Byla e2A-443-302/2020
Dėl sandorio pripažinimo sudarytu, tretieji asmenys – bankrutavusi kredito unija „Baltija“, E. B. ir notarė D. J

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Vytauto Zeliankos,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų E. K. ir E. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams E. K., M. K. ir E. B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, ir atsakovo E. B. priešieškinį dėl sandorio pripažinimo sudarytu, tretieji asmenys – bankrutavusi kredito unija „Baltija“, E. B. ir notarė D. J..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, pateikė ieškinį, kurį patikslinęs, prašė: 1) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2017 m. liepos 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė E. K. perleido atsakovui M. K. žemės sklypą, esantį adresu ( - ) (su šiame sklype esančiu neregistruotu gyvenamuoju namu) (toliau – ir Sutartis Nr. 1); 2) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2017 m. rugpjūčio 21 d. sutartį, pagal kurią atsakovas M. K. žemės sklypą ir gyvenamąjį namą susitarė parduoti atsakovui E. B. (toliau – ir Sutartis Nr. 2); 3) taikyti restituciją ir panaikinti atsakovo E. B. nuosavybės teises į ginčo turtą, turtą grąžinti atsakovės E. K. nuosavybėn, priteisiant iš atsakovės E. K. atsakovui M. K. 20 000 Eur.

82.

9Ieškovo teigimu, ieškinys reiškiamas ginant viešąjį interesą (Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 punktas), kadangi neteisėtais atsakovės E. K. veiksmais buvo iššvaistytas didelės vertės trečiojo asmens kredito unijos (toliau – KU) „Baltija“ turtas, daroma neigiama įtaka finansų sistemos stabilumui, o ginčo sandoriais buvo ženkliai sumažinta žalos atlyginimo galimybė.

103.

11Ieškovas nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 16 d. Vilniaus apygardos prokuratūroje gautas tarnybinis pranešimas apie ikiteisminį tyrimą, pradėtą gavus duomenų, kad KU „Baltija“ klientų sąskaitose yra atliekamos įtartinos operacijos, iš klientų sąskaitų, šiems galimai nežinant, didelės pinigų sumos (nuo 20 000 Eur iki 100 000 Eur) pervedamos į įtartinų asmenų sąskaitas, iš kurių vėliau išgryninamos. Tyrimo metu paaiškėjo, kad be klientų žinios laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 26 d. iki 2017 m. rugpjūčio 8 d. buvo nutraukiami jų indėliai ir iššvaistytas unijos turtas, dėl ko pareikšti įtarimai atsakovei E. K. ir trečiajam asmeniui E. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį, 184 straipsnio 2 dalį. Taip pat nustatyta, kad atsakovė E. K. 2017 m. liepos 27 d., t. y. laikotarpiu, kai galimai buvo vykdoma nusikalstama veika, sudarė ginčijamą Sutartį Nr. 1, kuria už 20 000 Eur perleido jai priklausiusį žemės sklypą broliui atsakovui M. K.. Minėtame žemės sklype buvo teisiškai neįregistruotas gyvenamasis namas, kuriame atsakovė faktiškai gyveno. Sudarant sandorį, atsakovui M. K. pagal įgaliojimą atstovavo trečiasis asmuo E. B.. Ieškovo teigimu, šis sandoris buvo sudarytas siekiant paslėpti turtą. Atsakovas M. K. gyvena Didžiojoje Britanijoje, todėl ginčo turtas jam nereikalingas. Be to, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu atsakovė nurodė tikrovės neatitinkančią sandorio sudarymo priežastį. Atsakovė tvirtino, kad perleisti sklypą broliui jai liepė sklypą atsakovei padovanojęs senelis K. J. K., kuris šią aplinkybę paneigė. Po sandorio sudarymo Nekilnojamojo turto registre M. K. vardu buvo įregistruotas ir sklype esantis didelės vertės gyvenamasis namas, o tai leidžia spręsti, kad turtas buvo perleistas už jo rinkos vertės neatitinkančią kainą. 2011 m. rugpjūčio 10 d. dovanojimo sutartyje nurodyta turto vertė – 450 000 Lt (130 329 Eur). Po sandorio sudarymo atsakovė E. K. toliau naudojosi ginčo turtu, rūpinosi namo įregistravimu, jame gyveno. Nurodytų argumentų pagrindu ieškovas Sutartį Nr. 1 prašė pripažinti negaliojančia kaip tariamą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.86 straipsnis), prieštaraujantį viešajai tvarkai ir gerai moralei sandorį (CK 1.81 straipsnio 1 dalis).

124.

13Ieškovas taip pat pažymėjo, kad, pripažinus Sutartį Nr. 1 negaliojančia, spręstina, jog atsakovas M. K. neįgijo nuosavybės teisių į turtą, todėl negalėjo juo disponuoti. Dėl nurodytos priežasties negaliojančia pripažintina ir Sutartis Nr. 2, kuria atsakovas M. K. ginčo turtą pardavė atsakovui E. B.. Ši sutartis vertintina kaip neteisėtų atsakovų E. K. ir M. K. veiksmų tąsa, kas taip pat ją leidžia vertinti kaip tariamą, prieštaraujančią viešajai tvarkai ir gerai moralei. Sutartis Nr. 2 sudaryta nesilaikant notarinės formos reikalavimų, net ir po sandorio sudarymo turtu toliau naudojosi ir su juo susijusius klausimus sprendė atsakovė E. K.. Nors Sutartyje Nr. 2 nurodoma, kad turtas iš karto po jos sudarymo perduodamas E. B., tačiau 2017 m. rugpjūčio 25–29 d. M. K. vardu buvo sudaromos gyvenamojo namo kadastro duomenų bylos. Sutartyje Nr. 2 nurodoma turto pardavimo kaina (70 000 Eur) yra ženkliai mažesnė už jo rinkos vertę (85 000 Eur) ar jo faktinį įkainojimą (130 329 Eur), be to, nėra jokių duomenų apie pinigų sumokėjimą. Ieškovo teigimu, atsakovų nesąžiningumą patvirtina ir faktas, kad E. K. ir M. K. po civilinės bylos iškėlimo nuslėpė nuo teismo informaciją apie E. B. reiškiamas pretenzijas, o E. B. ir M. K. nepateikė informacijos apie šio ieškinio reikalavimus civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas E. B. reikalavimas dėl Sutarties Nr. 2 pripažinimo sudaryta.

14II.

15Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

165.

17Kauno apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu 2017 m. liepos 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė E. K. perleido atsakovui M. K. žemės sklypą, esantį adresu ( - ) (su šiame sklype esančiu neregistruotu gyvenamuoju namu); taikė vienašalę restituciją – nuosavybės teises į žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), grąžino atsakovei E. K.; priėmė naują sprendimą dėl atsakovo E. B. priešieškinio reikalavimo – šio reikalavimo netenkino; panaikino Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. sprendimo pagrindu atliktą įrašą Nekilnojamojo turto registre apie atsakovo E. B. nuosavybės teises į žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ); pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2017 m. rugpjūčio 21 d. sutartį, pagal kurią atsakovas M. K. įsipareigojo perleisti atsakovui E. B. žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius ( - ); pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento; Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartimi ir Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

186.

19Sutarties Nr. 1 neteisėtumas siejamas su aplinkybe, jog atsakovė E. K. siekė išvengti išieškojimo nukreipimo į nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą, kurį sąlygotų civilinio ieškinio ikiteisminiame tyrime patenkinimas. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2012, teismas nurodė, kad reiškiamo reikalavimo ryšys su baudžiamuoju procesu, šiuo atveju yra reikšmingas konstatuojant viešojo intereso egzistavimą. Be to, teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo vykdė finansinės institucijos veiklą, po bankroto bylos iškėlimo liko įsiskolinimai indėlininkams, kuriuos padengusi į bankroto bylą kreditore įstojo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Indėlių ir investicijų draudimas“, o tai reiškia, jog ieškiniu siekiama apginti ne tik BKU „Baltija“, bet ir viešąjį interesą, susijusį su valstybės unijos indėlininkams prisiimtų įsipareigojimų, kuriuos įvykdė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, įgyvendinimo tvarkos užtikrinimu. Nurodytų argumentų pagrindu teismas konstatavo, kad ieškovas įrodė viešojo intereso ginčo santykiuose egzistavimą.

207.

21Teismas sprendė, kad į bylą surinktų įrodymų visuma leidžia spręsti, jog atsakovų veiksmai, sudarant Sutartį Nr. 1, buvo sąlygoti atsakovės E. K. siekio užregistruoti nuosavybės teises į turtą artimo giminaičio vardu, išlaikant teisę ir galimybes turtu naudotis bei juo disponuoti, jog į turtą negalėtų būti nukreipiamas galimas išieškojimas. Teismo nuomone, tai pagrindžia šios aplinkybės:

227.1.

23Sutartis Nr. 1 buvo sudaryta 2017 m. liepos 27 d., t. y. būtent tuo metu, kai KU „Baltija“ buvo vykdomos didelės apimties operacijos, sukėlusios įtarimų dėl galimo nusikalstamų veikų vykdymo;

247.2.

25atsakovė dirbo KU „Baltija“, kurioje vadovaujamas pareigas užėmė trečiasis asmuo E. B.; abejonių dėl teisėtumo sukėlusios finansinės operacijos pradėtos vykdyti iš karto po atsakovės priėmimo į darbą 2017 m. birželio 26 d., jos intensyviai vykdytos iki 2017 m. rugpjūčio 8 d., t. y. prieš pat bankroto bylos trečiajam asmeniui iškėlimą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartimi (bylos Nr. B2-716-232/2019);

267.3.

27ikiteisminis tyrimas inicijuotas 2017 m. rugpjūčio 4 d., t. y. praėjus 8 dienoms po Sutarties Nr. 1 sudarymo;

287.4.

29Sutarties Nr. 1 sudarymas neatitiko teisėtų atsakovės interesų dėl nepagrįstai mažos perleidžiamo turto kainos; atsakovė iš esmės neatlygintinai atsisakė teisių į ženkliai didesnės vertės turtą, nei Sutartyje Nr. 1 nurodomas žemės sklypas; tai, kad žemės sklypo savininkui tereikėjo susitvarkyti dokumentus nuosavybės teisėms į gyvenamąjį namą įregistruoti, patvirtina po ginčijamo sandorio sudarymo atlikti namo įteisinimo veiksmai;

307.5.

31nors atsakovė, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad ginčijamą sandorį ji sudarė paprašyta turtą jai padovanojusio senelio, taip siekdama pateisinti sandorio sudarymą finansiškai nepalankiomis sąlygomis, K. J. K. tokią atsakovės versiją paneigė nurodydamas, jog jokių nurodymų atsakovei jis nedavė, o apie sudarytą sandorį sužinojo jau po to jo sudarymo;

327.6.

33bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytas objektyvus atsakovo M. K. poreikis įsigyti turtą ar teisėtas atsakovės E. K. interesas turtą parduoti; iki Sutarties Nr. 1 sudarymo atsakovas M. K. ilgą laiką gyveno Jungtinėje Karalystėje, o 2017 m. liepos 14 d., išdavęs įgaliojimą E. B. jo vardu sudaryti ginčo sandorį, atsakovas M. K. 2017 m. liepos 24 d. ne tik faktiškai išvyko iš Lietuvos, bet ir deklaravo išvykimą gyventi į Jungtinę Karalystę;

347.7.

35atsakovė E. K. po Sutarties Nr. 1 sudarymo toliau naudojosi turtu bei faktiškai jį valdė, atsakovas M. K. 2017 m. rugpjūčio 29 d. išdavė atsakovei E. K. įgaliojimą penkis metus valdyti, naudoti ir prižiūrėti ginčo turtą, su teise disponuoti turtu, įskaitant teisę turtą parduoti; būtent atsakovė E. K. organizavo formalumų, susijusių su nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą įregistravimu, tvarkymą, be to, 2018 m. lapkričio mėn. pabaigoje atliko mokėjimus už gyvenamajam namui teikiamas komunalines paslaugas;

367.8.

37atsakovo M. K. trečiajam asmeniui E. B., kuris ikiteisminiame tyrime taip pat yra pripažintas įtariamuoju, išduotas 2017 m. liepos 14 d. įgaliojimo buvo sudarytas atsakovės E. K. iniciatyva, įgaliotinio M. K. nepažinojo, jo duomenis broliui nurodė būtent atsakovė, tačiau įgaliojimu suteikta teisė įgaliotiniui turtą pirkti savo nuožiūra ir sąlygomis; niekur nebuvo užfiksuotas Sutarties Nr. 1 kainos sumokėjimo faktas;

387.9.

39E. K. ir M. K. po civilinės bylos iškėlimo nuslėpė nuo teismo informaciją apie E. B. reiškiamas pretenzijas, o E. B. ir M. K. nepateikė informacijos apie šio ieškinio reikalavimus civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas E. B. reikalavimas dėl Sutarties Nr. 2 pripažinimo sudaryta.

408.

41Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad Sutartis Nr. 1 buvo sudaroma neturint tikslo sukurti realias civilines teises ir pareigas, atsakovei E. K. dalyvaujant veikloje, galinčioje turėti neigiamų turtinių pasekmių bei siekiant išvengti pretenzijų nukreipimo į jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, o atsakovui M. K. iš esmės siekiant pagelbėti artimai giminaitei įgyvendinti jos iniciatyvą, todėl egzistuoja visos sąlygos ginčijamą Sutartį Nr. 1 pripažinti niekine dėl prieštaravimo viešajai tvarkai bei gerai moralei ir dėl jos tariamumo.

429.

43Taip pat teismas sprendė, kad tenkinti atsakovo E. B. reikalavimą dėl Sutarties Nr. 2 pripažinimo pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi nėra pagrindo tiek dėl to, jog Sutarties Nr. 2 sudarymas prieštaravo teisės aktų reikalavimams, tiek ir dėl to, kad ji nebuvo faktiškai vykdoma, tačiau konstatavo, jog yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą dėl Sutarties Nr. 2 pripažinimo negaliojančia, ką patvirtina šios bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės:

449.1.

45Sutarties Nr. 2 dalykas apibrėžtas nesilaikant CK 6.396 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų; namo kadastrinių matavimų dokumentai pradėti rengti 2017 m. rugpjūčio 24 d., t. y. po Sutarties Nr. 2 sudarymo, ir procedūros užbaigtos nuosavybės teisių įregistravimu 2018 m. balandžio 6 d., nors šie veiksmai privalėjo būti atlikti prieš sudarant notarinės formos žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo pardavimo sutartį;

469.2.

47byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas E. B. perėmė turto valdymą, atsakovė E. K. tvarkė gyvenamojo namo įteisinimo dokumentus, o atsakovas E. B. neatliko jokių veiksmų, susijusių su turto valdymu, kas yra privaloma sąlyga, skirianti formos reikalavimų neatitinkančią pirkimo pardavimo sutartį nuo preliminarios sutarties dėl nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ateityje;

489.3.

49atsakovas M. K. 2017 m. rugpjūčio 29 d. išdavė atsakovei E. K. įgaliojimą penkis metus valdyti, naudoti ir prižiūrėti ginčo turtą, su teise disponuoti turtu, įskaitant teisę turtą parduoti; įgaliojime nurodyta, kad M. K. yra turto savininkas, jokie atsakovo E. B. ir atsakovo M. K. įsipareigojimai neminimi;

509.4.

51E. B. , teikdamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad jis namą įsigijo jo neapžiūrėjęs, nesidomėjęs įsigyjamo turto būkle, be to, nors Sutartyje Nr. 2 yra atsakovo M. K. patvirtinimas, jog sutarties kainą E. B. jam sumokėjo, jokių mokėjimo faktą patvirtinančių įrodymų į bylą nebuvo pateikta; priešingai, atsakovo E. B. sąskaitų išrašai bei duomenys apie jo atžvilgiu vykdomus išieškojimus kelia pagrįstų abejonių dėl atsakovo turtinės padėties ir galimybių vykdyti sandorį; apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu atsakovas E. B. pripažino pinigų nemokėjęs, nurodė, kad turtas jam buvo perleistas už anksčiau suteiktą paskolą, kurios faktą patvirtinančių įrodymų atsakovas neturi.

5210.

53Teismas pažymėjo, kad, pripažinus Sutartį Nr. 1 negaliojančia nuo sudarymo momento, buvo paneigtos atsakovo M. K. nuosavybės teisės į turtą, o neturėdamas nuosavybės teisių atsakovas neturėjo, ką perleisti, todėl neegzistavo turtinės teisės, dėl kurių buvo tariamasi Sutartyje Nr. 1. Iš neteisės teisė atsirasti negali, todėl teismas Sutartį Nr. 2 pripažino ir prieštaraujančia imperatyvioms teisės normoms (CK 1.80 straipsnis).

5411.

55Kadangi byloje nebuvo įrodymų apie faktinį Sutarties Nr. 2 vykdymą, t. y. sutartyje nurodytas turtas pirkėjui nebuvo perduotas, o pirkėjas patvirtino pinigų pagal sutartį nemokėjęs, tik sutaręs su pardavėju dėl šio skolos nurašymo, teismas šio sandorio atžvilgiu restitucijos netaikė, pažymėdamas, kad, jeigu atsakovus iš tikrųjų siejo sutartiniai paskolos teisiniai santykiai, su šiais santykiais susijusius klausimus atsakovai turi išsispręsti teisės aktuose nustatyta tvarka.

5612.

57Pasisakydamas dėl restitucijos taikymo Sutarties Nr. 1 atžvilgiu, teismas nurodė, kad restitucijos netaikymas šiuo atveju paneigtų sandorio pripažinimo negaliojančiu esmę, kadangi nesąžiningą sandorį sudarę asmenys pasiektų savo neteisėtus tikslus, todėl, įvertinęs tai, jog byloje nėra duomenų, kad Sutarties Nr. 1 kaina faktiškai buvo sumokėta, teismas taikė vienašalę restituciją – grąžino nuosavybės teises į ginčo turtą atsakovei E. K..

5813.

59Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo E. B. reikalavimai atmesti, o ieškovo reikalavimai patenkinti, teismas sprendė, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovų valstybei žyminį mokestį už ieškinio reikalavimus, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, bei su teismo procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų atlyginimą.

60III.

61Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

6214.

63Apeliaciniame skunde atsakovas E. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti. Nurodo šiuos esminius argumentus:

6414.1.

65Tam, kad prokuroras galėtų ginti viešąjį interesą turi egzistuoti šios sąlygos: pirma, nustatytas teisės akto pažeidimas; antra, pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės bei teisėti interesai ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu; trečia, kompetentingos valstybės institucijos nesiėmė priemonių pažeidimui pašalinti arba tokios kompetentingos institucijos nėra. Šiuo atveju prokuroras neturėjo pagrindo ginti viešąjį interesą, kadangi neegzistuoja trečioji sąlyga. BKU „Baltija“ ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pačios gina savo teises, t. y. jos ikiteisminiame tyrime yra pateikusios civilinius ieškinius.

6614.2.

67Sutartimi Nr. 2 pardavėjas M. K. perdavė apeliantui žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius ( - ), už šį turtą buvo sumokėta visa kaina ir susitarta, jog sutartis bus patvirtinta notarine tvarka. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Sutartis Nr. 2 nepagrįstai buvo kvalifikuota kaip preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis.

6814.3.

69Teismas pažeidė sąžiningo įgijėjo (apelianto) teises, kurias gina CK 4.96 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Šioje byloje atsakovo E. B. nesąžiningumas nebuvo įrodinėjamas.

7014.4.

71Ieškinys buvo tenkintas tik iš dalies, todėl ir bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskaičiuotos proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai.

7215.

73Apeliaciniame skunde atsakovė E. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

7415.1.

75Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad prokuroras yra tinkamas ieškovas šioje byloje. Atsakovės E. K. neteisėti veiksmai BKU „Baltija“ atžvilgiu nėra nustatyti jokiame įsiteisėjusiame teismo sprendime. Vien tik ikiteisminio tyrimo, kuriame pareikšti įtarimai atsakovei, egzistavimas nesudaro pagrindo teigti, jog dėl atsakovės kaltės būtų padaryta kokia nors žala BKU „Baltija“. Be to, BKU „Baltija“ dalyvauja šioje byloje ir ikiteisminiame tyrime yra pareiškusi civilinį ieškinį, o tai reiškia, kad ji pati gina savo galbūt pažeistas teises. Teismo argumentas, kad šiuo atveju prokuroras gina ir viešąjį interesą, susijusį su valstybės unijos indėlininkams prisiimtų įsipareigojimų, kuriuos įvykdė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, įgyvendinimo tvarkos užtikrinimu, taip pat nėra pagrįstas nei teisės aktais, nei bylos faktine medžiaga.

7615.2.

77Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas įvykdė jam tenkančią pareigą įrodyti ieškinio reikalavimų faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių egzistavimą. Sutarties Nr. 1 sudarymo metu nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nebuvo iškelta bankroto byla KU „Baltija“, be to, atsakovės E. K. atžvilgiu nebuvo priimta jokių procesinių sprendimų, kuriuose būtų konstatuoti atsakovės neteisėti veiksmai. Teismas sprendime pasisakė dėl atsakovės ir atsakovo M. K. valios, tikslų ir poreikio sudaryti Sutartį Nr. 1, tačiau šios aplinkybės bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo analizuojamos, tokiu būdu teismas sprendimą grindė niekuo nepagrįstomis prielaidomis. Tai, kad atsakovė mokėjo už komunalines paslaugas, niekaip negali patvirtinti sandorio tariamumo. Netrukus po Sutarties Nr. 1 sudarymo turtas buvo areštuotas, jo likimas tapo neaiškus, todėl ir buvo sumokėtas susidaręs įsiskolinimas. Taip pat teismas, peržengdamas ieškinio ribas, konstatavo, kad nebuvo užfiksuotas Sutarties Nr. 1 kainos sumokėjimo faktas. Ši aplinkybė apskritai nebuvo analizuojama bylos nagrinėjimo metu. Teismo argumentas, kad tai, jog po Sutarties Nr. 1 sudarymo, atsakovė pagal įgaliojimą atliko tam tiktus veiksmus, patvirtina sandorio tariamumą, taip pat niekuo nepagrįstas.

7815.3.

79Teismo išvada, kad Sutarties Nr. 2 objektu buvęs turtas nebuvo perduotas atsakovui E. B., nepagrįsta. Aplinkybė, kad nekilnojamojo daikto įsiteisinimo procedūromis rūpinosi atsakovė E. K., negali patvirtinti to, jog turtas neva nebuvo perduotas. Praktikoje neretai pasitaiko, kad su parduotu turtu tam tikrus veiksmus atlieka buvęs jo savininkas, tai sąlygoja specifinių žinių apie turtą turėjimas. Sutarties Nr. 2 atžvilgiu teismas taikė vienašalę restituciją, nors ginčo tarp šios bylos šalių dėl daikto kainos sumokėjimo nebuvo, be to, ši aplinkybė bylos nagrinėjimo metu nebuvo analizuojama. Taip pat nebuvo įrodinėjamas atsakovo E. B. nesąžiningumas, todėl buvo pažeista CK 4.96 straipsnio 2 dalis. Teismas grubiai pažeidė sąžiningo įgijėjo teises.

8015.4.

81Ieškinys buvo tenkintas tik iš dalies, todėl ir bylinėjimosi išlaidos turėjo būti apskaičiuotos pagal procentinę patenkintų reikalavimų išraišką.

8216.

83Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsiliepime į apeliacinius skundus prašo skundų tenkinti, o Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:

8416.1.

85Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 116 straipsnyje numatyta, kad, esant pagrįstų įtarimų dėl padarytos nusikalstamos veikos, sukėlusios žalą, siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį, yra privalu surasti galimai atsakingų asmenų turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį. Vykdyti šią pareigą įstatymų leidėjas yra pavedęs ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui, todėl jos vykdymas, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, negali būti perkeltas nuo įtariamos nusikalstamos veikos galimai nukentėjusiems ir (ar) žalos atlyginimo BPK nustatyta tvarka reikalaujantiems asmenims.

8616.2.

87Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pateikė itin išsamų Sutarties Nr. 1 sudarymo bei kitų su ja susijusių faktinių aplinkybių aprašymą. Aplinkybės, kuriomis teismas rėmėsi, visiškai atitinka bylos medžiagą. Atsakovams E. K. ir M. K. nepateikus logiško, nuoseklaus ir įtikinamo ginčo sandorio sudarymo priežasčių pagrindimo, bei paneigus atsakovės E. K. ikiteisminio tyrimo metu pateiktą versiją, kad Sutartį Nr. 1 jai nurodė sudaryti senelis, buvo pakankamas pagrindas išvadai, jog Sutartimi Nr. 1 buvo siekiama paslėpti atsakovės turtą, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą pagal reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Kadangi Sutartimi Nr. 1 buvo siekiama tikslų, nesuderinamų esminiais teisės aktuose įtvirtintais principais ir moralės normomis, be to, nebuvo siekiama pirkimo–pardavimo sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo ir pasekmių, Sutartis Nr. 1 atitinka viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujančio bei tariamo niekinio sandorio požymius.

8816.3.

89Patenkinus pagrindinį ieškinio reikalavimą, motyvuotas teismo sprendimas taikyti restituciją, nepriklausomai nuo parinkto restitucijos taikymo būdo ir apimties, negali būti laikomas bylos ribų peržengimu. Pripažinęs sandorį niekiniu, teismas ex officio (pagal pareigas) turi išspręsti restitucijos klausimą. Tiesos neatitinka apeliacinio skundo argumentas, kad atsiskaitymo pagal Sutartį Nr. 1 aplinkybė nebuvo analizuojama bylos nagrinėjimo metu. Ši aplinkybė buvo tiriama teismo posėdžio metu.

9016.4.

91Pripažinus Sutartį Nr. 1 negaliojančia, buvo paneigta ir atsakovo M. K. nuosavybės teisė į ginčo nekilnojamąjį turtą, o tai reiškia, jog atsakovas M. K. negalėjo turto niekam perleisti, kadangi perduoti nuosavybės teisę gali tik savininkas arba jo įgaliotas asmuo, todėl teismas pagrįstai Sutartį Nr. 2 pripažino negaliojančia kaip imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantį sandorį ir atsisakė tenkinti priešieškinio reikalavimą dėl šios sutarties pripažinimo pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi ir jos patvirtinimo. Be to, atsisakydamas tenkinti priešieškinio reikalavimą, teismas pagrįstai konstatavo, kad Sutartis Nr. 2 nebuvo faktiškai vykdoma. Apeliaciniuose skunduose pateikti argumentai šios išvados nepaneigia.

9216.5.

93CK 4.96 straipsnio 2 dalis nagrinėjamai bylai apskritai yra neaktuali, todėl apeliaciniuose skunduose nepagrįstai remiamasi vindikaciją ribojančiomis nuostatomis, draudžiančiomis savininkui išreikalauti nekilnojamąjį turtą iš sąžiningo įgijėjo.

9417.

95Trečiasis asmuo BKU „Baltija“ atsiliepime į apeliacinius skundus prašo juos atmesti, Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sutinka su prokuroro atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentais, papildomai nurodo šiuos esminius argumentus:

9617.1.

97Nepagrįsta apeliantų pozicija, kad prokuroras nėra tinkamas ieškovas šioje byloje. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2019 m. liepos 4 d., o ieškinys šioje byloje pareikštas iki bankroto bylos KU „Baltija“ iškėlimo. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, prokuroras nustatė galimą interesų pažeidimą, todėl pagrįstai kreipėsi į teismą su ieškiniu, gindamas viešąjį interesą. Aplinkybė, kad BKU „Baltija“ po bankroto bylos iškėlimo pareiškė civilinį ieškinį ikiteisminiame tyrime, nedubliuoja viešojo intereso gynimo šioje byloje, kadangi šioje byloje nevertinamas BKU „Baltija“ civilinio ieškinio pagrįstumas. Ieškinio šioje byloje tenkinimo atveju jokie BKU „Baltija“ reikalavimai nebūtų tenkinti, būtų tik iš civilinės apyvartos panaikinti teisės aktams prieštaraujantys sandoriai ir taikoma vienašalė restitucija.

9817.2.

99Nagrinėjamu atveju viešojo intereso egzistavimą, be kita ko, patvirtina ir tai, kad KU „Baltija“ yra bankrutavusi finansų įstaiga, didžiausią reikalavimo teisę – 8 075 525,13 Eur, unijos bankroto byloje turi draudimo išmokas indėlininkams įstatymo nustatyta tvarka išmokėjusi VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Galiausiai, vien jau niekinio sandorio pašalinimas iš civilinės apyvartos yra viešasis interesas.

100Teisėjų kolegija

konstatuoja:

101IV.

102Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10318.

104Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

10519.

106Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011 m. rugpjūčio 10 d. sutarties, sudarytos tarp atsakovės E. K. senelio K. J. K. ir E. K., pagrindu žemės sklypas, esantis adresu ( - ), buvo padovanotas atsakovei E. K. (e. bylos t. 1, b. l. 47–51). Dovanojimo sutartyje įvardinta dovanojamo turto vertė – 450 000 Lt (130 329,01 Eur). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu K. J. K. patvirtino, kad prieš sudarant dovanojimo sutartį žemės sklype buvo pastatytas gyvenamasis namas, kuris nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (e. bylos t. 1, b. l. 42–46). Šią aplinkybę patvirtino ir atsakovė E. K., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodžiusi, kad namas dokumentuose užfiksuotas jau 2006 metais, senelis jo ilgą laiką neregistravo, o atsakovė per visą laikotarpį po sklypo padovanojimo naudojosi tiek sklypu, tiek gyvenamuoju namu, jo niekaip nepagerindama (e. bylos t. 1, b. l. 39–41).

10720.

1082017 m. liepos 27 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kuria atsakovė E. K. žemės sklypą (Sutarties 4 punkte užfiksuota, kad žemės sklype yra gyvenamasis namas) už 20 000 Eur perleido savo broliui atsakovui M. K. (e. bylos t. 1, b. l. 14–22; 25–27). Atsakovas yra deklaravęs išvykimą iš Lietuvos ir 2017 m. liepos 27 d. sutarties sudarymo metu buvo Jungtinėje Karalystėje (e. bylos t. 1, b. l. 25–30; 2 t., t. 2, b. l. 194–195). Sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, jam atstovavo trečiasis asmuo E. B. (e. bylos t. 1, b. l. 23–24). Po Sutarties Nr. 1 sudarymo buvo sutvarkyti gyvenamojo namo kadastro dokumentai (e. bylos t. 1, b .l. 171–186; t. 2, b. l. 75–126) ir gyvenamasis namas 2018 m. balandžio 6 d. įregistruotas nekilnojamojo turto registre kaip atsakovo M. K. nuosavybė (e. bylos t. 1, b. l. 168–170; t. 2, b. l. 10–12).

10921.

1102017 m. rugpjūčio 21 d. sutartimi atsakovas M. K. ir atsakovas E. B. susitarė dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, nurodydami sutarties kainą – 70 000 Eur.

11122.

112Atsakovės E. K. ir trečiojo asmens E. B. atžvilgiu vykdomas ikiteisminis tyrimas, inicijuotas 2017 m. rugpjūčio 4 d. (e. bylos t. 1, b. l. 8–11). Tyrimas pradėtas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, nurodant, kad laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 26 d. iki 2017 m. rugpjūčio 8 d. trečiojo asmens KU „Baltija“ klientų sąskaitose buvo atliekamos įtartinos operacijos, iš klientų sąskaitų, šiems galimai nežinant, didelės pinigų sumos (nuo 20 000 Eur iki 100 000 Eur) pervestos į įtartinų asmenų (teistų, neseniai įsidarbinusių abejotiną veiklą vykdančiose bendrovėse) sąskaitas, iš kurių vėliau išgrynintos.

11323.

114Trečiasis asmuo BKU „Baltija“ baudžiamajame procese pareiškė civilinį ieškinį 3 753 430,07 Eur sumai ir buvo pripažinta civiline ieškove (e. bylos t. 1, b. l. 164; 165–167). 2019 m. birželio 4 d. atsakovei įteiktas pranešimas apie įtarimą (e. bylos t. 4, b. l. 3–33), kuriame nurodoma, kad surinkta pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, jog atsakovė padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, t. y. ne tik iššvaistė, bet ir pasisavino didelės vertės svetimą turtą, taip pat apgaulingai tvarkė apskaitą ir klastojo dokumentus. Dėl prokuroro teisės reikšti ieškinį

11524.

116Apeliaciniuose skunduose kvestionuojama prokuroro teisė reikšti ieškinį, siekiant apginti viešąjį interesą. Atsakovas E. B. skunde laikosi pozicijos, kad šiuo atveju prokuroras neturėjo pagrindo ginti viešąjį interesą, kadangi BKU „Baltija“ ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pačios gina savo teises, t. y. jos ikiteisminiame tyrime yra pateikusios civilinius ieškinius. Atsakovė E. K. su minėtu argumentu sutinka, taip pat pažymi, kad jos neteisėti veiksmai BKU „Baltija“ atžvilgiu nėra nustatyti jokiame įsiteisėjusiame teismo sprendime, todėl pagrindo teigti, jog dėl jos kaltės būtų padaryta kokia nors žala BKU „Baltija“. Be to, apeliantė nesutinka su teismo argumentu, kad šiuo atveju prokuroras gina ir viešąjį interesą, susijusį su valstybės unijos indėlininkams prisiimtų įsipareigojimų, kuriuos įvykdė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, įgyvendinimo tvarkos užtikrinimu, nurodydama, jog šis argumentas nepagrįstas nei teisės aktais, nei bylos faktine medžiaga.

11725.

118Prokuroro teisė inicijuoti civilinį procesą reglamentuojama CPK ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme (toliau – Prokuratūros įstatymas). Vadovaujantis CPK 49 straipsnio 1 dalimi, prokuroras turi teisę pareikšti ieškinį ar pareiškimą, įstoti į prasidėjusį procesą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, viešajam interesui ginti CPK, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Prokuratūros įstatyme ir kituose įstatymuose numatytais atvejais. Analogiška prokuroro teisė ginti viešąjį interesą reiškiant ieškinį teisme numatyta ir ieškinio padavimo metu galiojusios redakcijos Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 punkte (šiuo metu galiojančios redakcijos Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 1 punkte.).

11926.

120Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra

12127.

122Teisės aktuose nepateikta universali ir aiški viešojo intereso apibrėžtis. Paprastai viešasis interesas suvokiamas kaip tai, kas objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai.

12328.

124Kasacinis teismas savo formuojamoje teismų praktikoje dėl prokuroro kompetencijos ginant viešąjį interesą yra nurodęs, kad viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, o jos turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2010, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012, 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2013).

12529.

126Taip pat kasacinio teismo formuojamoje praktikoje yra pažymėta, kad bylose kylančiose iš civilinių teisinių santykių, viešasis ir privatus interesas paprastai egzistuoja kartu, neretai iš dalies sutapdami, todėl kartais viešojo intereso gynimas kartu gali reikšti ir privataus intereso gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2010, 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2013).

12730.

128Pažymėtina ir tai, kad tam, jog viešasis interesas būtų ginamas, nepakanka to, kad tam tikri teisiniai santykiai pagal savo turinį patektų į viešojo intereso veikimo sritį. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar egzistuoja pagrindas prokurorui kreiptis į teismą siekiant viešojo intereso pažeidimo pašalinimo, būtina nustatyti, ar viešasis interesas realiai buvo pažeistas, t. y. ar visuomenė (arba tam tikra jos dalis) patyrė žalą ar kitokius neigiamus padarinius, taip pat turi būti įvertinamas atitinkamo pažeidimo pobūdis ir mastas. Be to, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas tenkinti ieškinį, susijusį su viešojo intereso pažeidimu, turi įvertinti, ar iš tiesų prokuroras turėjo pagrindą kreiptis į teismą su ieškiniu viešajam interesui ginti, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, prokuroro reikalavimo patenkinimas prisidėtų prie viešojo intereso apsaugos, ar tokiu atveju nebus pažeista pusiausvyra tarp viešojo intereso apsaugos bei atskirų asmenų teisėtų lūkesčių ir teisinių santykių stabilumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2013).

12931.

130Taigi į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, kai nustato tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis turi esminę reikšmę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti.

13132.

132Nagrinėjamoje byloje reikšdamas ieškinį ieškovas siekia, kad atsakovės E. K. nuosavybėn būtų sugrąžintas ginčijamu sandoriu perleistas nekilnojamasis turtas. Nors sandoris sudarytas tarp dviejų fizinių asmenų, ieškinyje jo neteisėtumas siejamas su aplinkybe, kad atsakovė E. K. siekė išvengti išieškojimo nukreipimo į nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą, kurį sąlygotų civilinio ieškinio ikiteisminiame tyrime patenkinimas.

13333.

134Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, reiškiamo reikalavimo ryšys su baudžiamuoju procesu, lemiantis kreipimosi į teismą tikslą, nagrinėjamu atveju yra reikšmingas konstatuojant viešojo intereso egzistavimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2012, konstatuota, kad baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys yra baudžiamosios bylos dalis, todėl tai nėra vien tik privataus pobūdžio reikalavimas, siejantis nukentėjusįjį ir įtariamąjį nusikalstamos veikos padarymu asmenį, o visuomenės interesas neapsiriboja siekiu apsisaugoti nuo jai pavojų keliančių asmenų laikinai ar nuolatos apribojant jų laisvę, bet turi būti nukreiptas ir į tai, kad nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui, kaip silpnesniajai šaliai, būtų atlyginta žala.

13534.

136Atsakovė E. K. yra įtariama iššvaisčiusi ir pasisavinusi didelės vertės trečiojo asmens KU „Baltija“, kuriai, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartimi iškelta bankroto byla (bylos Nr. B2-1192-232/2020), turtą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylose egzistuoja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-3-270/2010 ir kt.). Viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tuo atveju, jeigu racionaliai panaudojami bankrutuojančios įmonės turtas ir lėšos ir pasiekiamas kuo maksimalesnis kreditorių reikalavimų patenkinimo rezultatas.

13735.

138Trečiasis asmuo vykdė finansinę veiklą, o po bankroto bylos iškėlimo liko įsiskolinimai indėlininkams, kuriuos padengusi, į bankroto bylą kreditore įstojo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Minėtos kreditorės finansinis reikalavimas BKU „Baltija“ bankroto byloje sudaro net 99,85 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos.

13936.

140Tai, kad BKU „Baltija“ yra pareiškusi civilinį ieškinį ikiteisminiame tyrime, ir reikalavimų pareiškimas šioje byloje nors ir yra susiję, tačiau pagal savo pobūdį yra visiškai skirtingi reikalavimai. Šioje byloje, priešingai nei baudžiamojoje byloje, nėra vertinamas civilinio ieškinio pagrįstumas. Prokuroras, pareikšdamas ieškinį, šiuo atveju tik siekia užtikrinti civiliniu ieškiniu nukentėjusiajam priteistos žalos atlyginimą, ir tokiu būdu prisideda prie veiksmingesnio bankrutavusios bendrovės teisių apsaugos užtikrinimo bei realaus įsiteisėjusio nuosprendžio dalies dėl galbūt ateityje patenkinto civilinio ieškinio įvykdymo.

14137.

142Nors atsakovės neteisėti veiksmai BKU „Baltija“ atžvilgiu nenustatyti jokiame įsiteisėjusiame teismo sprendime, tačiau tai situacijos teisinio vertinimo nekeičia, kadangi nagrinėjamu atveju pakanka to, jog atsakovės atžvilgiu yra pareikšti įtarimai. Pažymėtina, kad šioje byloje asmens (ne)kaltumo klausimas nesprendžiamas, o tik vertinama, ar yra pakankamas teisinis pagrindas, siekiant apginti viešąjį interesą, prokuroro ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.

14338.

144Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad šiuo atveju ieškiniu siekiama apginti ne tik BKU „Baltija“ interesus, bet ir viešąjį interesą, susijusį su valstybės unijos indėlininkams prisiimtų įsipareigojimų, kuriuos įvykdė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, įgyvendinimo tvarkos užtikrinimu.

14539.

146Nurodytų argumentų pagrindu atmestini kaip nepagrįsti apeliacinių skundų argumentai, susiję su tuo, kad nagrinėjamu atveju prokuroras neturėjo teisės reikšti ieškinį, siekdamas apginti viešąjį interesą. Dėl Sutarties Nr. 1 teisėtumo

14740.

148Sutartį Nr. 1 buvo prašoma pripažinti negaliojančia kaip tariamą (CK 1.86 straipsnis), prieštaraujantį viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis) sandorį.

14941.

150Esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Situacijoms, kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo, reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas.

15142.

152Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, jog šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017, 43 punktas). Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

15343.

154Tik dėl akių sudarytas sandoris, kai šalys siekia sukurti regimybę, kad jos realiai įgyvendina teises ir vykdo pareigas pagal šį sandorį, nereiškia, jog šalys jį įvykdė. Siekdami konstatuoti, kad ginčijamas sandoris yra tariamasis, teismai pirmiausiai turi aiškintis ne tik sutarties tekstą, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2005; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008; kt.).

15544.

156Dėl to bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008). Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus.

15745.

158Bylos medžiaga patvirtina, kad 2017 m. liepos 27 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kuria atsakovė E. K. žemės sklypą už 20 000 Eur perleido atsakovui M. K.. Ginčijamas sandoris buvo sudarytas būtent tuo metu, kai KU „Baltija“ buvo vykdomos didelės apimties operacijos, sukėlusios įtarimų dėl galimo nusikalstamų veikų vykdymo. Abejonių dėl teisėtumo sukėlusios finansinės operacijos pradėtos vykdyti iš karto po atsakovės priėmimo į darbą, t. y. 2017 m. birželio 26 d., ir intensyviai vykdytos iki 2017 m. rugpjūčio 8 d., t. y. prieš pat bankroto bylos trečiajam asmeniui KU „Baltija“ iškėlimą (bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartimi). Ikiteisminis tyrimas apeliantės atžvilgiu inicijuotas 2017 m. rugpjūčio 4 d., t. y. praėjus tik 8 dienoms po Sutarties Nr. 1 sudarymo. Šios aplinkybės ir jų chronologinė seka pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo vertintos, kaip sudarančios pakankamą pagrindą spręsti, kad atsakovė E. K. numanė, jog dėl jos vykdomų veiksmų gali būti reiškiamos turtinės pretenzijos, kurių patenkinimo iš nuosavybės teise valdomo turto, sudarant Sutartį Nr. 1, tikėtina ir buvo siekiama išvengti.

15946.

160Vertinant, ar, sudarius Sutartį Nr. 1, atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju svarbios šios bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės: pirma, ginčijamos Sutarties Nr. 1 sudarymas neatitiko teisėtų atsakovės interesų dėl nepagrįstai mažos perleidžiamo turto kainos (2011 m. rugpjūčio 10 d. dovanojimo sutarties 2.5 papunktyje nurodyta, kad vidutinė registruoto turto (žemės sklypo) vertė sudaro 62 200 Lt (apie 18 000 Eur), o sutarties šalių nurodoma dovanojamojo turto vertė – 450 000 Lt (130 329 Eur), tuo tarpu Sutartimi Nr. 1 visas ginčo turtas buvo perleistas už 20 000 Eur); antra, nors, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, atsakovė, siekdama pateisinti sandorio sudarymą finansiškai nepalankiomis sąlygomis, nurodė, kad Sutartį Nr. 1 ji sudarė paprašyta turtą jai padovanojusio senelio, tačiau senelis K. J. K. tokią atsakovės versiją paneigė nurodydamas, jog apie atsakovės sudarytą sandorį sužinojo jau po to, kai sandoris buvo sudarytas (e. bylos t. 1, b. l. 42–46); trečia, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytas atsakovo M. K. poreikis įsigyti ginčo (iki Sutarties Nr. 1 sudarymo atsakovas M. K. ilgą laiką gyveno Jungtinėje Karalystėje, o 2017 m. liepos 24 d. deklaravo išvykimą gyventi į Jungtinę Karalystę); ketvirta, atsakovė E. K. po Sutarties Nr. 1 sudarymo toliau naudojosi turtu bei faktiškai jį valdė (M. K. 2017 m. rugpjūčio 29 d. išdavė atsakovei E. K. įgaliojimą penkis metus valdyti, naudoti ir prižiūrėti ginčo turtą, su teise disponuoti turtu, įskaitant teisę turtą parduoti; atsakovė E. K. organizavo formalumų, susijusių su nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą įregistravimu, tvarkymą; 2018 m. lapkričio mėn. pabaigoje atliko mokėjimus už gyvenamajam namui teikiamas komunalines paslaugas); penkta, Sutartį Nr. 1 pagal 2017 m. liepos 14 d. įgaliojimą atsakovo M. K. vardu sudarė E. B., kurio atžvilgiu ikiteisminiame tyrime taip pat pareikšti įtarimai; šešta, niekur nebuvo užfiksuotas pinigų pagal Sutartį Nr. 1 perdavimo atsakovei E. K. faktas.

16147.

162Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad aplinkybė, jog ji mokėjo už komunalines paslaugas, patvirtina sandorio tariamumą. Atsakovės teigimu, netrukus po Sutarties Nr. 1 sudarymo turtas buvo areštuotas, jo likimas tapo neaiškus, todėl ir buvo sumokėtas susidaręs įsiskolinimas. Sutiktina, kad vien apmokėjimo už komunalines paslaugas aplinkybė, nesudarytų pagrindo išvadai apie Sutarties Nr. 1 tariamumą, tačiau atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog ši aplinkybė, kaip ir visos kitos, buvo vertinta kitų bylos nagrinėjamo metu nustatytų pirmiau minėtų aplinkybių kontekste ir, tik visas aplinkybes vertinant kartu, buvo konstatuota, jog Sutartis Nr. 1 yra tariamas sandoris.

16348.

164Apeliantės skunde nurodomi argumentai, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo analizuojamos aplinkybės, susijusios su atsakovo M. K. valia, tikslais ir poreikiu sudaryti Sutartį Nr. 1, bei Sutarties Nr. 1 kainos sumokėjimo faktas, tačiau teismas skundžiamame sprendime dėl to pasisakė, neatitinka tiesos, kadangi šios aplinkybės buvo tiriamos teismo posėdžio metu, teismui užduodant su tuo susijusius klausimus byloje dalyvaujantiems asmenims.

16549.

166Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą išaiškinta, kad įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020, 44 punktas). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą ne tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.).

16750.

168Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ir ištyręs visas bylai reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, pagrįstai sprendė, jog ginčijama Sutartis Nr. 1 yra tariamas sandoris, nes šio sandorio sudarymu ir jo vykdymo imitavimu buvo tik siekiama, sudarant vaizdą, kad sandoris yra sudarytas, panaikinti galimybę iš atsakovės nuosavybės teise valdomo turto tenkinti asmenų, galimai nukentėjusių nuo atsakovės nusikalstamų veiksmų, turtines pretenzijas. Taip pat, kadangi Sutartimi Nr. 1 buvo siekiama tikslų, nesuderinamų esminiais teisės aktuose įtvirtintais principais ir moralės normomis, Sutartis Nr. 1 pagrįstai buvo pripažinta kaip atitinkanti viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujančio sandorio požymius. Dėl Sutarties Nr. 2 kvalifikacijos ir jos (ne)teisėtumo

16951.

170Kaip matyti iš bylos medžiagos, Sutarties Nr. 2 atžvilgiu buvo pareikšti du priešpriešiniai reikalavimai: ieškovas prašė šį sandorį pripažinti negaliojančiu kaip tariamą, prieštaraujantį viešajai tvarkai ir gerai moralei bei imperatyvioms teisės normoms, o atsakovas E. B. prašė sutartį pripažinti pagrindine nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartimi.

17152.

172Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m, rugpjūčio 21 d. tarp M. K. ir E. B. buvo sudaryta sutartis dėl žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), pirkimo–pardavimo, kuria šalys susitarė sutartyje nustatytu terminu, t. y. iki 2017 m. spalio 10 d., bei sąlygomis šią sutartį patvirtinti notarine tvarka. Sutarties Nr. 2 7 punkte įtvirtinta, kad, jei sutartis nebus patvirtinta, pardavėjas turi teisę gauti sumokėtų pinigų dydžio baudą. Taip pat Sutartyje Nr. 2 nurodyta, kad E. B. sumokėjo visą sutarties kainą (70 000 Eur) M. K., o pastarasis patvirtino, jog iš E. B. gavo 70 000 Eur sumą.

17353.

174Atsakovas E. B. apeliaciniame skunde tvirtina, kad Sutartimi Nr. 2 pardavėjas M. K. perdavė apeliantui žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius ( - ), už šį turtą buvo sumokėta visa kaina ir susitarta, jog sutartis bus patvirtinta notarine tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Sutartį Nr. 2 kvalifikavo kaip preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį.

17554.

176Nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartis turi būti notarinės formos (CK 6.393 straipsnio 1 dalis). Kai pirkti ar parduoti daiktą įsipareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą (CK 6.309 straipsnio 3 dalis). Su šios normos taikymu tiesiogiai susijusi ir CK 1.93 straipsnio 4 dalis, nustatanti, kad jeigu viena iš sandorio šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu; šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia.

17755.

178Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tiek bendroji CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, tiek ir specialioji – pirkimui ir pardavimui taikoma – CK 6.309 straipsnyje įtvirtinta teisės norma reglamentuoja pagrindinės sutarties šalių santykius. Daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra šalių veiksmai, kurie yra pirkimo–pardavimo sutarties elementai (CK 6.305 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599-378/2015).

17956.

180Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad nustatant, ar gali būti šalių susitarimas kvalifikuojamas kaip pagrindinė sutartis ar ne, esminę reikšmę turi šalių atlikti veiksmai, šių veiksmų tikslai, sutarties objekto formavimo specifika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2012). Kiekvienu atveju reikia įvertinti, kokiomis aplinkybėmis buvo sudaryta sutartis, ar jau buvo iki galo suformuotas objektas, dėl kurio sudaryta sutartis, ar dar turėjo būti atliekami darbai, ar sutarties sąlygos aiškios ir apibrėžė tik organizacinius ar ir faktiškus tvarkomojo pobūdžio veiksmus, kokius veiksmus įsipareigojo atlikti sutarties šalys ir kas faktiškai buvo atlikta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-695/2018, kt.).

18157.

182Tuo tarpu preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad būtini preliminariosios sutarties elementai yra suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2011; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599-378/2015; kt.).

18358.

184Nustačius, kad šalys susitarimu siekė tik susitarti dėl tokios sutarties sudarymo ateityje, nėra pagrindo tokio susitarimo kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties ir reikalauti įvykdyti jį natūra, kadangi tai prieštarautų šalių valiai ir pažeistų sutarties laisvės principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-695/2018).

18559.

186Iš pirmiau nurodytų CK nuostatų ir kasacinio teismo išaiškinimų galima daryti išvadą, kad tam, jog teismas, vadovaudamasis CK 1.93 straipsnio 4 dalimi ir 6.309 straipsnio 3 dalimi, patvirtintų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, būtina nustatyti, kad buvo susitarta dėl konkretaus daikto pirkimo ir pardavimo, daiktas buvo perduotas pirkėjui valdyti, taip pat nustatyti, ar buvo sumokėta jo kaina ar jos dalis.

18760.

188Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013).

18961.

190Nagrinėjant tikruosius sutarties šalių ketinimus (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinamas subjektyvusis sutarties aiškinimo principas su jos teksto lingvistine analize; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykių praktiką, elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 3, 5 dalys). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-611/2018; 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-695/2018).

19162.

192Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju Sutartis Nr. 2 negali būti vertinama kaip pirkimo–pardavimo sutartis, o šalis sieję santykiai kvalifikuotini kaip ikisutartiniai. Minėtą išvadą pagrindžia šių byloje nustatytų aplinkybių visuma: pirma, iš pačios Sutarties Nr. 2 nuostatų darytina išvada, kad tarp šalių buvo tik sudarytas susitarimas sudaryti pirkimo–pardavimo sandorį ateityje (Sutarties Nr. 2 6 punkte įtvirtintas įsipareigojimas iki 2017 m. spalio 1 d. patvirtinti sutartį CK 6.393 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, o Sutarties Nr. 2 7 punkte numatyta sankcija pardavėjui tuo atveju, jeigu sandoris nebus tinkamai įformintas); antra, sutarties dalykas apibrėžtas nesilaikant CK 6.396 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų (sutartyje nėra pateikti gyvenamojo namo identifikaciniai duomenys, prie sutarties nėra pridėtas žemės sklypo planas, kuriame būtų užfiksuota gyvenamojo namo vieta sklype), namo kadastrinių matavimų dokumentai pradėti rengti 2017 m. rugpjūčio 24 d., o procedūros užbaigtos nuosavybės teisių įregistravimu 2018 m. balandžio 6 d., t. y. po Sutarties Nr. 2 sudarymo; trečia, po Sutarties Nr. 2 sudarymo turtu ir toliau naudojosi bei tvarkė gyvenamojo namo įteisinimo dokumentus atsakovė E. K., o pats atsakovas E. B. pripažino turtu nesinaudojęs (2 t., e. b. l. 155–157); ketvirta, atsakovas E. B. neatliko jokių veiksmų, susijusių su turto valdymu, kuris yra privaloma sąlyga, skirianti formos reikalavimų neatitinkančią pirkimo–pardavimo sutartį nuo preliminarios nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties; penkta, nors Sutartyje Nr. 2 yra atsakovo M. K. patvirtinimas, kad sutarties kainą E. B. jam sumokėjo, tačiau jokių mokėjimo faktą patvirtinančių įrodymų į bylą nebuvo pateikta, o atsakovo sąskaitų išrašai (2 t., e. b. l. 160–169) bei duomenys apie jo atžvilgiu vykdomus išieškojimus (2 t., e. b. l. 170–172) kelia pagrįstų abejonių dėl atsakovo turtinės padėties ir galimybių vykdyti sandorį, be to, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu atsakovas E. B. pripažino pinigų nemokėjęs, nurodė, kad turtas jam buvo perleistas už anksčiau suteiktą paskolą, kurios faktą patvirtinančių įrodymų atsakovas neturi (2 t., e. b. l. 155–157).

19363.

194Nors apeliantai skunduose tvirtina, kad Sutarties Nr. 2 objektu buvęs turtas buvo jam perduotas ir už jį buvo sumokėta visa kaina, tačiau nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu nebuvo pateikta jokių bent preliminariai šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų, todėl šie skundų argumentai, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, atmestini kaip nepagrįsti.

19564.

196Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu pažymėti, kad pirkimo–pardavimo sutarties požymius atitinka ne bet koks daikto kitai šaliai perdavimas, o tik perdavimas nuosavybės teise. Pagal CK 4.48 straipsnio 1 dalį perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo. Taigi nuosavybės teises perduodanti šalis turi būti teisėta daikto savininkė.

19765.

198Kaip jau konstatuota Sutartis Nr. 1, kurios pagrindu nuosavybės teises į ginčo turtą įgijo M. K., pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento, o tai reiškia, kad 2017 m. rugpjūčio 21 d., t. y. Sutarties Nr. 2 sudarymo metu, M. K. nebuvo perleidžiamo sutarto savininkas, kas suponuoja išvadą, jog jis negalėjo perduoti nuosavybės teisės E. B..

19966.

200Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai Sutarties Nr. 2 nepripažino pagrindine turto pirkimo–pardavimo sutartimi ir Sutartį Nr. 2 ieškovo nurodytais pagrindais pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento. Dėl daikto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo

20167.

202Atsakovų skunduose nepagrįstai apeliuojama į tai, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas pažeidė atsakovo E. B., kaip sąžiningo įgijėjo teises, kurias gina CK 4.96 straipsnio 2 dalis.

20368.

204Turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus CK 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus (CK 1.80 straipsnio 4 dalis). Iš šios nuostatos turinio matyti, kad sąžiningas įgijėjas suprantamas kaip įgijėjas, daiktą įgijęs iš asmens, neturinčio teisės jo perleisti nuosavybėn, tačiau to nežinantis ir neturintis žinoti.

20569.

206Kadangi atsakovas Edmundas B. S. Nr. 2, kuri buvo kvalifikuota kaip preliminarioji sutartis, pagrindu neįgijo nuosavybės teisės į ginčo turtą, o buvo įgijęs tik teisę ateityje sudaryti pagrindinę ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartį, tai šiuo atveju CK 4.96 straipsnio 2 dalies nuostatos, skirtos ginti sąžiningus turto įgijėjus, į kuriuos nukreipti vindikaciniai reikalavimai, apelianto E. B. atžvilgiu netaikytinos, todėl atmestini kaip teisiškai nepagrįsti ir apeliacinių skundų argumentai dėl sąžiningo turto įgijėjo teisių pažeidimo. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

20770.

208Tvirtindami, kad ieškinys buvo tenkintas tik iš dalies, apeliantai skunduose nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovų visą už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį, netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

20971.

210Apeliantai skunduose nedetalizuoja, kodėl mano, kad ieškinys buvo tenkintas iš dalies, tačiau iš skundžiamo sprendimo turinio darytina išvada, jog, tvirtindami, kad ieškinys tenkintas iš dalies, atsakovai turi omenyje tai, jog teismas restituciją taikė ne ieškovo nurodytu būdu.

21172.

212Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais nekilnojamojo turto sandorius bei taikyti restituciją. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovo turtinis reikalavimas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais buvo tenkintas visiškai, o reikalavimas taikyti restituciją nėra savarankiškas reikalavimas, jis yra išvestinis iš pagrindinių ieškovo reikalavimų, t. y. pripažinti negaliojančiomis Sutartį Nr. 1 ir Sutartį Nr. 2.

21373.

214Atkreiptinas dėmesys, kad ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje yra aiškiai nurodyta, jog reikalavimas taikyti restituciją atskirai žyminiu mokesčiu neapmokestinamas, nes yra išvestinis iš reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2010).

21574.

216Nurodytų argumentų pagrindu atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinių skundų motyvai dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme. Dėl procesinės bylos baigties

21775.

218Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį (-ius) skundą (-us), gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-403/2018, 26 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

21976.

220Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, kurių apeliacinių skundų argumentai nepaneigia, todėl atsakovų apeliaciniai skundai atmetami, o Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

22177.

222Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

22378.

224Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, apeliantų bylinėjimosi išlaidos, neatlygintinos, o ieškovas bylinėjimosi išlaidų atlyginti neprašo.

22579.

226Iš trečiojo asmens BKU „Baltija“ apeliacinės instancijos teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad trečiasis asmuo už atsiliepimo į atsakovų apeliacinius skundus parengimą patyrė 1 161,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

22780.

228Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos) bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas; 4) bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

22981.

230Atsižvelgusi į byloje nagrinėjamų klausimų pobūdį, kuris nereikalauja specialių žinių, į atsiliepimo nedidelę apimtį, į tai, kad trečiasis asmuo atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus pasisakė tik dėl vieno aspekto, t. y. dėl to, jog neva prokuroras, ginantis viešąjį interesą, yra netinkamas ieškovas šioje byloje, o dėl kitų skundų argumentų tiesiog nurodė, jog sutinka su ieškovo pozicija, bei į tai, kad apeliacinės instancijos teisme trečiojo asmens interesams atstovauja tas pats atstovas, kuris jį atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas trečiojo asmens prašomas iš apeliantų priteisti bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 700 Eur.

231Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Nutarė

232Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

233Priteisti trečiajam asmeniui bankrutavusiai kredito unijai „Baltija“ (juridinio asmens kodas 300007695) iš atsakovų E. K. ir E. B. po 350 (tris šimtus penkiasdešimt) Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį... 8. 2.... 9. Ieškovo teigimu, ieškinys reiškiamas ginant viešąjį interesą (Lietuvos... 10. 3.... 11. Ieškovas nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 16 d. Vilniaus apygardos... 12. 4.... 13. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad, pripažinus Sutartį Nr. 1 negaliojančia,... 14. II.... 15. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. 5.... 17. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu 2017 m. liepos 27 d.... 18. 6.... 19. Sutarties Nr. 1 neteisėtumas siejamas su aplinkybe, jog atsakovė E. K.... 20. 7.... 21. Teismas sprendė, kad į bylą surinktų įrodymų visuma leidžia spręsti,... 22. 7.1.... 23. Sutartis Nr. 1 buvo sudaryta 2017 m. liepos 27 d., t. y. būtent tuo metu, kai... 24. 7.2.... 25. atsakovė dirbo KU „Baltija“, kurioje vadovaujamas pareigas užėmė... 26. 7.3.... 27. ikiteisminis tyrimas inicijuotas 2017 m. rugpjūčio 4 d., t. y. praėjus 8... 28. 7.4.... 29. Sutarties Nr. 1 sudarymas neatitiko teisėtų atsakovės interesų dėl... 30. 7.5.... 31. nors atsakovė, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad ginčijamą... 32. 7.6.... 33. bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytas objektyvus atsakovo M. K. poreikis... 34. 7.7.... 35. atsakovė E. K. po Sutarties Nr. 1 sudarymo toliau naudojosi turtu bei... 36. 7.8.... 37. atsakovo M. K. trečiajam asmeniui E. B., kuris ikiteisminiame tyrime taip pat... 38. 7.9.... 39. E. K. ir M. K. po civilinės bylos iškėlimo nuslėpė nuo teismo... 40. 8.... 41. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad Sutartis Nr. 1... 42. 9.... 43. Taip pat teismas sprendė, kad tenkinti atsakovo E. B. reikalavimą dėl... 44. 9.1.... 45. Sutarties Nr. 2 dalykas apibrėžtas nesilaikant CK 6.396 straipsnio 1 dalyje... 46. 9.2.... 47. byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas E. B. perėmė turto valdymą,... 48. 9.3.... 49. atsakovas M. K. 2017 m. rugpjūčio 29 d. išdavė atsakovei E. K. įgaliojimą... 50. 9.4.... 51. E. B. , teikdamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad jis namą... 52. 10.... 53. Teismas pažymėjo, kad, pripažinus Sutartį Nr. 1 negaliojančia nuo sudarymo... 54. 11.... 55. Kadangi byloje nebuvo įrodymų apie faktinį Sutarties Nr. 2 vykdymą, t. y.... 56. 12.... 57. Pasisakydamas dėl restitucijos taikymo Sutarties Nr. 1 atžvilgiu, teismas... 58. 13.... 59. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo E. B. reikalavimai atmesti, o ieškovo... 60. III.... 61. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 62. 14.... 63. Apeliaciniame skunde atsakovas E. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 64. 14.1.... 65. Tam, kad prokuroras galėtų ginti viešąjį interesą turi egzistuoti šios... 66. 14.2.... 67. Sutartimi Nr. 2 pardavėjas M. K. perdavė apeliantui žemės sklypą ir... 68. 14.3.... 69. Teismas pažeidė sąžiningo įgijėjo (apelianto) teises, kurias gina CK 4.96... 70. 14.4.... 71. Ieškinys buvo tenkintas tik iš dalies, todėl ir bylinėjimosi išlaidos... 72. 15.... 73. Apeliaciniame skunde atsakovė E. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 74. 15.1.... 75. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad prokuroras yra... 76. 15.2.... 77. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas įvykdė jam tenkančią... 78. 15.3.... 79. Teismo išvada, kad Sutarties Nr. 2 objektu buvęs turtas nebuvo perduotas... 80. 15.4.... 81. Ieškinys buvo tenkintas tik iš dalies, todėl ir bylinėjimosi išlaidos... 82. 16.... 83. Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį... 84. 16.1.... 85. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 116... 86. 16.2.... 87. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pateikė itin išsamų... 88. 16.3.... 89. Patenkinus pagrindinį ieškinio reikalavimą, motyvuotas teismo sprendimas... 90. 16.4.... 91. Pripažinus Sutartį Nr. 1 negaliojančia, buvo paneigta ir atsakovo M. K.... 92. 16.5.... 93. CK 4.96 straipsnio 2 dalis nagrinėjamai bylai apskritai yra neaktuali, todėl... 94. 17.... 95. Trečiasis asmuo BKU „Baltija“ atsiliepime į apeliacinius skundus prašo... 96. 17.1.... 97. Nepagrįsta apeliantų pozicija, kad prokuroras nėra tinkamas ieškovas šioje... 98. 17.2.... 99. Nagrinėjamu atveju viešojo intereso egzistavimą, be kita ko, patvirtina ir... 100. Teisėjų kolegija... 101. IV.... 102. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 103. 18.... 104. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 105. 19.... 106. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011 m. rugpjūčio 10 d. sutarties, sudarytos... 107. 20.... 108. 2017 m. liepos 27 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kuria atsakovė E.... 109. 21.... 110. 2017 m. rugpjūčio 21 d. sutartimi atsakovas M. K. ir atsakovas E. B.... 111. 22.... 112. Atsakovės E. K. ir trečiojo asmens E. B. atžvilgiu vykdomas ikiteisminis... 113. 23.... 114. Trečiasis asmuo BKU „Baltija“ baudžiamajame procese pareiškė civilinį... 115. 24.... 116. Apeliaciniuose skunduose kvestionuojama prokuroro teisė reikšti ieškinį,... 117. 25.... 118. Prokuroro teisė inicijuoti civilinį procesą reglamentuojama CPK ir Lietuvos... 119. 26.... 120. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prokurorai gina... 121. 27.... 122. Teisės aktuose nepateikta universali ir aiški viešojo intereso apibrėžtis.... 123. 28.... 124. Kasacinis teismas savo formuojamoje teismų praktikoje dėl prokuroro... 125. 29.... 126. Taip pat kasacinio teismo formuojamoje praktikoje yra pažymėta, kad bylose... 127. 30.... 128. Pažymėtina ir tai, kad tam, jog viešasis interesas būtų ginamas, nepakanka... 129. 31.... 130. Taigi į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą,... 131. 32.... 132. Nagrinėjamoje byloje reikšdamas ieškinį ieškovas siekia, kad atsakovės E.... 133. 33.... 134. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, reiškiamo reikalavimo ryšys su... 135. 34.... 136. Atsakovė E. K. yra įtariama iššvaisčiusi ir pasisavinusi didelės vertės... 137. 35.... 138. Trečiasis asmuo vykdė finansinę veiklą, o po bankroto bylos iškėlimo liko... 139. 36.... 140. Tai, kad BKU „Baltija“ yra pareiškusi civilinį ieškinį ikiteisminiame... 141. 37.... 142. Nors atsakovės neteisėti veiksmai BKU „Baltija“ atžvilgiu nenustatyti... 143. 38.... 144. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos... 145. 39.... 146. Nurodytų argumentų pagrindu atmestini kaip nepagrįsti apeliacinių skundų... 147. 40.... 148. Sutartį Nr. 1 buvo prašoma pripažinti negaliojančia kaip tariamą (CK 1.86... 149. 41.... 150. Esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo... 151. 42.... 152. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esminis tariamojo sandorio požymis... 153. 43.... 154. Tik dėl akių sudarytas sandoris, kai šalys siekia sukurti regimybę, kad jos... 155. 44.... 156. Dėl to bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas... 157. 45.... 158. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2017 m. liepos 27 d. buvo sudaryta... 159. 46.... 160. Vertinant, ar, sudarius Sutartį Nr. 1, atsirado sandorio teisinę prigimtį... 161. 47.... 162. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad aplinkybė,... 163. 48.... 164. Apeliantės skunde nurodomi argumentai, kad, bylą nagrinėjant pirmosios... 165. 49.... 166. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą išaiškinta, kad įrodymų... 167. 50.... 168. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 169. 51.... 170. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Sutarties Nr. 2 atžvilgiu buvo pareikšti du... 171. 52.... 172. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m, rugpjūčio 21 d. tarp M. K. ir E. B.... 173. 53.... 174. Atsakovas E. B. apeliaciniame skunde tvirtina, kad Sutartimi Nr. 2 pardavėjas... 175. 54.... 176. Nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartis turi būti notarinės formos... 177. 55.... 178. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tiek bendroji... 179. 56.... 180. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad nustatant, ar gali būti šalių... 181. 57.... 182. Tuo tarpu preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį... 183. 58.... 184. Nustačius, kad šalys susitarimu siekė tik susitarti dėl tokios sutarties... 185. 59.... 186. Iš pirmiau nurodytų CK nuostatų ir kasacinio teismo išaiškinimų galima... 187. 60.... 188. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti... 189. 61.... 190. Nagrinėjant tikruosius sutarties šalių ketinimus (CK 6.193 straipsnio 1... 191. 62.... 192. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo... 193. 63.... 194. Nors apeliantai skunduose tvirtina, kad Sutarties Nr. 2 objektu buvęs turtas... 195. 64.... 196. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu pažymėti, kad... 197. 65.... 198. Kaip jau konstatuota Sutartis Nr. 1, kurios pagrindu nuosavybės teises į... 199. 66.... 200. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms,... 201. 67.... 202. Atsakovų skunduose nepagrįstai apeliuojama į tai, kad, priimdamas... 203. 68.... 204. Turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti... 205. 69.... 206. Kadangi atsakovas Edmundas B. S. Nr. 2, kuri buvo kvalifikuota kaip... 207. 70.... 208. Tvirtindami, kad ieškinys buvo tenkintas tik iš dalies, apeliantai skunduose... 209. 71.... 210. Apeliantai skunduose nedetalizuoja, kodėl mano, kad ieškinys buvo tenkintas... 211. 72.... 212. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais... 213. 73.... 214. Atkreiptinas dėmesys, kad ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje yra... 215. 74.... 216. Nurodytų argumentų pagrindu atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinių... 217. 75.... 218. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą... 219. 76.... 220. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 221. 77.... 222. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 223. 78.... 224. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, apeliantų bylinėjimosi išlaidos,... 225. 79.... 226. Iš trečiojo asmens BKU „Baltija“ apeliacinės instancijos teismui... 227. 80.... 228. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, atsižvelgia į... 229. 81.... 230. Atsižvelgusi į byloje nagrinėjamų klausimų pobūdį, kuris nereikalauja... 231. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 232. Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 233. Priteisti trečiajam asmeniui bankrutavusiai kredito unijai „Baltija“...