Byla 2A-1041-153/2012
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo teisėja Galina Blaževič apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Snoro lizingas“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-964-877/2012 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Snoro lizingas“ ieškinį atsakovui A. O. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2Ieškovė UAB „Snoro lizingas“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. O. 2323,70 Lt likusius mokėjimus, 1229,26 Lt delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos likusių mokėjimų sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad ieškovė UAB „Snoro lizingas“ ir atsakovas A. O. 2008-08-11 sudarė išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartis Nr. KGM8081122PA ir Nr. KNK808112BPA (toliau – Sutartys), kuriomis ieškovė perdavė atsakovui valdyti ir naudotis prekėmis – telefonu „Nokia 6555“ ir dušo kabina – su sąlyga, kad įvykdžius visas Sutartyse numatytas prievoles prekės pereis atsakovui nuosavybės teise. Pagal Sutartis atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovei Sutarčių mokėjimų grafikuose nurodytas eilines įmokas ir kitus mokėjimus, o laiku nesumokėjęs, įsipareigojo mokėti ieškovei po 0,5 proc. delspinigių nuo visos laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Atsakovas sutartinių prievolių nevykdė, su ieškove laiku neatsiskaitė ir ieškovei įsiskolino.

3Atsakovui A. O. procesiniai dokumentai įteikti 2012-01-09 CPK 130 str. nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt pranešimą. Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui, teismas priėmė sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d.).

4Kauno miesto apylinkės teismas 2012-01-30 sprendimu už akių ieškovės reikalavimus patenkino iš dalies. Priteisė ieškovei UAB „Snoro lizingas“ iš atsakovo A. O. 2323,70 Lt likusius mokėjimus, 211,48 Lt delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2535,18 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2011-12-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 76 Lt žyminį mokestį.

5Kitą ieškovės ieškinio dalį atmetė.

6Pirmosios instancijos teismas, atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, bei atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių, kad įsiskolinimas apmokėtas, padarė išvadą, jog yra pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą už akių ir priteisti iš atsakovo 2323,70 Lt likusius mokėjimus, susidariusių dėl įsipareigojimų pagal 2008-08-11 išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartis Nr. KGM8081122PA ir Nr. KNK808112BPA nevykdymo. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas neįvykdė išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarčių įsipareigojimų, todėl vadovaujantis CK 6.256 str. 1 d. ir 2 d. bei sudarytų Sutarčių sąlygomis, atsakovui kyla pareiga sumokėti ieškovei netesybas – už kiekvieną termino praleidimo dieną nuo laiku nesumokėtos sumos atsakovas privalo ieškovei mokėti 0,5 proc. dydžio delspinigius. Spręsdamas delspinigių priteisimo klausimą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d., Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nuostatomis ir sprendė, kad būtų teisinga ir protinga delspinigius sumažinti iki 0,05 proc. dydžio už kiekvieną pradelstą dieną, teismo nuomone, teismo nustatytas delspinigių dydis laikytinas pagrįstu ir pakankamu atlyginti ieškovės turėtus nuostolius. Todėl pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkintino iš dalies, ieškovės nurodytą ieškinio pareiškime 2114,84 Lt delspinigių sumą sumažino iki 211,48 Lt, kitą ieškinio dalį atmetė kaip nepagrįstą (CPK 3 str. 7 d., 178 str., CK 1.5 str. 2 d., 6.71 str., 6.73 str. 2 d., 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Taip pat iš atsakovo už laiku nesumokėtą kreditą teismas priteisė ieškovei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos likusių mokėjimų sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2011-12-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).

7Apeliaciniu skundu teismo sprendimą skundžia ieškovė UAB „Snoro lizingas“, kuri prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-964-877/2012 ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.

8Apeliantė nurodė, kad iš teismo sprendimo nėra aišku, kaip teismas apskaičiavo, kad būtent 0,05 procento delspinigių dydis „laikytinas pagrįstu ir pakankamu atlyginti ieškovo turėtus nuostolius“. Teismas negali remtis savo iškeltomis prielaidomis, o priimdamas sprendimą privalo vertinti pateiktus įrodymus, kurie aiškiai nurodo, kokie yra minimalūs ieškovės patirti nuostoliai. Prie ieškinio pateikti rašytiniai įrodymai, Sutarčių nuorašai, delspinigių apskaičiavimo lentelės, aiškiai patvirtinantys prašomą priteisti delspinigių sumą, t. y. 1229,26 Lt, teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į kasacinę teismo praktiką ir išaiškinimą 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010, LAT išaiškino kad „šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartiną prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje J. N. v. T. M, bylos Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB„Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.).“ Teismas taip pat pasisakė, kad „sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje“ ir kad teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minimoje nutartyje konstatavo, kad „pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. T M., bylos Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.)“. Ieškovė skunde nurodė, jog sutarčių laisvės principas, leidžiantis laisva valia susitarti dėl sutarties sąlygų, nedraudžia sutartyje numatyti ir priteistinų delspinigių dydžio. Tokią teisę suteikia ir LR CK 6.71 str., kuris leidžia sutarties šalims susitarti dėl delspinigių dydžio, kuris, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, skatintų sutarties šalį tinkamai vykdyti sutartį ir užtikrintų kreditoriaus interesų gynybą prievolės pažeidimo atveju. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Taip pat apeliantė akcentavo, kad atsakovas savo prievolių pagal Sutartį nevykdo nuo 2008 m. rugpjūčio mėn., t. y. nuo sutarties sudarymo nesumokėjo nei vienos įmokos, nors buvo siunčiami pranešimai dėl netinkamai vykdomų įsipareigojimų, tačiau atsakovas į šiuos pranešimus nereagavo. Ieškovei pateikus ieškinį, atsakovas ir toliau piktybiškai vengė vykdyti savo įsipareigojimus nepaisydamas to, kad procesiniai dokumentai jam buvo įteikti tinkamai.

9Apeliacinis skundas netenkintinas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

11Apeliantė įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo mažinti delspinigių dydžio iki 0,05 procentų, tačiau apeliacinis teismas daro išvadą, kad tokią teisę pirmosios instancijos teismas turėjo, atsižvelgdamas į atsakovo, kaip vartotojo, interesus. Tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius apeliacinis teismas kvalifikuoja kaip iš vartojimo sutarties kylančius santykius, todėl ginčo santykiams taikytinos CK 1.39 straipsnio 1 dalies, 6.188 straipsnio, 6.886 straipsnio nuostatos. Byloje nustatyta, kad sutartys, kurių pagrindu ieškovė reikalavo priteisti įsiskolinimą ir delspinigius, sudarytos tarp juridinio asmens (verslininko, savo veiklos profesionalo) ir fizinio asmens. Sutartys sudarytos pagal iš anksto ieškovės parengtą sutartį, skirtą nevienkartiniam naudojimui (CK 6.185 str.). Išperkamosios nuomos sutartys (vartojimo kredito) buvo sudarytos atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti. Dėl šių aplinkybių tarp šalių sudarytos sutartys, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, kvalifikuotinos vartojimo kredito sutartimis, kurių sąlygos turi būti vertinamos sąžiningumo aspektu (CK 1.5 str., 6.188 str.) bei, esant abejonėms, aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais vartojimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai. Taigi siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sutarties sąlygas. Dėl šių priežasčių vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva, nes šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus, atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008, 2009-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009). Kad šalims sudarant sutartį ir susitariant dėl delspinigių dydžio buvo pažeista šalių teisių ir pareigų pusiausvyra, patvirtina ir tas faktas, kad išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartimi nėra numatyta kokia nors kitos sandorio šalies – lizingo davėjo civilinė atsakomybė. Be to, ieškovės prašomų priteisti delspinigių dydžiai:(pagal sutartį KGM8081122PA), (pagal sutartį Nr. KNK808112BPA) sudaro beveik 57 procentus(1229,26 Lt ), perkamos prekės telefono „Nokia“, kurio kaina 689 Lt, ir dušo kabinos, kurios kaina 1479 Lt vertės, todėl atsižvelgiant į bendrą vykdytinos prievolės dydį – 2323,70 Lt, nors, kaip teigia apeliantė, 10 kartų sumažinti delspinigiai- laikytini neprotingais, neteisingais ir nesąžiningais, dėl to negali būti priteisti iš atsakovo.

12Apeliaciniame skunde minimos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys šioje byloje netaikomos, nes nesutampa nurodytų bylų ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už įsiskolinimą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo užtikrina ieškovės, kaip kreditorės, teisėtų interesų gynimą, minimalių nuostolių atlyginimą (LR CK 1.5 str., 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.). Kiti apeliantės motyvai, kad atsakovas piktybiškai nevykdė sutarties sąlygų, todėl privalo atlyginti ieškovės nuostolius, nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinį skundą.

13Atsižvelgdama į šias aplinkybes bei į tai, kad šalys sudarė vartojimo kredito sutartis pagal kredito davėjos iš anksto paruoštas sąlygas, bei tai, kad šiose sutartyse delspinigių norma buvo nustatyta neproporcingai didelė palyginti su suteikta kredito suma, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomų argumentų pagrindu nėra (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Apeliacinis teismas taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

14Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326–333str.,

Nutarė

15Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimo už akių nekeisti.

Proceso dalyviai
Ryšiai