Byla 2K-389/2014
Dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 6 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Vytauto Masioko ir pranešėjo Vytauto Piesliako, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. L. gynėjo advokato Mindaugo Kepenio kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 6 d. nutarties.

2Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nuosprendžiu D. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda. Iš D. L. nukentėjusiajam Ž. A. priteista 1689,26 Lt turtinės ir 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 150 Lt proceso išlaidų už teisines paslaugas; įskaityta draudimo bendrovės „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje nukentėjusiajam Ž. A. atlyginta 4778 Lt turtinė žala. Iš D. L. nukentėjusiajai A. R. priteista 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 150 Lt proceso išlaidų už teisines paslaugas; įskaityta draudimo bendrovės „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje nukentėjusiajai A. R. atlyginta 8632 Lt neturtinė žala.

3Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 6 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nuosprendis pakeistas. Iš draudimo bendrovės „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje nukentėjusiajam Ž. A. priteista 1689,26 Lt turtinės žalos. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5D. L. nuteistas už tai, kad pažeidė Kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl to buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: 2011 m. rugpjūčio 3 d., apie 20.22 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), nelygiareikšmių kelių sankryžoje, vairuodamas automobilį ,,Mazda 626“ (duomenys neskelbtini), šalutiniu keliu asfaltuotame sausame kelyje, esant saulėtam vakarui, natūraliam apšvietimui, kai matomumas iš vairuotojo kabinos 500–700 m, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neįsitikino eismo saugumu ir nedavė kelio motociklui ,,Suzuki GSX-R 600” (duomenys neskelbtini), kurį vairavo nukentėjusysis Ž. A., artėjančiam prie sankryžos pagrindiniu keliu iš kairės, taip pažeidė Kelių transporto eismo saugumo taisyklių 158 punkto reikalavimus – nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu – su juo susidūrė, dėl to eismo įvykio metu nukentėjusiajai motociklo keleivei A. R. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiajam motociklo vairuotojui Ž. A. – nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiajam automobilio keleiviui A. L. – nesunkus sveikatos sutrikdymas.

6Kasaciniu skundu nuteistojo D. L. gynėjas advokatas Mindaugas Kepenis prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ETT) dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, pateikiant šiuos klausimus: ar 1972 m. balandžio 24 d. Tarybos direktyvos 72/166/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo įgyvendinimu, suderinimo 3 straipsnyje ir 1983 m. gruodžio 30 d. Antrosios Tarybos direktyvos 84/5/EEB dėl valstybių narių teisės aktų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo 1 straipsnio 2 dalyje nustatytas privalomas žalos sveikatai atlyginimas apima ir neturtinės žalos atlyginimą; jei į šį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar 1972 m. balandžio 24 d. Tarybos direktyvos 72/166/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo įgyvendinimu, suderinimo 3 straipsnį ir 1983 m. gruodžio 30 d. Antrosios Tarybos direktyvos 84/5/EEB dėl valstybių narių teisės aktų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo 1 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad šiomis nuostatomis valstybei narei draudžiama apriboti maksimalią kompensaciją už neturtinę (moralinę) žalą, nustatant ribą, kuri yra daug mažesnė, nei direktyvose ir nacionalinės teisės aktuose nustatyta draudiko atsakomybės riba. Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartį, priteisiant iš Draudiko nukentėjusiųjų naudai visą neturtinę žalą.

7Kasaciniame skunde pažymima, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria iš D. L. nukentėjusiesiems priteista neturtinė žala, naikintina, nes toks sprendimas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnio, 111 straipsnio 1 dalies nuostatas. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatytos draudiko atsakomybės ribos neturtinės žalos srityje, nors 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2005/14/EB, kuri iš dalies keičia Tarybos direktyvas Nr. 72/166/EEB, 84/5/EEB, 88/357/EEB, 90/232/EEB ir 2000/26/EEB, jokių ribojimų nenustato. Pasak kasatoriaus, nors Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010 m. vasario 3 d. yra konstatavęs, kad įstatymo 11 straipsnis ta apimtimi, kuria nustatyta maksimali 500 eurų draudimo suma (t. y. bylos nagrinėjimo metu galiojusi draudimo suma), neprieštarauja nei konstituciniam teisinės valstybės principui, pagal kurį yra garantuojama teisė į visišką nuostolių atlyginimą, nei direktyvose nustatytoms minimalioms privalomojo draudimo sumoms, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje Nr. 2K-239/2011 yra pasisakyta dėl netiesioginio direktyvų veikimo nagrinėjant panašią situaciją dėl kreipimosi į ETT prejudicinio sprendimo, tačiau, atsižvelgiant į 2013 m. spalio 24 d. priimtus ETT sprendimus Nr. C-22/12 ir C-277/12, nacionalinių teismų aiškinimas nebeaktualus, prieštaraujantis ES teisei ir ETT formuojamai praktikai. Minėtuose prejudiciniuose sprendimuose buvo nagrinėjami klausimai, susiję su valstybių narių reglamentuotais norminiais teisės aktais, kuriuose nustatoma motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo žalos apimtis ir sąvoka. Šiose dviejose bylose ETT konstatavo, jog Direktyvą reikia aiškinti taip, kad motorinių transporto priemonių valdytojų privalomasis civilinės atsakomybės draudimas turi apimti nematerialinę žalą ir kad valstybės narės turi užtikrinti, jog pagal jų nacionalinės teisės aktus privalomasis draudimas apimtų kompensaciją už nematerialinę žalą, kurią patyrė nukentėjusiųjų per eismo įvykius asmenų artimieji, ir kad ši kompensacija būtų ne mažesnė nei Antrosios direktyvos 1 straipsnio 2 dalyje nustatytos minimalios sumos, t. y. 1 000 000 eurų. Kadangi galutinis sprendimas šioje baudžiamojoje byloje yra susijęs su Europos Sąjungos teisės aiškinimu, baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas turi kreiptis į ETT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

8Atsiliepimu į nuteistojo D. L. gynėjo advokato Mindaugo Kepenio kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas prašo kasacinį skundą atmesti.

9Atsiliepime pažymima, kad kasatorius į ETT prejudicinio sprendimo prašo kreiptis dėl tų pačių klausimų, kuriuos išnagrinėjęs 2012 m. spalio 24 d. ETT priėmė sprendimą byloje Nr. C-277/12. Skirtingai nei skunde nurodo kasatorius, ETT konstatavo, kad į Latvijos teismo antrąjį prejudicinį klausimą turėtų būti atsakyta taip: Pirmosios direktyvos 3 straipsnio 1 dalis ir Antrosios direktyvos 1 straipsnio 1 ir 2 dalys turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias motorinių transporto priemonių valdytojų privalomasis civilinės atsakomybės draudimas apima tik tokį maksimalų nematerialinės žalos atlyginimą, pagal nacionalinius teisės aktus, reglamentuojančius civilinę atsakomybę, mokėtiną artimųjų žūties per eismo įvykį atveju (skunde kalbama apie nematerialinę žalą, kurią patyrė nukentėjusiųjų per eismo įvykius artimieji), kuris yra mažesnis nei nustatytas Antrosios direktyvos 1 straipsnio 2 dalyje.

10Prokuroras, remdamasis kasacinėmis nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2011, 2K-317/2014, pažymi, kad direktyvos negali veikti tiesiogiai. Asmuo gali remtis direktyvos nuostatomis tik bylose prieš valstybę, o direktyva pati savaime negali nustatyti asmens pareigų, ja remtis kito asmens atžvilgiu nėra teisinės galimybės. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad nuo 2012 m. birželio 11 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. BPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nagrinėdamas kasacinę bylą teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, t. y. BPK nesuteikia Lietuvos Aukščiausiajam Teismui teisės taikyti Lietuvos Respublikos įstatymų priešingai, nei jie numato (šiuo atveju pakeisti teismų sprendimus įpareigojant draudimo bendrovę atlyginti neturtinę žalą daugiau nei leidžia įstatymai), todėl nėra pagrindo tenkinti ir antrąjį kasacinio skundo prašymą.

11Nuteistojo D. L. gynėjo kasacinis skundas netenkintinas.

12Dėl neturtinės žalos priteisimo

13D. L. nusikalstama veika nukentėjusiajai A. R. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiajam Ž. A. – nežymus sveikatos sutrikdymas.

14Ž. A. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1689,26 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos, A. R. – dėl 50 000 Lt neturtinės žalos.

15Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nuosprendžiu iš D. L. nukentėjusiajam Ž. A. priteista 1689,26 Lt turtinės ir 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, įskaityta draudimo bendrovės „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje nukentėjusiajam Ž. A. atlyginta 4778 Lt turtinė žala. Iš D. L. nukentėjusiajai A. R. priteista 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, įskaityta draudimo bendrovės „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje nukentėjusiajai A. R. atlyginta 8632 Lt neturtinė žala. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 6 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nuosprendis pakeistas: 1689,26 Lt turtinės žalos Ž. A. priteista iš draudimo bendrovės „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje.

16Kasatorius prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartį, priteisti iš Draudiko nukentėjusiųjų naudai visą neturtinę žalą, kurios jie prašė civiliniais ieškiniais. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės įstatymo (2007 m. birželio 11 d. redakcija) 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2009 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. birželio 10 d. yra 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (iš jų 2500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui. Iš D. L. nukentėjusiajai A. R. priteista 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš kurios 8632 Lt (2500 eurų) padengė draudimo bendrovė. Nukentėjusiajam Ž. A. 1689,26 Lt turtinės žalos priteista iš draudimo bendrovės „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje, o 4000 Lt neturtinės žalos – iš D. L.

17Taigi draudimo kompanija savo prievolę atlyginti neturtinę žalą dėl eismo įvykio visiškai įvykdė. Toks turtinės ir neturtinės žalos paskirstymas tarp Draudiko ir žalą padariusio asmens atitinka Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo reikalavimus. Teismai, spręsdami neturtinės žalos priteisimo klausimą, įstatymo nuostatų nepažeidė, nes priteisė neturtinę žalą pagal įstatyme numatytas ribas.

18Kasatorius pateikia prašymą iš draudimo bendrovės priteisti visą civiliniais ieškiniais prašomą neturtinę žalą, kreiptis į ETT dėl išaiškinimų, ar Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įstatyme numatytos priteistinos žalos ribos atitinka direktyvų nuostatas.

19Atsisakytina kreiptis į ETT. Teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Sąjungos direktyvos neveikia tiesiogiai, jų nuostatos pirmiausia skirtos valstybėms narėms, kurios, priimdamos atitinkamus nacionalinės teisės aktus, turi perkelti direktyvų nuostatas į nacionalinę teisę.

20Nacionalinio teismo pareigą aiškinant nacionalinės teisės normas atsižvelgti į direktyvos turinį (netiesioginis direktyvos veikimas) riboja bendrieji teisės principai, būtent teisinio tikrumo ir teisės negaliojimo atgaline tvarka principai. Ši pareiga pasibaigia, jeigu nacionalinė teisė negali būti pritaikyta taip, kad taikymo rezultatas būtų suderinamas su direktyvoje siekiamu rezultatu. Europos Sąjungos teisę atitinkančio aiškinimo principas negali būti pagrindas nacionalinės teisės normas aiškinti priešingai galiojančiai nacionalinei teisei.

21Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 19 d. nutartyje Nr. 2K-317/2014 buvo sprendžiamas analogiškas klausimas dėl 72/166/EEB Tarybos direktyvos 3 straipsnio ir Antrosios Tarybos direktyvos 84/5/EEB 1 straipsnio 2 dalies aiškinimo priėmus ETT sprendimus bylose C-277/12, C-22/12 ir poreikio kreiptis prejudicinio sprendimo į ETT. Kasacinės instancijos teismo nutartyje Nr. 2K-317/2014 padarytos išvados dėl kreipimosi į ETT prejudicinio sprendimo. Kasacinis skundas šioje byloje grindžiamas analogiškais aukščiau minėtos bylos kasaciniam skundui argumentais. Kasacinėje nutartyje Nr. 2K-317/2014 Teismas iš esmės patvirtino ankstesnę savo praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2011). Nesant skirtingų argumentų, palyginus su kasacinio skundo, nagrinėto priimant nutartį Nr. 2K-317/2014 argumentais, pateikiamos analogiškos minėtoje nutartyje išdėstytos išvados. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų sprendimų – precedentų, priimtų tos pačios kategorijos analogiškose bylose. Teismų precedentai yra teisės šaltiniai, rėmimasis jais yra vienodos teismų praktikos ir teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Remdamasis tokiu šaltiniu teismas turi spręsti, ar jis turi precedento galią jo nagrinėjamoje byloje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į aplinkybes tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat saistomas precedentų.

22Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

23Nuteistojo D. L. gynėjo kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nuosprendžiu D. L.... 3. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 4. Teisėjų kolegija... 5. D. L. nuteistas už tai, kad pažeidė Kelių transporto eismo saugumo... 6. Kasaciniu skundu nuteistojo D. L. gynėjas advokatas Mindaugas Kepenis prašo... 7. Kasaciniame skunde pažymima, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis,... 8. Atsiliepimu į nuteistojo D. L. gynėjo advokato Mindaugo Kepenio kasacinį... 9. Atsiliepime pažymima, kad kasatorius į ETT prejudicinio sprendimo prašo... 10. Prokuroras, remdamasis kasacinėmis nutartimis baudžiamosiose bylose Nr.... 11. Nuteistojo D. L. gynėjo kasacinis skundas netenkintinas.... 12. Dėl neturtinės žalos priteisimo... 13. D. L. nusikalstama veika nukentėjusiajai A. R. padarytas sunkus sveikatos... 14. Ž. A. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1689,26 Lt... 15. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nuosprendžiu iš D. L.... 16. Kasatorius prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 6 d.... 17. Taigi draudimo kompanija savo prievolę atlyginti neturtinę žalą dėl eismo... 18. Kasatorius pateikia prašymą iš draudimo bendrovės priteisti visą... 19. Atsisakytina kreiptis į ETT. Teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Sąjungos... 20. Nacionalinio teismo pareigą aiškinant nacionalinės teisės normas... 21. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 23. Nuteistojo D. L. gynėjo kasacinį skundą atmesti....