Byla 3K-3-240/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. R. kasacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 19 d. sprendimo ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Rokiškio rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Panevėžio apskrities viršininko administracijai, R. S., D. S., V. T., J. R., dalyvaujant tretiesiems asmenims G. P., A. Š., VĮ Registrų centrui, Rokiškio rajono 3-iojo notarų biuro notarei Valdemarai Vaičekonienei, dėl Panevėžio apskrities viršininko įsakymų, sprendimų, paveldėjimo teisės liudijimo dalies, sandorių panaikinimo ir restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Rokiškio rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, 2008 m. balandžio 9 d. pareiškė ieškinį, kuriuo prašė:

51) panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 1999 m. kovo 10 d. išvadą Nr. 7339 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, kurioje nurodyta, kad A. P. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 5,19 ha žemės;

62) panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 1999 m. spalio 14 d. įsakymo Nr. 1089ž dalį, kuria A. P. 5,19 ha paveldima žemė, esanti (duomenys neskelbtini), buvo priskirta laisvos valstybinės žemės fondui ir pažymėta Kriaunų kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plane;

73) panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 1999 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 1131ž dalį, kuria Kriaunų kadastro vietovės žemėtvarkos projektu laisvos valstybinės žemės fondo žemėje buvo suprojektuoti ir patvirtinti perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai V. T., J. R. ir A. P.;

84) panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 1448ž ir sprendimo Nr. 27-63074-13323 dalį, kuria V. T. atkurtos nuosavybės teisės į žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 2,98 ha ploto žemės sklypą Nr. 482 (duomenys neskelbtini);

95) panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 1448ž ir sprendimo Nr. 27-63075-13324 dalis, kuriomis J. R. atkurtos nuosavybės teisės į žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 3,09 ha ploto žemės sklypą Nr. 551 (duomenys neskelbtini);

106) panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 10 d. įsakymą Nr. Ž-4044 „Dėl žemės ūkio paskirties sklypų Rokiškio rajone patvirtinimo, servituto nustatymo ir žemės reformos žemėtvarkos projekto plano pakeitimo“;

117) panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2001 m. birželio 25 d. įsakymą Nr. 1579ž „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo Rokiškio rajone ploto patikslinimo, padalijimo projekto patvirtinimo, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo bei servitutų nustatymo“;

128) pripažinti negaliojančia paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, išduoto 2003 m. rugsėjo 26 d., dalį, kuria atsakovas V. T. paveldėjo savo tėvo V. T. turtą – 2,98 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini);

139) pripažinti negaliojančia 2,98 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) mainų sutartį, 2003 m. spalio 30 d. sudarytą V. T. ir R. S. bei D. S.;

1410) pripažinti negaliojančia 3,0202 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) mainų sutartį, 2004 m. vasario 25 d. sudarytą J. R. ir R. S. bei D. S.;

1511) pripažinti negaliojančia 0,1687 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį, 2004 m. kovo 9 d. sudarytą J. R. ir R. S.;

1612) pripažinti negaliojančia pirmiau nurodytų sandorių pagrindu atliktą nuosavybės teisių teisinę registraciją;

1713) įpareigoti R. S. bei D. S. grąžinti Panevėžio apskrities viršininko administracijai 3,0202 ha, 0,1687 ha, 1,7991 ha ir 1,1171 ha ploto žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini).

18Ieškovas pareikštus reikalavimus grindė aplinkybėmis, nurodytomis Panevėžio apskrities viršininko administracijos 2007 m. gruodžio 29 d. prašyme inicijuoti Panevėžio apskrities viršininko išvadų, įsakymų, sprendimų ir jų pagrindu sudarytų sandorių dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), panaikinimą teismine tvarka, ir dokumentais, surinktais tyrimo metu.

19II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

20

21Rokiškio rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškinį patenkino:

221) panaikino Panevėžio apskrities viršininko administracijos 1999 m. kovo 10 d. išvadą Nr. 7339 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, kurioje nurodyta, kad A. P. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 5,19 ha žemės;

232) panaikino Panevėžio apskrities viršininko 1999 m. spalio 14 d. įsakymo Nr. 1089Ž dalį, kuria A. P. 5,19 ha paveldima žemė, esanti (duomenys neskelbtini), buvo priskirta laisvos valstybinės žemės fondui ir pažymėta Kriaunų kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plane;

243) panaikino Panevėžio apskrities viršininko 1999 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 1131Ž dalį, kurioje Kriaunų kadastro vietovės žemėtvarkos projekto laisvos valstybinės žemės fondo žemėje buvo suprojektuoti ir patvirtinti perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtiems žemės sklypai V. T., J. R. ir A. P.;

254) panaikino Panevėžio apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 1448Ž ir 1999 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. 27-63074-13323 dalis, kuriomis V. T. atkurtos nuosavybės teisės į žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 2,98 ha ploto žemės sklypą Nr. 482 (duomenys neskelbtini);

265) panaikino Panevėžio apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 1448Ž ir 1999 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. 27-63075-13324 dalis, kuriomis J. R. atkurtos nuosavybės teisės į žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 3,09 ha ploto žemės sklypą Nr. 551 (duomenys neskelbtini);

276) pripažino negaliojančia paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, išduoto 2003 m. rugsėjo 26 d., dalį, kuria atsakovas V. T. paveldėjo savo tėvo V. T. turtą – 2,98 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

287) pripažino negaliojančia notaro patvirtintą 2,98 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), mainų sutartį, sudarytą 2003 m. spalio 30 d. V. T., R. S. ir D. S.;

298) panaikino Panevėžio apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 10 d. įsakymą Nr. Ž-4044 „Dėl žemės ūkio paskirties sklypų Rokiškio rajone patvirtinimo, servituto nustatymo ir žemės reformos žemėtvarkos projekto plano pakeitimo”;

309) panaikino Panevėžio apskrities viršininko 2001 m. birželio 25 d. įsakymą Nr. 1579Ž „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo Rokiškio rajone ploto patikslinimo, padalijimo projekto patvirtinimo, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo bei servitutų nustatymo”;

3110) pripažino negaliojančia notaro patvirtintą 3,0202 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), mainų sutartį, sudarytą 2004 m. vasario 25 d. J. R., R. S. ir D. S.;

3211) pripažino negaliojančia notaro patvirtintą 0,1687 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį, sudarytą 2004 m. kovo 9 d. J. R. ir R. S.;

3312) pripažino negaliojančia D. S. ir R. S. nuosavybės teisių į 3,0202 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją;

3413) pripažino negaliojančia R. S. nuosavybės teisių į 0,1687 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją;

3514) pripažino negaliojančia D. S. ir R. S. nuosavybės teisių į 2,9800 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją;

3615) pripažino negaliojančia D. S. ir R. S. nuosavybės teisių į 1,7991 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją;

3716) pripažino negaliojančia D. S. ir R. S. nuosavybės teisių į 1,1171 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją;

3817) taikė restituciją ir įpareigojo D. S. ir R. S. grąžinti valstybei žemės sklypus: 3,0202 ha ploto (duomenys neskelbtini), 0,1687 ha ploto (duomenys neskelbtini), 1,7991 ha ploto (duomenys neskelbtini), 1,1171 ha ploto (duomenys neskelbtini);

3918) įpareigojo V. T. grąžinti D. S. ir R. S. plūgą „Kvernelant“;

4019) įpareigojo J. R. grąžinti D. S. ir R. S. baldus: stalą, 8 kėdes, 2 vitrinas, 2 komodas, vitrinos apšvietimą;

4120) priteisė iš V. T., J. R. ir Panevėžio apskrities viršininko administracijos po 92,74 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

42Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:

43A. P. 1991 m. rugsėjo 3 d. pateikė Rokiškio rajono Kriaunų apylinkės agrarinės reformos tarnybai prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų U. P. ir J. P. nuosavybės teise turėtą 9 ha ploto žemę (duomenys neskelbtini). Prašyme ji nurodė, kad pageidauja atkurti nuosavybės teises, sugrąžinant mišką buvusioje vietoje, o žemę – tame pačiame ūkyje (buvusioje „Sartų“ žemės ūkio įmonėje), nebūtinai toje pačioje vietoje. A. P. 1996 m. liepos 4 d. įgaliojimu buvo įgaliojusi A. Š. tvarkyti visus jos reikalus, susijusius su nuosavybės teisės atkūrimu į mišką (savo nuožiūra pasirinkti miško vietą, gauti visus reikiamus dokumentus ir atlikti kitus veiksmus). Įgaliojimas buvo išduotas trejiems metams. Panevėžio apskrities viršininko 1997 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 27-43775-9676 A. P. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį, grąžinant natūra 0,53 ha žemės ir 2,52 ha miško (duomenys neskelbtini). A. P. įgaliotas asmuo A. Š., neturėdamas įgaliojimo tvarkyti A. P. reikalų, susijusių su nuosavybės teisės atkūrimu į likusią žemės dalį, 1998 m. rugpjūčio 26 d. Rokiškio rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą gauti neatlygintinai nuosavybėn 5,19 ha žemės (duomenys neskelbtini), taip išreikšdamas valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo. 1999 m. kovo 10 d. buvo parengta ir Panevėžio apskrities viršininko pavaduotojo patvirtinta išvada Nr. 7339 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (išvadą rengė atsakovė J. R.), kurioje nurodyta, kad A. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 5,19 ha žemės, kuri yra priskirta grąžintinai žemei. Patvirtinus išvadą, A. P. paveldima 5,19 ha žemė, esanti (duomenys neskelbtini), buvo priskirta laisvos valstybinės žemės fondui ir pažymėta Kriaunų kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plane, kuris buvo patikslintas Panevėžio apskrities viršininko 1999 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 1089ž. A. P. įgaliojimas atstovauti jai tvarkant žemės nuosavybės atkūrimo reikalus buvo išduotas A. Š. tik 2001 m. rugpjūčio 10 d. Panevėžio apskrities viršininko 1999 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 113lž patvirtintame Kriaunų kadastro vietovės žemėtvarkos projekte laisvos valstybinės žemės fondo žemėje buvo suprojektuoti ir patvirtinti perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai: V. T. – 9 ha bendro ploto trys žemės sklypai, vienas iš kurių (2,98 ha ploto Nr. 482) iš dalies suprojektuotas A. P. paveldimos žemės vietoje (duomenys neskelbtini); atsakovei J. R. – 6,9 ha bendro ploto du žemės sklypai, vienas iš kurių (3,09 ha ploto Nr. 551-2) suprojektuotas A. P. paveldimos žemės vietoje (duomenys neskelbtini); A. P. – 2,86 ha žemės sklypas. Panevėžio apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 27-6307-13323 V. T. atkurtos nuosavybės teisės į žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 3,17 ha žemės ir 4,3 ha miško sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Panevėžio apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 27-63075-13324 atsakovei J. R. atkurtos nuosavybės teisės į žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 4,06 ha žemės ir 2,84 ha miško sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). A. P. žemės tvarkymo byla parengta, tačiau nuosavybės teisės neatkurtos. Atsakovas V. T. pagal 2003 m. rugsėjo 26 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą po savo tėvo V. T. mirties paveldėjo 2,98 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį 2003 m. spalio 30 d. mainų sutartimi perleido R. S. ir D. S. mainais už traktorinį plūgą „Kvernelant“, daiktus įvertindami po 3000 Lt. Po to Panevėžio apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. Ž-4044 „Dėl žemės ūkio paskirties sklypų Rokiškio rajone patvirtinimo, servituto nustatymo ir žemės reformos žemėtvarkos projekto plano pakeitimo“ 2,98 ha žemės sklypas buvo padalytas į du – 1,1171 ha ir 1,7991 ha – žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Atsakovė J. R. 2004 m. vasario 25 d. mainų sutartimi 3,0202 ha ploto žemės sklypą išmainė į R. S. ir D. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius baldus: stalą, 8 kėdes, 2 vitrinas, 2 komodas, vitrinos apšvietimą, – žemę ir baldus įvertindami po 3000 Lt, o 2004 m. kovo 9 d. sutartimi dovanojo R. S. 0,1687 ha žemės sklypą su pastatu. Šalių susitarimu žemės sklypas su pastatu įvertintas 300Lt. Panevėžio apskrities viršininko 2001 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. 1579Ž „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo Rokiškio rajone ploto patikslinimo, padalijimo projekto patvirtinimo, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo bei servitutų nustatymo“ ir 2004 m. vasario 25 d. 3,0202 ha žemės sklypo mainų sutarties bei priėmimo–perdavimo ako pagrindu nuosavybės teises į šį sklypą įregistravo atsakovai D. S. ir R. S., o 2004 m. kovo 9 d. dovanojimo sutarties pagrindu 0,1687 ha žemės sklypo nuosavybės teisė įregistruota atsakovui R. S.

44Teismas nurodė, kad Panevėžio apskrities viršininko administracija, 1999 m. kovo 10 d. parengdama A. P. išvadą Nr. 7339 dėl žemės, miško perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 10 ir 105 punktų nuostatas dėl piliečių teisės pareikšti arba pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir lygiaverčio turėtajam žemės sklypo perdavimo neatlygintinai tvarkos. Teismas konstatavo, kad A. P. valia buvo išreikšta vieninteliame 1991 m. rugsėjo 3 d. pateiktame prašyme, kuriame ji nurodė, jog pageidauja atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų turėtas valdas, sugrąžinant mišką buvusioje vietoje, o žemę – tame pačiame ūkyje, bet nebūtinai toje pačioje vietoje. Trečiasis asmuo A. Š., 1998 m. rugpjūčio 26 d. pateikęs prašymą A. P. vardu perduoti neatlygintinai nuosavybėn 5,19 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), neturėjo A. P. įgaliojimo tvarkyti jos reikalus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu į žemę. A. Š. prašymo pagrindu Panevėžio apskrities viršininko administracijos 1999 m. kovo 10d. parengta išvada Nr. 7339 leido A. P. paveldimą žemę priskirti laisvos valstybinės žemės fondui ir įtraukti ją į Kriaunų kadastrinės vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planą, taip pažeidžiant Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad žemėtvarkos projektai rengiami pagal patvirtintą metodiką, bei Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos 17.5 punkto nuostatas dėl laisvos valstybinės žemės plotų žymėjimo. 1999 metais suprojektuojant sklypus Nr.48/2 bei Nr.55/1 V. T. ir J. R. ne laisvoje vietoje, o A. P. grąžintinos žemės, kuri negalėjo būti priskirta laisvos valstybinės žemės fondui, ribose, buvo pažeistas Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 28 punktas, kuriame nustatyta, kad, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą, žemės sklypas projektuojamas laisvoje žemėje.

45Spręsdamas dėl ieškinio senaties termino, teismas nustatė, kad Rokiškio rajono apylinkės prokuratūroje 2008 m. sausio 2 d. buvo gautas Panevėžio apskrities viršininko administracijos raštas Nr. 20-4195-(1.14)-20 dėl Panevėžio apskrities viršininko išvadų, įsakymų, sprendimų ir sandorių panaikinimo, tačiau prie jo nebuvo pridėtas 1996 m. liepos 4 d. įgaliojimas, kuriuo A. P. įgaliojo A. Š. tvarkyti visus reikalus, susijusius su nuosavybės teisės atkūrimu į mišką. Šį dokumentą prokuratūra gavo tik 2008 m. kovo 28 d., todėl teismas padarė išvadą, kad tik nuo tos dienos, surinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog buvo pažeistas viešasis interesas, skaičiuotina ieškinio senaties pradžia. Kadangi ieškinys teismui pateiktas 2008 m. balandžio 9 d., tai ieškinio senaties terminas nebuvo pažeistas.

46Teismas nurodė, kad pažeistos A. P. teisės į nuosavybės teisių atkūrimą gynimas yra ir viešojo intereso gynimas, siekiant, kad asmenų nuosavybės teisės būtų atkuriamos laikantis įstatymų reikalavimų, o valstybės ir savivaldybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo klausimus, laikytųsi įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų. Dėl to nagrinėjamoje byloje Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, remdamasis CPK 5 straipsnio 3 dalimi, 49 straipsnio 1 dalimi, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, turėjo teisę kreiptis į teismą ir ginti viešąjį interesą.

47Teismas konstatavo, kad, esant pirmiau nurodytiems teisės aktų pažeidimams, naikintini Panevėžio apskrities viršininko administracijos 1999 m. kovo 10 d. išvada Nr. 7339, kurioje nurodyta, kad A. P. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 5,19 ha žemės (duomenys neskelbtini), ir su ja susiję Panevėžio apskrities viršininko įsakymai bei sprendimai, taip pat pripažintinos negaliojančiomis paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo dalis, mainų bei dovanojimo sutartys ir taikytina restitucija. Teismas nustatė, kad atsakovas V. T. nuo 1998 m. rugsėjo 7 d. dirba Rokiškio rajono žemėtvarkos skyriuje ir 0,5 etato vyresniuoju specialistu žemės reformai Kriaunų seniūnijoje. Pagal pareiginę instrukciją jis privalėjo žinoti ir vykdyti norminius teisės aktus, reglamentuojančius žemės reformos eigą, rengti nuosavybės teisių atkūrimo bylas, parengti ir pateikti dokumentus komisijai dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti, teikti žemėtvarkos skyriui žinias apie žemės naudojimą. Atsakovas V. T. teismo posėdyje pripažino, kad Žemėtvarkos skyriuje ir Kriaunų seniūnijoje dirbo su dokumentais, todėl jam buvo žinoma, jog A. P. žemė buvo laisva. Žemės reformos žemėtvarkos darbus Kriaunų kadastrinėje vietovėje vykdė atsakovė J. R., teismo posėdyje pripažinusi, kad ji dirbo ir tebedirba VĮ Žemėtvarkos instituto Panevėžio filialo Kriaunų seniūnijoje inžiniere ir kad ji parengė 1999 m. kovo 10 d. išvadą. Atsakovė J. R. pripažino, kad ji turėdavo tikrinti dokumentus, tačiau neatkreipė dėmesio į A. Š. įgaliojimą. (duomenys neskelbtini) esantis sklypas nebūtų įtrauktas į laisvą valstybinės žemės fondą, jei ji būtų pamačiusi, kad nėra tinkamo įgaliojimo. Ji žinojo, kad į 5,19 ha žemės sklypą pretenduoja A. P., ir neturėjo parengti pirmiau nurodytos išvados, taip pat neturėjo teisės toje vietoje įsigyti žemės (t. y. atkurti nuosavybės teisių į senelio valdytą žemę Panevėžio rajone, gaunant lygiavertį žemės sklypą ginčijamoje vietoje) ir perleisti šio sklypo tretiesiems asmenims. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovai jau 2001 metais žinojo, jog A. Š. neturi įgaliojimo tvarkyti A. P. žemės reikalus ir kad 1999 m. kovo 10 d. išvada bei po to priimti Panevėžio apskrities viršininko įsakymai, sprendimai yra neteisėti, taip pat kad turto perleidimo sandoris prieštarauja įstatymams, tačiau sudarė ginčijamas mainų ir dovanojimo sutartis. Teismas konstatavo, kad tokiomis aplinkybėmis šalys negali būti laikomos sąžiningomis. Darydamas šią išvadą, teismas atsižvelgė ir į tai, kad mainų sutartimis ginčijami žemės sklypai, esantys regioninio parko teritorijoje prie (duomenys neskelbtini) ežero, buvo įvertinti nepagrįstai maža kaina ir iškeisti į kilnojamąjį, greitai nusidėvintį turtą. Teismas nurodė, kad atsakovams J. R. ir V. T. sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo priimti 1999 m. gruodžio 20 d., t. y. praėjus nedideliam laiko tarpui, kai A. P., nesant jos prašymo, 1999 m. kovo 10 d. buvo parengta išvada dėl žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, be to, atsakovams nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos perkeliant ją iš kitų vietovių, todėl jie negali būti laikomi sąžiningais žemės sklypų įgijėjais. Teismas, vadovaudamasis tuo, kad pagal imperatyviąsias įstatymo normas pardavėjas gali perleisti tik jam nuosavybės teise priklausantį turtą, taip pat principu, kad iš neteisėto veiksmo teisė negali atsirasti, konstatavo, jog, pripažinus sandorį negaliojančiu, turi būti taikoma restitucija, žemės sklypus grąžinant valstybei. Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, kad 0,1687 ha ploto žemės sklypas atsakovės J. R. buvo padovanotas atsakovui R. S., o daiktą, esantį restitucijos objektu ir įgytą neatlygintinai, galima išreikalauti net iš sąžiningų trečiųjų asmenų.

48Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2009 m. gruodžio 8 d. nutartimi Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 19 d. sprendimą paliko nepakeistą.

49Teisėjų kolegija sutiko su apylinkės teismo sprendimo nustatytomis bylos aplinkybėmis, argumentais, motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis.

50III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

51Kasaciniu skundu atsakovė J. R. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 19 d. sprendimą bei Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2009 m. gruodžio 8 d. nutartį ir ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

521. Ieškovas ieškinį pareiškė gindamas ne viešąjį, bet konkretaus asmens (trečiojo asmens G. P.) interesą. Teismai nenustatė, kodėl trečiasis asmuo G. P., kaip sąžiningas ir rūpestingas teisinių santykių dalyvis, pats nesikreipė į teismą su ieškiniu dėl savo teisių gynimo, taip pat kada jis sužinojo apie savo pažeistą teisę.

532. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė išsamių argumentų dėl ieškinio senaties taikymo. Byloje yra Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) 2007 m. spalio 26 d. raštas Nr. 4-09-521, kuriame nurodyta, kad STT išnagrinėjo D. P. (G. P. sūnaus) skundą dėl Rokiškio rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojų veiksmų vykdant nuosavybės teisių atkūrimą ir nustatė įstatymų pažeidimų. Taigi Panevėžio apskrities viršininko administracija jau tuo metu žinojo apie galimus įstatymų pažeidimus bei administracinių aktų neteisėtumą ir galėjo inicijuoti šių aktų panaikinimą. Dėl to vieno mėnesio ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo STT rašto gavimo Panevėžio apskrities viršininko administracijoje dienos (2007 m. spalio 26 d.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikytina, kad vieno mėnesio terminas skundui paduoti buvo praleistas. Apeliacinės instancijos teismo motyvas, kad tik gavus papildomus dokumentus (2008 m. kovo 28 d.) buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti, jog buvo pažeistas viešasis interesas, yra klaidingas.

543. Apeliacinės instancijos teismas klaidingai pripažino kasatorę nesąžininga įgijėja. Kasatorė nežinojo apie galimą administracinių aktų prieštaravimą įstatymų nuostatoms. Teismo posėdyje ji paaiškino, kad nežinojo apie tai, jog nuosavybė buvo atkuriama galbūt neteisėtai, ir kad ne ji formuoja, renka dokumentus nuosavybei atkurti. Ieškovas neįrodė, jog kasatorė pasielgė nesąžiningai.

554. Teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos kasacinio teismo praktikos. Teismai neįvertino, kad nėra kasatorės tyčios užvaldant žemės sklypus, taip pat nepasisakė dėl to, kodėl trečiasis asmuo G. P. nustatytu laiku pats nesikreipė dėl savo pažeistos teisės gynimo įstatymų nustatyta tvarka. Be to, teismai nepasisakė dėl Panevėžio apskrities viršininko administracijos atstovo ir trečiojo asmens A. Š. paaiškinimų, nevertino VĮ Žemėtvarkos instituto pareiginių nuostatų, kuriuose yra kasatorės J. R. pareigybės aprašymas, neapklausė notarės, išdavusios įgaliojimą trečiajam asmeniui A. Š.

56Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas Rokiškio rajono vyriausiasis prokuroras prašo kasacinį skundą atmesti, o teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

571. Kasacinio skundo argumentas dėl viešojo intereso nebuvimo nepagrįstas. Fizinių asmenų teisių gynimas yra ir viešojo intereso gynimas, siekiant, kad asmenų nuosavybės teisės būtų atkuriamos laikantis įstatymų reikalavimų, o valstybės ir savivaldybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo klausimus, laikytųsi įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras v. Kauno rajono savivaldybė, Kauno apskrities viršininko administracija, R. M., bylos Nr. 3K-3-666/2006).

582. Dėl Rokiškio rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojų neteisėtų veiksmų buvo pažeistos tuo metu galiojusių teisės aktų imperatyviosios normos. Sprendimai, priimti pažeidus imperatyviąsias teisės normas, turi būti naikinami, taikant restituciją.

593. Kasatorės teiginys, kad teismas turėjo taikyti ieškinio senaties termino praleidimo teisinius padarinius, nepagrįstas. Į teismą buvo kreiptasi 2008 m. balandžio 9 d., t. y. nepraleidus 30 dienų termino nuo 2008 m. kovo 28 d., kai, gavus paskutinius būtinus duomenis sprendimui priimti – A. P. nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų kopijas (1996 m. liepos 4 d. įgaliojimą, 1998 m. rugpjūčio 26 d. A. Š. prašymą perduoti 5,19 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir kt.), buvo konstatuotas viešojo intereso pažeidimas.

60Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo G. P. prašo kasacinį skundą atmesti ir remiasi tokiais argumentais:

611. Kasatorė nepagrįstai teigia, kad ji nežinojo apie galimą administracinių aktų prieštaravimą įstatymų nuostatoms. Teismo posėdžio metu kasatorė pripažino, kad ji rengė 1999 m. kovo 10 d. Panevėžio apskrities viršininko administracijos išvadą Nr. 7339 ir į jos pareigas įėjo tikrinti gautus dokumentus, kartu išsiaiškinti, ar įgaliojime yra išreikšta įgaliotojo valia. Ji pripažino, kad padarė klaidą, neatkreipusi dėmesio į tai, jog A. P. išduotame įgaliojime A. Š. nebuvo įgaliojimo tvarkyti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo reikalus.

622. Teismai teisingai sprendė, kad Panevėžio apskrities viršininko administracija, parengdama 1999 m. kovo 10 d. išvadą Nr. 7339 dėl žemės, miško perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, pažeidė Vyriausybės 1999 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 1057 nuostatas dėl piliečių valios ir būdo atkurti nuosavybės teises. Ši išvada neteisėtai leido A. P. paveldimą žemę priskirti laisvos valstybinės žemės fondui bei įtraukti ją į Kriaunų kadastrinės vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planą, taip pažeidžiant Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį.

633. Teismai pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo suformuota praktika, kad asmuo, kuriam civilinės teisės ir pareigos atsirado iš neteisėtų, neatitinkančių įstatymų reikalavimų administracinių aktų, gali būti pripažintas nesąžiningu įgijėju. Jeigu civilinių teisių ir pareigų įgijėjas žinojo ar turėjo žinoti apie galimą administracinio akto prieštaravimą įstatymo nuostatoms, tai jis negali remtis savo sąžiningumu (Lietuvos Aukščiausio Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. M., V. J., A. J. K. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Kretingos rajono savivaldybė, E. V., bylos Nr. 3K-3-294/2007). Tai gali būti ir tuo atveju, kai administracinis aktas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. N. S. v. J. N., G. N., V. M., VĮ Registrų centro Kauno filialas, bylos Nr. 3K-3-328/2006). Niekinės sutarties pagrindu civilinės teisės ir pareigos teisėtai neatsiranda, todėl, konstatavus niekinį, imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantį administracinį aktą, yra pagrindas žemės sklypo įgijėjus traktuoti kaip nesąžiningus, įgijusius teises ir pareigas neteisėtai. Jeigu civilinių teisių ir pareigų įgijėjas žinojo ar turėjo žinoti apie galimą administracinio akto prieštaravimą įstatymo nuostatoms, tai jis negali remtis savo sąžiningumu. Taigi teismai pagrįstai vadovavosi CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, nes iš neteisėto veiksmo negali atsirasti asmens teisės ir pareigos.

64Teisėjų kolegija

konstatuoja:

65IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

66Kasaciniu skundu atsakovė J. R. prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimą bei nutartį ir ieškinį atmesti, kasacinį skundą argumentuodama tuo, kad prokuroras neturėjo teisės šioje byloje pareikšti ieškinio, nes ieškiniu iš esmės ginamas ne viešasis, bet privatus trečiojo asmens G. P. interesas, be to, prokuroras praleido ieškinio senaties terminą; atsakovė taip pat teigia, kad, teismams pažeidus įrodinėjimo taisykles, ji nepagrįstai nepripažinta sąžininga įgijėja. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi teismų nustatytomis bylos aplinkybėmis, pasisako atskirai dėl kiekvieno kasacinio skundo argumento. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde nenurodyta jokių argumentų dėl teismų padarytų išvadų, jog ieškovo ginčijami administraciniai sprendimai buvo priimti pažeidžiant nuosavybės teisių atkūrimo procesą reglamentuojančių teisės aktų imperatyviąsias nuostatas ir pretendentės į nuosavybės teisių atkūrimą A. P. bei jos teisių perėmėjo trečiojo asmens G. P. teises, todėl pirmiau nurodytų administracinių aktų teisėtumo klausimas šioje byloje nenagrinėjamas.

67Dėl prokuroro teisės pareikšti ieškinį ginant viešąjį interesą ir dėl ieškinio senaties termino

68Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą analizuoti klausimai dėl viešojo intereso egzistavimo tam tikruose civiliniuose teisiniuose santykiuose, taip pat dėl prokuroro teisės pareikšti ieškinį ginant viešąjį interesą.

69CPK 49 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Prokuratūros įstatyme taip pat įtvirtinta nuostata, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais bei tvarka ir, turėdami pagrindą manyti, jog yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu (19 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas). Taigi pagal įstatymus prokurorui suteikta teisė spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar jo nėra. Dėl to kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminę reikšmę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, iškeltą pagal prokuroro ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyrius v. V. M., bylos Nr. 3K-3-291/2006; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroras v. Kauno apskrities viršininko administracija, S. B., S. D., O. P., T. S., bylos Nr. 3K-3-319/2009; 2009 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, J. Ž., A. Ž., bylos Nr. 3K-3-397/2009; kt.).

70Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešojo intereso gynimas – tai dispozityviškumo principo, pagal kurį kiekvienas pats gina savo pažeistą teisę, išimtis. Viešojo intereso gynimą civiliniame procese gali nulemti įvairios priežastys, viena iš jų gali būti konkretaus civilinės teisės pošakio ar instituto didesnis, palyginti su kitais, visuomeninis reikšmingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2007). Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas yra specifinis socialinis teisinis procesas, kurio tikslas – bent iš dalies panaikinti neteisėto nuosavybės atėmimo padarinius, grąžinti buvusiems savininkams neteisėtai nacionalizuotą ar kitaip nusavintą jų turtą ir taip apginti pažeistą jų nuosavybės teisę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad bylose, susijusiose su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu, egzistuoja viešasis interesas, kuris nukreiptas į tai, jog nuosavybės teisių atkūrimo procesas būtų vykdomas skaidriai, laikantis specialiojo teisinio reglamentavimo nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-310/2007; 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Varėnos rajono savivaldybė v. Ž. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-297/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras v. Kauno apskrities viršininko administracija, S. B., S. D., O. P., T. S., bylos Nr. 3K-3-319/2009; kt.). Nuosavybės teisių atkūrimo procese valstybės ir visuomenės vardu veikia atitinkamus įgalinimus turinčios valstybės institucijos. Tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis. Kiekvienas valstybės pareigūnas ir institucija privalo be jokių išlygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. D. P., E. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-194/2006; 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Utenos rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, A. K., J. K. v. P. Ž., A. Ž., Z. Ž., E. B., bylos Nr. 3K-3-494/2008).

71Nagrinėjamoje byloje kasatorė nurodo, kad ieškovas – Rokiškio rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras – ieškinį pareiškė gindamas ne viešąjį, bet konkretaus asmens, t. y. trečiojo asmens G. P., interesą. Kasatorės teigimu, teismai šios aplinkybės neįvertino, taip pat nenustatė, kodėl trečiasis asmuo pats nesikreipė į teismą dėl savo teisių gynimo. Šiuos kasacinio skundo argumentus paneigia pirmiau išanalizuota kasacinio teismo praktika dėl viešojo intereso buvimo bylose, susijusiose su nuosavybės teisių atkūrimu, ir prokuroro teisės pareikšti ieškinį viešajam interesui apginti. Kita vertus, pažymėtina, kad viešasis interesas nėra tik abstrakti teorinė kategorija, jis reiškiasi konkrečiuose visuomeniniuose santykiuose, kryptingai juos veikdamas. Bylose, kylančiose iš civilinių teisinių santykių, viešasis ir privatus interesas paprastai egzistuoja kartu, neretai iš dalies sutapdami. Nuosavybės teisių atkūrimo procese valstybės institucijų priimtais neteisėtais aktais paprastai pažeidžiamas ne tik viešasis, bet ir privatus interesas. Taigi viešojo intereso gynimas kartu gali reikšti ir privataus intereso gynimą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčijami administraciniai teisės aktai buvo priimti pažeidžiant teisės normas ir asmens, pretenduojančio atkurti nuosavybės teises į nusavintą turtą, bei jo teisių perėmėjo teisėtus interesus. Nustačius faktą, kad valstybės institucijos priimti aktai prieštarauja imperatyviosioms normoms, neabejotinai yra viešasis interesas, kad šis pažeidimas būtų kuo greičiau pašalintas. Dėl to prokuroras, nustatęs valstybės institucijos veikloje neteisėtumo faktą, ne tik turi teisę, bet ir privalo į tokį faktą reaguoti įstatymo nustatytomis priemonėmis. Viena iš tokių priemonių yra CPK 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prokuroro teisė inicijuoti civilinę bylą. Šiuo atveju civilinė byla inicijuojama viešajam interesui apginti. Tačiau, minėta, ginant viešąjį interesą, kartu apginamas ir privatus interesas. Tai, kad viešojo intereso gynimas, atsiskleidžiantis ginčijant valdžios institucijų veiksmus nuosavybės atkūrimo procese dėl jų atitikties imperatyviosioms įstatymo normoms, būdamas reikšmingas visuomenei ar jos grupėms, kartu gali nulemti ir privačių asmenų subjektines teises bei jų apimtį, ne kartą konstatuota kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. D. P., E. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-194/2006; 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. E. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-141/2010). Konstatuotina, kad kasacinio skundo argumentas dėl viešojo intereso nagrinėjamoje byloje nebuvimo yra nepagrįstas. Teismai tinkamai taikė CPK 49 straipsnio 1 dalies ir Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas dėl prokuroro teisės ginti viešąjį interesą bei atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką bylose dėl viešojo intereso gynimo.

72Kasatorė taip pat nurodo, kad prokuroro ieškinys šioje byloje pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas nenurodė išsamių argumentų dėl ieškinio senaties termino taikymo. Šis kasacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad įgaliotų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam ieškiniui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai ieškovas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2007; kt.). Esant atsakovo reikalavimui taikyti senatį, teismas turi patikrinti, ar prokuroras, veikdamas jo veiklą reglamentuojančių aktų nustatyta tvarka, nedelsė ir pirmiau nurodytus duomenis surinko per protingą terminą. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad ieškinio senaties termino eiga prasidėjo nuo to momento, kai prokuratūra gavo 1996 m. liepos 4 d. įgaliojimą, kuriuo A. P. įgaliojo A. Š. tvarkyti visus jos reikalus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu į mišką, ir kurio pagrindu buvo priimti ginčijami administraciniai aktai, t. y. nuo 2008 m. kovo 28 d., tuo tarpu ieškinys pareikštas 2008 m. balandžio 9 d. Teismai nenustatė aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad prokuroras, tinkamai atlikdamas pareigas, privalėjo šiuos duomenis gauti anksčiau arba iš turimų duomenų, net ir neturėdamas A. P. įgaliojimo A. Š., padaryti išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo. Kasatorė, ginčydama teismų išvadas dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo, nenurodo jokių teisinių argumentų, susijusių su netinkamu teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį, taikymu nagrinėjamoje byloje, taip pat neatsižvelgia į suformuotą teismų praktiką dėl ieškinio senaties termino taikymo tais atvejais, kai ieškinį pareiškia prokuroras gindamas viešąjį interesą. Teiginį, kad prokuroras praleido senaties terminą ieškiniui pareikšti, kasatorė grindžia konkrečiomis bylos aplinkybėmis, kurios, jos nuomone, patvirtina, jog apie viešojo intereso pažeidimą turėjo būti žinoma jau 2007 m. spalio 26 d. Kasacinio teismo teisėjų kolegija argumentą dėl ieškinio senaties termino praleidimo atmeta kaip nepagrįstą, nes, pirma, aplinkybės, kuriomis remiasi kasatorė, susijusios su dalies dokumentų gavimu apskrities viršininko administracijoje, tuo tarpu bylai reikšmingos aplinkybės, kada prokuroras surinko pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą apie viešojo intereso pažeidimą; antra, kasatorė iš esmės kelia ne teisės, bet fakto klausimus (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžios momento nustatymas – fakto klausimas, kuris nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. VĮ Valkininkų miškų urėdija, bylos Nr. 3K-3-630/2003; 2004 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š., R. Š. ir kt. v. G. P. R., J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-44/2004; 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga, Vilniaus miesto savivaldybės taryba, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, bylos Nr. 3K-7-38/2008; kt.).

73Dėl kasatorės pripažinimo sąžininga įgijėja

74Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai administracinis aktas teismo pripažįstamas neteisėtu, t. y. neatitinkančiu įstatymo reikalavimų, asmuo, kuriam atsirado civilinės teisės ir pareigos iš tokio administracinio akto, gali būti pripažintas nesąžiningu. Jeigu civilinių teisių ir pareigų įgijėjas žinojo ar turėjo žinoti apie galimą administracinio akto prieštaravimą įstatymo nuostatoms, tai jis negali remtis savo sąžiningumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. N. S. v. J. N., G. N., V. M., VĮ Registrų centro Kauno filialas, bylos Nr. 3K-3-328/2006; 2006 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. M., V. J., A. J. K. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Kretingos rajono savivaldybė, E. V., bylos Nr. 3K-3-294/2007). Taigi sprendžiant, ar asmuo, tam tikro administracinio akto pagrindu įgijęs civilines teises, yra sąžiningas, reikia nustatyti, pirma, ar jis žinojo, kad aktas prieštarauja įstatymų nuostatoms (subjektyvusis aspektas), ir, antra, ar turėjo žinoti apie priimto administracinio akto, sukūrusio jam civilines teises, neteisėtumą (objektyvusis aspektas). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčijami administraciniai aktai, susiję su nuosavybės teisių atkūrimu kasatorei į žemę, į kurią pretendavo atkurti nuosavybės teises A. P., prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ir pažeidžia A. P. bei jos teisių perėmėjo trečiojo asmens G. P. teises. Šių teismų padarytų išvadų kasatorė neginčija. Taip pat nustatyta, kad kasatorė nurodytų administracinių aktų priėmimo metu dirbo VĮ Žemėtvarkos instituto Panevėžio filialo Kriaunų seniūnijoje inžiniere ir vykdė žemės reformos žemėtvarkos darbus Kriaunų kadastrinėje vietovėje, be to, tiesiogiai rengė 1999 m. kovo 10 d. išvadą Nr. 7339, kurios pagrindu buvo priimta 1999 m. spalio 14 d. Panevėžio apskrities viršininko įsakymo Nr. 1089ž dalis dėl A. P. paveldimos žemės priskyrimo laisvos valstybinės žemės fondui. Teismai taip pat rėmėsi kasatorės paaiškinimais 2008 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdyje, kad ji rengė 1999 m. kovo 10 d. išvadą, kad turėjo patikrinti dokumentus ir neatkreipė dėmesio į tai, jog A. Š. išduotame įgaliojime nebuvo suteikta įgaliojimų tvarkyti A. P. reikalų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu į žemę, kad (duomenys neskelbtini) esantis sklypas nebūtų įtrauktas į laisvą valstybinės žemės fondą, jei ji būtų pamačiusi, jog nėra tinkamo įgaliojimo, taip pat kad ji žinojo, jog į 5,19 ha žemės sklypą pretenduoja A. P. Teismai nustatė, kad atsakovas V. T. ir kasatorė jau 2001 metais žinojo, jog A. Š. neturi įgaliojimo tvarkyti A. P. žemės reikalus ir jog 1999 m. kovo 10 d. išvada bei po to priimti Panevėžio apskrities viršininko įsakymai, sprendimai yra neteisėti. Be to, spręsdami dėl kasatorės sąžiningumo, teismai atsižvelgė ir į tai, kad mainų sutartimi žemės sklypas, esantis regioninio parko teritorijoje prie (duomenys neskelbtini) ežero, buvo įvertintas nepagrįstai maža kaina ir iškeistas į kilnojamąjį, greitai nusidėvintį turtą, taip pat į tai, kad sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo kasatorei buvo priimtas netrukus po to, kai A. P. paveldima žemė buvo priskirta laisvos valstybinės žemės fondui. Tokiomis aplinkybėmis teismai padarė pagrįstą išvadą, kad kasatorė ne tik turėjo žinoti, bet ir žinojo tai, jog administraciniai aktai, kurių pagrindu ji įgijo nuosavybės teisę į ginčijamus žemės sklypus, yra neteisėti, dėl to ji negali būti pripažinta sąžininga įgijėja. Šios teismų išvados padarytos ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikant įrodymų vertinimo taisykles, todėl kasatorės argumentai, kad byloje neįrodytas jos nesąžiningumas, atmestini kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs. Kasatorės teiginiai, kad teismai nepasisakė dėl Panevėžio apskrities viršininko administracijos atstovo ir trečiojo asmens A. Š. paaiškinimų, nevertino VĮ Žemėtvarkos instituto pareiginių nuostatų, kuriuose yra kasatorės pareigybės aprašymas, neapklausė notarės, išdavusios įgaliojimą trečiajam asmeniui A. Š., nesudaro pagrindo abejoti teismų padarytomis išvadomis dėl kasatorės nesąžiningumo, nes šias patvirtina surinkti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos faktinės bylos aplinkybės, tuo tarpu kasatorė nenurodo, kokius duomenis teismai galėjo gauti iš jos nurodytų įrodinėjimo priemonių ir kokią įtaką šie galėjo turėti teismų priimtiems procesiniams sprendimams.

75Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtus ir pagrįstus pirmosios instancijos teismo sprendimą bei apeliacinės instancijos teismo nutartį.

76Atmetus kasacinį skundą, valstybei iš kasatorės priteisiamas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitų būtinų bei pagrįstų išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimas – iš viso 145,43 Lt (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai).

77Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

78Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

79Priteisti valstybei iš atsakovės J. R. (duomenys neskelbtini) 145,43 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt penkis litus 43 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

80Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas Rokiškio rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas... 5. 1) panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 1999 m. kovo 10 d. išvadą... 6. 2) panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 1999 m. spalio 14 d. įsakymo... 7. 3) panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 1999 m. spalio 25 d. įsakymo... 8. 4) panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 20 d.... 9. 5) panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 20 d.... 10. 6) panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 10 d.... 11. 7) panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2001 m. birželio 25 d.... 12. 8) pripažinti negaliojančia paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo,... 13. 9) pripažinti negaliojančia 14. 10) pripažinti negaliojančia 15. 11) pripažinti negaliojančia 16. 12) pripažinti negaliojančia pirmiau nurodytų sandorių pagrindu atliktą... 17. 13) įpareigoti R. S. bei D. S. grąžinti Panevėžio apskrities viršininko... 18. Ieškovas pareikštus reikalavimus grindė aplinkybėmis, nurodytomis... 19. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 20. ... 21. Rokiškio rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškinį... 22. 1) panaikino Panevėžio apskrities viršininko administracijos 1999 m.... 23. 2) panaikino Panevėžio apskrities viršininko 1999 m. spalio 14 d. įsakymo... 24. 3) panaikino Panevėžio apskrities viršininko 1999 m. spalio 25 d. įsakymo... 25. 4) panaikino Panevėžio apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 20 d.... 26. 5) panaikino Panevėžio apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 20 d.... 27. 6) pripažino negaliojančia paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo,... 28. 7) pripažino negaliojančia notaro patvirtintą 2,98 ha ploto žemės sklypo... 29. 8) panaikino Panevėžio apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 10 d.... 30. 9) panaikino Panevėžio apskrities viršininko 2001 m. birželio 25 d.... 31. 10) pripažino negaliojančia notaro patvirtintą 3,0202 ha ploto žemės... 32. 11) pripažino negaliojančia notaro patvirtintą 0,1687 ha ploto žemės... 33. 12) pripažino negaliojančia D. S. ir R. S. nuosavybės teisių į 3,0202 ha... 34. 13) pripažino negaliojančia R. S. nuosavybės teisių į 0,1687 ha ploto... 35. 14) pripažino negaliojančia D. S. ir R. S. nuosavybės teisių į 2,9800 ha... 36. 15) pripažino negaliojančia D. S. ir R. S. nuosavybės teisių į 1,7991 ha... 37. 16) pripažino negaliojančia D. S. ir R. S. nuosavybės teisių į 1,1171 ha... 38. 17) taikė restituciją ir įpareigojo D. S. ir R. S. grąžinti valstybei... 39. 18) įpareigojo V. T. grąžinti D. S. ir R. S. plūgą „Kvernelant“;... 40. 19) įpareigojo J. R. grąžinti D. S. ir R. S. baldus: stalą, 8 kėdes, 2... 41. 20) priteisė iš V. T., J. R. ir Panevėžio apskrities viršininko... 42. Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:... 43. A. P. 1991 m. rugsėjo 3 d. pateikė Rokiškio rajono Kriaunų apylinkės... 44. Teismas nurodė, kad Panevėžio apskrities viršininko administracija, 1999 m.... 45. Spręsdamas dėl ieškinio senaties termino, teismas nustatė, kad Rokiškio... 46. Teismas nurodė, kad pažeistos A. P. teisės į nuosavybės teisių atkūrimą... 47. Teismas konstatavo, kad, esant pirmiau nurodytiems teisės aktų pažeidimams,... 48. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2009 m.... 49. Teisėjų kolegija sutiko su apylinkės teismo sprendimo nustatytomis bylos... 50. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 51. Kasaciniu skundu atsakovė J. R. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės... 52. 1. Ieškovas ieškinį pareiškė gindamas ne viešąjį, bet konkretaus asmens... 53. 2. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė išsamių argumentų dėl... 54. 3. Apeliacinės instancijos teismas klaidingai pripažino kasatorę... 55. 4. Teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nukrypo nuo šiuo... 56. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas Rokiškio rajono vyriausiasis... 57. 1. Kasacinio skundo argumentas dėl viešojo intereso nebuvimo nepagrįstas.... 58. 2. Dėl Rokiškio rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojų neteisėtų... 59. 3. Kasatorės teiginys, kad teismas turėjo taikyti ieškinio senaties termino... 60. Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo G. P. prašo kasacinį... 61. 1. Kasatorė nepagrįstai teigia, kad ji nežinojo apie galimą... 62. 2. Teismai teisingai sprendė, kad Panevėžio apskrities viršininko... 63. 3. Teismai pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo suformuota praktika, kad... 64. Teisėjų kolegija... 65. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 66. Kasaciniu skundu atsakovė J. R. prašo panaikinti skundžiamus teismų... 67. Dėl prokuroro teisės pareikšti... 68. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą analizuoti klausimai dėl... 69. CPK 49 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais... 70. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešojo intereso gynimas – tai... 71. Nagrinėjamoje byloje kasatorė nurodo, kad ieškovas – Rokiškio rajono... 72. Kasatorė taip pat nurodo, kad prokuroro ieškinys šioje byloje pareikštas... 73. Dėl kasatorės pripažinimo sąžininga... 74. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais... 75. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinio skundo argumentai... 76. Atmetus kasacinį skundą, valstybei iš kasatorės priteisiamas išlaidų,... 77. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 78. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009... 79. Priteisti valstybei iš atsakovės J. R. ( 80. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...