.

15Apeliaciniu skundu atsakovas A. L. prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimą pakeisti ir atsakovo priešieškinį tenkinti: šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; bendravimo su vaiku tvarką nustatyti pagal atsakovo priešieškinyje išdėstytą prašymą, žemės sklypą ir ant jo esančius statinius natūra priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise, o ieškovei I. L. priteisti iš atsakovo 9283 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jai priklausančią, bet atsakovui tenkančią ½ dalį nekilnojamojo turto. Atitinkamai priteisti iš ieškovės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

16Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas ne tik netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus bei proceso šalių paaiškinimus, bet ir visiškai nevertino aplinkybės, jog ieškovė pati bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad pati 2014 m. balandžio mėn. paliko šeimą. Antai atsiliepime į priešieškinį ieškovė nurodė, kad nuo 2014 m. balandžio mėn. su dukra gyvena pas mamą adresu ( - ) (t. I, b. 1. 74), nors ieškinį dėl santuokos nutraukimo teismui pateikė tik 2014-08-01. Toks ieškovės elgesys yra pripažintinas kaip nelojalus šeimai, sutuoktiniui. Visą laiką, kurį gyveno santuokoje kartu ieškove atsakovas stengėsi, kad tiek žmonai, tiek dukrai nieko netrūktų. Ieškovė nevertino atsakovo pastangų, kurias skyrė šeimos gerbūvio puoselėjimui, dėl visų savo psichologinių problemų kaltino atsakovą A. L.. Kaip tik galėdamas atsakovas stengėsi padėti savo žmonai, siūlė jai lankyti psichologo konsultacijas, prašydavo, kad ji pasipasakotų apie problemas, kurios ją slegia, norėjo kartu jas spęsti. Neretai jos elgesys visiškai pasikeisdavo ir ji elgdavosi priešingai, pripažindavo savo kaltę ir sudėtingą charakterio būdą bei teigdavo, kad nori pasikeisti. Net ir ieškovei išsikėlus, tikėjosi, kad susitaikys, nes atsakovas mylėjo savo žmoną bei norėjo, kad dukra turėtų pilnavertę šeimą. Pažymi ir tai, kad gyvenant santuokoje su ieškove, ji ne tik atsakovą visą laiką ignoravo, bet ir žemino dukros ir trečiųjų asmenų akivaizdoje. Tokiu būdu buvo menkinamas atsakovo, kaip tėvo, autoritetas, ieškovė netgi nesirūpino buitimi, negamino šeimai maisto, nuolat buvo suirzusi, pikta, dėl to šeimoje jautėsi nuolatinė įtampa, jautė tiek fizinį, tiek psichologinį nuovargį. Tačiau, kaip jau buvo minėta, visą laiką tikėjosi, kad šalys susitaikys ir ieškovė pradės atsakovą gerbti ir kurti su juo ateities planus.
  2. Teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka pažeidžia atsakovo, kaip tėvo, teises bei teisėtus interesus, kadangi tokiu priimtu sprendimu yra sudaromos prielaidos galimam ieškovės piktnaudžiavimui savo teisėmis. Atsakovo priešieškinyje prašoma nustatyta bendravimo su dukra tvarka yra objektyvi abiejų tėvų atžvilgiu, nesuteikianti nei atsakovui, nei ieškovei, jokių prioritetų ir neprieštaraujanti vaiko norams ir teisėtiems interesams maksimaliai matytis su tėvu. Taip pat manytina, jog tokia bendravimo tvarka maksimaliai atitiktų nepilnametės dukros interesus, kadangi dukrai esant tokio amžiaus, jai bręstant, ypatingai būtinas bendravimas su tėvu. Atsižvelgiant į vaiko bendravimo su skyriumi gyvenančiais tėvais bendravimo tvarkos reglamentavimą laikytina, kad šioje byloje ieškovė nepateikė neginčijamu įrodymu, jog atsakovas darė ar daro nepilnametei dukrai neigiamą įtaką ar neturi įgūdžių ja pasirūpinti bendravimo metu. Tarp atsakovo ir dukros yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys, dukra atsakovą myli, nori su juo bendrauti. Atsižvelgiant į tai, kad šalių dukra serga, jai yra itin reikalingas ne vien tik ieškovės I. L., bet ir jos tėvo, rūpestis ir priežiūra. Atsakovas A. L. kiek tik galėdamas stengiasi skirti dukrai rūpesčio ir priežiūros, kad ji, nepaisant savo ligos, galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą, kaip ir jos bendraamžiai.
  3. Pažymi, kad atsakovo A. L. ir ieškovės I. L. santykiai yra itin konfliktiški, pastaruoju metu šalys visiškai nebendrauja vienas su kitu, ieškovė I. L. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo ginčo teisenos tvarka, jau ilgą laiką tarp šalių nėra tarpusavio sutarimo, ieškovė yra priešiškai prieš atsakovą nusiteikusi, turima įtarimų, kad galimai ji turi kitą vyrą. Atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, ypatingai ieškovės I. L. požiūrį į atsakovą A. L., nuolatinį jo žeminimą, įžeidinėjimą ir absoliutų santykių nutraukimą paliekant šalių bendrus namus net nepabandžius išsaugoti santykių, yra akivaizdu, kad šalims nėra galimybės kartu naudotis nekilnojamuoju turtu ir būti turto bendrasavininkais. Kadangi atsakovas gyvena šiame name, iki šiol jį prižiūrėjo vienas ir toliau galės bei turės galimybę rūpintis šiuo nekilnojamuoju turtu, prašo visą turtą jam priteisti natūra, o ieškovei – piniginę kompensaciją.
  4. Pagal šioje civilinėje byloje pateiktą 2014-07-02 turto vertintojo pažymą (t. I, b. 1. 15). santuokoje įgyto nekilnojamojo turto vertė yra 53869,32 Eur (186000 Lt). Tačiau tokia ieškovės nurodoma nekilnojamojo turto vertė yra neproporcingai didelė dabartinei nekilnojamojo turto rinkos vertei. Pažymėtina, kad ieškovės nurodomas turto įvertinimas buvo atliktas dar 2014-07-02, o šioje civilinėje byloje yra pateiktos pirmosios instancijos sprendimo priėmimo metu aktualios nekilnojamojo turto vertės. Taigi, laikytina, jog nekilnojamojo turto vertė yra mažesnė nei nurodo ieškovė - šiai aplinkybei pagrįsti šioje civilinėje byloje buvo pateikti duomenys galiojantys nuo 2015-01-01 iš VĮ „Registrų centras“, kurie pagrindė, jog nurodyto nekilnojamojo turto vertė sudaro 18566 Eur (t. I, b. 1. 66-70). Pažymėtina ir tai, kad per laikotarpį nuo 2014-11-13 iki 2015-02-18 ieškovė taip ir nesugebėjo ginčo nekilnojamojo turto parduoti net už 40546,80 Eur (140000 Lt), kaip buvo nurodyta įgaliojime (t. I, b. 1. 65). Kadangi tikėtina, kad dabartinė ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertė yra daug mažesnė net ir už įgaliojime (t. I, b. 1. 65) nurodytą sumą ((40546,80 Eur (140000 Lt)), todėl darytina pagrįsta prielaida, kad nekilnojamojo turto vertė, kurią nurodo ieškovė, yra neadekvačiai didelė.
  5. Atmestini apeliacinio skundo motyvai, neva ieškovės šioje civilinėje byloje pateiktą nekilnojamojo turto vertinimą atliko kvalifikuoti turto vertintojai - iš 2014-07-02 išvados dėl turto vertės (t. I, b. 1. 15) matyti, jog galimai byloje yra pateikta tik dalis dokumentų iš atlikto turto vertinimo, nėra pateikti dokumentai, pagrindžiantys turto vertintojų kvalifikaciją ir dokumentai, suteikiantys teisę atlikti turto vertinimą, todėl šis dokumentas nelaikytinas tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu nekilnojamojo turto vertę.

17Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas A. L. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyti argumentai identiški jo paties apeliacinio skundo argumentams, todėl jie nekartojami. Papildomai atsakovas nurodo, kad atmestini ieškovės apeliacinio skundo motyvai dėl atsakovo konstatuotos ligos, kuri, ieškovės nuomone, turi įtakos bendravimui su dukra. Priešingai - netgi išvadą byloje pateikusi institucija, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, šioje civilinėje byloje pateikė 2015-03-05 išvadą (t. I, b. 1. 81-82), kurioje nenurodė, kad nei dukters amžius, nei atsakovo liga negali turėti įtakos dukters saugumui. Taip pat paminėtina, kad bylos nagrinėjimo metu iš atsakovo duotų paaiškinimų yra akivaizdu, jog nepaisant jam diagnozuotos ligos dėl savo gyvenimiškos patirties, tėviškų įgūdžių ir visapusiško pasirengimo jis sugebės tinkamai pasirūpinti vaiku tiek kelias paras iš eilės, tiek 30 dienų iš eilės, kaip prašoma nustatyti atsakovo pateiktame priešieškinyje. Todėl vien remiantis dukters amžiumi ar atsakovo liga nėra pagrindo apriboti jo bendravimą su dukra.

18Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė I. L. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyti argumentai identiški jos pačios apeliacinio skundo argumentams, todėl jie nekartojami. Papildomai ieškovė nurodo, kad ieškovė šeimos nepaliko, ji su dukra išsikraustė iš šeimos būsto, nes gyvenimas kartu su sutuoktiniu tapo nebeįmanomas. Atsakovas neatliko įstatyme numatytų sutuoktinio pareigų, jau keletą metų tarp sutuoktinių nebuvo jokio fizinio artumo, santykiai suprastėjo, bendro ūkio jie taip pat nevedė, atsakovas neteikė sutuoktinei nei moralinės, nei materialinės paramos, taip pažeisdamas CK 3.27 str. 1 d. įtvirtintą savo pareigą. Taip pat atsakovas su ieškove elgėsi nepagarbiai, naudojo psichologinį bei fizinį smurtą, savo neigiamas emocijas išreikšdavo nekontroliuojamu, agresyviu elgesiu. Kaip ieškovė ir nurodė bylos nagrinėjimo teisme metu, namus paliko būtent po to kai sutuoktinis panaudojo fizinį smurtą. Kadangi tokie sutuoktinio veiksmai buvo ne tik netoleruotini, bet sukėlė realią grėsmę ieškovės gyvybei, ji suprato, kad dėl neprognozuojamo sutuoktinio elgesio joms su dukra gyventi šeimos namuose tapo nesaugu, todėl ieškovės išėjimas iš būsto, kuriame gyveno kartu su atsakovu ir dukra turėtų būti vertintinas ne kaip jos, o paties atsakovo kaltės požymis. Atsakovo apeliacinio skundo teiginiai nėra niekuo pagrįsti, šeimos išsaugoti jis nesistengė. Ieškovei išėjus iš namų atsakovas nekvietė jos sugrįžti, pastangų pagerinti tarpusavio santykius nebuvo, o iniciatyvos susitaikyti ir išsaugoti santuoką iš atsakovo pusės ieškovė taip pat nesulaukė. Dėl atsakovo argumento apie tai, kad byloje nebuvo pateikta pilna turto vertinimo ataskaita, pažymėtina, jog klausimai dėl turto vertinimo ataskaitos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo keliami, nei teismas, nei atsakovas neišreiškė reikalavimo susipažinti su visos apimties ataskaita, o kadangi jos apimtis didelė ieškovė dėl ekonomiškumo siekdama patirti kaip įmanoma mažesnes išlaidas pateikė tik jos dalį, kurioje nurodyta esminė reikalinga informacija.

19IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Dėl apeliantės I. L. pareikšto prašymo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

21Spręsdamas šį prašymą teismas visų pirma pažymi, kad CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko rašytinį procesą, o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra ekstraordinarinė (išimtinė forma). Dalyvaujantys byloje asmenys dėl bylos nagrinėjimo šia forma savo procesiniuose dokumentuose gali teikti motyvuotus prašymus (CPK 322 str.). Tačiau nagrinėjamoje byloje prašyme dėl skundo žodinio nagrinėjimo apeliantas konkrečiai nenurodė, kokios bylos aplinkybės galės būti tinkamai išaiškintos tik žodinio nagrinėjimo metu ir kokios gali susidaryti kliūtys, trukdysiančios visapusiškai ir objektyviai patikrinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą nagrinėjant skundą rašytinio proceso tvarka. Apeliantė I. L. nekonkretizavo, kokius svarbius klausimus apeliacinės instancijos teismas gali išsiaiškinti būtent žodinio nagrinėjimo būdu, apsiribodama abstrakčiu nurodymu, jog šioje byloje sprendžiamas itin svarbus klausimas susijęs su mažamečiu vaiku ir neteisingas jo išsprendimas gali padaryti esminės žalos jo vystymuisi, todėl apeliacinis skundas nagrinėtinas žodinio proceso tvarka.

22Pažymėtina, kad dalyvaujančių byloje asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismo nesaisto. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Deraimas“ v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-3-471/2012).

23Teisėjų kolegija pripažįsta, kad visos aplinkybės, kurias bylos dalyviai laikė reikšmingomis išaiškinti apeliacinio proceso metu, yra jų išsamiai išdėstytos ir gali būti patikrintos, ištirtos bei įvertintos rašytinio proceso būdu. Be to apeliantė neprašo papildomai apklausti naujus liudytojus, atlikti ekspertizę ar pan. Teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą rašytinio proceso tvarka, neturi galimybės tinkamai išaiškinti, įvertinti ir kvalifikuoti esmines nagrinėjamos bylos aplinkybes bei priimti teisingą procesinį sprendimą dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo. Apeliantė I. L. neargumentavo, kaip žodinis apeliacinio skundo šioje byloje nagrinėjimas užtikrintų ekonomiškesnį ir operatyvesnį bylai reikšmingų aplinkybių išaiškinimą. Priešingai, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnyje įtvirtintus civilinio proceso eigos principus, neturi būtinumo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

24Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo prie bylos.

25Apeliaciniame skunde ieškovė I. L. nurodė, kad teismas, šios kategorijos bylose turėtų būti aktyvus, padalindamas šalims turtą natūra nepareikalavo atsakovo pateikti įrodymus nei apie jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, nei apie gaunamas pajamas. Taip pat nurodė, kad atsakovas serga epilepsija, todėl jis turėjo įrodyti šias aplinkybes, jog turi pakankamai įgūdžių ir galės tinkamai pasirūpinti vaiku, užtikrins jam saugią aplinką, nekels jam pavojaus ir papildomo streso ir maksimaliai bendraudamas siūloma nustatyti tvarka nepažeis vaiko interesų. Dar kartą atkreipė dėmesį, kad šios kategorijos bylose teismas turi būti aktyvus ir šalims nepateikus įrodymų, kurie yra ypatingai svarbūs sprendžiant klausimus susijusius su vaiko teisių ir interesų užtikrinimu, todėl teismas turėjo pats imtis iniciatyvos ir juos išsireikalauti.

26Atsakovas A. L. savo apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovė į bylą pateikė tik dalį nekilnojamojo turto vertinimo 2014-07-02 išvados dėl turto vertės, tačiau nėra pateikti dokumentai, pagrindžiantys turto vertintojų kvalifikaciją ir dokumentai, suteikiantys teisę atlikti turto vertinimą, todėl šis dokumentas nelaikytinas tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu nekilnojamojo turto vertę.

27Atsižvelgęs į apeliacinių skundų argumentus, apeliacinės instancijos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. nutartimi iš atsakovo sveikatos priežiūros įstaigos išreikalavo atsakovo A. L. ambulatorinio gydymo statistinės kortelės originalą apžiūrai. Ta pačia nutartimi nustatydamas, kad atsakovo A. L. ambulatorinio gydymo statistinė kortelė yra nevieša bylos medžiaga ir neteiktina susipažinti, neleista kopijuoti šioje byloje dalyvaujantiems asmenims, išskyrus atsakovą A. L.. Teismas šalims išaiškino, kad jie turi teisę iki 2015 m. gruodžio 18 d. pateikti teismui papildomus įrodymus dėl ginčo nekilnojamojo turto tikrosios rinkos vertės, buvusios bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis).

28Teisme iš AB „Achemos poliklinika“ 2015 m. gruodžio 7 d. buvo gauta atsakovo A. L. ambulatorinė kortelė, kurią teisėjų kolegija apžiūrėjo.

292015 m. gruodžio 17 d. atsakovo atstovė advokatė Gintarė Girdzijauskienė pateikė teismui papildomus dokumentus, kurie jos manymu, patvirtina šalims bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto rinkos vertę santuokos pabaigoje: VĮ Registrų centras išrašų kopijas, kuriose nurodyta, jog nekilnojamųjų objektų vidutinės rinkos vertės nustatymo data yra 2015 m. gruodžio 11 d. (2 t., b. l. 80–89). Šių dokumentų kopijas teismas 2015 m. gruodžio 18 d. išsiuntė ieškovei I. L. (2 t., b. l. 90).

30Ieškovės atstovė advokatė Loreta Kraujutaitienė 2015 m. gruodžio 21 d. teismui taip pat pateikė papildomus įrodymus – visą ginčo nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, atliktą 2014 m. liepos 2 d., kurią atliko kvalifikuotas nekilnojamojo turto vertintojas (2 t., b. l. 91–134). Šių dokumentų kopijos priešingos šalies atstovei buvo išsiųstos 2015 m. gruodžio 21 d. (2 t., b. l. 135).

31Taigi, teismui pateikti nauji įrodymai šalims yra žinomi, dėl šių įrodymų jokių papildomų paaiškinimų, prašymų, prieštaravimų ar argumentų iki teismo posėdžio pradžios nebuvo pateikta.

32CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktika aiškinant šią proceso teisės normą yra nuosekliai išplėtota. Aiškindamas ir taikydamas ją, kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų CPK 314 straipsnyje išvardytoms išimtims taikyti ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. UAB „Mindija“ bylos Nr. 3K-3-371/2005; 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeV. Š. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-691/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013). Apeliacinės instancijos teismas, priėmęs byloje naujus rašytinius įrodymus, nemato būtinybės bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, CPK 183 straipsnyje nustatytos įrodymų tyrimo tvarka bei principai nebus pažeisti, nes šie įrodymai nėra nauji rašytiniai įrodymai, jie šalims buvo žinomi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau apeliacinės instancijos teismui pateikti pilna apimtimi. Tai reiškia, kad byloje esantys įrodymai iš esmės betarpiškai buvo ištirti pirmosios instancijos teisme, kaip to reikalaujama CPK 183 straipsnio 3 dalyje – įrodymai tiriami laikantis betarpiškumo, žodiškumo ir bylos nagrinėjimo koncentruotumo principų. Šioje teisės normoje taip pat nurodyta, jog CPK gali būti nustatytos išimtys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priimti naujai įrodymai CPK 314 straipsnio nuostatų nepažeidžia.

33Patikrinęs apeliacinių skundų faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad ieškovės I. L. apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo A. L. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

34Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

35Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje iš esmės tarp šalių yra kilęs ginčas dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės nustatymo, dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir dėl bendrąja jungtine nuosavybe šalims priklausančio turto padalijimo.

36Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

37Atsakovas A. L. nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apelianto vertinimu, šalių santuoka turi būti nutraukta dėl ieškovės kaltės, nes ieškovė nebuvo lojali šeimai, sutuoktiniui, atsakovą visą laiką ignoravo, žemino dukros ir trečiųjų asmenų akivaizdoje. Tuo tarpu atsakovas, stengėsi išsaugoti šeimą, rūpinosi ieškove ir dukra, tačiau ieškovė nevertino atsakovo pastangų. Ieškovė kalta dėl santuokos iširimo, nes pasiėmė dukrą ir išsikraustė iš namų, paliko sutuoktinį vieną. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose įrodinėjo priešingas aplinkybes, kad atsakovas nesistengė išsaugoti šeimos, jo elgesys buvo neprognozuojamas, atsakovas nebuvo lojalus šeimai, smurtavo prieš ieškovę, naudojo psichologinį smurtą, įžeidinėjo. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs įrodymus sprendė, jog abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, o tai vertinama, kad abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, todėl teismo vertinimu, santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

38Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

39Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Teisėjų kolegija, aiškindama sutuoktinių pareigų esmę, pažymi, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526-687/2015).

40Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, tiesiogiai patvirtinančių ieškovės ar atsakovo kaltę dėl šeimos iširimo, ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas prieš ją smurtavo. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad ieškovė kalta dėl santuokos iširimo, nes būtent ji paliko atsakovą ir su dukra persikraustė gyventi pas savo motiną, nėra pakankama daryti išvadą, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Be to, šalių kaltinimai vienas kitam yra išdėstyti tik jų pačių procesiniuose dokumentuose.

41Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D.. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos 3K-3-2/2011; kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nei viena iš šalių nesistengė išsaugoti šeimos, abu nebuvo pakankamai lojalūs vienas kitam, nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

42Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

43CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku, ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

44Ieškovė savo ieškinyje prašė nustatyti teisę atsakovui bendrauti su nepilnamete dukra A. L. tokia tvarka: kas antrą savaitgalį: šeštadieniais ir sekmadieniais, pasiimant dukrą iš ieškovės namų ryte iki 10 valandos ir grąžinant kiekvieną vakarą į namus iki 18 valandos.

45Atsakovas priešieškinyje dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, prašė nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką:

461. A. L. bendrauja su dukra A. L. kiekvieną metų porinės savaitės savaitgalį. Dukrą iš jos gyvenamosios ar kitos buvimo vietos tėvas pasiima penktadienį laikotarpyje nuo 16.00 val. iki 17.00 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją ar kitą sutartą vietą laikotarpyje nuo 17.00 val. iki 18.00 val. tos pačios savaitės sekmadienį. Jeigu dukra serga, ji paliekama pas I. L. slaugymui ir gydymui. Jeigu tėvas bus išvykęs ar dėl kitų priežasčių negalės pas save paimti dukros, jis privalo apie tai pranešti motinai ne vėliau nei prieš 3 dienas.

472. Tėvas bendrauja su dukra pusę visų jos kalendorinių atostogų metu išskyrus vasaros atostogas. Nelyginiais metais - tėvas bendrauja pirmąją atostogų dalį; lyginiais metais - antrąją atostogų dalį. Vasaros atostogų metu tėvas bendrauja su dukra ne mažiau kaip 30 dienų iš eilės jo pasirinktu laiku tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, o apie planuojamas atostogas tėvas informuoja dukros motiną ne vėliau, kaip prieš 5 mėn. iki atostogų pradžios. Dukrą atostogoms tėvas paima iš jos gyvenamosios ar kitos buvimo vietos pirmą atostogų dieną laikotarpyje nuo 15.00 val. iki 16.00 val. ir po atostogų grąžina dukrą į jos gyvenamąją ar kitą sutartą vietą laikotarpyje nuo 17.00 val. iki 18.00 val. paskutinę atostogų dieną. Jeigu tėvas paima dukrą atostogoms ilgesniam laikotarpiui nei 3 dienos, jis privalo informuoti motiną apie dukros buvimo vietą. Tėvas savo ir dukros atostogų metu turi teisę su dukra ne ilgesniam kaip 28 dienų laikotarpiui išvykti iš Lietuvos Respublikos, informuojant vaiko motiną apie išvykimo laiką ir tikslą ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki išvykimo.

483. Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų šventėms tėvas neporiniais metais pasiima dukrą iš jos gyvenamosios ar kitos buvimo vietos šventės išvakarėse laikotarpyje nuo 16.00 val. iki 17.00 val. ir šventei pasibaigus paskutinę šventės dieną prieš darbo dieną, vakare laikotarpyje nuo 17.00 val. iki 18.00 val. grąžina vaiką į jo gyvenamą vietą. Poriniais metais vaikas šioms šventėms pasilieka su motina. Šv. Velykų šventėms tėvas poriniais metais pasiima dukrą iš jos gyvenamosios ar kitos buvimo vietos šventės išvakarėse laikotarpyje nuo 16.00 val. iki 17.00 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare laikotarpyje nuo 17.00 val. iki 18.00 val. grąžina vaiką į jo gyvenamą vietą. Neporiniais metais vaikas šioms šventėms pasilieka su motina. Jeigu tėvas negalės vaiko paimti šioms šventėms, jis privalo apie tai pranešti motinai ne vėliau kaip prieš 3 dienas.

494. Tėvas kiekvienais metais po dukros gimimo dienos sekantį šeštadienį pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar kitos jos buvimo vietos laikotarpyje nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžina atgal tą pačią dieną laikotarpyje nuo 20.00 val. iki 21.00 val.

505. Dukra kiekvienų metų pirmą birželio mėn. sekmadienį, jei šis nesutampa su jos ir tėvo kartu leidžiamomis vasaros atostogomis, praleidžia su tėvu. Dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar kitos jos buvimo vietos tėvas pasiima kiekvienų metų pirmą birželio mėn. sekmadienio rytą laikotarpyje nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną vakare laikotarpyje nuo 18.00 val. iki 20.00 val.

51Skundžiamu sprendimu teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas gyvena vienas, serga epilepsija, dukrai pasilikus pas atsakovą bet kada gali iškilti pavojus atsakovo sveikatai, dukra dar per maža, kad galėtų tėvui suteikti pagalbą, vaikas nebus saugus, ir bendravimo su vaiku tvarką nustatė pagal atsakovo siūlomą papildomai nustatė būtiną sąlygą, jog su ieškove I. L. atsakovas A. L. turi būtinai suderinti, kad jis neliks nakvoti vienas su vaiku, jei su ieškove nesuderinama prieš 3 d. iki paimant vaiką, tada paliekamas ieškovės siūloma bendravimo su vaiku tvarka be nakvynės su atsakovu A. L..

52Tiek ieškovė, tiek atsakovas apeliaciniuose skunduose nurodo, jog ši teismo nustatyta sąlyga yra nepagrįsta, todėl šią sprendimo dalį prašo pakeisti: ieškovė prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką pagal jos ieškinio reikalavimus, atsakovas – pagal priešieškinio.

53Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, kaip pažymėta pirmiau, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014. Teismų praktika. 2014, 41, p. 102-116).

54Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalims nepavykus susitarti dėl bendravimo su dukra tvarkos, ji pagrįstai nustatyta teismo. Tačiau pažymėtina, kad ieškovės teismui pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka yra minimali. Ar skundžiamu teismo sprendimu nustatyta papildoma bendravimo su vaiku tvarka sąlyga faktiškai galės būti įvykdyta, neaišku. Kaip jau buvo minėta prieš tai, teismas šią sąlygą nustatė remdamasis aplinkybe, jog atsakovas serga epilepsija, o dukrai pasilikus pas atsakovą bet kuriuo metu gali iškilti pavojus atsakovo sveikatai, dukra dar per maža, kad galėtų tėvui suteikti pagalbą, vaikas nebus saugus.

55Atsižvelgiant į tai, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus, apeliacinės instancijos teismas iš atsakovo gydymo įstaigos išreikalavo duomenis apie atsakovo sveikatos būklę. Kadangi teismui pateikta atsakovo A. L. ambulatorinio gydymo statistinė kortelė teismo nutartimi yra pripažinta nevieša bylos medžiaga, todėl apeliacinės instancijos teismas, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme, Civilinio kodekso 2.23 straipsnyje įtvirtintų nuostatų, nustatė, kad A. L. sistemingai daugiau kaip 10 metų lankosi gydymo įstaigoje dėl epilepsijos gydymo, jam reguliariai yra išrašomi epilepsijai gydyti skirti vaistai. Gydytojų įrašai rodo, jog vaistus A. L. vartoja pagal gydytojų nurodymus, jo sveikatos būklė gydytojų įvertinta kaip stabili. Vėliausias gydytojo įrašas apie A. L. sveikatos būklę padarytas 2015-11-30, iš kurio matyti, kad epilepsijos priepuoliai nesikartoja, tačiau paliktas tas pats gydymas. Šios nustatytos aplinkybės paneigia apeliantės argumentus, kad A. L. savo ligą slepią ir nesilanko pas gydytojus. Priešingai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovės nurodyta aplinkybė, jog atsakovas serga epilepsija, todėl šalių dukra su atsakovu negali likti naktį miegoti pas jį namuose, yra nepagrįsta. Teismo vertinimu, atsakovo medicininių dokumentų įrašai rodo, kad jis savo sveikata rūpinasi, reguliariai naudoja vaistus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendime nustatyta papildoma sąlyga, jog su ieškove I. L. atsakovas A. L. turi būtinai suderinti, kad atsakovas neliks nakvoti vienas su vaiku A. L., o jeigu su ieškove nesuderinama prieš 3 dienas iki paimant vaiką, paliekamas ieškovės siūlomas bendravimas su vaiku A. L. be nakvynės su atsakovu A. L., yra perteklinė ir tokio sprendimo vykdymo realiai neįmanoma užtikrinti. Be to, byloje nėra įrodymų, jog atsakovas neturi pakankamai įgūdžių ir žinių apie vaiko priežiūrą ir poreikius, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog jis nesugebėtų ilgą laiką rūpintis mažamete mergaite dėl sveikatos, neparemti jokiais įrodymais, išskyrus pačios ieškovės argumentus. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir į tai, kad byloje nėra jokių kitų įrodymų, suteikiančių pagrindą abejoti atsakovo nesugebėjimu prižiūrėti, rūpintis savo dukra, ar duomenų apie jo netinkamą elgesį dukros atžvilgiu, taip pat atsižvelgus į vaikų teisių apsaugos tarnybos išvadą (1 t., b. l. 81–82), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ši teismo sprendimo dalis dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo keistina, pašalinant teismo nustatytą papildomą sąlygą ir paliekant atsakovo priešieškinyje pasiūlytą bendravimo su dukra A. L. tvarką.

