Byla 1A-90-453/2019
Dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 2 d. nuosprendžio, kuriuo E. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteistas:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Justo Namavičiaus, Lino Šiukštos, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorei Jurgai Zieniūtei, gynėjui advokatui Laurynui Pakštaičiui, nuteistajam E. A., nukentėjusiajam J. U.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 2 d. nuosprendžio, kuriuo E. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteistas:

3- pagal BK 284 straipsnį - laisvės atėmimu vienuolikai mėnesių;

4- pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą - laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir E. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

6Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, įskaitytas laikotarpis nuo 2016 m. gruodžio 16 d. iki 2016 m. gruodžio 18 d. (dvi paros).

7Iš E. A. priteista nukentėjusiojo V. U. naudai 9000 eurų neturinei žalai atlyginti, J. U. naudai 405,24 eurų turtinei žalai atlyginti ir 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti, O. U. naudai – 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

8Iš E. A. išieškota 870 eurų nukentėjusiojo J. U. turėtoms išlaidoms už advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo (ir civilinio ieškovo) atstovas, paslaugas.

9Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir D. J. bei D. Š., tačiau šių asmenų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

10Teisėjų kolegija

Nustatė

11I.

12Bylos esmė

131.

14E. A. nuteistas už tai, kad tęstine nusikalstama veika pažeidė viešąją tvarką ir sunkiai sutrikdė sveikatą žmogui dėl chuliganiškų paskatų, o būtent:

151.1.

162016 m. gruodžio 16 d., apie 19.20 val., viešoje vietoje, prie parduotuvės „Agurkėlis“, esančios ( - ), pašalinių asmenų akivaizdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, veikdamas bendrininkų grupe su D. Š. ir D. J., agresyviai kibdamas prie žmonių, grasindamas smurtu ir siekdamas įbauginti nukentėjusįjį ir kitus asmenis, įžūliu elgesiu, be jokios priežasties, kumščiu suduodamas nukentėjusiajam T. Š. mažiausiai vieną kartą į veidą, padarė jam lūpos ir burnos paviršinius sužalojimus, tuo sukėlė T. Š. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką;

171.2.

18Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, apie 19.36 val., vėl agresyviai kibdamas prie žmonių, grasindamas smurtu ir siekdamas įbauginti nukentėjusiuosius, įžūliu elgesiu, be jokios priežasties, bendrininkui D. J. spiriant nukentėjusiajam E. G. į nugarą, dėl ko pastarasis griūdamas atsitrenkė į parduotuvės „Agurkėlis“ lango stiklą, kuris sudužo, o bendrininkui D. Š. tampant nukentėjusįjį E. G. už striukės ir ją suplėšant, sudavė kumščiu nukentėjusiajam T. L. į veidą ir į pakaušį nukentėjusiajam E. G., kuriam dėl šių smurtinių veiksmų iškrito ir sudužo mobiliojo ryšio telefonas „Sony Z3 Compact“, tuo sukėlė nukentėjusiesiems fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei buvo sugadintas E. G. 420 eurų vertės turtas, – tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką;

191.3.

20Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, ten pat ir tuo pačiu metu, tai yra 2016 m. gruodžio 16 d., apie 19.40 val., viešojoje vietoje, prie vaikų darželio „Žilvytis“, esančio ( - ), tvoros, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, viešoje vietoje įžūliais veiksmais, pasireiškusiais akivaizdžiai agresyviu ir nepriimtinu moralės požiūriu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, dėl chuliganiškų paskatų, rodydamas aiškų žmogaus negerbimą, be jokios priežasties smogė kumščiu einančiam pro šalį nukentėjusiajam nepilnamečiui V. U., gim. ( - ), vieną kartą į veidą, padarydamas poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, odos nubrozdinimus kairiame smilkinyje, kairio skruostikaulio lanko, kairės akiduobės lateralinės sienelės ir dugno skeveldrinius, kairio žandinio ančio lateralinės ir priekinės sienelės lūžius, kairio pleištakaulio sparno, kuris įeina į kaukolės pamato sudėtį, lūžį – tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pažeidė visuomenės rimtį bei tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė V. U. sveikatą.

21II.

22Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

232.

24E. A. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 2 d. nuosprendį pakeisti, jį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymo išteisinti, o jeigu teismas manys, kad jis pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą nuteistas pagrįstai, sumažinti už šios nusikalstamos veikos padarymą jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę sankcijos ribose arba taikyti jo atžvilgiu įstatymo išimtis dėl laisvės atėmimo bausmės ribų.

252.1.

26Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė prieštaringas išvadas dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo veikos ir šią veiką pagrindžiančių įrodymų, įrodymus vertino atsietai vienus nuo kitų, vadovaudamasis prielaidomis, esant akivaizdžiai melagingiems liudytojų parodymams, be to patenkinti civiliniai ieškiniai aiškiai neadekvatūs padarytai veikai ir sukeltai žalai, civilinių ieškinių atlyginimas sunkiai įmanomas, taipogi tinkamai neįvertintos visos reikšmingos aplinkybės dėl jo asmenybės, bausmė paskirta formaliai.

272.2.

28Apelianto teigimu, byloje nėra tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymą nukentėjusiajam V. U.. Nuteistasis pažymi, kad tiek nukentėjusiojo V. U. parodymai, tiek kitos bylos aplinkybės šiuo atveju interpretuojamos kaltinimui palankia linkme ir ignoruojamas faktas, kad nukentėjusysis V. U. jį atpažino po to, kai jo nuotrauką gulėdamas ligoninėje pamatė ,,Facebook“ tinkle. Atitinkamai kiti netiesioginiai įrodymai yra išvedamai iš šio atpažinimo fakto. Anot apelianto, į ,,Facebook“ paskyrą jis parašė gavęs pranešimą apie įtarimą, kadangi norėjo sužinoti, kas tas nukentėjusysis. Tuo tarpu nukentėjusysis ligoninėje buvo gydomas nuo gruodžio 19 d. iki 28 d., o nuotraukos atpažinimui V. U. buvo pateiktos gruodžio 30 d. Todėl, nuteistojo nuomone, toks atpažinimas abejotinas, įvertinant įvykio aplinkybes, tamsą, prieblandą, labai trumpą laiko tarpą, kontaktą tarp nukentėjusiojo ir smūgį sudavusio asmens, toks atpažinimas nėra patikimas kaip tiesioginis jo kaltės įrodymas.

292.3.

30Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pataisė nukentėjusiojo V. U. parodymus, esą jis buvo užpultas ne vieno iš keturių, kaip pats nurodo, o vieno iš trijų asmenų. Taipogi pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas, remiasi prielaidomis, nuogirdomis, asmenų, nemačiusių nusikalstamos veikos tarpusavio pokalbiais, samprotavimais apie padarytą veiką. Taip pat skundžiamame nuosprendyje remiamasi veikos nemačiusių, bet iš kažkur apie ją girdėjusių asmenų žodžiais (R. G. telefoninis pokalbis su seserimi). Apelianto teigimu, ir pasisakydamas apie jo asmenybę, pirmosios instancijos teismas vadovavosi prielaidomis – nurodo, kad kaltinamąjį kaip ,,labiausiai įžūlų iš visų kaltinamųjų“ charakterizuoja liudytojai, ,,kaip pavartojus alkoholio besielgiantį neprognozuojamai“ jį apibūdina ir R. G.. Nuteistasis nurodo, kad tokia teismo išvada padaryta iš minėto slapta įrašyto R. G. pokalbio su seserimi, tačiau svarbu tai, kad R. G. nei asmeniškai pažįsta jį, nei buvo jį mačiusi, nei su juo bendravusi, o apie jo asmenines savybes galimai sužinojo iš savo dukters V. G. ar dar iš kokio kito asmens. Anot apelianto, jo kaltės grindimas tokiais duomenimis yra neteisėtas, kadangi teismo posėdžio metu minėtos aplinkybės nebuvo nustatytos, t. y. nebuvo apklaustas R. G. apie tai, ką ir iš kur jis sužinojo, be to, tokių aplinkybių apie jį nenurodė ir teisme apklausta R. G.. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, apelianto nuomone, visos abejonės dėl kaltės, asmenybės, jo dalyvavimo veikos padaryme turi būti šalinamos iš nuosprendžio. R. G. ir tariamos jos sesers kalbos, R. G. ,,galėjimas“ suteikti informaciją, šalintini iš kaltinimo, kaip prielaidos, nes tokių faktų asmenys žinoti negalėjo, o pirminis minėtos informacijos šaltinis neapklaustas.

312.4.

32Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas jo kaltę dalyvavus sunkaus sveiktos sutrikdyme grindė ir liudytojos N. N. parodymais, nors ši liudytoja nieko konkretaus neparodė. Kaip teisme nurodė liudytoja N. N., įvykį ji matė iš toli, galimai 20 – 30 metrų atstumu, šviesu buvo tik tiek, kiek apšviesta nuo namų, specialaus apšvietimo nebuvo, kažkiek apšvietė automobilio žibintai. Į klausimą, ar liudytoja galėtų atpažinti asmenis, pastaroji atsakė, kad negalėtų. Ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja teigė mačiusi gal kokius keturis ar penkis vaikinus. Ji negalėjo pasakyti, kuris iš vaikinų sudavė smūgį nukentėjusiajam, visi vaikinai buvo tamsiai apsirengę. Apelianto teigimu, kiti liudytojai neparodė nieko, kas susietų jį su inkriminuojama veika, be to nurodė dalykus, verčiančius abejoti įvykiais – kiek vaikinų buvo, kurie užpuolė nukentėjusįjį – keturi, trys, ar net penki.

332.5.

34Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat ir teisme buvo akivaizdu, kad liudytoja V. G., nors ir įspėta dėl melagingų parodymų, akivaizdžiai keitė savo parodymus, melavo. Tą ji darė galimai dėl savo motinos R. G. įtakos, o šiai savo ruožtu akivaizdžiai įtaką darė nukentėjusiojo tėvas – J. U.. Dėl tokių neteisėtų veiksmų, anot nuteistojo, užsitęsė teismo posėdis, užfiksuoti prieštaringi parodymai apie veikos padarymo faktines aplinkybes, mechanizmą, į spaudą prokuroro pagalba, vykstant procesui, pateikta informacija, akivaizdžiai pažeidžiant nekaltumo prezumpciją ir vienareikšmiškai nurodant, kad nusikalstamą veiką padarė jis (apeliantas), stengiantis suformuoti išankstinę nuomonę. Ir nors asmenys buvo įspėti dėl melagingų parodymų, keletą kartų buvo akcentuojama jų atsakomybė pagal baudžiamąjį įstatymą, galutinis rezultatas rodo teismą esant abejingą dėl meluojančių asmenų atsakomybės ir teisingo proceso. Todėl, nuteistojo teigimu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas teisingo, sąžiningo baudžiamojo proceso principo požiūriu ir turi būti keičiamas.

352.6.

36Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi, kad jam paskirta bausmė atskirs jį nuo visuomenės, jo dirbamo pelningo darbo, darys neigiamą įtaką jo socialiniams ryšiams, bausmės atlikimo metu jis praras turimą aukštą technologinę kvalifikaciją, kuri garantuoja jam stabilias pajamas, taipogi bausmės atlikimo metu jis neteks galimybės būti sesers globėju. Anot nuteistojo, nuo nusikalstamų veikų padarymo yra praėjęs gana ilgas laikotarpis, jis gyvena gana tvarkingai, yra padaręs reikiamas išvadas dėl ankstesnio elgesio, o ikiteisminis tyrimas, kardomosios priemonės ir teismo procesas jam turėjo didelį auklėjamąjį ir teigiamą įtaką darantį poveikį. Apeliantas pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo socialiai nebrandi asmenybė dėl socialinių deformacijų – nedarnios šeimos ir savo charakterio ypatybių, t. y. jis buvo sulaukęs tik 21 metų amžiaus, o tokia amžiaus riba tik nežymiai riboja galimybę taikyti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės nuostatas. Anot nuteistojo, ankstesni jo teistumai yra už mažiau pavojingas, labiau formalaus pobūdžio veikas, nesukėlusias sunkių pasekmių, jis jau atliko paskirtas bausmes, po nusikalstamų veikų padarymo jis tapo mažametės sesers globėju, rado mėgstamą darbą, užsiėmimą, sportuoja, ketina sukurti šeimą.

372.7.

38Apelianto nuomone, civilinių ieškinių šioje byloje patenkinimas neatitinka teisingumo, protingumo principų, teismų praktikos. Tenkindamas pareikštus civilinius ieškinius, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad tokie ieškiniai negali būti patenkinami dėl kaltininko finansinės padėties, o taipogi į tai, kad nukentėjusysis J. U. darė įtaką liudytojams ir teisingumo įgyvendinimui. Nuteistasis pažymi, kad V. U. padaryti sveikatos sutrikdymai laikytini praėjusiais, pagydytais, o nukentėjusiųjų ir teismo nurodyti liekamieji reiškiniai yra nustatyti tik iš subjektyvių paties V. U. parodymų. Be to, ieškiniai gali būti tenkinami kaip pagrįsta protinga kompensacija, bet ne kaip galimybė užsidirbti ir praturtėti nuteistojo sąskaita. Visiems nukentėjusiesiems, kurie yra vienos šeimos nariai, priteista 11000 eurų suma yra aiškiai per didelė, nepagrįsta bent kiek objektyviais kriterijais ar teismų praktika. Apeliantas nesutinka ir su nukentėjusiesiems priteistos turtinės žalos dydžiu. Teismo nurodyta 350 eurų suma, kurią nukentėjusieji išleido važinėdami iš Jonavos į Kauną, yra nepagrįsta nei jokiais motyvais, nei skaičiavimais. Išleista suma vaistams yra pagrįsta dokumentais, todėl, anot nuteistojo, priteista pagrįstai. Apeliantas pažymi, kad priteistos sumos jam sudaro nepakeliamą naštą, kadangi jis išlaiko būstą bei mažametę seserį.

393.

40Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis E. A. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė ir nukentėjusysis prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

414.

42Nuteistojo E. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

43III.

44Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

455.

46Nuteistasis E. A. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai jį pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, tvirtina, jog V. U. 2016 m. gruodžio 16 d. smūgio nesudavė ir sunkiai nukentėjusiojo sveikatos nesutrikdė.

476.

48Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK20 straipsnio 5 dalis). Reikalavimas vadovautis įstatymu vertinant įrodymus reiškia, kad sprendimus baudžiamojoje byloje nulemia tik neabejotinai patikima, teisėtais būdais gauta informacija. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų liečiamumo, patikimumo, leistinumo ir pakankamumo asmens kaltumui nustatyti, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

497.

50Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tiek nuteistojo E. A., tiek kitų nuteistųjų, taipogi nukentėjusiojo V. U. bei byloje kaip liudytojai apklaustų asmenų parodymus, kitus byloje surinktus įrodymus, šių reikalavimų nepažeidė, išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus įvertino ne atsietai vienus nuo kitų, o atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį. E. A. kaltę dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdžius V. U. sveikatą įrodo byloje nustatyta ir teismo nuosprendyje tinkamai ir motyvuotai įvertinta įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas išvadas dėl nuteistojo atliktų veiksmų pobūdžio bei kaltės.

518.

52Šioje baudžiamojoje byloje neginčytinai nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 16 d. vakare viešoje vietoje V. U. su draugais T. S. ir V. G. einant taku ir prasilenkiant su iš priekio ateinančiais vaikinais, vienas iš vaikinų smogė kumščiu V. U. į veidą, taip padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą. Nuteistasis E. A. viso bylos proceso metu, taip pat ir savo apeliaciniame skunde neigia vartojęs smurtą prieš V. U., kategoriškai tvirtina, jog ne jis buvo tas vaikinas, kuris prasilenkdamas su V. U. smogė vieną kartą kumščiu šiam į veidą. Tačiau šiuos nuteistojo teiginius paneigia visų pirma nukentėjusiojo V. U. parodymai, kurie, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis, buvo nuoseklūs, nekito viso bylos proceso metu, ir kuriuos pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino kitų byloje surinktų įrodymų kontekste.

539.

54Nukentėjusysis V. U. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė, kad 2016 m. gruodžio 16 d. vakare, apie 19.30 val. kartu su T. S. ir V. G. ėjo taku, šalia vaikų darželio tvoros į parduotuvę ,,Agurkėlis“, jie ėjo vorele – jis paskutinis. Tuo pačiu taku nuo parduotuvės pamatė ateinančius keturis vaikinus, kurie atrodė apsvaigę, triukšmavo, šūkavo. Prasilenkiant su minėtais vaikinais, vienas iš jų, nieko nesakęs, smogė kumščiu jam į veidą ir visi vaikinai, juokdamiesi nubėgo link socialinio būsto. Po smūgio jam pasidarė silpna, todėl jis atsirėmė į darželio tvorą, o jo draugai atsisukę paklausė, kas atsitiko. Nukentėjusysis viso proceso metu tvirtino, jog galėtų atpažinti jį užpuolusį asmenį, kurį apibūdino, kaip maždaug 20-25 metų amžiaus, apie 170 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių, trumpai kirptų plaukų, tą nukentėjusysis V. U. 2019 m. gruodžio 30 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu, o taipogi asmens atpažinimo metu ir padarė, t. y. atpažino E. A., kaip asmenį, kuris 2016 m. gruodžio 16 d., vakare prasilenkdamas sudavė jam kumščiu į veidą (t. 2, b. l. 33-34, 35-37). E. A. gimęs ( - ), taigi, nusikaltimo padarymo metu buvo 21 metų amžiaus. Iš byloje esančio 2017 m. rugsėjo 5 d. asmens matavimo ir svėrimo protokolo matyti, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus teismo medicinos ekspertui J. V. pasvėrus E. A. bei pamatavus jo ūgį, nustatyta, jog E. A. svoris yra 74,2 kg, ūgis – 173 cm. Prie minėto protokolo pridėtose fotolentelėse matyti, jog E. A. yra tamsių plaukų, vidutinio kūno sudėjimo (t. 4, b. l. 21-26). Šie byloje esantys faktiniai duomenys atitinka nukentėjusiojo dar iki atpažinimo duotus parodymus apie jį sužalojusio asmens savybes ir patvirtina jo teiginius apie tai, jog jis įvykio metu smūgį jam sudavusio asmens bruožus (ūgį, amžių, plaukų spalvą) bei tą asmenį įsidėmėjo. Tai duoda pagrindą teigti, kad su nukentėjusiuoju atliktas E. A. atpažinimas asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu bei asmens parodymo atpažinti metu yra tinkami ir patikimi E. A. kaltės įrodymai. Nuteistasis E. A. apeliaciniame skunde ginčija minėtų procesinių veiksmų metu užfiksuotų faktinių duomenų teisingumą, tvirtina, kad V. U. jį atpažino tik po to, kai jis, norėdamas sužinoti, kas tas nukentėjusysis, pakvietė pastarąjį draugauti ,,Facebook“ tinkle ir nukentėjusysis minėtame socialiniame tinkle pamatė jo nuotrauką. Tačiau šiuos nuteistojo apeliacinio skundo argumentus visų pirma paneigia nukentėjusiojo V. U. nuoseklūs parodymai apie tai, kad jis, praėjus kelioms dienoms po patirto sužalojimo, gulėdamas ligoninėje, iš tiesų socialiniame tinkle ,,Facebook“ gavo kvietimą draugauti iš asmens, pasivadinusio ( - ) (t. 2, b. l. 73), kurį iš karto atpažino kaip asmenį, 2016 m. gruodžio 16 d. jam sudavusį stiprų smūgį kumščiu į veidą. Aplinkybę, kad asmuo, kuris, jam gulint ligoninėje po sužalojimo, socialiniame tinkle ,,Facebook“ pakvietė jį draugauti yra, būtent, jį 2016 m. gruodžio 16 d. sužalojęs vaikinas, nukentėjusysis V. U. nurodė apklausos, vykusios prieš asmens parodymą atpažinti pagal nuotrauką, metu, t. y. tuomet, kai policijos pareigūnai dar nebuvo V. U. parodę E. A. nuotraukos. Šios aplinkybės paneigia nuteistojo E. A. teiginius, jog nukentėjusysis V. U. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką, o taip pat ir asmens parodymo atpažinti metu atpažino jį, kaip asmenį, kuris sužalojo nukentėjusįjį 2016 m. gruodžio 16 d. vakare, tik dėl to, kad jis pats iki minėtų procesinių veiksmų atlikimo buvo pakvietęs nukentėjusįjį draugauti socialiniame tinkle ,,Facebook“. Nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo V. U. parodymų teisingumu, o, būtent, tuo, kad nukentėjusysis nors ir tamsiu paros metu, tačiau sugebėjo įsidėmėti ir įsidėmėjo pagrindinius jį sužalojusio asmens bruožus (ūgį, amžių, plaukų spalvą). Be to, nukentėjusysis V. U. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu atpažino ne tik jam smūgį sudavusį ir jį sužalojusį asmenį – E. A., bet ir kitą kartu su E. A. įvykio metu įvykio vietoje buvusį asmenį – D. J. (t. 2, b. l. 31 – 32). Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo V. U. parodymais apie tai, kad jį 2016 m. gruodžio 16 d. vakare sužalojo, būtent, E. A., o tuo pačiu nėra pagrindo abejoti ir procesinių veiksmų – asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką bei asmens parodymo atpažinti – metu užfiksuotų faktinių duomenų teisingumu.

5510.

56Nuteistasis E. A. apeliaciniame skunde didelį dėmesį skiria kartu su nukentėjusiuoju V. U. įvykio metu buvusių liudytojų T. S. ir V. G. parodymų analizei, tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šių asmenų parodymus. Su šiais nuteistojo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. Kaip matyti iš bylos duomenų, tiek liudytojo T. S., tiek liudytojos V. G. parodymai viso bylos proceso metu nebuvo nuoseklūs, liudytojai parodymus keitė ne vieną kartą. Tačiau, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis E. A., pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino liudytojų T. S. ir V. G. parodymus ir šių asmenų parodymais skundžiamame nuosprendyje rėmėsi tik tiek, kiek juos patvirtina kiti ištirti įrodymai. Analizuojant liudytojo T. S. parodymus viso bylos proceso metu, matyti, jog apklausiamas pirmą kartą 2016 m. gruodžio 22 d. liudytojas T. S. parodė, kad įvykio dieną jie į parduotuvę ,,Agurkėlis“ ėjo vorele – jis ėjo pirmas, už jo – V. G., o paskutinis ėjo V. U. (t. 2, b. l. 157). Tuo tarpu apklausiamas vėliau ikiteisminio tyrimo metu (2017 m. rugpjūčio 1 d.), taipogi pirmosios instancijos teisme liudytojas T. S. nurodė, jog už jo ėjo V. U., o paskutinė ėjo V. G. (t. 2, b. l. 163 – 164). Liudytojos V. G. parodymai viso bylos proceso metu buvo dar nenuoseklesni. Liudytoja V. G. pirmosios apklausos metu ( 2016 m. gruodžio 29 d.) nurodė, jog įvykio dieną einant į parduotuvę, pirmasis ėjo T. S., už jo – ji, o paskutinis ėjo V. U.. Prasilenkiant su keliais neblaiviais vaikinais, ji išgirdo pliaukštelėjimą, atsisukusi pamatė, kad V. U. buvo atsirėmęs į darželio tvorą ir laikėsi susiėmęs už veido (t. 2, b. l. 172). Apklausiama papildomai 2017 m. sausio 6 d., liudytoja V. G. paaiškino, jog atpažintų vaikiną, kuris 2016 m. gruodžio 16 d. sudavė smūgį V. U. (t. 2, b. l. 175). Tą pačią dieną asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu V. G. atpažino E. A., kaip asmenį, kuris 2016 m. gruodžio 16 d. vakare sudavė kumščiu V. U. į veidą (t. 2, b. l. 178–179). Tuo tarpu apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo liudytoja V. G. tvirtino, kad, einant į parduotuvę įvykio vakarą, pirmasis ėjo T. S., už jo – V. U., o paskutinė – ji. Liudytoja nurodė, kad 2017 m. sausio 6 d. vykusios apklausos metu ji davė neteisingus parodymus, nes norėjo padėti V. U. (t. 2, b. l. 185-188). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, liudytoja V. G. parodė, kad 2016 m. gruodžio 16 d. vakare einant į parduotuvę, pirmas ėjo T. S., antra – ji, o paskutinis – V. U.. Prasilenkiant su keliais vaikinais, ji išgirdo kažkokį garsą, o atsisukusi pamatė, kad V. U. stovi atsirėmęs į darželio tvorą, laikydamas priglaudęs ranką prie smilkinio. Liudytojos V. G. teigimu, 2017 m. sausio 6 d. vykusios apklausos metu parodymus apie tai, kad smūgį V. U. sudavė E. A., kurį ji gali atpažinti ir tą pačią dieną vykusio asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu atpažino, ji davė paveikta V. U. tėvo, kuris buvo su ja susitikęs ir įtikinėjo ją atpažinti, būtent, E. A.. Kaip liudytoja apklausta V. G. motina R. G. nurodė, jog dukra jai pasakojo apie įvykį, kurio metu be jokios priežasties vienas vaikinas smogė dukros draugui V. U. į veidą. Taipogi liudytoja R. G. parodė, kad po to, kai jos dukra V. G. buvo apklausta pirmą kartą, dukrai paskambino V. U. tėvas ir pasakė, kad Vytautė turi duoti parodymus, sakyti tiesą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad, atliekant R. G. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę užfiksuotas jos pokalbis su dukra V. G., įvykęs 2017 m. spalio 16 d. 16.09 val., kurio metu R. G. V. G. pasakė, kad prokuroras kviečia ją į apklausą ir klausia V. G., ką jai sakyti. V. G. nurodo sakyti, jog (dukra) nieko neatpažįsta. Į R. G. teiginį, jog ji buvo V. G. ankstesnėje apklausoje ir girdėjo, ką ši pasakojo, V. G. atsakė, jog sakytų, kad sausio mėnesio apklausoje dukra davė melagingus parodymus, kadangi J. U. darė spaudimą (t. 6, b. l. 170). Visus aptartus įrodymus – nukentėjusiojo V. U., liudytojų T. S., V. G., R. G. parodymus, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu užfiksuotus duomenis – įvertinus tiek kiekvieną atskirai, tiek visumoje, darytina išvada, jog 2016 m. gruodžio 16 d. vakare nukentėjusysis V. U. vorele su draugais T. S. ir V. G. ėjo į parduotuvę, V. U. ėjo paskutinis, dėl šios priežasties priekyje nukentėjusiojo ėję T. S. ir V. G. nei paties smūgio sudavimo V. U. į veidą momento, nei smūgį sudavusio asmens nematė. Todėl, kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju nustatant sužalojimą V. U. padariusį asmenį, ypatingą reikšmę turi paties nukentėjusiojo parodymai, kurie, kaip minėta, viso bylos proceso metu buvo nuoseklūs, todėl pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, kad, smūgį įvykio dieną jam į veidą sudavė, būtent, E. A., nėra.

5711.

58Nuteistojo E. A. nuomone, pagrindą abejoti nukentėjusiojo V. U. parodymais suteikia ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas pats pataisė nukentėjusiojo netikslius parodymus dėl asmenų, iš kurių vieno jis buvo sužalotas, skaičiaus, t. y. pirmosios instancijos teismas nurodė, kad V. U. buvo užpultas ne vieno iš keturių, kaip pats nurodė, bet vieno iš trijų (kaip nustatyta byloje) asmenų. Šioje byloje surinktais įrodymais – nuteistųjų E. A., D. J., D. Š., nukentėjusiųjų T. Š., T. L., E. G., liudytojų A. S., E. U., M. P., L. P., N. N. parodymais neginčytinai nustatyta, kad E. A., D. J., D. Š. 2016 m. gruodžio 16 d., apie 19.30 val., elgdamiesi iššaukiančiai, agresyviai, iš esmės be jokios priežasties netoli parduotuvės ,,Agurkėlis“ prikibo prie T. Š. bei pavartojo smurtą prieš šį nukentėjusįjį, po to visi trys nuteistieji prie įėjimo į parduotuvę ,,Agurkėlis“ prikibo prie kitų asmenų - T. L. ir E. G., vartojo smurtą prieš nukentėjusiuosius, buvo išdaužtas parduotuvės lango stiklas, sudaužytas E. G. mobiliojo ryšio telefonas. Po visų šių veiksmų atlikimo visi trys nuteistieji – E. A., D. J. ir D. Š. pasišalino iš parduotuvės ,,Agurkėlis“ ir nubėgo link vaikų darželio. Iš pateiktų parduotuvės „Agurkėlis“ vaizdo kamerų įrašų matyti, kad 2016 m. gruodžio 16 d., 19:36:09 val. į parduotuvę iš lauko įstumiami du vaikinai (T. L. ir E. G.), iš jų vienas nukrinta ant grindų, tada atsistoja ir abu išeina iš parduotuvės; 19:36:27 val. iš parduotuvės į lauką išeina dvi pardavėjos. Tiek nukentėjusieji T. L. ir E. G., tiek pardavėjos M. P. ir L. P. nurodė, jog išėję iš parduotuvės pamatė chuliganiškai besielgusius jaunuolius nubėgančius link vaikų darželio; 19:39:56 val. vaizdo kamerų įrašuose užfiksuota, kad į parduotuvę įeina du vaikinai ir mergina, o vienas iš atėjusių vaikinų laikosi susiėmęs už veido (V. U.). Liudytoja N. N. parodė, kad aptariamų įvykių metu ji, išėjusi iš parduotuvės ir įsėdusi į savo automobilį, pamatė, kad nuo namo, esančio ( - ), link parduotuvės bėgo trys vaikinai, po to matė kelių jaunuolių apsistumdymą prie parduotuvės ,,Agurkėlis“ durų, vienas pastumtas vaikinas trenkėsi į parduotuvės durų stiklą, šis išdužo. Tada trys susistumdyme dalyvavę vaikinai prabėgo pro jos automobilio priekį ir nubėgo link namo, esančio ( - ). Minėti trys vaikinai bėgo pėsčiųjų taku ir šalia vaikų darželio tvoros kampo, prasilenkiant su iš priekio ateinančiais trimis asmenimis, vienas iš trijų nuo parduotuvės nubėgančių vaikinų kumščiu sudavė į galvos sritį vienam iš trijų pro darželį ėjusių asmenų. Po to visi trys minėti asmenys nubėgo link ( - ) namo. Kaip matyti iš bylos duomenų, būtent, tame name vėliau ir buvo sulaikyti visi trys nuteistieji. Išdėstytų ir aptartų faktinių duomenų visetas leidžia daryti neginčytiną išvadą, kad 2016 m. gruodžio 16 d. vakare trys asmenys - E. A., D. J. ir D. Š. Jonavos mieste, prie parduotuvės ,,Agurkėlis“ elgėsi chuliganiškai, be jokios priežasties kabinėjosi prie pašalinių asmenų, panaudojo fizinį smurtą prieš T. Š., T. L., E. G. ir, galiausiai vienas iš trijų minėtų asmenų – E. A. sudavė kumščiu nukentėjusiajam V. U. į veido sritį, tokiu būdu sunkiai sutrikdydamas V. U. sveikatą. Ta aplinkybė, kad nukentėjusysis V. U. nurodė, jog jį sužalojo vienas iš keturių asmenų, nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir nuteistojo E. A. kaltės. Netiksliai nukentėjusiojo V. U. nurodytas įvykyje dalyvavusių asmenų skaičius gali būti paaiškinamas tuo, kad smūgis į veidą nukentėjusiajam buvo suduotas staiga, netikėtai, prasilenkiant su iš priekio ateinančiais asmenimis, nukentėjusysis be abejonės dėl to patyrė stresą. Tačiau, kaip jau minėta, šis nukentėjusiojo V. U. parodymų netikslumas nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės, kad, būtent, E. A. buvo vienas iš trijų asmenų, su kuriais nukentėjusysis V. U. prasilenkė įvykio vakarą ir, kuris prasilenkdamas sudavė kumščiu nukentėjusiajam į veidą, t. y. sunkiai sutrikdė V. U. sveikatą.

5912.

60Byloje surinktų ir aptartų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad vienintelį smūgį į veidą, sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiajam V. U. sudavė, būtent, E. A.. Tokius veiksmus nuteistasis E. A. atliko visiškai be jokios priežasties, prieš nepažįstamą nepilnametį asmenį, šiuos veiksmus E. A. atliko netrukus po įžūlių, smurtinio pobūdžio veiksmų prie parduotuvės ,,Agurkėlis“, taip tęsdamas savo chuliganiškus veiksmus ir toliau demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir nusistovėjusią tvarką. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas dėl E. A. kaltės dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdžius V. U. sveikatą, o taip pat pažeidus visuomenės rimtį ir tvarką bei teisingai šias nuteistojo veikas kvalifikavo pagal BK 284 straipsnį ir BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

6113.

62Nuteistasis E. A. apeliaciniame skunde nesutinka su jam paskirtos bausmės dydžiu, prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę sankcijos ribose arba taikyti baudžiamojo įstatymo išimtis dėl laisvės atėmimo bausmės ribų.

6314.

64Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje.

6515.

66E. A. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, už kurios padarymą paskirta bausmė nulėmė galutinį nuteistajam paskirtos bausmės dydį, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, aptardamas atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą byloje, konstatavo, kad visų trijų nuteistųjų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdami apsvaigę nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš tokio parašymo galima spręsti, kad abi atsakomybę sunkinančios aplinkybės taikomos abiems E. A. padarytiems nusikaltimams. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada ne visiškai atitinka baudžiamajame įstatyme nustatytus bausmės skyrimo reikalavimus, o, būtent, reikalavimo visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes įvertinti kiekvienam kaltininkui ir dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, E. A. nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir šią aplinkybę pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančia. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog E. A. sunkiai sutrikdė V. U. sveikatą veikdamas bendrininkų grupe. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. BK 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Šioje byloje surinktais ir aptartais įrodymais nustatyta, kad sunkus sveikatos sutrikdymas V. U. buvo padarytas E. A. sudavus vieną smūgį nuketėjusiajam į veido sritį. Byloje nustatyta, kad šį nusikaltimą E. A. padarė vienas be kitų asmenų pagalbos. Todėl pirmosios instancijos teismo nustatyta E. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką (BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktas) jis padarė bendrininkų grupe, iš skundžiamo nuosprendžio šalinama. Tai padaroma pakeičiant nuosprendį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto) pritaikymo.

6716.

68Kaip matyti iš byloje esančių nuteistąjį E. A. asmenybę charakterizuojančių duomenų, E. A., būdamas jauno amžiaus yra teisiamas jau ne pirmą kartą. Jis buvo teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, taipogi ir už viešosios rimties sutrikdymą, kurio metu irgi panaudojo fizinį smurtą ir nežymiai sutrikdė kito asmens sveikatą, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. A. pripažintas kaltu už tai, kad smurtą panaudojo net prieš keturis asmenis (T. Š., E. G., T. L., V. U.). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad E. A. nusikalto neatsitiktinai, toks elgesys buvo jo ankstesnio gyvenimo būdo pasekmė. Nuteistasis E. A. nukentėjusiojo V. U., kuriam sunkiai sutrikdė sveikatą, neatsiprašė, nusikalstamais veiksmais padarytos žalos neatlygino. Tačiau, kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, turi būti įvertintos ir tos aplinkybės, kad šiuo metu E. A. pakeitė gyvenimo būdą, dirba, darbovietės administracijos charakterizuojamas teigiamai (t. 6, b. l. 186–188). Po nusikalstamų veikų, už kurių padarymą nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, naujų nusikalstamų veikų E. A. nepadarė, jis yra našlaitis, išlaiko nepilnametę seserį. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą bei šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pašalinus vieną nuteistojo E. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. A. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą paskirta bausmė švelninama baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose.

6917.

70Kaip minėta, teismas kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažintiems asmenims skiria tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, išeiti už baudžiamojo įstatymo ribų ir paskirti kaltininkui švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę teismas gali tik išimtiniais atvejais, kurie numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje.

7118.

72BK 62 straipsnio taikymas siejamas su konkrečiomis straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis, kurio šioje baudžiamojoje byloje nenustatytos. BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Tačiau bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad, viena vertus, taikant kaltininkui baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones, taip pat priverčiamąsias medicinos priemones, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę ir jos resocializacijos poreikius. Kita vertus, valstybė taiko kraštutinę griežčiausią laisvės atėmimo bausmę ir parenka tam tikrą jos trukmę tik tada, kai tokia priemonė yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atsižvelgdama taip pat ir į kaltininko asmenybę, ir tikrai, kai tai yra būtina (kitos teisinės priemonės yra aiškiai nepakankamos) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2014, 2K-204-942/2015).

7319.

74Nuteistojo E. A. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su jo socialiniais ryšiais bei darbiniais santykiais, taipogi nuteistojo akcentuojama aplinkybė dėl jo jauno amžiaus (nusikaltimų padarymo metu jis buvo sulaukęs tik 21 metų amžiaus) bei socialiai nebrandžios asmenybės nėra išimtinės aplinkybės, jos yra įprastos, būdingos daugeliui asmenų. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą išnagrinėjus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nenustatyta kokių nors išimtinių aplinkybių, susijusių su E. A. padarytomis nusikalstamomis veikomis ar nuteistojo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas E. A. aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Nuteistajam E. A. paskirta laisvės atėmimo bausmė atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei nuteistojo asmenybės pavojingumą, ji yra adekvati (proporcingos) padarytoms nusikalstamoms veikoms.

7520.

76Nuteistasis E. A. apeliaciniame skunde tvirtina, kad nukentėjusiojo V. U. bei jo tėvų pareikštų civilinių ieškinių dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkinimas neatitinka teisingumo, protingumo principų, teismų praktikos. Nuteistojo nuomone, visiems nukentėjusiesiems, kurie yra vienos šeimos nariai, priteista 11000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškia per didelė, taipogi per didelė yra ir suma, priteista turtinei žalai atlyginti.

7721.

78Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiojo V. U. tėvai dėl neteisėtų E. A. veiksmų patyrė materialinių nuostolių – turėjo kelionės (kuro) išlaidų vykimui į Kauno klinikas lankyti ten gydyto sūnaus, taip pat vėlesniems vizitams pas gydytojus, išlaidų vaistams (t. 6 b. l. 4, 5–9). Turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas gana išsamiai išnagrinėjo J. U. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir tiksliai pagal J. U. pateiktus kvitus apskaičiavo nukentėjusiojo V. U. tėvų turėtas išlaidas, susijusias su nukentėjusiojo gydymu. J. U. priteistų turėtų išlaidų dydis yra realus, pagrįstas dokumentais, turtinės žalos atlyginimui priteista suma nėra didelė, todėl koreguoti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio šiuo klausimu nėra teisinio pagrindo.

7922.

80Nepagrįsti yra ir nuteistojo E. A. apeliacinio skundo argumentai dėl per didelės sumos nukentėjusiajam V. U. ir jo tėvams priteisimo neturtinei žalai atlyginti. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

8123.

82Pagal savo pobūdį neturtinė žala – tai asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo išgyventų emocijų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453/2011). Taigi paprastai civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje gali būti pripažįstamas tik tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos padarymo nukentėjęs ir tiesiogiai neturtinę žalą patyręs asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-507/2016). Aiški yra teismų praktika, pagal kurią asmens gyvybės atėmimo atveju nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu gali būti pripažintas šeimos narys ar artimasis giminaitis (iš jų – tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė), kiti asmenys), kuris turi teisę reikšti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-464/2005, 2K-4/2011, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-386/2012, 2K-431/2013, 2K-525/2013 ir kt.). Remiantis teismų praktika, pažymėta, kad įstatymas nedraudžia nukentėjusiaisiais ir atitinkamai civiliniais ieškovais pripažinti asmenų, kurių artimam asmeniui dėl nusikaltimo sutrikdoma sveikata. Taigi nors neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, kiti asmenys, kurie nėra tiesiogiai nukentėję nuo nusikaltimo ir nepatyrė turtinės žalos, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, tam tikrais atvejais turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, jei įrodoma, kad jie tokią žalą patyrė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-696/2016). Su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai – tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Ar jie tokie yra, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005). Teismų praktikoje pabrėžiama, kad asmeniui, kuris pats nepatyrė fizinių sužalojimų, bet išgyveno dėl savo vaiko sužalojimo, patyrė dvasinius išgyvenimus dėl neaiškumo, kaip padaryti sužalojimai paveiks jo vaiko sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks pašalinti jį gydant, vadovaujantis teisingumo principu, neturtinė žala gali būti priteisiama pagal konkrečios bylos aplinkybes (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-255/2005, 3K-3-131/2007, 3K-3-80-706/2015, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-696/2016, 2K-225-895/2016).

8324.

84Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

8525.

86Nuteistojo E. A. neteisėtais veiksmais nukentėjusiam V. U. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata (kairio pleištakaulio didžiojo sparno, kairio skruostikaulio lanko, kairės akiduobės lateralinės sienelės ir dugno skeveldrinių, kairio žandinio ančio lateralinės ir priekinės sienelių lūžiai). Dėl tokių sužalojimų nukentėjusysis neabejotinai patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir emocinį stresą (akį netgi teko tvirtinti tinkleliu, kad laikytųsi), kentėjo didelius fizinius skausmus, iki šiol jaučia liekamuosius reiškinius (iki šiol jaučia skausmus, veido tirpimą, ilgą laiką negalėjo pasilenkti, turėti didesnio fizinio krūvio, vartojo įvairius vaistus), vis dar lankosi pas gydytojus. Be to, V. U. išgyvena emociškai, jaučia baimę dėl sužalojimo pasekmių, įtakos jo sveikatai (veide išlikę metalinės plokštelės), regėjimui, atsirado baimės jausmas, nepasitikėjimas žmonėmis. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad neteisėti E. A. veiksmai neabejotinai sukėlė sunkus ir ilgalaikius neigiamus padarinius nukentėjusiajam V. U.. Svarbu pažymėti ir tai, kad sunkiai sužalotas buvo nepilnametis asmuo, visiškai be jokios priežasties, tyčiniais smurtinio pobūdžio veiksmais. Įvertinus išdėstytas aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad E. A. yra jauno amžiaus, darbingas, todėl turės galimybę dirbti ir atlyginti padarytą žalą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš nuteistojo E. A. nukentėjusiojo V. U. naudai priteisė 9000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir mažinti nukentėjusiajam V. U. priteistos sumos dydį neturtinei žalai atlyginti nuteistojo E. A. apeliacinio skundo argumentais, kad jis išlaiko būstą bei seserį, todėl negalės atlyginti tokio dydžio žalos, nėra pagrindo. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika sukelti padariniai. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013). Atsakingo už žalą asmens turtinė padėtis nėra lygiavertė nusikaltimo pasekmėms, todėl negali iš esmės lemti žalos dydžio, nes priešingu atveju būtų pažeisti nukentėjusių asmenų teisės ir interesai, neįgyvendintas teisingumo principas. Pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms. Įvertinus dabartinęs situaciją, t. y. nuteistojo E. A. jauną amžių, galėjimą dirbti ir užsidirbti, o taipogi ir ateities perspektyvas bei galėjimą dirbti ir atlyginti padarytą žalą, darytina išvada, kad V. U. skundžiamu nuosprendžiu priteista 9000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose.

8726.

88Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, jog nukentėjusįjį V. U. sieja tvirtas ir artimas ryšys su tėvais, dėl sūnaus sunkaus sveikatos sutrikdymo J. U. ir O. U. neabejotinai patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, susirūpinimą ir pergyvenimus dėl sūnaus ateities, jo pasveikimo perspektyvų, praleido daug laiko slaugydami V. U., vežiodami į gydymo įstaigas. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiojo V. U. tėvams J. U. ir O. U. priteista suma – po 1000 Eur – neturtinei žalai atlyginti taipogi atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje baudžiamojoje byloje civiliniai ieškiniai tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėti nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,

Nutarė

89Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 2 d. nuosprendį pakeisti.

90Panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 2 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistojo E. A. atsakomybę pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe.

91E. A., nuteistam pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, paskirti bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams ir trims mėnesiams.

92Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnį, ir E. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams ir trims mėnesiams.

93Kitą Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 2 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. - pagal BK 284 straipsnį - laisvės atėmimu vienuolikai mėnesių;... 4. - pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą - laisvės atėmimu trejiems... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos... 6. Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, įskaitytas... 7. Iš E. A. priteista nukentėjusiojo V. U. naudai 9000 eurų neturinei žalai... 8. Iš E. A. išieškota 870 eurų nukentėjusiojo J. U. turėtoms išlaidoms už... 9. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir D. J. bei D. Š., tačiau šių asmenų... 10. Teisėjų kolegija... 11. I.... 12. Bylos esmė... 13. 1.... 14. E. A. nuteistas už tai, kad tęstine nusikalstama veika pažeidė viešąją... 15. 1.1.... 16. 2016 m. gruodžio 16 d., apie 19.20 val., viešoje vietoje, prie parduotuvės... 17. 1.2.... 18. Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, apie 19.36 val., vėl agresyviai... 19. 1.3.... 20. Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, ten pat ir tuo pačiu metu, tai yra... 21. II.... 22. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai... 23. 2.... 24. E. A. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 2 d.... 25. 2.1.... 26. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 27. 2.2.... 28. Apelianto teigimu, byloje nėra tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų... 29. 2.3.... 30. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pataisė... 31. 2.4.... 32. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas jo kaltę dalyvavus... 33. 2.5.... 34. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat ir... 35. 2.6.... 36. Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi, kad jam paskirta bausmė atskirs jį... 37. 2.7.... 38. Apelianto nuomone, civilinių ieškinių šioje byloje patenkinimas neatitinka... 39. 3.... 40. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis E. A. ir jo gynėjas... 41. 4.... 42. Nuteistojo E. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 43. III.... 44. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 45. 5.... 46. Nuteistasis E. A. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos... 47. 6.... 48. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka... 49. 7.... 50. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tiek nuteistojo E. A., tiek kitų... 51. 8.... 52. Šioje baudžiamojoje byloje neginčytinai nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 16... 53. 9.... 54. Nukentėjusysis V. U. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė, kad 2016... 55. 10.... 56. Nuteistasis E. A. apeliaciniame skunde didelį dėmesį skiria kartu su... 57. 11.... 58. Nuteistojo E. A. nuomone, pagrindą abejoti nukentėjusiojo V. U. parodymais... 59. 12.... 60. Byloje surinktų ir aptartų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad... 61. 13.... 62. Nuteistasis E. A. apeliaciniame skunde nesutinka su jam paskirtos bausmės... 63. 14.... 64. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik... 65. 15.... 66. E. A. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 8... 67. 16.... 68. Kaip matyti iš byloje esančių nuteistąjį E. A. asmenybę... 69. 17.... 70. Kaip minėta, teismas kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažintiems... 71. 18.... 72. BK 62 straipsnio taikymas siejamas su konkrečiomis straipsnyje nurodytomis... 73. 19.... 74. Nuteistojo E. A. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su jo... 75. 20.... 76. Nuteistasis E. A. apeliaciniame skunde tvirtina, kad nukentėjusiojo V. U. bei... 77. 21.... 78. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiojo V. U. tėvai dėl neteisėtų E.... 79. 22.... 80. Nepagrįsti yra ir nuteistojo E. A. apeliacinio skundo argumentai dėl per... 81. 23.... 82. Pagal savo pobūdį neturtinė žala – tai asmeninė žala, nes ji tiesiogiai... 83. 24.... 84. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis... 85. 25.... 86. Nuteistojo E. A. neteisėtais veiksmais nukentėjusiam V. U. buvo sunkiai... 87. 26.... 88. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, jog nukentėjusįjį V. U. sieja... 89. Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 2 d. nuosprendį pakeisti.... 90. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 2 d. nuosprendžio dalį,... 91. E. A., nuteistam pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, paskirti bausmę... 92. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šią bausmę... 93. Kitą Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 2 d. nuosprendžio dalį palikti...