Byla 2A-769/2014
Dėl lizingo sutarčių vienašalio nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, lizingo sutarčių sąlygų pakeitimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Danguolės Martinavičienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Modus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo, kuriuo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Modus“ ieškinys atmestas, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3833-661/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Modus“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei DNB lizingui dėl lizingo sutarčių vienašalio nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, lizingo sutarčių sąlygų pakeitimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Modus“ teismui pateiktu ieškiniu prašė:

51) pripažinti atsakovo AB DNB lizingo 2013 m. vasario 6 d. pranešimu Nr. 2013130.56-37/293 „Dėl lizingo sutarčių nutraukimo“ atliktą vienašališką lizingo sutarčių 201208F-10471, 201208F-10472, 201208F-10473, 201208F-10474, 201208F-10476, 201208F-10477, 201208F-10478, 201208F-10479, 201208F-10480, 201208F-10481, 201208F-10482, 201208F-10488, 201208F-10489, 201208F-10490, 201208F-10491, 201208F-10494, 201208F-10495, 201208F-10496, 201208F-10497, 201208F-10498, 201208F-10499, 201208F-10500, 201208F-10501, 201208F-10502, 201208F-10503, 201208F-10504, 201208F-10505, 201208F-10506, 201208F-10507, 201208F-10508, 201208F-10509, 201208F-10510, 201208F-10511, 201208F-10512, 201208F-10513, 201208F-10514, 201208F-10516, 201208F-10517, 201208F-10518, 201208F-10519, 201208F-10524, 201208F-10525, 201208F-10526, 201208F-10527, 201208F-10528, 201208F-10529, 201208F-10530, 201208F-10531, 201208F-10532, 201208F-10533,201208F-10534, 201208F-10535, 201208F-10536, 201208F-10537, 201208F-10538, 201208F-10539, 201208F-10540, 201208F-10541, 201208F-10512, 201208F-10544, 201208F-10545, 201208F-10546, 201208F-10547, 201208F-10548, 201208F-10549, 201208F-10550, 201208F-10551, 201208F-10552, 201208F-10558, 201208F-10599 (toliau – lizingo sutartys) nutraukimą negaliojančiu; 2) pakeisti lizingo sutarčių Specialiųjų sąlygų B dalies sąlygą dėl lizingo termino, vietoj sąlygos „Lizingo terminas (mėn.) 46“, nustatant, jog „Lizingo terminas (mėn.) 64. Pirmaisiais 18 mėn. Klientas moka palūkanas ir nemoka sumos, skirtos Turto vertei dengti, o per likusius 46 mėn. Klientas moka palūkanas ir sumas, skirtas Turto vertei dengti“.

6Ieškovas nurodė esąs ūkio subjektas, vykdantis ūkinę komercinę veiklą – teikiantis tarptautines automobilių transporto, logistikos, ekspedijavimo ir kitas su transportu bei pervežimais susijusias paslaugas. Vykdomos veiklos specifika lemia poreikį turėti tinkamą transporto priemonių parką. Paaiškino, jog 2004-2008 metų laikotarpiu tarp ieškovo (lizingo gavėjo) ir atsakovo (lizingo davėjo), buvo sudarytos šios lizingo sutartys: 2004/08-V255, 2004/09- V295, 2005/10-V195, 2005/11-V249, 2006/02-L153, 2006/03-L215, 2006/10-L1037, 2007/01-LKS2, 2007/01- P38, 2007/01-V26, 2007/02-V61, 2007/02-V62, 2007/02-V63, 2007/02-V70, 2007/02-V71, 2007/03-P73, 2007/03-P75, 2007/03-V99, 2007/04-P119, 2007/05-P147, 2007/06-P215, 2007/06-P216, 2007/06-P234, 2007/06-P236, 2007/06-V217, 2007/06-V218, 2007/06-V219, 200709F-1072, 200709F-1073, 200709F-1074, 200710F-1582, 200710F-1583, 200710F-1655, 200711F-1681, 200711F-1682, 200711 F-1683, 200711F-1684, 200711F-1704, 200711 F-1706, 200711F-1709. 200711F-1710, 200711F-1712, 200711F-1714, 200711F-1715, 200711 F-l 716, 200711 F-1717, 200711F-1719, 200711F-1721, 200711F-1722, 200711F-1723, 200711F-1724, 200711F-1725, 200712F-2113, 200712F-2118, 200802F-2903, 200802F-2904, 200802F-2905, 200802F-2906 (toliau – pirminės lizingo sutartys), kurių pagrindu atsakovas įsigijo transporto priemones ir perdavė jas valdyti ir naudoti verslo tikslais ieškovui už užmokestį, su sąlyga, kad sumokėjus visą pirminėse lizingo sutartyse numatytą kainą, nuosavybės teisė į transporto priemones pereis ieškovui. Ieškovas nurodė dėl pasaulinės ekonominės krizės negalėjęs tinkamai vykdyti nurodytomis sutartimis prisiimtų įsipareigojimų. Dėl šios priežasties atsakovas 2010 m. sausio 5 d. pranešimu informavo apie pirminių lizingo sutarčių nutraukimą. Tačiau šalys 2010 m. sausio 11 d. sudarė susitarimą, kuriuo susitarė dėl pradelstų mokėjimų išdėstymo ir tolimesnio pirminių lizingo sutarčių vykdymo. Atsakovas 2012 m. balandžio 4 d. pranešimu vėl ieškovą informavo apie pirminių lizingo sutarčių nutraukimą. Ieškovui nurodžius savo poziciją sutarčių nutraukimo klausimu, atsakovas informavo ieškovą apie pirminių lizingo sutarčių nutraukimo atšaukimą. Šalys 2012 m. rugpjūčio 22 d. sudarė susitarimą, kurio pagrindu, nepasibaigus pirminėms lizingo sutartims, įsipareigojo išpirkti šiose sutartyse nurodytą turtą, o po to tą pačią dieną sudarė naujas pirkimo - pardavimo bei lizingo sutartis. Šiose sutartyse buvo nurodytas lizingo terminas – 46 mėnesiai, o lizinguojamo turto kaina (vertė) buvo nustatyta ne pagal tikrąją to turto rinkos vertę, o pagal ieškovo įsipareigojimų pagal pirmines lizingo sutartis dydį. Ieškovui vykdant įsipareigojimus pagal naujas lizingo sutartis, atsakovas pateikė 2013 m. sausio 22 d. priminimą, kuriuo informavo apie susidariusį įsiskolinimą. Ieškovas, atsakydamas į šį atsakovo raštą, pranešė atsakovui, jog periodiškai vykdo ir ateityje ketina vykdyti mokėjimus pagal lizingo sutartis, o susidariusį įsiskolinimą ketina grąžinti pagerėjus finansinei padėčiai. Tačiau atsakovas į ieškovo poziciją neatsižvelgė ir vėl informavo apie sutarčių nutraukimą. Ieškovo vertinimu, vienašališkas lizingo sutarčių nutraukimas yra neadekvatus ir neproporcingas atsakovo teisių gynimo būdas, be to, atsakovo nurodytas lizingo sutarčių pažeidimas neatitinka esmingumo kriterijaus, o šalys nebuvo išnaudojusios galimybės išsaugoti sutartinius teisinius santykius, pakeičiant atitinkamas lizingo sutarčių nuostatas.

