Byla 2A-1397-264/2015
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: kolegijos pirmininkės Žibutės Budžienės, pranešėjos Aušros Baubienės, teisėjo Egidijaus Tamašausko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „TFA Logistic“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-27-374/2015 pagal ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovei UAB „TFA Logistic“ dėl skolos priteisimo,

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5Ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ teismo prašė priteisti iš atsakovės UAB „TFA Logistic“ 15965,19 Lt žalą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ ir atsakovės UAB „TFA Logistic“ 2013-04-23 buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria apdrausta priekabos „Aksoylu XXL“, v/n ( - )valdytojų civilinė atsakomybė. 2013-06-11 Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadintas lengvasis automobilis „Seat“ v/n ( - ). Atsakingu už eismo įvykį pripažintas vilkiko „SCANIA v/n ( - ), vilkusio puspriekabę Aksoylu, vairuotojas. Eismo įvykio metu žalą patyrusiam transporto priemonės Seat savininkui ieškovė išmokėjo draudimo išmoką - 15 965,19 Lt sutarties AUAS Nr. ( - ) pagrindu. Atsakovės vilkikas SCANIA, eismo įvykio metu Vokietijoje vilkęs ieškovės apdraustą puspriekabę, nebuvo apdraustas įprastiniu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu pagal LR teisės aktų reikalavimus, nes ji buvo apdrausta Rusijos bendrovėje Rosgosstrakh. Todėl ieškovė į atsakovę, kaip nedrausto sunkvežimio savininkę, turi subrogacijos teisę 15 965,19 Lt sumai.

6Atsakovė UAB „TFA Logistic“ su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad neaišku, kodėl ieškovė draudimo išmoką išmokėjo pagal priekabos civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisą. Vilkiko civilinė privalomojo draudimo sutartis sudaryta su Rusijos draudimo bendrove, išduotas tarptautinis draudimo liudijimas (žalia korta). Rusija, Vokietija, Lietuva yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos narės, todėl atsakovė turėjo eismo įvykio valstybėje galiojantį vilkiko draudimo liudijimą. LR norminiai teisės aktai nedraudžia apdrausti Lietuvos Respublikoje registruotas transporto priemones užsienio šalių draudimo bendrovėse. Eismo įvykis įvyko Vokietijoje, todėl turi būti taikoma Vokietijos teisė. Ieškovė reiškia regresinį reikalavimą, nors pati apdraudė atsakovės turimos priekabos valdytojų civilinę atsakomybę dėl žalos padarymo tretiesiems asmenims. Subrogacija netaikoma civilinės atsakomybės draudimo atveju (CK 6.1015 str. 1 d.). Vilkiko atžvilgiu ieškovės nesieja jokie draudimo sutartiniai santykiai, todėl ieškovė neturi teisės remdamasis LR CK 6.1014, 6.1015 straipsniais reikalauti iš atsakovės grąžinti dėl šios transporto priemonės išmokėtą draudimo išmoką. Už Lietuvos Respublikoje nedraustą transporto priemonę ja padarytą žalą atlyginti turi teisę tik LR transporto priemonių draudikų biuras, t.y. ieškovė išmokėjo draudimo išmoką neturėdama prievolės ir/ar teisės tai daryti, todėl nuostolius atlygino savo sąskaita ir rizika. Nepateikta duomenų, kad Vokietijos bendrovė sumokėjo 15 965,19 Lt sumą lengvojo automobilio savininkui. Todėl nėra pagrindo manyti, kad nuostoliai buvo faktiškai atlyginti ir ieškovė perėmė reikalavimo teisę iš transporto priemonės savininko.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 26 d. sprendimu ieškinį tenkino.

9Priteisė iš atsakovės UAB „TFA Logistic“ ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ naudai 4623,84 Eur žalą, 138,73 Eur žyminį mokestį, 63,02 Eur išlaidų už dokumentų vertimą į lietuvių kalbą, 1249,61 Eur už advokato paslaugas, bei 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2013-12-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

10Priteisė iš atsakovės UAB „TFA Logistic“ 5,17 Eur teismo pašto išlaidų valstybei.

11Teismo nuomone, klausimas dėl ieškovės teisės reikalauti iš atsakovės žalos atlyginimo išspręstas ir išsamiai aptartas Kauno apygardos 2014-11-06 nutartyje, kurioje konstatuota, kad: „Byloje nustatyta, kad eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė vilkikas SCANIA nebuvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Ieškovė buvo apdraudusi atsakovei priklausančią ir 2013-06-11 eismo įvykyje dalyvavusią priekabą „Aksoylu XXL“, v.n. ( - ). Ieškovė atlygino žalą Vokietijos bendrovei AXA Versicherung AG (t.1, b.l. 15). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog ieškovė pagrįstai atlygino trečiajam asmeniui kilusią žalą (CK 6.263 str.)“ (2 t. b.l. 57). Todėl šio klausimo iš naujo teismas neaptarė ir detaliau nepasisakė (CPK 182 str.).

12Nors atsakovė nesutiko su pateiktoje remonto pažymoje atliktais darbais, tačiau teismas nurodė, kad ieškovė žalos dydį grindė Transporto priemonių poavarinio remonto sąmata, o atsakovė apsiribojo tik šios sąmatos kritika ir samprotavimais apie atliktų darbų mąstą ir kainas. Ieškovė taip pat pateikė įvykyje apgadinto automobilio nuotraukas. Atsakovė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, nepateikė. Teismas neturėjo pagrindo abejoti ieškovės pateiktais žalos dydį pagrindžiais dokumentais, todėl sprendė, kad ieškinys šioje dalyje yra pagrįstas ir įrodytas.

13Teismas reikalavimą dėl 6 proc. Metinių palūkanų laikė pagrįstu ir tenkintinu, todėl priteisė 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2013-12-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str.).

14Ieškinį patenkinus, iš atsakovės ieškovės naudai priteisė bylinėjimosi išlaidas.

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

16Atsakovė UAB „TFA Logistic“ apeliaciniame skunde (II tomas b. l. 98 – 107) prašo sustabdyti civilinės bylos Nr. 2-27-374/2015 nagrinėjimą iki kol bus gautas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kreipimąsi civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2014; Panaikinti 2015-02-26 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-27-374/2015 kaip nepagrįstą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visa apimtimi, o nesant tokios galimybės – iš naujo grąžinti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui; Priteisti atsakovei UAB „TFA Logistic“ iš ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ visas su civilinės bylos nagrinėjimu teisme susijusias išlaidas, įskaitant 104 Eur žyminio mokesčio ir 250 Eur už apeliacinio skundo parengimą bei konsultaciją dėl bylinėjimosi. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:

171. Teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, susijusias su subrogacija civilinės atsakomybės privalomojo draudimo atveju (LR CK 6.1015 str.), trečiojo asmens prievole įvykdyti prievolę už skolininką (LR CK 6.50 str.) ir žalos atlyginimu (LR CK 6.263 str.), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas (2 str. 18 d., 4 str. 1 d., 10 str. 1 d., 16 str., 22 str.) ir procesinės teisės normas, susijusias su įrodymų tyrimu ir vertinimu (LR CPK 176 str. 1 d., 178 str., 185 str.).

182. Nagrinėjamu atveju skirtingai nei nurodė pirmos instancijos teismas subrogacinis reikalavimas ieškovei dėl nukentėjusiam asmeniui už vilkiko Scania padarytą žalą pagal LR CK 6.1015 str. neatsirado ir negalėjo atsirasti, nes draudikas eismo įvykio dienai (2013-06-11) buvo apdraudęs priekabą Aksoylu XXL, valst. reg. Nr. ( - ) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (sutartis Nr. ( - )), o dėl vilkiko Scania jokios draudimo sutarties su atsakove nebuvo sudariusi. Kasacinės instancijos teismas teismų praktikoje aiškiai pasisakė, kad subrogacija pagal LR CK 6.1015 str. gali atsirasti tik draudimo bendrovei išmokėjus draudimo išmoką draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos žalos (2015-03-12 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis c.b. Nr. 3K-3-137-706/2015; 2009-02-09 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis c.b. Nr. 3K-3-46/2009; 2011-10-18 nutartis c.b. Nr. 3K-3-392/2011; 2013-09-19 nutartis c.b. Nr. 3K-3-450/2013).

193. Ieškovė neturėjo teisės ir pareigos išmokėti išmoką, nes tokia teisė ir prievolė tenka vilkiko Scania civilinės atsakomybės draudimo bendrovei Rosgosstrakh. Ieškovė negalėjo paaiškinti kokiu teisiniu pagrindu išmokėjo draudimo išmoką už vilkiko padarytą žalą, kas įrodo, kad draudikas veikia savo sąskaita ir rizika. Už vilkiko Scania padarytą žalos atlyginimą atsakinga Rusijos draudimo bendrovė Rosgosstrakh, į kurią privalėjo kreiptis nukentėjęs asmuo, o ieškovė privalėjo atmesti nukentėjusio asmens/pastarojo draudiko reikalavimą atlyginti žalą, nes reikalavimas pateiktas netinkamai draudimo bendrovei.

204. Ieškovė nenurodė kokiu konkrečiai TPVCAPDĮ 22 straipsnio punktu remiasi, reikšdama atsakovei subrogacinį reikalavimą, nes pagal kasacinio teismo išaiškinimą (2015-02-20 nutartis c.b. Nr. 3K-3-82-916/2015) LR CK 6.1015 str. 1 d. imperatvyiai draudžia subrogaciją draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo ligos atveju, civilinės atsakomybės draudimo atveju, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Draudimo apsauga galioja interesui, kuris apdraustas pagal draudimo sutartį. Tokiais atvejais draudėjas draudžiasi nuo to, kad įvykus draudžiamajam įvykiui neturėtų nuostolių, atlygindamas žalą, padarytą trečiajam asmeniui. Tokiu atveju draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, atgręžtinio reikalavimo teisė į draudėją arba jo apdraustus asmenis padarytų civilinės atsakomybės draudimą beprasmį (2005-10-24 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis c.b. Nr. 3K-3-503/2005).

215. Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą iš esmės perrašė apeliacinės instancijos teismo 2014-11-10 nutartį. Teismas vadovaudamasis bendrosiomis LR CK nuostatomis (6.50 str. 3 d., 6.263 str.) dėl žalos atlyginimo už skolininką nekonkretizavo ir nepaaiškino koks šių teisės normų santykis su specialiąja teisės norma LR CK 6.1015 str., pagal kurią draudikas įgyvendina subrogacijos teisę, todėl neaišku kokiu teisiniu pagrindu – LR CK 6.50 str. 3 d., 6.263 str. ar LR CK 6.1015 str. – ieškovė atlygino atsakovės padarytą žalą ir jos reikalauja iš to paties draudėjo (atsakovės). Nagrinėjamu atveju priekaba buvo apdrausta Lietuvos draudimo bendrovėje pas ieškovę, o vilkikas apdraustas Rusijos draudimo bendrovėje „Rosgosstrakh“ Ltd., todėl šie draudikai, o ne atsakovė privalo atlyginti eismo įvykio metu atsiradusią žalą. Joks regresas į draudėją (atsakovę) pagal pastarosios sudarytas civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis negalimas (LR CK 6.1015 str.). Teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, susijusias su žalos atlyginimo perėjimu trečiajam asmeniui (LR 6.50 str. 3 d., 6.263 str.), nes nagrinėjamu atveju taikomos specialiosios materialinės teisės normos, pagal kurias draudikas (ieškovė) kaip pati nurodo ieškinyje išmokėjo draudimo išmoką remdamasi priekabos Aksoylu civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi ir jos atlyginimo reikalauja iš draudėjo (LR CK 6.1015 str.).

226. Ieškovės cituotas 2010-10-27 Vokietijos Aukščiausiojo Teismo sprendimas dėl faktinių aplinkybių neatitikimo ir situacijos skirtybių negali būti taikomas šioje byloje pagal analogiją, nes skiriasi bylų ratio decidendi. Pirmos instancijos teismas priimdamas ginčijamą sprendimą nepasisakė dėl šių ieškovės nurodytų užsienio teisės normų, jų turinio ir galiojimo sprendžiant šį ginčą, todėl sprendimas yra nemotyvuotas ir neargumentuotas. Šioje situacijoje vilkikas eismo įvykį sukėlė būdamas sujungtas su priekaba ir nei prieš eismo įvykį, nei po jo neatsiskyrė (neatsikabino), todėl atsakomybė velkamosios transporto priemonės (priekabos/puspriekabės) valdytojo civilinės atsakomybės draudimo bendrovei neatsiranda tiek pagal Lietuvos teisės aktus (LR TPVCAPDĮ 16 str. 5 d.), tiek pagal Vokietijos teisės aktus (StVg 7 str. 1 d., 18 str. 1 d., PflVg 3 str. 1 d., ( - ) str.).

237. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje buvo atkreipęs dėmesį, jog išmokos kitos valstybės draudimo bendrovei sumokėtos atsižvelgiant į tos valstybės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, kaip ieškinio faktinį pagrindą, turi įrodyti ieškovė, tačiau ieškovė šios aplinkybės neįrodė, o pirmos instancijos teismas dėl jos nepasisakė ginčijamame sprendime. Teismas ginčijamame sprendime visiškai ignoravo užsienio teisės turinį ir dėl jo nepasisakė. Pagal formuojamų teismų praktiką (2014-02-13 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis c.b. Nr. 3K-3-24/2014) ieškovui ieškinį grindžiant užsienio teisės normomis tenka prievolė pateikti teismui įrodymus apie užsienio teisės turinį (LR CK 1.12 str.), tačiau kaip matyti iš byloje pateiktų Vokietijos teisės aktų nuostatų ir teismų praktikos ieškovė nesugebėjo to padaryti, t.y. pagrįsti užsienio teisės taikymo ginčo atvejui.

248. Ieškovė pretenzija reikalaudama pusę išmokėtos sumos (2311,92 Eur), o ieškiniu visos 4623,84 Eur sumos remiasi ta pačia Vokietijos teismų praktika ir užsienio materialinės teisės normomis. Pirmos instancijos teismas nevertino minėtos svarbios aplinkybės ir nepasisakė dėl tokio ieškovės reikalavimų nenuoseklumo. Be to, ieškovė neįrodė ir nepagrindė, kad išmokėtos 4623,84 Eur sumos apimtimi nukentėjęs asmuo patyrė žalą. Skundžiame 2015-02-26 sprendime teismas taip pat nepasisakė dėl žalos dydžio pagrįstumo, nors atsakovė tiek atsiliepimuose į ieškinį ir į ieškovės apeliacinį skundą aiškiai nurodė neatitikimus tarp byloje pateiktos remonto sąmatos ir nuotraukose matomų sugadinimų. Teismas priteisė iš atsakovės kompensaciją už sugadinimus, kurie nėra susiję su eismo įvykiu, todėl toks teismo sprendimas negali būti teisėtas ir pagrįstas. Palikus galioti 2015-02-26 sprendimą ieškovė nepagrįstai praturtėtų atsakovės sąskaita. Byloje nėra duomenų, ar Vokietijos draudimo bendrovei ieškovės sumokėta kompensacijos suma pasiekė lengvojo automobilio savininką B. E.. Pirmos instancijos teismas nepasisakė dėl šio momento, kuris yra esminis nustatant, ar ieškovė įgijo reikalavimo teisę, todėl vien šiuo aspektu sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas.

259. Ieškovė ieškinį grindė užsienio teisės aktais ir teismų praktika, tačiau pirmos instancijos teismas neteisingai vertino šiuos įrodymus; neatskleidė užsienio teisės normų ir teismų praktikos turinio ir taikymo ginčo dalykui; pateikta policijos pažyma neįrodė atsakovės atsakomybės už eismo įvykį, dėl ko teismas nepasisakė; žalos apskaičiavimo dokumentai neatitinka nuotraukose matomų sugadinimų. Atsakovė byloje pateikė įrodymus (atsiliepimo priedai Nr. 2-6), dėl kurių pirmos instancijos teismas ginčijamame sprendime nepasisakė ir jų apskritai nevertino. Atsakovės vertinimu 2015-02-26 sprendimo motyvuojamoji dalis, kurioje neatsispindi visi įrodymai, prieštarauja rezoliucinei daliai. Teismas nevertino byloje esančių įrodymų visumos, neišdėstė argumentų, kuriais remiantis jis atmeta atsakovės įrodymus, o ieškovės įrodymams teikia didesnę įrodomąją galią, nepaaiškino, kodėl vienus įrodymus visiškai ignoruoja, o kitais vadovaujasi. Teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, įrodymų tyrimo tvarką, nesilaikė įrodymų tyrimo taisyklių (LR CPK 176 str., 185 str.). Teismas nenustatė visų bylos aplinkybių ir nevertino jų pagal LR CPK įtvirtinus procesinius reikalavimus, todėl bylos esmė neatskleista.

2610. Atsakovė kartu su šiuo apeliaciniu skundu teikia prašymą stabdyti šią civilinę bylą Nr. 2-27-374/2015, nes Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, į kurį dėl išaiškinimo kreipėsi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėjam byla, kuri faktinėmis ir teisinėmis aplinkybės yra labai panaši ir kurios išsprendimas turės lemiamos įtakos šios bylos baigčiai. Lietuvos Aukščiausiasis teismas nagrinėdamas panašią situaciją civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2014 priėmė nutartį bylą sustabdyti (priedas Nr. 4) ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu išaiškinti, ar (cituojama) draudimo teisiniai santykiai būtų laikomi sutartiniais ar nesutartiniais ES reglamentų Roma I ir Roma II prasme, taip pat ar ES Motorinių transporto priemonių direktyvos nuostatose yra įtvirtinta kolizinė taisyklė, kuri turi būti taikoma nagrinėjamoje byloje (citatos pabaiga).

27Ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepime į apeliacinį skundą ( II tomas b. l. 124 – 128) prašo atsakovės „TFA Logistic“ prašymą stabdyti bylos nagrinėjimą atmesti; atsakovės „TFA Logistic“ apeliacinį skundą atmesti bei priteisti ieškovei UAB DK „PZU Lietuva“ iš atsakovės „TFA Logistic“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – 154,88 eurų už atsiliepimo parengimą į apeliacinį skundą. Vadovaudamasis CPK 306 str. ir 314 str. ieškovė prašo teismo StVG 7 str. nuostatas prijungti prie civilinės bylos ir pažymi, kad šie įrodymai nebuvo pateikti anksčiau, nes nebuvo iškilusi jų pateikimo būtinybė. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

281. Nors atsakovė nurodo, kad žalą turėjo atlyginti vilkiko draudikas – Rusijos draudimo bendrovė, tačiau pagal tarptautinius susitarimus ir Lietuvos norminių teisės aktų nuostatas Rusijos draudimo kompanijos ir jų tarpininkai (agentai, brokeriai, pan.) neturi teisės drausti Lietuvoje registruotų transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės; Lietuvoje registruotų transporto priemonių valdytojai, pateikę Rusijos draudimo kompanijų išduotus draudimo dokumentus, laikomi neapsidraudusiais pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą. Tai patvirtina ir Kauno apygardos teismo praktika, pagal kurią TPVCAPDĮ imperatyviai numato, su kokiais draudikais gali būti sudaryta draudimo sutartis, o transporto priemonės, apdraustos Ukrainoje ar Rusijos Federacijoje įsisteigusių draudikų, laikytinos neapdraustomis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, taip kaip to reikalauja Europos Sąjungos teisės aktai (Kauno apygardos teismo 2013-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1940-273/2013; Kauno apygardos teismo 2013-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1913-480/2013; Kauno apygardos teismo 2013-09-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1699-657/2013). Taip pat aktualios Vilniaus apygardos teismo 2014-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2848-262/2014; bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-18 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-35100-820/2014, kuriose analogiško pobūdžio bylose teismai, nagrinėdami ginčus dėl žalos atlyginimo, kai transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė apdrausta Rusijos draudimo bendrovėje ir yra išduota Rusijos bendrovės žalioji kortelė, ne kartą yra konstatavę, jog rusiškos žaliosios kortelės gali būti išduodamos tik dėl Rusijoje įregistruotų transporto priemonių, ir kad rusiškų žaliųjų kortelių išdavimas Lietuvos Respublikoje registruotoms transporto priemonėms prieštarauja žaliosios kortelės sistemos taisyklėms bei Lietuvos nacionaliniams teisės aktams ir yra nesąžiningų draudimo tarpininkų bei vežėjų kriminalinė veika. Dėl šios priežasties atmestini kaip nepagrįsti apeliantės teiginiai, jog teismas nevertino atsakovės į bylą pateiktos Rusijos draudimo bendrovės Rosgosstrakh išduotos žaliosios kortelės. Ieškovė neturėjo teisės atsisakyti išmokėti draudimo išmokos ir draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui atlygino pagrįstai. Tai 2014-11-10 nutartimi, priimtoje šioje civilinėje byloje, konstatavo ir Kauno apygardos teismas.

292. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės dėl subrogacijos negalimumo civilinės atsakomybės draudimo atveju taikytinos, tik draudimo bendrovių, išmokėjusių išmokas pagal civilinės atsakomybės draudimą, subrogaciniams reikalavimams draudėjui (naudos gavėjui) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „ERGO Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-503/2005; 2008 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-76/2008). Nagrinėjamu atveju ieškovės subrogacijos teisė į atsakovę kyla ne kaip į priekabos draudėją, bet kaip į nedrausto vilkiko savininkę, todėl motyvai dėl subrogacijos netaikymo yra atmestini kaip nepagrįsti.

303. Kadangi eismo įvykis kilo Vokietijoje, išmokant draudimo išmoką buvo atsižvelgta į šios šalies teisę. Tačiau nagrinėjant ieškovės reikalavimą atsakovei, Vokietijos teisė nagrinėjamu atveju nėra aktuali. Ieškovės teisė reikšti atgręžtinį reikalavimą nustatytina pagal Lietuvos Respublikos teisę. Nepatvirtinus tokios ieškovės teisės, liktų pažeistas teisingumo principas, nes padariusiam žalą asmeniui būtų eliminuota pareiga atlyginti žalą. TPVCAPDĮ 16 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad draudimo išmoka dėl velkama transporto priemone padarytos žalos (kai pagal teisės aktus velkamos transporto priemonės vairuotojas nebūtinas) mokama pagal velkančios transporto priemonės draudimo sutartį, kai velkama transporto priemonė eismo įvykio metu buvo sukabinta su velkančia transporto priemone. Analogiška nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 25 punkte. Todėl ieškovas į atsakovą, kaip į nedrausto vilkiko savininką, turi reikalavimo teisę dėl žalos atlyginimo (CK 6.1015 str.). Tai, kad nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos teisės normos, pagal kurias pareiga atlyginti minėto eismo įvykio metu sukeltą žalą tenka atsakovei, tinkamai neapdraudusiai velkančios transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės, patvirtina ir teismų praktika (Kauno apylinkės teismo 2014-11-28 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1861-435/2014; Vilniaus apygardos teismo 2013-11-08 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-2079-560/2013; Kauno apylinkės teismo 2014-11-28 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1861-435/2014). Ieškovės reikalavimo pagal TPVCAPDĮ 16 str. 5 d. ir CK 6.1015 str. pagrįstumą patvirtina ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-18 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-35100-820/2014, kurioje analogišku atveju vadovaujantis TPVCAPDĮ 16 str. 5 d. ir CK 6.1015 str. ieškinys buvo patenkintas.

314. Ieškovės vertinimu, egzistuoja dar vienas teisinis ieškovės reikalavimo atsakovei pagrindas – bendroji CK 6.50 str. 3 d. nuostata, pagal kurią trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Atsakovės teisinei padėčiai iš esmės neturėtų reikšmės, kas kreipėsi dėl žalos atlyginimo – eismo įvykio metu nukentėjęs asmuo ar priekabos draudikas. Todėl, ieškovės reikalavimas atsakovei taip pat tenkintinas remiantis ir CK 6.50 str. 3 d. nuostata. Tai atitinka teismų praktiką (Kauno apygardos teismo 2014m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1726-173/2014). Todėl, ieškovės reikalavimas atsakovei taip pat tenkintinas remiantis ir CK 6.50 str. 3 d. nuostata, ką 2014-11-10 nutartyje pažymėjo apeliacinės instancijos teismas.

325. Ieškovė aiškų ir galutinį savo reikalavimą atsakovei suformulavo pateikdama ieškinį. Ieškovė turi teisę žalos atlyginimo iš atsakovės reikalauti pilna apimtimi. Todėl pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovės naudai iš atsakovės 4623,84 Eur priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Žala buvo atlyginta tokia, kokia buvo padaryta eismo įvykio metu, ir nėra pagrindo abejoti ieškovės išmokėtos draudimo išmokos pagrįstumu. Žalos dydį vertino Vokietijos specialistai, rengę į bylą pateiktus žalos paskaičiavimus, kuriuos taip pat vertino ir ieškovo žalų ekspertai. Pats draudikas yra suinteresuotas, kad atlyginant žalą nebūtų permokama ir žalos dydis būtų apskaičiuotas tinkamai, toks, kokia žala padaryta įvykio metu. Apeliantė yra neteisi teigdama, kad nagrinėjamu atveju teismas nepasisakė dėl žalos dydžio pagrįstumo. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovė pateikė reikalaujamos priteisti sumos pagrindimą – Vokietijos įmonės Autohaus Fruchti sudarytą Transporto priemonių poavarinio remonto sąmatą (2 t. b.l. 91-97) bei įvykyje apgadinto automobilio nuotraukas (2 t. b.l. 129-143). Teismas pažymėjo, jog atsakovė apsiriboja tik šios sąmatos kritika ir samprotavimais apie atliktų darbų mąstą ir kainas, tačiau jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, nepateikė. Taigi žalos dydis yra pagrįstas ir pilnai įrodytas, ką pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Priešingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, visapusiškai įvertino šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

336. Ieškovės vertinimu, stabdyti bylą nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo. Visų pirma, direktyvos 2009/103/EB 14 straipsnio b) punkto nuostata yra aiški, visų antra, šia norma nereguliuojami draudiko ir už eismo įvykį atsakingo asmens (kuris nebuvo apsidraudęs civilinės atsakomybės) tarpusavio teisiniai santykiai, susiję su atgręžtiniais reikalavimais. Kadangi būsimas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas dėl Direktyvos 2009/103/EB 14 straipsnio b) punkto aiškinimo nėra reikšmingas šios bylos išsprendimui, o bylos stabdymas be reikalo užvilkintų jos nagrinėjimą, (prejudicinio sprendimo reiktų laukti nuo 1 metų iki 1,5 metų), prieštarautų proceso koncentracijos principui (CPK 7 straipsnis), neužtikrintų vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – tinkamo taikymo (CPK 2 straipsnis) bei asmens teisės, kad bylą, kurioje sprendžiama jo civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas, teismas išnagrinėtų per kiek įmanoma trumpesnį laiką, realizavimą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis), apeliantės prašymas dėl bylos stabdymo yra atmestinas kaip nepagrįstas. Teismų praktika patvirtina, jog teismai, spręsdami analogiško pobūdžio bylas tik tarp dviejų draudimo kompanijų, atmeta prašymus kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priėmimo (žr. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-10924-845/2014; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-3750-432/2014). Tai, kad ši civilinė byla gali būti išnagrinėta jos nestabdant patvirtina ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-06 priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3750-432/2014, Kauno apygardos teismo 2015 vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-379-658/2015.

34IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

35Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

36Dėl apeliantės prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą.

37Apeliantė teikia prašymą stabdyti šią civilinę bylą, nes Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, į kurį dėl išaiškinimo kreipėsi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėjama byla, kuri faktinėmis ir teisinėmis aplinkybės yra labai panaši ir kurios išsprendimas turės lemiamos įtakos šios bylos baigčiai. Lietuvos Aukščiausiasis teismas nagrinėdamas panašią situaciją civilinėje byloje Nr. ( - ) priėmė nutartį bylą sustabdyti ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu išaiškinti, ar draudimo teisiniai santykiai būtų laikomi sutartiniais ar nesutartiniais ES reglamentų Roma I ir Roma II prasme, taip pat ar ES Motorinių transporto priemonių direktyvos nuostatose yra įtvirtinta kolizinė taisyklė, kuri turi būti taikoma nagrinėjamoje byloje.

38Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Lietuvos Aukščiausiame teisme nagrinėjama civilinė byla ( - ) pagal ieškovo ( - ) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ( - ), veikiančio per ( - ), ieškinį atsakovui ( - ) dėl išmokėtų sumų grąžinimo. Tarp ieškovo ir atsakovo kilęs ginčas yra susijęs su tarp velkančios ir velkamos transporto priemonių draudikų susiklosčiusių santykių kvalifikavimu (ginčo santykiu) ir taikytinos teisės šiems santykiams nustatymu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. spalio 8 d. nutartyje nurodė, kad siekiant tinkamai nustatyti transporto priemonių draudikų tarpusavio santykiams taikytiną teisę, būtina įvertinti, ar šie santykiai priskirtini sutartinių ar nesutartinių prievolių sričiai, kaip šios sąvokos autonomiškai aiškinamos reglamentuose Roma I ir Roma II, taip pat svarbu nustatyti byloje aktualių Direktyvos 2009/103/EB nuostatų santykį su reglamentų kolizinėmis taisyklėmis.

39Teisėjų kolegijos vertinimu, stabdyti bylą nagrinėjamu atveju nėra pagrindo. Direktyvos 2009/103/EB 14 straipsnio b) punkto nuostata nereguliuojami draudiko ir už eismo įvykį atsakingo asmens (kuris nebuvo apsidraudęs civilinės atsakomybės) tarpusavio teisiniai santykiai, susiję su atgręžtiniais reikalavimais. Būsimas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas dėl Direktyvos 2009/103/EB 14 straipsnio b) punkto aiškinimo nėra reikšmingas šios bylos išsprendimui, apeliantės prašymas dėl bylos stabdymo yra atmestinas.

40Byloje kilęs ginčas dėl ieškovės sumokėtos draudimo išmokos nukentėjusiam asmeniui susigrąžinimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

41Teisėjų kolegija iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jų neatkartoja ir pritaria skundžiamame teismo sprendime nurodytiems motyvams. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.). Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias kilusio ginčo išsprendimui, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino, laikydamasis CPK 176-185 str. numatytų taisyklių, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir, tenkindamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.), kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Sutiktina su pirmos instancijos teismo nuomone, kad klausimas dėl ieškovės teisės reikalauti iš atsakovės žalos atlyginimo išspręstas ir išsamiai aptartas Kauno apygardos 2014-11-06 nutartyje civilinėje byloje Nr.2A-1726-173/2015, kurioje teismas konstatavo: „Byloje nustatyta, kad eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė vilkikas SCANIA nebuvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Ieškovas buvo apdraudęs atsakovui priklausančią ir 2013-06-11 eismo įvykyje dalyvavusią priekabą „Aksoylu XXL“, v.n. ( - ). Ieškovas atlygino žalą Vokietijos bendrovei AXA Versicherung AG (t.1, b.l. 15). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog ieškovas pagrįstai atlygino trečiajam asmeniui kilusią žalą (CK 6.263 str.)“ (2 t. b. l. 52 – 58). Todėl iš naujo šių aplinkybių nustatinėti nereikia (CPK 182 str.).

42Apeliantės teigimu, teismas nevertino byloje esančių įrodymų visumos, neišdėstė argumentų, kuriais remiantis jis atmeta atsakovės įrodymus, o ieškovės įrodymams teikia didesnę įrodomąją galią. Su šiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas šių įstatymo nuostatų nepažeidė. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankūs vienai iš šalių, ar kad priėmė vienai iš šalių nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas. Skundžiamojo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantė nepaneigė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo.

43CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Coface Austria Kreditversicherung AG, veikiantis per Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialą, UAB „Klaipėdos mėsinė“, bylos Nr. 3K-3-415/2012).

44Apeliantės teigimu, subrogacinis reikalavimas ieškovei dėl nukentėjusiam asmeniui už vilkiko Scania padarytą žalą pagal LR CK 6.1015 str. neatsirado ir negalėjo atsirasti, nes draudikas eismo įvykio dienai (2013-06-11) buvo apdraudęs priekabą Aksoylu XXL, valst. reg. Nr. ( - ) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (sutartis Nr. ( - )), o dėl vilkiko Scania jokios draudimo sutarties su atsakove nebuvo sudariusi. Teisėjų kolegija nesutinka su nurodytais apeliantės teiginiais. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tarp šalių 2013-04-23 buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta priekaba „Aksoylu XXL“, v.n. ( - ) (1 t. b.l. 8-10). Tarptautinio draudimo liudijimas Nr. ( - ) ir vertimas bei apmokėjimo kvitas ir jo vertimas patvirtina, kad transporto priemonė valst. Nr. ( - ) buvo apdrausta Rusijos draudimo bendrovėje „Rosgosstrakh“ (1 t. b.l. 42-43, 80-81). Transporto priemonė vilkikas Scania v/n ( - ) ir priekaba Aksoylu XXL, valst. reg. Nr. ( - ) priklausė atsakovei ( I tomas b. l. 43). Iš Platlingo PI protokolo ir jo vertimo matyti, jog 2013-06-11 23:45 val. įvyko nedidelis eismo įvykis tarp transporto priemonių: puspriekabių vilkikas valst. Nr. ( - ), priekaba valst. Nr. ( - ), lengvasis automobilis valst. Nr. ( - ) (1 t. b.l. 18-19). TPVCAPDĮ 1 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad įstatymo nuostatos taikomos kiekvienai privalomai registruoti motorinei transporto priemonei, skirtai važiuoti žeme, taip pat mopedams, priekaboms ir puspriekabėms, išskyrus bėgines transporto priemones. Tai reiškia, kad atskirai draudžiamos visos Lietuvoje registruotos transporto priemonės: lengvieji automobiliai, mopedai ir motociklai, mikroautobusai ir autobusai, lengvieji komerciniai ir krovininiai automobiliai, traktoriai ir savaeigiai mechanizmai, lengvųjų ir krovininių automobilių priekabos. Kadangi eismo įvykis įvyko vilkikui tempiant minėtą priekabą, vadovaujantis Vokietijos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis žala buvo administruojama pagal vilkikui suteikiamą draudiminę apsaugą, kurios šiuo atveju nebuvo. Rusijos draudimo bendrovių taip pat draudimo bendrovių, nesančių Biuro narėmis, išduoti draudimo polisai, Lietuvos Respublikoje laikomi neatitinkančiais TPVCAPDĮ reikalavimų. Šios normos yra imperatyvios, o jų pažeidimas daro sandorį negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (niekiniu ab initio, CK 1.80 str. 1 d.). Sutinkamai su TPVCAPDĮ 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatomis, atsakingas už sutarties sudarymą asmuo privalo apdrausti transporto priemonę ne bet kokiu, o TPVCAPDĮ reikalavimus atitinkančiu privalomuoju draudimu. Minėto straipsnio 8 dalis aiškiai nustato, kad transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje valdytojai, išvykdami iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos sąjungos valstybes nares, privalo turėti galiojantį draudimo liudijimą, patvirtinantį draudimo sutarties, atitinkančios TPVCAPDĮ reikalavimus, sudarymą. Rusijos draudimo bendrovė dėl Lietuvos Respublikoje įregistruotos transporto priemonės išduota žalioji kortelė nesuteikia tokios draudimo apsaugos, kokios reikalauja TPVCAPDĮ nuostatos ir toks draudimas neatitinka TPVCAPDĮ reikalavimų (žr.: Kauno apygardos teismo 2013-12-10 nutartį civ. byloje Nr. 2A-1940-273/2013, 2013-12-18 nutartį civ. byloje Nr. 2A-1913-480/2013). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad Rusijos draudimo bendrovės „Rosgosstrakh“ draudimas minėtos transporto priemonės (vilkiko Scania) atžvilgiu eismo įvykio metu negaliojo. Atsakovė, pasirinkdama Rusijos draudimo bendrovės pasiūlytą draudimo apsaugą, veikė savo rizika ir jos atsakomybės ieškovo atžvilgiu negali eliminuoti TPVCAPDĮ nuostatų nesilaikymas. Nagrinėjamu atveju ieškovės subrogacijos teisė į atsakovę kyla ne kaip į priekabos draudėją, bet kaip į nedrausto vilkiko savininką.

45Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad ieškovė neturėjo teisės ir pareigos išmokėti išmoką, kadangi tokia teisė ir prievolė tenka vilkiko Scania civilinės atsakomybės draudimo bendrovei Rosgosstrakh. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu tol, kol ji yra registruota. Remiantis TPVCAPDĮ 2 str. 18 p. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudikas yra asmuo (Lietuvos Respublikos draudimo įmonė, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė, įgyvendinanti steigimosi teisę ar teisę teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje, arba užsienio valstybės draudimo įmonės filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje), kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kuris yra Biuro narys. Atsakovei priklausanti transporto priemonė vilkikas Scania v/n ( - ) yra registruota Lietuvos Respublikoje, todėl jis turėjo būti apdraustas TPVCAPDĮ 2 str. 18 p. nurodyto transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudiko. Kaip jau minėta, atsakovei priklausanti minėta transporto priemonė įvykio metu buvo apdrausta Rusijos Federacijos draudimo įmonėje Rosgosstrakh, t.y. įmonėje, esančioje ne Europos Sąjungos valstybėje narėje. Taigi, Rusijos Federacijos draudimo įmonės dėl Lietuvos Respublikoje registruotos transporto priemonės išduota „žalioji kortelė“ nesuteikia tokios draudimo apsaugos, kokios reikalauja TPVCAPDĮ nuostatos ir toks draudimas neatitinka TPVCAPDĮ 41 straipsnio 6 ir 8 dalių reikalavimų. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad eismo įvykio metu atsakovės vilkikas neturėjo galiojančio draudimo, todėl prievolė atlyginti atsiradusią žalą nekyla vilkiko Scania civilinės atsakomybės draudimo bendrovei Rosgosstrakh. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtų nuostatų pagrindu ieškovė neturėjo teisės atsisakyti išmokėti draudimo išmokos ir draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui atlygino pagrįstai.

46Teisėjų kolegija vertina kritiškai apeliantės teiginį, kad teismas 2015-02-26 sprendime nepasisakė dėl žalos dydžio pagrįstumo. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė teikdama ieškinį suformulavo savo reikalavimus, pareikalavo iš atsakovės priteisti tiek, kiek ieškovė išmokėjo draudimo išmokos Vokietijos draudimo bendrovei . 2013-09-25 AXA Versicherung AG sąskaita-faktūra ir jos vertimas patvirtina, kad už eismo įvykį paskaičiuota 4623,84 EUR žala (1 t. b.l. 20-23). Ieškovė taip pat pateikė Vokietijos įmonės Autohaus Fruchti sudarytą Transporto priemonių poavarinio remonto sąmatą (1 t. b.l. 91-97) bei įvykyje apgadinto automobilio nuotraukas (1 t. b.l. 129-143). Žalos dydį vertino Vokietijos specialistai, rengę į bylą pateiktus žalos paskaičiavimus. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus dėl žalos dydžio. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB DK „PZU Lietuva“ savarankiškai nenustatinėja kitose valstybėse įvykusių eismo įvykių kaltininkų ar eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio, o išmokėdamas draudimo išmoką vadovaujasi tik eismo įvykio valstybės nacionalinio draudikų biuro pateikta informacija ir dokumentais. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo abejoti ieškovės pateiktais žalos dydį pagrindžiais dokumentais kas reiškia, kad teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 4623,84 Eur dydžio žalą.

47Nors apeliantė teigia, kad neaišku kokiu teisiniu pagrindu – LR CK 6.50 str. 3 d., 6.263 str. ar LR CK 6.1015 str. ieškovė atlygino atsakovės padarytą žalą ir jos reikalauja iš atsakovės, tačiau skundžiamame pirmos instancijos teismo sprendime yra aiškiai nurodyta, kad faktinį reikalavimo pagrindą sudaro aplinkybė, kad kitoje valstybėje įvyko eismo įvykis, o asmuo yra atsakingas už žalos padarymą neįvykdė pareigos sudaryti draudimo sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Dujų ūkio prekės“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-338/2008). Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus faktinį ieškinio pagrindą, pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo ginčo santykius pagal CK 6.1015 str. nuostatas.

48Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (LAT 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, LAT 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Todėl kiti teisinės reikšmės neturintys apeliacinio skundo argumentai plačiau neaptariami.

49Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias žalos nustatymą, taip pat tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedūras (LR CPK 178 str., 185 str.), dėl ko buvo teisingai išspręsta byla, teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybes byloje. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

50Dėl bylinėjimosi išlaidų.

51Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, iš atsakovės ieškovei UAB DK „PZU Lietuva“priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, kad UAB DK „PZU Lietuva“ patyrė 154,88 Eur dydžio išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ( II tomas b. l. 132, 133). Išlaidos advokato pagalbai apmokėti negali būti didesnės nei nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 8.11 punkte už atsiliepimą į apeliacinį skundą nustatytas 1,3 dydžio koeficientas. Atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje dydį (713,90 Eur) maksimali suma už Rekomendacijų 8.11 punkte patirtas išlaidas sudarytų 928,07 Eur (713,90 Eur x 1,3 koef.). Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo prašoma priteisti suma (154,88 Eur) neviršija Rekomendacijoje nustatyto maksimalaus dydžio, todėl ši suma priteistina ieškovei iš apeliantės (CPK 93 str., 98 str.).

52LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliantės (atsakovės) UAB „TFA Logistic“ apeliacinį skundą, iš jos į valstybės biudžetą priteisiamos 3,37 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

53Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

54atsakovės UAB „TFA Logistic“ apeliacinį skundą atmesti.

55Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

56Priteisti iš atsakovės UAB „TFA Logistic“ (j.a.k.300121193) ieškovei UAB DK „PZU Lietuva“ (j.a.k.110057869) 154,88 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus 88 ct) išlaidoms advokato pagalbai apmokėti.

57Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „TFA Logistic“ (j.a.k.300121193) 3,37 Eur (tris eurus 37 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.Ginčo esmė... 5. Ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ teismo prašė priteisti iš atsakovės UAB... 6. Atsakovė UAB „TFA Logistic“ su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 26 d. sprendimu... 9. Priteisė iš atsakovės UAB „TFA Logistic“ ieškovės UAB DK „PZU... 10. Priteisė iš atsakovės UAB „TFA Logistic“ 5,17 Eur teismo pašto... 11. Teismo nuomone, klausimas dėl ieškovės teisės reikalauti iš atsakovės... 12. Nors atsakovė nesutiko su pateiktoje remonto pažymoje atliktais darbais,... 13. Teismas reikalavimą dėl 6 proc. Metinių palūkanų laikė pagrįstu ir... 14. Ieškinį patenkinus, iš atsakovės ieškovės naudai priteisė bylinėjimosi... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 16. Atsakovė UAB „TFA Logistic“ apeliaciniame skunde (II tomas b. l. 98 –... 17. 1. Teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas,... 18. 2. Nagrinėjamu atveju skirtingai nei nurodė pirmos instancijos teismas... 19. 3. Ieškovė neturėjo teisės ir pareigos išmokėti išmoką, nes tokia... 20. 4. Ieškovė nenurodė kokiu konkrečiai TPVCAPDĮ 22 straipsnio punktu... 21. 5. Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą iš esmės perrašė apeliacinės... 22. 6. Ieškovės cituotas 2010-10-27 Vokietijos Aukščiausiojo Teismo sprendimas... 23. 7. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje buvo atkreipęs dėmesį, jog... 24. 8. Ieškovė pretenzija reikalaudama pusę išmokėtos sumos (2311,92 Eur), o... 25. 9. Ieškovė ieškinį grindė užsienio teisės aktais ir teismų praktika,... 26. 10. Atsakovė kartu su šiuo apeliaciniu skundu teikia prašymą stabdyti šią... 27. Ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepime į apeliacinį skundą ( II... 28. 1. Nors atsakovė nurodo, kad žalą turėjo atlyginti vilkiko draudikas –... 29. 2. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės dėl subrogacijos... 30. 3. Kadangi eismo įvykis kilo Vokietijoje, išmokant draudimo išmoką buvo... 31. 4. Ieškovės vertinimu, egzistuoja dar vienas teisinis ieškovės reikalavimo... 32. 5. Ieškovė aiškų ir galutinį savo reikalavimą atsakovei suformulavo... 33. 6. Ieškovės vertinimu, stabdyti bylą nagrinėjamu atveju nėra jokio... 34. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 35. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 36. Dėl apeliantės prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą.... 37. Apeliantė teikia prašymą stabdyti šią civilinę bylą, nes Europos... 38. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Lietuvos... 39. Teisėjų kolegijos vertinimu, stabdyti bylą nagrinėjamu atveju nėra... 40. Byloje kilęs ginčas dėl ieškovės sumokėtos draudimo išmokos... 41. Teisėjų kolegija iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo... 42. Apeliantės teigimu, teismas nevertino byloje esančių įrodymų visumos,... 43. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo... 44. Apeliantės teigimu, subrogacinis reikalavimas ieškovei dėl nukentėjusiam... 45. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad ieškovė... 46. Teisėjų kolegija vertina kritiškai apeliantės teiginį, kad teismas... 47. Nors apeliantė teigia, kad neaišku kokiu teisiniu pagrindu – LR CK 6.50... 48. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog įstatyminė... 49. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad... 50. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 51. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato... 52. LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į... 53. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 54. atsakovės UAB „TFA Logistic“ apeliacinį skundą atmesti.... 55. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendimą palikti... 56. Priteisti iš atsakovės UAB „TFA Logistic“ (j.a.k.300121193) ieškovei UAB... 57. Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „TFA Logistic“ (j.a.k.300121193)...