Byla 2-921/2012
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 9 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta iškelti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Tas anas“ bankroto bylą, civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ pareiškimą. Trečiasis asmuo L. P. įmonė

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

2Artūro Driuko, Vyto Miliaus ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

3teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 9 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta iškelti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Tas anas“ bankroto bylą, civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ pareiškimą. Trečiasis asmuo L. P. įmonė.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I. Ginčo esmė

6Byloje kilo ginčas dėl aiškinimo ir taikymo Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintų materialinių teisės normų, apibrėžiančių įmonės nemokumą kaip savarankišką pagrindą iškelti įmonei bankroto bylą.

7Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti atsakovui UAB „Tas Anas“ bankroto bylą bei bankroto administratoriumi paskirti UAB „Projektų plėtros biuras“. Nurodė, kad atsakovas netinkamai vykdė tarp ieškovo ir atsakovo sudarytas išperkamosios nuomos bei lizingo sutartis, taip pat sutartį dėl papildomo finansavimo, dėl ko ieškovui šias sutartis nutraukus, atsakovas liko skolingas ieškovui 3 500 474,43 Lt. Šią sumą sudaro 140 891,83 Lt ir 436 728,47 Lt dydžio įsiskolinimas, 1 708 932,31 Lt palūkanos, 35 541,55 Lt dydžio kitos išlaidos bei 1 178 380,27 Lt dydžio nuostoliai iš turto pardavimo.

8Trečiasis asmuo G. A. prašė atsakovui UAB „Tas Anas“ iškelti bankroto bylą bei bankroto administratoriumi paskirti UAB „Vermosa“. Nurodė, kad atsakovas trečiajam asmeniui yra skolingas 1 571 817,95 Lt. Vėliau trečiasis asmuo pateikė prašymą dėl pareiškimo atsiėmimo

9Trečiasis asmuo L. P. įmonė prašė atsakovui UAB „Tas Anas“ iškelti bankroto bylą bei bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankrotų administravimas“. Nurodė, kad atsakovas trečiajam asmeniui yra skolingas 6 000 Lt.

10II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 9 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovui UAB „Tas Anas“ bankroto bylą bei trečiojo asmens G. A. ieškinį paliko nenagrinėtą. Teismas, motyvuodamas atsisakymą kelti atsakovui bankroto bylą, nurodė, kad pagal UAB „Tas Anas“ į bylą pateiktus finansinius duomenis, 2011 m. gruodžio 1 d. įmonės turtas sudarė 4 576 395 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 2 425 184 Lt, pelnas - 98 137 Lt, pradelsti įsiskolinimai - 290 875,79 Lt, debitorinės skolos - 918 920,44 Lt. VMI pateikė teismui pažymą, kad atsakovas biudžetui neskolingas. VSDFV Vilniaus skyrius nurodė, jog atsakovas skolingas 1 079,49 Lt, tačiau atsakovas atsiliepime nurodė, jog skola Valstybinio socialinio draudimo fondui jau padengta. Byloje nėra duomenų, kad įmonė būtų sustabdžiusi ar nutraukusi savo veiklą. Teismas, įvertinęs tai, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d.), taip pat atsižvelgęs į aplinkybę, kad įmonė per praėjusius finansinius metus gavo 98 137 Lt pelną, turi 918 920,44 debitorinių skolų, o įmonės ilgalaikis turtas sudaro 807 487 Lt, padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovo UAB „Tas Anas“ nemokumo būklę. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovui bankroto byla keltina kitais pagrindais. Be to, atsakovas pateikė 3 kreditorių prašymus nekelti atsakovui bankroto bylos, nes atsakovas savo prievoles vykdo tinkamai ir laiku. Teismas ieškovo nurodomos 3 500 474,43 Lt dydžio atsakovo skolos nevertino, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes atsakovas atsiliepime su šiuo skolos dydžiu nesutiko. Teismas nurodė, kad skolininkui piniginę prievolę ginčijant, reikalavimo dydis turi būti sprendžiamas iš esmės bendra ieškininės teisenos tvarka arba jau iškeltoje bankroto byloje, bet ne bylos pagal kreditoriaus ieškinį iškėlimo stadijoje. Todėl vien galimo įsiskolinimo buvimo ar galimo skolos neapmokėjimo faktas, esant neapibrėžtam jo dydžiui bei ginčui dėl skolos fakto, negali būti savarankišku pagrindu bylai iškelti (Įmonių bankroto įstatymo 3 str., 5 str., 26 str., Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civ. byloje Nr. 2-16/2004, 2-196/2006, 2-1279/2011). Teismas ieškovui išaiškino, kad jis gali savo teises ginti kitais CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Teismas atmetė atsakovo prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi įmonės finansinę būklę galima buvo vertinti iš byloje pateiktų rašytinių dokumentų.

12III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

13Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti atsakovo UAB „Tas Anas“ bankroto bylos iškėlimo klausimą. Ieškovas atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:

  1. vien ta aplinkybė, kad atsakovas ginčija kreditoriaus reikalavimą, nekliudo teismui nagrinėti tokio kreditoriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei teismas gali patikrinti Įmonių bankroto įstatyme numatytus bankroto bylos iškėlimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-564/2006). Priešingu atveju, ieškovas prieš kreipiantis dėl bankroto bylos iškėlimo, iš pradžių tūrėtų inicijuoti bylą dėl skolos priteisimo, kas pažeistų civilinio proceso principus bei ieškovo teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdus;
  2. atsakovo atsikirtimai apie tai, kad ieškovo finansinis reikalavimas yra nepagrįstas, negali apsiriboti vien tik abstraktaus turinio teiginiais, o turi būti pagrįsti bent jau minimaliais įrodymais, įgalinančiais teismą prima facie nuspręsti dėl skolos (jos dalies) įtraukimo į atsakovo įsipareigojimų bendrą apimtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-185/2012). Kadangi ieškovas pateikė įrodymus apie atsakovo skolos faktą, teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė kelti bankroto bylą;
  3. teismas turėjo vertinti ne tik pradelstų įsipareigojimų dydį, bet ir atsakovo galimybes vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, įskaitant ir įsipareigojimus ieškovui. Paaiškėjus, kad atsakovas eilę metų negali atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, jam gali būti iškelta bankroto byla net jei pradelsti įsipareigojimai sudaro tik 1/12 turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 22 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1162/2010).

14Atsakovas UAB „Tas Anas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodo, kad teismas, įvertinęs atsakovo finansinius duomenis, nustatė, jog jis yra mokus. Be to, ieškovas neatitinka Įmonių bankroto įstatymo 3 straipsnyje įtvirtino kreditoriaus apibrėžimo. Kadangi dėl šio įsiskolinimo fakto vyksta ginčas, jis negali sudaryti bankroto bylos iškėlimo pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. sausio 8 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-16/2004, 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1279/2011). Atsakovas nesutinka su ieškovo nurodyta skolos suma, nes, kaip nurodė savo atsiliepime į ieškinį, jos net 95 procentus sudaro nesumokėtos palūkanos. Be to, ieškovas, susigrąžinęs lizingo dalykus, neteko teisės reikalauti sumokėti palūkanas už laikotarpį nuo sutarčių nutraukimo iki lizingo sutarčių termino pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1279/2010). Ieškovas, pateikdamas atsakovui įspėjimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nenurodė 1 708 932,31 Lt dydžio palūkanų kaip įsiskolinimo. Pažymi, kad 3 didžiausi atsakovo kreditoriai, kurių reikalavimai iš viso sudaro 1 023 567,26 Lt, prašo nekelti atsakovui bankroto bylos.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

17Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinti 3 savarankiški bankroto bylos iškėlimo pagrindai: 1) kai įmonė yra nemoki; 2) kai įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 3) kai įmonė viešai paskelbė ar kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Šiuo atveju byloje kilo ginčas, ar atsakovui UAB „Tas Anas“ keltina bankroto byla, remiantis pirmuoju bankroto bylos iškėlimo pagrindu – įmonės nemokumu.

18Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtinta, jog įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Iš šios teisinės nuostatos darytina išvada, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu.

19Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktą Įmonių bankroto įstatymo normų, taikytinų sprendžiant klausimą dėl skolininko pradelstų įsipareigojimų dydžio nustatymo, išaiškinimą, į pradelstų įsipareigojimų sumą neįskaitomi tie įmonės įsipareigojimai, kuriuos atsakovas ginčija teisme, jei šių įsipareigojimų dydis turi esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-564/2006). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad teisme nevyksta ginčas dėl atsakovo turimo įsiskolinimo ieškovui. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi šios bylos faktinę situaciją bei atsižvelgdama į minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, sutinka su ieškovo atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįskaičiavo į atsakovo pradelstų įsiskolinimų sumą ieškinyje nurodytos atsakovo 3 500 474,43 Lt dydžio skolos ieškovui vien tuo pagrindu, kad atsakovas su ja nesutinka, nors tarp šalių nevyko joks teisminis ginčas dėl atsakovo skolos dydžio pagrįstumo (CPK 12 ir 178 str.).

20Teisėjų kolegija pažymi, kad Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas vienintelis ribojimas, kurio kreditorius turi laikytis prieš kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo, tai yra kreditorius apie šį savo ketinimą turi pranešti skolininkui raštu. Pranešime turi būti nurodytas skolininko neįvykdytų įsipareigojimų dydis ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius kreipsis į teismą dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo. Iš šių įstatyminių nuostatų darytina išvada, kad tuo atveju, jei skolininkas nesumoka įspėjime nurodytos skolos kreditoriui per įspėjime nustatytą terminą, kreditorius įgyja teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo, nepaisant to, kad per šį laikotarpį, skola padidėjo ar atsirado naujų įsiskolinimų kitais pagrindais. Vadinasi, vien ta aplinkybė, kad skolininkui pateiktame įspėjime dėl bankroto bylos iškėlimo bei teismui pateiktame pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo įsiskolinimas kreditoriui skiriasi, nesudaro pagrindo ieškovo nebelaikyti kreditoriumi, jei skolininkas nėra sumokėjęs ieškovui (kreditoriui) įspėjime nurodytos skolos (Įmonių bankroto įstatymo 3 str.). Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, kad atsakovo 1 708 932,31 Lt įsiskolinimas ieškovui neturi būti vertinamas vien todėl, kad ieškovas, kreipdamasis į atsakovą su įspėjimu dėl bankroto bylos iškėlimo, neprašė šio įsiskolinimo apmokėti.

21Tačiau teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, kad pagal susiformavusią teismų praktiką kreditoriaus pareiškime nurodyta atsakovo įsiskolinimo suma ieškovui turi būti įskaityta į atsakovo pradelstų įsipareigojimų bendrą sumą, nebent paaiškėtų, kad bankroto bylos iškėlimo klausimas priklauso būtent nuo kreditoriaus, kuris prašo iškelti atsakovui bankroto bylą, reikalavimo pagrįstumo, o atsakovas su šiuo kreditoriaus reikalavimu nesutinka. Tokiu atveju teismas turėtų atsisakyti kelti bankroto bylą, jei būtų didesnė tikimybė, kad kreditoriaus reikalavimas nepagrįstas (pirmosios instancijos teismo nutartyje ir atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma aktualiausia šiuo klausimu Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1279/2011).

22Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškime nurodė, jog atsakovo pradelsta skola ieškovui sudaro 3 500 474,43 Lt (b.l. 1-5, t. 1). Tuo tarpu atsakovas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su didesne dalimi šio reikalavimo nesutinka (b.l. 1-9, t. 3). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad šiuo atveju ieškovo pareiškime nurodyto atsakovo įsiskolinimo dydis turi lemiamą įtaką sprendžiant dėl atsakovo nemokumo kaip bankroto bylos iškėlimo pagrindo, o atsakovas su didesne dalimi šio reikalavimo nesutinka, vertina byloje esančius įrodymus, siekiant nustatyti, ar kreditoriaus reikalavimas atsakovo ginčijamoje dalyje yra pagrįstas.

23Ieškovo pareiškime nurodyta, jog 577 620,30 Lt dydžio atsakovo įsiskolinimas susidaro iš atsakovo laiku neatliktų mokėjimų pagal lizingo, išperkamosios nuomos ir papildomo finansavimo sutartis iki jų nutraukimo bei delspinigiai. Ieškovas nurodė, kad 1 178 380,27 Lt dydžio atsakovo įsiskolinimas ieškovui susidarė, patyrus ieškovui nuostolius dėl gautos mažesnės susigrąžinto lizinguoto turto pardavimo kainos nei likusi neišpirkta turto vertė, taip pat dėl turto pardavimo išlaidų ir kitų papildomų išlaidų. Be to, ieškovas pareiškime nurodė, kad atsakovas ieškovui skolingas 1 708 932,31 Lt dydžio palūkanas pagal lizingo ir išperkamosios nuomos sutartis už laikotarpį nuo sutarčių nutraukimo iki turto išpirkimo laikotarpio pabaigos. Tuo tarpu atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad dalis ieškovo nurodomos atsakovo skolos yra nepagrįsta, nes ieškovas pardavė lizinguotą turtą už 3 kartus mažesnę kainą nei jo rinkos vertė. Taip pat atsakovas teigė, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja iš atsakovo 1 708 932,31 Lt dydžio palūkanų, numatytų sutartyse, nes pagal susiformavusią teismų praktiką, ieškovas negali reikalauti ir nuostolių, patirtų pardavus susigrąžintą turtą pigiau, ir nuostolių, kuriuos sudaro palūkanos nuo sutarčių nutraukimo dienos iki lizingo sutarčių termino pabaigos. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę, buvusią jo pardavimo trečiajam asmeniui metu, taip pat atsižvelgusi į aplinkybę, kad turtas yra Vilniaus miesto centre, sprendžia, kad ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog ieškovas, elgdamasis protingai kaip bet kuris kitas asmuo analogiškoje situacijoje, 3 nekilnojamojo turto objektus pardavė trečiajam asmeniui už vidutinę nekilnojamojo turto rinkos vertę (b.l. 104, t. 1). Dėl šios aplinkybės neįmanoma nustatyti tikslaus ieškovo nuostolių, patirtų dėl sutarčių nutraukimo, dydžio. Todėl sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, ieškovo reikalavimas dėl 2 887 312, 58 Lt nuostolių atlyginimo į atsakovo pradelstų įsipareigojimų bendrą sumą nėra įskaitomas. Tuo tarpu atsakovui nepateikus jokių argumentų dėl 577 620,30 Lt dydžio įsiskolinimo, susidariusio dėl nesumokėtų įmokų pagal sutartis bei delspinigių, nepagrįstumo, šis ieškovo reikalavimas yra įskaitomas į pradelstų atsakovo įsipareigojimų sumą.

24Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio atsakovo 2011 m. gruodžio 1 d. balanso matyti, kad atsakovas turi turto, kurio vertė 4 576 395 Lt (b.l. 15, t. 3), iš atsakovo kreditorių sąrašo matyti, kad atsakovo pradelsti įsiskolinimai (dėl kurių nevyksta ginčai teismuose) sudaro 290 875,79 Lt, į šią sumą atsakovas įskaičiavo 103 596,94 Lt dydžio pradelstą įsiskolinimą ieškovui (b.l. 13, t. 3). Atsakovas nurodė, jog jam pareikšti finansiniai reikalavimai, dėl kurių vyksta ginčai teisme, iš viso sudaro 1 105 766,70 Lt (154 010,22 + 951 756,52 Lt). Vadinasi, į atsakovo pradelstų įsipareigojimų sumą įskaičiavus ieškovo pareiškime nurodytą atsakovo įsiskolinimo dalį, kurios atsakovas neginčija, bei trečiojo asmens L. P. pareiškime nurodytą 6 000 Lt dydžio atsakovo įsiskolinimą, atsakovo bendra pradelstų įsipareigojimų suma sudaro 770 899,15 Lt (290 875,79 Lt – 103 596,94 Lt + 577 620,30 Lt + 6 000 Lt). Be to, teisėjų kolegija iš atsakovo 2011 m. gruodžio 1 d. pelno (nuostolių) ataskaitos nustatė, kad atsakovas praeitais finansiniais metais gavo 122 000 Lt grynojo pelno, o šiais – 98 137 Lt (b.l. 16, t. 3). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius atsakovo finansinius duomenis sprendžia, kad atsakovo finansinė padėtis nėra labai gera, nes atsakovo bendra pradelstų įsipareigojimų suma yra gan ženkli, o atsakovo gaunamas pelnas nėra didelis. Nepaisant to, atsakovas vykdo pelningą veiklą, yra aktyvus rinkos dalyvis, o jo pradelstų įsipareigojimų bendra suma, įskaitant ir ginčijamus teisme (1 876 665,85 Lt) neviršija pusės į atsakovo balansą įrašyto turto vertės (4 576 395 Lt). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas priėjo teisingos ir pagrįstos išvados, kad atsakovas neatitinka Įmonių bankroto įstatyme įtvirtinto nemokumo kriterijaus, todėl jam bankroto byla dėl nemokumo nėra keltina (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d., 9 str. 5 d. 1 p.). Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovo atskirojo skundo argumentus, kuriais jis įrodinėjo atsakovo nemokumą kaip bankroto bylos iškėlimo pagrindą (CPK 12 ir 178 str.).

25Teisėjų kolegija iš ieškovo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose pateiktų argumentų nustatė, kad ieškovo ir atsakovo pozicijos dėl atsakovo įsiskolinimo dydžio ieškovui iš esmės skiriasi. Būtent dėl šios priežasties, o ne dėl lėšų trūkumų, atsakovas ir nemoka ieškovui jo pareiškime nurodytos atsakovo skolos. Šią išvadą patvirtina ir byloje esančių kitų kreditorių pareiškimai, jog atsakovas pastariesiems vykdo savo įsipareigojimus (b.l. 18-20, t. 3). Todėl ieškovo atskirojo skundo argumentai, kad atsakovas nėra pajėgus atsiskaityti su ieškovu, dėl ko jam keltina bankroto byla, atmestini kaip nepagrįsti (CPK 12 ir 178 str.).

26Teisėjų kolegija ieškovui išaiškina, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą dėl įstatymo saugomų interesų ar pažeistų teisių gynimo, turi elgtis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti savo teise į teisminę gynybą, įskaitant ir kreditoriaus teise inicijuoti bankroto bylos iškėlimą skolininkui, esant akivaizdžiam ginčui dėl tikslaus skolos dydžio.

27Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 9 d. nutarties, nenustatė pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, bei CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.). Todėl ieškovo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

28Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Nutarė

29Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Artūro Driuko, Vyto Miliaus ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir... 3. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 4. Teisėjų kolegija... 5. I. Ginčo esmė... 6. Byloje kilo ginčas dėl aiškinimo ir taikymo Įmonių bankroto įstatyme... 7. Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ kreipėsi į teismą su pareiškimu,... 8. Trečiasis asmuo G. A. prašė atsakovui UAB „Tas Anas“ iškelti bankroto... 9. Trečiasis asmuo L. P. įmonė prašė atsakovui UAB „Tas Anas“ iškelti... 10. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 11. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 9 d. nutartimi atsisakė iškelti... 12. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 13. Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas... 14. Atsakovas UAB „Tas Anas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą,... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.... 17. Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinti 3... 18. Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtinta, jog įmonės... 19. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktą Įmonių bankroto įstatymo... 20. Teisėjų kolegija pažymi, kad Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 2... 21. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepimo į atskirąjį... 22. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškime nurodė, jog atsakovo pradelsta skola... 23. Ieškovo pareiškime nurodyta, jog 577 620,30 Lt dydžio atsakovo... 24. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio atsakovo 2011 m. gruodžio 1 d. balanso... 25. Teisėjų kolegija iš ieškovo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose... 26. Teisėjų kolegija ieškovui išaiškina, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo,... 27. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Swedbank... 28. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 29. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą....