Byla e2A-2247-259/2017
Dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, - uždaroji akcinė bendrovė „Sakuona“

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Mindaugo Šimonio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VMG Technics“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Sakuona“ apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Techno Wood“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VMG Technics“ dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, - uždaroji akcinė bendrovė „Sakuona“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

  1. Ieškovė BUAB „Techno Wood“ ieškinyje prašė pripažinti atsakovės UAB „VMG Technics“ 2015-11-18 vienašališkai atliktą įskaitymą Nr. S15-130 negaliojančiu nuo jo atlikimo momento; priteisti iš atsakovės UAB „VMG Technics“ 28 000 Eur sumokėtą avansą; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė nurodė, kad ji 2015-04-08 su trečiuoju asmeniu UAB „Sakuona“ sudarė Sutartį Nr. 1129/6.7, kuria įsipareigojo suprojektuoti, pagaminti ir pristatyti UAB „Sakuona“ rąstų rūšiavimo liniją (toliau – Sutartis 1). Ieškovė 2016-09-04 pervedė atsakovei avansu 28 000 Eur sumą. UAB „Sakuona“ 2015-11-13 išrašė ieškovei PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SAK15-4858 dėl 28 000 Eur `sumokėjimo už rąstų rūšiavimo linijos defektų šalinimą. 2015-11-13 UAB „Sakuona“ ir atsakovė sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2015/11/13-02, pagal kurią, UAB „Sakuona“ perleido atsakovei reikalavimą kylantį iš minėtos PVM sąskaitos-faktūros Nr. SAK15-4858. Be to, atsakovė analogiško pobūdžio reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2015/11/13-01 sudarė ir su UAB „Memelio kapitalas“, kuria atsakovei buvo perleista 930 Eur dydžio reikalavimo teisė į ieškovę. Atsakovė 2015-11-18 pranešimu Nr. S15-130 informavo ieškovę apie tai, kad pagal dvi 2015-11-13 reikalavimo perleidimo sutartis turi bendrą 28 930 Eur dydžio reikalavimo teisę į ieškovę, todėl įskaito ieškovei turimą 28 492,10 Eur dydžio skolą į įgytą 28 930 Eur dydžio reikalavimą, bei prašo sumokėti likutį - 437,90 Eur. 2015-11-26 atsakovė raštu Nr. S15-133 nurodytą 437,90 Eur dydžio skolą sumažino iki 276,50 Eur. Jau po nurodytų veiksmų atlikimo, t. y. 2016-01-20 Kauno apygardos teismas iškėlė ieškovei bankroto bylą, todėl ieškovė laiko, kad atsakovės 2015-11-18 atliktas įskaitymas yra neteisėtas ir privalo būti pripažintas negaliojančiu, nes atsakovė neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į ieškovę. Atsakovės kildinamas reikalavimas iš ieškovės ir UAB „Sakuona“ 2015-04-08 sudarytos Sutarties 1 nepagrįstas, nes visi pagal minėtą sutartį ieškovės atlikti darbai, jų perdavimo-priėmimo metu, buvo įvertinti kaip kokybiški, o jokie jų trūkumai ar defektai nustatyti tuo metu nebuvo. UAB „Sakuona“ apie atsiradusius medienos rastų rūšiavimo linijos defektus ir gedimus ieškovei nepranešė. Antra, įskaitymo atlikimo metu, t. y. 2015-11-18, ieškovė jau buvo faktiškai nemoki. Tai liudija Kauno apygardos teismo 2016-01-20 nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei konstatuoti faktai. Atsakovė 2015-11-18 vienašališkai atlikusi įskaitymą pažeidė CK 6.930¹ straipsnio imperatyvias normas. Ieškovei atimta galimybė avansu atsakovei pervesta 28 000 Eur suma atsiskaityti su aukštesnės eilės kreditoriais nei atsakovė. Dėl šių dviejų priežasčių, atsakovės 2015-11-18 vienašališkai atliktas įskaitymas Nr. S15-130 privalo būti pripažintas negaliojančiu nuo jo atlikimo momento ir iš atsakovės 28 000 Eur sumokėtas avansas turi būti priteistas ieškovei.
  3. Atsakovė UAB „VMG Technics“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovė su ieškove 2015-06-30 pasirašė Sutartį Nr. VMGT/15-10TT (toliau – Sutartis 2) bei Papildomą susitarimą Nr. 1, pagal kuriuos atsakovė atliko rąstų rūšiavimo linijos montavimo darbus UAB „Sakuona“ teritorijoje. Ieškovė 2015-09-04 mokėjimo nurodymu Nr. 786 pervedė 78 226,50 Eur už atliktus darbus pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras. Atsakovė iki 2015-09-29 iš viso atliko darbų už bendrą 49 733,44 Eur sumą, todėl nurodytą dieną ieškovės pervestos sumos likutis (avansas) buvo 28 492,10 Eur. Tuomet į atsakovę kreipėsi UAB „Sakuona“, prašydama pašalinti išaiškėjusius rąstų rūšiavimo linijos defektus. Rastų rūšiavimo linijos defektų šalinimo darbų kaina buvo 28 000 Eur, ją atsakovė buvo apskaičiavusi dar 2015-08-03 sudarytoje sąmatoje. UAB „Sakuona“ patvirtinus apskaičiuotą defektų šalinimo sąmatą, atsakovė pašalino visus nustatytus rąstų rūšiavimo linijos defektus ir atliktus darbus perdavė UAB „Sakuona“ pagal 2015-11-13 Atliktų darbų aktą Nr. 16/12–31 bei 2015-11-13 išrašė apmokėjimui PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VMGT15-1756, 28 000 Eur sumai. Kadangi UAB „Sakuona“ turėjo 28 000 Eur dydžio reikalavimo teisę į ieškovę pagal 2015-04-08 sudarytą Sutartį Nr. 1129/6.7 bei pagal 2015-11-13 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SAK15-4858, todėl UAB „Sakuona“ pagal 2015-11-13 Sutartį Nr. 2015/11/13-02 tokį savo reikalavimą perleido atsakovei. Atsakovė 2015-11-18 raštu Nr. S15-130 apie tai informavo ieškovę ir pranešė, jog įskaito 28 492,10 Eur dydžio priešpriešinius reikalavimus. Atsakovė teisėtai įskaitė reikalavimus, nes šalys turėjo priešpriešinius ir vienarūšius reikalavimus, atsakovės vienašališkai atliktas įskaitymas negalėjo pažeisti ir CK 6.930¹ straipsnio reikalavimų, nes įskaitymas buvo padarytas 2015-11-18, tuo tarpu Kauno apygardos teismui pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei buvo pateiktas tik 2015-12-23, o bankroto byla iškelta tik 2016-01-20. Įskaitymo atlikimo metu atsakovė neturėjo jokios informacijos apie ieškovės nemokumą. Kadangi 2015-11-18 įskaitymas buvo atliktas teisėtai, todėl atsakovės nuomone, ieškovės reikalavimas priteisti iš jos 28 000 Eur avansą yra nepagrįstas.
  4. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus, 2017-03-30 nutartimi panaikino Prienų rajono apylinkės teismo 2016-11-07 sprendimą ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, nevertindamas tarp šalių sudarytos 2015-04-08 Sutarties 1 ir 2015-06-30 Sutarties 2 sąlygose nustatytos atsiskaitymo už atliktus darbus tvarkos, nekvalifikuodamas šalių teisinių santykių, netirdamas ir nesiaiškindamas faktinių aplinkybių dėl realiai atliktų defektų šalinimo darbų, ne iš visumos įrodymų darė išvadas, todėl konstatuota, kad nebuvo atskleista bylos esmė.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Prienų rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, pripažino negaliojančia atsakovės UAB „VMG Technics“ 2015-11-18 įskaitymo Nr. S15-130 dalį dėl 28 000,00 Eur dydžio skolos įskaitymo pagal 2015-04-08 Sutartį Nr. 1129/6.7 bei 2015-11-13 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SAK15-4858 nuo jos sudarymo momento; priteisė ieškovei iš atsakovės 28 000,00 Eur sumokėto avanso; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovės 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei ir 14,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, bei 661,00 Eur žyminio mokesčio valstybei.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovė (Pardavėjas) ir trečiasis asmuo (Pirkėjas) 2015-04-08 sudarė Sutartį Nr. 1129/6.7 dėl rąstų rūšiavimo linijos pirkimo ir pardavimo, pagal kurią pardavėjas įsipareigojo suprojektuoti, pagaminti (organizuoti gamybą) ir pristatyti pirkėjui Prekes ir suteikti montavimo priežiūros, paleidimo-derinimo, mokymų paslaugas (toliau - Sutartis 1, 3.1.1. p., 3.1.3. p.). Iš viso Sutarties 1 kaina sudarė 782 265,00 Eur, į kurią įėjo visi mokesčiai ir visos tiekėjo išlaidos: priekių pakavimo, transportavimo, pristatymo, sumontavimo, derinimo, apmokymo dirbti išlaidos (Sutarties 1 4.1. p.). Pagal Sutartį 1 Pirkėjas (trečiasis asmuo) įsipareigojo savo sąskaita atlikti pamatų ir komunikacijų įrengimo darbus, pateikti visus įrankius ir techniką, reikalingą Įrangos montavimui, sumontuoti Įrangą UAB „Sakuona“ gamykloje pagal Pardavėjo nurodymus (Sutarties 1 p. 9.3.1., 10.1.) 2015-06-30 ieškovė (užsakovas) ir atsakovė (vykdytojas) sudarė Sutartį Nr. VMGT/15-10TT (toliau – Sutartis 2), pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti papildomame susitarime numatytus ieškovei reikalingus darbus ir suteikti jai paslaugas (Sutarties 2 p. 1.4, 2.1.). 2015-06-30, tarp tų pačių šalių buvo pasirašytas Papildomas susitarimas Nr. 1 prie 2015-06-30 Sutarties 2, kurio pagrindu buvo nustatyti konkretūs darbai ir jų atlikimo vieta, t. y. atsakovė įsipareigojo pagal ieškovės pateiktą darbų planą-grafiką atlikti technologinių įrengimų remonto darbus adresu ( - ). 2015-08-26 ieškovė ir trečiasis asmuo pasirašė perdavimo-priėmimo aktą prie Sutarties 1 ir 2015-09-04 trečiasis asmuo ieškovei pervedė paskutinę visos 782 265,00 Eur sutarties kainos dalį, t. y. buvo galutinai atsiskaityta. Pagal Sutarties 1 2.4. p. Pirkėjas įgijo nuosavybės teisę į Prekes nuo pilno apmokėjimo už Prekes momento. Ieškovė už atsakovės faktiškai suteiktas paslaugas ir atliktus darbus liepos – rugsėjo laikotarpiu pagal Sutartį 2 sumokėjo 49 734,40 Eur.
  3. Teismas, atsižvelgdamas į pagamintos Prekės (732 530,60 Eur) ir atliktų darbų (49 734,40 Eur) vertės santykį, taip pat įsipareigojimų tarp šalių pasiskirstymą, sprendė, kad ieškovę ir trečiąjį asmenį siejo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, o ieškovę ir atsakovę, tiek kiek tai susiję su ieškovės įsipareigojimų pagal Sutartį 1 vykdymu, – rangos teisiniai santykiai.
  4. Teismas nustatė, kad atsakovė ir trečiasis asmuo 2015-11-13 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2015/11/13-02, pagal kurią trečiasis asmuo perleido reikalavimo teisę į 28 000 Eur dydžio ieškovės prievolę atlyginti už defektų šalinimą patirtus nuostolius pagal Sutartį 1 atsakovei. Tokiu būdu atsakovė 2015-11-13 tapo ieškovės kreditore su 28 000 Eur reikalavimo teise. 2015-11-18 atsakovė 2015-11-13 įgyta 28 000,00 Eur reikalavimo teise įskaitė 2015-09-4 turimą savo 28 492,10 Eur skolą ieškovei ir apie tai jai pranešė raštu Nr. S15-130. Teismas, remdamasis įskaitymą reglamentuojančių teisės normų tikslu ir paskirtimi, konstatavo, kad atsakovė šiais veiksmais siekė, kad 2015-09-04 įgyta prievolė grąžinti 28 492,10 Eur skolą, t. y. prievolė grąžinti pervestą avansą, baigtųsi 2015-11-13 įgijus reikalavimo teisę atitinkama apimtimi.
  5. Spręsdamas klausimą, ar ginčijamas atsakovės vienašalis įskaitymas gali būti pateisinamas CK 6.140 straipsnio taikymu ir ieškovės vykdomo verslo logika, teismas pažymėjo, kad tiek sudarydama 2015-04-08 su trečiuoju asmeniu Sutartį 1, tiek 2015-06-30 Sutartį 2 su atsakove, ieškovė jau turėjo finansinių sunkumų ir ši finansinė padėtis visoms ginčo teisinių santykių šalims buvo žinoma. Ieškovė šias sutartis vykdė sutartyse numatytais terminais ir nustatytomis sąlygomis: pagamino Įrangą, kurią perdavė trečiajam asmeniui 2015-08-26 ir už tai jai trečiasis asmuo sumokėjo visą sutarties kainą, o atsakovei buvo sumokėta taip pat sutartyje nustatyta tvarka už faktiškai atliktus darbus. Toks sutarčių vykdymas, teismo vertinimu, ieškovės atžvilgiu yra pateisinamas elementaria verslo logika gauti pelną ir mažinti visus įsiskolinimus, plėsti veiklą pagal galimybes.
  6. Teismas nurodė, kad atsakovės vienašalis įskaitymas buvo sudarytas 2015-11-18, kai atsakovė (kreditorė) įgijo reikalavimo teisę į ieškovę tik 2015-11-13, o bankroto byla ieškovei iškelta 2016-01-20, t. y. beveik po dviejų mėnesių po ginčijamo sandorio sudarymo. Įvertinęs šias aplinkybes teismas pripažino, kad atsakovės atliktas vienašalis įskaitymas buvo ekonomiškai naudingas išimtinai tik atsakovei ir sukėlė ieškovei neigiamas ekonomines pasekmes, t. y. apribojo galimybes ieškovei atsiskaityti su kitais kreditoriais. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju poreikis atsiskaityti vienašaliu įskaitymu su vienu iš kreditorių negali būti pateisinamas verslo logikos, kaip vienintelės racionalios išeities išvengti bankroto ir tęsti įmonės veiklą, standartu, kuris yra taikomas tik ieškovės, o ne atsakovės, veiksmų vertinimui siekiant pagrįsti CK 6.140 straipsnio taikymą konkrečių faktinių aplinkybių kontekste.
  7. Teismas, remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, sprendė, kad 2015-11-13 atliktas atsakovės įskaitymas yra neteisėtas, kaip pažeidžiantis skolininkės kitų kreditorių interesus, t. y. prieštaraujantis imperatyvioms CK 6.9301 straipsnio nuostatoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovės reikalavimą dėl sandorio pripažinimo niekiniu kaip prieštaraujančiu imperatyvioms CK 6.9301 straipsnio nuostatoms nuo jo sudarymo momento patenkino nenustatęs CK 6.140 straipsnyje numatytų sąlygų taikymo.
  8. Teismas nurodė, kad atsakovė savo priešpriešinį reikalavimą kildina iš 2015-11-13 atsakovės parengto atliktų darbų akto Nr. 16/12-31 28 000,00 Eur sumai, pagal kurią 2015-11-13 buvo išrašyta trečiajam asmeniui UAB „Sakuona“ PVM sąskaita-faktūra Nr. VMGT15-1756 28 000,00 Eur už atliktus defektų šalinimo darbus. Šių dokumentų pagrindu 2015-11-13 trečiasis asmuo išrašė ieškovei PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SAK 15-4858 28 000,00 Eur už defektų šalinimą pagal Sutartį 1. Šią sąskaitą-faktūrą trečiasis asmuo išrašė remiantis tuo, kad Sutarties 1 14.8. p. buvo numatyta, kad jeigu Pardavėjas nesiima priemonių, siekiant pašalinti defektus ir gedimus laiku, kaip nustatyta šiame Sutarties straipsnyje, Pirkėjas turi teisę tai padaryti savo jėgomis arba pasitelkdamas trečiąją šalį; šiuo atveju Pardavėjas apmoka už defektų ar gedimų šalinimą ir atlygina tiesioginius Pirkėjo nuostolius dėl defektų nepašalinimo laiku pagal pateiktus atitinkamus patvirtinančius dokumentus. 2015-11-13 buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2015/11/13-02, pagal kurią trečiasis asmuo ir atsakovė patvirtino, kad trečiasis asmuo UAB „Sakuona“ turi reikalavimo teisę į skolininkę UAB „Techno Wood“, o skolininkė turi prievolę UAB „Sakuona“ sumokėti 28 000,00 Eur pagal Sutartį 1 bei 2015-11-13 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SAKI5-4858 (už atsakovės vietoje ieškovės atliktus defektų šalinimo darbus). Pagal šios sutarties 3 p. naujoji kreditorė UAB „VMG Technics“ įsipareigojo UAB „Sakuona“ sumokėti 28 000,00 Eur. Pagal tokią veiksmų schemą UAB „Sakuona“ turėjo gauti 28 000,00 Eur, o atsakovė – UAB „VMG Technics“ reikalavimo teisę į 28 000,00 Eur ieškovės prievolę atlyginti už defektų šalinimo darbus. Į klausimą, ar reikalavimo teisę į 28 000,00 Eur perleidęs trečiasis asmuo gavo atlyginimą pagal reikalavimo perleidimo sutarties 3 p., teismo posėdžio metu atsakovės ir trečiojo asmens įgaliotas atstovas patvirtino, kad pagal šią reikalavimo perleidimo sutartį ir 2015-11-13 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SAKI5-4858 atsakovė UAB „VMG Technics“ trečiajam asmeniui UAB „Sakuona“ jokių mokėjimų neatliko. Atsakovės ir trečiojo asmens įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu papildomai patvirtino, kad ši 2015-11-13 reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2015/11/13-02 ir 2015-11-13 PVM sąskaita-faktūra Nr. SAKI5-4858 buvo pertekliniai atsiskaitymo už defektų šalinimo darbus veiksmai, kurių šalims sudaryti nereikėjo, nes už defektų šalinimo darbus atsakovei buvo jau iš anksto, t. y. 2015-09-04 sumokėtas 28 492,10 Eur avansas (2017-05-29 teismo posėdžio garso įrašas).
  9. Remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis apie atsakovės UAB „VMG Technics“ priešpriešinio reikalavimo teisės įgijimą ir skolos įskaitymo sandorio sudarymą likus dviem mėnesiams iki bankroto bylos iškėlimo ieškovei, teismas sprendė, kad reikalavimo teisės perleidimo sutartis buvo ne sandoris, kuriuo buvo siekiama įgyti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63. straipsnis), o tariamas sandoris, sudarytas tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių), siekiant, kad 2015-09-04 įgyta prievolė grąžinti 28 492,10 Eur skolą, t. y. prievolė grąžinti pervestą avansą, baigtųsi 2015-11-13 fiktyviai įgijus reikalavimo teisę atitinkama apimtimi, todėl teismas jį pripažino niekiniu (CK 1.86 straipsnio 1 dalis, 1.78 straipsnis). Tuo pačiu teismas sprendė, kad atsakovė UAB „VMG Technics“ priešpriešinio reikalavimo teisės neįgijo, todėl 2015-11-13 atliktas atsakovės įskaitymas laikytinas nepagrįstu, nes nebuvo įstatyme nustatytų visų atliekant įskaitymą būtinų sąlygų, o būtent atsakovės priešpriešinio reikalavimo teisės. Esant šioms aplinkybėms, teismas patenkino ieškinio reikalavimą dėl sandorio pripažinimo niekiniu nuo jo sudarymo momento kaip prieštaraujantį CK 6.130 straipsnio 1 dalies nuostatoms.
  10. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovės išdėstyta pozicija dėl rąstų rūšiavimo linijos trūkumų šalinimo kaip pagrindas paneigti atsakovės teisę į sumokėto avanso susigrąžinimą yra nepagrįsta byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Teismas nustatė, kad po Įrangos perdavimo vyko Įrangos montavimo ir derinimo darbai, kurie ir turėjo būti vykdomi pagal Sutarties 1 nuostatas. Tačiau už šiuos darbus buvo atsakingas trečiasis asmuo, o ne ieškovė. Ieškovės įsipareigojimai prieš trečiąjį asmenį pagal Sutartį 1 po Įrangos perdavimo buvo susiję tik su montavimo priežiūra, Įrangos derinimo konsultavimu ir mokymu, o įsipareigojimai prieš atsakovę pagal Sutartį 2 galėjo atsirasti tik už atsakovės faktiškai atliktus darbus pagal papildomą susitarimą arba pagal Užsakovo (ieškovės) paraišką, suderintą su Vykdytoju (atsakove).
  11. Iš atsakovės ir trečiojo asmens pateiktų darbų aktų Nr. 16, Nr. 19a, Nr. 22, Nr. 24 teismas nustatė, kad buvo įrengta aptarnavimo aikštelė prie šiukšlių konteinerio (akto Nr. 16), atlikti kišenių Nr. 12 detalių virinimo (akto Nr. 19a), rastų rūšiavimo linijos šiukšlių transporterio pažeminimo (akto Nr. 22) ir papildomų vamzdukų rąstų kišenei virinimo (akto Nr. 24) darbai, pagal kuriuos buvo atlikta darbų ir nupirkta medžiagų 1 848,03 Eur sumai. Šiuos darbus teismas vertino ne kaip rūšiuoti rąstus skirtos programinės ir techninės sistemos kaip Įrangos defektų šalinimo darbus, o kaip šios Įrangos montavimo, derinimo, infrastruktūros kūrimo darbus. Teismo vertinimu, poziciją dėl atsakovės atsikirtimų nepagrįstumo patvirtina ir ta aplinkybė, kad galutiniai darbai: rastų rūšiavimo linijos šiukšlių transporterio pažeminimo (akto Nr. 22) ir papildomų vamzdukų rąstų kišenei virinimo (akto Nr. 24) darbai buvo perduoti užsakovui UAB „Sakuona“ 2015-11-30, o rūšiavimo linijos defektų šalinimo atliktų darbų aktas Nr. 16/12-31, kuris buvo pagrindas šioje byloje trečiajam asmeniui kildinti savo reikalavimo teisę į 28 000,00 Eur defektų trūkumų šalinimo darbų nuostolius, buvo sudarytas jau 2015-11-13. Be to, 2015-11-13 sudarytas aktas yra visiškai identiškas preliminariai 2015-08-03 UAB „Vakarų medienos grupė“, kuriai priklauso atsakovė ir trečiasis asmuo, sudarytai rūšiavimo linijos defektų šalinimo lokalinei sąmatai 28 000,00 Eur, kurioje nebuvo numatyti nei konkretūs darbai nei trūkumai. Teismas pažymėjo ir tai, kad pagal pateiktus darbų aktus Nr. 16, Nr. 19a, Nr. 22, Nr. 24 nurodyta atliktų darbų kaina 1 848,03 Eur sumai neatitinka sumos, nurodytos rūšiavimo linijos defektų šalinimo atliktų darbų akte Nr. 16/12-31 – 28 000,00 Eur. Be to, 2015-09-03 defektacijos akte nurodyti defektai iš esmės atitinka tik viena pozicija pagal faktiškai atliktus rangos darbus, t. y. pagal pateiktą darbų aktą Nr. 16 – įrengti aptarnavimo aikšteles prie šiukšlių konteinerio, nors šio trūkumo teismas nevertino kaip Įrangos defekto.
  12. Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė savo teiginių dėl rąstų linijos trūkumų šalinimo pagrįstumo. Dėl to teismas sprendė, kad 2015-09-02 ieškovės ir trečiojo asmens sudarytu papildomu susitarimu prie Sutarties 1, kuriuo ieškovė įsipareigojo gautą 78 226,50 Eur sumą pervesti atsakovei už defektų šalinimo darbus pagal 2015-09-03 defektacijos aktą, buvo siekiama pakeisti Sutarties 1 atsiskaitymo tvarką, ir žinant, kad ieškovė turi finansinių sunkumų, pasilikti 28 492,10 Eur avansą toje pačioje įmonių grupėje. Teismo vertinimu, buvo sudarytas nuostolingas ir ekonomiškai nenaudingas ieškovei sandoris.
  13. Teismas sprendė, kad ieškovės ir trečiojo asmens 2015-09-02 papildomo susitarimo prie Sutarties 1 dalimi, pervedant atsakovei 28 000,00 Eur avansą, buvo suteikta nepagrįsta pirmenybė, taip pažeidžiant kitų, turinčių pirmenybės teisę gauti nustatytus mokėjimus, kreditorių teises, todėl 2015-09-02 papildomo susitarimo prie Sutarties 1 dalį dėl 28 000,00 Eur pervedimo, kaip imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantį sandorį, pripažino niekiniu ir dėl to negaliojančiu (CK 1.80 straipsnis, 6.9301 straipsnis). Kadangi pagal pripažintiną negaliojančiu 2015-09-02 papildomą susitarimą prie Sutarties 1 atsakovė UAB „VMG Technics“ gavo 28 492,10 Eur avansą, todėl teismas, pripažinęs 2015-09-02 papildomo susitarimo prie Sutarties 1 dalį dėl 28 000,00 Eur pervedimo negaliojančiu, taikė restituciją ir pagal ieškovės suformuluotą ieškinio reikalavimą šios sumos dalį, t. y. 28 000,00 Eur, priteisė iš atsakovės ieškovei.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8

  1. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „VMG Technics“ ir trečiasis asmuo UAB „Sakuona“ prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškinys ir pripažintas negaliojančiu įskaitymas 28 000 Eur sumai, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės apeliantų naudai jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, šias išlaidas priteisiant iš ieškovės administravimo išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas neatsižvelgė į apeliacinės instancijos teismo išaiškinimus. Kauno apygardos teismui 2017-03-30 nutartimi perdavus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, turėjo būti aiškinamasi, ar defektų šalinimo darbai realiai buvo atlikti ir priklausomai nuo šios pirmos instancijos teismo išvados, konstatuojama (jei nebuvo atlikti) arba ne (jei buvo atlikti) ieškovės teisė reikalauti grąžinti avansą. Tokiais nutarties motyvais apeliacinės instancijos teismas aiškiai apibrėžė iš naujo pirmos instancijos teisme nagrinėtinos bylos ribas, kurių pirmos instancijos teismas neturėjo peržengti.
    2. Teismas netinkamai kvalifikavo teisinius santykius. Teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo byloje susiklosčiusius santykius tarp ieškovės ir trečiojo asmens kvalifikavo kaip pirkimo - pardavimo teisinius santykius, o ne rangos teisinius santykius, pažeidė CK 6.644 straipsnio 1 dalies, 6.645 straipsnio nuostatas, o tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusių santykių neįvertinęs kaip subrangos teisinių santykių, - CK 6.650 straipsnio nuostatas. Netinkamas teisinių santykių kvalifikavimas lėmė neteisingą tarp šalių sudarytų susitarimų bei jais prisiimtų įsipareigojimų vertinimą.
    3. Teismas nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes bei netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nepasisakė dėl atsiskaitymo tarp ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens tvarkos bei pagrindų, nesiaiškino, kokiu tikslu ieškovė pervedė atsakovei 28 492,10 Eur avansą. Pagal Sutarties 2 4.2 p.. ieškovė įsipareigojo atsakovei sumokėti už atliktus darbus (montavimo ir remonto). Papildomo susitarimo 3.3 p. taip pat nurodyta, kad ieškovė sumoka vykdytojui už atliktus darbus per 15 kalendorinių dienų po darbų rezultato perdavimo - priėmimo. Tokią atsiskaitymo tvarką tarp byloje dalyvaujančių asmenų taip pat patvirtina 2015-09-02 papildomas susitarimas prie Sutarties 1, kuriame įtvirtinta, kad trečiasis asmuo likusią Sutarties 1 kainą, t. y. 78 226,50 Eur, perveda ieškovei, o ši tą pačią sumą per 2 darbo dienas atsakovei. Šiame papildomame susitarime prie Sutarties 1 taip pat buvo numatyta, kad ne trečiasis asmuo tiesiogiai perveda nurodytą sumą atsakovei, o ieškovė, gavusi iš trečiojo asmens pinigines lėšas, jas perveda atsakovei. Toks atsiskaitymo būdas atkartoja nurodytų Sutarties-1, Sutarties-2 bei Papildomo susitarimo nuostatas dėl atsiskaitymo tvarkos. Taigi, remiantis nurodytais susitarimais, trečiasis asmuo turėjo mokėti už montavimo, derinimo bei defektų šalinimo darbus ieškovei, o ieškovė už tuos pačius darbus atsakovei kaip subrangovui, kadangi pati jų pagal Sutartį-1 neatliko ir pasitelkė ekspertą (atsakovę). Tokia tvarka atitinka CK 6.650 str. 4 d., numatančią, kad užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų. Taigi, ieškovės 2015-09-04 atliktas pavedimas atsakovei buvo skirtas atsiskaityti už jau atliktus darbus pagal Sutartį-2 ir Papildomą susitarimą, o likusi dalis (28 492,10 Eur) kaip avansas už numatytus įrangos defektų šalinimo darbus, atliekamus Sutarties 2 ir Papildomo susitarimo pagrindu.
    4. Nepagrįsta teismo išvada, kad įrangos defektai apskritai neegzistavo. Įrangos defektai, jų pobūdis bei ieškovės pareiga juos pašalinti yra konstatuoti galiojančiais dvišaliais sandoriais. 2015-09-03 defektacijos akte šalių buvo konstatuoti įrangos defektai, taip pat ieškovės įsipareigojimas juos pašalinti. 2015-09-02 papildomame susitarime prie Sutarties-1 ieškovė įsipareigojo 2015-09-03 gautą mokėjimą iš trečiojo asmens 78 226,50 Eur sumai pagal Sutartį-1 ne vėliau kaip per 2 darbo dienas pervesti į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą, kol bus ištaisyti visi defektai ir trūkumai, nurodyti 2015-09-03 defektacijos akte. Taigi, ieškovė, pasirašydama defektacijos aktą ir papildomą susitarimą prie Sutarties-1, pripažino įrangos defektus, o taip pat įsipareigojo juos pašalinti savo sąskaita, pasitelkdama atsakovę. Ieškovė įvykdė papildomą susitarimą prie Sutarties 1 2015-09-04 pervesdama atsakovei 78 226,50 Eur sumą, įskaitant ir avansą už įrangos defektų, numatytų 2015-09-03 defektacijos akte, taisymą. Ieškovė, įvykdžiusi papildomą susitarimą prie Sutarties-1, pasirašytą defektacijos akto pagrindu, nebeteko teisės ginčyti nei šio susitarimo, nei defektacijos akte konstatuotų įrangos defektų.
    5. Teismas nepagrįstai sprendime tvirtina, kad sąmatą, kurioje defektų darbai buvo įvertinti 28 000 Eur sumai, buvo sudaryta dar iki įrangos pagaminimo ir perdavimo. Tai, kad įranga trečiajam asmeniui buvo pristatyta žymiai anksčiau negu 2015-08-23, kuomet buvo pasirašytas jos priėmimo - perdavimo aktas, patvirtina 2015 m. gegužės mėn. ieškovės ir trečiojo asmens susirašinėjimas elektroniniais laiškais, kuriuose rašoma apie įrangos montavimo darbus (1 t., b. l. 102, 106, 108, 110). Be to, įrangos priėmimas 2015-08-26 perdavimo - priėmimo aktu, neatima teisės iš rangos sutarties šalių susitarti dėl defektų šalinimo atskiru susitarimu. Šį 2015-08-26 perdavimo - priėmimo aktą trečiasis asmuo pasirašė dėl komercinio ir gamybinio būtinumo.
    6. Pirmos instancijos teismas netinkamai vertino Sutarties 1, Sutarties 2, Papildomo susitarimo bei kitų šalių sudarytų sandorių sąlygas, neįsigilino į šių sutarčių esmę, jų sąlygų tarpusavio ryšį, todėl nepagrįstai sprendė, kad pagal Sutartį 1 tam tikrus darbus įsipareigojo atlikti trečiasis asmuo, ne ieškovė. Ieškovė sutartimis įsipareigojo ne tik pagaminti ir pristatyti įrangą, bet taip pat atlikti įrangos montavimo (montavimo priežiūros), derinimo darbus, o taip pat pašalinti įrangos defektus. Todėl teismas nepagrįstai šiuos darbus priskiria trečiojo asmens prievolėms. Netinkamai vertindamas sutartimis prisiimtus ieškovės įsipareigojimus, pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atliktų darbų aktuose Nr. 16, Nr. 19a, Nr. 22, Nr. 24 nurodytus darbus turėjo savo lėšomis atlikti trečiasis asmuo.
    7. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad atsakovą pašalinti įrangos defektus pasirinko trečiasis asmuo. Iš byloje esančių įrodymų visumos spręstina, kad ieškovė sutiko, kad visus įrangos remonto darbus, įskaitant nurodytus defektacijos akte, atliks atsakovė, o taip pat įsipareigojo už juos atsiskaityti, ką ir padarė 2015-09-04 pervesdama atsakovei už defektų šalinimo darbus pagal ieškovės pasirašytą 2015-09-03 defektacijos aktą. Įstatymas nedraudžia subrangovo pasirinkime dalyvauti užsakovui.
    8. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė neatliko defektų šalinimo darbų, už kuriuos buvo pervestas avansinis mokėjimas. Atsakovė realiai atliko defektų šalinimo darbus, todėl priešingai nei konstatuojama skundžiamame sprendime, atsakovė neturėjo ir neturi prievolės šį avansą grąžinti ieškovei. Dėl šios priežasties iš atsakovės avansinis mokėjimas priteistas nepagrįstai. Ginčo tarp byloje dalyvaujančių asmenų dėl atsakovės atliktų darbų kokybės, įskaitant ir tuos, kuriems apmokėti ieškovė pervedė avansą, nėra. Aplinkybę, kad atsakovė atliko defektų šalinimo darbus, kurių bendra vertė 28 000 Eur, patvirtino trečiasis asmuo, kuris yra įrangos savininkas ir buvo tiesiogiai suinteresuotas šių defektų pašalinimu. Šias aplinkybės patvirtino atsakovės atstovas ir liudytojas V. N., kuris defektų nustatymo ir šalinimo metu buvo ieškovės vadovas. Be to, atsakovė ir trečiasis asmuo pasirašė 2015-11-13 atliktų darbų aktą Nr. 16/12-13, kuriuo abi šalys patvirtino, kad defektų šalinimo darbai yra realiai atlikti. Tai, kad defektų šalinimo darbus realiai atliko atsakovė, patvirtina ir 2015 m. rugsėjo - lapkričio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, atliktų darbų aktai Nr. 16, 19a, 22, 24,16/12-31. Taigi, teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog jos darbuotojai atliko įrangos defektų šalinimo ir derinimo darbus. Atsakovei tinkamai pašalinus defektus, ieškovei atsirado prievolė apmokėti atsakovei už atliktus įrangos defektų taisymo darbus, todėl ji turėjo teisinį pagrindą pasilikti ieškovės sumokėto avanso dalį (28 000 Eur).
    9. Ieškovės 2015-09-04 atliktas avansinis mokėjimas už defektų taisymo darbus nepažeidžia CK 6.9301 straipsnio nuostatų. Trečiasis asmuo turėjo teisinį pagrindą nemokėti likusios Sutarties 1 kainos, lygios 78 226,50 Eur, tol, kol nebus pašalinti nustatyti įrangos defektai, t. y. sustabdyti savo prievolės įvykdymą (CK 6.58 str.). Dėl šios priežasties ieškovė, norėdama gauti visą Sutarties 1 kainą, privalėjo pašalinti įrangos defektus, o jiems pašalinti, neturėdama specialių žinių, pasitelkė atsakovę. Ieškovė atsakovei turėjo 49 734,40 Eur įsiskolinimą už jau atliktus darbus. Akivaizdu, kad atsakovė nebūtų atlikusi naujų darbų prieš tai negavusi apmokėjimo už jau atliktus darbus, kurių apmokėjimo terminas buvo pradelstas. Todėl ieškovė atsakovei pervedė 78 226,50 Eur, kurių 49 734,40 Eur suma buvo skirta apmokėti atliktiems darbams, o likusi suma - 28 492,10 Eur, buvo skirta būsimiems defektų šalinimo darbams. Taigi, tiek 49 734,40 Eur dydžio mokėjimo pavedimo dalis, tiek kita mokėjimo pavedimo dalis (28 000,00 Eur) buvo skirta apmokėti už atsakovės faktiškai atliktus darbus, kurios apmokėti prievolę turėjo ieškovė. Pastaroji nekvestionuoja 49 734,40 Eur sumos pervedimo atsakovei teisėtumo, nenurodo, kad šios sumos pervedimas atsakovei kokiu nors pagrindu pažeidė ieškovės kreditorių teises ir teisėtus interesus. Ieškovė taip pat neginčijo 2015-09-04 atlikto avansinio mokėjimo, nevertino jo kaip pažeidžiančio kreditorių teises bei neprašė pripažinti negaliojančiu CK 6.9301 str. pagrindu. Šis atsakovei sumokėtas avansas ir negali būti pripažintas pažeidžiančiu ieškovės kreditorių teises net ir tuo atveju, jeigu jo pervedimo momentu (2015-09-04) ieškovė neturėjo pakankamai turto atsiskaityti su visais turimais kreditoriais, nes realiai buvo atliktas trečiojo asmens, šiam sutikus sumokėti visą Sutarties 1 kainą su sąlyga, kad bus pašalinti įrangos defektai.
    10. Teismas nepagrįstai sprendė, kad 2015-11-13 reikalavimo perleidimo sutartis yra apsimestinis sandoris (CK 1.86 str. 1 d.), siekiant, kad 2015-09-04 įgyta prievolė grąžinti 28 492,10 Eur skolą, t. y. prievolė grąžinti avansą, baigtųsi 2015-11-13 fiktyviai įgijus reikalavimo teisę atitinkama apimtimi. Nors reikalavimo teisės perleidimo sutartimi ir nebuvo perleista jokia trečiojo asmens reikalavimo teisė į atsakovę, pastaroji pati turėjo reikalavimo teisę į ieškovę dėl atliktų defektų šalinimo darbų apmokėjimo, ją įgijo atlikusi darbus ieškovės pavedimu, todėl reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo tikslas nebuvo ir negalėjo būti fiktyvios reikalavimo teisės į ieškovę sukūrimas.
    11. Teismas netinkamai aiškino įskaitymą, todėl nepagrįstai jį pripažino negaliojančiu CK 6.9301 straipsnio pagrindu. Pagal CK 6.123 straipsnį, prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma. Apeliantai sutinka, kad atsakovė turėjo prievolę ieškovei grąžinti 28 492,10 Eur avansą, tačiau ši prievolė pasibaigė atsakovei tinkamai ir laiku atlikus darbus, už kuriuos buvo sumokėtas avansas. Taigi, 2015-11-13 pasirašius atliktų darbų aktą, pasibaigė ieškovės ir atsakovės tarpusavio prievolės. Todėl atsakovei tinkamai atlikus defektų taisymo darbus, ieškovė prarado reikalavimo teisę atsakovės atžvilgiu dėl avanso grąžinimo. Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį įskaitymas yra vienas iš prievolės pasibaigimo būdu, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas arba apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymo pateikimo momentu ieškovė ir atsakovė neturėjo priešpriešinio vienarūšio reikalavimo 28 000 Eur sumai, nes atsakovės prievolė grąžinti 28 000 Eur sumą kaip avansą už defektų taisymo darbus ir atitinkamai ieškovo reikalavimo teisė šią sumą susigrąžinti pasibaigė, atsakovei tinkamai atlikus defektų šalinimo darbus. Taigi, ieškovė ginčija įskaitymą, kurio 28 000 Eur dalis, nesukėlė jokių teisinių pasekmių, nes buvo atliktas ieškovei ir atsakovei neturint jokių tarpusavio priešpriešinių vienarūšių reikalavimų šiai sumai. Šiuo atveju įskaitymas vertintinas tik kaip atsakovės pranešimas, kad ji prievolę pašalinti defektus tinkamai įvykdė, todėl avanso suma, lygi 28 000 Eur, yra skiriama apmokėti už atliktus darbus. Todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai vertino įskaitymą kaip CK 6.130 straipsnio 1 dalyje numatytą prievolių tarp ieškovės ir atsakovės pasibaigimo būdą. Įskaitymui nesant prievolės pasibaigimo būdui (atsiskaitymo būdui), jis net teoriškai negali pažeisti CK 6.9301 straipsnyje nustatytos imperatyvios atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos.
    12. Skundžiamo teismo sprendimo motyvai yra prieštaringi. Sprendime teismas konstatavo, kad reikalavimo perleidimo sutartis yra apsimestinis sandoris, sudarytas tik dėl akių, todėl teismas sprendė, kad atsakovė remiantis reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimo teisės į ieškovę neįgijo. Taigi, teismas priėjo išvados, kad įskaitymas laikytinas nepagrįstu ir realiai nebuvo atliktas, nes nebuvo įstatyme nustatytų visų atliekant įskaitymą būtinų sąlygų, būtent, atsakovės priešpriešinės reikalavimo teisės. Tuo pačiu teismas tą patį įskaitymą pripažino kaip atliktą, tačiau prieštaraujantį CK 6.9301 straipsnio imperatyvioms nuostatoms.
  2. Ieškovė BUAB „Techno Wood“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinį skundą atmesti, priteisti ieškovės naudai solidariai iš atsakovės ir trečiojo asmens visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ginčo ribas nagrinėjamoje byloje apibrėžia ne Kauno apygardos teismo 2017-03-30 nutartis, o ieškovės reikalavimai, suformuluoti ieškinyje. Be to, Kauno apygardos teismas Prienų rajono apylinkės teismo 2016-11-07 sprendimą panaikino ne iš dalies, bet visa apimtimi. Dėl to, vadovaujantis apeliantų pozicija reikštų, kad sprendžiant nagrinėjamą bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas būtų turėjęs nenustatinėti ir nevertinti dalies teisiškai reikšmingų aplinkybių, kadangi byloje nėra jokio kito teismo baigiamojo akto, kuriuo tos aplinkybės būtų nustatytas ir įvertintos.
    2. Nepagrįstas apeliantų argumentas, kad teismas netinkamai kvalifikavimo teisinius santykius, susiklosčiusius tarp byloje dalyvaujančių asmenų. Tokia pozicija apeliaciniame skunde iš esmės grindžiama Sutarties 1 pažodiniu aiškinimo metodu. Tikslu nustatyti tikrąją šalių valią, atkreiptinas dėmesys ne į atskirus Sutarties 1 punktus, bet į jos esmę. Tituliniame Sutarties 1 lape išdėstyta, kad Sutartis 1 sudaroma tarp pirkėjo (trečiojo asmens) ir pardavėjo (ieškovės) dėl prekių (rąstų rūšiavimo linijos) pirkimo ir pardavimo. Toliau šioje sutartyje jos šalys vadinamos išimtinai pirkėju ir pardavėjo, o sutarties objektas - preke. Be to, Sutarties 1 mokėjimo sąlygos (5 d.) ir priėmimas-perdavimas (13 d.) nėra būdingi rangos sutarčiai, t. y. net 90% Sutarties 1 kainos pirkėjas pardavėjui sumoka dar net neturint/nemačius sutarties objekto, o apie jo priėmimą, kaip nustatyta CK 6.662 straipsnyje, išvis nesitarta. Todėl apeliantų argumentai, kad Sutartis 1 klaidingai kvalifikuota pirkimo-perdavimo sutartimi, yra nepagrįsti, kadangi prieštarauja Sutarties 1 esmei.
    3. Nepagrįsti apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino šalių tarpusavio atsiskaitymo tvarkos. Ši tvarka buvo įvertina ir to pagrindu padaryta išvada, kad pakeitus Sutarties 1 atsiskaitymo tvarką, ieškovės kreditorių interesai buvo pažeisti. Ieškovė nurodo, kad sprendime buvo pasisakyta, kad „2015-09-02 ieškovės ir trečiojo asmens sudarytu papildomu susitarimu prie Sutarties 1, kuriuo ieškovė įsipareigojo gautą 78 226,50 Eur sumą pervesti atsakovei už defektų šalinimo darbus pagal 2015-09-03 defektacijos aktą, buvo siekiama pakeisti Sutarties 1 atsiskaitymo tvarką, ir žinant, kad ieškovė turi finansinių sunkumų, pasilikti 28 492,10 Eur avansą toje pačioje įmonių grupėje. Taigi, buvo sudarytas nuostolingas ir ekonomiškai nenaudingas ieškovei sandoris." Toliau jame nurodoma, kad „kadangi ieškovės ir trečiojo asmens 2015-09-02 papildomo susitarimo prie Sutarties 1 dalimi, pervedant atsakovei 28 000,00 Eur avansą, buvo suteikta nepagrįsta pirmenybė, taip pažeidžiant kitų, turinčių pirmenybės teisę gauti nustatytus mokėjimus, kreditorių teises, tai 2015-09-02 papildomo susitarimo prie Sutarties 1 dalis dėl 28 000,00 Eur pervedimo, kaip imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris, laikytinas niekiniu ir dėl to negaliojančiu (CK 1.80 straipsnis, 6.9301 straipsnis)".
    4. Nors apeliantai teigia, kad įrangos defektai, jų pobūdis bei ieškovės pareiga juos pašalinti yra konstatuoti galiojančiais sandoriais, kuriais apeliantai laiko 2015-09-03 defektacijos aktą, 2015-09-02 papildomą susitarimą prie Sutarties 1, tačiau ieškovės nuomone, šie dokumentai nėra patvirtinantys aplinkybes, kad byloje aptariami įrangos defektai egzistavo išties. Apeliantų aptariami dokumentai net ir galiojantys, tėra tik dalis byloje esančių įrodymų ir tik viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 str. 2 d.). Be to, nepagrįsta ir apeliantų pozicija, kad ieškovė ne tik galiojančiais ir nenuginčytais susitarimais pripažino įrangos defektus bei savo pareigą juos pašalinti, bet taip pat šiuos susitarimus patvirtino, taip nebetekdama teisės jų ginčyti, t. y. apeliantai remiasi CK 1.79 straipsnio 1 dalimi. Ieškovė pažymi, kad šalys negali niekinio sandorio patvirtinti (CPK 1.78 str. 1 d.). Be to, CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Dėl to, net jei nagrinėjamoje byloje nebūtų ieškovės prašymo pripažinti kurį nors sandorį niekiu, tai konstatuoti savo iniciatyva galėtų pats teismas.
    5. Ieškovė nesutinka su apeliantų dėstoma pozicija, kad nepagrįsta teismo išvada, jog sąmata, kurioje defektų darbai buvo įvertinti 28 000 Eur sumai, buvo sudaryta dar iki įrangos pagaminimo ir perdavimo. Kaip nurodo patys apeliantai, pagal Sutarties 1 6.6 p. pristatymas yra laikomas atliktu ir prekių pristatymo momentas yra pristatymo dokumento pasirašymo momentas. Sutarties 1 1.8 p. nurodyta, kad pristatymo dokumentas yra dokumentas, patvirtinantis prekių perdavimą vežėjui arba pirkėjui pagal šios sutarties sąlygas. Vadinasi, pristatymo momentą patvirtina ne apeliaciniame skunde nurodomi elektroniniai laiškai, o pristatymo dokumentas (Sutarties 1.8 p.). Byloje jis nepateiktas, taigi išvada apie ginčo įrangos pristatymo momentą padaryta nepagrįstai. Tuo labiau nėra pagrindo teigti, kad pristatyta žymiai anksčiau negu 2015-08-23.
    6. Pasisakydama dėl pareigos pašalinti defektus, ieškovė nurodo, kad apeliantai netinkamai aiškina Sutarties 1 turinį. Joje aiškiai sulygta, kad ieškovė trečiajam asmeniui turėjo teikti šias paslaugas: montavimo priežiūrą, paleidimą-derinimą, mokymą (Sutarties 1 3.1.3 p.). Dalyje dėl montavimo priežiūros, ieškovė pažymi, kad būtent pirkėjas, t. y. trečiasis asmuo, įsipareigojo sumontuoti įrangą (Sutarties-1 10.1 p.). Kaip ir nurodyta Sutarties 3.1.3 p. 1 papunktyje, ieškovė tik prižiūrėjo montavimą. Sutarties 1 10.3 p. detalizuojama kas laikoma šia paslauga, tarp jos nėra įrangos montavimo. Be to, pagal Sutarties 1 9.3.1 p. būtent pirkėjas, t. y. trečiasis asmuo, įsipareigojo atlikti galutinio naudotojo aikštelės pamatų ir komunikacijų įrengimo darbus, taip pat parūpinti visus įrankius ir techniką, reikalingą įrangos montavimui. Dėl to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atliktų darbų aktuose Nr. 16, Nr. 19a, Nr. 22, Nr. 24 nurodytus darbus turėjo savo lėšomis atlikti trečiasis asmuo. Šiuo aspektu ieškovė pažymi, kad jeigu minėti atliktų darbų aktai išties būtų buvę pildomi dėl defektų šalinimo darbų, tai trečiasis asmuo ar atsakovė į nagrinėjamą bylą būtų pateikę atliktų darbų aktus, kurie patvirtintų Sutarties 1 9.3.1 ir 10.1 punktuose nurodytų darbų atlikimą. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame sprendime, atliktų darbų aktuose Nr. 16, Nr. 19a, Nr. 22, Nr. 24 nurodomi darbai tik viena eilute sutampa su defektacijos aktu. Kita vertus, šis defektas (aikštelės įrengimas), pagal Sutarties-1 9.3.1 p. apskritai negali būti laikomas defektu. Galiausiai, ieškovės atžvilgiu už defektų šalinimą PVM sąskaita-faktūra buvo išrašyta 28 000 Eur suma, tuo tarpų atliktų darbų aktuose Nr. 16, Nr. 19a, Nr. 22, Nr. 24 nurodomi darbai įvertinti tik 1 848,03 Eur suma.
    7. Ieškovė nesutinka su apeliantų argumentu, kad ieškovė pasirinko atsakovę kaip subjektą ginčo defektams šalinti. Pirma, pagal papildomo susitarimo prie Sutarties 2 1.1 p., bet kokie ieškovės pavesti atsakovei atlikti darbai turėjo būti suderinami pagal darbų planą-grafiką. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo į bylą tokio darbų plano-grafiko nepateikė. Antra, papildomo susitarimo prie Sutarties 2 1.1 ar 1.2 p. neteikia pagrindo išvadai, kad ieškovė dar iki defektų nustatymo 2015-09-03 defektacijos aktu buvo pasirinkęs asmenį, t. y. atsakovę, kuri šalins įrangos defektus garantiniu laikotarpiu. Tokia išvada apeliaciniame skunde padaryta susitarimo turinį aiškinant plečiamai. Trečia, jei atsakovę atlikti tariamus defektų šalinimo darbus būtų pasirinkęs išties ieškovė, tai atsakovė būtų turėjusi atliktus darbus perduoti būtent ieškovei, o ne trečiajam asmeniui. Kaip nurodyta apeliaciniame skunde, subrangovo ir generalinio rangovo užsakovo nesieja jokie teisiniai santykiai, taigi defektų šalinimo aktai turėjo būti sudaryti tarp ieškovės ir atsakovės.
    8. Nepagrįsta apeliantų pozicija, jog ieškovės 2015-09-04 atliktas avansinis mokėjimas už defektų taisymo darbus nepažeidžia CK 6.9301 straipsnio nuostatų. Pirmosios instancijos teismas išsamiai nustatė, kad ieškovės finansinė padėtis ginčo sandorių atlikimo metu buvo prasta, visiems vykdytiniems reikalavimams padengti ieškovė neturėjo pakankamai lėšų. Šių aplinkybių nepaneigia apeliantų argumentai, kadangi dar Prienų rajono apylinkės teismo 2016-11-07 sprendimu įvardintos pačių apeliantų nurodytos aplinkybės, kad jie puikiai žinojo apie blogą ieškovės finansinę padėtį. Taigi, byloje nepaneigta bloga ieškovės finansinė padėtis, lėmusi negalimumą padengti visų vykdytinų reikalavimų. Apeliantai net neginčijo, kad prieš juos pirmenybę gauti reikalavimo patenkinimą turėjo kiti ieškovės kreditoriai. Taigi, pirmosios instancijos teismas nustatė visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad ginčijamas avansinis mokėjimas būtų pripažintas negaliojančiu CK 1.80 ir 6.9301 straipsnių pagrindu.
    9. Ieškovė, pasisakydama dėl apeliantų nurodytų argumentų dėl reikalavimo perleidimo sutarties vertinimo, pažymi, kad tariamus defektų šalinimo darbus užsakė ne ieškovė, o trečiasis asmuo. Antra, tai, kad atsakovė reikalavimo teisę ieškovės atžvilgiu įgijo ne 2015-11-13 sutarties Nr. 2015/11/13-02 ir PVM sąskaitos-faktūros Nr. VMGT15-1756, Nr. SAK15-4858 pagrindu yra nauja apeliantų pozicija. Ji pirmosios instancijos teisme nebuvo nurodyta. Dėl to remtis ja grindžiant sprendimo panaikinimo pagrindą, yra neteisėta pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį. Priešingos išvados darymui pagrindo neteikia ir apeliantų argumentai, kad ieškovei vengiant pasirašyti atliktų defektų šalinimo darbų aktą, jis 2015-11-13 buvo pasirašytas su trečiuoju asmeniu, kaip įrangos savininku. Į bylą apeliantai nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad kuris nors iš jų būtų kreipęsi į ieškovę tikslu pasirašyti atliktų defektų šalinimo darbų aktą. Dėl to, apeliantams nepaneigus, kad 2015-11-13 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2015/11/13-02 trečiasis asmuo įformino reikalavimo teisės į ieškovę perleidimą atsakovei, pirmosios instancijos teismo argumentai vertinant šios reikalavimo perleidimo sutarties galiojimą yra pagrįsti. Apeliaciniame skunde šios reikalavimo sutarties negaliojimas vertinant, kad trečiasis asmuo reikalavimo teisę į ieškovės atsakovei vis dėlto perdavė, neginčijamas.
    10. Apeliantai nepateikė jokių argumentų, kurie būtų pagrindas paneigti skundžiamu sprendimu padarytas išvadas dėl įskaitymo vertinimo kaip prieštaraujančio CK 6.9301 straipsnio nuostatoms. Ieškovė pažymi, kad ji nebuvo atsakovės užsakovas dėl tariamų defektų šalinimo darbų užsakymo. Šiuos darbus, pagal apeliantų pateiktus į bylą dokumentus, užsakė trečiasis asmuo. Tai patvirtina ir šiuo aspektu apeliantų minimi įrodymai: 2015-11-30 pranešimas dėl įskaitymo, 2015-11-13 reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2015/11/13-02; PVM sąskaita-faktūra Nr. VMGT15-1756, Nr. SAK15-4858. Kita vertus, apeliantų dėstoma pozicija yra ne tik prieštaraujanti minėtiems įrodymams, bet ir visiškai nauja, kurios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nesilaikyta, todėl vadovautis tokiu faktinių aplinkybių vertinimu nėra jokio pagrindo, nes tai prieštarautų CPK 306 straipsnio 2 dalies nuostatai.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus sprendžia dėl teisingo bylos išsprendimo.
  2. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė šias faktines aplinkybes: 2015-04-08 ieškovė UAB „Techno Wood“ ir trečiasis asmuo byloje uždaroji akcinė bendrovė „Sakuona“ sudarė Sutartį 1 dėl naujos įrangos – rąstų rūšiavimo linijos pirkimo-pardavimo. Pagal šią sutartį ieškovė (Pardavėjas) įsipareigojo suprojektuoti, pagaminti (organizuoti gamybą) ir pristatyti trečiajam asmeniui (Pirkėjui) rąstų rūšiavimo liniją, o trečiasis asmuo įsipareigojo minėtoje sutartyje nustatytais terminais ir tvarka sumokėti bendrą 782 265,00 Eur kainą (Sutarties 1 2.1 p., 3.1 p., 4.1 p. ir 5.1 p.). 2015-08-03 UAB „Vakarų medienos grupė“, kuriai kaip nustatyta byloje, priklauso atsakovė UAB „VMG Technics“ ir trečiasis asmuo UAB „Sakuona“, sudarė rūšiavimo linijos defektų šalinimo lokalinę sąmatą 28 000,00 Eur sumai, kurioje buvo numatytas nedidelis tam tikslui reikalingų medžiagų kiekis, kurių kaina – 263,73 Eur, tačiau įvardijama didelė defektų šalinimo darbų kaina – 22 876,77 Eur. (el. bylos apyrašo t. 1, b. l. 93). Nustatyta, jog 2015-08-26 ieškovė ir trečiasis asmuo pasirašė perdavimo-priėmimo aktą prie Sutarties 1, kuriuo konstatavo, kad rąstų rūšiavimo įranga pateikta ir darbai pagal Sutartį 1 atlikti pilnai, nustatytais sutartyje terminais, pirkėjas pretenzijų ieškovei neturi (el. bylos apyrašo t. 2. b.l. 109). Pagal 2015-04-08 Sutarties nuostatas UAB „Sakuona“ su ieškove visiškai atsiskaitė, 30 proc. sutarties kainos, t. y. 234 679,50 Eur buvo sumokėta 2015-05-12, 60 proc. sutarties kainos, t. y. 469 359,00 Eur buvo sumokėta 2015-06-23, 10 proc. sutarties kainos, t. y. 78 226,50 Eur buvo sumokėta 2015-09-03 (el. bylos apyrašo t. 1, b. l. 9-10, t. 2, b. l. 130, 131, 132). Tokiu būdu UAB „Sakuona“ įgijo nuosavybės teisę į rastų rūšiavimo liniją (el. bylos apyrašo t. 2, b.l. 109, 130 – 132). 2015-09-02 ieškovė UAB „Techno Wood“ ir trečiasis asmuo byloje uždaroji akcinė bendrovė „Sakuona“ sudarė papildomą susitarimą (el. bylos apyrašo t. 1, b. l. 112), kuriame ieškovė įsipareigojo 2015-09-03 iš trečiojo asmens gautą 78 226,50 Eur mokėjimą (pagal byloje esančią Sutartį Nr.2) ne vėliau kaip per 2 darbo dienas pervesti į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą, kol bus ištaisyti visi defektai ir trūkumai, nurodyti šalių surašytame 2015-09-03 defektacijos akte. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė UAB „Techno Wood“ ir trečiasis asmuo byloje UAB „Sakuona“ 2015-09-03 surašė rąstų linijos defektavimo aktą, pagal kurį buvo aprašyti 16 rąstų rūšiavimo linijos defektai (el. bylos apyrašo t. 1, b. l. 113). Akte įvardijami pagrindiniai linijos defektai-detalių virinimo ir dažymo trūkumai, nurodomas reikalingumas įrengti grindis po rąstų padavimo rampa, nurodomas reikalingumas įrengti aptarnavimo aikšteles prie šiukšlių konteinerio, pertvarą, vėdinimo įrengimą ir kt. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Sakuona“ pagal Sutarties nuostatas būtų pareikalavusi ieškovės ištaisyti linijos defektus, kurie užfiksuoti 2015-09-03 sudarytame akte. Nustatyta, kad UAB „Sakuona“ 2015-11-13 išrašė ieškovei PVM sąskaitą – faktūrą Nr. SAK15-4858, kuria pareikalavo sumokėti už atsakovės atliktus defektų šalinimo darbus pagal Sutartį 1 28 000 Eur sumai. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad UAB „Sakuona“ yra atsiskaičiusi su atsakove pagal 2015-11-13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SAK15-4858. Nežiūrinti to, kad bendrovė neturėjo jokių realių išlaidų, 2015-11-13 UAB „Sakuona“ surašė ieškovei pretenziją, kuria pateikė ieškovei aukščiau nurodytas PVM sąskaitas – faktūras ir pareikalavo sumokėti 28 000 Eur sumą jos realiai turėtų defektų šalinimo išlaidų (el. bylos apyrašo t. 2, b. l. 43). Tą pačią dieną t. y. 2015-11-13 trečiasis asmuo ir atsakovė sudarė sutartį Nr. 2015/11/13-02, kuria trečiasis asmuo perleido atsakovei 28 000 Eur dydžio reikalavimo teisę į ieškovę pagal Sutartį 1 ir 2015-11-13 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. SAK15-4858. Atsakovė 2015-11-18 pranešimu Nr. S-15-130 „Dėl reikalavimo perleidimo sutarties“ informavo ieškovę, kad perėmė 28 000 Eur ir 930,00 Eur reikalavimus į ieškovės prievoles ir juos įskaito į ieškovės turimą priešpriešinį 28 492,10 Eur (2015-09-04 sumokėtą avansą) reikalavimą bei pareikalavo sumokėti 437,90 Eur skirtumą iki 2015-11-31. Įskaitymas ieškovei buvo įteiktas 2015-11-30. 2015-11-26 pranešimu Nr. S-15-133 „Dėl mokėtinos sumos koregavimo“ buvo sumažinta Įskaityme nurodyta ieškovės atsakovei mokėtina suma iki 276,50 Eur (el. bylos apyrašo t. 1. b. l. 21, 29, 30, t. 2, b. l. 137-139).
  3. Tam, kad būtų įgyvendinta Sutartis 1, 2015-06-30 ieškovė UAB „Techno Wood“ (Užsakovas) ir atsakovė UAB „VMG Technics“ (Vykdytojas) sudarė Sutartį 2, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti ieškovei reikalingus darbus ir suteikti jai paslaugas. Tą pačią dieną t. y. 2015-06-30, tarp tų pačių šalių buvo pasirašytas Papildomas susitarimas Nr. 1 prie 2015-06-30 Sutarties 2, kurio pagrindu buvo nustatyti konkretūs darbai ir jų atlikimo vieta, t. y. atsakovė įsipareigojo pagal ieškovės pateiktą darbų planą-grafiką atlikti technologinių įrengimų remonto darbus adresu ( - ) (el. bylos apyrašo t. 1, b. l. 79-85). Atsakovė surašė Atliktų darbų aktą Nr. 40 už 2015 m. liepos mėn. bei jo pagrindu 2015-07-31 išrašė apmokėjimui PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VMGT15-1506 (17 968,50 Eur). Sekantį mėnesį atsakovė surašė Atliktų darbų aktą Nr. 44 už 2015 m. rugpjūčio mėn. bei jo pagrindu 2015-08-26 išrašė apmokėjimui PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VMGT15-1560 (29 752,94 Eur). Rugsėjo mėnesį atsakovė surašė Atliktų darbų aktą Nr. 51 už 2015 m. rugsėjo mėn. bei jo pagrindu 2015-09-29 išrašė apmokėjimui PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VMGT15-1633 (2 012,96 Eur). Bendra nurodytų sąskaitų-faktūrų sumą, kurią privalėjo apmokėti ieškovė už atsakovės suteiktas paslaugas ir atliktus darbus – 49 734,40 Eur (el. bylos apyrašo t.1, b.l. 86-92).
  4. Nustatyta, jog už atliktus darbus pagal Sutartį 2 ieškovė atsakovei sumokėjo 2015-09-04 pervesdama 78 226,50 Eur sumą, iš kurios 47 721,44 Eur suma buvo apmokėta už atliktus darbus pagal 2015-06-30 Sutartį Nr. 2 liepos ir rugpjūčio mėnesiais, 2 012,96 Eur pervestas avansas už rugsėjo mėnesį atliktus darbus, o 28492,10 Eur suma liko pas atsakovę (el. bylos apyrašo t.1, b. l. 86-92). Nustatyta, kad ieškovė 2015-09-04 pervestą atsakovei 28 492,10 Eur sumą buhalterinėje apskaitoje taip pat laikė avansu ir atsakovę laikė savo debitore (el. bylos apyrašo t. 1, b. l. 32, 33). Dėl dalies šios sumos (28000 Eur) grąžinimo ieškovei ir kilo byloje šalių esminis ginčas. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad 28000 Eur suma turi būti grąžinta ieškovei, nes 2016-01-20 Kauno apygardos teismas iškėlė ieškovei bankroto bylą, todėl ieškovės manymu atsakovės 2015-11-18 atliktas įskaitymas yra neteisėtas ir privalo būti pripažintas negaliojančiu, visų pirma tuo pagrindu, kad atsakovė neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į ieškovę. Atsakovės kildinamas reikalavimas iš ieškovės ir UAB „Sakuona“ 2015-04-08 sudarytos Sutarties 1 nepagrįstas, nes visi pagal minėtą sutartį ieškovės atlikti darbai, jų perdavimo-priėmimo metu buvo įvertinti kaip kokybiški, o jokie jų trūkumai ar defektai nustatyti tuo metu nebuvo. UAB „Sakuona“ apie atsiradusius medienos rastų rūšiavimo linijos defektus ir gedimus ieškovei nepranešė, Sutartyje 1 nustatyta tvarka nepareikalavo defektų pašalinti. Be to, ieškovė įskaitymo atlikimo metu, t. y. 2015-11-18 jau buvo faktiškai nemoki. Tai liudija Kauno apygardos teismo 2016-01-20 nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei konstatuoti faktai. Atsakovė 2015-11-18 vienašališkai atlikusi įskaitymą, pažeidė CK 6.930¹ straipsnio imperatyvias normas. Ieškovei atimta galimybė avansu atsakovei pervesta 28 000 Eur suma atsiskaityti su aukštesnės eilės kreditoriais, nei atsakovė. Dėl šių dviejų priežasčių atsakovės 2015-11-18 vienašališkai atliktas įskaitymas Nr. S15-130 privalo būti pripažintas negaliojančiu nuo jo atlikimo momento ir iš atsakovės 28 000 Eur sumokėtas avansas turi būti priteistas ieškovei.
  5. Atsikirsdami į ieškovės pareikštus reikalavimus byloje, atsakovė ir trečiasis asmuo teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, jog UAB „Sakuona“ žodžiu kreipėsi į atsakovę, prašydama pašalinti rąstų rūšiavimo linijos defektus, UAB „VMG Technics“ pasirinko todėl, kad atsakovė buvo žinoma įmonė, ji vykdė visų kitų trečiojo asmens įrenginių techninę priežiūrą ir aptarnavimą, turėjo reikiamą patirtį aptarnaujant specifinius įrenginius. UAB „VMG Technics“ kartu su atsiliepimu į ieškinį byloje pateikė 2015-11-13 atsakovės ir trečiojo asmens pasirašytą rastų rūšiavimo linijos atliktų darbų aktą Nr. 16/12-31 (el. bylos apyrašo t. 1, b. l. 94), kuriame nurodoma, kad atsakovė atliko rąstų rūšiavimo linijos defektų šalinimo darbus, kurių vertė be PVM 22876,77 Eur ir kad defektų šalinimui sunaudota 6 pjovimo ir 3 šlifavimo diskai, 1 kg elektros suvirinimo medžiagų, vienas riebokšlis, 5 kg tepalo, strypas, įvorė, kurių kaina 263, 73 Eur. Atsakovė ir trečiasis asmuo įrodinėjo, kad ieškovei 2015-04-08 d. Sutarties ir 2015-11-13 d. atliktų darbų akto Nr. 16/12-31 pagrindu kilo pareiga sumokėti 28 000 Eur už atliktus defektų šalinimo darbus, todėl reikalavimo perleidimo sutartis ir įskaitymas yra teisėti (el. bylos apyrašo t. 1. b. l. 52 – 56, 72 – 79).
  6. Prienų rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, pripažino negaliojančia atsakovės UAB „VMG Technics“ 2015-11-18 įskaitymo Nr. S15-130 dalį dėl 28 000,00 Eur dydžio skolos įskaitymo pagal 2015-04-08 Sutartį Nr. 1129/6.7 bei 2015-11-13 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SAK15-4858 nuo jos sudarymo momento, priteisė ieškovei iš atsakovės 28 000 Eur sumokėto avanso. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia atsakovė ir trečiasis asmuo, esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tomis aplinkybėmis, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes bei netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko šalių ginčą išsprendė neteisingai. Apeliantė taip pat nurodo, jog teismo sprendimo motyvai yra prieštaringi, teismas konstatavo, kad reikalavimo perleidimo sutartis yra apsimestinis sandoris, sudarytas tik dėl akių, realiai nebuvo atliktas, vėliau sprendime teismas tą patį įskaitymą pripažino kaip atliktą, tačiau prieštaraujantį CK 6.9301 straipsnio imperatyvioms nuostatoms. Apeliantė prašo panaikinti skundžiamą sprendimą, ieškinį atmesti (el. bylos apyrašo t. 4. b. l. 20 – 44).

11Dėl naujų įrodymų prijungimo

  1. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantai pateikė atsakovės UAB „VMG Technics“ apdraustųjų darbuotojų laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo iki 2015 m. lapkričio sąrašą (el. bylos apyrašo t. 4. b. l. 45 – 50), kuriuo įrodinėja tas aplinkybes, jog atsakovė šalino rąstų linijos įrangos defektus, 2016-07-23 sutartį, sudarytą tarp UAB „Sakuona“ ir trečiojo asmens, 2016-07-29 PVM sąskaitą faktūrą 16 675,80 Eur sumai (el. bylos apyrašo t. 4. b. l.51 – 59), kuriuo įrodinėja tas aplinkybes, jog turėjo sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu, kad ištaisyti paaiškėjusius defektus ginčo rąstų rūšiavimo linijoje, tam turėjo papildomų išlaidų. Teisėjų kolegija atsisako priimti naujus įrodymus tuo pagrindu, kad UAB „VMG Technics“ apdraustųjų darbuotojų laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo iki 2015 m. lapkričio sąrašą atsakovė turėjo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jį galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija atmeta prašymą prijungti 2016-07-23 sutartį, sudarytą tarp UAB „Sakuona“ ir trečiojo asmens 2016-07-29 PVM sąskaitą faktūrą 16 675,80 Eur sumai, kadangi šie įrodymai neturi jokio ryšio su byloje nagrinėjamu faktiniu pagrindu ir dalyku, nes darbai pagal šią sąskaitą faktūrą atlikti pasibaigus Sutartims Nr. 1 ir Nr.2.

12Dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu

  1. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis CK 6.130 straipsniu, tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010; 2010 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2010; 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2010; 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2013).
  2. Kad nustatyti, ar trečiasis asmuo UAB „Sakuona“ turėjo reikalavimo teisę į 28 000,00 Eur sumą už rastų rūšiavimo linijos defektų trūkumų šalinimą pagal 2015-04-08 Sutarties 1 14.8 punkto nuostatas ir 2015-11-13 atsakovės ir trečiojo asmens pasirašytą rastų rūšiavimo linijos atliktų darbų akto Nr. 16/12-31 pagrindu, pirmosios instancijos teismas tyrė byloje surinktų įrodymų visumą ir nustatė, kad UAB „Sakuona“ Sutartyje 1 nustatyta tvarka nesikreipė į ieškovę dėl defektų pašalinimo, nesumokėjo defektus šalinusiai atsakovei 28 000 Eur sumos už darbus, todėl sprendė. jog UAB „Sakuona“ neįgijo 28 000 Eur reikalavimo teisės į ieškovę ir dėl to negalėjo šios reikalavimo teisės perleisti atsakovei reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu.
  3. Teisėjų kolegija su šiomis pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis visiškai sutinka. Teisėjų kolegija nustatė, kad Sutarties 1 vykdymo metu, t. y. kai rąstų rūšiavimo linijos ieškovė dar nebuvo pagaminusi ir perdavusi trečiajam asmeniui (2015-08-26 d. priėmimo – perdavimo aktu), 2015-08-03 UAB „Vakarų medienos grupė“, kuriai, kaip nustatyta byloje, priklauso atsakovė UAB „VMG Technics“ ir trečiasis asmuo UAB „Sakuona“, sudarė rūšiavimo linijos defektų šalinimo lokalinę sąmatą 28 000,00 Eur sumai, kurioje buvo numatytas tam tikslui reikalingų medžiagų kiekis, kurių kaina – 263,73 Eur, tačiau nurodoma didelė defektų šalinimo darbų kaina – 22 876,77 Eur. (el. bylos apyrašo t. 1, b. l. 93). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2015-08-03 dienai nebuvo jokių objektyvių duomenų ir pateikta įstatymo leistinų įrodymų, kad ieškovės gaminama trečiajam asmeniui UAB „Sakuona“ rąstų rūšiavimo linija turi defektų ar kokių tai įrangos trūkumų. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2015-08-03 UAB „Vakarų medienos grupė“ sudarytoje defektų šalinimo sąmatoje nėra nurodomi jokie rąstų linijoje užfiksuoti defektai ar trūkumai, o pati lokalinė sąmata nėra pasirašyta suinteresuotų asmenų – ieškovės ir įrangos užsakovės UAB „Sakuona“. Teisėjų kolegija palygino 2015-08-03 UAB „Vakarų medienos grupė“ sudarytos defektų šalinimo sąmatos turinį su 2015-09-03 ieškovės ir trečiojo asmens sudaryto rąstų linijos defektavimo akto turiniu ir nustatė, kad šių dokumentų turinys iš esmės skiriasi. 2015-09-03 akte yra nustatyti 16 rąstų rūšiavimo linijos defektai (el. bylos apyrašo t. 1, b. l. 113), t. y. – įrangos detalių virinimo ir dažymo trūkumai, nurodomas reikalingumas įrengti grindis po rąstų padavimo rampa, nurodomas reikalingumas įrengti aptarnavimo aikšteles prie šiukšlių konteinerio, pertvarą, vėdinimo įrengimą ir kt. Iš byloje pateikto 2015-11-13 atsakovės ir trečiojo asmens pasirašyto rastų rūšiavimo linijos atliktų darbų akto Nr. 16/12-31 matyti, kad jis pagal turinį identiškas 2015-08-03 UAB „Vakarų medienos grupė“ sudarytai defektų šalinimo sąmatai, atitinka ir juose įvardijama medžiagų ir darbų kaina. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2015-09-03 akte nėra nurodoma defektų šalinimo kaina. Šių aplinkybių visuma leidžia teisėjų kolegijai spręsti, kad 2015-08-03 UAB „Vakarų medienos grupė“ sudaryta defektų šalinimo sąmata, 2015-11-13 atsakovės ir trečiojo asmens pasirašyta rastų rūšiavimo linijos atliktų darbų aktas Nr. 16/12-31 nėra susiję su ieškovės pagamintos ir perduotos trečiajam asmeniui rąstų linijos defektais, kurie nustatyti 2015-09-03 ieškovės ir trečiojo asmens sudarytame rąstų linijos defektavimo akte.
  4. Teisėjų kolegija, įvertinusi šios nutarties 21 ir 28 pastraipose nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad atsakovė UAB „VMG Technics“ neįrodė, kad trečiojo asmens žodiniu užsakymu vykdė 2015-09-03 ieškovės ir trečiojo asmens akte užfiksuotus rąstų linijos defektų šalinimo darbus iki 2015-11-13 d., kai surašė atliktų darbų aktą Nr. 16/12-31. Kad išsiaiškinti, kokius atsakovė faktiškai vykdė darbus po rąstų linijos perdavimo trečiajam asmeniui, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog po 2015-08-26 perdavimo-priėmimo akto pasirašymo, laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio iki 2015 m. lapkričio mėnesio atsakovės darbuotojai vykdė rąstų linijos montavimo ir derinimo darbus. Šią išvadą teismas grindė trečiojo asmens ir ieškovės susirašinėjimu, iš kurio matyti, kad vyko rąstų linijos įrangos montavimo ir derinimo darbai (el. bylos apyrašo t. 1, b. l. 102-111), trečiojo asmens užsakymais ir atliktų darbų aktais Nr. 16, Nr. 19a, Nr. 22, Nr. 24 (el. bylos apyrašo t. 3, b. l. 145-159). Iš nurodomų aktų turinio pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad šių darbų rezultate buvo įrengta aptarnavimo aikštelė prie šiukšlių konteinerio (akto Nr. 16), atlikti kišenių Nr. 12 detalių virinimo (akto Nr. 19a), rastų rūšiavimo linijos šiukšlių transporterio pažeminimo (akto Nr. 22) ir papildomų vamzdukų rąstų kišenei virinimo (akto Nr. 24) darbai, pagal kuriuos buvo atlikta darbų ir panaudota medžiagų 1 848,03 Eur sumai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos atsakovės atliktus darbus vertino ne kaip rąstų rūšiavimo linijos defektų šalinimo darbus, o kaip rąstų linijos įrangos montavimo, derinimo, infrastruktūros kūrimo darbus ir teisingai sprendė, jog už šiuos darbus buvo atsakingas trečiasis asmuo, o ne ieškovė. Be to, teisėjų kolegija nustatė, jog atsakovės nurodomi darbai buvo perduoti UAB „Sakuona“ 2015-11-30 (el. bylos apyrašo t. 3, b. l. 145-159), o rastų rūšiavimo linijos defektų šalinimo atliktų darbų aktas Nr. 16/12-31, kuris kaip pagrindas nurodomas šioje byloje trečiajam asmeniui ir atsakovei kildinti savo reikalavimo teisę ieškovei į 28 000,00 Eur defektų trūkumų šalinimo darbus, buvo surašytas anksčiau – 2015-11-13 ir tą pačia dieną reikalavimas perleistas atsakovei, bei atliktas ginčijamas skolų įskaitymas.