56Dėl bendrąja jungtine nuosavybe valdomo gyvenamojo namo ir kiemo statinių padalijimo.

57Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys 2010 m. birželio 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), kitą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ) (adresas ( - )), ir kitus statinius, esančius ( - ). Nagrinėjamoje byloje šalys nesutaria dėl gyvenamojo namo ir kitų statinių padalijimo, pirmosios instancijos teisme ieškovė prašė natūra visą nekilnojamąjį turtą priteisti atsakovui, o jai priteisti kompensaciją už atsakovui tekusio turto natūra dalį. Atsakovas prašė teismo šį nekilnojamąjį turtą priteisti natūra abiem šalims po ½ dalį. Pirmosios instancijos teismas nusprendė padalyti šalims šį turtą natūra po ½ dalį. Apeliaciniuose skunduose abi šalys sutinka, kad visas nekilnojamasis turtas natūra būtų priteistas atsakovui, o iš jo ieškovei priteistina kompensacija, lygi ½ šio turto vertės, tačiau abi šalys nesutaria dėl tikrosios ginčo turto rinkos vertės ir ją nurodo skirtingai.

58Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-108/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-523/2008; kt.). Pagal kasacinio teismo praktiką santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. A. B., bylos Nr. 3K-3-139/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta V. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-523/2008; 2011 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. R. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-82/2011; 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. T. v. I. T., bylos Nr. 3K-3-115/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

59Abiem šalims ginčijant turto vertę, apeliacinės instancijos teismas išaiškino jiems teisę pateikti rašytinius įrodymus, patvirtinančius tikrąją ginčo nekilnojamojo turto vertę santuokos pabaigos momentui. Šalys pateikė teismui rašytinius įrodymus, kuriuose to paties turto vidutinė rinkos vertė labai skiriasi. Ieškovė pateikė teismui ginčo nekilnojamojo turto visą turto vertinimo ataskaitos medžiagą, kuri atlikta 2014 m. liepos mėnesį, o turtas apžiūrėtas ir įvertintas 2014 m. birželio 18 d. Pagal šią ataskaitą viso turto vidutinė rinkos vertė nurodyta 186.000,00 Lt (kas atitinka 53.869,32 Eur), todėl ieškovė prašo jai iš atsakovo priteisti piniginę kompensaciją – 26.934,66 Eur, t. y. ½ šio nekilnojamojo turto vertės. Atsakovas teismui pateikė išrašus iš Juridinių asmenų registro, kuriuose to paties nekilnojamojo turto masinio vertinimo būdu 2015 m. gruodžio 11 d. atlikta rinkos vertė nurodyta 20.087,00 Eur. Atsakovas savo apeliaciniame skunde sutinka, kad visas nekilnojamasis turtas natūra būtų priteistas jam, tačiau ieškovei jis sutinka sumokėti pusę šio turto vertės, kuri nurodyta VĮ Registrų centras duomenų bazėje, t. y. 9283,00 Eur, nors pagal teismui pateiktus išrašus ši suma sudarytų 10.043,50 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, remtis ieškovės teismui pateikta vertinimo ataskaita negalima, nes ji atlikta prieš pusantrų metų iki šalių santuokos pabaigos ir joje pateikti duomenys gali būti netikslūs, neatspindėti tikrosios ginčo nekilnojamojo turto vertės. Atsakovo pateikti duomenys iš Juridinių asmenų registro, nors ir atlikti 2015 m. gruodžio mėnesį, tačiau šis vertinimas atliktas masinio vertinimo būdu, neįvertinus ginčo objekto būklės, jo neapžiūrėjus, todėl apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo šiais duomenimis vadovautis.

60CK 3.117 straipsnio l dalies nuostatoje yra įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, turtas įgytas santuokoje. Teismas sprendė, kad atsakovo siūlomas nekilnojamojo turto padalinimo būdas labiausiai atitiks ginčo šalių turtines padėtis ir galimybes šį turtą ateityje realizuoti tretiesiems asmenims. Remiantis CK 3.100 straipsniu bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė baigiasi įstatyme išvardytais pagrindais, tarp jų - nutraukus santuoką ar teismo sprendimu padalijus bendrą turtą. Kasacinio teismo praktikoje dėl šių įstatymo nuostatų taikymo išaiškinta, kad dalijant bendrą sutuoktinių turtą turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme – tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; teismas turi atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius. Sprendimą dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo teismas gali priimti tik įsitikinęs, kad turtas įvertintas teisingai. Šios teismų praktikos nuostatos išplaukia iš šeimos bylų nedispozityvaus pobūdžio ir su tuo susijusių jų nagrinėjimo ypatumų bei aktyvesnio negu dispozityviosiose ginčo bylose teismo vaidmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje A. L. v. R. L., Nr. 3K-3-251/2006; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. R. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-415/2008; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. D. Ž., bylos Nr. 3K-3-222/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2010).

61Kaip jau buvo minėta prieš tai, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teismui šalys dėl ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertės pateikė tuos pačius duomenis: ieškovė pateikė 2014 m. liepos mėn. vertinimo ataskaitą, kurioje ginčo turto rinkos vertė nurodyta 53.869,32 Eur, atsakovas pateikė VĮ „Registrų centras“ išrašą, kuriame to paties ginčo turto vertė nurodyta 18.566,00 Eur. Kitų įrodymų šalys apeliacinės instancijos teismui nepateikė (pvz., kvalifikuotų turto vertintojų atlikto turto vertinimo). Ekspertizės skirti dėl turto įvertinimo taip pat neprašė.

62Objektyvus dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178, 382 straipsnio 4 punktas). Dėl nurodytų priežasčių plenarinė sesija konstatavo, kad teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (( - ) straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatydamas padalijamo turto vertę teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto pokyčius. Turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-251/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010. Teismų praktika. 2010, 33). Tačiau pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Nurodyti dalytiną (bendrą) turtą, jo kiekį, vertę ir suformuluoti reikalavimą jį padalyti yra ieškovo, o pareiškiant priešieškinį – atsakovo, bet ne teismo pareiga (CPK 382 straipsnio 4 punktas); dėl ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimo sprendžia taip pat ginčo šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. M. K., bylos Nr. 3K-3-7/2006). Taigi nagrinėjamoje byloje tiek ieškovė, tiek atsakovas turėjo pareigą pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius pareikšto ieškinio ir priešieškinio reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju šalys dėl nekilnojamojo turto vertės nesutaria, dėl turto padalijimo būdo – taip pat. Be to, pažymėtina, kad nors atsakovas ir sutiko, jog jam būtų natūra priteistas visas šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, tačiau jis teismui nepateikė jokių įrodymų, kokios jo finansinės galimybės išmokėti ieškovei kompensaciją už jai tenkančią ½ dalį turto vertės.

63Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalių nenoras gyventi jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame name neįpareigoja teismo turtą natūra priskirti tik vienam iš jų, o kitam priteisti piniginę kompensaciją. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-523/2008; 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. T. v. I. T., bylos Nr. 3K-3-115/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015.).

64Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys jau kartu negyvena nuo 2014 m. balandžio mėnesio, t. y. jau beveik dveji metai šalys gyvena atskirai, todėl jų bendravimo įtampa turėtų būti sumažėjusi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo objektas yra dalus (du gyvenamieji namai su statiniais ir žemės sklypas), taigi gali būti dalijamas natūra, todėl skyrybų proceso metu paaštrėję emociniai subjektyvios prigimties ir pobūdžio galimai laikini nesutarimai neturi būti pernelyg sureikšminami. Minėta, kad turto padalijimas natūra labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises; šalių teisės į nuosavybę yra vienodos, nė vienas iš jų neturi svaresnių objektyvių poreikių gauti visą turtą natūra. Teisėjų kolegijos vertinimu, vienam iš sutuoktinių priteisus kompensaciją, o kitam – turtą natūra, būtų pažeista jų poreikių ir interesų pusiausvyra, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė ginčo nekilnojamąjį turtą padalyti šalims natūra po 1/2 dalį (CK 3.98 straipsnio 2 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis).

65V. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

66Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismui nusprendus ieškovės I. L. apeliacinio skundo netenkinti, jai jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos. Atsakovas A. L. savo apeliaciniame skunde pareiškė tris reikalavimus – dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir dėl turto padalijimo. Apeliacinės instancijos teismas patenkino vieną iš šių reikalavimų, todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 1/3 dalis atsakovo apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas už apeliacinį skundą žyminio mokesčio sumokėjo 361,72 Eur (2 t., b. l. 48), o už suteiktas teisines paslaugas – 605,00 Eur (2 t., b. l. 32–33), todėl iš ieškovės atsakovui atitinkamai priteistina 120,57 Eur žyminio mokesčio ir 201,67 Eur, iš viso 322,24 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

67Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ir susidariusios po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, neviršija 3,00 Eur, todėl šios išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

68Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 93 straipsniu,

Nutarė

69Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta tėvo A. L. bendravimo su vaiku A. L., gim. 2007-04-21, tvarka pakeisti ir šią dalį išdėstyti taip:

701. A. L. bendrauja su dukra A. L. kiekvieną metų porinės savaitės savaitgalį. Dukrą iš jos gyvenamosios ar kitos buvimo vietos tėvas pasiima penktadienį laikotarpyje nuo 16.00 val. iki 17.00 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją ar kitą sutartą vietą laikotarpyje nuo 17.00 val. iki 18.00 val. tos pačios savaitės sekmadienį. Jeigu dukra serga, ji paliekama pas I. L. slaugymui ir gydymui. Jeigu tėvas bus išvykęs ar dėl kitų priežasčių negalės pas save paimti dukros, jis privalo apie tai pranešti motinai ne vėliau nei prieš 3 dienas.

712. Tėvas bendrauja su dukra pusę visų jos kalendorinių atostogų metu išskyrus vasaros atostogas. Nelyginiais metais - tėvas bendrauja pirmąją atostogų dalį; lyginiais metais - antrąją atostogų dalį. Vasaros atostogų metu tėvas bendrauja su dukra ne mažiau kaip 30 dienų iš eilės jo pasirinktu laiku tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, o apie planuojamas atostogas tėvas informuoja dukros motiną ne vėliau, kaip prieš 5 mėn. iki atostogų pradžios. Dukrą atostogoms tėvas paima iš jos gyvenamosios ar kitos buvimo vietos pirmą atostogų dieną laikotarpyje nuo 15.00 val. iki 16.00 val. ir po atostogų grąžina dukrą į jos gyvenamąją ar kitą sutartą vietą laikotarpyje nuo 17.00 val. iki 18.00 val. paskutinę atostogų dieną. Jeigu tėvas paima dukrą atostogoms ilgesniam laikotarpiui nei 3 dienos, jis privalo informuoti motiną apie dukros buvimo vietą. Tėvas savo ir dukros atostogų metu turi teisę su dukra ne ilgesniam kaip 28 dienų laikotarpiui išvykti iš Lietuvos Respublikos, informuojant vaiko motiną apie išvykimo laiką ir tikslą ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki išvykimo.

723. Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų šventėms tėvas neporiniais metais pasiima dukrą iš jos gyvenamosios ar kitos buvimo vietos šventės išvakarėse laikotarpyje nuo 16.00 val. iki 17.00 val. ir šventei pasibaigus paskutinę šventės dieną prieš darbo dieną, vakare laikotarpyje nuo 17.00 val. iki 18.00 val. grąžina vaiką į jo gyvenamą vietą. Poriniais metais vaikas šioms šventėms pasilieka su motina. Šv. Velykų šventėms tėvas poriniais metais pasiima dukrą iš jos gyvenamosios ar kitos buvimo vietos šventės išvakarėse laikotarpyje nuo 16.00 val. iki 17.00 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare laikotarpyje nuo 17.00 val. iki 18.00 val. grąžina vaiką į jo gyvenamą vietą. Neporiniais metais vaikas šioms šventėms pasilieka su motina. Jeigu tėvas negalės vaiko paimti šioms šventėms, jis privalo apie tai pranešti motinai ne vėliau kaip prieš 3 dienas.

734. Tėvas kiekvienais metais po dukros gimimo dienos sekantį šeštadienį pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar kitos jos buvimo vietos laikotarpyje nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžina atgal tą pačią dieną laikotarpyje nuo 20.00 val. iki 21.00 val.

745. Dukra kiekvienų metų pirmą birželio mėn. sekmadienį, jei šis nesutampa su jos ir tėvo kartu leidžiamomis vasaros atostogomis, praleidžia su tėvu. Dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar kitos jos buvimo vietos tėvas pasiima kiekvienų metų pirmą birželio mėn. sekmadienio rytą laikotarpyje nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną vakare laikotarpyje nuo 18.00 val. iki 20.00 val.

75Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

76Priteisti iš ieškovės I. L. (a.k. ( - ) 322,24 Eur (tris šimtus dvidešimt du eurus 24 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme atsakovo A. L. (a.k. ( - ) naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš teisėjų... 2. I.... 3. Ginčo esmė... 4. Ieškovė I. L. ieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo... 5. Atsakovas A. L. atsiliepime į ieškinį sutiko dėl vaiko gyvenamosios vietos... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškovės... 8. Dėl šalių kaltės nutraukiant santuoką, teismas sprendė, jog abi šalys... 9. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo... 10. Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo teismas atsižvelgė į tai, kad... 11. Dėl turto padalijimo teismas sprendė, kad atsakovo siūlomas nekilnojamojo... 12. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 13. Apeliaciniu skundu ieškovė I. L. prašo panaikinti šias 2015 m. gegužės 12... 14. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais:
  1. Šalių dukrai... 15. Apeliaciniu skundu atsakovas A. L. prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2015... 16. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais:
    1. Pirmosios... 17. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas A. L. prašo ieškovės... 18. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė I. L. prašo atsakovo... 19. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 20. Dėl apeliantės I. L. pareikšto prašymo apeliacinį skundą nagrinėti... 21. Spręsdamas šį prašymą teismas visų pirma pažymi, kad CPK 321 straipsnio... 22. Pažymėtina, kad dalyvaujančių byloje asmenų prašymas nagrinėti bylą... 23. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad visos aplinkybės, kurias bylos dalyviai... 24. Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo prie bylos.... 25. Apeliaciniame skunde ieškovė I. L. nurodė, kad teismas, šios kategorijos... 26. Atsakovas A. L. savo apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovė į bylą... 27. Atsižvelgęs į apeliacinių skundų argumentus, apeliacinės instancijos... 28. Teisme iš AB „Achemos poliklinika“ 2015 m. gruodžio 7 d. buvo gauta... 29. 2015 m. gruodžio 17 d. atsakovo atstovė advokatė Gintarė Girdzijauskienė... 30. Ieškovės atstovė advokatė Loreta Kraujutaitienė 2015 m. gruodžio 21 d.... 31. Taigi, teismui pateikti nauji įrodymai šalims yra žinomi, dėl šių... 32. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 33. Patikrinęs apeliacinių skundų faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro... 34. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 35. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje iš esmės tarp šalių yra kilęs... 36. Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės. ... 37. Atsakovas A. L. nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas šalių... 38. Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 39. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių... 40. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, tiesiogiai... 41. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys... 42. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.... 43. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu... 44. Ieškovė savo ieškinyje prašė nustatyti teisę atsakovui bendrauti su... 45. Atsakovas priešieškinyje dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, prašė... 46. 1. A. L. bendrauja su dukra A. L. kiekvieną metų porinės savaitės... 47. 2. Tėvas bendrauja su dukra pusę visų jos kalendorinių atostogų metu... 48. 3. Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų šventėms tėvas neporiniais metais... 49. 4. Tėvas kiekvienais metais po dukros gimimo dienos sekantį šeštadienį... 50. 5. Dukra kiekvienų metų pirmą birželio mėn. sekmadienį, jei šis... 51. Skundžiamu sprendimu teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas gyvena vienas,... 52. Tiek ieškovė, tiek atsakovas apeliaciniuose skunduose nurodo, jog ši teismo... 53. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra... 54. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalims nepavykus susitarti dėl... 55. Atsižvelgiant į tai, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus,... 56. Dėl bendrąja jungtine nuosavybe valdomo gyvenamojo namo ir kiemo statinių... 57. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys 2010 m. birželio 29 d.... 58. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į... 59. Abiem šalims ginčijant turto vertę, apeliacinės instancijos teismas... 60. CK 3.117 straipsnio l dalies nuostatoje yra įtvirtinta prezumpcija, jog... 61. Kaip jau buvo minėta prieš tai, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos... 62. Objektyvus dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo... 63. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas... 64. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys jau kartu negyvena nuo 2014 m.... 65. V. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.... 66. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 67. Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, susijusios su... 68. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 69. Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimo dalį, kuria... 70. 1. A. L. bendrauja su dukra A. L. kiekvieną metų porinės savaitės... 71. 2. Tėvas bendrauja su dukra pusę visų jos kalendorinių atostogų metu... 72. 3. Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų šventėms tėvas neporiniais metais... 73. 4. Tėvas kiekvienais metais po dukros gimimo dienos sekantį šeštadienį... 74. 5. Dukra kiekvienų metų pirmą birželio mėn. sekmadienį, jei šis... 75. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 76. Priteisti iš ieškovės I. L. (a.k. ( - ) 322,24 Eur (tris šimtus dvidešimt...