Byla e2A-451-440/2019
Dėl iškeldinimo ir išdeklaravimo iš savavališkai užimtų gyvenamųjų patalpų

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės (pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 25 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Gruzdžių Švc. Trejybės parapijos ieškinį atsakovams S. G., V. B., S. J., trečiajam asmeniui R. R. dėl iškeldinimo ir išdeklaravimo iš savavališkai užimtų gyvenamųjų patalpų.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovė Gruzdžių Švč. Trejybės parapija kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama atsakovus S. G., V. B., T. B., M. D. ir S. J., su atsakovų nepilnamečiais vaikais ir kitais šeimos nariais, iš patalpų, ( - ), priklausančių nuosavybės teise ieškovei, Gruzdžių Švč. Trejybės parapijai, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė S. J. su ieškove sudarė taikos sutartį, nes sutarė dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sąlygų, todėl ieškovė prašė taikos sutartį patvirtinti, o civilinę bylą jos atžvilgiu nutraukti. Kitus ieškinyje nurodytus atsakovus, t. y. T. B. ir M. D., ieškovė iš atsakovų prašė pašalinti, kadangi jie patalpomis nesinaudoja ir jose negyvena. Ieškinyje nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso minėtos patalpos-pastatas – vaikų darželis, tačiau jose yra įrengti butai. Atsakovai su šeimomis gyvena ieškovės nuosavybėje be jokio teisinio pagrindo, geruoju išsikelti nesutinka.

62.

7Atsakovas S. G. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jo mamai I. B. maždaug apie 1988 m. buvo paskirtas butas ( - ). Ten ji apsigyveno su savo nepilnamečiais vaikais, ten ji taip pat deklaravo savo ir vaikų gyvenamąją vietą. Kai mamai buvo sumokėta kompensacija, ji iš šio buto išsikraustė, tačiau jis su savo šeima, t. y. sugyventine R. R. bei dviem nepilnamečiais vaikais, liko gyventi ir naudotis gyvenamąja patalpa. Jis jokių nuomos ar kitokių mokesčių klebonijai už naudojimąsi jos turtu nemoka, sumoka už sunaudotą elektros energiją, internetą, šiukšles. Namas yra avarinės būklės, jie patys savo lėšomis jį remontavo, kad būtų galima gyventi. Išsikelti jis negali, nes šiuo metu neturi kur su šeima apsigyventi.

83.

9Atsakovas V. B. su ieškiniu sutiko, nurodė, kad jis adresu ( - ) negyvena, tačiau vasaros metu organizuoja sporto stovyklas, pats atvyksta pabūti, nes yra sutvarkęs gyvenamąją patalpą, kuria naudojasi, t. y. sudėjo langus, padarė remontą.

104.

11Trečiasis asmuo R. R. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ji su atsakovu S. G. jo bute, adresu ( - ), apsigyveno 2011 m. Jos sugyventinis yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą nurodytu adresu, tačiau jai su dviem mažamečiais vaikais deklaruoti gyvenamąją vietą kartu su S. G. dabartinis klebonas nedavė sutikimo. Nors jie turi nuosavybės teise įsigiję gyvenamąjį namą ( - ) kaime, tačiau jis yra avarinės būklės, reikalingos lėšos jį pritaikyti normaliam gyvenimui su vaikais, o gyventi ( - ) jiems patogiau, nes vaikai čia lanko darželį, jie yra susitvarkę savo buitį ieškovei priklausančiame name.

125.

13Išvadą teikianti institucija, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius siūlė teismui ieškinio netenkinti, nes atsakovo šeima su dviem nepilnamečiais vaikais neturi kur išsikelti gyventi, iškeldinus juos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, bus pažeistos atsakovo nepilnamečių vaikų teisės.

14II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

156.

16Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 25 d. sprendimu civilinė byla Nr. e2-334-291/2019 pagal ieškovės Gruzdžių Švč. Trejybės parapijos ieškinį atsakovams T. B. ir M. D. dėl iškeldinimo ir išdeklaravimo iš savavališkai užimtų gyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), nutraukta, ieškovės Gruzdžių Švč. Trejybės parapijos ieškinys atsakovams S. G., V. B., trečiajam asmeniui R. R. dėl iškeldinimo ir išdeklaravimo iš savavališkai užimtų gyvenamųjų patalpų tenkintas visiškai. Teismas nusprendė iškeldinti atsakovą S. G. kartu su jo šeimos nariais, sugyventine R. R. ir dviem nepilnamečiais vaikais (U. G. ir J. G.), bei visu jiems priklausančiu kilnojamuoju turtu po dviejų mėnesių nuo šio teismo sprendimo įsitesėjimo dienos iš gyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos. Iškeldinti atsakovą V. B. su jam priklausančiu kilnojamuoju turtu iš gyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos. Priteisė iš atsakovo S. G. ieškovui Gruzdžių Švč. Trejybės parapijai, 25 Eur žyminio mokesčio ir 200 Eur atstovavimo išlaidų. Priteisė iš atsakovo V. B. ieškovei Gruzdžių Švč. Trejybės parapijai 25 Eur žyminio mokesčio ir 200 Eur atstovavimo išlaidų. Prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo tarp ieškovės Gruzdžių Švč. Trejybės parapijos ir atsakovės S. J., tenkino ir patvirtino tarp ieškovės Gruzdžių Švč. Trejybės parapijos ir atsakovės S. J. 2019-03-07 sudarytą taikos sutartį. Civilinę bylą Nr. e2-334-291/2019 pagal ieškovės Gruzdžių Švč. Trejybės parapijos ieškinį atsakovei S. J. dėl iškeldinimo iš savavališkai užimtų gyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), nutraukė. Grąžino ieškovei Gruzdžių Švč. Trejybės parapijai atsakovei tenkančios 75 procentų žyminio mokesčio dalies – 18,75 Eur, sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019m. kovo 5 d. mokėjimo nurodymu. 7.

17Teismas nustatė, kad pastatas - Vaikų darželis, esantis ( - ), nuosavybės teise priklauso Gruzdžių Švč. Trejybės parapijai. Minėtą pastatą ieškovei grąžino Šiaulių rajono savivaldybės administracija. Šiaulių rajono savivaldybės administracija valstybės vardu J. J., I. B. ir A. V. šeimoms, kurios gyveno ir buvo registravę gyvenamąją vietą savininkui grąžintame pastate, išdavė Valstybės garantijas, kuriomis Valstybė įsipareigojo garantijos turėtojams ne vėliau kaip iki 2009-01-01 įvykdyti pasirinktą valstybės garantiją ir iškeldinti iš savininkui gražinto pastato. Liudytoja N. B., Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Gruzdžių seniūnijos seniūnė, teisme parodė, jog Šiaulių rajono savivaldybės 1991-12-19 sprendimu Gruzdžių katalikų parapijai atkūrus nuosavybės teisę į buvusius klebonijos ir ūkinį pastatus, esančius ( - ), S. G. motinai I. B. buvo sumokėta išmoka ir suteiktas socialinis būstas. Socialinis būstas I. B. buvo suteiktas kartu su vaikais, t. y. ir sūnui S. G.. Tą patį byloje patvirtino ir liudytoja apklausta Šiaulių rajono savivaldybės Turto valdymo skyriaus vyr. specialistė V. S.. Atsakovas S. G. su šeima, jo motinai išsikėlus iš ieškovei priklausančio namo, liko gyventi jame be jokio teisėto pagrindo, todėl ieškinį dėl atsakovo S. G. iškeldinimo kartu su jo šeimos nariais bei išdeklaravimo iš ieškovei priklausančios gyvenamosios patalpos, teismas tenkino. Teismas tenkino ieškovės reikalavimus ir dėl atsakovo V. B. ir jam priklausančio turto iškeldinimo iš buto, esančio name ( - ), kadangi atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog jis minėtu nekilnojamuoju turtu nesinaudoja, o teisinio pagrindo turtu naudotis asmuo neturi. Ieškovei atsisakius reikalavimo dėl T. B. ir M. D. iškeldinimo, šioje dalyje civilinę bylą teismas nutraukė. Teismas priėmė ieškovės ir atsakovės S. J. sudarytą ir pasirašytą Taikos sutartį, ją patvirtino ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė.

18III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

198.

20Apeliaciniu skundu atsakovas S. G. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m kovo 25 d sprendimo rezoliucinę dalį, kuria buvo nustatytas terminas išsikelti, ir ją patikslinus išdėstyti taip: „Iškeldinti atsakovą S. G., gim. ( - ), kartu su jo šeimos nariais, sugyventine R. R. ir dviem nepilnamečiais vaikais, U. G., gim. ( - ), ir J. G., gim. ( - ), bei visu jiems priklausančiu kilnojamuoju turtu po šešių mėnesių nuo šio teismo sprendinio įsiteisėjimo dienos iš gyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos.“ Bylinėjimosi išlaidas prašo priteisti iš atsakovės Gruzdžių Šv. Trejybės parapijos. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

8.1.

21Sutinka būti iškeldintas ir išdeklaruotas iš patalpų, priklausančių ieškovei Gruzdžių Šv. Trejybės parapijai, kartu su sugyventine R. R. ir abiem nepilnamečiais vaikais, tačiau to negali padaryti per teismo nustatytą dviejų mėnesių po teismo sprendimo įsitesėjimo dienos terminą. Pažymi, kad jis įsigijęs avarinės būklės namą ( - ), per du mėnesius jo nespės susiremontuoti ir išsikelti. Kadangi išmano statybos darbus, objektyviai vertina susidariusią padėtį ir mano, kad įsirengti bent minimaliam gyvenimui nusipirktą namą, jis galėtų maždaug per 6 mėnesius, todėl tokiam terminui ir prašo teismo išsikelti iš minėtų patalpų.

228.2.

23Mano, kad teismo nustatytas iškeldinimo terminas, nurodant išsikelti po 2 mėnesių nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, sudaro galimybes skirtingai aiškinti teismo sprendimo turinį. Sprendimas leidžia atsakovui išsikelti po to kai jis susiremontuos namą (per 6 mėn.), tačiau suteikia teisę ir ieškovei reikalauti sprendimo įvykdymo tuojau po 2 mėnesių po sprendimo įsigaliojimo, o tokio sprendimo jis realiai įvykdyti negali.

248.3.

25Apeliacinės instancijos teismui pateikia rašytinį įrodymą - Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko įrašą, patvirtinantį, kad jis 2018-11-02 yra įsigijęs ( - ) kaime gyvenamąjį namą (1930 m statybos). Šio įrodymo nepateikė anksčiau, nes jį atstovavęs advokatas manė, kad šio dokumento pateikimas yra nebūtinas. 9.

26Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė Gruzdžių Švč. Trejybės parapija prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

279.1.

28Apeliantas įsikėlė į ginčo patalpą ir ja naudojasi neturėdamas tam teisinio pagrindo - gyvenamosios patalpos nuomos sutarties. Apeliantas neieškojo būdų ir nesiekė sudaryti nuomos sutartį su ieškove tiek iki reikalavimo pateikimo teismui dienos, tiek bylos nagrinėjimo metu. Bylos nagrinėjimo metu 2019 m. sausio 8 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytas žodinis susitarimas taikiai užbaigti bylą ir ieškovės advokatės ranka surašytas preliminarus taikos sutarties variantas, kuriame numatyta, jog apeliantas G. nuomosis tas pačias ieškovės patalpas, tačiau vėliau apeliantas apsigalvojo ir nesutiko pasirašyti Taikos sutarties. Mano, kad apeliantas neketino jos pasirašyti, tiesiog vilkino laiką tam, kad galėtų neatlygintinai naudotis ieškovei priklausančiomis patalpomis, nors ieškovė būtų suteikusi galimybę apeliantui ir jo šeimai likti gyventi iki 2020 m. sausio 1 d.

299.2.

30Apeliantas turi įgijęs nuosavybę savo vardu ir gali joje gyventi. Objektyvių įrodymų, jog įsigytose patalpose neįmanoma gyventi apeliantas nepateikė. Pažymi, kad po raštiško įspėjimo išsikelti iš ieškovei priklausančių patalpų, kiti patalpų naudotojai atsisakė ieškovei priklausančių patalpų arba sudarė nuomos sutartis su ieškove ir teisėtai gyvena. Todėl niekuo nepagrįstas apelianto argumentas, jog patalpos ieškovei nereikalingos.

319.3.

32Apeliantas pajėgus mokėti nedidelį nuomos mokestį, nes yra jaunas ir darbingo amžiaus, verčiasi individualia veikla (naudotų automobilių ardymas ar pan.), gauna pajamas, turi nuosavybę ( - ), gyvena su sugyventine R. R., kuri taip pat yra jauna ir darbingo amžiaus, šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Apeliantas 2018 m. rugpjūčio pabaigoje buvo raštu įspėtas (žodžiu dar anksčiau) ir žinojo apie iškeldinimą, todėl turėjo pakankamai laiko susirasti kitas patalpas ( - ) arba sudaryti nuomos sutartį ir likti gyventi tose pačiose patalpose. Mano, kad pats apeliantas pažeidžia savo vaikų teises nesudarydamas nuomos sutarties su ieškove.

339.4.

34Apelianto iškeldinimas yra proporcinga priemonė įvertinus ją ir vaiko teisių apsaugos aspektu, o taikytas iškeldinimo vykdymas atidėtas 2 mėnesių laikotarpiui po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas yra pakankama, kad per tą laiką vaikų teisės į gyvenamąjį būstą būtų užtikrintos tėvams vykdant savo pareigas. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog nepajėgus mokėti nuomos mokestį. Iš priedų matyti, jog apeliantas išleido 470 Eur apeliacinio skundo parengimui bei žyminio mokesčio sumokėjimui.

359.5.

36Atsakovo S. G. su šeima iškeldinimo įvykdymo data nurodyta aiškiai, dviejų mėnesių terminas skaičiuotinas nuo pirmos instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, todėl nėra būtinybės sukonkretinti Šiaulių apylinkės teismo sprendimo toje dalyje, nes nesudarytos galimybės skirtingai aiškinti teismo sprendimo turinį ir vykdymo procese neaiškumų nekils.

379.6.

38Šiaulių apylinkės teismas 2019 m. kovo 25 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje padarė rašymo apsirikimo klaidą, nes klaidingai nurodė, jog priteisiama iš atsakovų S. G. ir V. B. ieškovės naudai po 200 Eur atstovavimo išlaidų, nors sprendimo motyvuojamojoje dalyje teisingai buvo nurodęs (4 psl. „Dėl bylinėjimosi išlaidų“), jog iš atsakovų S. G. ir V. B. priteistina po 300 Eur atstovavimo išlaidų ieškovei.

39Teisėjų kolegija

konstatuoja:

40IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės,

41teisiniai argumentai ir išvados

42Apeliacinis skundas netenkintinas. 8.

43Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). 9.

44CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei žodinio teismo posėdžio bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

4510.

46Apeliacijos objektas – teismo sprendimo dalies, kuria atsakovui S. G. su šeima nustatytas dviejų mėnesių terminas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsikelti iš ieškovės gyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos, teisėtumas. Iš esmės apeliantas sutinka su teismo sprendimu dėl iškeldinimo, tačiau nurodo dėl per trumpo dviejų mėnesių termino.

4711.

48Teisėjų kolegija pažymi, kad, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš esmės sutinkant su pirmosios instancijos teismo sprendimu nėra tikslinga kartoti pirmosios instancijos teismo išvadų, tikslinga pasisakyti dėl pagrindinių apeliacinio skundo motyvų.

4912.

50Byloje nustatyta, kad ieškovei Gruzdžių Švč. Trejybės parapijai nuosavybės teise priklauso pastatas - vaikų darželis, esantis ( - ). Šio pastato viename iš butų gyvena atsakovas S. G. su sugyventine R. R. ir dviem nepilnamečiais vaikais: G. U., gimusia ( - ), ir G. J., gimusiu ( - ). Atsakovas S. G. su šeima name apsigyveno be teisėto pagrindo, su pastato šeimininku nėra sudarę nuomos ar panaudos sutarties, nemoka pastato savininkui už naudojimąsi jo turtu. Dėl minėtų aplinkybių ginčo nėra, todėl teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, dėl jų pakartotinai nebepasisako. Dėl naujų įrodymų

5113.

52Apeliacinės instancijos teismui apeliantas pateikė rašytinį įrodymą - Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko įrašą, patvirtinantį, kad jis 2018 m. lapkričio 2 d. yra įsigijęs ( - ) kaime gyvenamąjį namą (1930 m statybos). Ieškovė į bylą su atsiliepimu į apeliacinį skundą taip pat pateikė įrodymus: 2019 m. sausio 8 d. tarp ieškovės ir atsakovo S. G. sudarytą ir ieškovės advokatės ranka surašytą preliminarų taikos sutarties variantą, kurį pasirašė ir apeliantas S. G., bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2019 m. gegužės 2 d. raštą Nr. ( - ).

5314.

54CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Visgi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas priimti apelianto pateiktą Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko įrašą, kadangi jis papildomai patvirtina aplinkybes, nustatytas pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija taip pat priima ieškovės pateiktus įrodymus (2019-01-08 tarp ieškovės ir atsakovo S. G. sudarytą ir ieškovės advokatės ranka surašytą preliminarų taikos sutarties variantą bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2019-05-02 raštą Nr. ( - )), kadangi ieškovė šiais įrodymais atsikerta į apelianto pateiktus apeliacinio skundo argumentus, o iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-05-22 d. rašto Nr. e2-334-291/2019 matyti, kad apelianto advokatui buvo išsiųstas ieškovės atsiliepimo elektroninio dokumento nuorašas, tą patvirtina ir Liteko duomenų sistema (išsiųsta 2019-05-22 d. 09:15 val.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pateikti nauji įrodymai priimtini ir vertintini kartu su visuma byloje esančių įrodymų. Dėl iškeldinimo termino

5515.

56Nagrinėjamoje byloje apeliantas, sutikdamas su teismo sprendimu jį su šeima iškeldinti iš ieškovės nuosavybės, kaip minėta iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu išsikeldinimo terminu - po dviejų mėnesių nuo šio teismo sprendimo įsitesėjimo dienos. Teigia, kad šis terminas yra nepakankamas ir jam reikalingas šešių mėnesių terminas.

5716.

58Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo termino aktualūs yra Lietuvos respublikos civilinio kodekso ( toliau-CK ) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo klausimą būtų atsižvelgta į abiejų bylos pusių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Sprendžiant šiuos klausimus iškeldinimo bylose, būtina atsižvelgti į kiekvienoje byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes: asmenų apsigyvenimo būste aplinkybes, laikotarpį, kurį asmenys gyvena šiame būste, jų elgesį, turtinę padėtį, galimybes jiems apsirūpinti gyvenamuoju būstu, būsto savininko elgesį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2012).

5917.

60Byloje nustatyta, kad taikiai šalims susitarti nepavyko, kai tuo tarpu su kitais be teisinio pagrindo ieškovės nuosavybėje gyvenančiais asmenimis buvo arba sudarytos nuomos sutartys, arba asmenys išsikėlė iš ieškovės nuosavybės, pvz., byloje buvo patvirtinta ieškovės Gruzdžių Švč. Trejybės parapijos ir atsakovės S. J. taikos sutartis, kuria buvo sutarta dėl būsto nuomos sąlygų. Teisėjų kolegija priėmė ieškovės į bylą pateiktą įrodymą – 2019 m. sausio 8 d. tarp ieškovės ir atsakovo S. G. sudarytą ir ieškovės advokatės ranka surašytą preliminarų taikos sutarties variantą, kurį pasirašė ir apeliantas S. G.. Iš pateiktos preliminarios taikos sutarties matyti, kad buvo tariamasi, jog apeliantas nuomosis ieškovės patalpas, nuomos terminas numatytas iki 2020 m. sausio 1 d., nuomos mokestis - 45 Eur mėnesiui, numatytas metalo laužo pašalinimas iš teritorijos iki 2019 m. kovo 1 d. sutarta sudaryti sutartis su komunalines paslaugas tiekiančiomis įmonėmis ir kitos sąlygos. Tačiau taikos sutartis sudaryta tarp šalių nebuvo, nors tuo pačiu pažymėtina, kad šalys turi teisę laisvai disponuoti savo teisėmis.

6118.

62Teisėjų kolegija pažymi, jog nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus. Vienas iš savininko teisės naudotis nekilnojamojo turto objektu (gyvenamosiomis patalpomis) pažeidimo pašalinimo būdas yra iškeldinimas iš savavališkai užimtų gyvenamųjų patalpų. Aplinkybė, kad atsakovas su šeima be teisinio pagrindo gyvena ieškovės bute, nesutinka sudaryti nuomos sutarties, nesutinka išsikelti, neabejotinai pažeidžia ieškovės nuosavybės teises. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė bandė geranoriškai susitarti su atsakovu, bandyta sudaryti ir taikos sutartį, tačiau su apeliantu susitarti nepavyko. Apeliantas pirmosios instancijos teisme buvo nurodęs, kad negali mokėti nuomos mokesčio.

6319.

64Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis.

6520.

66Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).

6721.

68Nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad apeliantas negalėtų mokėti ieškovei nedidelio nuomos mokesčio. Tiek apeliantas, tiek jo sugyventinė R. R. yra darbingo amžiaus. Atkreiptinas dėmesys, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantas naudojosi valstybės garantuojama antrine teisine pagalba (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. spalio 16 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. ( - ) S. G. buvo priskirtas I turto ir pajamų lygiui, t. y. valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba jam apmokėta 100 procentų), tačiau teikdamas apeliacinį skundą apeliantas sumokėjo advokatui 370 Eur už teisines paslaugas, nors yra pagrindo manyti, taip pat galėjo naudotis valstybės garantuojama antrine teisine pagalba. Esant aptartai aplinkybei teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais, kad apeliantas yra pajėgus mokėti nuomos mokestį (preliminarioje taikos sutartyje buvo numatytas 45 Eur mėnesiui nuomos mokestis, t. y. suma daugiau nei aštuonis kartus didesnė nei numatyta nuoma už mėnesį).

6922.

70Teisėjų kolegijos vertinimu ieškovė sudarė visas sąlygas atsakovui teisėtai likti jos nuosavybėje sudarius nuomos sutartį, tačiau atsakovas šia galimybe nepasinaudojo. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas dar 2018 m. rugpjūčio 24 d. raštu buvo įspėtas dėl iškeldinimo, taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, būdamas apdairus ir rūpestingas, apeliantas jau nuo 2018 m. galėjo pradėti rūpintis kitu būstu. Nors kaip minėta iš esmės apeliantas sutinka su teismo sprendimu dėl iškeldinimo, tačiau apelianto argumentai dėl nepakankamo termino, atsižvelgiant į bylos duomenis niekuo nepahgrįsti ir neįrodyti ( CPK 178 straipsnis). Be to pažymėtina, kad apeliantui apskundus pirmosios instancijos teismo sprendimą, teismo nustatytas iškeldinimo terminas dėl objektyvių priežasčių prasitęsė, kadangi jis skaičiuojamas nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o sprendimas įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybės, konstatuoja, kad apelianto argumentai nesudaro pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatyto sprendimo vykdymo termino, kad sprendimas vykdomas po dviejų mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Apeliacinio teismo vertinimu pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas yra optimalus, protingas ir teisingas.

7123.

72Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo savavališkas gyvenimas ieškovės nuosavybėje pažeidžia jos teises, ji negali išnuomoti savo turto kitiems asmenims, dėl ko galimai patiria nuostolius. Iš teismui pateikto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2019 m. gegužės 2 d. rašto matyti, kad ieškovės namų valdos teritorijoje yra sandėliuojamos automobilių ardymo dalys, laikomos netinkamos naudoti ir tvarkytinos atliekos. Apeliantas gindamas savo ir savo šeimos interesus privalo atsižvelgti ir į ieškovės interesus, kad neproporcingai nepažeistų ieškovės Gruzdžių Švč. Trejybės parapijos nuosavybės teisių ir kt. Bylos duomenys patvirtina ieškovės siekį sudaryti nuomos sutartį su atsakovu, siekį taikai spręsti šalių ginčą. Teisėjų kolegija vertina, kad atsakovas savo noru atsisakė galimybės teisėtai gyventi ieškovės nuosavybėje nuomos pagrindu, todėl atsakovo elgesys nėra proporcingas ieškovės nuosavybės teisių ribojimui.

7324.

74Dėl apelianto argumentų, kad jo turimas turtas nėra tinkamas gyvenimui ir įsikūrimui reikia šešių mėnesių laikotarpio, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog įsigytose patalpose neįmanoma gyventi, byloje yra pateikti tik duomenys, kokį turtą turi atsakovas. Apeliantas turi turto, yra darbingas, todėl teismo nustatytas dviejų mėnesių po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminas iškeldinimui yra proporcingas ir pagrįstas.

75Dėl nepilnamečių vaikų interesų

7625.

77Apeliantas nurodo, kad skundžiamo teismo sprendimo realiai negalės įvykdyti ir per dviejų mėnesių laikotarpį po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neturės kur išsikelti su sugyventine ir dviem vaikais. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad nepilnamečiai vaikai – viena iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių, tarptautinė bendrija bei nacionaliniai teisės aktai vaikams nustato padidintos teisinės apsaugos reikalavimus (Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnis), todėl, ginant vaikų teises, turi būti pasirenkamas toks racionalus sprendimo būdas, kad tos minimalios gyvenimo sąlygos, kurias jie turėjo, būtų išsaugotos. Bendrojo vaiko teisių apsaugos principo, pagal kurį nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, įgyvendinimą turi užtikrinti vaiko tėvai, kiti teisėti atstovai, o jiems neišgalint – valstybė per savo institucijas. Kasacinis teismas taip pat pabrėžė, kad vaiko teisių, kaip ir bet kurių kitų, negalima suabsoliutinti, vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams ir kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti protingą bei sąžiningą pusiausvyrą tarp vaikų interesų gynybos bei būsto, iš kurio reikalaujama išsikelti, savininko teisių bei teisėtų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė v. I. V., E. V., bylos Nr. 3K-3-410/2010).

7826.

79Atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, į tai kas išdėstyta (šios nutarties 20-24 punktai) teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentu, kad, atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas aplinkybes, apelianto iškeldinimas yra proporcinga priemonė įvertinus ją ir vaiko teisių apsaugos aspektu, o taikytas iškeldinimo vykdymo atidėjimas dviejų mėnesių laikotarpiui po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos yra pakankamas laikotarpis, kad per tą laiką vaikų teisės į gyvenamąjį būstą būtų užtikrintos tėvams vykdant savo pareigas.

80Dėl termino aiškumo

8127.

82Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo nurodytas terminas (per du mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo) sudaro galimybes skirtingai aiškinti teismo sprendimo turinį. Teisėjų kolegija su šiuo skundo argumentu nesutinka. Pažymėtina, kad procesinis terminas – tai įstatymo ar teismo nustatytas laiko tarpas, per kurį teismas, bylos šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys turi ar gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. CPK 73 straipsnio 2 dalis numato, kad terminai procesiniams veiksmams atlikti apibrėžiami tikslia kalendorine data arba nurodomas įvykis, kuris būtinai turi įvykti, arba laiko tarpas. Pastaruoju atveju veiksmas gali būti atliekamas per visą laiko tarpą. Kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo ieškovė, atsakovo S. G. su šeima iškeldinimo įvykdymo data nurodyta aiškiai, dviejų mėnesių terminas skaičiuotinas nuo pirmos instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, todėl nėra jokio pagrindo šį terminą papildomai apibrėžti. Atkreiptinas dėmesys, kad kitaip nei aptarta šio termino aiškinti galimybės nėra.

83Dėl techninės klaidos teismo sprendime

8428.

85Ieškovė savo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismas 2019 m. kovo 25 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje padarė rašymo apsirikimo klaidą, nes klaidingai nurodė, jog priteisiama iš atsakovų S. G. ir V. B. ieškovės naudai po 200 Eur atstovavimo išlaidų, nors sprendimo motyvuojamojoje dalyje teisingai buvo nurodęs (4 psl. „Dėl bylinėjimosi išlaidų“), jog iš atsakovų S. G. ir V. B. priteistina po 300 Eur atstovavimo išlaidų ieškovei.

8629.

87CPK 276 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Ištaisymų klausimas išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka. Teismų praktikoje nurodyta, kad pagal CPK 276 straipsnio 2 dalį ištaisomi išimtinai tik labai smulkūs rašymo apsirikimai ar aritmetinės klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012, 2012 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2012), rašymo apsirikimo ir aritmetinių klaidų ištaisymo institutas neleidžia keisti teismo sprendimo (nutarties) esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012), ištaisyti akivaizdžias klaidas, susijusias su priteistos sumos dydžiu, galima tik tuo atveju, jeigu klaidą teismo sprendime lėmė suklydimas atliekant aritmetinius veiksmus, rašant (spausdinant) sprendimo tekstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2010). Taigi pagal CPK 276 straipsnio 2 dalį galima taisyti tik formalius teismo sprendimo (nutarties) netikslumus ir pašalinti priimant ar rašant teismo sprendimą (nutartį) padarytas neesmines aritmetines, rašybos klaidas, tačiau šis rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų ištaisymo institutas neleidžia keisti teismo sprendimo (nutarties) turinio ar esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2005).

8830.

89Pažymėtina, kad kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2013). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia apeliaciniame skunde nurodyti apelianto argumentai kartu su skundžiamos teismo sprendimo dalies nurodymu. Kadangi apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą palieką nepakeistą, apeliaciniame skunde nebuvo keliamas klausimas dėl teismo paskirstytų šalims bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, teisėjų kolegija nesprendžia klausimo dėl rašymo apsirikimo ištaisymo, kadangi tokiu būdu apeliantui būtų užkirstas kelias skųsti teismo nutartį dėl rašymo apsirikimo. Ieškovė CPK numatyta tvarka turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu ištaisyti rašymo apsirikimą. Dėl procesinės bylos baigties.

9031.

91Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nėra tikslinga plačiau pasisakyti iš esmės pritariant teismo padarytoms išvadoms ir priimtam sprendimui.

92Dėl bylinėjimosi išlaidų.

9332.

94Bylinėjimosi išlaidos atmetus skundą neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė Gruzdžių Švč. Trejybės parapija pateikė duomenis dėl patirtų 400,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Įvertinus atsakovės atsiliepimo turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, spręstina, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba yra pagrįstos ir teisėtos. Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto S. G. priteistinos ieškovės Gruzdžių Švč. Trejybės parapijos turėtos 400,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

95Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

96Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

97Priteisti iš atsakovo S. G., gim. ( - ), ieškovei Gruzdžių Švč. Trejybės parapijai (įmonės kodas ( - )) 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

98Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

99Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovė Gruzdžių Švč. Trejybės parapija kreipėsi į teismą su... 6. 2.... 7. Atsakovas S. G. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jo mamai I. B. maždaug... 8. 3.... 9. Atsakovas V. B. su ieškiniu sutiko, nurodė, kad jis adresu ( - ) negyvena,... 10. 4.... 11. Trečiasis asmuo R. R. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ji su atsakovu S. G.... 12. 5.... 13. Išvadą teikianti institucija, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir... 14. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 15. 6.... 16. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 25 d. sprendimu... 17. Teismas nustatė, kad pastatas - Vaikų darželis, esantis ( - ), nuosavybės... 18. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 19. 8.... 20. Apeliaciniu skundu atsakovas S. G. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo... 21. Sutinka būti iškeldintas ir išdeklaruotas iš patalpų, priklausančių... 22. 8.2.... 23. Mano, kad teismo nustatytas iškeldinimo terminas, nurodant išsikelti po 2... 24. 8.3.... 25. Apeliacinės instancijos teismui pateikia rašytinį įrodymą - Nekilnojamojo... 26. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė Gruzdžių Švč.... 27. 9.1.... 28. Apeliantas įsikėlė į ginčo patalpą ir ja naudojasi neturėdamas tam... 29. 9.2.... 30. Apeliantas turi įgijęs nuosavybę savo vardu ir gali joje gyventi.... 31. 9.3.... 32. Apeliantas pajėgus mokėti nedidelį nuomos mokestį, nes yra jaunas ir... 33. 9.4.... 34. Apelianto iškeldinimas yra proporcinga priemonė įvertinus ją ir vaiko... 35. 9.5.... 36. Atsakovo S. G. su šeima iškeldinimo įvykdymo data nurodyta aiškiai, dviejų... 37. 9.6.... 38. Šiaulių apylinkės teismas 2019 m. kovo 25 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje... 39. Teisėjų kolegija... 40. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 41. teisiniai argumentai ir išvados... 42. Apeliacinis skundas netenkintinas. 8.... 43. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 44. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 45. 10.... 46. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo dalies, kuria atsakovui S. G. su... 47. 11.... 48. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos... 49. 12.... 50. Byloje nustatyta, kad ieškovei Gruzdžių Švč. Trejybės parapijai... 51. 13.... 52. Apeliacinės instancijos teismui apeliantas pateikė rašytinį įrodymą -... 53. 14.... 54. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 55. 15.... 56. Nagrinėjamoje byloje apeliantas, sutikdamas su teismo sprendimu jį su šeima... 57. 16.... 58. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo termino aktualūs yra Lietuvos... 59. 17.... 60. Byloje nustatyta, kad taikiai šalims susitarti nepavyko, kai tuo tarpu su... 61. 18.... 62. Teisėjų kolegija pažymi, jog nuosavybės teisė - tai teisė savo... 63. 19.... 64. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo... 65. 20.... 66. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena... 67. 21.... 68. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad apeliantas... 69. 22.... 70. Teisėjų kolegijos vertinimu ieškovė sudarė visas sąlygas atsakovui... 71. 23.... 72. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo savavališkas gyvenimas ieškovės... 73. 24.... 74. Dėl apelianto argumentų, kad jo turimas turtas nėra tinkamas gyvenimui ir... 75. Dėl nepilnamečių vaikų interesų... 76. 25.... 77. Apeliantas nurodo, kad skundžiamo teismo sprendimo realiai negalės įvykdyti... 78. 26.... 79. Atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, į tai kas išdėstyta (šios... 80. Dėl termino aiškumo... 81. 27.... 82. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo nurodytas terminas (per du... 83. Dėl techninės klaidos teismo sprendime... 84. 28.... 85. Ieškovė savo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad Šiaulių... 86. 29.... 87. CPK 276 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali savo iniciatyva ar... 88. 30.... 89. Pažymėtina, kad kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad... 90. 31.... 91. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro... 92. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 93. 32.... 94. Bylinėjimosi išlaidos atmetus skundą neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93... 95. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 96. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 25 d. sprendimą... 97. Priteisti iš atsakovo S. G., gim. ( - ), ieškovei Gruzdžių Švč. Trejybės... 98. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.... 99. Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims....