Byla 2A-491-622/2011
Dėl nuosavybės teisės pripažinimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjai Bronius Valius, Rimvida Zubernienė, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, dalyvaujant vertėjai Anželai Tyščukienei, ieškovei V. M., ieškovės atstovei advokatei Astai Mačernytei, atsakovui A. D., atsakovo atstovei advokatei Jovitai Usonytei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui A. D. dėl iškeldinimo ir atsakovo A. D. priešieškinį ieškovei V. M. dėl nuosavybės teisės pripažinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama iškeldinti atsakovą A. D. iš jai asmeninės nuosavybės priklausančio buto, esančio ( - ), bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas, prieš keletą metų, ieškovei leidus, deklaravo gyvenamąją vietą jai priklausančiame bute. Šiuo metu atsakovas nesutinka išsikelti iš šio buto, elgiasi agresyviai jos atžvilgiu. Pažymėjo, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė neterminuota buto dalies panaudos sutartis. Panaudos gavėjo, šiuo atveju atsakovo, pareigos buvo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą turtą, atlikti jo einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas turto išlaikymo išlaidas. Tačiau šių pareigų atsakovas nesilaikė. Atsakovas pažeidinėjo savo pareigas, kadangi neprisidėjo prie naudojamų patalpų išlaikymo. Vadovaujantis CK 6.218 straipsnio 1 dalimi ji gali panaudos sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą. CK 6.642 straipsnyje nustatyta, kad apie tokį sprendimą reikia pranešti prieš 3 mėnesius. Ieškovei pranešus apie vienašalį sutarties nutraukimą, atsakovas šį sprendimą sunaikino. Priešieškinį, kaip nepagrįstą, prašė atmesti.

4Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti atsakovės V. M. vardu registruotą butą ( - ) bendrąja daline nuosavybe ir priteisti jam ½ dalį šio buto. Nurodė, jog jis su ieškove V. M. kartu gyvena nuo 1993 metų. Santuoka tarp šalių nebuvo sudaryta, tačiau jie kartu gyveno, bendrai vedė ūkį. Nors butas adresu ( - ), yra įregistruotas V. M. vardu, tačiau jis buvo įgytas ieškovės ir atsakovo reikmėms tenkinti, atsakovas prie jo įsigijimo prisidėjo savo lėšomis, taip pat už savo pinigus šiame bute padarė remontą, nemažai darbų bute atliko pats. Atsakovas teigė, kad jis išlaiko visą butą, nes ieškovė niekur nedirba, o jos gaunama neįgalumo pensija yra maža.

5Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Iškeldino atsakovą A. D. iš ieškovei asmeninės nuosavybė teise priklausančio buto ( - ), priteisė ieškovei iš atsakovo 2 702 Lt bylinėjimosi išlaidas, priešieškinį atmetė. Teismas, remdamasis šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais nustatė, kad ieškovė nuosavybės teise turėjo butą ( - ), o atsakovas – butą ( - ), bei pastatą ir žemės sklypą, esančius ( - ). Pradėję kartu gyventi, jie įsikūrė ieškovei priklausančiame bute ( - ). 2001-07-31 atsakovas pardavė sodo pastatą ir žemės sklypą, esančius ( - ), 2003-05-19 - butą ( - ). Ieškovė taip pat pardavė jai nuosavybės teise priklausantį butą ( - ). 2003 metais ieškovė savo vardu nusipirko sodą, kurį 2004-01-12 išmainė į butą, ( - ). Mainų sutarties sudarymo metu ieškovė primokėjo 20 000 Lt. Atsakovas teigė, kad buvo ieškovei patikėjęs pinigus, gautus pardavus jo paveldėtą butą, manė, kad dalį šių pinigų ieškovė galėjo panaudoti ginčo buto įgijimui ar jo remontui. Teismo nuomone, liudytojų parodymai byloje prieštaringi, tačiau nei vienas jų nepatvirtino, kad šalys nuolat gyveno kaip sugyventiniai ar po 2000 m. būtų siekę bendra jungtine veikla sukurti nuosavybę. Priešingai – byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2003 metais, t.y. tuo metu kai ieškovė įsigijo sodo sklypą su statiniais, o vėliau jį mainų sutarties pagrindu keitė į ginčo butą, V. M. ir A. D. kartu negyveno, atsakovas net nežinojo apie tokių sandorių sudarymą. Jis kokių nors objektyvių įrodymų apie tai, kad būtų savo lėšomis ar darbu prisidėjęs prie ginčo buto įgijimo, nepateikė. Teismas konstatavo, kad butas, esantis ( - ), negali būti pripažįstamas bendru sutarties dalyvių turtu ir dalijamas, nes jis buvo įgytas kaip asmeninė ieškovės nuosavybė.

6Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo

72010 m. spalio 26 d. sprendimą, išspręsti klausimą iš esmės ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį patenkinti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos įrodymus. Šalių santykiai turi būti įvertinti kaip jungtinė veikla. Teigė, jog būtų neteisinga, kad jam su ieškove kartu pragyvenus aštuoniolika metų, jo interesai būtų neapginti tik todėl, kad jis per daug pasitikėjo ieškove ir santykių neįformino raštu. Jungtinę veiklą, bendrąją nuosavybę reguliuojančios 1964 m. CK normos ir sandorių formą reguliuojantys straipsniai įsakmiai nereikalauja, kad bet kuris sandoris, sudarytas nesilaikius rašytinės formos, turėtų būti laikomas negaliojančiu.

8Atsiliepimu ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas.

9Apeliacinis skundas atmestinas.

10Byloje nustatyta, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, šalys buvo sudariusios susitarimą dėl jungtinės veiklos siekiant bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis įgyti butą ( - ).

11Šiuo metu galiojančios Civilinio kodekso trečiosios knygos ir pirmiau galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso normos reglamentuoja tik sutuoktinių, t. y. santuoką sudariusių asmenų, turtinius santykius. Bendrai gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų, t. y. sugyventinių nesant partnerystės, turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja. CK trečiosios knygos XV skyriaus (Bendras gyvenimas neįregistravus santuokos) normos skirtos sugyventinių dėl partnerystės santykiams reglamentuoti, tačiau, kol nėra priimto įstatymo, nustatančio partnerystės įregistravimo tvarką, nėra įsigaliojusios (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. L. L., bylos Nr. 3K-3-235/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. V. G., J. G., bylos Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. B. U., bylos Nr. 3K-3-553/2010.). Šie išaiškinimai pateikti civilinėse bylose, kuriose nustatyta, kad turtą įgijo ar jis bendrai priklausė asmenims, kurie bendrai gyvena neįregistravę santuokos ir nesant tarp jų partnerystės santykių (sugyventiniams). Tokiais atvejais jų santykiams dėl turto taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą. Jeigu asmenų susitarimas dėl bendros veiklos siekiant sukurti bendrąją nuosavybę buvo sudarytas iki 2000 m. CK įsigaliojimo, taikomos 1964 m. CK nuostatos.

12Jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Pagal nurodytą teismų praktiką tai atitinka jungtinės veiklos sutartį. Pagal jos nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą bendro gyvenimo ar kitiems tikslams (pvz., bendram ūkiui ar verslui, vaikų auginimui). Kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta.

13Pažymėtina, kad netgi sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatyminis teisinis režimas, įstatymų nustatytais atvejais gali įgyti tam tikrą turtą asmeninės nuosavybės teise. Tokia teise turtą įgyti gali kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys. Aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Tai reiškia, kad sprendžiant sugyventinių ar jų teisių perėmėjų ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, – reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto.

14Taigi byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą. Tokį sugyventinių jungtinės veiklos santykių ir jų pagrindu įgyto turto teisinio statuso nustatymo aiškinimą patvirtina ir nuosekliai plėtojama kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. (teisių perėmėja L. B.) v. A. K., S. K., bylos Nr. 3K-3-395/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. V. G., J. G., bylos Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. V. v. M. K. T., bylos Nr. 3K-3-482/2010.).

15Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009;). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008; kt.).

16Taigi šioje byloje reikia nustatyti, ar šalys buvo sudariusios jungtinės veiklos sutartį būtent ginčo butui įsigyti. Bylos įrodymai tokių aplinkybių nepatvirtina. Tai, kad šalys ilgą laiką kartu gyveno ir palaikė šeimyninius santykius, savaime nepatvirtina jungtinės veiklos sutarties sudarymo fakto. Kaip jau buvo minėta, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Šiuo atveju atsakovas priešieškinyje net neįvardina, kada toks susitarimas buvo sudarytas. Nuo to priklauso kokias normas reikia taikyti ginčo santykiams, ar 1964 m. CK nuostatas, ar šiuo metu galiojančio CK normas. Ginčo butą ieškovė remdamasi mainų sutartimi įgijo 2004-01-12, viešame registre ji vienintelė įvardinta kaip šio buto savininkė. Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad asmuo turi elgtis apdairiai, rūpestingai, atidžiai, teisingai ir sąžiningai. Atsakovas turėjo visas galimybes laikytis įstatymų reikalavimų ir sąžiningai įforminti susitarimą dėl jungtinės veiklos siekiant įgyti butą ( - ), jei toks buvo sudarytas. Tačiau nesant pakankamai įrodymų apie tokio susitarimo sudarymą, ieškovė turi teisę ginti nuosavybės teises ir reikalauti iškeldinti atsakovą iš jos buto (CK 4.93 straipsnis).

17Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, jungtinę veiklą ir nuosavybės teisės gynimą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 26d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokiu atveju pagrįstas ieškovės prašymas priteisti jai apeliacinės instancijos teisme turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnis).

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

19Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

20Priteisti ieškovei V. M. 1 600 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti iš atsakovo A. D..

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama iškeldinti atsakovą A. D. iš jai... 4. Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti atsakovės V. M. vardu... 5. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį... 6. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės... 7. 2010 m. spalio 26 d. sprendimą, išspręsti klausimą iš esmės ir priimti... 8. Atsiliepimu ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto... 9. Apeliacinis skundas atmestinas.... 10. Byloje nustatyta, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, šalys buvo... 11. Šiuo metu galiojančios Civilinio kodekso trečiosios knygos ir pirmiau... 12. Jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam... 13. Pažymėtina, kad netgi sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatyminis... 14. Taigi byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių... 15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK... 16. Taigi šioje byloje reikia nustatyti, ar šalys buvo sudariusios jungtinės... 17. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai... 18. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu,... 19. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. sprendimą palikti... 20. Priteisti ieškovei V. M. 1 600 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti iš...