  5. Atsakovės ir trečiojo asmens teiginius kad UAB „Sakuona“ turėjo 28 000 Eur reikalavimo teisę į ieškovę, paneigia ir tos nustatytos aplinkybės, jog užsakovė „Sakuona“ Sutartyje 1 šalių nustatyta tvarka nepareikalavo ieškovę ištaisyti 2015-09-03 akte šalių nustatytus rąstų linijos defektus, ieškovė nėra atsisakiusi pagal Sutarties 14.6.1, 14.6.3, 14.6.6 punktų nuostatas pašalinti defektus, o užsakovė nėra turėjusi išlaidų trečiajam asmeniui sumokėti už faktiškai atliktus defektų šalinimo darbus 28 000 Eur sumos. Teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovės ir trečiojo asmens 2015-04-08 sudarytos rąstų linijos pirkimo pardavimo Sutarties 1 nuostatose buvo susitarta dėl paaiškėjusių rąstų linijos defektų šalinimo tvarkos: 14.6.1 punkte ieškovė įsipareigojo pašalinti visus aptiktus defektus, 14.6.3 punkte ir 14.6.6 punkte ieškovė įsipareigojo pašalinti defektus per trumpiausią įmanomą laiką, šalinimą pradedant įgyvendinti per 24 ar 48 valandas, priklausomai nuo savaitės dienos. Minėtos sutarties 14.8. punkte buvo nustatyta sąlyga – jeigu Pardavėjas (ieškovė) nesiima priemonių, siekiant pašalinti defektus ir gedimus laiku, kaip nustatyta nurodomame Sutarties straipsnyje, Pirkėjas („Sakuona“) turi teisę tai padaryti savo jėgomis arba pasitelkdamas trečiąją šalį; šiuo atveju Pardavėjas apmoka už defektų ar gedimų šalinimą ir atlygina tiesioginius Pirkėjo nuostolius dėl defektų nepašalinimo laiku pagal pateiktus atitinkamus patvirtinančius dokumentus (el. bylos apyrašo t. 1, b. l. 15). Nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, kad UAB „Sakuona“ kreipėsi į ieškovę dėl nustatytų rąstų rūšiavimo linijos defektų ištaisymo 2015-04-08 Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Byloje taip pat nustatyta, kad UAB „Sakuona“ nėra turėjusi išlaidų, kad apmokėti tretiesiems asmenims už atliktus rąstų linijos defektų šalinimo darbus. Šalys byloje neginčijo, jog UAB „Sakuona“ yra nesumokėjusi 28 000 Eur sumos UAB „Techno Wood“ pagal pastarosios pateiktą 2015-11-13 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. VMGT15-1756 (el. bylos apyrašo t. 1, b. l. 95).
  6. Šios nutarties 28 – 30 pastraipose nurodytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai sudaro pagrindą teisėjų kolegijai daryti išvadą, jog UAB „VMG Technics“ atlikti darbai rąstų linijoje pagal 2015-08-03 UAB „Vakarų medienos grupė“ sudarytą rūšiavimo linijos defektų šalinimo lokalinę sąmatą, 2015-11-13 atsakovės ir trečiojo asmens pasirašytas rastų rūšiavimo linijos atliktų darbų aktas Nr. 16/12-31, neįrodo kad UAB „Sakuona“ reikalavimo teisės perleidimo atsakovei metu t. y. 2015-11-13 d. turėjo pagal 2015-04-08 Sutartį 1 ir 2015-11-13 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. SAK15-4858 (28 000 Eur) reikalavimo teisę į ieškovę (CPK 178 straipsnis). Todėl 2015-11-13 UAB „Sakuona“ ir UAB „VMG Technics“ reikalavimų teisių perleidimo sutartis jokių teisinių pasekmių nesukūrė. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas 2015-11-13 atliktą atsakovės įskaitymą pagrįstai laikė neįrodytu, nes nebuvo įstatyme nustatytų visų atliekant įskaitymą būtinų sąlygų, o būtent atsakovės priešpriešinio reikalavimo teisės (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Esant šioms aplinkybėms, ieškinio reikalavimą dėl sandorio pripažinimo niekiniu nuo jo sudarymo momento, teismas tenkino visiškai teisėtai (CPK 178 straipsnis, CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 6.130 straipsnio 1 dalis).
  7. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė įskaitymo neteisėtumą be aukščiau minėto faktinio pagrindo (reikalavimo teisės neturėjimas) grindė ir tomis faktinėmis aplinkybėmis, jog įskaitymo atlikimo metu, t. y. 2015-11-18 ieškovė jau buvo faktiškai nemoki. Dėl to, ieškovei esant nemokiai, buvo privaloma laikytis Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Šias aplinkybes ir faktinį ieškinio pagrindą įrodo Kauno apygardos teismo 2016-01-20 nutartyje konstatuoti faktai, kad 2015 m. pabaigoje daugelio ieškovės įsiskolinimų mokėjimo terminai jau buvo suėję, o pati įmonė tais metais buvo patyrusi 434 001,00 Eur dydžio nuostolį. 2015-11-18 atsakovei vienašališkai atlikus įskaitymą, buvo pažeisti imperatyvios teisės normos, atimta galimybė ieškovei avansu pervesta 28 000,00 Eur suma atsiskaityti su aukštesnės eilės kreditoriais. Teisėjų kolegija nustatė, jog pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje (sprendimo 25 – 40 pastraipos) sprendė, kad atsakovės UAB „VMG Technics“ 2015-11-13 įskaitymas pripažintinas negaliojančiu, kadangi jis atliktas pažeidus CK 9301 straipsnio nuostatas (el. bylos apyrašo t. 4, b. l. 7 – 9). Teismas nurodomą išvadą padarė įvertinęs tas aplinkybes, kad ginčijamas sandoris buvo ekonomiškai naudingas tik atsakovei ir sukėlė ieškovei neigiamas ekonomines pasekmes, t. y. apribojo galimybes ieškovei atsiskaityti su kitais kreditoriais, kadangi įskaitymo atlikimo metu ieškovė buvo nemoki. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šios nutarties 31 pastraipoje įvertinta, jog atsakovės UAB „VMG Technics“ 2015-11-13 atliktas įskaitymas pirmosios instancijos teismo buvo pripažintas niekiniu nuo jo sudarymo momento. Sandorį pripažinus niekiniu nuo jo sudarymo momento, jis nesukelia jokių teisinių pasekmių. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, ieškovės ginčijamas byloje įskaitymas nesukėlė ir negalėjo sukelti teisinių pasekmių, tame tarpe pažeisti įstatyme nustatyto asmens atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo (CK 9301 straipsnis). Todėl teisėjų kolegija iš esmės Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimo nekeisdama, atmeta ieškovės reikalavimo dalį pripažinti 2015-11-13 atsakovės atliktą įskaitymą kaip pažeidžiantį CK 9301 straipsnio nuostatas.

13Dėl reikalavimo grąžinti sumokėtą avansą

  1. Byloje tarp šalių nekilo ginčas, kad ieškovė pervedė atsakovei 28 000 Eus avansą ir kad atsakovė turėjo prievolę grąžinti nurodomą sumą.. Apeliantai byloje pateikto apeliacinio skundo 18.11 pastraipoje nurodo, kad sutinka, jog atsakovė turėjo prievolę ieškovei grąžinti 28 492,10 Eur avansą, tačiau ši prievolė pasibaigė atsakovei tinkamai ir laiku atlikus darbus, už kuriuos buvo sumokėtas avansas. Teisėjų kolegija nustatė, jog ginčo suma atsakovei buvo perduota tokiu būdu: 2015-09-02 ieškovė ir trečiasis asmuo sudarė papildomą susitarimą prie Sutarties 1, kuriuo ieškovė įsipareigojo gautą mokėjimą 78 226,50 Eur sumoje už Sutarties 1 įvykdymą pervesti atsakovei, kol bus ištaisyti visi defektai ir trūkumai, nurodyti 2015-09-03 defektacijos akte (el. bylos apyrašo t. 1, b. l. 11, 12). Šią sumą ieškovė pervedė 2015-09-04 ir atsiskaitė su atsakove pagal Sutartį 2 už liepos – rugpjūčio mėn. faktiškai atliktus darbus. Iš šios sumos buvo apmokėta avansu už rugsėjo mėnesį atsakovės faktiškai atliktus darbus pagal Atliktų darbų aktą Nr. 51 bei jo pagrindu 2015-09-29 išrašytą apmokėjimui PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VMGT15-1633 (2 012,96 Eur), o likusi 28 492,10 Eur suma liko pas atsakovę kaip avansas (el. bylos apyrašo t. 1, b.l. 86-92). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė 2015-09-04 pervestą atsakovei 28 492,10 Eur sumą buhalterinėje apskaitoje taip pat laikė avansu ir atsakovę laikė savo debitore (el. bylos apyrašo t. 1, b. l. 32, 33). Kadangi nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, jog atsakovė 2015-09-03 defektacijos akte nurodomų trūkumų ir defektų nešalino, todėl jai kilo pareiga grąžinti avansu pervestą sumą ieškovei (CK 6.237 straipsnio 1 ir 2 dalys). Papildomas faktinis ir teisinis pagrindas grąžinti pervestą avansą atsakovei kilo teismui pripažinus 2015-11-13 įskaitymą niekiniu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Nurodomų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 28 000 Eur sumą.
  2. Esant šioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir nurodomų motyvų pagrindu teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą (skundo 18.3 – 18.10 pastraipos). Teisėjų kolegija iš dalies sutikdama su apeliantų pastabomis, išdėstytomis skundo 18.10 ir 18.11 pastraipose, pakoregavo ir pakeitė skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo motyvus, tačiau iš esmės teismo sprendimas liko nepakeistas (CK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  3. Apeliantai skunde taip pat nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į apeliacinės instancijos teismo išaiškinimus. Kauno apygardos teismui 2017-03-30 nutartimi perdavus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, turėjo būti aiškinamasi, ar defektų šalinimo darbai realiai buvo atlikti ir priklausomai nuo šios pirmosios instancijos teismo išvados, konstatuojama (jei nebuvo atlikti) arba ne (jei buvo atlikti) ieškovės teisė reikalauti grąžinti avansą (skundo 18.1 pastraipa). Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. antstolis V. M., bylos Nr. 3K-3-217/2010; 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. v. J. P., bylos Nr. 3K-3-62/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą pagal ieškovės pareikšto ieškinio faktinį pagrindą, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismo sprendime pasisakė dėl visų ieškovės pareikštų reikalavimų, tame tarpe ir dėl nurodomų apeliantų aplinkybių ar defektų šalinimo darbai realiai buvo atlikti ir dėl ieškovės teisės reikalauti grąžinti avansą.
  4. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo teiginius, kad teismas netinkamai kvalifikavo teisinius santykius byloje. Byloje nustatyta, kad ieškovė (Pardavėjas) ir trečiasis asmuo (Pirkėjas) 2015-04-08 sudarė Sutartį 1 dėl rąstų rūšiavimo linijos pirkimo ir pardavimo, pagal kurią pardavėjas įsipareigojo suprojektuoti, pagaminti (organizuoti gamybą) ir pristatyti pirkėjui Prekes ir suteikti montavimo priežiūros, paleidimo-derinimo, mokymų paslaugas (Sutarties 1 3.1.1. p., 3.1.3. p.). Sutarties 1 kaina buvo 782 265,00 Eur, į kurią įėjo visi mokesčiai ir visos tiekėjo išlaidos: priekių pakavimo, transportavimo, pristatymo, sumontavimo, derinimo, apmokymo dirbti išlaidos (Sutarties 1 4.1. p.) (el. bylos apyrašo t. 1. b.l. 9). Pagal sutarties nuostatas parduodamos įrangos pagaminimo kaina yra 732 530,60 Eur, o atliktų montavimo darbų kaina 49 734,40 Eur. Pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. CK 6.645 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jeigu atliekamų darbų pobūdis ir vertė, palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte, yra nedideli, tai sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo–pardavimo sutartimi (2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2010). Esant šioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir nurodomų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių 2015-04-08 sudarytą Sutartį 1 kvalifikavo kaip pirkimo – pardavimo sandorį. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai kvalifikavęs ginčo teisinius santykius, ginčą išsprendė iš esmė teisingai. Todėl apeliantės skundas atmetamas, o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
  5. Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 2,59 eurų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos valstybei nepriteisiamos, nes nesudaro poįstatyminiais aktais nustatytos minimalios priteistinos 3 eurų sumos (LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2014 09 23 Įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

14Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

15Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

16Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai