Byla 1A-198-175/2017

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Jurgio Kiškio ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Turauskiui, nuteistajam M. S., jo gynėjui advokatui Daliui Boreikai, nukentėjusiajam M. M., jo atstovui advokatui Petrui Selilioniui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų M. M. bei S. I. ir nuteistojo M. S. gynėjo advokato Daliaus Boreikos apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos (miesto) rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 71 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (376 Eur) – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią asmuo privalo sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Civiliniai ieškiniai patenkinti iš dalies: iš civilinio atsakovo M. S. priteista nukentėjusiajam M. M. 3500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1 122,50 Eur proceso išlaidų; S. I. priteista 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1 122,50 Eur proceso išlaidų.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

    1. M. S. nuteistas už tai, kad 2015 m. gegužės 23 d., apie 16.30 val., ( - ) mieste, ( - ) gatvių sankryžoje, neatsargiai vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. ( - ) ir įvažiuodamas į sankryžą iš šalutinio kelio, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 154 punkto reikalavimus, tai yra, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam motociklui „Honda VF750“, valst. Nr. ( - ), vairuojamam M. M., dėl to su juo susidūrė. Eismo įvykio metu žuvo motociklo keleivė A. I.- M. ir buvo nesunkiai sutrikdyta M. M. sveikata.
    2. Marijampolės rajono apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgė į tai, kad dalį ieškinio sumos atlygino draudimo bendrovė, įvertino kitas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, ir prašomą priteisti sumą sumažino.
    3. Apeliaciniame skunde nukentėjusieji M. M. ir S. I. prašo skirti byloje ekspertizę ir pavesti ekspertui atsakyti į klausimus: ar žuvusioji A. I.-M. eismo įvykio metu buvo užsisegusi šalmą ar nebuvo? Jeigu žuvusioji A. I.-M. eismo įvykio metu nebuvo užsisegusi šalmo, ar būtent šis faktas, be kitų faktų (kaltinamojo elgesio ir kt.), nulėmė ir kiek nulėmė žuvusiosios mirtį? Taip pat prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio dalį, kuria išspręstas nukentėjusiųjų civilinio ieškinio reikalavimo atsiėmimo ir kitos jo dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrįstumo klausimas tokia tvarka: priimti civilinio ieškovo M. M. civilinio ieškinio reikalavimo dėl periodinės išmokos priteisimo atsiėmimą ir ieškinio pareiškimą šioje dalyje palikti nenagrinėtu; priteisti M. M. naudai iš atsakovo M. S. dėl eismo įvykyje padarytų kūno sužalojimų patirtos neturtinės žalos (10 000 Eur) dalies atlyginimą – 7 500 Eur; priteisti M. M. naudai iš atsakovų M. S. ir UAB DK „( - )“ solidariai dėl nukentėjusiojo sutuoktinės A. I.-M. žūties autoįvykyje patirtos neturtinės žalos atlyginimą – 60 000 Eur; priteisti S. I. naudai iš M. S. ir UAB DB „( - )“ solidariai dėl nukentėjusiosios dukters A. I.-M. žūties eismo įvykyje patirtos neturtinės žalos atlyginimą – 57 700 Eur. Taip pat prašo pripažinti proceso išlaidomis nukentėjusiųjų patirtas išlaidas, susijusias su teisine pagalba nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apeliacinėje instancijoje ir išieškoti jas iš M. S. nukentėjusiųjų M. M. ir S. I. naudai.
      1. Nukentėjusiųjų manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai priėmė „atsisakymą nuo ieškinio“, o ne „ieškinio atsiėmimą“. Pagal BPK 112 straipsnio 4 dalį, jei civilinis ieškinys atmetamas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, civilinis ieškovas netenka teisės pareikšti tą patį ieškinį civilinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 139 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad ieškovas tol, kol teismas neišsiuntė ieškinio kopijos atsakovui, turi teisę atsiimti pareikštą ieškinį. Vėliau ieškinį galima atsiimti tik turint atsakovo sutikimą ir ne vėliau, kaip iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Pagal CPK 140 straipsnio 1 dalį bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad atsisako ieškinio. CPK 293 straipsnio 4 punkte numatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu ieškovas atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė. Pagal CPK 294 straipsnio 2 dalį bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Tuo tarpu pagal CPK 297 straipsnio 2 dalį, pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareiškimą palikti nenagrinėtą, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu bendra tvarka. Iš paminėtų aplinkybių matyti, kad egzistuoja esminis skirtumas tarp civilinio proceso teisės institutų: atsisakymo nuo ieškinio ir ieškinio atsiėmimo. Atsisakius nuo ieškinio, draudžiama vėl pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu. Tuo tarpu atsiėmus ieškinį, tokia galimybė pakartotinai kreiptis į teismą su ieškiniu civiliniam ieškovui išlieka. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai užkirto civiliniam ieškovui galimybę pakartotinai vėliau kreiptis su ieškiniu į teismą dėl periodinės išmokos priteisimo. M. M. pageidauja išsaugoti tokią galimybę, kadangi ieškovui nėra žinoma, ar atsakovas UAB DK „( - )“ įvykdys savo pažadą išmokėti ieškovui periodines turtinės žalos atlyginimo kompensacijas, taip pat ar šios kompensacijos bus išmokamos laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų.
      2. Skunde nesutinkama ir su teismo nuosprendžio dalimi, kuria atmesta civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo iš UAB DK „( - )“. Teismas dėl šio klausimo nurodė vienintelį motyvą, kad ieškinio dalis netenkinama, nes draudimo bendrovė išmokėjo ieškovams maksimalią pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (toliau – ir Įstatymas) leistiną 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą. Tačiau ieškinyje buvo išsamiai motyvuota, dėl ko nagrinėjamu atveju Įstatymo nuostatos, ribojančios draudimo bendrovės pareigą atlyginti neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 5000 Eur, yra neteisėtos ir nagrinėjamu atveju negali būti taikomos. Toks ribojimas prieštarauja Europos Sąjungos (toliu – ES) teisei ir tokiu atveju turėtų būti vadovaujamasi ES teisės viršenybės principu. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas priteistinos žalos suma yra žymiai didesnė: žalos asmeniui atveju – mažiausia suma yra 1 000 000 Eur kiekvienam nukentėjusiam asmeniui arba 5 000 000 Eur kiekvienam įvykiui, nepriklausomai nuo nukentėjusių asmenų skaičiaus; žalos turtui atveju – 1 000 000 Eur kiekvienam įvykiui, nepriklausomai nuo nukentėjusių asmenų skaičiaus. Kadangi Įstatymo nuostatos prieštarauja ES teisei, jomis nagrinėjamoje byloje neturėtų būti remiamasi. Teismas šiuo atveju neteisėtai taikė Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 12.3 punkto nuostatas, prieštaraujančias 2009/103/EB direktyvos nuostatoms (9 straipsnio 1 dalis) dėl neturtinės žalos dydžio ribojimo.
      3. Nukentėjusiųjų nuomone, nagrinėjamu atveju egzistuoja aplinkybės, sudarančios pagrindą teigti, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB 9 straipsnio nuostatos Lietuvos Respublikoje taikytinos tiesiogiai. Minėtos direktyvos tiesioginio veikimo sąlyga kildintina iš suformuotos Teisingumo teismo praktikos, pagal kurią direktyvos veikia tiesiogiai, kai: 1) direktyvos nuostatos yra besąlyginės ir pakankamai tikslios. Nagrinėjamu atveju direktyvos tikslumas yra akivaizdus; 2) pasibaigęs direktyvos įgyvendinimo terminas. Šiuo atveju minėtos direktyvos įgyvendinimo terminas pasibaigė dar 2012 m. birželio 11 d.; 3) direktyvos norma turi būti neįgyvendinta arba blogai įgyvendinta. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Taisyklių 12.3 punktas prieštarauja direktyvos 9 straipsniui, neteisėtai riboja neturtinės žalos atlyginimo sumą vietoj 1 000 000 Eur net iki 5 000 Eur; 4) direktyvos nuostatos turinio požiūriu yra besąlygiškos ir pakankamai aiškios arba jei jos apibrėžia teise, kuriomis asmenys gali remtis valstybės atžvilgiu. Toks aiškumas nagrinėjamu atveju kildintinas iš ES ir nacionalinės teisės prieštaros pobūdžio. Be to, dėl tokios prieštaros negalimumo yra pasisakęs Teisingumo teismas. Iš paminėto spręstina, kad draudimo bendrovei kyla pareiga atlyginti ne tik vien ribotą neturtinės žalos dydį – 5000 Eur, bet ir visą nukentėjusiųjų patirtą neturtinę žalą – po 60 000 Eur asmeniui. Nukentėjusiųjų įsitikinimu, nuosprendis šioje dalyje naikintinas ir neturtinės žalos atlyginimas priteistinas ne tik iš vieno atsakovo – kaltinamojo, bet ir iš draudimo bendrovės solidariai.
      4. Skunde nesutinkama ir su teismo sprendimu dėl nukentėjusiajam M. M. autoįvykyje patirtų sužalojimų padarytos atlygintinos neturtinės žalos (10 000 Eur) dydžio sumažinimo iki 2 500 Eur. Teismas nepagrįstai nurodė, kad draudimo kompanijos atlyginta 2 500 Eur neturtinės žalos suma visiškai atspindi nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydį. Toks teismo teiginys yra niekuo nepagrįstas ir nemotyvuotas, paremtas išimtinai pirmosios instancijos teismo samprotavimu. Pagal įstatymų reikalavimus ir suformuotą teismų praktiką draudžiama prielaidomis grįsti teismo sprendimus. Nukentėjusiųjų manymu, atlygintina neturtinės žalos suma iki 2 500 Eur sumažinta nepagrįstai dėl šių aplinkybių: 1) dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų išimtinai kaltas tik M. S.. Nukentėjusiojo neteisėtas ar rizikingas elgesys nenustatytas; 2) prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimas pagrįstas tuo, kad nukentėjusysis M. M. dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą, ilgą gydymąsi (gydymasis truko net 220 dienų), nerimą dėl ateities ir galimybių ateityje pasveikti ir gyventi pilnavertį gyvenimą; 3) nukentėjusiojo prašoma priteisti suma paremta teismų praktika analogiškose bylose; 4) atsižvelgtina į nuo 2008 m. Lietuvos Respublikoje vykusią sparčią infliaciją, ekonominio ir pragyvenimo lygio augimo faktorius, kuriuos įvertinti nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, reikalauja suformuota teismų praktika. Paminėtos aplinkybės, pasak nukentėjusiųjų, sudaro pagrindą nuosprendžio dalį naikinti ir iš kaltininko nukentėjusiajam M. M. priteisti 7 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
      5. Nukentėjusiųjų manymu, teismas neteisingai išsprendė ir neturtinės žalos dėl A. I.-M. žūties atlyginimo klausimą ir nepagrįstai sumažino iki 3 500 Eur sutuoktiniui M. M. ir iki 500 Eur mamai S. I.. Šiuo aspektu skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė solidarios atsakomybės ir neturtinės žalos atlyginimą priteisė tik iš kaltininko, nepagrįstai apribodamas draudimo bendrovės civilinę atsakomybę iki 5 000 Eur. Teismo teigimu, pagal formuojamą praktiką eismo įvykių bylose, kuriose žūsta asmenys, jų artimiesiems priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos nuo 2 896 Eur iki 57 924 Eur. Teismas, spręsdamas dėl atlygintinos žalos dydžio, atkreipė dėmesį ir į tai, kad nukentėjusioji pati pažeidė KET, nebuvo prisisegusi šalmo, tačiau tokia išvada yra akivaizdžiai nepagrįsta. Byloje nėra jokių įrodymų, kad žuvusioji buvo neužsisegusi šalmo. Ekspertas teismo posėdyje nenurodė, kad kontakto metu su kietų bukų savybių turinčiais aplinkos daiktais žuvusioji jau buvo be šalmo. Šalmo apžiūra vyko praėjus porai savaičių po įvykio. Byloje buvo svarstomas ekspertizės skyrimo klausimas, tačiau ji taip ir nebuvo paskirta. Net jei ir būtų nustatyta, kad nukentėjusioji nebuvo užsisegusi šalmo, teismas nepagrįstai prašomą priteisti sumą sumažino iki minimumo. Teismas, priteisdamas nukentėjusiesiems neturtinę žalą, iš esmės žalos dydį nustatė pagal kaltininko pasiūlytą atlyginti žalos dydį, tačiau ne pagal teismų praktiką. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį vertintini ir kaltininko parodymai, kurie yra nenuoširdūs, verčiantys abejoti prisipažinimu dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžia pagalba siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Teismas nuosprendyje taip pat tinkamai neįvertino žalos, padarytos nukentėjusiųjų psichinei ir fizinei sveikatai. Taip pat nepagrįstai neturtinės žalos atlyginimo dydžio minimizavimą grindė kaltininko nerūpestingumu ir jaunu amžiumi. Šios aplinkybės niekaip neįtakoja nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dydžio, todėl neturėjo būti vertinamos. Tas faktas, kad kaltininkas yra jauno amžiaus, neturintis fizinių ar psichinių trūkumų, dėl kurių negalėtų dirbti ir užsidirbti pakankamai lėšų atlyginti nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą, negali būti pagrindu iki minimumo sumažinti atlygintiną neturtinės žalos dydį. Paminėtų aplinkybių visuma, nukentėjusiųjų įsitikinimu, sudaro pagrindą skundžiamą nuosprendį pakeisti.
    4. Apeliaciniame skunde nuteistojo M. S. gynėjas advokatas D. Boreika (toliau – gynėjas) prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio dalį dėl proceso išlaidų priteisimo. Nukentėjusiesiems priteistą sumą sumažinti iki 35,14 Eur kiekvienam. Netenkinus šio prašymo, kiekvienam iš nukentėjusiųjų priteisti po 100 Eur proceso išlaidų.
      1. Skunde gynėjas pažymi, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali proceso išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti arba sumažinti jų dydį. Iš byloje pateiktų pinigų priėmimo kvitų matyti, kad advokatui už teisinę pagalbą ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme M. M. ir S. I. sumokėjo 2 245 Eur. Gynėjo nuomone, šiuo atveju teismas, priteisdamas visą sumą, neatsižvelgė į kaltinamojo turtinę padėtį, todėl nevertino, ar šios išlaidos yra protingos, ar jos kaltinamajam nėra per didelės. M. S. pastovių pajamų negauna, gyvena pas tėvus, mokosi, yra jauno amžiaus. Tokia charakteristika ir kitos byloje nustatytos aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad M. S. turtinė padėtis yra bloga. Priteisus visas proceso išlaidas, nuteistasis negalėtų pats atsiskaityti su civiliniais ieškovais, kadangi tokių pinigų jis neturi ir šiai dienai negali turėti. Tik baigęs mokslus, jaunas asmuo būtų priverstas bristi į skolas.
      2. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad byloje nustatytos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis prisipažino dėl padaryto nusikaltimo, nuoširdžiai gailisi, savo noru ikiteisminio tyrimo metu atlygino nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą. Byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad kaltininko turtinė padėtis yra bloga, todėl yra pagrindo priteistą proceso išlaidų sumą mažinti.
      3. Nuteistojo gynėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad byloje advokatas nukentėjusiuosius atstovavo tik kaip civilinius ieškovus, tačiau nepalaikė jokio kaltinimo, nes kaltinamasis kaltę pripažino nuo pat pradžių. Nukentėjusiųjų atstovas taip pat nedalyvavo ikiteisminio tyrimo stadijoje. Baudžiamoji byla nepriskiriama prie sudėtingų, jos nagrinėjimas vyko pakankamai trumpą laiką, įvyko keturi teismo posėdžiai. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad teismo priteista 2 245 Eur suma advokato išlaidoms atlyginti yra per didelė, neadekvati ir neproporcinga, neatitinkanti protingumo, sąžiningumo principų. Be to, nepagrįstai teismas priteisė 150 Eur, susijusių su nukentėjusiojo pretenzijos dėl draudimo išmokos parengimu ir pateikimu draudimo bendrovei. Šiuo atveju, pasak gynėjo, atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusiajai S. I. priteista 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, o proceso išlaidų suma (1 122,50 Eur) yra daugiau, nei du kartus didesnė, negu neturtinės žalos dydis. Panaši situacija yra ir su nukentėjusiajai priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti ir proceso išlaidų santykiu. Nagrinėjamoje byloje teismui patenkinus tik 3,13 procento civilinių ieškovų reikalavimų, atitinkamai turėtų būti sumažintos ir proceso (bylinėjimosi) išlaidos, t. y. iš kaltininko civilinių ieškovų naudai turėtų būti priteista 70,27 Eur proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
    5. Atsiliepime į nuteistojo M. S. gynėjo apeliacinį skundą nukentėjusieji S. I. ir M. M. prašo nuteistojo apeliacinį skundą grąžinti advokatui, kaip surašytą nesilaikant BPK 312 straipsnio 5 dalies, 323 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Jei skundas nebus grąžintas – prašo jį atmesti, o skundžiamą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
    6. Atsiliepime į apeliacinius skundus civilinis atsakovas ADB „( - )“ (buvęs pavadinimas UAB DK „( - )“) prašo nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų M. M. ir S. I. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo M. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, iš jo priteisiant mažesnę nukentėjusiųjų turėtų proceso išlaidų sumą.
    7. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusysis M. M. ir jo atstovas advokatas P. Selilionis nukentėjusiųjų apeliacinį skundą palaikė, prašė tenkinti. Nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą prašė atmesti. Nuteistasis M. S. ir jo gynėjas apeliacinį skundą palaikė, prašė tenkinti. Nukentėjusiųjų apeliacinį skundą prašė atmesti. Prokuroras nuteistojo M. S. gynėjo apeliacinį skundą prašė atmesti, kaip nepagrįstą, o nukentėjusiųjų skundą prašė tenkinti iš dalies toje dalyje, kuri susijusi su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusysis ieškinio atsisakė.
    8. Nukentėjusiųjų M. M., S. I. ir nuteistojo M. S. gynėjo advokato D. Boreikos apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

4Dėl nukentėjusiųjų apeliacinio skundo.

    1. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatyta aplinkybe, kad nukentėjusysis M. M. atsisakė reikalavimo dalies dėl turtinės žalos išieškojimo iš draudimo bendrovės. Nesutikimas grindžiamas tuo, kad tokia teismo išvada užkerta kelią nukentėjusiajam ateityje kreiptis dėl turtinės žalos atlyginimo, jei ji nebus atlyginta savanoriškai, nes ieškinio atsisakymo ir jo atsiėmimo pasekmės yra skirtingos.
    2. Apygardos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis ir dar kartą juos įvertinusi, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai dėl skirtingų ieškinio atsisakymo ir ieškinio atsiėmimo pasekmių yra pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad nukentėjusysis M. M. atsisakė reikalavimo dalies dėl turtinės žalos išieškojimo iš draudimo kompanijos, padarė neteisingą išvadą ir tokiu būdu užkirto kelią nukentėjusiajam, esant būtinumui, dėl turtinės žalos mokant periodinėmis išmokomis atlyginimo kreiptis pakartotinai. Iš tikrųjų byloje yra nukentėjusiojo M. M. atstovo advokato P. Selilionio prašymas dėl ieškinio reikalavimo atsiėmimo (2 t., b. l. 192, 193). Prašyme nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovas UAB DK „( - )“ sutinka pagal nukentėjusiojo M. M. pateiktus dokumentus mokėti periodines išmokas po 71,76 Eur kas mėnesį dėl negauto išlaikymo dėl sutuoktinės žūties, prašoma leisti šią reikalavimo dalį atsiimti. Civilinis atsakovas dėl reikalavimo atsiėmimo neprieštaravo (2 t. b. l. 195). Teismas atsisakymą priėmė ir bylą šioje dalyje nutraukė. Iš paminėtų aplinkybių nėra aišku, kuo remdamasis teismas padarė išvadą, kad nukentėjusysis ieškinio dalies atsisakė.
    3. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis). BPK civilinio ieškinio atsisakymas ar jo atsiėmimas nėra numatytas. Šias civilinio ieškovo teises reglamentuoja CPK 139, 140 straipsniai. Atsiėmus ieškinį, atsiėmimas įforminamas nutartimi ir ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Tuo tarpu ieškinio atsisakius, byla yra nutraukiama. Pagal CPK 294 straipsnio 2 dalies nuostatas, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Ieškinį palikus nenagrinėtą, pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas jį palikti nenagrinėtą, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu bendra tvarka (CPK 297 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į esamą teisinį reglamentavimą, sutinkama su skundo argumentu, kad tarp civilinio proceso teisės institutų – ieškinio atsisakymo ir ieškinio atsiėmimo – yra esminiai skirtumai. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad nukentėjusysis M. M. ieškinio dalies atsisakė ir bylą šioje dalyje nuraukus, nukentėjusysis, pasikeitus aplinkybėms, kurių pagrindu nukentėjusysis priėmė sprendimą ieškinį atsiimti, jis nebeturės galimybės kreiptis pakartotinai dėl periodinių išmokų dėl netekto išlaikymo žuvus sutuoktinei priteisimo.
    4. Įvertinusi paminėtų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, kolegija konstatuoja, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas nepagrįstai nuosprendyje nustatė, kad nukentėjusysis M. M. atsisakė civilinio ieškinio dalies dėl periodinių išmokų priteisimo ir bylą šioje dalyje nutraukė. Tokia išvada prieštarauja nukentėjusiojo raštu ir žodžiu išreikštai valiai ir užkerta galimybę nukentėjusiajam, pasikeitus aplinkybėms, pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis ateityje. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas.
    5. Nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos sprendimu draudimo bendrovės „( - )“ civilinę atsakomybę dėl neturtinės žalos atlyginimo riboti Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatyta maksimalia 5000 Eur suma tvirtinant, kad toks ribojimas prieštarauja Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB nuostatoms, taip pat Europos teisingumo Teismo suformuotai praktikai. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šie skundo teiginiai yra nepagrįsti.
    6. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad direktyva neveikia tiesiogiai. Jos nuostatos pirmiausia skirtos valstybėms narėms, kurios, priimdamos atitinkamus nacionalinės teisės aktus, turi perkelti direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-317/2014, 2016 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-942/2016). Pagal ETT praktiką direktyva pati savaime negali įpareigoti asmens ir dėl to ja iš esmės negalima remtis prieš asmenį. Todėl, net jei direktyvos nuostatos, kuriomis siekiama asmenims suteikti teisių ar nustatyti įpareigojimus, yra pakankamai aiškios, tikslios ir besąlygiškos, jomis iš esmės negali būti remiamasi bylose, kuriose šalys yra privatūs asmenys (2004 m. sausio 7 d. Sprendimo Wells, C-201/02, Rink. p. 1-0000, 56 punktas; 2004 m. spalio 5 d. Sprendimo Pfeiffer ir kt., C-397/01-C-403/01, Rink. p. 1-8835, 108, 109 punktas; 2007 m. birželio 7 d. sprendimas Carp Snc di L. Moleri e v. Corsu, C-80/06, 20 punktas). Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs tarp privačių asmenų, kuris susijęs su tinkamu (ar netinkamu) civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties dalies, kuria draudikas atlygina ne visą kaltininko padarytą neturtinę žalą, vykdymu, todėl direktyvos nuostatomis tiesiogiai negali būti remiamasi.
    7. Kasacinėje praktikoje taip pat išaiškinta, kad nacionalinio teismo pareigą aiškinant atitinkamas nacionalinės teisės normas atsižvelgti į direktyvos turinį (netiesioginis direktyvos veikimas) riboja bendrieji teisės principai, būtent teisinio tikrumo ir teisės negaliojimo atgaline tvarka principai (2009 m. liepos 16 d. Sprendimo Mono Car Styling, C-12/08, Rink. p. I-6653, 61 punktas; 2009 m. balandžio 23 d. Sprendimo Angelidaki ir kt.,C-378/07, Rink. p. I-3071, 199 punktas ir šiame punkte nurodyta Teismo praktika). Ši pareiga pasibaigia, jeigu nacionalinė teisė negali būti pritaikyta taip, kad taikymo rezultatas būtų suderinamas su direktyvoje siekiamu rezultatu. Europos Sąjungos teisę atitinkančio aiškinimo principas negali būti pagrindas nacionalinės teisės normas aiškinti priešingai galiojančiai nacionalinei teisei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-317/2014).
    8. Nagrinėjamoje byloje nėra direktyvos tiesioginio taikymo prielaidų, todėl nustatant neturtinės žalos atlyginimo klausimą iš draudimo bendrovės, yra remiamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu. Draudimo sutarties sudarymo metu draudikas vertino galimą draudimo riziką ir nustatė draudėjo už šios rizikos perkėlimą draudikui mokėtiną draudimo įmoką, vadovaudamasis minėto įstatymo nuostatomis ir jame nustatytomis draudimo sumomis. Šiuo atveju tik šioje nuostolių dalyje draudikas prisiėmė už draudėją nuostolių riziką, todėl nustačius draudiko pareigą mokėti didesnę, nei nustatyta įstatyme, draudimo sumą, tai nepagrįstai pažeistų draudiko teisėtus lūkesčius dėl draudimo sutartimi jo prisiimtų įsipareigojimų, t. y. pažeistų bendrąjį teisinio saugumo principą, todėl šioje byloje turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu ir jame nustatytomis draudimo sumomis. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-317/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-389/2014).
    9. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB DK „( - )“ dėl M. S. veiksmais padarytos neturtinės žalos nukentėjusiesiems M. M. ir S. I. išmokėjo maksimalią 5000 Eur sumą, po 2 500 Eur kiekvienam. CK 6.254 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą, todėl likęs neatlygintas neturtinės žalos dydis priteistinas iš asmens, atsakingo už neturtinės žalos padarymą. Nagrinėjamoje byloje tai ir buvo padaryta. Šių aplinkybių kontekste atkreipiamas dėmesys į tai, kad tokiu atveju, jei suinteresuoti asmenys mano, kad jie patyrė žalos dėl to, kad Lietuvos Respublika netinkamai įgyvendino atitinkamas direktyvų nuostatas, Lietuvos Respublikos atsakomybės klausimas gali būti sprendžiamas atskirame civiliniame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2011).
    10. Nukentėjusieji taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu sumažinti priteistinos neturtinės žalos dydį. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad teismas netinkamai įvertino aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, nukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, taip pat nepagrįstai neturtinės žalos sumažinimą grindė aplinkybe, kad pati žuvusioji pažeidė KET. Kolegija, dar kartą įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, pati atlikusi įrodymų tyrimą, sprendžia, kad šie nukentėjusiųjų apeliacinio skundo argumentai dėl neturtinės žalos sumažinimo pagrįsti iš dalies.
    11. Nukentėjusieji M. M. ir S. I. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, prašydami M. M. dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų iš M. S. priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (solidariai iš M. S. ir UAB DK „( - )“ 2 500 Eur (įvertinus draudimo kompanijos jau sumokėtą 2 500 Eur sumą) ir iš M. S. 5 000 Eur, ir 60 000 Eur neturtinės žalos žuvus sutuoktinei atlyginimą, šią sumą priteisiant solidariai iš M. S. ir draudimo bendrovės; nukentėjusiajai A. I. – solidariai iš M. S. ir draudimo bendrovės 57 500 Eur (įvertinus draudimo bendrovės atlygintą 2 500 Eur sumą) neturtinei žalai netekus dukros atlyginti. Dėl draudimo bendrovės sutartinių įsipareigojimų atlyginti neturtinę žalą pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas, atlygintiną sumą ribojančias maksimalia 5000 Eur suma, jau pasisakyta, todėl skundo reikalavimas atitinkamas sumas priteisti solidariai iš M. S. ir draudimo bendrovės atskirai nevertintinas, kaip neturintis teisinio pagrindo.
    12. Nukentėjusysis M. M. neturtinę žalą, kurią patyrė dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų, įvertino 10 000 Eur. Dalį šios sumos – 2500 Eur – atlygino draudimo bendrovė, todėl likusi neatlyginta suma yra 7500 Eur. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad tai, jog nukentėjusysis dėl sužalojimų, gydymosi proceso, laikino nedarbingumo, patyrė neigiamus išgyvenimus, abejonių nekelia. Įvertinęs šias aplinkybes, padarė išvadą, kad draudimo bendrovės atlyginta neturtinės žalos suma – 2500 Eur – visiškai atspindi patirtos neturtinės žalos dydį, todėl priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir iš nuteistojo M. S. nėra pagrindo. Kolegija su tokiu vertinimu šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste sutinka.
    13. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.
    14. Nukentėjusiajam M. M. dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvadoje Nr. ( - ), išanalizavus medicininius dokumentus, nustatyta, kad eismo įvykio metu M. M. diagnozuoti kairio blauzdikaulio išorinio gumburo lūžimas, dešinio stipinkaulio lūžimas tipinėje vietoje, dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžimas, kraujo išsiliejimas į kairio kelio sąnario kapsulę. Atlikta uždara dešinio stipinkaulio lūžio repozicija ir imobilizacija gipso longete, 2015 m. gegužės 25 d. operuotas. Stacionare gydytas nuo 2015 m. gegužės 23 d. iki 2015 m. birželio 5 d., išleistas ambulatoriniam gydymui. Nekelia abejonių tai, kad dėl sužalojimų, atliekamų procedūrų stacionare nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, nepatogumus, patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus. Tačiau sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo šiuo atveju atsižvelgtina ir į tai, kad gydymo procesas nebuvo komplikuotas, stacionare nukentėjusysis buvo dvi savaites, medicininių dokumentų ar kitų objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad po patirtų traumų nukentėjusysis ilgą laiką jautė sužalojimų pasekmes, dėl to buvo itin pablogėjusi jo gyvenimo kokybė, nėra. Prie civilinio ieškinio pridėtas 2016 m. vasario 18 d. išrašytas medicininis pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad nukentėjusysis dėl stacionarinio ir ambulatorinio gydymo nedarbingas buvo nuo 2015 m. gegužės 23 d. iki 2015 m. gruodžio 28 d., t. y. beveik septynis mėnesius, tačiau duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kokios aplinkybės lėmė pakankamai ilgą ambulatorinio gydymo laikotarpį (liekamųjų reiškinių šalinimas, taikomas specialus reabilitacinis gydymas ir pan.), nėra pateikta. Teisiamajame posėdyje M. M. paaiškino, kad po patirtos traumos šiuo metu jaučia dešinės rankos riešo maudimą, turi problemų dėl kelio, šiuo metu jį vis dar lanksto. Dėl neigiamų emocinių išgyvenimų, kuriuos sąlygojo patirti sužalojimai, jų sukeltas skausmas, nepatogumai, nukentėjusysis teisme plačiau nepaaiškino.
    15. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad įprastiniu atveju už nesunkų sveikatos sutrikdymą autoįvykio metu neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 579 Eur iki 2896 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-644/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-370/2013). Įvertinus aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgiant į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, spręstina, kad draudimo bendrovės nukentėjusiajam M. M. atlyginta 2 500 Eur suma dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padarytai neturtinei žalai atlyginti, nelaikytina aiškiai per maža, neproporcinga ar iš esmės prieštaraujanti aktualiai teismų praktikai bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu.
    16. Nukentėjusieji M. M. ir S. I. taip pat prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą netekus žmonos ir dukros, neturtinę žalą įvertino po 60 000 Eur. Marijampolės rajono apylinkės teismas civilinio ieškinio sumą sumažino, M. M. priteisė 3 500 Eur, o S. I. – 500 Eur, įvertinęs, kad draudimo bendrovė jau atlygino 2 500 Eur. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs neturtinės žalos nustatymo kriterijų visetą, pažeistos vertybės pobūdį, dėl neteisėtų veiksmų kilusius padarinius, apeliantų patirtus dvasinius išgyvenimus, apeliantams draudimo kompanijos išmokėtą neturtinės žalos atlyginimo dydį, nagrinėjamu atveju neteisingai nustatė priteistinos neturtinės žalos dydį M. M. netekus sutuoktinės, o S. I. – dukros.
    17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės, visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2011). Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio svarbu nustatyti bei įvertinti ir tai, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma.
    18. Dėl nuteistojo M. S. nusikalstamos veikos pasekmių nukentėjusysis M. M. neteko artimo šeimos nario – sutuoktinės, su kuria santuokoje gyveno 12 metų, iki santuokos draugavo dar 3 metus, planavo susilaukti vaikų. Šios aplinkybės rodo, kad nukentėjusiojo ir jo sutuoktinės ryšys buvo stiprus, todėl neabejojama, kad artimo žmogaus netektis nukentėjusiajam M. M. buvo itin skausmingas emociškai, turėjo ilgalaikį poveikį jo psichinei ir dvasinei būsenai (byloje pateikti duomenys, patvirtinantys, kad nukentėjusysis kreipėsi į gydytoją psichiatrą ir psichologę, konstatuotas sutrikimas dėl reakcijos į stiprų stresą). Nukentėjusioji S. I. dėl dukros žūties taip pat patyrė didelį sukrėtimą, neigiamus dvasinius išgyvenimus dėl netekties. Žuvusioji gyveno kartu su nukentėjusiąją, padėdavo mamai namų ūkyje, padėdavo rūpintis neįgaliu S. I. sūnumi. 2011 m. liepos 8 d. dėl ligos mirė nukentėjusiosios vyras, todėl netekus ir dukros nukentėjusiajai vienai tenka rūpintis namais ir neįgaliu sūnumi. Po įvykio pablogėjo tiek fizinė, tiek psichinė sveikata (iš nukentėjusiosios žodžių, po įvykio paūmėjo širdies problemos, išsirašė vaistus dėl nerimo, tai patvirtina ir rašytiniai duomenys (3 t., b. l. 21, 22)). Nekyla abejonių, kad nukentėjusieji dėl artimo žmogaus netekties patyrė sunkius dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, kuris skaudžiai paveikė jų tolesnį gyvenimą, jiems buvo padaryta negrįžtama moralinė žala.
    19. Aptariamų aplinkybių kontekste atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl sukelto eismo įvykio žuvus žmogui priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis, todėl teismų praktikoje nustatyti priteistinos neturtinės žalos dydžiai vertintini, kaip orientaciniai pagal kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, atsižvelgdamas į sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijus bei proporcingumo principą, taip pat į tai, kad M. S. eismo įvykio metu buvo blaivus, savo kaltę pripažino iš karto, gailisi dėl savo poelgio, atsiprašė nukentėjusiųjų, atlygino turtinę žalą, yra jauno amžiaus, šiuo metu nedirba, gyvena su tėvais jų išlaikomas, anksčiau neteistas, už KET pažeidimus nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, padaryta nusikalstama veika neatsargi, mano, kad po 12 000 Eur kiekvienam iš nukentėjusiųjų yra ta suma, kuri atitiks protingą balansą tarp realios kompensacijos už patirtą dvasinį skausmą ir neigiamus išgyvenimus bei žalą padariusio asmens interesų bei realaus teismo sprendimo įvykdymo reikalavimą.
    20. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nustatė, kad žuvusioji taip pat pažeidė KET reikalavimus, t. y. buvo neužsisegusi šalmo, šią aplinkybę pripažino atsakomybę lengvinančia (rizikingas nukentėjusiosios (žuvusiosios) elgesys) ir ją laikė pagrindu sumažinti priteistinos neturtinės žalos dydį M. M. ir S. I.. Ši aplinkybė buvo ginčijama tiek nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde, tiek nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, buvo atliktas įrodymų tyrimas, išreikalauti ir apžiūrėti eismo įvykio vietoje paimti šalmai, peržiūrėtos nuotraukos ir vaizdo medžiaga, išklausyti proceso dalyvių paaiškinimai (3 t., b. l. 165-167, 4 t., b. l. 9-11). Atlikus įrodymų tyrimą, aplinkybių, kurios kategoriškai patvirtintų pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytą išvadą dėl pačios žuvusiosios neatsargumo ir jos padaryto KET pažeidimo, nebuvo nustatyta. Remiantis įvykio vietos nuotraukomis ir vaizdo įrašu nustatyta, kad šalmai įvyko vietoje buvo nukritę ant žemės. Tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pagrindo išvadai, kad iki eismo įvykio nukentėjusioji šalmo nebuvo užsisegusi. Remiantis lavono apžiūros nuotraukomis nustatyta, kad ant žuvusiosios smakro yra susiformavusi mėlynė. Šią aplinkybę nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo nurodžiusi ir nukentėjusioji S. I.. Apžiūrėjus šalmus, nukentėjusysis M. M. paaiškino, kad jis dėvėjo šalmą „Nitro“, kuris nuo smūgio atsisegė ir nukrito ant žemės. Žuvusiosios šalmas nuo smūgio į viršugalvį nusimovė per priekį. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme M. M. buvo nurodęs, kad šalmus buvo užsisegęs tiek jis, tiek jo sutuoktinė. Šios pozicijos laikėsi ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. 2015 m. birželio 3 d. daiktų apžiūros protokole fiksuota, kad šalmų „Nitro“ ir „Nexo“ diržiukai yra atsegti, tačiau iš prie apžiūros esančių nuotraukų matyti, kad nuotraukose fiksuotas vaizdas ir užrašai prie jų nesutampa, be to, šalmų apžiūra atlikta praėjus kelioms dienoms po įvykio. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apžiūrėjus spalvotas ir išdidintas įvykio vietoje užfiksuotų šalmų nuotraukas daryti neabejotiną išvadą, kad šalmo „Nexo“ dirželis, kurį dėvėjo žuvusioji, atsisegęs, negalima.
    21. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir abejonėmis. Visos teismo nustatytos aplinkybės turi būti pagrįstos objektyviais, patikimais ir abejonių nekeliančiais įrodymais. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje esančius duomenis taip pat aplinkybes, nustatytas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, vienareikšmiškai spręsti, kad nukentėjusioji nebuvo užsisegusi šalmo, kaip tai konstatuota nuosprendyje, negalima. Nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde ir nagrinėjant bylą teisme buvo prašoma skirti ekspertizę siekiant nustatyti, ar nukentėjusioji buvo užsisegusi šalmą, tačiau šis prašymas, įvertinus įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje gautus papildomus duomenis, taip pat duomenis, surinktus ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, motyvuota nutartimi buvo atmestas. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatyta aplinkybė, kad žuvusiosios elgesys buvo rizikingas, t. y., ji nebuvo užsisegusi šalmo ir tokiais veiksmais pažeidė KET 204 punkto reikalavimus, šalintina, kaip neatitinkanti faktinių aplinkybių.

5Dėl nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo.

    1. Nuteistojo M. S. gynėjo advokato apeliaciniame skunde kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo klausimai nėra ginčijami. Tačiau nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš nuteistojo visas nukentėjusiųjų turėtas proceso išlaidas advokato paslaugoms pirmosios instancijos teisme apmokėti.
    2. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu iš M. S. nukentėjusiesiems S. I. ir M. M. priteista po 1122,50 Eur, iš viso 2245 Eur, proceso išlaidų už advokato suteiktas paslaugas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Neginčijama aplinkybė, kad nukentėjusieji turi teisę gauti turėtų išlaidų dėl neteisėtų kaltininko veiksmų atlyginimą. Tačiau, kolegijos vertinimu, šioje yloje nustatytų aplinkybių kontekste yra pagrindas pasinaudoti BPK 106 straipsnio 2 dalyje teismui suteikta teise sumažinti priteistinų proceso išlaidų sumą.
    3. Nagrinėjamoje byloje M. S. nuo pat proceso pradžios prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byloje nustatytų faktinių eismo įvykio aplinkybių neneigė. Advokato P. Selilionio nukentėjusiesiems suteiktų teisinių paslaugų apimtis šioje byloje iš esmės yra susijusi tik su klausimais dėl civilinio ieškinio turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Baudžiamoji byla nelaikytina sudėtinga, jos tyrimas ir nagrinėjimas dėl kaltinamojo pozicijos nebuvo apsunkintas ar užvilkintas, bylos apimtis nedidelė (pirmosios instancijos teisme ją sudarė trys tomai), byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi teisės aiškinimo ar taikymo klausimai. Nuteistojo turtinė padėtis taip pat pripažįstama faktoriumi, į kurį atsižvelgiama sprendžiant dėl proceso išlaidų dydžio. Šiuo atveju nuteistasis M. S. yra jauno amžiaus, neseniai baigęs mokslus, neturintis darbo ar kito pajamų šaltinio. Gyvena pas tėvus ir yra jų išlaikomas. Paminėtos aplinkybės, taip pat tai, kad nukentėjusiųjų pareikštas civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, priteistos sumos neturtinei žalai, kurią nuteistasis taip pat privalės atlyginti, dydis, kolegijos vertinimu sudaro pakankamą pagrindą pirmosios instancijos teismo priteistą 2245 Eur sumą mažinti iki 800 Eur, po 400 Eur kiekvienam iš nukentėjusiųjų.

6Dėl proceso išlaidų apeliacinėje instancijoje.

    1. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiųjų atstovas advokatas P. Selilionis pateikė prašymą atlyginti nukentėjusiųjų turėtas proceso išlaidas apeliacinėje instancijoje, kurias sudaro 1740 Eur, pridėjo šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (3 t., b. l. 183-190).
    2. Proceso išlaidų atlyginimą pirmosios instancijos teisme reglamentuojančios nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Tačiau šiuo atveju, nusprendžiant išieškoti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, be kitų aplinkybių būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-431/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2017 m. gegužės 9 d. ir kt.).
    3. Baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta pagal nukentėjusiųjų M. M. ir S. I. bei nuteistojo M. S. gynėjo advokato D. Boreikos apeliacinius skundus. Nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde keliami klausimai, susiję su neturtinės žalos dydžiu, skundo reikalavimai grindžiami iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo vertintos ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Advokatas P. Selilionis nukentėjusiuosius byloje atstovavo nuo pat proceso pradžios, todėl bylos aplinkybės jam buvo žinomos, nereikėjo papildomo laiko susipažinti su byla, ją išanalizuoti ir įvertinti. Nuteistojo apeliaciniame skunde ginčijama tik ta nuosprendžio dalis, kuris susijusi su proceso išlaidų nukentėjusiesiems priteisimu, M. S. ir apeliacinėje instancijoje savo kaltės ir pareigos atlyginti žalą neginčijo. Byloje buvo atliktas įrodymų tyrimas, tačiau tik dėl aplinkybės, ar žuvusioji eismo įvykio metu buvo užsisegusi šalmą, procesas apeliacinėje instancijoje neužsitęsė (byla išnagrinėta trijuose teismo posėdžiuose). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, į tai, kad nukentėjusiųjų ir nuteistojo gynėjo apeliaciniai skundai patenkinti iš dalies, įvertinus nuteistojo turinę padėtį ir realias galimybes sumokėti priteistas proceso išlaidas, advokato prašoma priteisti suma mažintina.
    4. Kolegija, įvertinusi paminėtų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas faktines nusikalstamos veikos aplinkybes nustatė teisingai, byloje surinktus įrodymus, pagrindžiančius M. S. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, savo išvadas argumentavo ir pagrindė. Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti bei proceso išlaidų klausimus, taip pat nepagrįstai nustatė, kad nukentėjusysis atsisakė ieškinio ir, kad žuvusioji A. I.-M. padarė KET pažeidimą, todėl nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 3, 4 punktai).

7Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3, 4 punktais,

Nutarė

8nukentėjusiųjų M. M. ir S. I. bei nuteistojo M. S. gynėjo advokato Daliaus Boreikos apeliacinius skundus tenkinti iš dalies, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nuosprendį pakeisti. Iš M. S. priteisti nukentėjusiajam M. M. 12 000 Eur neturtinei žalai dėl sutuoktinės žūties atlyginti, nukentėjusiajai S. I. – 9500 Eur (įvertinus draudimo bendrovės atlygintą 2500 Eur sumą) neturtinei žalai dėl dukros žūties atlyginti. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu iš M. S. priteistą 2245 Eur sumą nukentėjusiųjų turėtoms proceso išlaidoms nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atlyginti sumažinti ir priteisti M. M. ir S. I. po 400 Eur (iš viso 800 Eur) turėtoms proceso išlaidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti. Iš Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio pašalinti teismo nustatytą aplinkybę, kad nukentėjusysis M. M. atsisakė civilinio ieškinio reikalavimo dėl periodinių išmokų žuvus sutuoktinei priteisimo solidariai iš M. S. ir UAB DK „( - )“ ir nuosprendžio dalį dėl bylos šioje dalyje nutraukimo panaikinti. Nukentėjusiojo M. S. civilinio ieškinio dalį dėl periodinių išmokų žuvus sutuoktinei priteisimo solidariai iš M. S. ir UAB DK „( - )“ palikti nenagrinėtą. Iš Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio pašalinti teismo nustatytą aplinkybę, kad žuvusioji A. I.-M. eismo įvykio metu buvo neužsisegusi šalmo (elgėsi rizikingai) ir tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 204 punkto, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 16 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą. Iš nuteistojo M. S. priteisti nukentėjusiesiems M. M. ir S. I. po 200 Eur (iš viso 400 Eur) turėtoms proceso išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Proceso dalyviai
Ryšiai