Byla 1-116-1009/2018
Dėl ko šis krito ant akmenų, tuo nukentėjusiajam padarė lengvos formos trauminę galvos smegenų ligą, kairės ausies sumušimą, kraujosruvą kairės ausies būgnelyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą ir sutrikdė visuomenės rimtį

1Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė, sekretoriaujant Rasai Budreckienei, dalyvaujant prokurorei Raimondai Mackevičienei, kaltinamajam L. J. bei jo gynėjui advokatui D. D.,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje L. J., a. k. ( - ) gim. ( - ), lietuvis, pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyv. vieta ( - ), Lietuva, deklaruota gyv. vieta ( - ) Lietuva, šeim. padėtis vedęs, vykdantis individualią veiklą, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4L. J. 2017-08-11 apie 2.00 val. ( - ) kaimo turizmo sodyboje ,, ( - )", automobilių stovėjimo aikštelėje, tai yra viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra rankomis pastūmė ir vieną kartą kumščiu sudavė E. K. į kaktą, dėl ko šis krito ant akmenų, tuo nukentėjusiajam padarė lengvos formos trauminę galvos smegenų ligą, kairės ausies sumušimą, kraujosruvą kairės ausies būgnelyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą ir sutrikdė visuomenės rimtį.

5Kaltinamasis L. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017-08-10 ( - ) esančioje sodyboje ,,( - )", dalyvavo E. K. ir I. R. dukros krikštynose. I. R. nuolatos konfliktavo su E. K.. Jau po vidurnakčio, t. y. 2017-08-11, apie 2.30 val. sodybos kieme, kaip ir visą vakarą, tarp E. K. ir I. R. vyko žodinis konfliktas. Tuomet jis nuėjo prie E. K., kažką jam pasakė ir rankomis vieną kartą pastūmė į šalia esančius akmenis, dėl ko šis nugriuvo ant akmenų. Griūdamas galėjo galva trenktis į akmenis.

6D. J. prašė kaltinamąjį L. J. atiduoti jai pagal laidavimą, nes sutuoktinis jos klauso, ji jam daro įtaką, jo veiką vertina kritiškai.

7Be visiško kaltinamojo L. J. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais, kurie ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 str.).

8Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu L. J. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2017-08-10 ( - ) esančioje sodyboje ,, ( - )", dalyvavo E. K. ir I. R. dukros krikštynose. I. R. nuolatos konfliktavo su E. K.. Jau po vidurnakčio, t. y. 2017-08-11, apie 2.30 val. sodybos kieme, kaip ir visą vakarą, tarp E. K. ir I. R. vyko žodinis konfliktas. Tuomet jis nuėjo prie E. K., kažką jam pasakė ir rankomis vieną kartą pastūmė į šalia esančius akmenis, dėl ko šis nugriuvo ant akmenų. Griūdamas galėjo galva trenktis į akmenis. Kitą dieną jis E. K. atsiprašė. Dėl savo elgesio labai gailisi (b. l. 122-123, 133-136).

9Nukentėjusysis E. K. parodė, kad 2017-08-10 ( - ) kaimo turizmo sodyboje ,, ( - )", vyko jo dukros krikštynos. 2017-08-11 apie 2.00 val. jau pradėjus skirstytis svečiams, kieme besikalbant su savo tėvais I. K. ir D. K., kitais asmenimis, prie jo pribėgo pažįstamas L. J.. Jis nieko nesakęs, pastūmė jį rankomis ir vieną kartą sudavė kumščiu į kaktą. Dėl suduoto smūgio jis nukrito ant šalia buvusių akmenų, atistrenkė ausimi bei prarado sąmonę. Atsipeikėjęs pajuto, kad iš burnos ir kairės ausies bėga kraujas, juto skausmą galvoje. Nors jautėsi blogai, dėl galvos skausmo į medikus nesikreipė. Tačiau ilgainiui sveikatai nepagerėjus, 2017-08-12 nuvyko į VšĮ Raseinių ligoninės priėmimo skyrių, buvo paskirtas gydymas. Sužalojimo pasekmes jis jaučia iki šiol, blogai miega, nuolat skaudą galvą, jaučia nuovargį, skauda akis, dėl to nuolat lankosi pas gydytoją (b. l. 51-52, 55-56).

10Liudytojas D. K. parodė, kad 2017-08-10 ( - ) sodyboje ,, ( - )" vyko jos sūnaus dukros krikštynos. 2017-08-11, apie 2.00 val. jis automobilių stovėjimo aikštelėje kalbėjosi su sūnumi E. K. ir jo drauge I. R., netoliese buvo ir jo žmona I. K.. Besikalbant, prie jų pribėgo akivaizdžiai neblaivus L. J.. Jis nieko nesakęs, sugriebė E. K. abiem rankom už kaklo, pastūmė ant šalia buvusios akmeninės tvoros, jam pargriuvus, sudavė kumščiu į galvą. Sūnus skundėsi, kad blogai jaučiasi, skauda galvą (b. l. 107-109).

11Liudytoja I. K. parodė, kad 2017-08-10, ( - ) sodyboje ,, ( - )“ vykusių anūkės krikštynų metu, po vidurnakčio, apie 2.00 val. kalbantis su sūnumi E. K. ir jo drauge I. R., pribėgo neblaivus L. J., kuris pastūmė E. K. ant šalia buvusios akmeninės tvoros, po to sudavė vieną kartą jam kumščiu į galvą. Nuo smūgio E. K. griuvo. Ji mano, kad sūnus buvo praradęs sąmonę, o kai atsigavo, iš burnos ir ausies bėgo kraujas, skundėsi, kad sukasi galva, nieko negirdi viena ausimi, blogai jaučiasi (b. l. 103-105).

12Liudytoja E. N. parodė, kad 2017-08-10 buvo krikštynų šventėje, kuri vyko ( - ). 2017-08-11, apie 1.00 – 2.00 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, tarp I. R. ir E. K. vyko žodinis konfliktas. Ji L. J. paprašė, kad nueitų ir nuramintų E. K.. Ji matė kaip L. J. nuėjo iki E. K.. Po įvykio sužinojo, kad tarp jų įvyko susistumdymas, kurio metu L. J. pastūmė E. K. (b.l. 97-98).

13Iš 2017-09-13 gauto E. K. pareiškimo matyti, jog jis skundžiasi sveikatos sutrikdymu, dėl L. J. atliktų smurtinių veiksmų (b. l. 12-13).

14Iš 2017-08-24 specialisto išvados Nr. G 846/2017 matyti, kad E. K. nustatyta lengvos formos trauminė galvos smegenų lig, kairės ausies sumušimas, kraujosruva kairės ausies būgnelyje. Dėl minėtų sužalojimų nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas padarytas mažiausiai vieno trauminio poveikio pasekoje (b. l. 14-15).

15Iš 2017-09-21 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra ( - ) sodyboje ,, ( - )" (b. l. 33-35).

16Kaltinamsis L. J. Valstybinei ligonių kasai apmkėjo už paslaugas, teiktas E. K. (b. l. 39-40, 44-47).

17Įrodymai, veikos kvalfikavimas

18Kaltinamasis L. J. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pastūmė nukentėjusįjį E. K., dėl ko šis nugriuvo ant akmenų, bei sudavė jam vieną smūgį į galvą. Tokius jo parodymus atitinka ir nukentėjusiojo bei liudytojų Dariaus bei I. K. parodymai. Nukentėjusysis E. K. parodė, kad dėl patirtų sužalojimų kreipėsi pas medikus, kur jam buvo teikta medicininė pagalba, ką patvirtina byloje esantys duomenys (b. l. 16-32) ir Kauno teritrinės ligonių kasos kartu su civiliniu ieškiniu pateikti duomenys (b. l. 39-40).

19Surinkti įrodymai, kurie yra tarpusavyje susiję ir papildantys vieni kitus bei leidžiantys daryti pagrįstas išvadas, nekeliančias abejonių dėl įvykio faktinių aplinkybių, patvirtina ir byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis L. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

20Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

21Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Akivaizdu, jog įvykio vieta esanti kaimo turizmo sodyba yra vieša.

22Minėto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visais atvejais būtina nustatyti kaltininko veiksmais sukeltus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus kaltinimo ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Šio klausimo sprendimas priklauso nuo daugybės aplinkybių, pvz. ar kaltininko veiksmai buvo atlikti pašalinių asmenų akivaizdoje ir kokia buvo aplinkinių reakcija į juos, ar jie pasijuto nesaugiai, ar tarp jų buvo lengviau pažeidžiamų asmenų, kurioje vietoje ir kokiu metu buvo atlikti neteisėti veiksmais, kiek jie truko, ar dėl jų buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, visuomenės renginys, ar kaltininko veiksmai buvo demonstratyviai agresyvūs, ar buvo panaudoti daiktai, skirti kūnui sužaloti ar gyvybei atimti, ar veika padaryta vieno asmens ar jų grupės ir kt. ( kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-416/2013).

23Padariniai, pasireiškiantys visuomenės tvarkos bei rimties sutrikdymu,– būtinasis BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis. Iš principo konfliktas, nors kilęs viešoje vietoje, gali nepažeisti viešosios tvarkos bei rimties (kasacinė nutartis Nr. 2K-5/2014).

24Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įvykį matė pašaliniai asmenys, o būtent apklausti liudytojai, kurie pasijuto nepatogiai, todėl akivaizdu, kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

25Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t.

26Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013).

27Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamsis L. J. veikė neapibrėžta tiesiogine tyčia, nes pagal savo asmenines savybes suprato, kad fizinio smurto panaudojimas viešoje vietoje sukels BK 284 straipsnyje numatytus padarinius.

28Kasacinės instancijos praktikoje įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu (kasacinė nutartis Nr. 2K-563/2009). Įžūlūs elgesys yra tuomet, kad panaudojamas fizinis smurtas.

29Taigi kaltinamojo L. K. veiksmai atitinka BK 284 straipsnio sudėtį.

30Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės

31Kaltinamasis ir jo gynėjas, prokurorė teisme prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą nutraukti.

32Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalį yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) jis visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins visą padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

33Pirmoji iš įstatyme nurodytų sąlygų yra ta, kad asmuo turi būti pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis L. J. yra anksčiau neteistas, kas atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą sąlygą.

34Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuotina, kad kaltinamieji J. V. atitinka ir kitas aukščiau nurodytas BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas.

35Kaltinamais L. J. ikiteiminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos bylos nagrinėjimo metu visiškai pripažino savo kaltę, davė nuoseklius parodymus ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo nusikalstamo elgesio. Jis įsipareigojo iš dalies atlyginti padarytą turtinę žalą, o Valstybinei ligonių kasai apmokėjo už nukentėjusiajam teiktas medicinines paslaugas. D. J. parodė, kad kaltinamasis kremtasi dėl nusikalstamos veikos, kaltinamasis taip pat teigė, jog gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Dėl išdėstyto teismas laiko, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytas sąlygas.

36Kaltinamasis L. J. neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, jog yra pagrindas manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto sąlygas.

37Pažymėtina, jog be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

38Byloje yra pateiktas rašytinis laiduotojos D. J. prašymas perduoti jos atsakomybei kaltinamąjį L. J. pagal laidavimą. Ji yra neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, harakterizuojama teigiamai. Įvertinus nurodytas aplinkybes, išklausius laiduotojos duotus paaiškinimus teismo posėdyje, tai, kad laiduotoja yra kaltinamojo sutuoktinė, nuolat su juo bendrauja, kritiškai vertina kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, kad D. J. atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas, yra tinkama būti laiduotoja bei verta teismo pasitikėjimo ir kaip turinti autoritetą, galinti daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

39Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kaltinamojo L. J., taip pat laiduotojos D. J. asmenybes, laiduotojos asmenines savybes, tai, kad padaryta viena nusikalstama veika, nusikalstamais veiksmais kaltinamasis nesiekė turtinės naudos, darytina išvada, kad teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas atleidžiant kaltinamąjį L. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laidavimas paskirtinas be užstato, nustatant minimalų įstatymo nustatytą laidavimo terminą. Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, baudžiamoji byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeso (toliau – BPK) 254 straipsnis 5 dalis, 303 straipsnio 4 dalis).

40Procesinės prievartos priemonės

41Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

42Civilinis ieškinys

43Nukentėjusysis, civilinis ieškovas E. K., pareiškė civilinį ieškinį dėl 448,51 Eur turtinės žalos ir 7000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kadangi dėl patirtų sužalojimų jam buvo teikta mokama medicininė pagalba, perkami vaistai. Už jam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir vaistus jis mokėjo pats. Byloje nustatyta, kad būtent kaltinamojo L. J. veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nukentėjusiajam padarytu sužalojimu – nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamasis L. J. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos pripažino visiškai. Nukentėjusiojo E. J. civilinys ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas bylos įrodymais (b. l. 68-90), kaltinamasis jį pripažįsta, todėl šioje dalyje tenkintinas visiškai.

44Taip pat nukentėjusysis E. J. prašė priteiti iš kaltinamojo L. J. 7000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, motyvuodamas tuo, kad patyrė dvasinius sukrėtimus, nepatogumus, buvo viešai pažemintas, galvos skausmai buvo nepakeliami. Iki šiol jaučia pasekmes. Dėl sužalojimų nedirba. Gydytojai prognozavo, kad reiks tęsti gydymą.

45Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susiję su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinė byla Nr. 2K-171/2008).

46Taip pat pažymėtina, jog, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pasekmes, bet ir į šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir susiformavusią teismų praktiką.

47Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgiama ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt.

48Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5 straipsnis). Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

49Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais.

50Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta ir tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas (kasacinė byla Nr. 2K-266/2013 ir kt.). Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinat arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad įprastiniu atveju už nežymaus skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo priteistina nuo 150 eurų iki 1500 eurų (kasacinė byla Nr. 2K-408/2015 ir kt.).

51Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad tyčiniu kaltinamojo veiksmu – pastūmimu – nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Iš dalies kaltinamojo L. J. elgesį sąlygojo paties nukentėjusiojo veiksmai, nes kaltinamojo, liudytojos E. N. parodymais E. K. konfliktavo su I. R., dėl ko kaltinamsis turėjo tikslą pastarąjį nuraminti, kad krikštijamos mergaitės tėvai liautųsi konfliktavę. Be to, iš medicininių dokumentų, specialisto išvados matyti, kad po nukritimo E. K. sąmonės praradęs nebuvo, dėl ausies sumušimo rekomenduoti kramtymo, pūtimo pratimai, nuskausminantys vaistai esant reikalui. 2017‑08-16 konstatuota, kad paciento būklė yra stabili, naujos simptomatikos nėra, o jau 2017-08-17 būklė pagerėjusi, nusiskundimų neturi, rekomemduota vartoti analgetikus. 2017-08-24 apžiūrėjusio LOR gydytojo išvada: ,,stovis po kairės vidinės ausies traumos“, nors duomenų apie paskirtą gydymą ar procedūras nėra. Todėl teismas nukentėjusiojo teiginius, kad jo galvos skausmai buvo nepakeliami, kad iki šiol jis jaučia pasekmes, kad dėl patirtų sužalojimų nedirba, dėl to negauna pajamų, laiko deklaratyviais ir neįrodytais, nepagrįstais jokiais objektyviais duomenimis.

52Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį – vykdo individualią veiklą, yra darbingas ir gali uždirbti lėšų žalai atlyginti.

53Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas nukentėjusiojo E. K. civilinį ieškinį dalyje dėl 7000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies, priteisdamas iš kaltinamojo L. J. nukentėjusiajam E. K. 150,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

54Proceso išlaidos

55BPK 103 straipsnio 5 punkte numatyta, kad proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, šio straipsnio 6 punkte nurodoma, kad jas taip pat gali sudaryti ir kitos išlaidos, kurias teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas.

56Iš byloje pateiktų nukentėjusiosjo E. K. duomenų matyti, kad advokatė J. V. parengė jam civilinį ieškinį, konsultavo civilinio ieškinio klausimais. Už teiktas paslaugas nukentėjusysis E. K. sumokėjo 350,00 Eur (b. l. 64-91).

57Teismas įvertinęs nukentėjusiojo atstovo atliktų darbų apimtį byloje daro išvadą, kad yra pagrindas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiajam pilna apimtimi.

58Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 - 305 straipsniais, 307 straipsniu,

Nutarė

59L. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį pagal laidavimą D. J., gim. 1977-12-15, atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą L. J. atžvilgiu nutraukti.

60Išaiškinti L. J., kad jei laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

61Išaiškinti D. J., kad ji turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytus nusikaltimus, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

62Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

63Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo L. J. nukentėjusiajam E. K. 448,51 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 51 ct) turtinei žalai atlyginti, 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti bei 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) proceso išlaidų už advokato paslaugas.

64Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Sigita... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. L. J. 2017-08-11 apie 2.00 val. ( - ) kaimo turizmo sodyboje ,, ( - )",... 5. Kaltinamasis L. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017-08-10 ( -... 6. D. J. prašė kaltinamąjį L. J. atiduoti jai pagal laidavimą, nes... 7. Be visiško kaltinamojo L. J. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta kitais byloje... 8. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu L. J. kaltu prisipažino ir parodė, kad... 9. Nukentėjusysis E. K. parodė, kad 2017-08-10 ( - ) kaimo turizmo sodyboje ,, (... 10. Liudytojas D. K. parodė, kad 2017-08-10 ( - ) sodyboje ,, ( - )" vyko jos... 11. Liudytoja I. K. parodė, kad 2017-08-10, ( - ) sodyboje ,, ( - )“ vykusių... 12. Liudytoja E. N. parodė, kad 2017-08-10 buvo krikštynų šventėje, kuri vyko... 13. Iš 2017-09-13 gauto E. K. pareiškimo matyti, jog jis skundžiasi sveikatos... 14. Iš 2017-08-24 specialisto išvados Nr. G 846/2017 matyti, kad E. K. nustatyta... 15. Iš 2017-09-21 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta... 16. Kaltinamsis L. J. Valstybinei ligonių kasai apmkėjo už paslaugas, teiktas E.... 17. Įrodymai, veikos kvalfikavimas... 18. Kaltinamasis L. J. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad... 19. Surinkti įrodymai, kurie yra tarpusavyje susiję ir papildantys vieni kitus... 20. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu,... 21. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys... 22. Minėto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visais atvejais būtina... 23. Padariniai, pasireiškiantys visuomenės tvarkos bei rimties sutrikdymu,–... 24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įvykį matė pašaliniai asmenys, o būtent... 25. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais,... 26. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia... 27. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamsis L. J. veikė neapibrėžta tiesiogine... 28. Kasacinės instancijos praktikoje įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami... 29. Taigi kaltinamojo L. K. veiksmai atitinka BK 284 straipsnio sudėtį.... 30. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės... 31. Kaltinamasis ir jo gynėjas, prokurorė teisme prašė atleisti kaltinamąjį... 32. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą,... 33. Pirmoji iš įstatyme nurodytų sąlygų yra ta, kad asmuo turi būti pirmą... 34. Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuotina, kad kaltinamieji J.... 35. Kaltinamais L. J. ikiteiminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos bylos... 36. Kaltinamasis L. J. neteistas, administracine tvarka nebaustas,... 37. Pažymėtina, jog be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos... 38. Byloje yra pateiktas rašytinis laiduotojos D. J. prašymas perduoti jos... 39. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kaltinamojo L. J., taip pat... 40. Procesinės prievartos priemonės... 41. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina... 42. Civilinis ieškinys... 43. Nukentėjusysis, civilinis ieškovas E. K., pareiškė civilinį ieškinį dėl... 44. Taip pat nukentėjusysis E. J. prašė priteiti iš kaltinamojo L. J. 7000,00... 45. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.250... 46. Taip pat pažymėtina, jog, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas... 47. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta... 48. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje... 49. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai... 50. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas... 51. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad tyčiniu kaltinamojo veiksmu –... 52. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį – vykdo... 53. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas nukentėjusiojo E. K. civilinį... 54. Proceso išlaidos... 55. BPK 103 straipsnio 5 punkte numatyta, kad proceso išlaidas sudaro daiktų... 56. Iš byloje pateiktų nukentėjusiosjo E. K. duomenų matyti, kad advokatė J.... 57. Teismas įvertinęs nukentėjusiojo atstovo atliktų darbų apimtį byloje daro... 58. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos... 59. L. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos... 60. Išaiškinti L. J., kad jei laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį... 61. Išaiškinti D. J., kad ji turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju... 62. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti... 63. Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo L. J.... 64. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...