7Atsakovas AB DNB lizingas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškiniu ieškovas iš esmės pripažino lizingo įmokų nemokėjimo faktą ir ilgą laiko tarpą besitęsiančius sistemingus sutarčių pažeidimus. Atsakovo vertinimu, lizingo įmokų negrąžinimas yra pagrindas nutraukti sutartis dėl esminio jų pažeidimo. Atsakovas nurodė, jog lizingo sutartys buvo nutrauktos teisėtai ir pagrįstai, kadangi ieškovas sistemingai pažeidinėjo lizingo sutartis – netinkamai vykdė įmokų mokėjimo pareigą, skolos nesumokėjo per papildomai nustatytus terminus, taip pat pažeidė pareigą rūpintis lizinguojamu turtu. Atsakovas vadovavosi Civiliniame kodekse bei lizingo sutartyse numatyta sutarčių nutraukimo tvarka. Kadangi sutarčių vykdymo pažeidimai nebuvo pašalinti, atsakovas lizingo sutartis vienašališkai nutraukė. Atsakovas akcentavo aplinkybę, jog lizingo sutarčių nutraukimo dienos duomenimis ieškovas buvo skolingas 734 006,09 Lt pradelstų lizingo įmokų ir 47 063,94 Lt delspinigių. Ieškovas yra skolingas atsakovui 5 083 879,30 Lt sumą, kurią sudaro pradelstos lizingo įmokos, netesybos, likę lizingo mokėjimai už negrąžintus lizinguojamus objektus. Ieškovas grąžino atsakovui 36 iš 70 lizinguojamų transporto priemonių. Grąžintos transporto priemonės yra sugadintos. Likusių transporto priemonių būklė atsakovui nežinoma, kadangi jos nebuvo pateiktos apžiūrai. Ši aplinkybė yra papildomas pagrindas lizingo sutartims nutraukti. Atsakovo vertinimu, ieškovo pastangos pagal jo finansines galimybes vykdyti lizingo sutartis nepaneigia esminio sutarties pažeidimo. Atsakovas teigė ėmęsis veiksmų, teikęs pasiūlymus dėl susidariusios padėties sprendimo, todėl ieškovo argumentai, kad atsakovas nebendradarbiavo su ieškovu, yra nepagrįsti ir deklaratyvūs. Atsakovas prašė atmesti ir ieškinio reikalavimus dėl atitinkamų lizingo sutarčių nuostatų pakeitimo, kadangi tokios sutartys nebeegzistuoja.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.

10Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog šalių sudarytų lizingo sutarčių 8.5, 8.6, 8.8, 8.9 punktuose yra numatyti esminiai lizingo sutarties pažeidimai, įgalinantys lizingo bendrovę vienašališkai nutraukti lizingo sutartį. Teismas akcentavo nagrinėjamam ginčui aktualias sutarčių nuostatas, kuriose yra numatyti reikšmingi ieškovo padaryti pažeidimai: vėlavimas mokėti lizingo įmokas ilgiau negu 20 kalendorinių dienų (8.5.3 punktas), pažeidimas sutarčių 4.2, 4.3 punktų reikalavimų klientui rūpintis lizinguojamu turtu, vykdyti jo išlaikymo, remonto pareigas, pristatyti transporto priemonę techninei apžiūrai (8.5.4 punktas), kitoks lizingo sutarčių pažeidimas (8.5.5 punktas), nepašalinimas sutartyje numatytų esminių sąlygų pažeidimo per atsakovo raštiškame įspėjime nustatytą terminą (8.5.14, 8.6, 8.8 punktai). Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pagal lizingo sutarties sampratą prievolė mokėti lizingo davėjui užmokestį (lizingo įmokas) už naudojamą lizinguojamą turtą yra esminė lizingo gavėjo pareiga, kurios nevykdymas suteikia teisę lizingo įmonei nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti lizinguojamą turtą. Remdamasis šiuo teisiniu reguliavimu teismas sistemingą ir tęstinį lizingo įmokų nemokėjimą (nepilnų įmokų sumų mokėjimą) laikė esminiu lizingo sutarčių pažeidimu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog sutartys buvo pažeistos dėl ieškovo kaltės, kadangi transportavimo rinkos svyravimai yra įprasta ieškovo verslo rizika, kurią turi prisiimti pats ieškovas. Teismas sprendė, jog nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo negalėjimo vykdyti lizingo sutarčių. Vertindamas ieškovo reikalavimo pakeisti sutarčių sąlygas pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.204 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų. Nepaisant paminėtos aplinkybės, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo siūlomų sutarčių sąlygų pakeitimų esmę, sprendė, jog jomis iš esmės siekiama neatlygintinio naudojimosi lizinguojamu turtu.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Modus“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų patenkintas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Atsakovas, vienašališkai nutraukdamas lizingo sutartis, netinkamai naudojosi savo teisėmis ir pasirinko netinkamą (neadekvatų ir neproporcingą) savo teisių gynimo būdą, todėl pirmosios instancijos teismas sutarčių nutraukimą turėjo pripažinti negaliojančiu.
  2. Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar ieškovo padarytas pažeidimas, dėl kurio buvo nutrauktos lizingo sutartys, atitinka esminio sutarties pažeidimo kriterijus. Teismas nepagrįstai vertino kitus sutarčių nutraukimo pagrindus, kadangi jais sutarčių nutraukimo atsakovas negrindė. Teismas nevertino aplinkybės, jog ieškovas nebuvo nutraukęs lizingo įmokų mokėjimo. Teismas netinkamai vertino aplinkybę, jog ieškovas negalėjo numatyti tokio masto rinkos nuosmukio.
  3. Teismas nevertino aplinkybės, jog atsakovas neišnaudojo galimybės išsaugoti teisinius santykius, pakeičiant lizingo sutarčių sąlygas.
  4. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino galimybės CK 6.204 straipsnyje nustatyta tvarka pakeisti lizingo sutarčių sąlygas.
  5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai transporto sektoriaus sumažėjimo riziką perkėlė tik ieškovui bei nevertino aplinkybės, jog ieškovas šios rizikos negalėjo numatyti.
  6. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovo siūlomų lizingo sutarčių sąlygų pakeitimų esmės, nevertino aplinkybės, jog nepaisant lizingo įmokų ir skolų grąžinimo įmokų mokėjimo atidėjimo, ieškovas įsipareigotų mokėti palūkanas.

13Atsakovas AB DNB lizingas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė palaikąs pirmosios instancijos teismui pateiktuose dokumentuose išdėstytą savo poziciją. Pasak atsakovo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesvarstė sutarčių pakeitimo galimybės, kadangi ieškovas neįrodė CK 6.204 straipsnio 2 dalies sąlygų viseto. Be to, ieškovas apeliaciniame skunde nenurodė (ir neįrodė) skolos atsakovui grąžinimo perspektyvų bei nutylėjo esminę aplinkybę, jog Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, kuria atsisakyta ieškovui kelti restruktūrizavimo bylą, konstatuotas ieškovo nemokumas. Atsakovo vertinimu, deklaratyvūs ieškovo teiginiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl sutarčių pažeidimų esmingumo. Atsakovo manymu, nagrinėjamu atveju apskritai nėra prasmės spręsti dėl sutarčių nutraukimo teisėtumo, nes nėra galimybės išsaugoti sutartis.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių.

16Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas yra tarptautines automobilių transporto, logistikos, ekspedijavimo ir kitas su transportu bei pervežimais susijusias paslaugas teikiantis ūkio subjektas. 2004-2008 metų laikotarpiu ieškovas sudarė pirmines lizingo sutartis, kurių pagrindu atsakovas perdavė ieškovui jo veiklai vykdyti būtinas transporto priemones už sutartyse nustatytą užmokestį, su sąlyga, kad sumokėjus visą sutartyse numatytą kainą transporto priemonės pereis ieškovo nuosavybėn (t. 1, b. l. 20 – t. 2, b. l. 68). Ieškovui netinkamai vykdant pirmines lizingo sutartis – susidarius įsiskolinimui dėl lizingo įmokų nemokėjimo arba nepilnų įmokų sumų mokėjimo, atsakovas 2010 m. sausio 5 d. pranešimu informavo ieškovą apie minėtą pažeidimą, ragino pranešime nurodytu terminu minėtą pažeidimą pašalinti bei įspėjo, jog pažeidimo nepašalinimo atveju pirminės lizingo sutartys bus nutrauktos (t. 2, b. l. 68). Ieškovas sutarčių pažeidimo nurodytu terminu nepašalino, tačiau šalys 2010 m. sausio 11 d. susitarė dėl pradelstų mokėjimų išdėstymo bei tolimesnio pirminių lizingo sutarčių vykdymo (t. 2, b. l. 71). Ieškovui netinkamai vykdant sutartis, jam 2012 m. vasario 21 d. buvo įteiktas įspėjimas, kuriuo atsakovas reikalavo sumokėti susidariusį įsiskolinimą. Šio reikalavimo neįvykdžius, atsakovas 2012 m. balandžio 4 d. informavo apie ketinimą vienašališkai nutraukti sutartis (t. 2, b. l. 72). Ieškovui išdėsčius savo poziciją minėto pranešimo klausimu, atsakovas savo 2012 m. balandžio 4 d. pranešimą pripažino netekusiu galios (atšaukė) (t. 2, b. l. 76). Sutarčių vykdymo eigoje 2012 m. rugpjūčio 22 d. šalys susitarė dėl pirminių lizingo sutarčių restruktūrizavimo sudarant naujas (ginčo) lizingo sutartis, lizingo objektų vertę siejant ne su lizinguojamo turto verte, o su ieškovo įsipareigojimų pagal pirmines lizingo sutartis dydžiu. Šio susitarimo pagrindu buvo sudarytos naujos lizingo sutartys (t. 2, b. l. 82 – t. 4, b. l. 100). Ieškovui netinkamai vykdant ir tuos įsipareigojimus, kuriuos jis prisiėmė pagal naujas lizingo sutartis, atsakovas 2013 m. sausio 22 d. vėl įspėjo ieškovą apie susidariusį įsiskolinimą bei sutarčių nutraukimą (t. 4, b. l. 101). Ieškovas 2013 m. vasario 4 d. raštu informavo atsakovą, jog ketina vykdyti sutartis. Taip pat pranešė apie aplinkybes, turėsiančias įtakos ieškovo finansinės padėties pagerėjimui (investuotojų pritraukimą) (t. 4, b. l. 102-103). Atsakovas 2013 m. vasario 6 d. pranešimu pakartotinai informavo dėl pagal naujas lizingo sutartis susidariusio įsiskolinimo, kurio nesumokėjus sutartys bus nutrauktos (t. 4, b. l. 104). 2013 m. vasario 13 d. raštu atsakovas, atsakydamas į ieškovo 2013 m. vasario 4 d. pranešimą, vėl informavo apie susidariusį įsiskolinimą, kurio nesumokėjus sutarys bus nutrauktos nuo 2013 m. vasario 20 d. (atsakovo 2013 m. vasario 6 d. pranešime nurodytu terminu). Ieškovas 2013 m. vasario 19 d. pateikė atsakovui prašymą dėl įsiskolinimo mokėjimo išdėstymo, o 2013 m. vasario 28 d. – dėl derybinio susitikimo surengimo (t. 4, b. l. 108-109). 2013 m. kovo 4 d. pranešimu atsakovas informavo apie sutarčių nutraukimą bei ieškovo pareigą grąžinti lizingo objektus (t. 5, b. l. 107). Bylos duomenys patvirtina, jog nutraukus naujas lizingo sutartis, atsakovas perėmė dalį lizinguojamo turto – 36 transporto priemones (t. 4, b. l. 112-115, t. 5, b. l. 109-148). Kaip minėta, pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu ieškovas prašo pripažinti naujų lizingo sutarčių nutraukimą atsakovo 2013 m. vasario 6 d. pranešimo pagrindu neteisėtu ir negaliojančiu bei pakeisti atitinkamas lizingo sutarčių nuostatas.

17Dėl naujų lizingo sutarčių nutraukimo (ne) teisėtumo

18Pagal lizingo sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.567 straipsnio 1 dalis). CK 6.574 straipsnyje nurodyta, kad tais atvejais, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia lizingo sutartį ir per kreditoriaus papildomai nustatytą terminą pažeidimo neištaiso, lizingo davėjas gali pasirinkti vieną iš dviejų savo pažeistų teisių gynimo būdų, t. y. jis turi teisę arba reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą, arba vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, nutraukti sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šioje normoje apibrėžtas lizingo davėjo nuostolių ir atitinkamai – lizingo gavėjo civilinės atsakomybės dydžio kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012). Tokiu būdu lizingo davėjas iš lizingo gavėjo gali reikalauti tiek nuostolių, kad jie padengtų lizingo davėjo išlaidas, susijusias su lizingo sutarties dalyko įsigijimu, bei lizingo gavėjui suteiktą finansavimą, atėmus iš lizingo sutarties iki jos nutraukimo gautą naudą.

19Kaip minėta, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovas savo poziciją dėl vienašališko ginčo lizingo sutarčių nutraukimo neteisėtumo iš esmės grindė bendradarbiavimo pareigos pažeidimu (esą atsakovas neieškojo būdų sutartinių santykių išsaugojimui) bei aplinkybėmis, jog nagrinėjamu atveju vėlavimas mokėti lizingo įmokas, nepilnų lizingo įmokų sumų mokėjimas negali būti laikoma esminiu sutarčių pažeidimu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs surinktus duomenis, sprendė, jog atsakovas nepažeidė įstatyme bei sutartyje nustatytos vienašališko sutarties nutraukimo tvarkos ir bendradarbiavimo principo. Ieškovas, nesutikdamas su šiomis teismo išvadomis, apeliaciniame skunde savo poziciją grindė iš esmės analogiškais argumentais, teigdamas, jog atsakovas, neieškodamas kompromisinių sprendimų, pažeidė bendradarbiavimo principą, todėl turi prisiimti dalį kilusios rizikos, kurią lėmė pasaulinė ekonominė krizė. Apeliantas taip pat tvirtino, jog lizingo sutarčių pažeidimas (laiku nemokant lizingo įmokų arba mokant nepilnas lizingo įmokų sumas) negali būti laikomas esminiu sutarties pažeidimu. Be to, apeliantas aiškino, esą ginčijamas lizingo sutarčių nutraukimas yra padarytam pažeidimui neadekvati ir neproporcinga priemonė. Ieškovo vertinimu, kilus konkurencijai tarp sutartinių santykių nutraukimo ir šių santykių modifikavimo, prioritetas turėtų būti taikomas pastarajam išsprendimo būdui. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

20Teisėjų kolegija pažymi, jog sutarties privalomumo principas išreikštas CK 6.189 straipsnio 1 dalyje – teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Pagal CK 6.200 straipsnio 1 dalį šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, o pagal to paties straipsnio 2 dalį, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis.

21Jei sutartis vykdoma netinkamai, kita sutarties šalis turi teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Vienas jų – vienašalis sutarties nutraukimas. Vienašalio sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka įtvirtinti CK 6.217 straipsnyje: sutartis gali būti nutraukta, esant esminiam jos pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes; jei sutarties pažeidimas pasireiškia termino praleidimu ir toks pažeidimas nėra esminis sutarties pažeidimas pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, prieš tai nustačiusi papildomą protingą terminą neįvykdytai sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); sutartis gali būti vienašališkai nutraukta konkrečiais joje nustatytais pagrindais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, net kai sutarties pažeidimas nėra esminis, todėl sutartyje nustatyti jos nutraukimo pagrindai pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami. Šalių susitarimas dėl vienašalio sutarties nutraukimo pagrindų yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1097/2003; 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2007 ir kt.).

22Kita vertus, sutarties nutraukimas yra kraštutinė priemonė, kurios taikymui nepakanka vien formalaus pagrindo. Favor contractus principas įpareigoja šalis siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma. Viešasis interesas užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir teisėtų lūkesčių apsaugą riboja sutarties šalies vienašalę iniciatyvą nutraukti sutartį, todėl nutraukiant sutartį turi būti atsižvelgiama ir į sutartį pažeidusios šalies interesus, taip užtikrinant šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Šių veiksnių svarba kartu nesuteikia teismui teisės suabsoliutinti favor contractus principo reikšmės sutartiniuose santykiuose, taip paneigiant vienos iš sutarties šalių teisėtų interesų apsaugą. Sutartį pažeidusios šalies iniciatyva teismas gali patikrinti sutartyje nustatytų jos nutraukimo sąlygų ar sutarties nutraukimo teisėtumą. Jei šalių sutartos sąlygos prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis), teismas gali nukrypti nuo sutarties sąlygų turinio ir vadovautis teisės normomis.

23Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje sprendžiamas tik naujų lizingo sutarčių (sudarytų 2012 m. rugpjūčio 22 d.) nutraukimo teisėtumas. Analizuojamu atveju teisėjų kolegija nevertina pirminių lizingo sutarčių (sudarytų 2004-2008 metų laikotarpiu) pabaigos teisėtumo. Byloje nėra ginčo dėl sutarčių pažeidimo fakto ieškovui netinkamai vykdant pareigą mokėti lizingo įmokas (ieškovas neneigia netinkamo sutarčių vykdymo fakto, aiškindamas, kad lizingo įmokas mokėjo pagal išgales). Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Minėta, jog sutarties nutraukimas – vienas šių teisių gynimo būdų. Bylos faktinių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas teisę vienašališkai nutraukti ginčo sutartis turėjo ne tik esant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytoms sąlygoms, bet ir pagal šalių sudarytų sutarčių nuostatas (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Dėl to konstatavus, kad sutarčių nutraukimo metu egzistavo sutartyse įtvirtinti jų nutraukimo pagrindai, kuriais remiantis sutartis nutraukta, jos nutraukimo teisėtumui konstatuoti nėra reikšmingi CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti esminio sutarties pažeidimo požymiai. Tuo vadovaudamasi, teisėjų kolegija atskirai neanalizuoja, ar aptariamu atveju konstatuotas tęstinio pobūdžio lizingo įmokų (pilnų įmokų sumų) nemokėjimo faktas gali būti laikomas esminiu lizingo sutarties pažeidimu. Kita vertus, ginčo sutarčių bendrųjų sąlygų nuostata, nustatanti, jog esminiu pažeidimu, be kita ko, laikomas ir atvejis, kuomet lizingo gavėjas daugiau kaip 20 kalendorinių dienų vėluoja sumokėti lizingo mokėjimus (8.5, 8.5.3 punktai), teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti išvadą, jog tokiu būdu šalys numatė ne tik vienašalio sutarties (sutarčių) nutraukimo galimybę sutartyse įtvirtintais pagrindais, bet ir susitarė dėl konkrečių atvejų, kurie laikytini esminiais sutarties pažeidimais. Tokiu būdu ieškovas, esant konkrečioms situacijoms, iš esmės atleido atsakovą nuo pažeidimo esmingumo pagrindimo ar argumentavimo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, esant įstatyme ar sutartyje nustatytam pagrindui (CK 6.217 straipsnio 3, 5 dalys, lizingo sutarčių 8.5, 8.5.3, 8.5.14, 8.6., 8.8 punktai), atsakovas turėjo teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdą – vienašalį sutarties nutraukimą.

24Bylos duomenys patvirtina, jog sudarius naujas lizingo sutartis, tačiau ieškovui jų tinkamai nevykdant (padarius aptartus pažeidimus), atsakovas 2013 m. sausio 22 d. priminimu informavo apie susidariusį įsiskolinimą, ragino per 14 dienų terminą šį pažeidimą pašalinti bei informavo apie sutartyse numatytą galimybę vienašališkai nutraukti sutartį. 2013 m. vasario 6 d. pranešimu atsakovas pakartotinai informavo apie įsiskolinimą bei pranešė apie sutarties nutraukimą nepašalinus pažeidimo. Šiuo dokumentu atsakovas taip pat nustatė konkretų terminą pažeidimui pašalinti bei įspėjo dėl sutarčių nutraukimo pasekmių. Taigi aptariamu atveju apie lizingo sutarčių pažeidimą ieškovas buvo informuotas du kartus, atsakovas nustatė pažeidimų pašalinimo terminą, kurio trukmės (protingumo aspektu) ieškovas neginčija. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes (įskaitant ir iš esmės neginčijamą ieškovo prievolės atsakovui netinkamo ir nesavalaikio vykdymo faktą), įsitikino pirmosios instancijos teismo išvados, jog atsakovas laikėsi lizingo sutartyse nustatytos vienašalio sutarties nutraukimo tvarkos, pagrįstumu. Kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė dėl kitų esminių sutarčių pažeidimų, kurių pagrindu ginčo sutartys galėjo būti nutrauktos, pvz., netinkamai vykdant pareigas, susijusias su lizinguojamų transporto priemonių technine būkle (4.2, 4.3 punktai). Kadangi atsakovas sutarčių vykdymo eigoje ieškovo neįspėjo dėl tokio pažeidimo, nereikalavo jo pašalinti, nenustatė termino įpareigojimui įvykdyti, be to, sutarčių nutraukimo negrindė tokio pažeidimo faktu, teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos aplinkybės nėra reikšmingos vertinant lizingo sutarčių nutraukimo atsakovo 2013 m. vasario 6 d. pranešimo pagrindu teisėtumą. Visgi, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo atliktas kitų vienašalio sutarties nutraukimo pagrindų vertinimas, nesudaro prielaidų aptartų faktinių aplinkybių kontekste abejoti teismo išvados, kuria konstatuotas sutarčių nutraukimo teisėtumas dėl netinkamo ieškovo pareigos mokėti įmokas vykdymo, pagrįstumu. Kita vertus, kolegija sprendžia, jog šios aplinkybės gali būti laikomos reikšmingomis vertinant sutartinių santykių išsaugojimo perspektyvas. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo lizingo sutarčių vienašalio nutraukimo teisėtumą.

25Dėl sutarčių išsaugojimo galimybės ir šalių bendradarbiavimo pareigos vykdymo

26Kaip minėta, ieškovas tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde laikėsi nuoseklios pozicijos, jog atsakovas, nutraukdamas lizingo sutartis, pažeidė bendradarbiavimo pareigą, be to, ieškovas teigė, jog sutarčių nutraukimas aptariamu atveju yra neproporcingas padarytam sutarties pažeidimui. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino lizingo sutarčių pažeidimo padarymo aplinkybių ir priežasčių. Apeliantas tvirtina sutartyse nurodyto dydžio lizingo įmokų negalėjęs mokėti susiklosčius sunkiai finansinei padėčiai, kurią lėmė pasaulinė ekonominė krizė. Ieškovo teigimu, atsakovas nepagrįstai neigiamų padarinių, kuriuos sukėlė ši krizė, naštą perkėlė tik ieškovui. Ieškovas akcentavo aplinkybę, esą netgi susiklosčius sunkiai finansinei padėčiai, jis pagal išgales (ne pilnomis sumomis) lizingo įmokas mokėjo. Pasak apelianto, šiuo atveju pirmenybė turėjo būti teikiama ne sutartinių santykių nutraukimui, o išsaugojimui, juos atitinkamai modifikavus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.

27Pažymėtina, jog sutartis, įpareigojanti atlikti veiksmus paeiliui ateityje, turi būti suprantama kaip sutartis, turinti sąlygą, jog sutarties vykdymo aplinkybės išliks tos pačios. CK 6.204 straipsnyje įtvirtintos taisyklės, leidžiančios pakeisti sutartį ar ją nutraukti, kai šalių įsipareigojimų pusiausvyra iš esmės pasikeičia. CK 6.204 straipsnyje įtvirtinta pasikeitusių aplinkybių taisyklė taikytina, kai vienai sutarties šaliai tampa sudėtingiau vykdyti sutartį nei kitai. Nurodytas teisinis reguliavimas patvirtina bendrąjį principą, kad CK 6.204 straipsnio nuostatomis visų pirma siekiama išsaugoti sutartinius santykius, t. y. kai sutarties šalis nebegali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų pirminėmis sutarties sąlygomis dėl aplinkybių, atsiradusių ne dėl jos kaltės, ir kita sutarties šalis atsisako sutartį pakeisti, tai gali padaryti teismas ir sutartiniai santykiai tęsis toliau. Jeigu sutarties išsaugojimas nebegalimas, teismas turi teisę nuspręsti, kokia tvarka ir sąlygomis sutartis bus nutraukta. Tokiu atveju teismas nesaistomas šalių sutarties nuostatų, reglamentuojančių sutarties nutraukimą.

28Esminis šio instituto reguliavimo principas įtvirtintas CK 6.204 straipsnio 1 ir 3 dalyse. Svarbu tai, kad sutarties vykdymo pasunkėjimas neatleidžia sutarties šalies nuo pareigos vykdyti sutartį ir savaime nesuteikia teisės sustabdyti įsipareigojimų vykdymo, t. y. esant pasikeitusių aplinkybių taisyklės situacijai, principo pacta sunt servanda privalomumas išlieka. Sutarties privalomumo principas reiškia, kad šalis, negalinti tinkamai vykdyti sutarties dėl vykdymo suvaržymo esant pasikeitusioms aplinkybėms, turi nedelsti ir spręsti sutarties pakeitimo klausimą kuo greičiau, kad būtų atkurta sutartinių prievolių pusiausvyra. Prašymas kitai šaliai keisti sutartį turi būti pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jei šalys per protingą terminą nesusitaria dėl sutarties pakeitimo, tai bet kuri iš jų (ir ta šalis, kuri kreipėsi su prašymu, ir šalis, į kurią buvo kreiptasi) turi teisę prašyti teismo spręsti dėl sutarties tolimesnio likimo, t. y. ją pakeisti ar nutraukti nustatant sutarties nutraukimo sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad šalis, kuri remiasi sutarties vykdymo suvaržymu, turi būti aktyvi ir privalo teikti kitai šaliai prašymą keisti sutartį per kiek įmanoma trumpesnį laiką, tuoj pat po to, kai šios aplinkybės atsirado. Tuo atveju, kai kita šalis nepareiškia noro derėtis, nukentėjusi sutarties šalis teise kreiptis į teismą dėl sutarties pakeitimo turi naudotis operatyviai, priešingu atveju pasikeitusių aplinkybių rizika teks pačiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012). Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl ieškovo padaryto pažeidimo fakto ir pobūdžio – ieškovas ilgą laiką nemokėjo pilnų lizingo įmokų sumų (ieškovo teigimu, mokėta pagal išgales), o pasiūlymus dėl sutarčių vykdymo tolimesnių perspektyvų teikė tik gavęs atsakovo įspėjimą, raginantį sumokėti susidariusį įsiskolinimą, ir pranešimą dėl sutarties nutraukimo. Taigi, net ir neišgalėdamas tinkamai vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, ieškovas neinicijavo sutartinių santykių modifikavimo procedūros, nesikreipė dėl to į teismą. Esant šioms aplinkybėms ieškovas turi prisiimti tokiu delsimu sukeltus neigiamus padarinius. Kolegijos įsitikinimu, aptarto teisinio reguliavimo kontekste nėra itin svarbi aplinkybė, lėmusi ieškovo negalėjimą tinkamai vykdyti sutartimis prisiimtas pareigas, be kita ko, ir ieškovo gana abstrakčiai deklaruojama aplinkybė – pasaulinė ekonominė krizė. Teisėjų kolegija nepagrįstais laiko apelianto išsakomus lūkesčius, esą mokėdamas atsakovui pagal išgales (tai yra pažeisdamas sutartį), jis tikėjosi pagerėjus finansinei padėčiai sutarties pažeidimą pašalinti ateityje. Kolegija pažymi, jog pagal aptartą teisinį reguliavimą, kol sutartis nepakeista, ji turi būti vykdoma joje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, o jeigu nevykdoma ar netinkamai vykdoma, – kreditorius gali taikyti atitinkamus pažeistų teisių gynimo būdus, taip pat vienašalį sutarties nutraukimą, jeigu toks nutraukimas atitinka sutarties ir įstatymų sąlygas. Nagrinėjamoje byloje kreditorius (atsakovas) taikė sutartyse numatytą teisių pažeidimo gynimo būdą – vienašališką sutarties nutraukimą joje nurodytu pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad ta aplinkybė, jog viena sutarties šalis pasiūlė kitai šaliai keisti sutartį, netrukdo pasiūlymą gavusiai sutarties šaliai ginti savo pažeistas teises visais teisių gynimo būdais, jeigu pasiūlymą keisti sutartį pateikusi šalis sutarties nevykdo ar vykdo ją netinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012). Remdamasi tokiu aiškinimu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovo akcentuojama aplinkybė, kad atsakovas neatsižvelgė į jo prašymus ir pasiūlymus dėl sutartinių prievolių vykdymo sąlygų, pateiktus gavus atsakovo įspėjimą ir pranešimą dėl sutarties nutraukimo, bei nesutiko su ieškovo teikiamais siūlymais, nesudaro pagrindo konstatuoti bendradarbiavimo principo pažeidimą. Kita vertus, nors ankstesnėje šios nutarties dalyje (apibrėždama apeliacijos ribas) teisėjų kolegija ir nurodė, jog aptariamu atveju pirminių lizingo sutarčių (sudarytų 2004-2008 metais) vykdymo bei pabaigos aplinkybių nevertins, o pasisakys tik dėl naujų lizingo sutarčių nutraukimo, tačiau apeliantui akcentuojant jo teisių pažeidimą kitos šalies nevykdymu bendradarbiavimo pareigos, nesistengimu išsaugoti sutartinius santykius, turi pagrindą išsamiau įvertinti šalis siejusius santykius dar iki ginčo (naujų) sutarčių sudarymo. Kolegija pastebi, jog byloje nėra ginčo, jog tiek pirminėmis, tiek naujomis (ginčo) lizingo sutartimis atsakovas perdavė ieškovui tą patį lizingo objektą (tas pačias transporto priemones). Ginčo lizingo sutartys buvo sudarytos restruktūrizuojant pirmines sutartis. Tokios aplinkybės įgalina konstatuoti faktinių tęstinių sutartinių santykių buvimą, nors formaliąja prasme jie ir buvo nutrūkę. Pažymėtina, kad ieškovui netinkamai vykdant pirmines sutartis (darant analogiško pobūdžio pažeidimus) ir susidarius sutartyse nurodytai galimo vienašalio jų nutraukimo situacijai, atsakovas sutarčių nenutraukė, o priešingai – derėjosi dėl sutartinių santykių modifikavimo, buvo lankstus, sudarė susitarimus, kuriais buvo išdėstytas dėl sutarties pažeidimo susidariusio įsiskolinimo grąžinimas, sutiko keisti ir keitė sutarčių nuostatas, realiai nevykdė įspėjimų dėl sutarčių nutraukimo. Atsižvelgiant į faktiškai susidariusią situaciją, kuri galėjo lemti lizingo sutarčių nutraukimą dėl analogiško pažeidimo jau anksčiau, sudarymas naujų sutarčių restruktūrizuojant pirmines sutartis, nors ir neturi įtakos ginčo sutarčių nutraukimo teisėtumo įvertinimui, tačiau sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti tinkamą bendradarbiavimo pareigos vykdymą iš atsakovo pusės. Nurodytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas vykdė bendradarbiavimo pareigą, aktyviai siekė išsaugoti šalių sutartinius santykius, o sutartis nutraukė tik esant teisėtam šalių aptartam tokio veiksmo pagrindui, nesant galimybės išsaugoti sutarčių. Nenustačius sutartinių santykių išsaugojimo galimybės bei įsitikinus ginčo sutarčių nutraukimo teisėtumu ir pagrįstumu, apeliacinio skundo argumentai dėl sutarčių modifikavimo (siūlomų pakeitimų esmės) nėra reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

29Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

30Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, jo išvados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

31Dėl bylinėjimosi išlaidų

32Atsakovas AB DNB lizingas pareiškė prašymą priteisti 1 815 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Iš atsakovo pateikto šias išlaidas pagrindžiančio mokėjimo dokumento nustatyta, kad jas sudarė atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas. Kolegijos vertinimu, šios išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumo laipsnį, yra pagrįstos, protingos ir būtinos. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos jam priteistinos iš apelianto (CPK 93, 98 straipsniai).

33Apeliantui UAB „Modus“ žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalies – 32 990 Lt mokėjimas buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo (t. 5, b. l. 209-211). Atmetus apeliacinį skundą, žyminis mokestis iš apelianto priteistinas valstybei (CPK 84 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

34Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

35Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

36Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Modus“ (juridinio asmens kodas 132274964) atsakovui AB DNB lizingui (juridinio asmens kodas 124385737) 1 815 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

37Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Modus“ (juridinio asmens kodas 132274964) 32 990 Lt (trisdešimt du tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt litų) žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Modus“ teismui pateiktu ieškiniu prašė:... 5. 1) pripažinti atsakovo AB DNB lizingo 2013 m. vasario 6 d. pranešimu Nr.... 6. Ieškovas nurodė esąs ūkio subjektas, vykdantis ūkinę komercinę veiklą... 7. Atsakovas AB DNB lizingas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė,... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu ieškinį... 10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog šalių sudarytų lizingo... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Modus“ prašo panaikinti Vilniaus... 13. Atsakovas AB DNB lizingas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320... 16. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas yra tarptautines... 17. Dėl naujų lizingo sutarčių nutraukimo (ne) teisėtumo... 18. Pagal lizingo sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti... 19. Kaip minėta, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovas savo... 20. Teisėjų kolegija pažymi, jog sutarties privalomumo principas išreikštas CK... 21. Jei sutartis vykdoma netinkamai, kita sutarties šalis turi teisę naudotis... 22. Kita vertus, sutarties nutraukimas yra kraštutinė priemonė, kurios taikymui... 23. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje sprendžiamas tik naujų lizingo sutarčių... 24. Bylos duomenys patvirtina, jog sudarius naujas lizingo sutartis, tačiau... 25. Dėl sutarčių išsaugojimo galimybės ir šalių bendradarbiavimo pareigos... 26. Kaip minėta, ieškovas tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme,... 27. Pažymėtina, jog sutartis, įpareigojanti atlikti veiksmus paeiliui ateityje,... 28. Esminis šio instituto reguliavimo principas įtvirtintas CK 6.204 straipsnio 1... 29. Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo... 30. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, jog... 31. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 32. Atsakovas AB DNB lizingas pareiškė prašymą priteisti 1 815 Lt advokato... 33. Apeliantui UAB „Modus“ žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalies... 34. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą palikti... 36. Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Modus“ (juridinio... 37. Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės...