Byla 1-1775-917/2020

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Sandrai Poškienei, dalyvaujant prokurorei Aistei Česaitienei, kaltinamajai G. S. ir jos gynėjai advokatei Daivai Jurevičienei, nukentėjusios nepilnametės M. Ž. ir nukentėjusios nepilnametės G. Ž. atstovui pagal įstatymą D. Ž., nukentėjusios nepilnametės M. Ž. ir nukentėjusios nepilnametės G. Ž. įgaliotam atstovui advokatui Broniui Versackiui, laiduotojai K. S.,

2neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., asmens kodas ( - ) gimusi ( - ), Lietuva, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyvenamoji vieta: ( - ), deklaruota gyvenamoji vieta: ( - ), netekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista,

3kaltinama įvykdžiusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 163 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 3 punkte, 140 straipsnio 3 dalyje.

4Teismas

Nustatė

5G. S., būdama atsakinga už mažametės dukters G. Ž., gim. ( - ) m., auklėjimą ir vystymąsi, privalėdama rūpintis jos sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdama dukrai sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad G. Ž. būtų parengta savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalis), privalėdama užtikrinti vaiko teises, numatytas 1996 m. kovo 14 d. priimtame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, t. y. sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti, sudaryti sveiką ir saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas jos protiniam, dvasiniam gyvenimui, tyčia piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis sistemingai fiziškai ir psichiškai gniuždydama savo dukrą G. Ž., t. y. laikotarpiu nuo ( - ) m., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iki ( - ) m., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose, adresu ( - ), būdama apsvaigusi dėl nuolatinio alkoholio vartojimo, kas turėjo įtakos jos abejingumui ir aplaidumui užtikrinant vaiko teises, demonstravo fizinį ir psichinį smurtą dukrai - sistemingai rėkdama ant dukros, uždarydama ją į tualetą, užgesindama šviesą ir neleisdama išeiti, gąsdindama, kad paliks ją gatvėje, taikydama fizines bausmes - ranka trenkdama per nagus, tapke ir diržu suduodama per užpakalį, padarė G. Ž. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais piktnaudžiavo savo kaip motinos teisėmis ir pareigomis.

6Be to, G. S. laikotarpiu nuo ( - ) m., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iki ( - ) m., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose, adresu ( - ), naudodama psichologinį ir fizinį smurtą mažametės G. Ž. atžvilgiu, t. y. būdama apsvaigusi dėl nuolatinio alkoholio vartojimo, kas turėjo įtakos jos abejingumui ir aplaidumui užtikrinant vaikų teises, būdama mažametės G. Ž., gim. ( - ) m., motina, piktnaudžiavo šiomis savo teisėmis ir pareigomis, sistemingai psichiškai ir fiziškai gniuždydama dukrą - sistemingai rėkdama ant dukros, uždarydama ją į tualetą, užgesindama šviesą ir neleisdama išeiti, gąsdindama, kad paliks ją gatvėje, taikydama fizines bausmes - ranka trenkdama per nagus, tapke ir diržu suduodama per užpakalį, tyčia susargdino savo šeimos narį - nukentėjusiąją G. Ž., padarydama jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kitomis reakcijomis į stiprų stresą (( - )).

7Be to, G. S. laikotarpiu nuo ( - ) m., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iki ( - ) m., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose, adresu ( - ), tyčia panaudodama mažametės dukters M. Ž., gim. ( - ) m. atžvilgiu fizinį smurtą - tapke suduodama smūgius per sėdmenis ir ranka suduodama smūgius per mažametės rankų pirštus, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai M. Ž. sukėlė fizinį skausmą.

8Kaltinamoji G. S. teisme kalta prisipažino dėl visų nusikalstamų veikų įvykdymo, gailėjosi ir parodė, kad kaltinimo neginčija, labai galisi dėl įvykdytų nusikalstamų veikų. Apklausiama paaiškino, kad pasirinko netinkamas bausmes dukroms auklėti. Veikų darymo metu buvo neblaivi. Apsvaigimas nuo alkoholio sąlygojo tokius veiksmus, blaivi taip nebūtų dariusi. Mergaitės su ja gyveno visada nuo pat gimimo. Šiuo metu jos gyvena su tėčiu. Su mergaitėmis bendrauja kasdiena. Mergaitės su tėvu nori gyventi dėl šios bylos. Motinos pareigas supranta. Savo kaip motinos pareigas vykdė netinkamai. Šaukdavo ant mergaičių, kai jos neklausydavo, uždarydavo į tualetą, duodavo per užpakalį. Tokie veiksmai žlugdė mergaites. Dukrai M. sukėlė fizinį skausmą, sudavė per pirštukus smūgius. Susipažino su ekspertizės aktu byloje, matė, kokios pasekmės sukeltos dukroms. Savo ateitį įsivaizduoja su dukromis, todėl visą požiūrį keis kardinaliai, pažada keistis iš esmės. Alkoholio jau nevartoja. Kai gyveno su D. Ž., tai jis kviesdavo policiją dėl jos neblaivumo, bet tai nepasiteisino daug kartų. Nemano, kad reikia gydytis nuo alkoholio. Savo ateitį įsivaizduoja kaip normalų, ramų gyvenimą su savo visais vaikais. Susilaukė ( - ) mažylio. Šiuo metu vyksta civilinė byla dėl dukrų gyvenamosios vietos nustatymo. Prašo bylą nutraukti pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jos motiną K. S..

9Kaltinamajai G. S. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

10Be kaltinamosios G. S. parodymų, jos kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais žemiau išdėstomais įrodymais:

11-pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-33331-19 nustatyta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl mažamečių M. Ž., gim. ( - ), ir G. Ž., gim. ( - ) galimai patiriamo fizinio smurto pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d. (I tomas, b.l.1-3);

12-Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019-07-05 Nr. 2SD-2476 raštu Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, nustatyta, jog Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje 2019-07-02 gautas Kauno miesto socialinių paslaugų centro pranešimas dėl nepilnamečių M. Ž., gim. ( - ), ir G. Ž., gim. ( - ), gyv. ( - ), kurios galimai patyrė fizinį smurtą iš savo mamos G. S., gim. ( - ). Prašoma inicijuoti ikiteisminį tyrimą, priede nurodytoms aplinkybėms išsiaiškinti. (I tomas, b.l. 7);

13-Kauno miesto socialinių paslaugų centro raštu 2019-07-02 Nr. 2-9-1/510 Informacija apie G. S., gim. ( - ), gyv. ( - ), šeimą, nustatyta, jog gavus 2019-06-26 Kauno B. B. mokyklos ikimokyklinio ugdymo pranešimą dėl galimo smurto G. S. šeimoje, 2019-06-28 buvo organizuotas G. S. šeimos atvejo nagrinėjimo posėdis, kurio metu minėtos mokyklos pedagogė išsakė pastebėjimus dėl galimo smurto prieš mažametes G. Ž. ir M. Ž.. (I tomas, b.l. 8-15);

14-2019-09-24 apklausta mažametė nukentėjusioji G. Ž. (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo) parodė, kad yra G. Ž.. Jai ( - ) metų. Jos gimtadienis ( - ) d., ji gyvena su mama, bet norėtų pas tėtį gyventi, nes tėtis geras, o mama erzina, girta muša jas ir ji išsigąsta. Mama geria tik alų ir joms nieko nenuperka. Mama visada geria alų. Kartais su kaimyne, kartais su sese, kartais su drauge geria alų. Kaimynės vardas O., o sesers M. Mama geria alų su savo sese D. ir drauge R. Mama erzina. Šneka negražius dalykus apie jas, rėkia, ant jų šaukia. Ir dar jos pusseserė šneka negražius dalykus, žodžius. Mama sako, kad varys į internatą ir su tėčiu negyvens. Mama trenkia per užpakalį, duoda per nagus, aprėkia labai smarkiai ir labai pyksta. Nežino už ką. Vienas toks jos vyras pasakė, kad ji pusdurnė, kai išpylė coca-colą. Mama per užpakalį duoda čia ( mergaitė parodo kur). Suduoda su tapke. Paskutinį kartą seniai sudavė. Biškį neklausė, dėl to suduoda. Ji biškį išdykauja. Sako "eik į savo lovą", ji negali net pažaisti. Kai jai davė per užpakalį, ji verkė, jai skaudėjo vieną dieną. Dar per nagus jai sudavė su savo ranka, va taip (mergaitė parodo kaip) kaip davė per ranką, sakė jai nukapos nagus, kad biškį neklausė. Jeigu mama padaro negerą dalyką, negali tėčiui pasiskambinti, nes mama neleidžia. Norėtų pasakyti tėčiui, kad mama mušė ir tėtis atvažiuotų. Mama stato į kampą, iki vakaro reikia stovėti kampe, bet ne vakar. Jos sesei tas pats kas ir jai. Duoda į užpakalį, per nagus. Į kampą sesę veda, kad jos nusiramintų, o jos ten verkia. Išjungia šviesą, joms būna tamsu. Kiek ji nori būna tualete, kol ji nusiramins, bet ten būna baisu. Kiti žmonės nematė, kad jas mama muša. Dar gyvena su jomis toks dėdė T., kuris sakė negražų žodį. T. rėkia ant jos. Nėra jos mušęs. T. aprėkia M. Tėtis labai geras. Nėra jos mušęs. Pasakojo savo mokytojai, kad ją mušė, mokytoja ėjo į vaikų teises ir sakė ką mama daro. Ir auklėtojai dar sakė, ką mama daro.

15Prie upės gamtoje buvo su mama, ten buvo O., kartais jos teta D., pusseserė ir pusbrolis. Nieko neatsitiko prie upės.

16Nedažnai prie upės buvo, 6 kartus.

17Prie upės niekas nesugadino maisto, tik sugadinta šiukšliadėžė.

18Paskutinį kartą seniai mama ją mušė, kaip jai buvo 5 metai, dabar jai 6 metai.

19Vieną kartą per savaitę mama ją muša.

20Daugiau mama nieko negerai nedarydavo.

21Dabar gerai su mama sutaria, bet nori pas tėtį gyventi, nes mama kartais aprėkia, gali ir 6 metų ją aprėkti. Kai buvo maža, tėtis ja rūpindavosi, o mama tik alų gerdavo, nes matė kaip mama alų geria. Jau mama dabar negeria, aprėkia, bet ji vis tiek nori pas tėtį gyventi.

22Kai buvo jos gimtadienis 5 metų, nuo tada jos nemuša.

23Neatsimena kas buvo su kotletais. Nežino kas įlipo į kotletus.

24Šią vasarą mama nėra jos skriaudusi. (I tomas, b.l. 37-39, 48).

25-2019-09-24 apklausta mažametė nukentėjusioji M. Ž. (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo) parodė, kad yra M. Ž.. Jai ( - ) metai. Gyvena su mama ir su tėčiu. Gyvena pas tėtį. Tėčio namuose paliko močiutę su puske. Šiąnakt miegojo pas tėtį. Mama negražiai elgiasi, norėjo jai duoti su tapke į šikną ir sesei. Mama sakė, jei nenorit ir neplojo. Seniai čia. Mama dar rėkia. Sako, kad daugiau taip nedarytų. Mama jas muša namuose per dvi vietas (mergaitė parodo kur), visur muša su ranka ir su tapke. Kaip mama muša. Kartais jos su sese pasako negražių žodelių. Mama sako taip nešnekėti, nes gausi per burną. Neduoda mama, tik sako, kad duos. Kitą kartą ji užsigavo, kartais sesė ją užgauna, kartais ji ją užgauna. Mama visur užgauna. Į tas vietas, kur jai skauda, užgauna mama (mergaitė parodo kur ją užgauna mama), pilvą, viską. Mama užgauna su tapke, su ranka ir baudžia A. ir T., tai pusseserė ir pusbrolis. Mama parodo nu, nu, nu. Sakė, jeigu dar tokį žodį išgirs, gausi per burną, bet nėra gavusi per burną. Norėtų nuo mamos gyventi, nes ji negražiai elgiasi, jau pasakė, kaip mama negražiai elgiasi. Mama geria alų. Visą laiką mato. Geria žalio alaus. Nusiperka balto alaus. Mama kai išgeria alaus sako, kad A. negali pas jas į svečius. Mama geria alų su draugais ir be draugų. Tai pas D., tai pas O., tai lauke, tai prie upės. Ir namuose mama geria alų. Ji tuo metu būnu su mama, jos su sese žaidžia. Būna prie upės su mama ir sese. Sesė išvertė kotletus, mama nerėkė, bet sutvarkė, mama pyko, sakė "sutvarkai, kad būtų tuščias kilimas", mama tada nemušė, tai buvo prie upės. Dar buvo O. kartu. (I tomas, b.l. 45-46, 48).

26-2020 m. kovo 5 – balandžio 3 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-30/2020, nurodyta, jog:

27G. Ž., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, protinio išsivystymo lygį, galėjo suprasti konkrečias faktines byloje tiriamas aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus. Įvertinus G. Ž. nuoseklų motinos elgsenos jos atžvilgiu pasakojimą skirtingomis aplinkybėmis, tai, kad jos kūno kalba atskleidžia psichotraumuojančią patirtį, daroma išvada, kad jos parodymai yra realistiški, bei atitinkantys jos gyvenimo patirtį. Vertinant G. Ž. parodymus, rekomenduojama atkreipti dėmesį, kad jos amžiaus vaikams yra sudėtinga tiksliai nurodyti aplinkybes (būtent kiekį, datas), ypač kai epizodai yra pasikartojantys.

28Šiuo metu duomenų, kad G. Ž. parodymai buvo įtakoti kitų asmenų, negauta.

29Šiuo metu G. Ž. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą (( - )), tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su įtariamosios G. S. veiksmais: galimai buvusiu emociniu ir fiziniu smurtu (mušimas per sėdmenis, rankų pirštus, piktnaudžiavimas alkoholiu), nepriežiūra (LSMUL klinikose stebėtos purvinos kojų panagės, darželio auklėtojų stebėtas mergaitės nuovargis). G. Ž. psichikos būklę paveikė visų šių faktorių visuma. G. Ž. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus.

30Remiantis LR sveikatos apsaugos, LR teisingumo ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintomis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis“ G. Ž. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, tai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo punktą 7.1, nes po byloje nagrinėjamo įvykio G. Ž. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

31G. Ž. toliau dalyvauti (iki)teisminio tyrimo procesiniuose veiksmuose nerekomenduojama.

32Objektyvių duomenų, kad G. Ž. nuo 2017 metų pradžios iki ekspertinio tyrimo dienos būtų sirgusi psichine liga ar laikinu psichinės veiklos sutrikimu, nėra. (I tomas, b.l. 112-117);

33-2020 m. kovo 5 – balandžio 3 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-31/2020, nurodyta, jog:

34M. Ž., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, protinio išsivystymo lygį, galėjo suprasti konkrečias faktines(įvykio vieta, dalyviai, jų veiksmai) byloje tiriamas aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus. Vertinant M. Ž. parodymus, rekomenduojama atkreipti dėmesį, kad jos amžiaus vaikams yra sudėtinga tiksliai nurodyti aplinkybes (būtent kiekį, datas), ypač kai epizodai yra pasikartojantys.

35M. Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra realistiški, atitinkantys jos žodyną bei gyvenimo patirtį. duomenų apie galimai daromą poveikį M. Ž. duodamiems parodymams (jų turiniui) negauta.

36Šiuo metu M. Ž. psichikos sutrikimų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusių dėl byloje nagrinėjamų įvyki, nekonstatuojama, sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas. Remiantis ikiteisminio tyrimo medžiaga, šiuo metu M. Ž. konstatuojami: kiti vaikystėje patirti neigiami įvykiai (( - )), susiję su galimai buvusiu emociniu ir fiziniu smurtu (mušimas per sėdmenis, rankų pirštus, uždarymas tualete tamsoje, įtariamosios piktnaudžiavimas alkoholiu).

37M. Ž. toliau dalyvauti (iki) teisminio tyrimo procesiniuose veiksmuose nerekomenduojama.

38Objektyvių duomenų, kad M. Ž. nuo ( - ) metų pradžios iki ekspertinio tyrimo dienos būtų sirgusi psichine liga ar laikinu psichinės veiklos sutrikimu, nėra. (I tomas, b.l. 126-130);

39-2019-07-17 apklaustas liudytojas D. Ž. parodė, kad jis daug metų, dabar neprisimena kiek tiksliai, gal 10-13 m. gyveno su G. S., gim. ( - ). Gyvendami kartu susilaukė 2 dukterų: G. Ž., gim. ( - ), ir M. Ž., gim. ( - ). Gyveno ( - ). Ten pat šalia gyveno ir G. sesuo D. G. su vyru, kuris buvo jo bendradarbis. Kadangi gyveno visi kartu, tai dažnai kartu visi vartodavo alkoholinius gėrimus. Kuo toliau, tuo gėrimai dažnėjo. Santykiai klostėsi įvairiai, tai geriau, tai prasčiau. Vėliau jie persikėlė su G. gyventi adresu ( - ). Tuo metu dar susilaužė koją, nedirbo, o G. susirado kitą draugą ir jie išsiskyrė. Be to, G. pradėjo dažnai lankytis pas savo seserį bute, adresu ( - ), buto numerio neprisimena, ten jos vartodavo alkoholinius gėrimus, daug kartų yra G. iš ten parsivežęs girtą. Netrukus po dukters M. gimimo ( - ) m. jiedu išsiskyrė. Po išsiskyrimo jis išsikraustė atgal į ( - ). Nors jie ir išsiskyrė, bet su dukromis nuolat palaiko ryšį. G. po skyrybų kreipėsi į teismą dėl alimentų ir jie sudarė Taikos sutartį, remiantis kuria, jis moka po 100 eurų kiekvienos dukros išlaikymui kas mėnesį. Taip pat nustatyta bendravimo su vaikais tvarka. Tačiau šios tvarkos dažnai nesilaiko pati G., kartais būna, kad jis pasiima vaikus, o atiduoti negali, nes neranda G. Dažniausiai jis ir nuveža mergaites į darželį. ir parveža. Būdavo, kad paima mergaites, o G. nėra namuose ir negali jų palikti. Arba atvažiavęs neranda ryte jos arba randa ją girtą. Pastaruoju metu, G. ne visada vedė dukras į darželį. Ne vieną kartą teko kviesti ir policiją. Taip pat abi dukros ne vieną kartą jam skundėsi G. taikomais jų atžvilgiu netinkamais auklėjimo būdais. Mažesnioji M. visada labai bijo, kad mama ją uždarys tualeto patalpoje ir išjungs šviesą. Tai tęsiasi kokius 2-3 mėn., anksčiau statydavo į kampą. Vyresnioji G. taip pat ne vieną kartą skundėsi, kad taip pat stovi kampe, tualete uždaryta irgi buvo, sakė, kad mama tampė už plaukų, sukiojo ausis, yra ranka sudavusi per pakaušį ir pan. Tikslių datų kada kas įvyko, jis negali pasakyti, nes dukrų specialiai neklausinėja, tiesiog prisiminusios kokią nuoskaudą jos pačios ima ir pasako. Jokių rimtų sužalojimų dukros nėra patyrusios. Smulkių mėlynių pasitaiko, bet mergaitės sako, kad dažniausia pačios užsigauna kur nors žaisdamos. Jam baisiausia tai, kad mergaitės labiausiai kenčia psichologiškai. Jos nenori vykti namo pas mamą, skundžiasi, kad mama su draugais girtauja. Ilgą laiką, iki paskutinio svarstymo posėdyje, M. net neturėjo savo lovos, miegodavo kartu vienoje lovoje su mama ir jos draugu. Apie tai, ką mergaitės jam pasakodavo apie mamos elgesį, jis yra ne vieną kartą perdavęs ir G. prižiūrinčioms socialinėms darbuotojoms, tačiau situacija nesikeitė. Pvz. užvakar, pamatęs gatvėje G. su mergaitėmis, davė dukroms po eurą. Vakare atvykęs jų pasiimti paklausė ką nusipirko, jos atsakę, jog mama paėmė pinigus, joms nupirko po ledų porciją, o sau alaus, kurį išgėrė su kaimyne. Per posėdį jam buvo pasiūlyta kreiptis į Valstybinę teisinės pagalbos tarnybą, kad gautų teisinę pagalbą ir galėtų teismo prašyti pakeisti sprendimą dėl vaikų gyvenamosios vietos, kad jų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, o ne su G., kaip yra dabar. Jis su dukromis puikiai sutaria, jos mielai važiuoja pas jį ir labai nenori grįžti pas mamą. Mano, kad joms su mama yra nesaugu, nes ji dažnai girtauja su draugais namuose. Pati G. visada neigia, kad girtauja dažnai, sako tik retkarčiais, o mergaitėms grasina, kad jei jos pasakos, kad namuose girtaujama, tai jas paims vaikų teisės, atiduos jas į vaikų namus ir pan. Šiuo metu G. baigė lankyti darželį, o nuo rudens eis į mokyklą. Ją reikėjo nuvesti į mokyklą 3 dienas, bet G. jam to net nepasakė, tik pati G. sakė, kad jei reikia į mokyklą. M. G. dabar taip pat nebeveda į darželį, nes atostogos, bet sakė, kad perkels į kitą darželį, nes šio auklėtoja pranešė apie jos elgesį vaiko teisių specialistams. Jis nežino į kokį darželį rudenį eis M., G. jam to nesakė. Ji jam taip pat nepasakė kokią tiksliai mokyklą lankys G., dukra sakė, kad kažkur prie ( - ). Mano, kad pagrindinė problema yra G. dažnas girtavimas, o tada kenčia mergaitės, labiausiai psichologiškai, o G. patiria ir fizinį smurtą. (I tomas, b.l. 141-143);

40-2019-07-15 apklausta liudytoja J. B. parodė, kad dirba ( - ). 2019 m. birželio mėnesį, nuo pirmos dienos pavadavo kolegę, dirbusią ( - ). Mėnesio pabaigoje, ( - )viena iš šios grupės mergaičių - G. Ž., gim ( - ), priėjusi prie jos apsikabino ir pradėjo pasakoti, kad mama gėrė alkoholį prisikvietusi draugų, ją tampė už ausų, o mažesnę sesutę buvo uždariusi tualete. Tą dieną mergaitė per pietų miegą iškart užmigo, ko nebūdavo anksčiau, todėl mano, kad ji prieš tai naktį buvo nemiegojusi, nes namuose, kaip sakė, buvo girtaujama. Sakė, kad buvo daug žmonių namuose. Mergaitė minėjo, kad, kai mama negeria, tai ji būna gera, tačiau, kai ima gerti, tada skriaudžia jas su sesute. G. sakė, kad labai nenori grįžti namo, norėtų gyventi pas tėvelį, pas jį joms būna gerai. G. labai prašė jos niekam apie tai nepasakoti, nes ji sakė, jog mama sužinojusi, kad ji kam nors papasakojo, kaip ji sakė - išnešė šiukšles iš namų, ją baus. Tampys už ausų, tampys už plaukų, muš tapkėmis, uždarys tualete. Apie šią sužinotą situaciją ji informavo Kauno vaiko teisių apsaugos skyrių, bei vėliau dalyvavo posėdyje Kauno miesto socialinių paslaugų centre. Ten atvykusi G. Ž. motina G. S. teigė, kad pedagogė yra papirkta, tačiau neįvardino kas ją papirko. Per tą mėnesį, kol dirbo toje grupėje, G. mamą ji matė tik du kartus, nes visada G. atvesdavo ir pasiimdavo arba G. tėtis, arba jos pusbrolis, apie 12 metų ir pusseserė, apie 7-8 etų amžiaus. Dar vieną kartą ją atvedė kažkoks vyras, tamsių plaukų, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Iš tėvo mergaitės visada grįžta švarios, tvarkingos, matosi, kad ir tėvas jomis rūpinasi, ir mergaitės labai noriai vyksta pas jį. Išgirdusi G. nusiskundimus dėl mamos smurto, ji paprašė seselės, dirbančios mokykloje, apžiūrėti G. Seselė jokių sužalojimų ant G. kūno nerado. G. taip pat nesakė, kad būtų buvusi stipriai mušama, bet tie tampymai už ausų, plaukų nėra retenybė. Nuo ( - ) G. nebelanko mokyklos, o rudenį ji eis į kitą mokyklą. Ar jos sesuo lankys jų mokyklą - nežino. (I tomas, b.l. 149-151);

41-2019-09-04 apklausta liudytoja S. P. parodė, jog dirba ( - ). Dirba nuo 2017 m. Turi kolegę D. P.. Nuo ( - ) m. rugsėjo mėn. vidurio jos grupę pradėjo lankyti M. Ž., gim. ( - ) m. Jos sesuo G. Ž., gim. ( - ) m. ,taip pat lankė jų ugdymo įstaiga, tačiau buvo vyresnėse grupėse. Šiuo meta G. yra išėjusi į mokyklą, o M. vis dar lanko jos grupę. Dažniausiai M. į darželį atveda tėtis D. Ž.. M. gyvena su mama G. S. ir patėviu, kurio vardo ir pavardės nežino. Pernai metais maždaug 80 % atvejų M. į darželį atvesdavo ir pasiimdavo tėtis, o tik 20 % mama. Mama retkarčiais ateidavo su savo sugyventiniu ir dar kažkokiu vaiku, kaip suprato, kad jis yra mergaičių pusbrolis. Kai tik M. pradėjo lankyti darželį, buvo uždara, jai trūko socialinių įgūdžių, mergaitė nebendravo su jokiais vaikais, drabužėliai kartais būdavo nešvarūs, per maži, nuo jų sklisdavo nemalonus kvapas. Šiuo metu mergaitė padarė didelę pažangą, yra bendraujanti, turi draugių, ja, kaip auklėtoja, pasitiki, pasipasakoja. M. jai niekada nėra asmeniškai pasakojusi, kad ją kažkas muša ar baudžia, niekada nėra skundusis dėl mamos ar tėčio elgesio, tačiau jos kolegei D. ji yra kažkada minėjusi, kad, jeigu ji neklauso mamos, ji ją veda į kažkokią tamsią patalpą ar į vonią ar į tualetą ir tiesiog ją toje patalpoje uždaro. Apie abiejų tėvų santykius su M. ji nieko blogo negali pasakyti. Mergaitė džiaugiasi kai ją ateina pasiimti tiek mama, tiek tėtis. Visada bėga pas juos, apsikabina, pasibučiuoja. Abi mergaitės savaitgalius praleidžia pas tėtį. M., grįžusi po savaitgalio, pasakoja apie įspūdžius, kad tėtis jas visur vežasi. M. tikrai labai tuo džiaugiasi. Dėl laiko su mama, mergaitė retai kada pasakoja, kad kažkur išvyksta, pasakoja, kad eina į parką arba būna namuose. Tiek mama, tiek tėtis domisi M., tėtis galbūt labiau linkęs su auklėtojomis kalbėti, dažniau domisi mergaitės ugdymu, būrelių lankymu, jis už juos ir moka. Mama tik paklausinėja kaip sekėsi darželyje, ji ne tiek kiek tėtis linkusi į bendravimą. Kaip ir sakė, M. jai niekada nėra pasakojusi apie jos ar jos sesers G. atžvilgiu naudojamą fizinį ar psichologinį smurtą, niekada ant jos kūno nėra mačiusi kažkokių sužalojimų, kurie keltų įtarimą, tiesiog ant kelių būdavo nubrozdinimų, kaip ir pas daugelį vaikų. Daugiau kažkokių papildymų neturi. (I tomas, b.l. 153-154)

42-2019-09-17 apklausta liudytoja D. P. parodė, kad dirba ( - ). Nuo ( - ) darželį pradėjo lankyti M. Ž., gim. ( - ) m. Jos sesuo G. Ž. taip pat lankė jų darželį, tačiau ji yra vyresnė ir lankė kitą grupę. Šiuo metu G. jau lanko mokyklą. Grupėje dirba dvi auklėtojos, tai ji ir S. P.. Pradžioje, kai M. pradėjo lankyti darželį jai pasirodė, jog jai trūksta socialinių įgūdžių, jos adaptacija buvo tikrai sunki. Mergaitė nenoriai bendravo tiek su grupės vaikais, tiek su auklėtojomis. Labai nenoriai išsiskirdavo su mama, kuri ją atvesdavo į darželį. M. labai verkdavo, kai mama išeidavo, ji laikydavosi nuošaliai, valgydavo ir miegodavo atskirai nuo vaikų, tačiau praėjus maždaug dviem savaitėms mergaitė priprato tiek prie jų, tiek prie vaikų, pradėjo bendrauti. Mergaitės drabužėliai retkarčiais būdavo netinkamo dydžio, kelnės būdavo per trumpos, tačiau, davus pastabą tėčiui, jis į jas sureaguodavo. Apie M. galėtų atsiliepti tik teigiamai, ji yra labai gera, nekonfliktiška, niekada nerodo jokios agresijos, visada padeda visiems. Abi mergaitės gyvena su mama G. S. ir kiek jai žinoma, su jos sugyventiniu, jo vardo ir pavardės ji nežino. Mama mergaites dažnai atvesdavo kartu su juo, retkarčiais tekdavo užuosi kvapą, lyg butų pavartoję alkoholio iš vakaro. Jų tėtis yra D. Ž.. Kažkokių neigiamų pastebėjimų apie jų šeimą neturi. Kiek jai žinoma, mergaitės darbo dienomis būna pas mamą, o savaitgaliais pas tėtį. M. noriai eina į darželį ir iš darželio tiek su mama, tiek ir su tėčiu, kažkokių pastebėjimų, jog mergaitės nenorėtų ar bijotų savo tėvų nepamatė. Abu tėvai tikrai domisi mergaitėmis, mama visada paklausia kaip sekėsi dieną, tėtis galbūt, jos manymu, labiau linkęs į bendravimą, nes visada paklausia kaip sekėsi, ar gera mergaitė buvo, ar reikalinga kokia pagalba, pinigų atžvilgiu jis taip moka už jos būrelius, ar į fondą. Pati M. nėra linkusi labai daug išsipasakoti, ji labiau uždaro būdo, jai niekada ji nėra pasakojusi, kad ją kažkas muša ar taiko kažkokias bausmes, ant jos kūnelio jokių sužalojimų nematė. Dėl jos elgesio su abiem tėvais neturi jokių pastebėjimų, ji myli abu tėvus, noriai pas juos eina, visada džiaugiasi, kai juos pamato. Darželio lankymo pradžioje verkdavo, kai ar tėtis, ar mama išeidavo ir ją palikdavo darželyje. Jokio įvykio, kuris jai sukeltų įtarimą ji nėra pastebėjusi, jos manymu jų santykiai su vaikais yra normalūs. Nėra girdėjusi, kad kažkuris iš tėvų ant M. rėktų. Yra tik girdėjusi nuogirdas iš kitų auklėtojų, kad G. – M. sesuo, joms daugiau pasipasakodavo. Yra girdėjusi, kad G. auklėtojai sakė, jog ją mušė mama, tačiau kažko konkrečiai teigti ji negali, nes pati to negirdėjo. Daugiau papildymų neturi. (I tomas, b.l. 156-157);

432019-09-17 apklausta liudytoja O. L. L. parodė, jog dirba ( - ). Turi dvi pacientes G. Ž., gim. ( - ) m., ir M. Ž., gim. ( - ) m. Mergaičių mama S., vardo neprisimena, o tėtis Ž., vardo taip pat neprisimena. Iš pradžių mergaitės pas ją buvo atvedamos tiek tėčio, tiek mamos. Po kiek laiko, kaip iš S. pokalbių suprato, kad jie išsiskyrė ir mergaitės gyvena su mama, todėl mergaitės ateidavo atlydimos mamos. Kažką konkrečiai apie jų šeimą negali pasakyti, nes nelabai kažką žino. Mergaitės visada atvedamos švarios, prižiūrėtos. Abi mergaitės bendraujančios, mama taip pat bendraujanti, pareiginga. Abi mergaites atveda skiepams, taip pat, jei mergaitės peršąla, pradeda sloguoti ar kosėti, mama iš karto jai paskambina ir praneša, pasako, jog neis į darželį. Tada jai nurodžius, kad kai mergaitės pasveiks, ji turės jas atvesti pas gydytoją, ji visada jas atveda. Nėra tokių atvejų, kad būtų neapsilankiusi, mergaičių sveikata rūpinasi be priekaištų. Kai ji pati mergaites apžiūri, mato jų kūnelius, paprašo jų nurengti, niekada nėra pastebėjusi jokių hematomų - "mėlynių" ant jų kūnelių. Pagrindinė priežastis dėl ko, mama jas atveda yra liga - peršalimas ir dėl skiepų. Pačios mergaitės visada ateina linksmos, niekada jai nėra kalbėjusios ar pasakojusios apie jų atžvilgiu naudojamą fizinį ar psichologinį smurtą, niekada nepasakojo apie joms taikomas bausmes, nepasakojo, kad jas kažkas skriaudžia ar, kad jos kažko bijo. Apsilankymai pas ją yra reguliarūs ir įprasti, todėl daugiau kažką papasakoti negali. 2019 m. birželio mėn. pagal ambulatorines asmens sveikatos istorijas mergaitės jų klinikoje nesilankė, joms jokios paslaugos nebuvo teiktos, paskutinis apsilankymas buvo balandžio mėn. Daugiau papildymų neturi. (I tomas, b.l. 159-160);.

44-2019-10-14 Kauno miesto socialinių paslaugų centro pateikta Informacija apie G. S., gim. ( - ), šeimą (Nr. 2-9-2/2425), nustatyta, jog Kauno miesto socialinių paslaugų centras teikia socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas G. S., gim. ( - ), šeimai nuo ( - ), dėl motinos G. S. ir buvusio sutuoktinio D. Ž., gim. ( - )tarpusavio nesutarimų, netinkamos psichoemocinės aplinkos vaikams, mažametėms G. Ž., gim. ( - )m., ir M. Ž., gim. ( - ) m.(II tomas, b.l. 2);

45-G. S. šeimą charakterizuojanti medžiaga (II tomas, 6-100).

46-2020-05-14 K. S., gim. ( - ) m., prašymas Dėl G. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. (II tomas, b.l. 173-175).

47Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

48Pagal BK 163 straipsnį baudžiamas tas, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, palikdamas jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasis su vaiku.

49Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį baudžiamas tas, kas mažamečiui sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sutrikdė jo sveikatą.

50Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 3 punktą baudžiamas tas, kas šeimos nario mažamečiui nesunkiai sutrikdė sveikatą.

51Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai G. S. pasitvirtino. Faktiniais duomenimis – kaltinamosios G. S. visišku kaltės prisipažinimu, aukščiau ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinime nurodomu laiku ir vietoje bei aplinkybėmis, G. S. piktnaudžiavimas tėvų teisėmis ir pareigomis ( BK 163 str.) ir nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario mažamečio sveikatą ( BK 138 str. 2 d. 1p., 3p.,) bei sukėlė fizinį skausmą mažamečiui (BK 140 str. 3 d.). Įvertinus aukščiau išdėstomų aptartų įrodymų visumą, akivaizdu, kad G. S. suvokė nusikalstamų veikų pavojingą pobūdį, būdama protinga, socialiai brandžia, suaugusia motina numatydama jų neigiamų padarinių atsiradimo galimybę, sąmoningai leisdama pasekmėms atsirasti, piktnaudžiavo įstatymų jai suteiktoms tėvų (motinos) teisėmis ir pareigomis, be to šeimos nariui mažamečiui nesunkiai sutrikdė sveikatą bei mažamečiui sukėlė fizinį skausmą, t.y. veikė tyčia. Kaltinamosios G. S. kaltė bei faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jos įvykdytos veikos atitinka BK 163 straipsnyje, BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 3 punkte, BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų kvalifikaciją bei įrodytos aukščiau ištirtų įrodymų visuma.

52Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką nusikalstamų veikų sutaptis – tai situacija, kai asmuo padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų (nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų) iki apkaltinamojo nuosprendžio už bent vieną iš jų priėmimo ir nėra teisinių kliūčių už jų padarymą taikyti baudžiamąjį įstatymą (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2A-7-4-699/2015). Sutapties nustatymas turi esminę reikšmę padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimui ir bausmės už jų padarymą skyrimui. Sutaptį sudarančios nusikalstamos veikos gali būti kvalifikuojamos pagal tą patį arba skirtingus BK straipsnius ar jų dalis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-976/2020).

53Teismų praktikoje nurodyta, kad nustačius, jog yra padarytos sutaptį sudarančios nusikalstamos veikos, būtina nustatyti, ar sutaptis yra idealioji ar realioji. Nuo atitinkamo sprendimo priklauso svarbūs baudžiamojo įstatymo taikymo klausimai, pirmiausia susiję su bausmių subendrinimo būdų parinkimu ir panaudojimu. Baudžiamajame įstatyme realiosios ir idealiosios nusikalstamų veikų sutapčių sąvokos neatskleistos. Kiekvienu atveju tik atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali konstatuoti, kad nusikalstamų veikų sutaptis yra realioji ar idealioji (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2A-7-4-699/2015).

54Pagal kasacinio teismo praktiką realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo savarankiškomis veikomis, paprastai esant tarp jų laiko tarpui, realizuoja dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių požymius, nurodytus skirtinguose ar tuose pačiuose BK straipsniuose ar jų dalyse (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2010, 2K-267/2010, 2K-16/2014, 2K-43/2014, 2K-138-976/2015). Nustačius, kad padarytos nusikalstamos veikos sudaro realiąją sutaptį, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos visiško arba dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 3, 4 dalys). Bausmių apėmimas tokiais atvejais taikomas tik BK 63 straipsnio 5 dalies 2 ar 3 punktuose nurodytais atvejais.

55Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2010, 2K-361/2011, 2K-37/2011, 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2K-345-507/2015, 2A-7-4-699/2015). Tai reiškia, kad išsamus bendrą veiką sudarančių faktų teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste.

56Kaip jau minėta, sprendžiant, ar kelios nusikalstamos veikos yra padarytos realiąja ar idealiąja sutaptimi, visų pirma būtina įvertinti, ar kaltinamoji šiuos nusikaltimus padarė viena veika, ir tada vertinti kitus realiosios ir idealiosios sutapties požymius.

57Teisiamajame posėdyje ištyrus įrodymus, buvo nustatyta, kad faktiškai visi G. S. inkriminuoti nusikaltimai buvo padaryti iš esmės viena veika, kuri atitinka kelių nusikaltimų sudėties požymius. Papildomai įvertinus padarytų nusikaltimų pavojingumą, pažeistų vertybių santykį, nusikalstamų veikų baigtumo momentą ir laiko tarpą tarp jų, konstatuotina, kad G. S. inkriminuoti nusikaltimai yra padaryti idealiąja nusikaltimų sutaptimi.

58Dėl BK 40 straipsnio taikymo

59Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negalimas. Tuo pačiu pastebėtina, jog teismų praktikoje asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-319/2008, 2K-164-895/2018).

60G. S. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi visas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, sunkinanti atsakomybę aplinkybė – nusikalto būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Psichiatrinis gydymas, įskaita – neregistruota. Priklausomybės ligų gydymas, įskaita - Priklausomybės ligų centre neužregistruota. Ji neteista, turi pastovią gyvenamąją vietą, šiuo metu yra neseniai susilaukusi kūdikio. Visos kaltinamąją charakterizuojančios aplinkybės, jos elgesys teisme bei kritiškas savo poelgių vertinimas, sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad ateityje ji laikysis įstatymų ir nenusikals, ką ir pati teisme nuoširdžiai pasižadėjo.

61Laiduotoja K. S. yra kaltinamosios motina. K. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog su dukra jos santykiai yra geri, labai dažnai bendrauja, palaiko draugiškus ryšius, jos patarimų dukra paklauso. K. S. yra teigiamai charakterizuojama iš darbovietės, ji neteista, administracine tvarka nebausta, turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba. Teismui šiuo atveju nekyla pagrįstų abejonių dėl K. S. tinkamumo būti laiduotoja, ji suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos, kaip laiduotojos, atsakomybę ir išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoja šioje baudžiamojoje byloje. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, K. S. rūpi jos dukros ateitis ir už ją laiduoja, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai.

62Įvertinus aukščiau išanalizuotų įrodymų visumą, teismas mano, kad baudžiamojoje byloje šiuo konkrečiu atveju yra įstatyme apibrėžta galimybė taikyti BK 40 straipsnio nuostatas kaltinamosios atžvilgiu.

63Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltinamosios asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojos K. S. asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė G. S.. Įvertinus kaltinamosios finansinę padėtį ir atsižvelgus į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, G. S. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikant užstato.

64G. S. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

65Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

66Civilinis ieškinys nepareikštas.

67Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 CD, esantys baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, yra paliktini saugoti byloje (1 t., b.l. 48).

68Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsniu, 273 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

Nutarė

69G. S., padariusią nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 3 punkte, 140 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir ją perduoti laiduotojos K. S. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą. Baudžiamąją bylą nutraukti.

70Išaiškinti G. S., kad jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

71Išaiškinti K. S., kad ji gali atsisakyti laidavimo.

72G. S. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendį paskelbus panaikinti.

73Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 CD, esančius baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

74Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus(išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita... 2. neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. kaltinama įvykdžiusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos... 4. Teismas... 5. G. S., būdama atsakinga už mažametės dukters G. Ž., gim. ( - ) m.,... 6. Be to, G. S. laikotarpiu nuo ( - ) m., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo... 7. Be to, G. S. laikotarpiu nuo ( - ) m., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo... 8. Kaltinamoji G. S. teisme kalta prisipažino dėl visų nusikalstamų veikų... 9. Kaltinamajai G. S. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai... 10. Be kaltinamosios G. S. parodymų, jos kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje... 11. -pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-33331-19 nustatyta,... 12. -Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Kauno... 13. -Kauno miesto socialinių paslaugų centro raštu 2019-07-02 Nr. 2-9-1/510... 14. -2019-09-24 apklausta mažametė nukentėjusioji G. Ž. (Kauno apylinkės... 15. Prie upės gamtoje buvo su mama, ten buvo O., kartais jos teta D., pusseserė... 16. Nedažnai prie upės buvo, 6 kartus.... 17. Prie upės niekas nesugadino maisto, tik sugadinta šiukšliadėžė.... 18. Paskutinį kartą seniai mama ją mušė, kaip jai buvo 5 metai, dabar jai 6... 19. Vieną kartą per savaitę mama ją muša.... 20. Daugiau mama nieko negerai nedarydavo.... 21. Dabar gerai su mama sutaria, bet nori pas tėtį gyventi, nes mama kartais... 22. Kai buvo jos gimtadienis 5 metų, nuo tada jos nemuša.... 23. Neatsimena kas buvo su kotletais. Nežino kas įlipo į kotletus.... 24. Šią vasarą mama nėra jos skriaudusi. (I tomas, b.l. 37-39, 48).... 25. -2019-09-24 apklausta mažametė nukentėjusioji M. Ž. (Kauno apylinkės... 26. -2020 m. kovo 5 – balandžio 3 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos... 27. G. Ž., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius... 28. Šiuo metu duomenų, kad G. Ž. parodymai buvo įtakoti kitų asmenų, negauta.... 29. Šiuo metu G. Ž. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą (( - )),... 30. Remiantis LR sveikatos apsaugos, LR teisingumo ir LR socialinės apsaugos ir... 31. G. Ž. toliau dalyvauti (iki)teisminio tyrimo procesiniuose veiksmuose... 32. Objektyvių duomenų, kad G. Ž. nuo 2017 metų pradžios iki ekspertinio... 33. -2020 m. kovo 5 – balandžio 3 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos... 34. M. Ž., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius... 35. M. Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra realistiški,... 36. Šiuo metu M. Ž. psichikos sutrikimų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu... 37. M. Ž. toliau dalyvauti (iki) teisminio tyrimo procesiniuose veiksmuose... 38. Objektyvių duomenų, kad M. Ž. nuo ( - ) metų pradžios iki ekspertinio... 39. -2019-07-17 apklaustas liudytojas D. Ž. parodė, kad jis daug metų, dabar... 40. -2019-07-15 apklausta liudytoja J. B. parodė, kad dirba ( - ). 2019 m.... 41. -2019-09-04 apklausta liudytoja S. P. parodė, jog dirba ( - ). Dirba nuo 2017... 42. -2019-09-17 apklausta liudytoja D. P. parodė, kad dirba ( - ). Nuo ( - )... 43. 2019-09-17 apklausta liudytoja O. L. L. parodė, jog dirba ( - ). Turi dvi... 44. -2019-10-14 Kauno miesto socialinių paslaugų centro pateikta Informacija apie... 45. -G. S. šeimą charakterizuojanti medžiaga (II tomas, 6-100).... 46. -2020-05-14 K. S., gim. ( - ) m., prašymas Dėl G. S. atleidimo nuo... 47. Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo... 48. Pagal BK 163 straipsnį baudžiamas tas, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos,... 49. Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį baudžiamas tas, kas mažamečiui sukėlė... 50. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 3 punktą baudžiamas tas, kas... 51. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos... 52. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką nusikalstamų veikų sutaptis –... 53. Teismų praktikoje nurodyta, kad nustačius, jog yra padarytos sutaptį... 54. Pagal kasacinio teismo praktiką realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra... 55. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką idealioji nusikalstamų veikų... 56. Kaip jau minėta, sprendžiant, ar kelios nusikalstamos veikos yra padarytos... 57. Teisiamajame posėdyje ištyrus įrodymus, buvo nustatyta, kad faktiškai visi... 58. Dėl BK 40 straipsnio taikymo... 59. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti... 60. G. S. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi visas... 61. Laiduotoja K. S. yra kaltinamosios motina. K. S. teisiamojo posėdžio metu... 62. Įvertinus aukščiau išanalizuotų įrodymų visumą, teismas mano, kad... 63. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą... 64. G. S. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti,... 65. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.... 66. Civilinis ieškinys nepareikštas.... 67. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 CD,... 68. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40... 69. G. S., padariusią nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos... 70. Išaiškinti G. S., kad jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį... 71. Išaiškinti K. S., kad ji gali atsisakyti laidavimo.... 72. G. S. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti,... 73. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 CD,... 74. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...