Byla 1-67-443/2012
Dėl ko eismo įvykio metu buvo sužalota minėto automobilio CHRYSLER VOYAGER keleivė I. B., kuriai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, bei apgadintas V. G. priklausantis automobilis CHRYSLER VOYAGER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarant 5170 Lt turtinę žalą

1Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Eglei Macijauskienei, dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui, kaltinamajam A. S., nukentėjusiam V. G., civilinės atsakovės D. S. įmonės savininkei D. S., nedalyvaujant civilinės atsakovės ( - ) atstovui ir nukentėjusiai I. B., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ( - ), aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, neteistas, dirbantis D. S. įmonėje vairuotoju, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., ir

Nustatė

2kaltinamasis A. S. 2011 m. gegužės 11 d. apie 13.30 val. kelių Kaunas- Zapyškis-Šakiai ir Pilviškiai-Šakiai-Jurbarkas sankryžoje, 58.750 kilometre, Šakių r. sav., Šakių sen., Girėnų k., pažeidė kelių eismo taisyklių 158 punkto reikalavimą – kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, t.y. vairuodamas sunkvežimį DAF, valst. Nr. ( - ) išvažiavo į pagrindinį kelią iš šalutinio ir susidūrė su pagrindiniu keliu važiuojančiu automobiliu CHRYSLER VOYAGER, valst. Nr. ( - ) vairuojamu blaivaus E. G., dėl ko eismo įvykio metu buvo sužalota minėto automobilio CHRYSLER VOYAGER keleivė I. B., kuriai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, bei apgadintas V. G. priklausantis automobilis CHRYSLER VOYAGER, valst. Nr. ( - ) padarant 5170 Lt turtinę žalą.

3Kaltinamasis A. S. visiškai prisipažįsta padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. Be to, kaltinamojo kaltė įrodyta nukentėjusio V. G. parodymais, autoįvykio vietos apžiūros protokolu ir planu, fotolentelėmis, transporto priemonių apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolais, specialisto išvada bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

4Kaltinamasis A. S. 2012 m. balandžio 16 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2011 m. gegužės 11 d. kartu su įmonės savininke D. S. važiavę iš Pagėgių į Varšuvą darbo reikalais. Vykęs keliu Marijampolė-Šakiai, sankryžoje Girėnų kaime prie STOP ženklo sustojęs, praleidęs maršrutinį autobusą ir įvažiavęs į sankryžą. Automobilį CHRYSLER VOYAGER pastebėjęs paskutiniu momentu ir bandęs stabdyti, bet nepavykę. Įvykęs susidūrimas. Elgęsi nepiktybiškai – iškvietę policiją, greitąją pagalbą. Nukentėjusi I. B. važiavusi automobilyje CHRYSLER VOYAGER pagrindiniu keliu. Kaltinamasis nurodė, jog su civiliniu ieškiniu susipažinęs. Manąs, kad visas I. B. ieškinys nepagrįstas. Jį patenkinus, įmonė bankrutuotų. Matęs, kiek sužalota, į akis papuolę stiklo. Kiek sutrikęs regėjimas, neaišku. Kiek jis atsistatęs, taip pat neaišku. Pagal medicinos išvadą – jai padarytas tik paviršinis sužalojimas. Galva nebuvusi sutrenkta. Iš pradžių prašę 5000 Lt, paskui pradėję grasinti. Privažiavę draugų su mašinomis ir pasidarę įtartina, ar nebus nuolat reikalaujama pinigų. Nutarę mokėti tiek, kiek teismas priteis. Tada jie pasakę, kad prašysiantys labai daug. Iš pradžių Ingrida sakiusi, kad viskas gerai, o jos draugas paskui pradėjęs rašyti žinutes. Draudimo atstovas sakęs apie teismų praktiką šiuo klausimu. Prašo ieškinį mažinti kiek įmanoma, nes siūlę nukentėjusiajai įvairius variantus – sanatoriją, pinigus, bet ji tuo nepasinaudojo.

5Nukentėjęs V. G. parodė, kad yra automobilio CHRYSLER VOYAGER, valst. Nr. ( - ) savininkas. Jo sūnus E. G. išvažiavęs į Kauną su draugais. Po pietų paskambinęs ir pasakęs, kad įvykusi avarija. Automobilis buvęs sugadintas nepataisomai. Draudimas sumokėjęs 5000 Lt, dar gavęs už metalo laužą. Sūnus sakęs, kad važiavęs nuo Šakių, o nuo Kauno atvažiavęs maršrutinis autobusas ir uždengęs vaizdą – tiek tam sunkvežimiui, tiek jam. Neturintis kaltinamajam jokių pretenzijų, nes žala jam yra atlyginta.

6Iš tarnybinio pranešimo matyti, jog 2011 m. gegužės 11 d. apie 13.30 val. Šakių rajono PK buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį kelio Kaunas-Zapyškis-Šakiai su šalutiniu keliu Jubarkas-Pilviškiai 58.750 kilometre, Šakių r. sav., Šakių sen., Girėnų k. (b. l. 1).

72011 m. gegužės 11 d. apžiūros protokole su eismo įvykio vietos planu aprašyta susidūrimo vieta, nurodytos transporto priemonių vietos, kryptys, atstumai nuo tam tikrų objektų ir nuo viena kitos, apgadinimai po eismo įvykio, taip pat eismo įvykio vietoje rasti kiti objektai, stabdymo žymės, – tai patvirtinta pateiktomis fotolentelėmis (b. l. 3-6, 7, 8-12).

82011 m. gegužės 11 d. sunkvežimio DAF, valst. Nr. ( - ) apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokole nurodyta, kad yra sugadinti: dešinės pusės priekinis žibintas, rūko žibintas, priekinis korpusas, priekiniai spoileriai (b. l. 14-15).

92011 m. gegužės 11 d. lengvojo automobilio CHRYSLER VOYAGER, valst. Nr. ( - ) apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokole nurodyta, kad yra sugadinti: kairės pusės abejos durys, galinis kairės pusės sparnas, stogas (b. l. 16-17).

10Iš asmens blaivumo testų matyti, kad tiek A. S., tiek E. G. 2011 m. gegužės 11 d. transporto priemones vairavo būdami blaivūs (b. l. 18, 19).

11Iš medicininio dokumento matyti, kad I. B. 2011 m. gegužės 11 d. 13.20 val. buvo nustatytas kairio skruostikaulio lūžimas, veido brozdintos žaizdos ir blauzdos sumušimas (b. l. 20).

12Specialisto išvadoje Nr. G 320/11(10) nurodoma, kad I. B. nustatytas veido sumušimas, abiejų akių vokų, junginės, ragenos pjautinės žaizdos su svetimkūniais, kraujosruvos junginėse su regos sutrikimu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu bei aštriais daiktais, kuo galėjo būti automobilio salono dalys, stiklo šukės. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl abiejų akių vokų, junginių, ragenos pjautinių žaizdų su svetimkūniais bei regos sutrikimu (išrašant regos aštrumas abiem akimis 0,35; stacionarizavus buvo 0,14) sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d. Sužalojimai padaryti galimai ir nurodomo įvykio metu, būdu (b. l. 38-39).

13Baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 281 str. kyla tik už tuos KET pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais. Kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal LR BK 281 str. 1 d., kadangi kaltinamasis A. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 158 p. reikalavimus, tai yra važiuodamas nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu nedavė kelio transporto priemonei, artėjančiai prie sankryžos pagrindiniu keliu. Šio reikalavimo nesilaikant kaltinamojo vairuojamas sunkvežimis DAF, valst. Nr. ( - ) susidūrė su pagrindiniu keliu važiuojančiu automobiliu CHRYSLER VOYAGER, valst. Nr. ( - ) dėl ko eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta CHRYSLER VOYAGER keleivės I. B. sveikata. Iš bylos aplinkybių matyti, jog veika padaryta dėl neatsargumo (LR BK 281 str. 7 d.).

14Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi; atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

15Skiriant kaltinamajam A. S. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., taip pat į esmines susiformavusios teismų praktikos skiriant bausmes nuostatas, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės formą ir rūšį – padarytas neatsargus nusikaltimas; į nusikalstamos veikos stadiją, pavojingumo laipsnį – nusikaltimas baigtas, nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas; į kaltinamojo amžių, asmenybę, į jo socialinį statusą – kaltinamasis neteistas, anksčiau nėra padaręs kelių eismo taisyklių pažeidimų, dirba, bylos duomenimis charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, išlaiko du nepilnamečius vaikus; taip pat į tai, jog atsakomybę lengvinančia aplinkybe buvo pripažinta, kad kaltinamasis pripažįsta ir gailisi padaręs nusikaltimą. LR BK 55 str. nurodoma, kad pirmą kartą teisiamam asmeniui skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Teisiamasis yra dirbantis, turi nekilnojamojo turto, todėl jam skirtina piniginė bauda. Inkriminuotos nusikalstamos veikos sankcijoje nėra nurodytos baudos dydžio ribos, tad jos dydis nustatytinas atsižvelgiant į BK 47 str. 2 d. 5 p. nurodytą dydį. Šiame straipsnyje nurodoma, jog už neatsargius nusikaltimus skirtina bauda iki 75 MGL dydžio. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, A. S. skirtina mažesnė bauda nei Lietuvos Respublikos BK 47 str. 3 d. 5 p. numatytas baudos dydžio vidurkis.

16LR BK 68 str. nurodoma, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudojantis šiomis teisėmis yra padaroma nusikalstama veika. LR BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą visais atvejais, kai padaromas LR BK 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra neatsargus nusikaltimas, įvykio metu A. S. buvo blaivus, nusikaltimas įvyko dėl kaltinamojo netinkamai įvertintų aplinkybių. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog paskirta bausmė A. S. bus pakankama ir LR BK numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, papildomai netaikant baudžiamojo poveikio priemonės.

17Nukentėjusi I. B. Š. rajono apylinkės vyriausiajam prokurorui pateikė prašymą šioje baudžiamojoje byloje pripažinti ją civiline ieškove ir, kadangi jai buvo sužalotos akys, neturtinę žalą įvertino 50 000 Lt (b. l. 79). Šakių rajono policijos 2011 m. lapkričio 7 d. nutarimu I. B. buvo pripažinta civiline ieškove (b. l. 80). 2011 m. lapkričio 23 d. nutarimu civiline atsakove į bylą įtraukta ( - ) ir leista jos atstovui dalyvauti procese (b. l. 83-84). 2012 m. kovo 22 d. civiline atsakove į bylą įtraukta D. S. įmonė ir leista jos atstovei dalyvauti procese (b. l. 138-139). Šakių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras, atstovaudamas I. B., kaip asmeniui, negalinčiam tinkamai ginti teisėtus savo interesus, 2012 m. kovo 26 d. nukentėjusiosios vardu pareiškė civilinį ieškinį dėl 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 141-142). Tyrėjos A. V. 2012 m. kovo 23 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad I. B. yra išvykusi į Londoną, o 2012 m. gegužės mėnesio pradžioje turi gimdyti (b. l. 140). Prokuroro civiliniame ieškinyje nurodyta, kad autoavarijos metu I. B. stiklo šukėmis buvo sužalotos akys, sumuštas ir nubrozdintas veidas, sumušta kairė blauzda. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajai teko kentėti stiprų ilgalaikį skausmą ne tik sužalojimo metu, bet ir gydant nuo 2011 m. gegužės 11 d. iki 2011 m. gegužės 17 d. VšĮ Kauno klinikose. Dėl fizinių skausmų, pasikeitusios išvaizdos – jos veidas buvo sutinęs, nukentėjusiajai buvo apribota bendravimo galimybė. I. B. išgyveno baimę, kad gali visiškai prarasti regėjimą, kadangi net ir baigus stacionarų gydymą jos regėjimas abiem akimis liko 0,35. Nukentėjusiajai stiprų stresą sukėlė tai, kad jos regėjimas po autoavarijos metu patirtos traumos ženkliai pablogėjo ir dėl to jos įprastas gyvenimas pasikeitė iš pagrindų. Šiuo metu ji nuolat išgyvenanti rūpestį ir įtampą dėl savo sveikatos ateityje, baimę, kad regėjimas gali dar labiau susilpnėti ir dėl to ji nebegalės tinkamai pasirūpinti netrukus gimsiančiu vaiku. Taip pat nukentėjusiajai kelia nerimą tai, kad ateityje yra būtinas papildomas gydymas, reikalaujantis didelių piniginių lėšų, kurių ji neturi; kyla abejonių dėl būsimo gydymo veiksmingumo. Atsižvelgiant į tai, kad I. B. padaryta ilgalaikė žala, įtakosianti visą tolimesnį jos gyvenimą, neturtinė žala vertintina 50 000 Lt. Prokuroro I. B. vardu pateiktame civiliniame ieškinyje taip pat nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog žala padaryta kaltinamajam A. S. darbo metu vairuojant D. S. įmonės reikalais sunkvežimį, be to, transporto priemonė buvo drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neturtinę žalą privalo atlyginti draudimo kompanija AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties ribose, o likusiąją žalos dalį – D. S. įmonė (b. l. 141-142).

18Prokuroro, atstovaujančio I. B. interesus, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

19Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, jei ji padaryta dėl nusikaltimo. Šiuo atveju neturtinės žalos faktas preziumuojamas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi taikyti visiško žalos atlyginimo principą (LR CK 6.251 str.), tačiau neturtinės žalos dydžio pinigais tiksliai įvertinti neįmanoma, todėl tai turi būti daroma vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (LR CK 1.5 str. 3 d., CK 6.250 str. 2 d.). LR CK 6.250 str. neturtine žala įvardija asmens patirtus: fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją ir kt., teismo įvertintus pinigais. Žala turi būti atlyginama teisingai, nustatant protingą jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros. Šios žalos nei minimumo, nei maksimumo įstatymai nenumato, tad ją tiksliai įvertinti pinigais yra neįmanoma. Būtent dėl to visiško žalos atlyginimo principas objektyviai visa apimtimi ir negali būti taikomas. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (LAT kasacinė nutartis Nr. 3K-3-604/2005). Teisingą padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymą lemia žalą padariusio asmens kaltės, jo turtinės padėties, padarytos turtinės žalos dydžio, sukeltų pasekmių ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijų įvertinimas (LR CK 6.250 str. 2 d.), taip pat atsižvelgiama į konkrečias bylos aplinkybes, absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, kurie vertinami atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Be to, pagal formuojamą teismų praktiką būtina atsižvelgti į teisingumo ir lygiateisiškumo principus, kuriais siekiama, kad esant panašioms faktinėms aplinkybėms, neturtinės žalos atlyginimo klausimai bylose būtų sprendžiami vienodai.

20Kaltinamojo A. S. padarytas nusikaltimas yra neatsargus, kaltinamasis sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajai dvasinių ir moralinių išgyvenimų, todėl neatsargios kaltės atveju neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis nei esant tyčiai. Kaltinamasis eismo įvykio metu buvo blaivus, rodė iniciatyvą padėti nukentėjusiajai, jis ir jo darbdavė siūlę – tai nepaneigta jokiais kitais bylos duomenimis, parūpinti nukentėjusiajai reabilitaciją, pinigų, tačiau žalos neatlygino, nes nesusitarė su nukentėjusiąja dėl jos dydžio.

21Vertinant kriterijų dėl turtinės padėties atsižvelgtina, jog šiuo atveju, – kadangi nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė darbo metu eidamas savo darbines pareigas, žalą privalo atlyginti jį pasamdęs asmuo – D. S. įmonė (LR CK 264 str. 1 d.), todėl vertintina jos turtinė padėtis. Pažymėtina, kad teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai, kuriais vadovaujasi teismas, turi užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismų praktikoje priteisiant asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą atsižvelgiama ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (LAT kasacinė nutartis Nr. 2K-4/2011). Kaltinamasis A. S. teisiamajame posėdyje yra nurodęs, jog visiškai patenkinus civilinį ieškinį, civilinė atsakovė D. S. įmonė bankrutuotų, tačiau šiam teiginiui įrodyti teismui nepateikti jokie dokumentai. Teismui visgi nekelia abejonių, kad ypač didelio dydžio neturtinės žalos – kokiu laikytina civiliniame ieškinyje pareikšta 50 000 Lt suma, priteisimas neabejotinai turėtų itin neigiamą poveikį individualios įmonės veiklai ir civilinės atsakovės atstovės D. S., kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininkės, turtinei padėčiai. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog neturtinės žalos dydis priteistinas toks, kad užtikrintų civilinės atsakovės ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą bei realų nukentėjusiosios teisės įgyvendinimą (LAT kasacinė nutartis 2K-593/2011). Teisiamojo posėdžio metu civilinės atsakovės D. S. įmonės savininkė D. S. yra nurodžiusi, jog sutiktų kartu su draudimu mokėti 10 000 Lt – įmonė mokėtų 6000 Lt, draudimas – 4000 Lt neturtinės žalos. Esant tokiom aplinkybėms, teismo vertinimu, nukentėjusiajai atlyginusi 6000 Lt neturtinę žalą, D. S. įmonė nepatirtų tokių reikšmingų nuostolių, kurie galėtų sukelti įmonės bankroto grėsmę arba dėl to ženkliai nukentėtų įmonės savininkė.

22Nusikalstama veika sukeltos pasekmės yra vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant atlygintinos padarytos neturtinės žalos dydį. Specialisto išvadoje Nr. G 320/11(10) nustatyta, jog dėl abiejų akių vokų, junginių, ragenos pjautinių žaizdų su svetimkūniais bei regos sutrikimo nusikalstamos veikos metu nukentėjusiai I. B. sveikata sutrikdyta buvo nesunkiai (b. l. 38-39). Nors prokuroras, atstovaudamas nukentėjusiosios interesus byloje, tvirtina, jog, po autoavarijos metu patirtos traumos ženkliai pablogėjus regėjimui, įprastas jos gyvenimas pasikeitė iš pagrindų, jokių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Atvirkščiai, remiantis bylos medžiaga, galima spręsti, jog nukentėjusioji gyvena normalų gyvenimą, po eismo įvykio, kuriame nukentėjo, pradėjo vaikelį ir netrukus jo susilauks (b. l. 140). Teismas kritiškai vertina civilinio ieškinio argumentą, kad nukentėjusioji nebegalės tinkamai pasirūpinti netrukus gimsiančiu vaiku, kadangi neįtikinama, jog nuolat išgyvendama rūpestį ir įtampą dėl savo sveikatos ateityje, baimę, kad regėjimui dar labiau susilpnėjus nebegalės tinkamai pasirūpinti vaiku, nukentėjusioji netrukus po eismo įvykio būtų ryžusis jį pradėti ir gimdyti. Realios grėsmės, jog regėjimas gali būti prarastas visiškai, galimybę patvirtinančių duomenų byloje nėra, kaip nėra ir tokių duomenų, kurie leistų manyti, kad yra abejojama būsimo gydymo veiksmingumu.

23Teismų formuojama praktika rodo, kad faktiškai nukentėjusiesiems, kurie eismo įvykio metu patiria nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinei žalai atlyginti priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt (LAT kasacinės bylos Nr. 2K-64/2009, 2K-401/2009, 2K-200/2010, 2K-215/2010, 2K-7-120/2010, 2K-616/2010, 2K-77/2010, 2K-461/2010 ir kt.). Priteisdamas nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos piniginį dydį didesnį nei 10 000 Lt, teismas turi nurodyti faktinius duomenis, kuriais remdamasis jis nukrypsta nuo formuojamos teismų praktikos. Šioje byloje konstatuotina, kad padaryto sužalojimo pasekmes nukentėjusioji jaučianti iki šiol – jos regėjimas pablogėjo iki 0,35; dėl patirtų sužalojimų jai teko kentėti stiprų fizinį skausmą ne tik sužalojimo metu, bet ir gydantis; dėl fizinių skausmų, pasikeitusios išvaizdos tam tikrą laiką buvo apribota bendravimo galimybė; I. B. išgyveno baimę ir nerimą dėl savo sveikatos, dėl to, jog gali visiškai netekti regėjimo. Tikėtina, kad jai ir dabar kelia nerimą tai, jog ateityje bus būtinas papildomas gydymas, pareikalausiantis didelių piniginių lėšų. Iš nurodytų aplinkybių ir remdamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais teismas sprendžia, kad prašomas priteisti nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytos bendras neturtinės žalos dydis mažintinas iki 15 000 Lt.

24Krovininis automobilis DAF, valst. Nr. ( - ) įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdraustas ( - ) (b. l. 25). ( - ) yra nurodžiusi, jog nustačius, kad I. B. buvo sužalota 2011 m. gegužės 11 d. eismo įvykio metu, ir dėl to kaltu pripažinus sunkvežimį DAF, valst. Nr. ( - ) vairavusį A. S., ( - ) išmokės I. B. apskaičiuotą 4235,24 Lt išmoką (4000 Lt – neturtinei žalai atlyginti, 235,24 Lt gydymo išlaidoms kompensuoti (b. l. 131).

25Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog draudikas privalo atlyginti maksimalią Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatytą draudimo sumą neturtinei žalai atlyginti (LAT kasacinės bylos Nr. 2K-207/2009, 2K-377/2009, 2K-288/2010, 2K-17/2011). Minėtas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo bei LR CK normas taip pat aiškino ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010 m. vasario 3 d. nutarime. Pagal LR CK 6.254 str. 1 d. civilinė atsakomybė gali būti (o įstatymo nustatytais atvejais – privalo būti) draudžiama. Kai civilinė atsakomybė yra apdrausta, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Vadinasi, civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas. Žalą padaręs asmuo turi atlyginti žalą, kiek jos nepadengia draudimo atlyginimas (draudimo išmoka) (LR CK 6.254 str. 2 d.). Taigi, nors pareigą atlyginti padarytą žalą turi žalą padaręs asmuo ir draudikas, tačiau šios minėtų asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis yra skirtingi. Žalą padariusio asmens pareiga atlyginti padarytą žalą kyla delikto pagrindu, t.y. jį ir nukentėjusįjį sieja deliktinė prievolė. Žalą padariusiam asmeniui, kaip deliktinės prievolės subjektui, taikomi deliktinės civilinės atsakomybės principai. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla visiškai kitu pagrindu – iš draudimo sutarties. Tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačią draudimo sutartį. Būtent draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir pati draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas (LAT kasacinės bylos Nr. 3K-3-174/2005, 2K-410/2008, 2K-288/2010, 2K-502/2011, 2K-86/2012 ir kt.).

26Civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ pareigos atlyginti kaltinamojo A. S. darbo metu darbo funkcijas vykdant padarytą žalą šioje byloje pagrindas – su krovininio automobilio DAF, valst. Nr. ( - ) tuometiniu savininku A. S. vieneriems metams (nuo 2010 m. lapkričio 26 d. iki 2011 m. lapkričio 25 d.) sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 03/ 152270291, TIA numeris 152270291 (b. l. 25), taip pat sutarties pasirašymo metu galiojęs Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas, kurio 11 str. 1 d. nustatyta, jog transporto priemonių valdytojų atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2500 eurų (8632 Lt) dėl neturtinės žalos padarymo). Taigi, AB „Lietuvos draudimas( - ) sudariusi su krovininio automobilio DAF, valst. Nr. ( - ) savininku 2011 m. gegužės 11 d. galiojusią transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį dėl transporto priemonės, įsipareigojo eismo įvykio atveju atlyginti nukentėjusiam trečiajam asmeniui žalą, neviršijančią minėtos sumos, tarp jų ir neturtinę žalą, neviršijančią 2500 eurų (8632 Lt). Dėl to, teismo nuomone, 8632 Lt suma priteistina iš ( - ) Remiantis LR CK 6.264 str. 1 d. likusi neturtinės žalos dalis, t.y. 6368 Lt, priteistina iš civilinės atsakovės D. S. įmonės.

27Byloje yra Kauno teritorinės ligonių kasos pretenzija dėl 1213,43 Lt žalos, kuri patirta minėtą sumą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo sumokėjus už nukentėjusiai I. B. dėl eismo įvykio suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (b. l. 60), taip pat ( - ) gydytojo eksperto išvada, pagal kurią I. B. paskaičiuota 235,24 Lt suma gydymo išlaidoms kompensuoti (b. l. 160-161). Dėl šių sumų baudžiamojoje byloje nėra pareikšti civiliniai ieškiniai. Civilinė atsakovė ( - ) ne kartą yra nurodžiusi, jog išmokės I. B. apskaičiuotą 235,24 Lt išmoką gydymo išlaidoms kompensuoti bei 1213,43 Lt Valstybinei ligonių kasai, jei bus nustatyta, kad I. B. buvo sužalota 2011 m. gegužės 11 d. eismo įvykio metu, ir dėl to kaltu pripažintas sunkvežimį DAF, valst. Nr. ( - ) vairavęs A. S. (b. l. 61, 131, 160).

28Įvertindamas tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas

Nutarė

29A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir nuteisti 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda.

30Šakių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro, atstovaujančio nukentėjusios I. B. interesus, civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

31I. B., asmens kodas ( - ) neturtinei žalai atlyginti priteisti: iš ( - ) juridinio asmens kodas ( - ), buveinė ( - ) 8 632 Lt (aštuonis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt du litus); iš D. S. įmonės, juridinio asmens kodas ( - ), buveinė ( - ), 6 368 Lt (šešis tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt aštuonis litus).

32Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą. Teisėjo parašas. Nuorašas tikras:

Ryšiai
1. Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant... 2. kaltinamasis A. S. 2011 m. gegužės 11 d. apie 13.30 val. kelių Kaunas-... 3. Kaltinamasis A. S. visiškai prisipažįsta padaręs nusikaltimą, numatytą... 4. Kaltinamasis A. S. 2012 m. balandžio 16 d. teisiamojo posėdžio metu parodė,... 5. Nukentėjęs V. G. parodė, kad yra automobilio CHRYSLER VOYAGER, valst. Nr. (... 6. Iš tarnybinio pranešimo matyti, jog 2011 m. gegužės 11 d. apie 13.30 val.... 7. 2011 m. gegužės 11 d. apžiūros protokole su eismo įvykio vietos planu... 8. 2011 m. gegužės 11 d. sunkvežimio DAF, valst. Nr. ( - ) apžiūros ir... 9. 2011 m. gegužės 11 d. lengvojo automobilio CHRYSLER VOYAGER, valst. Nr. ( - )... 10. Iš asmens blaivumo testų matyti, kad tiek A. S., tiek E. G. 2011 m. gegužės... 11. Iš medicininio dokumento matyti, kad I. B. 2011 m. gegužės 11 d. 13.20 val.... 12. Specialisto išvadoje Nr. G 320/11(10) nurodoma, kad I. B. nustatytas veido... 13. Baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 281 str. kyla tik už tuos KET... 14. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad... 15. Skiriant kaltinamajam A. S. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius... 16. LR BK 68 str. nurodoma, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis... 17. Nukentėjusi I. B. Š. rajono apylinkės vyriausiajam prokurorui pateikė... 18. Prokuroro, atstovaujančio I. B. interesus, civilinis ieškinys dėl... 19. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, jei ji padaryta dėl nusikaltimo.... 20. Kaltinamojo A. S. padarytas nusikaltimas yra neatsargus, kaltinamasis... 21. Vertinant kriterijų dėl turtinės padėties atsižvelgtina, jog šiuo atveju,... 22. Nusikalstama veika sukeltos pasekmės yra vienas iš pagrindinių kriterijų,... 23. Teismų formuojama praktika rodo, kad faktiškai nukentėjusiesiems, kurie... 24. Krovininis automobilis DAF, valst. Nr. ( - ) įprastinės transporto priemonių... 25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog draudikas... 26. Civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ pareigos atlyginti... 27. Byloje yra Kauno teritorinės ligonių kasos pretenzija dėl 1213,43 Lt žalos,... 28. Įvertindamas tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK... 29. A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 30. Šakių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro, atstovaujančio... 31. I. B., asmens kodas ( - ) neturtinei žalai atlyginti priteisti: iš ( - )... 32. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno...