Byla e2-1372-180/2017
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-6098-653/2016 pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lesnora“ dėl skolos priteisimo, ir

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi patvirtino ieškovės A. K. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Lesnora“ sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. e2-6098-653/2016 pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Lesnora“ dėl skolos priteisimo nutraukė.
  2. 2017 m. balandžio 14 d. pareiškėjas I. G. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-6098-653/2016. Prašė atnaujinti procesą, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m lapkričio 14 d. nutartį ir įtraukti jį į nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-6098-653/2016 trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovės UAB „Lesnora“ pusėje.
  3. Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. lapkričio 16 d. sužinojęs apie Vilniaus apygardos teismo patvirtintą taikos sutartį, 2016 m. lapkričio 17 d. pateikė pareiškimą dėl įstojimo į procesą trečiuoju asmeniu. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi pareiškimo netenkino, formaliai motyvuodamas tuo, kad pareiškimas pateiktas po civilinės bylos išnagrinėjimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. kovo 2 d. nutartimi nutraukė apeliacinį procesą pradėtą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarties panaikinimo, nes skundą padavė asmuo, neturintis teisės jį paduoti. Pareiškėjo nuomone, Lietuvos apeliacinis teismas, turėjo įvertinti taikos sutarties turinį bei teisėtumą, o ne atsisakyti nagrinėti skundą formaliu pagrindu.
  4. Pareiškėjas teigia, kad yra atsakovės dalyvis, nuo 2016 m sausio 27 d. iki 2016 m. lapkričio 2 d. buvo atsakovės vadovu. Ieškovė A. K., kuriai priklauso 75 proc. atsakovės akcijų, 2016 m. lapkričio 2 d. atšaukė jį iš atsakovės vadovo pareigų ir naujuoju bendrovės vadovu paskyrė savo sutuoktinį M. M. (M. M.), po ko pateikė teismui patvirtinti taikos sutartį, kurioje ieškovė ir atsakovė susitarė ir pripažino, kad atsakovės įsiskolinimą ieškovei sudaro visa ieškinio suma – 120 634,01 Eur. Nepaisant to, kad civilinėje byloje yra pateikti nenuginčyti įrodymai (bendrovės kasos išlaidų orderiai), kad bendrovė yra grąžinusi ieškovei 45 000 Eur, t. y. suteiktos paskolos dalį. Pareiškėjas teigia, kad jo asmens teisių pažeidimas pasireiškė tuo, kad nagrinėjamu atveju taikos sutartis negalėjo būti tvirtinama remiantis CPK 42 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad taikos sutartis negali būti tvirtinama, jeigu ji prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Taikos sutartis taip pat tikėtina prieštarauja CK 6.986 straipsnio 5 daliai, nustatančiai, kad taikos sutartis negalioja, jeigu po jos sudarymo atsiranda dokumentai, patvirtinantys, kad viena iš taikos sutarties šalių neturi ir neturėjo teisės į tai, kas jai yra pripažinta taikos sutartimi.
  5. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad civilinė byla šiuo metu yra pasibaigusi ir visos procesinės galimybės yra išnaudotos, pareiškėjas nurodė, kad vienintelė galimybė atkurti pažeistas teises yra proceso atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Tokiu būdu jis įgyvendins savo teisę būti išklausytam ir pateiks svarbius duomenis teismui, kurie turės esminės reikšmės priimant nutartį dėl taikos sutarties tvirtinimo. Sudaryta taikos sutartimi yra akivaizdžiai kvestionuojami jo, kaip buvusio atsakovės vadovo, veiksmai, kas tiesiogiai daro įtaką jo asmens teisėms ir teisėtiems interesams.
  6. Kadangi Lietuvos apeliacinis teismas procesą nutraukė 2017 m. kovo 2 d. nutartimi ir nuo šios dienos galutinai buvo užkirstas kelias jam ginti pažeistas savo teises, todėl terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo turi būti skaičiuojamas nuo Lietuvos apeliacinio teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2017 m. kovo 2 d. , ir jis nėra pasibaigęs.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 5 d. nutartimi prašymą atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad pareiškėjas praleido trijų mėnesių terminą prašymui pateikti, jo atnaujinti neprašė. Teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2017 m. kovo 2 d. Pagal CPK 368 straipsnį, prašymas atnaujinti procesą gali būti aptiekiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Teismas nenustatė kliūčių, dėl ko pareiškimas dėl proceso atnaujinimo negalėjo būti paduotas savalaikiai, byloje taip pat nėra duomenų, sudarančių pagrindą teismui dėl termino atnaujinimo spręsti ex officio.
  3. Teismas konstatavo, kad išnagrinėtoje byloje, priimtame teismo sprendime nebuvo pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar pareigų. Taip pat nėra duomenų, kad teismo sprendimu būtų pažeistos pareiškėjo kaip buvusio įmonės vadovo teisės ar teisėti interesai, nes tokių aplinkybių teismo priimtoje nutartyje nėra nustatyta. Ginčo dalykas yra skolos priteisimas ieškovei iš atsakovės UAB „Lesnora“, o pareiškėjo nurodyti dokumentai buvo pateikti (su atsiliepimu) ir vertinti minėtoje civilinėje byloje. Pareiškėjo prašomoje atnaujinti byloje nebuvo sprendžiama dėl pareiškėjo, kaip buvusio įmonės vadovo, teisių ir pareigų. Patvirtindamas taikos sutartį teismas pareiškėjui taip pat nenustatė jokių teisių ir pareigų. Teismas nenustatė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindo, dėl kurio procesas byloje galėtų būti atnaujintas.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Pareiškėjas I. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą tenkinti visa apimtimi.
  2. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
    1. Nagrinėjamu atveju trijų mėnesių terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo prasidėjo būtent 2017 m. kovo 2 d., kai Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-305-464/2017 nutraukė apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą. Nutartis, kuria Vilniaus apygardos teismas patvirtino taikos sutartį, buvo priimta 2016 m. lapkričio 14 d. Ji nebuvo įsiteisėjusi, nes pareiškėjas 2016 m. lapkričio 21 d. pateikė atskirąjį skundą. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartis įsiteisėjo 2017 m. kovo 2 d., kai buvo priimta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-305-464/2017.
    2. Pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išvada dėl termino skaičiavimo yra visiškai nepagrįsta ir nelogiška, nes pareiškėjas iki pat 2017 m. kovo 2 d. neturėjo teisės teikti prašymo dėl proceso atnaujinimo, turint omenyje, kad prašymai dėl proceso atnaujinimo yra paduodami tik dėl bylų, kuriose yra priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas ar nutartis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepraleido trijų mėnesių termino teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, kadangi civilinė byla buvo užbaigta 2017 m. kovo 2 d., o prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas 2017 m. balandžio 11 d.
    3. Teismui patvirtinus taikos sutartį, pagal kurią atsakovės įsiskolinimą ieškovei sudaro daugiau nei 75 634,01 Eur, yra kvestionuojami pareiškėjo, kaip buvusio atsakovės vadovo, veiksmai (paskolos grąžinimas ieškovei), kas tiesiogiai įtakoja pareiškėjo teises ir teisėtus interesus (CPK 366 str. 1 d. 7 p.).Teismui patvirtinus taikos sutartį bei pripažinus ieškovės 120 634,01 Eur apimties reikalavimą į atsakovę, teismas taip pat pripažino, kad į civilinę bylą pateikti atsakovės Kasos išlaidų orderiai, kuriuos bendrovės vardu pasirašė pareiškėjas, yra niekiniai. Neabejotina, kad teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, akivaizdžiai pažeidžia jo (pareiškėjo) teises, nes tokia savo nutartimi teismas, be kita ko, pasisakė dėl pareiškėjo, kaip buvusio atsakovės vadovo, pasirašytų finansinių dokumentų teisėtumo.
    4. Tokiu būdu, ateityje gali būti keliamas klausimas dėl pareiškėjo, kaip buvusio atsakovės vadovo, civilinės atsakomybės, kadangi teismui patvirtinus taikos sutartį, susidarė situacija, kai teismas konstatavo, jog bendrovės įsiskolinimą ieškovei sudaro 120 634,01 Eur, nepaisant to, kad bendrovė grąžino ieškovei 45 000 Eur suteiktos paskolos. Ieškovė savo 2016 m. gruodžio 2 d. atsiliepime į atskirąjį skundą pažymėjo, kad reikalavimas pareiškėjui atsakovės vardu gali būti reiškiamas dėl šių aplinkybių.
    5. Tvirtinant taikos sutartį buvo padaryta teisės normų, įtvirtintų CK 6.986 straipsnio 5 dalyje ir CPK 42 straipsnyje, taikymo klaida, galėjusi lemti neteisingo sprendimo priėmimą, todėl egzistuoja pagrindas atnaujinti procesą byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Be to, nutartis, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka, nes Lietuvos apeliacinis teismas savo 2017 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-305-464/2017 apeliacinį procesą pradėtą pagal atskirąjį skundą nutraukė.
  3. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  4. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad prašymas atnaujinti procesą pateiktas praleidus įstatymo terminą. Įstatymas CPK 368 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų procesinių terminų eigos pradžią sieja su skirtingais juridiniais faktais: CPK 368 straipsnio 1 dalies atveju – su diena, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, CPK 368 straipsnio 2 dalis – su sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo diena. Todėl apelianto teiginiai, kad ir CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas skaičiuotinas nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos yra visiškai nepagrįsti.
    2. Civilinėje byloje Nr. e2-6098-653/2016 dalyvavę asmenys, t. y. nei ieškovė, nei atsakovė, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarties neskundė, todėl nutartis turėjo įsiteisėti po septynių dienų nuo jos priėmimo dienos – 2016 m. lapkričio 22 d. Apeliantui apie šią teismo nutartį, kaip minėta, buvo žinoma jau 2016 m. lapkričio 18 d., todėl apeliantas dėl šios įsiteisėjusios nutarties galėjo prašyti atnaujinti procesą iki 2017 m. vasario 19 d., tačiau vietoj to jis pasirinko kitus teisių gynimo būdus (pateikė atskirąjį skundą), o dėl proceso atnaujinimo, jau praleidęs tam nustatytą terminą, kreipėsi tik paaiškėjus, kad pasirinkti teisių gynimo būdai buvo akivaizdžiai netinkami.
    3. Apelianto atskirasis skundas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu atmestinas kaip visiškai nepagrįstas, nesant tam jokio teisinio pagrindo (CPK 365 str. 1 d.) – teismui motyvuotai ir pagrįstai įvertinus ir konstatavus, kad taikos sutartyje dėl pareiškėjo materialiųjų teisių ir pareigų nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepasisakyta ir nenuspręsta, pareiškėjo teisės ir interesai taikos sutartimi nepažeisti, aplinkybės, kuriomis grindžiamas proceso atnaujinimas – proceso metu teismui buvo žinomos ir teismo įvertintos, pareiškėjas pateikė įrodymus ir buvo išklausytas, todėl nėra jokio pagrindo procesą kartoti.
    4. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais. Jokių šios imperatyvios nuostatos išimčių CPK nenumato. Dėl to nėra jokio teisinio pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
    5. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme atnaujinti procesą prašė tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nes prašyti atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu pareiškėjas neturėjo teisės ir juo labiau neturi teisės pirmą kartą remtis tokia aplinkybe ir teikti tokį prašymą atskirajame skunde. Dėl šių priežasčių apelianto atskirasis skundas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu atmestinas kaip visiškai nepagrįstas, nesant tam jokio teisinio pagrindo (CPK 365 str. 1 d.).
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3Atskirasis skundas netenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
  2. 2017 m. lapkričio 7 d. pareiškėjas paprašė atidėti teismo posėdį ir išreikalauti naujus rašytinius įrodymus – iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. M-1-01-79063-17 2017 m. liepos 26 d. KTC specialisto išvadą Nr. 11-1264(17). Kartu pateikė Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo G. G. 2017 m. spalio 6 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei 2017 m. spalio 19 d. nutarimą leisti susipažinti su atsisakymu pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. M 1-01-79063-17. Pareiškėjo įsitikinimu, šie papildomi įrodymai turi esminės reikšmės šios bylos nagrinėjimui.
  3. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas bylos proceso atnaujinimo klausimas konkrečiais pagrindais, nenagrinėjant bylos iš esmės, sprendžia, kad nei pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai, nei prašomi išreikalauti nėra susiję su šio konkretaus klausimo nagrinėjimu. Priimti pateiktų raštinių įrodymų ir reikalauti papildomų, atidedant bylos nagrinėjimą, nėra pagrindo. Prašymas atmetamas.
  4. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant teisinių santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).
  5. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas (CPK 369 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. nurodyti konkrečią datą, kada pareiškėjas sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ir tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-119/2014). Įstatymų leidėjo nustatyta, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama ir tai, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).
  6. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas I. G. 2016 m. lapkričio 18 d. pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme dėl įstojimo į procesą trečiuoju asmeniu bei nagrinėjamame atskirajame skunde nurodė, kad 2016 m. lapkričio 16 d. jam tapo žinoma apie ieškovės A. K. ir atsakovės UAB „Lesnora“ sudarytą ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovei UAB „Lesnora“ dėl skolos priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti nagrinėjamu atveju turi būti skaičiuojamas būtent nuo 2016 m. lapkričio 16 d.
  7. Pareiškėjo argumentai dėl trijų mėnesių termino skaičiavimo pradžios nuo 2017 m. kovo 2 d., kai Lietuvos apeliacinis teismas nutraukė apeliacinį procesą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m lapkričio 14 d. nutarties, patvirtinusios taikos sutartį, teismo vertinimu yra nepagrįsti. Įstatymas sieja šio procesinio termino skaičiavimo pradžią būtent su diena, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, o ne su konkrečios nutarties (sprendimo) įsiteisėjimo diena. Pareiškimą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė 2017 m. balandžio 14 d., t. y. praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo momento apie tariamas aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas praleido trijų mėnesių terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Prašymo dėl termino atnaujinimo apeliantas neteikė.
  8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujintas nustačius ne tik tai, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet ir tai, kad sprendimu teismas nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010; kt.).
  9. Formuojama teismų praktika, kad pagrindas pripažinti, jog sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 str. 1 d.); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3282/2012).
  10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentus, priėjo išvados, kad pareiškėjo prašomoje atnaujinti byloje nebuvo sprendžiama dėl pareiškėjo, kaip buvusio įmonės vadovo, teisių ir pareigų, ir patvirtintoje taikos sutartyje pareiškėjui nenustatytos jokios teisės ir pareigos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
  11. Apeliantas neįrodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi patvirtintoje bylos šalių sudarytoje taikos sutartyje, pasisakyta dėl jo (apelianto) materialiųjų teisių ar pareigų. Iš esmės pareiškėjas atskirajame skunde kartoja atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytą aplinkybę, kad bendrovė yra grąžinusi ieškovei 45 000 Eur, t. y. dalį paskolos sumos, bei mini pirmosios instancijos teismui pateiktus bendrovės Kasos išlaidų orderius, kurie neva pagrindžią šią aplinkybę. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčo dalykas buvo skolos priteisimas iš UAB „Lesnora“, o pareiškėjo nurodyti dokumentai buvo pateikti (su atsiliepimu) ir įvertinti byloje. Be to, pareiškėjo nurodyti argumentai, kad sudaryta taikos sutartimi yra kvestionuojami jo, kaip buvusio atsakovės vadovo veiksmai (paskolos grąžinimas ieškovei) yra nepagrįsti, nes apie tai nėra pasisakyta. Be to, sudarant taikos sutartį ir ją tvirtinat, pareiškėjas nebuvo atsakovės vadovas.
  12. Taigi priešingai nei teigia apeliantas, atnaujinti procesą byloje jo nurodytu pagrindu, nėra pagrindo –ginčo sprendime teismas nėra nusprendęs dėl pareiškėjo materialiųjų teisių ar pareigų. Jokių įrodymų, kurie leistų padaryti priešingą išvadą, nepatiekta (CPK 366str. 1 d. 7p., 177, 178, 185 str.).
  13. Atskirajame skunde pareiškėjas taip pat nurodė, kad egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta pagrindas atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-6098-653/2016 nagrinėjimą. Neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Tik tuo pagrindu apeliantas turėjo teisę prašyti atnaujinti procesą byloje, ir tokį prašymą padavė. Apelianto teisė kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą byloje kitais pagrindais CPK nenustatyta.

4Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Atmetus pareiškėjo atskirąjį skundą, ieškovei priteistinos jos šiame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Teismui pateikti dokumentai (sąskaitos už teisines paslaugas, kredito įstaigos sąskaitų išrašai) įrodo, kad ieškovė A. K. patyrė 1080 Eur atsiliepimų į pareiškėjo prašymą ir atskirąjį skundą parengimo išlaidų. Šios išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) nustatytus tokių paslaugų maksimalius dydžius, todėl ieškovei priteistina bylinėjimosi pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma mažintina, priteisiant jai iš pareiškėjo (apelianto) 600 Eur (CPK 98 str.).
  2. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias civilinio proceso normas.
  3. Į esminius atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus atsakyta. Kiti nėra reikšmingi. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

5Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

6Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

7Priteisti ieškovei A. K. (a. k. ( - ) iš pareiškėjo I. G. (a. k. ( - ) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai