Byla 2K-525/2013
Dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo K. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu dvylikai metų šešiems mėnesiams. Iš nuteistojo K. V. priteista 39 746,12 Lt Valstybinei ligonių kasai už J. I. gydymą bei 25 000 Lt nukentėjusiajai A. P. neturtinei žalai atlyginti

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Aurelijaus Gutausko,

2sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

3dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,

4nuteistojo K. V. gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui,

5teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. V. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo K. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu dvylikai metų šešiems mėnesiams. Iš nuteistojo K. V. priteista 39 746,12 Lt Valstybinei ligonių kasai už J. I. gydymą bei 25 000 Lt nukentėjusiajai A. P. neturtinei žalai atlyginti.

6Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 15 d. nutartis, kuria nuteistojo K. V. gynėjo apeliacinis skundas atmestas.

7Teisėjų kolegija, susipažinusi su byla, išklausiusi teisėjo A. Gutausko pranešimo, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

8K. V. nuteistas už tai, kad nužudė savo sugyventinę J. I., t. y. 2011 m. gruodžio 3 d., nuo 14 iki 22 val., tiksliau nenustatytu laiku, namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), kambaryje konflikto metu su savo šeimos nariu – sugyventine J. I., tyčia sugriebdamas už apykaklės ir parblokšdamas ant grindų, įspyrė jai mažiausiai du kartus į krūtinės ląstą, mažiausiai vieną kartą į nugaros sritį, mažiausiai vieną kartą į nosies sritį, mažiausiai vieną kartą į kairį skruostikaulį, tuo padarydamas nukentėjusiai krūtinės dešinės pusės VII–XII ir kairės pusės IX–XI šonkaulių lūžimus, I juosmeninio slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžį, kepenų sumušimą, kairio inksto plyšimą, nubrozdinimą nosies nugarėlėje, poodines kraujosruvas akių vokuose, kairio skruostikaulio, nosies kaulų, dešinės akiduobės vidinės sienelės lūžius, kraujosruvą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje kaktinės skilties srityje, galvos sumušimą su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kairiuoju smegenų pusrutuliu, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, išsiliejusiu krauju po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų strigimu ir plaučių židininiu – fibrininiu uždegimu, dėl to nukentėjusioji 2012 m. sausio 18 d., 1.34 val., ligoninėje mirė.

9Kasaciniu skundu nuteistojo K. V. gynėjas advokatas D. Svirinavičius prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 15 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba pakeisti Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 15 d. nutartį: perkvalifikuoti K. V. veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto į 129 straipsnio 1 dalį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę, taip pat sumažinti iš nuteistojo nukentėjusiajai A. P. priteistą neturtinės žalos atlyginimą.

10Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, o tai sukliudė išsamiai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą.

11Kasatoriaus teigimu, K. V. veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes byloje nenustatytas būtinasis šios nusikalstamos veikos sudėties požymis. Nors kaltinamajame akte buvo dėstoma, o pirmosios instancijos teismas laikė nustatyta, kad K. V. tyčia nužudė savo šeimos narį, t. y. savo sugyventinę J. I., tačiau, pasak kasatoriaus, byloje nenustatyta, kad J. I. kaltinime nurodytu laiku buvo K. V. šeimos nariu. Duodamas parodymus teisme nuteistasis kategoriškai paneigė buvęs J. I. sugyventiniu, o priešingus savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino kaip nepagrįstą savęs apkalbėjimą, manant, kad tokiu būdu palengvins savo padėtį. Kasaciniame skunde nurodoma, kad byloje nenustatyta, jog K. V. su J. I. būtų kokia nors forma registravę savo bendrą gyvenimą, taip pat nėra patikimų duomenų apie jų bendro ūkio ir bendro šeiminio gyvenimo vedimą, o tai yra būtinos sąlygos sugyventinių režimo pripažinimui. Tuo laikotarpiu, kurį pirmosios instancijos teismas laikė K. V. buvus J. I. sugyventiniu, nuteistasis oficialiai buvo santuokoje su Z. V., jų santuoka nenutraukta. Be to, atskiri liudytojai byloje davė parodymus apie tai, kad K. V. su J. I. vienu adresu gyveno tik epizodiškai. Kasatoriaus teigimu, aplinkybės, kad kurį laiką asmenys nuomojasi gyvenamąjį plotą vienu adresu, ar vyras padeda moteriai jos buityje, nėra pakankamos pripažinti juos sugyventiniais.

12Nuteistojo gynėjas nurodo, kad šie argumentai buvo išdėstyti ir apeliaciniame skunde, tačiau teismas iš esmės niekaip neišsprendė šių svarbių klausimų, o tai yra pagrindas išvadai, jog nuteistojo K. V. gynėjo apeliacinis skundas nebuvo iki galo išnagrinėtas, neišdėstytos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo argumentų, tuo pažeisti BPK 320 ir 332 straipsnių reikalavimai. Kasatoriaus nuomone, nutartyje nurodytas argumentas, kad pagal BK 248 straipsnio 2 dalies nuostatą nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariu yra ir kartu su juo gyvenantis asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), nesudarė pagrindo atmesti nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą. Teismas netinkamai įvertino įrodymus, netinkamai pritaikė civilinius įstatymus ir taip pažeidė baudžiamąjį įstatymą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos aiškiai apibrėžia partnerystę – pagal CK VI dalies XV skyriaus normas (3.229 straipsnis ir kt.) partneriais pripažįstami vyrai ir moterys, kurie ne tik bendrai gyvena neįregistravę santuokos (beje, ne mažiau kaip vienerius metus), bet ir taip gyvena turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius, be to, jie yra įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka. Kasatorius nurodo, kad šioje byloje nenustatyta, jog K. V. ir J. I. būtų turėję tikslą sukurti šeiminius santykius ir būtų įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka.

13Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, nepakankamai įvertino svarbias aplinkybes, dėl paskyrė per griežtą, BK bendrosios dalies normų neatitinkančią, bausmę. Skunde nurodoma, kad K. V. yra gimęs 1970 m. lapkričio 29 d., vedęs Z. V., nors pastaruoju metu santuokoje ir negyveno. Iki pat sulaikymo ir suėmimo dienos K. V. turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, dirbo UAB „R“ apdailininku, neteistas (teistumas išnykęs). Nuteistojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino byloje kaltu, gailisi nusikaltęs bei dėl skaudžių veikos padarinių. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pripažino šią nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau, skirdamas bausmę, jos pakankamai neįvertino, taip pat neįvertino to, kad nėra nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

14Kasatoriaus nuomone, teismai turėjo atsižvelgti ir į tai, kad K. V. jau ilgą laiką šioje byloje suimtas, taip pat kad jis neturėjo tiesioginės tyčios nužudyti J. I.. Nors pirmosios instancijos teismas J. I. nužudymą pagrįstai laikė padarytu netiesiogine tyčia, tačiau, skirdamas nuteistajam bausmę, šios aplinkybės iš esmės niekaip neįvertino. Teismai neatsižvelgė į tai, kad J. I. buvo nužudyta paprasto buitinio tarpusavio konflikto su K. V. metu.

15Kasatoriaus teigimu, šios aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausmė per griežta, neatitinka BK 41 straipsnyje 2 dalyje nustatytos bausmės paskirties ir BK 54 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė skunde išdėstytus atitinkamus argumentus dėl BK bendrosios dalies normų taikymo skiriant nuteistajam bausmę pažeidimo. Kasatorius nurodo, kad K. V. paskirta bausmė per griežta ne tik dėl to, kad nuteistojo veika netinkamai kvalifikuota pagal griežtesnį baudžiamąjį įstatymą, bet ir todėl, kad bausmė paskirta pakankamai neįvertinus kaltės formos ir rūšies (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nuteistojo motyvų ir tikslų (BK 54 straipsnio 2 dalies 3 punktas), jo asmenybės (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas), atsakomybę lengvinančios aplinkybės bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimo (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

16Kasatorius taip pat nesutinka su nukentėjusiajai iš nuteistojo priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas pripažino, kad paskutiniuoju metu tarp nukentėjusiosios ir jos dukters J. I. nebuvo glaudaus dvasinio ar kt. pobūdžio ryšio, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, patenkindamas nukentėjusiosios civilinį ieškinį priteisė jai gana didelės apimties neturtinės žalos atlyginimą – 25 000 Lt. Kasatoriaus nuomone, priteista suma yra akivaizdžiai per didelė, neatitinka Civilinio kodekso 1.5 straipsnio reikalavimų. Juo labiau kad teismas, nustatydamas tokį dydį, jo pakankamai nepagrindė, nemotyvavo, nuosprendyje iš esmės tik deklaratyviai nurodydamas, jog dėl J. I. mirties nukentėjusioji patyrė dvasinį diskomfortą bei nervinį sukrėtimą, šio teiginio nepagrįsdamas faktiniais bylos duomenimis.

17Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis neatitinka ir nuteistojo bei nukentėjusiosios turtinės padėties, nors nuosprendyje deklaruojama, kad į šiuos kriterijus atsižvelgta. Bylos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis yra visiškai neturtingas žmogus, jau ilgą laiką būdamas suimtas, jis nedirbo, neturi darbo kardomojo kalinimo sąlygomis ir mažai tikėtina, kad turės jį laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje (net ir gavus darbą, jis bus mažai apmokamas). Apeliacinės instancijos teismas atitinkamus nuteistojo gynybos apeliacijos argumentus nepagrįstai atmetė, o argumentą apie glaudaus faktinio ryšio tarp J. I. ir civilinės ieškovės nebuvimą iš esmės visai apėjo. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika neturtinės žalos atlyginimo klausimais tyčinių nužudymų bylose nesudaro pagrindo atmesti nuteistojo gynybos apeliacinį skundą.

18Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

19Dėl šeimos nario sampratos ir veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį

20Kasaciniame skunde teigiama, jog nuteistojo K. V. veika turėjo būti kvalifikuojama ne pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, o pagal to paties straipsnio 1 dalį, nes nenustatytas privalomasis nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymis – šeimos nario nužudymas. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nužudė savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį (2008 m. birželio 12 d. redakcija).

21Nagrinėjamu aspektu aktualu atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 4 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2008 m. birželio 12 d. redakcija), 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2008 m. birželio 12 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą išaiškinimą, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu. Šeimos sampratos išaiškinimą Konstitucinis Teismas taip pat pateikė ir 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“, nurodydamas, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Konstitucinis Teismas išskyrė tam tikrus kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant, ar asmenų santykiai priskirtini šeimos santykiams. Sprendžiant apie šeimos santykių buvimą, reikia vertinti tų santykių turinį ir, atsižvelgus į teismo nurodytus kriterijus, spręsti dėl šeimos santykių fakto. Svarbios tokios aplinkybės, kurios liudija apie paties nuteistojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vienas kitam, o vien faktas apie asmenų bendrą gyvenimą viename būste nėra pagrindas besąlygiškai išvadai, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, pavyzdžiui, neįregistravusių santuokos (partnerystės), t. y. sugyventinių, santykiai. Tokais atvejais reikia atidžiai vertinti tų aplinkybių visumą, kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų požiūrį vienas į kitą, ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant santykių turinį, būdingą šeimos santykiams.

22Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.229 straipsnį, kuris yra kodekso VI dalies (Kitų šeimos narių teisės ir pareigos) XV skyriuje „Bendras gyvenimas neįregistravus santuokos“, šio skyriaus normos nustato turtinius santykius tarp vyro ir moters, kurie, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos (sugyventiniai), turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme apibrėžta smurto artimoje aplinkoje samprata. Artima aplinka įvardijama kaip aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti sutuoktiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį (2013 m. liepos 2 d. redakcija). Be to, BPK 38 straipsnis (Šeimos nariai) nustato, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo tas asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai (2010 m. spalio 1 d. redakcija). Pažymėtina, kad šeimos nario sąvoka, pateikta BK 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje, kuriame reglamentuojami nusikaltimai teisingumui, ir Lietuvos teismų praktikoje egzistuoja tam tikros sąsajos, aiškinant šeimos nario sąvoką bylose dėl nusikaltimų teisingumui bei bylose dėl nusikaltimų asmeniui, kurie padaromi prieš šeimos narius. BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „artimieji giminaičiai“ yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o antroje šio straipsnio dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad aiškinat ir taikant BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą kvalifikuojančią nusikalstamos veikos sudėtį – artimojo giminaičio ar šeimos nario nužudymą, remiamasi BK 248 straipsnyje pateiktu nurodytų sąvokų išaiškinimu (nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-6/2012, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-327/2013, 2K-381/2013, 2K-487/2013 ir kt.).

23Taigi, nagrinėjamoje byloje svarbu vertinti, ar kartu gyvenusių J. I. ir K. V. santykiai savo turiniu gali būti priskiriami šeimos narių santykiams, ir atitinkamai, ar J. I. nužudymą galima vertinti kaip šeimos nario nužudymą.

24Šeimos santykiai yra tam tikras asmenų tarpusavio santykių pobūdis, kuriems būdingas abipusis artumas, abipusė atsakomybė ir parama, t. y. kur kas daugiau nei draugiški santykiai, ir šie santykiai neturėtų būti trumpalaikiai. Be to, šeimos santykiams turėtų būti būdingi ir bendri ūkiniai, buitiniai, asmeninės prigimties reikalai. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat plėtojama šeimos samprata. Šeimos egzistavimą lemia faktiniai dviejų ar daugiau asmenų santykiai, pasižymintys abipusiu dvasiniu ir kitokiu jų artumu, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra šeima, būtina atsižvelgti ne tik į ekonominius ar kitokius formalius, bet ir į emocinius asmenų ryšius (Keegan v. Ireland, no.16969/90, judgement of 26 May 1994; Yousef v. The Netherlands, no. 33711/96, judgement of 5 November 2002; Lebbink v. The Netherlands, no. 45582/99, judgement of 1 June 2004)

25Šioje byloje svarbu tai, kad nuteistasis K. V. nuo pat pradžių aiškiai tvirtino, jog jis su nukentėjusiąja J. I. negyveno kaip sugyventiniai, jų nesiejo tarpusavio atsakomybės kaip šeimos narių santykiai, įsipareigojimų nebuvo ir tuoktis neketino. Jų nesiejo ir emociškai glaudūs, šeimos santykiams prilyginami santykiai. Nuteistojo K. V. ir J. I. buvimo kartu tikslas buvo tiesiog dviejų pažįstamų žmonių gyvenimas kartu. Be to, J. I. brolis E. I. parodė, kad sesuo jau anksčiau yra turėjusi draugą, su kuriuo draugavo 5–7 metus.

26K. V. su J. I. iki jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo gyveno vienu adresu nuomojamame bute (Kaune, (duomenys neskelbtini)) tik epizodiškai. J. I. išsinuomojo kambarį dėl to, kad neturėjo kur gyventi, kambarys jai buvo reikalingas tik permiegoti (liudytojai V. J., D. K.). Liudytojai negalėjo tiksliai patvirtinti, kurį laiką K. V. ir J. I. gyveno kartu. K. V. ir J. I. santykiai buvo grįsti tik neilgai trukusiu bendru gyvenimu vienoje patalpoje, alkoholio vartojimu ir ginčais, kuriuos patvirtino byloje parodymus davę kaimynai (V. J., S. Š., D. B., D. K.). K. V. mušdavo J. I. dėl to, kad ji nuolatos gerdavo, nesitvarkydavo nuomojamame kambaryje, nedarydavo valgyti, apskritai buvo netvarkinga moteris.

27Nėra neginčijamų duomenų ir apie tai, kad jie būtų vedę bendrą šeiminį gyvenimą. J. I. motina parodė, kad dukra buvo įsidarbinusi 2011 m. pavasarį, tačiau lapkritį iš darbo išėjo. K. V. dirbo tik nuo 2011 m. balandžio mėnesio. Pažymėtina ir tai, kad K. V., gyvendamas kartu su J. I. , buvo oficialioje santuokoje su Z. V. (santuoka nenutraukta), ateidavo jai padėti. Tiek J. I. motina A. P., tiek brolis E. I. patvirtino, kad J. I. buvo uždaro būdo, nieko nepasakodavo apie savo asmeninį gyvenimą, nuolat girtavo.

28Taigi vien formalaus gyvenimo kartu faktas, lydimas nuolatinių išgertuvių, nesant kitų aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų asmenų tarpusavio santykių turinį, panašų į šeimą, negali būti vertinamos kaip šeimos (atitinkančios partnerystės formą) susiformavimas (nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-6/2012).

29Esant tokioms faktinėms aplinkybėms ir šeimos nario sampratos išaiškinimui, negalima konstatuoti, jog nužudytoji J. I. buvo K. V. šeimos narė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad K. V. veika turi būti perkvalifikuota iš BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto į 129 straipsnio 1 dalį, kartu sumažinant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Bausmė jam skirtina lygi sankcijos vidurkiui, įvertinus nuosprendyje pagrįstai nustatytas atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią bei asmenį apibūdinančias aplinkybes.

30Dėl neturtinės žalos atlyginimo

31Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. P. priteista 25 000 Lt dydžio civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti dėl dukters J. I. netekties. Kasatorius nesutinka su teismų nustatytu neturtinės žalos, atsiradusios dėl J. I. nužudymo, dydžiu.

32Neturtinės žalos dydžio klausimas paprastai yra ne teisės, bet fakto klausimas, priklausantis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, privalo patikrinti, ar teismai, nagrinėdami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą.

33Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakcija, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). Taigi nukentėjusiojo kaltė, sunki žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra neturtinės žalos nustatymo kriterijai, mažinantys šios žalos dydį. Teismas šiuos kriterijus turi vertinti drauge su kriterijais, išvardytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir tik tada nustatyti atlygintinos neturtinės žalos dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-294/2011, 2K-429/2013, 2K-303/2013).

34Šioje baudžiamojoje byloje kasatorius nesutinka, jog nukentėjusioji A. P. dėl dukters J. I. mirties patyrė dvasinį diskomfortą bei nervinį išsekimą. Anot jo, šis neturtinės žalos kriterijus konkrečiau nemotyvuotas, nepagrįstas faktiniais bylos duomenimis. Reikia pripažinti, jog pagal bylos duomenis J. I. su savo motina A. P. negyvena nuo 1995 metų, susitikdavo retai, dažniau pasikalbėdavo tik telefonu. J. I. buvo uždaro būdo, nelinkusi pasakoti apie savo asmeninį gyvenimą, pasirinkusi asocialų gyvenimo būdą. Nepaisant to, ji buvo A. P. vienintelė dukra. Todėl visiškai pagrįstai teismai pripažino, jog nukentėjusioji yra priversta kentėti beprasmę dukters netektį, išgyventi nuolatinį nerimą bei dvasinį skausmą.

35Patikrinusi teisės taikymo aspektu žemesnių instancijų teismų procesinius sprendimus dėl A. P. padarytos neturtinės žalos, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai tinkamai vadovavosi BPK X skyriaus, CK 6.250 straipsnio, 6.282 straipsnio 1, 3 dalių nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką, išsamiai išanalizavo visas įstatyme numatytas aplinkybes, turinčias reikšmės neturtinės žalos dydžio nustatymui (padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą, nukentėjusiajam sukeltus padarinius, turtinę nuteistojo (civilinio atsakovo) padėtį), vertindami jų visumą.

36Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo teigti, kad iš K. V. priteistas civilinis ieškinys nukentėjusiosios patirtai neturtinei žalai atlyginti prieštarauja minėtiems principams bei neatitinka teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos įvertinimo ir jos dydžio nustatymo kriterijų.

37Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

38Pakeisti Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 15 d. nutartį ir K. V. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto į 129 straipsnio 1 dalį.

39K. V. paskirti laisvės atėmimą vienuolikai metų.

40Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. sekretoriaujant Ritai Bartulienei,... 3. dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,... 4. nuteistojo K. V. gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui,... 5. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 6. Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byla, išklausiusi teisėjo A. Gutausko... 8. K. V. nuteistas už tai, kad nužudė savo sugyventinę J. I., t. y. 2011 m.... 9. Kasaciniu skundu nuteistojo K. V. gynėjas advokatas D. Svirinavičius prašo... 10. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį... 11. Kasatoriaus teigimu, K. V. veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 129... 12. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad šie argumentai buvo išdėstyti ir... 13. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas,... 14. Kasatoriaus nuomone, teismai turėjo atsižvelgti ir į tai, kad K. V. jau... 15. Kasatoriaus teigimu, šios aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismo... 16. Kasatorius taip pat nesutinka su nukentėjusiajai iš nuteistojo priteistu... 17. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas... 18. Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 19. Dėl šeimos nario sampratos ir veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 1... 20. Kasaciniame skunde teigiama, jog nuteistojo K. V. veika turėjo būti... 21. Nagrinėjamu aspektu aktualu atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucinio... 22. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.229 straipsnį, kuris yra... 23. Taigi, nagrinėjamoje byloje svarbu vertinti, ar kartu gyvenusių J. I. ir K.... 24. Šeimos santykiai yra tam tikras asmenų tarpusavio santykių pobūdis, kuriems... 25. Šioje byloje svarbu tai, kad nuteistasis K. V. nuo pat pradžių aiškiai... 26. K. V. su J. I. iki jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo gyveno... 27. Nėra neginčijamų duomenų ir apie tai, kad jie būtų vedę bendrą... 28. Taigi vien formalaus gyvenimo kartu faktas, lydimas nuolatinių išgertuvių,... 29. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms ir šeimos nario sampratos... 30. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 31. Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. P. priteista 25 000 Lt dydžio... 32. Neturtinės žalos dydžio klausimas paprastai yra ne teisės, bet fakto... 33. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai... 34. Šioje baudžiamojoje byloje kasatorius nesutinka, jog nukentėjusioji A. P.... 35. Patikrinusi teisės taikymo aspektu žemesnių instancijų teismų procesinius... 36. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo teigti, kad iš... 37. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso... 38. Pakeisti Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendį bei... 39. K. V. paskirti laisvės atėmimą vienuolikai metų.... 40. Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas....