Byla 1A-597-478/2019
Dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo G. A. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį ir nuteista laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dariaus Kantaravičiaus ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Ingai Mieldažytei, dalyvaujant prokurorams Editai Sangavičiūtei, Sauliui Striaušai, nuteistosios G. A. gynėjui advokatui Nerijui Plėdžiui, nukentėjusiajai K. A., ekspertams V. M., V. Š.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. A. gynėjo advokato Nerijaus Plėdžio (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo G. A. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį ir nuteista laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

3Vadovaujantis BK 75 straipsniu, G. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

4G. A. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – uždraudžiant 2 (dvejus) metus vairuoti transporto priemones.

5G. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

6Civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies.

7Iš civilinio atsakovo AB „( - )“ K. A. ir R. A. lygiomis dalimis priteista 4572,20 Eur turtinės žalos (laidojimo ir kapo sutvarkymo) atlyginimo (kiekvienam po 2286,10 Eur).

8Iš civilinio atsakovo AB „( - )“ A. K. priteista 4539,20 Eur turtinės žalos (1539,44 Eur laidojimo ir 3000,00 Eur kapo sutvarkymo) atlyginimo.

9Iš civilinio atsakovo G. A. A. K. priteista 2240,56 Eur turtinės žalos(160,56 Eur laidojimo ir 2080,00 Eur kapo sutvarkymo) atlyginimo.

10Iš civilinio atsakovo AB „( - )“ priteista nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti: K. A. naudai 2000,00 Eur; R. A. naudai 2000,00 Eur ir D. J. naudai 1000,00 Eur.

11Iš civilinio atsakovo G. A. priteista nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti: K. A. naudai 18000,00 Eur; R. A. naudai 18000,00 Eur ir D. J. naudai 9000,00 Eur.

12Iš G. A. Lietuvos teismo ekspertizės centro naudai priteista 23,74 eurų proceso išlaidų.

13Teisėjų kolegija

Nustatė

141.

15G. A. nuteista už tai, kad, vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata ir žuvo du žmonės: 2017 m. gegužės 4 d., apie 19.26 val., ( - ) sav. vietovėje, kelio( - ) 9,680 km, neatsargiai vairuodama automobilį „Audi A4 Avant“, valstybinis numeris ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto, 127 punkto bei iki 2018 m. lapkričio 1 d. galiojusios KET redakcijos 134 punkto reikalavimus – vairuodama automobilį, nesilaikė visų būtinų eismo dalyviui atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, jų turtui, nepasirinko saugaus ir leistino važiavimo greičio, kad galėtų saugiai valdyti automobilį, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, būdama pradedančioji vairuotoja, žymiai viršijo leistiną 70 km/h greitį, važiavo ne mažesniu nei 105 km/h greičiu, tuo apsunkindama savalaikį reagavimą bei efektyvų vairuojamos transporto priemonės valdymą į galimas kliūtis kelyje, lenkė ta pačią kryptimi važiavusį mopedą „Yamaha MBK“, kurį vairavo L. K., ir šiam pradėjus kairio posūkio manevrą dėl per didelio greičio negalėjo suvaldyti savo vairuojamos transporto priemonės, laiku sustoti, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota automobilio „Audi A4 Avant“ keleivė D. A., kuriai konstatuota dešinio raktikaulio skeveldrinis lūžimas ir kryžkaulio kairės pusės lūžimas I-II slankstelių lygyje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, žuvo mopedo „Yamaha MBK“ vairuotojas L. K., kuriam konstatuota nubrozdinimai kairio peties, kairės šlaunies, ir blauzdų srityse, plėštinė žaizda kairės blauzdos srityje, kairės blauzdos trauminė amputacija apatiniame trečdalyje, dešinės blauzdos kaulų lūžimai apatiniame trečdalyje, kaukolės pamato kaulų lūžimas vidurinės duobės srityje, galvos smegenų sukrėtimas su kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu abiejų galvos smegenų pusrutulių sferiniuose paviršiuose, kas gyviems asmenims vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu, bei žuvo „Yamaha MBK“ keleivis M. A., kuriam konstatuota nubrozdinimai abiejose rankose ir abiejose kojose, plėštinė žaizda kairėje kojoje su kairės blauzdos kaulų lūžimu, muštinės žaizdos kairėje pėdoje, muštinės žaizdos pakaušyje ir smakre, nubrozdinimai veide, kaklo kairėje pusėje, kairio peties-nugaros ir pilvo srityse, kaukolės pamato kaulų, apatinio žandikaulio, stuburo krūtinės dalies, I, II, III, IV, V, VI šonkaulių abiejų priestuburinių linijų projekcijoje lūžimai, pailgųjų galvos smegenų dalies nutrūkimas, aortos nuplyšimas, perdangos dešiniojo kupolo plyšimas, daugybiniai kepenų didžiosios skilties plyšimai su kraujo išsiliejimu į krūtinplėvės ertmes, kas gyviems asmenims vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu.

162.

17Marijampolės apylinkės teismo apkaltinamajame nuosprendyje konstatuota, kad kaltinimas G. A. pasitvirtino, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal baudžiamąjį įstatymą ir įrodyta teismo ištirtų įrodymų visuma. Spręsdamas civilinių ieškinių klausimą, teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės formą, kilusias pasekmes, kitas reikšmingas aplinkybes. Skirdamas nuteistajai bausmę, teismas įvertino svarbias bausmės skyrimui aplinkybes ir padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajai sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos vykdymą atidedant.

183.

19Apeliaciniame skunde nuteistosios G. A. gynėjas advokatas Nerijus Plėdys prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. nuosprendį ir G. A. išteisinti pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

203.1.

21Skunde advokatas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė nuteistosios kaltę bei skyrė per didelę bausmę, taip pat priteisė neadekvačias, neprotingas ir teismų praktikos neatitinkančias neturtinės žalos kompensacijas. Skundo autoriaus teigimu, G. A. kaltė šioje byloje nebuvo įrodyta, kadangi byloje nėra jokių objektyvių faktinių duomenų, kurie patvirtintų esminę aplinkybę, patvirtinančią G. A. kaltę dėl eismo įvykio, t. y., kad jos padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas yra priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas rėmėsi „tikėtinomis“ ekspertinėmis išvadomis, kurios grindžiamos tikrovės neatitinkančiais duomenimis, kurių byloje arba nėra (buvo išgalvoti), arba jie buvo netinkamai nustatyti (neatliekant faktinių matavimų). Nuteistosios gynėjas pateikė, pasak jo, tai patvirtinančias nepriklausomojo eksperto išvadas, tačiau teismas jų nevertino ir dėl jų nepasisakė, tokiu būdu grubiai pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles.

223.2.

23Gynėjo manymu, nepagrįstą G. A. nuteisimą nulėmė Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. rugsėjo 26 d. specialisto išvada Nr. 11-1268(17)/11-1457 (17), kurioje formuluojama „tikėtina“ išvada, jog šio eismo įvykio kilimą taip pat sąlygojo vairuotojos G. A. viršytas leistinas važiavimo greitis. Siekiant išvengti nepagrįsto apelianto ginamosios nuteisimo, gynėjas advokatas kreipėsi į nepriklausomą eismo įvykių ekspertą su prašymu iš naujo ištirti bei įvertinti eismo įvykį ir pateikti išvadą. Surašant eksperto išvadą, buvo apžiūrėtos eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės, atlikti faktiniai matavimai, nors Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistas tokių matavimų apskritai neatliko, o tik rėmėsi protokolų duomenimis bei vaizdine medžiaga. Naujoje nepriklausomoje eksperto išvadoje, tiriant G. A. veiksmus, konstatuota, kad jei susidariusioje prieš eismo įvykį situacijoje ji, lenkdama mopedą, būtų važiavusi 70 km/h greičiu, tai nėra pagrindo teigti, kad šiomis sąlygomis ji būtų turėjusi techninę galimybę išvengti susidūrimo su mopedu. Pažymėjo, kad tokia išvada nuteistosios atžvilgiu buvo padaryta atsižvelgiant į tai, kad byloje paprasčiausiai nėra pakankamai duomenų, kurie leistų be abejonės teigti priešingai, t. y. kad G. A. neva vis tik būtų turėjusi techninę galimybę išvengti susidūrimo su mopedu, jei būtų važiavusi 70 km/h greičiu. Taip pat ir papildomoje eksperto išvadoje konstatuota, kad judant pradiniu greičiu 70 km/h, esant 5 procentų įkalnei ir akseleruojant 75 procentų intensyvumu, transporto priemonė galėjo maksimaliai pasiekti 107 km/h greitį. Šie duomenys sutapo su LTEC išvada, jog G. A. susidūrimo metu galėjo važiuoti ne mažesniu kaip 105 – 108 km/h greičiu.

243.3.

25Skundo autoriaus teigimu, į bylą pateikta paskutinė LTEC ekspertizės išvada, kuriame patvirtinta prieš tai išdėstyta LTEC eksperto pozicija, taip pat buvo padaryta remiantis tais pačiais klaidingais duomenimis, kuriuos jau naudojo ankstesnę išvadą surašęs ekspertas. Mano, kad šios išvados suformuluotos realiai netiriant nei įvykio vietos, nei įvykyje susidūrusių transporto priemonių, visus matavimus atliekant tik iš nuotraukų, o tam tikrus duomenis netgi išgalvojant. Pats ekspertas išvadoje nurodė, kad nežinant abiejų transporto priemonių tikslaus greičio, negalima objektyviai nustatyti, kaip transporto priemonės suartėjo, kur ir kokiu atstumu nuo susidūrimo buvo automobilis, kai mopedo vairuotojas pasuko mopedą į kairę. Dėl to buvo pakartotinai padarytos esminės klaidos, susijusios su nuteistosios G. A. važiavimo greičio ir susidūrimo kampo nustatymu, o teismas, neatsižvelgdamas į nepriklausomo eksperto faktiškai atliktus matavimus, tokias išvadas pripažino pakankamais įrodymais nuteistosios kaltei pagrįsti.

263.4.

27Apeliaciniame skunde teigiama, kad nepriklausomam ekspertui peržiūrėjus ir įvertinus LTEC ekspertų atliktus tyrimus, nustatyti ir kiti neatitikimai. Pirma, LTEC ekspertas 2017 m. rugsėjo 26 d. išvadoje nurodė, kad susidūrimo metu tarp transporto priemonių išilginių ašių buvo smailus, apie 17 laipsnių kampas. Tuo tarpu nepriklausomas ekspertas, atlikęs faktinę automobilio apžiūrą ir atlikęs matavimus, nustatė, jog iš tiesų automobilio priekinės dešinės pusės deformacija orientuota apie 30 laipsnių kampu automobilio išilginės simetrijos ašies atžvilgiu. Nepaisant to, 2019 m. sausio 22 d. ekspertizės akte vėl teigiama, kad pagal deformacijas nustatytas 18 laipsnių kampas. Be to, nors priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas iš esmės rėmėsi LTEC 2019 m. sausio 22 d. ekspertizės aktu, tačiau šiam tyrimui buvo naudojami duomenys, kurių byloje nėra ir jie moksliškai niekaip nėra pagrįsti (mopedo lėtėjimo reikšmė, automobilio lėtėjimo reikšmė), todėl buvo gautas dirbtinai padidintas transporto priemonių greitis. Taip pat, nurodoma, kad priimta išmetimo kampo reikšmė pagal nuovažos šlaito formą yra 30 laipsnių, tačiau nenurodoma, pagal kokius duomenis tai nustatyta. LTEC ekspertai taip pat netinkamai skaičiavo mopedo vairuotojo/keleivio greitį jo atbloškimo po susidūrimo momentu, kadangi jie buvo skaičiuoti pagal pėsčiojo atbloškimo greitį. Atitinkamai šiose formulėse taikoma visiškai nepagrįsta žmogaus kūno sukibimo koeficiento su asfalto danga reikšmė, kuria remiantis buvo paskaičiuotas akivaizdžiai per didelis nuteistosios automobilio greitis.

283.5.

29Apibendrindamas skundo argumentus dėl LTEC išvadų nepatikimumo, nuteistosios gynėjas nurodė, kad jos buvo daromos remiantis hipotetinėmis ir klaidingai nustatytomis aplinkybėmis bei išgalvotais išeitiniais duomenimis. Nors šie argumentai buvo išdėstyti gynėjo baigiamojoje kalboje, tačiau teismas juos absoliučiai ignoravo ir skundžiamame nuosprendyje rėmėsi išimtinai prieš tai nurodytomis diskredituotomis išvadomis, kurios yra tik tikėtinos ir abejotinos, kadangi objektyviai niekaip negali būti patvirtintos. Gynėjas skunde pažymėjo, kad toje kelio atkarpoje nustatytas leistinas greitis yra 90 km/h. Tokiu būdu, jei nuteistoji pažeidė jai, kaip pradedančiajai vairuotojai, taikomą specialų KET reikalavimą (neviršyti 70 km/h greičio), bet nepažeidė bendrojo KET reikalavimo (neviršyti 90 km/h greičio), tai niekaip negalėtų būti priežastis, lėmusi eismo įvykio kilimą, kadangi bet kuris kitas patyręs vairuotojas analogiškoje situacijoje būtų laikomas kaltu vien dėl to, kad važiavo leistinu greičiu. Todėl abejojama, ar G. A. galimai viršytas greitis nuo 90 km/h, t. y. apie 10 km/h, galėjo būti tiek reikšmingas. Dėl to darytina neabejotina išvada, kad mopedo vairuotojo manevras šiuo atveju niekaip negali būti pateisinamas jo ginamosios greičio viršijimu, kuris pagal byloje esančius duomenis nebuvo įrodytas kaip susijęs su jos galimybe išvengti susidūrimo.

303.6.

31Skundo autoriaus teigimu, G. A. BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytus padarinius sukėlė be kaltės. Jos veikoje nėra neatsargios kaltės (nusikalstamo nerūpestingumo) dėl eismo įvykio, nes nagrinėjamoje situacijoje nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo padaryti išvadą, kad ji turėjo ir galėjo numatyti, jog jai atliekant priešais esančios transporto priemonės, nerodančios posūkio, lenkimo manevrą, būtent tuo metu šios transporto priemonės vairuotojas atliks posūkį į kairę, t. y. jog gali kilti eismo įvykis ir BK 281 straipsnio 5 dalyje nustatyti padariniai.

323.7.

33Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su turtinės ir neturinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems klausimu. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nenustatė atsakomybę lengvinančių aplinkybių, sudarančių pagrindą mažinti neturtinės žalos kompensaciją, ir netinkamai vertino neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, todėl priteisė nepagrįstai dideles neturtinės žalos kompensacijas. Gynėjas nurodo, kad G. A. pripažino visas esmines bylos faktines aplinkybes, dėl ko teismas privalėjo nustatyti jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir, vien remiantis šia aplinkybe, mažinti neturtinės žalos kompensacijos dydį. Taip pat, teismas netinkamai vertino nustatytą aplinkybę, jog mopedo vairuotojas taip pat kaltas dėl eismo įvykio kilimo. Pažymėjo, kad mopedo vairuotojas neturėjo teisės vairuoti, transporto priemonė buvo be registracijos ir techninės apžiūros dokumentų, nebuvo pasirūpinta saugumu (be šalmų). Teismas taip pat nesivadovavo teismų praktika dėl priteistinų neturtinės žalos sumų dydžių. Skundo autoriaus teigimu, nustačius atsakomybę lengvinančias aplinkybes, mopedo vairuotojo kaltę, teigiamą kaltininkės charakteristiką, turint duomenų apie jos prastą finansinę padėtį, kitas aplinkybes, susijusias su žuvusiųjų dideliu neatsargumu, beveik maksimali neturtinės žalos kompensacija nukentėjusiojo tėvams yra visiškai neteisinga, neadekvati ir neprotinga. Tuo labiau, kad neturtinės žalos dydžiai, be paties įvykio fakto, daugiau niekaip nebuvo įrodinėjami ir pagrindžiami.

343.8.

35Tais pačiais argumentais skundžiama ir nuteistajai paskirta bausmė, kuri, gynėjo teigimu, šiuo atveju buvo paskirta pažeidžiant bausmių skyrimo taisykles ir teismų praktiką.

364. Teismo posėdžio metu nuteistosios gynėjas advokatas Nerijus Plėdys prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusioji K. A. ir prokuroras prašė nuteistosios gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

375. Nuteistosios G. A. gynėjo advokato Nerijaus Plėdžio apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

386. Nuteistosios advokatas apeliaciniame skunde ginčija G. A. kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymo, ginčija įrodymų vertinimą, akcentuoja netinkamą baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo taikymą, nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos vienodos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, sprendžiant ne tik kaltės, tačiau ir civilinių ieškinių bei bausmės klausimus, kurie, apelianto manymu, rodo skundžiamo nuosprendžio neteisėtumą ir nepagrįstumą.

397. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas - kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymai.

408. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

419. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, nusprendė, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų pakanka konstatuoti, jog G. A. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, dėl ko jos atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Nors apeliaciniu skundu su apylinkės teismo išvadomis nesutinkama, tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, su nuteistosios apeliacinio skundo argumentais sutikti negali. Aukštesniojo teismo vertinimu, sprendžiant G. A. kaltės klausimus, jos kaltė buvo grindžiama teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos įrodymais, kurių patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Teismas nuosprendį grindė teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, juos pagrįstai ir teisėtai įvertino bendrame bylos duomenų kontekste, todėl naikinti nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo. Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, kad baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra asmens padarytos veikos atitikimas baudžiamajame įstatyme (BK specialiosios dalies straipsnyje) numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). O vien tai, kad apeliaciniu skundu nesutinkama su apylinkės teismo išvadomis ir pateikiamas kitoks surinktų bei ištirtų įrodymų vertinimas, negali būti pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį bei padaryti priešingas išvadas, kurios buvo padarytos skundžiamame nuosprendyje.

4210. Byloje nustatytų faktinių duomenų visuma buvo nustatyta, kad eismo įvykio mechanizmas buvo toks: automobilio „Audi A4 Avant“ vairuotoja G. A. važiavo apie 105 – 126 km/h greičiu ir, lenkdama priekyje važiavusį mopedą „Yamaha MBK“, vairuojamą L. K., išvažiavo į važiuojamosios dalies kairę pusę, o lenkiamo mopedo vairuotojas suko į kairėje esančią Dalginės gatvę. Mopedui esant važiuojamosios dalies kairėje pusėje, apie 0,7 m atstumu nuo kelio vidurio, ir pasisukus apie 18° kampu kelio ašinės linijos atžvilgiu, į jo užpakalinę dalį iš kairės priekinio bamperio dešiniuoju šonu, priekiniu dešiniuoju sparnu, variklio dangčio dešine puse trenkėsi iš paskos priartėjęs automobilis „Audi A4 Avant“. Šios aplinkybės patvirtino, kad abiejų transporto priemonių vairuotojai - tiek nuteistoji G. A., tiek L. K., kuris nuo šio susidūrimo patirtų sužalojimų mirė, pažeidė Kelių eismo taisykles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam (jiems) laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui. Nustačius, kad priežastiniu ryšiu su eismo įvykio metu kilusiais padariniais yra susiję dviejų ar daugiau transporto priemones vairuojančių asmenų padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai, visi šie asmenys (esant ir kitiems nusikaltimo sudėties požymiams) atsako pagal BK 281 straipsnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 2K-430/2007 pažymėjo, kad keli eismo dalyviai, neatsargiai sukėlę eismo įvykį, gali būti pripažįstami kaltais pagal tą patį baudžiamąjį įstatymą.

4311. Šioje byloje nekilo ginčo dėl to, kad techniniu požiūriu tiriamo eismo įvykio kilimą sąlygojo eismo įvykio metu žuvusio mopedo vairuotojo L. K. veiksmai – sukdamas į kairę, jis nedavė kelio lenkiančiajam automobiliui „Audi A4 Avant“, vairuojamam G. A., dėl ko su juo susidūrė. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, išanalizavęs byloje surinktų įrodymų visumą, sutiko su G. A. pareikštu kaltinimu, kad eismo įvykio kilimą, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata ir žuvo du žmonės, taip pat sąlygojo ir jos elgesys, kuriuo ji pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, t. y. buvo viršytas leistinas važiavimo greitis.

4411.1. Nesutiktina su apelianto skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas tendencingai pasirinko įrodymus, kuriais grindė nuosprendį: t. y. specialisto V. L. 2017 m. rugsėjo 26 d. išvadą Nr. 11-1268(17)/11-1457(17), 2019 m. sausio 22 d. Ekspertizės aktą Nr. 111-1480(18), kuriuose formuluojama tik „tikėtina“ išvada, jog šio eismo įvykio kilimą taip pat sąlygojo vairuotojos G. A. viršytas leistinas važiavimo greitis. Apelianto įsitikinimu, šios išvados negalėjo būti laikomos patikimu ir objektyviu įrodymu, nes jos padarytos remiantis tikrovės neatitinkančiais duomenimis: nebuvo atlikta transporto priemonių apžiūra, neatlikti jokie faktiniai matavimai, o remiamasi tik protokolų duomenimis bei vaizdine medžiaga, kas patvirtina, jog tiek LTEC eksperto ikiteisminio tyrimo metu duota išvada, tiek ir paskutinio LTEC ekspertizės akto išvada buvo padaryta remiantis tais pačiais klaidingais duomenimis, išvados suformuluotos realiai netiriant nei įvykio vietos, nei įvykyje susidūrusių transporto priemonių. Siekiant išvengti nepagrįsto apelianto ginamosios nuteisimo, gynėjas advokatas kreipėsi į nepriklausomą eismo įvykių ekspertą su prašymu iš naujo ištirti bei įvertinti eismo įvykį ir pateikti išvadą. Surašant eksperto išvadą buvo apžiūrėtos eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės, atlikti faktiniai matavimai, tačiau nuosprendį priėmęs teismas neatsižvelgė į nepriklausomo eksperto faktiškai atliktus matavimus ir šį įrodymą atmetė. Apelianto vertinimu, tokia teismo pozicija akivaizdžiai šališka.

4511.2. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi byloje esančių įrodymų visetu, t. y. specialistų išvadomis, ekspertizės aktu, taip pat vertino ir nukentėjusiųjų, liudytojų, pačios nuteistosios parodymus ir kitus bylos duomenis. Aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas įvykio aplinkybes tyrė išsamiai, nuodugniai ir objektyviai, siekdamas pašalinti bet kokias kilusias abejones ar prieštaravimus, rinko įrodymus ir juos vertino gretindamas tarpusavyje bei analizuodamas jų patikimumą, patvirtina atlikta įrodymų tyrimo seka ir teismo pozicija.

4611.3. Ikiteisminio tyrimo metu byloje 2017 m. rugsėjo 26 d. buvo pateikta specialisto V. L. išvada Nr. 11-1268(17)/11-1457(17), iš kurios matyti, kad transporto priemonių susidūrimas įvyko mopedui „Yamaha MBK“ esant kairėje važiuojamosios dalies pusėje, apie 0,7 m atstumu nuo kelio vidurio, apie 17° kampu važiuojamosios kelio dalies ir iš paskos artėjančio automobilio atžvilgiu, kai į jo užpakalinę dalį iš kairės priekinio bamperio dešiniuoju šonu, priekiniu dešiniuoju sparnu, variklio dangčio dešine puse atsitrenkė iš paskos priartėjęs automobilis „Audi A4 Avant“. Tikėtina, kad automobilio „Audi A4 Avant“ greitis susidūrimo su mopedu „Yamaha MBK“ metu buvo didesnis kaip 108,3 - 125,9 km/h. Kokiu greičiu važiavo automobilis iki susidūrimo, negalima nustatyti. Tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų nustatyti tiksliam mopedo greičiui prieš pat susidūrimą ir jo metu. Sugadinimų ant automobilio pobūdis nurodo, kad susidūrimo metu tarp transporto priemonių išilginių ašių buvo smailus, apie 17° kampas, šiuo kampu motoroleris buvo pasuktas į kairę automobilio „Audi A4 Avant“ atžvilgiu. Tikėtina, kad automobilio vairuotojai G. A. važiuojant nedidesniu, kaip 70 km/h greičiu, šis eismo įvykis nustatytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. Pagal pateiktus bylos duomenis, remiantis skaičiavimais, atliktais pagal atitinkamoje ekspertinėje praktikoje taikomas metodikas, įvertinant visus tokiam tyrimui reikšmingus duomenis, buvo nustatytas šio eismo įvykio mechanizmas. Automobilio „Audi A4 Avant“ vairuotoja G. A., važiuodama, tikėtina, nemažesniu kaip nuo 108,3 iki 125,9 km/h greičiu, išvažiavo į kairę važiuojamosios dalies pusę ir pradėjo priekyje važiuojančio mopedo „Yamaha MBK“, kuriuo važiavo L. K. ir M. A., lenkimo manevrą. Tuo metu mopedo vairuotojas, privažiavęs kairėje esančią Dalginės gatvę, pradėjo kairiojo posūkio manevrą ir mopedui esant kairėje važiuojamosios dalies pusėje, apie 0,7 m atstumu nuo kelio vidurio, mopedui esant apie 17° kampu važiuojamosios kelio dalies ir iš paskos artėjančio automobilio atžvilgiu, į jo užpakalinę dalį iš kairės priekinio bamperio dešiniuoju šonu, priekiniu dešiniuoju sparnu, variklio dangčio dešine puse trenkė iš paskos priartėjęs automobilis „Audi A4 Avant“. Dėl smūgio mopedas buvo bloškiamas į priekį ir į dešinę, automobilio judėjimo krypties atžvilgiu, kol slysdamas ir vartydamasis įveikė apie 73 m atstumą iki dešinės pakelės, kur ir sustojo taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Mopedu važiavęs asmenys pradžioje buvo užmesti ant automobilio priekinės dalies (variklio dangčio), atsitrenkė į priekinį stiklą, stogą ir priekinį dešinį statramstį, po to jų kūnai buvo nublokšti į priekį automobilio judėjimo kryptimi, į padėtis, kuriose buvo užfiksuoti po eismo įvykio, o automobilis, judėdamas į priekį ir į dešinę, išvažiavo už kelio ribų, dešinėje pakelėje, pasisukęs kairiuoju šonu, į priekį slydo dirvos paviršiumi, po to kairiuoju šonu trenkėsi į keliuko, esančio dešinėje ir vedančio į laukus, sankasos šlaitą, ore vertėsi sudėtingu erdviniu judesiu ir, atsiversdamas ant ratų, apsisukęs priekine dalimi važiuojamosios kelio ( - ) dalies link, nukrito ir sustojo taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Nustatyta, kad tai, jog mopedo „Yamaha MBK“ vairuotojas prieš sukdamas neįsitikino, kad tą daryti bus saugu ir nebus kliudoma kitai transporto priemonei, lenkiančiai jo vairuojamą mopedą, pasukęs į kairę, sudarė pavojingą kliūtį lenkiančiam automobiliui, techniniu požiūriu, buvo pavojingos situacijos kelyje susidarymo priežastimi ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Iš atliktos analizės tikėtina, kad automobilio vairuotoja G. A., važiuodama leistinu 70 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su į kairę pasukusiu mopedu, todėl tikėtina, kad šio eismo įvykio kilimą taip pat sąlygojo vairuotojos G. A. viršytas leistinas važiavimo greitis. Nagrinėjamu atveju tikėtina, kad automobilio „Audi A4 Avant“ vairuotoja žymiai viršijo leistiną 70 km/h važiavimo greitį. Mopedo „Yamaha MBK“ vairuotojas, sukdamas į kairę, nevykdė reikalavimo duoti kelią lenkiančiai transporto priemonei. Nagrinėjamu atveju negalima nustatyti, kiek laiko iki susidūrimo automobilio „Audi A4 Avant“ vairuotoja pradėjo ir vykdė lenkimo manevrą. (t. 2, b. l. 71-84).

4711.4. Kaip matyti iš bylos medžiagos, gynyba pateikė UAB „( - )“ 2017 m. gruodžio 15 d. išvadą MV 2017-69 (t. 2, b. l. 159-176) bei 2018 m. birželio 19 d. išvadą MV 2018-24 (t. 3, b. l. 53-58), kuriose jas teikęs privatus ekspertas dėl G. A. veiksmų išdėstė priešingas išvadas, t. y. konstatavo, kad susidariusioje avarinėje situacijoje „Audi A4 Avant“ vairuotoja neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su mopedu ir tokios galimybės nebūtų turėjusi net ir neviršydama jai leistino 70 km/h greičio, nes bet kuriuo atveju, dėl buvusio atstumo tarp įvykyje dalyvavusių transporto priemonių, nepakako laiko automobiliui „Audi A4 Avant“ sustabdyti, tokiu būdu buvo grindžiama pozicija, jog mopedo vairuotojo padaryti KET pažeidimai buvo vieninteliai, lėmusieji padarinių atsiradimą.

4811.5. Pirmosios instancijos teisme apklaustas specialistas V. L. pilnai patvirtino savo 2017 m. rugsėjo 26 d. specialisto išvadą, detaliai paaiškino atlikto tyrimo metodiką, kuo remiantis atlikti skaičiavimai bei kompiuterinis įvykio mechanizmo modeliavimas. Patvirtino, jog, kaip ir nurodyta išvadoje, tai, kad mopedo „Yamaha MBK“ vairuotojas prieš sukdamas neįsitikino, kad tą daryti bus saugu ir nebus kliudoma kitai transporto priemonei, lenkiančiai jo vairuojamą mopedą, pasukęs į kairę, sudarė pavojingą kliūtį lenkiančiam automobiliui, techniniu požiūriu, buvo pavojingos situacijos kelyje susidarymo priežastimi ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Šioje dalyje sutiko ir su teisme pateikta eksperto V. M. išvada, nes ir jis savo išvadoje konstatavo analogišką faktą. Tačiau pastarąją išvadą įvertino kaip nepagrįstą ir neišsamią, kadangi ji apsiriboja vienintele šios pavojingos situacijos kelyje susidarymo priežastimi ir sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Nurodė, jog tokiai išvadai gauti naudojama ydinga tyrimo metodika. Paaiškino, kad be jau nurodytos priežasties – mopedo vairuotojo veiksmų – buvo ir antroji. Automobilio „Audi A4 Avant“ vairuotoja G. A., važiuodama keliu ( - ), Marijampolės link, ne mažesniu kaip nuo 108,3 iki 125,9 km/h greičiu, išvažiavo į kairę važiuojamosios dalies pusę ir pradėjo priekyje važiuojančio mopedo „Yamaha MBK“ lenkimą. Tokiu greičiu važiuodama ir lenkdama, ji viršijo jai leistiną 70 km/h greitį, o automobilio vairuotojai G. A. važiuojant nedidesniu, kaip 70 km/h greičiu, šis eismo įvykis nustatytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. Kas ir buvo antroji įvykio kilimo priežastis. Ekspertas nurodė, kad situacija išanalizuota naudojant tyrimams aprobuotą kompiuterinę programą, kad ji buvo modeliuojama pagal pateiktus faktinius duomenis, be to, ekspertas išsamiai ir nuosekliai išaiškino specialisto išvadoje atliktus skaičiavimus, todėl apeliacinės instancijos teismas visų jo parodymuose išdėstytų paaiškinimų detaliai nekartoja. Esminis momentas, dėl ko buvo padaryta išvada, jog automobiliui „Audi A4 Avant“ važiuojant leistinu greičiu, transporto priemonės būtų prasilenkę toj situacijoj, net automobilio nestabdant, buvo tas, kad jis atliko skaičiavimus, kad susidarė laiko skirtumas, kurį užtruktų automobilis, kol jam sudaroma kliūtis, t. y. nustatytas laikas nuo 0,87 iki 1,28 sekundės ir tuomet apskaičiuota, kad per tą laiką mopedas galėtų papildomai nuvažiuoti apie 5,88 metro atstumą. Todėl, dėl tokių pasikeitusių parametrų, kurie galėjo būti įtakoti automobilio greičio skirtumu, buvo apskaičiuota, kad kol automobilis privažiuotų iki susidūrimo vietos, mopedas jau būtų išvažiavęs iš pavojingos zonos ir nesudarytų realios kliūties jį lenkiančiam automobiliui. Situacija būtų išsisprendusi be transporto priemonių susidūrimo. Tokiu atveju yra pagrindas teigti, kad eismo įvykio kilimą šiuo atveju sąlygoja abiejų vairuotojų veiksmai. Specialistas paaiškino, kad kadangi byloje trūksta objektyvių materialių duomenų, tokių kaip stabdymo kelias ir pan., o skaičiavimai atlikti pagal ribinius parametrus, todėl duodama būtent „tikėtina“ išvada.

4911.6. UAB „( - )“ atliktą išvadą pateikęs V. M., apklaustas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad nesutinka su specialisto V. L. išvados dalimi, kad G. A. veiksmai – leistino greičio viršijimas, taip pat buvo pripažinti priežastimi eismo įvykiui kilti. Specialistas nurodė, kad dėl ydingos tyrimo metodikos V. L. 2017 m. rugsėjo 26 d. specialisto išvadoje buvo neteisingai atlikti paskaičiavimai dėl automobilio greičio nustatymo. Jo tyrimo metu gautais paskaičiavimais automobilis judėjo ne didesniu nei 100 km/h greičiu. Svarbiausia yra tai, kad dėl netinkamos metodikos atliktų skaičiavimų pagrindu daroma klaidinga išvada, jog susidariusioje situacijoje, jei Audi būtų judėjusi leistinu 70 km/h greičiu, susidūrimo būtų išvengta, ir viršytas 70 km/h greitis buvo antroji įvykio kilimo priežastis. Jo atlikto tyrimo skaičiavimai vienareikšmiškai rodo, jog jeigu susidariusioje prieš eismo įvykį kelio situacijoje automobilį “Audi A4 Avant” vairavusi G. A., lenkdama mopedą, būtų važiavusi leistinu jai 70 km/h greičiu ir jo neviršinusi, tai nėra pagrindo teigti, kad šiomis sąlygomis ji būtų turėjusi techninę galimybę išvengti susidūrimo su mopedu, kurio vairuotojas suko į kairę. V. M. paaiškino, kad šiuo atveju naudojama klasikinė eismo įvykio metodika. Nustatyta, kad mopedo manevras, išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą, užtruko ne daugiau, kaip vieną sekundę. Važiuojant 100 km/h greičiu per vieną sekundę vairuotojas iš esmės gali tik sureaguoti, galimai nuspausti stabdžių pedalą, bet dar neprasideda automobilio lėtėjimas. Remiantis laiko ir atstumo parametrais matoma, kad iki susidūrimo vietos automobiliui sustabdyti nebuvo techninės galimybės tiek važiuojant 100 km/h, tiek ir 70 km/h greičiu. Vairuotojas, darydamas kairį posūkį, turi įsitikinti, kad manevras bus saugus, nebus kliūtis lenkiančioms transporto priemonėms, iš anksto turi būti įjungtas posūkio žibintas, kaip numato kelių eismų taisyklės. Todėl įvykio kilimo priežastis yra vienintelė – mopedo vairuotojo veiksmai.

5011.7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktas išvadas ir jas pasirašiusių specialistų paaiškinimus, iš kurių matyti, kad prieštaravimai nebuvo pašalinti, ir kiekvienas jų pasiliko prie savo duotos išvados, siekdamas pašalinti bet kokias kilusiais abejones bei prieštaravimus ir vadovaudamasis kasacinės praktikos nuostata, pagal kurią specialisto išvada pati savaime negali būti laikoma patikimesniu įrodymu nei konsultacinė išvada, kad tiek specialisto išvadose, tiek konsultacinėje išvadoje nustatytos aplinkybės tikrinamos atsižvelgiant į kitus byloje surinktus įrodymus, paskyrė eismo įvykio ekspertizę.

5111.8. Iš 2019 m. sausio 22 d. LTEC ekspertizės akte Nr. 111-1480(18) pateiktos išvados matyti, kad kai kurie V. L. 2017 m. rugsėjo 26 d. specialisto išvadoje pateikti parametrai buvo pakoreguoti, tačiau iš esmės buvo padarytos analogiškos išvados. Nustatyta, kad techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo mopedo vairuotojo L. K. veiksmai - sukdamas į kairę, jis nedavė kelio lenkiančiajam automobiliui „Audi A4 Avant“, vairuojamam G. A., dėl ko su juo susidūrė. Tikėtina, jog automobilio „Audi A4 Avant“ greitis buvo 105 – 126 km/h. Tikėtina, kad transporto priemonių susidūrimas būtų neįvykęs, jeigu automobilio „Audi A4 Avant“ vairuotoja G. A. būtų važiavusi neviršydama jai leistino 70 km/h greičio. Tikėtina, kad automobilio „Audi A4 Avant“ vairuotoja G. A. važiavo apie 105 -126 km/h greičiu, taip viršydama jai leistiną 70 km/h greitį, dėl ko neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su lenkiamuoju į kairę judėjusiu mopedu „Yamaha MBK“, kas techniniu požiūriu taip pat sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.

5211.9. Nuteistosios gynėjas, abejodamas 2017 m. rugsėjo 26 d. specialisto V. L. išvados teisingumu, skiriant eismo įvykio ekspertizę prašė teismo pateikti specialistams klausimus dėl tinkamai ir teisingai šioje išvadoje nustatytos automobilio „Audi A4 Avant“ priekinės dešinės dalies deformacijos ir jos parametrų bei pagal juos atlikto tyrimo pagrįstumo. Dėl šių aplinkybių buvo atliktas tyrimas ir 2019 m. sausio 22 d. ekspertizės akte konstatuota, jog kampo tarp transporto priemonių nustatymas pagal jų liekamąsias deformacijas, kuriuo rėmėsi atlikdamas pirminį tyrimą specialistas V. L., yra metodologiškai pagrįstas. Transporto priemonės liekamosios deformacijos, jeigu jos yra pakankamai informatyvios, leidžia nustatyti kampą tarp transporto priemonių susidūrimo metu (t. 3, b. l. 36-50). Taigi, ekspertizę atlikę ekspertai patvirtino, kad 2017 m. rugsėjo 26 d. surašytos specialisto išvados yra paremtos faktiniais duomenis, o tyrimas atliktas nenukrypstant nuo taikomų metodų, todėl abejoti jų patikimumu bei objektyvumu teismui pagrįstai nebuvo jokio pagrindo.

5312. Apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas, kurio metu savo paaiškinimus pateikė ir į proceso dalyvių klausimus atsakė 2019 m. sausio 22 d. LTEC ekspertizės akto išvadą Nr. 111-1480(18) pasirašę ekspertai V. M. ir V. Š..

5412.1. E. V. M. paaiškino, kad savo pasirašytą išvadą tvirtina. Atsakydamas į gynybos klausimus, kodėl nebuvo naudojamas automobilio sparno deformacijos kampas ir kaip jis yra nustatytas 29,6 laipsnio, o naudojamas sąlyginis 18 laipsnių, ekspertas paaiškino, kad 18 laipsnių automobilio deformacijos kampas buvo nustatytas grafiniu būdu, nes pagal automobilio fotografijose matomas deformacijas buvo atvaizduota apytikslė deformacinė linija, kuri buvo uždėta ant automobilio brėžinio – projekcija ant viršaus ir prie jos buvo pridėtas motorolerio vaizdas, ir tokiu būdu nustatytas kampas. Ekspertizės metu automobilis nebuvo žiūrėtas, tyrimui pateiktų duomenų pakako klausimams atsakyti. Nurodė, kad nustatant susidūrimo kampą tarp transporto priemonių, kurių šonai nėra tiesi linija, reikia vertinti ir kitos transporto priemonės šono geometrinę formą ir tokiu būdu nustatyti kampą tarp transporto priemonių išeiginių ašių. Pažymėjo, kad toks duomuo, kaip automobilio sparno deformacijos kampas, skaičiavimo formulėse nėra naudojamas. Taip pat ekspertas paaiškino, kad jų tyrime nebuvo naudojamas 2017 m. gruodžio 15 d. eksperto V. M. konkrečiai nurodytas ir nustatytas deformacijos kampas, kadangi kito eksperto nustatytos aplinkybės nėra jo tyrimo objektas, be to, jis nežino, kokiu būdu ir kiek patikimai kitas ekspertas nustatė deformacijos kampą. Tą deformacijos kampą, kurį kitas specialistas, atlikdamas šią ekspertizę, nustatė iš pateiktose nuotraukose nurodytų sugadinimų. Sparnas buvo išsigaubęs, ir pagal tuos parametrus buvo atvaizduota tikėtina deformacijos linija. Paaiškino, kad nėra garantijos, jog privatus ekspertas, fotografuodamas automobilį iš viršaus, laikėsi statmeno kampo, t. y. kad fotoaparato optinė ašis yra statmena fotografuojamam objektui. Fotografuojamas erdvinis objektas, liniuotę padedant ant žemės, o ne deformacijos lygyje. Būtent dėl šių priežasčių, eksperto manymu, toks fotografavimo būdu nustatytas kampas yra nepakankamai tikslus, ir todėl sukėlė abejonių. Jo vertinimu, privataus eksperto 2017 m. gruodžio 15 d. išvadoje, su kuris jis susipažino, kampas nustatytas be jokių skaičiavimų, tiesiog pridėjus liniuotę ir po to matlankiu nustatant kampą. Dėl nuovažos šlaito kampo nustatymo ekspertas paaiškino, kad jis buvo nustatytas vizualiai. Dėl šio parametro korekcijos galutinis skaičiavimo rezultatas pakistų labai nedaug, nes jis yra vienas iš daugelio parametrų, pagal kuriuos buvo skaičiuojamas automobilio greitis, procentaliai jis nėra labai svarus. Nurodė, kad būtent kinetinės energijos dalis, kuri buvo sunaudota automobiliui perskristi per nuovažos šlaitą, tai viena iš dalių, apskaičiuota buvo mažinant reikšmes, kad būtų gautas mažesnis greitis. Dėl automobilio greičio nustatymo, taikant pėsčiojo bloškimo greičio skaičiavimo metodiką, su kuo kategoriškai nesutiko gynyba, remdamasi V. M. pozicija, kad ši metodika buvo taikyta ydingai, nes situacija visiškai neatitinka tos, pagal kurią būtų galima taikyti šią metodiką, ekspertas V. M. paaiškino, kad ta metodika buvo taikoma dėl to, jog ant motorolerio sėdintis asmuo, jo svorio centras yra panašiame aukštyje, kaip ir stovinčio. Buvo bandoma nustatyti automobilio orientacinį judėjimo greitį trimis būdais: pagal abiejų transporto priemonių įveiktus atstumas po eismo įvykio, pagal kūno nubloškimą vieno iš mopedu važiavusių asmenų ir dar, siekiant pasitikslinti, iš literatūros buvo įdėtas grafikas pagal kūno nubloškimą maždaug koks yra automobilio judėjimo greitis. Pagal visus turimus ir nustatytus duomenis buvo detalizuota mopedo ir automobilio suartėjimo eiga. Mopedo padėtis jo manevravimo metu, pavaizduoto ekspertizės akto 13 paveikslėlyje, yra nustatyta tikėtina padėtis susidūrimo metu, t. y. prieš pat susidūrimą, ir buvo modeliuojama tikėtina mopedo judėjimo trajektorija tam, kad patekti į šią padėtį, laikant, kad prieš pasukant į kairę mopedo vairuotojas buvo pasitraukęs prie pat kelio važiuojamosios dalies dešinės pusės kairio krašto, kaip numato kelių eismo taisyklės. Buvo duota tikėtina, o ne kategoriška išvada, kuri liečia vairuotojos galimybę išvengti eismo įvykio kilimo, nes transporto priemonės nebuvo rastos ir tirtos jų susidūrimo metu. Ekspertas patvirtino, kad visi nustatyti parametrai, tiek 18 laipsnių kampas tarp transporto priemonių ir automobilio greitis prieš susidūrimą, buvo skaičiuoti ir priimti pagrįstu tyrimu. Jokių išgalvotų duomenų ir parametrų, atliekant ekspertizę, nebuvo. Visi duomenys, pagal kuriuos buvo atliekamas tyrimas, yra smulkiai aprašyti ekspertizės akto aprašomojoje dalyje. Buvo atliekamas trasologinis tyrimas, buvo tiriami pėdsakai, kurie susiformavo įvykio vietoje ir kelyje, ir už kelio ribų, buvo žiūrima filmuota medžiaga ir kiekvieną kartą žiūrima su tikslu, kad nustatyti padėtis. Visi tie darbo rezultatai sudėti ekspertizės akte. Teiginiai, kad kažkokie duomenys išgalvoti, neatitinka ekspertizės turinio.

5512.2. E. V. Š. paaiškino, kad savo pasirašytą išvadą tvirtina. Į nuteistosios G. A. gynėjo klausimus parodė, kad metodologija, kuri buvo panaudota toje specialisto išvadoje nustatant padėtį, tai visų pirma deformacijos kampas ir transporto priemonių padėtys susidūrimo metu, yra du skirtingi dalykai. Apie deformacijos kampą ir apie susidūrimo kampą galima kalbėti tuo atveju, kai automobilis, važiuodamas 45 laipsnių kampu atsitrenkia į sieną. Šiuo atveju mopedo nei kairys šonas, nei dešinys šonas neturi vientisos ištisinės plokštumos. Kontakto metu į kitą transporto priemonę susidaro įvairios krypties apimties deformacijos, sprendžiant į kokias konkrečiai dalis atsitrenkė susidūrimo metu. Pasiremti kažkokiu matavimu ir nustatyti, gaunat deformacijų plokštumą, kada kalba apie susidūrimą ne su vienalyte plokštuma, o su kita transporto priemone, ir vien tik tuo remiantis nustatyti transporto priemonių tarpusavio padėtis, negalima. E. V. Šakėno vertinimu, nepriklausomo eksperto išvados buvo daromos hipotetinės ir klaidingai nustatytomis aplinkybėmis bei išgalvotais išeitiniais duomenimis. Tuo tarpu jis ir kitas ekspertas, duodami savo išvadas, rėmėsi objektyviais duomenimis, kurie yra užfiksuoti tyrimui pateiktoje medžiagoje. Atlikdami skaičiavimus, jie taikė ekspertinėje praktikoje naudojamas metodikas ir ekspertinėje praktikoje nustatytus parametrus. Kad atsakyti į pateiktus klausimus, yra paimami tie duomenys, kurie yra tyrimui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Šiuo atveju, kas buvo užfiksuota eismo įvykio vietoje, transporto priemonių sugadinimai, visi pėdsakai, nukentėjusiųjų ir transporto priemonių padėtys po eismo įvykio, kokia apimtimi ir kur lokalizuoti sugadinimai, o atliekant skaičiavimą greičio nustatymui buvo paimtos tos formulės, kurios naudojamos ekspertinėje praktikoje su ekspertinėje praktikoje nustatytais parametrais. Patvirtino V. M. paaiškinimus dėl nuovažos, kad šlaito kampas ekspertizės metu buvo nustatytas vizualiai, pagal tyrimui pateiktas nuotraukas. Jeigu turėtų duomenis, kad automobilio deformacijos kampas yra didesnis nei nustatyta vizualiai, jo nuomone, ekspertizės išvados nesikeistų. Jeigu transporto priemonė, sakykime mopedas, buvo pasisukęs 18 laipsnių kampu ar 22 laipsnių kampu, ar iki 18 laipsnių kampu, čia yra tik detalė, bet šiuo atveju, nagrinėjant situaciją, jos neturi reikšmės lygiai taip pat, kaip apskaičiuojant automobilio greitį atsitrenkimo į šlaitą metu, tas kampas 30 ar 40 neturi didelės reikšmės. Lygiai tas pats ir dėl kampo, dėl kurio kilo ginčas, nes tai neturi esminės reikšmės išvadai ir tų aplinkybių vertinimui.

5612.3. Nors apeliantas skunde siekia įtikinti apeliacinės instancijos teismą, kad tiek LTEC 2017 m. rugsėjo 26 d. specialisto V. L. išvada, tiek 2019 m. sausio 22 d. ekspertizės akto išvados, kuriomis pirmosios instancijos teismas rėmėsi kaip patikimais įrodymais, padarytos remiantis klaidingais, išgalvotais ir išeitiniais duomenimis, kad tyrimui buvo naudojami byloje nesantys duomenys ir jie moksliškai niekaip nebuvo pagrįsti, dėl ko nepagrįstai ir dirbtinai buvo padidintas susidūrusių transporto priemonių greitis, teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka. Priešingai, pirmosios instancijos teismas lygino ir vertino Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktą su byloje pateiktomis šio centro specialistų bei gynybos pateikto nepriklausomo eksperto atlikto tyrimo išvadomis, be to, šiuos rašytinius duomenis vertino remdamasis išvadas pasirašiusių specialistų paaiškinimais, duotais teismo posėdyje, bei nukentėjusiosios D. J. (įvykio metu – A.), liudytojų T. K. bei E. K. parodymais, ir vadovavosi jais tiek, kiek jie neprieštaravo byloje surinktų įrodymų visumai. Teisėjų kolegija, išanalizavus aukščiau aptartus rašytinius įrodymus bei LTEC specialisto V. L. ir ekspertų V. M. bei V. Š. paaiškinimus, konstatuoja, kad kiekvieną išvadoje padarytą matavimą bei nustatytą parametrą jie pagrindė detaliu ir argumentuotu paaiškinimu, nurodė, kokiomis rekomendacijomis ir formulėmis rėmėsi, atlikdami skaičiavimus, išsamiai atsakė į visus proceso dalyvių klausimus, argumentuotai ir detaliai paaiškino, dėl ko abejoja ir tinkama metodika nepagrįsta laiko nepriklausomo eksperto V. M. pateiktą tyrimo išvadą.

5712.4. Teisėjų kolegija sprendžia, kad būtent eksperto V. M. išvada nėra pakankamai informatyvi ir objektyvi, kad turėtų įrodomąją galią. Be to, pirmosios instancijos teismo posėdyje V. M. kritikavo specialisto V. L. duotą išvadą, teigdamas, kad dėl ydingos tyrimo metodikos neteisingai atlikti automobilio greičio bei kiti paskaičiavimai, tačiau savo išvados nesugebėjo argumentuotai pagrįsti, tik deklaratyviai paaiškino, kad šiuo atveju naudojama klasikinė eismo įvykio metodika, kad jo tyrimo metu gautais paskaičiavimais automobilis judėjo ne didesniu nei 100 km/h greičiu, kad buvo nustatyta, jog mopedo manevras išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą užtruko ne daugiau, kaip vieną sekundę, ir kad, remiantis laiko ir atstumo parametrais matoma, kad iki susidūrimo vietos automobiliui sustabdyti nebuvo techninės galimybės tiek važiuojant 100 km/h, tiek ir 70 km/h greičiu. Konsultacinę išvadą paneigia tiek LTEC 2017 m. rugsėjo 26 d. specialisto V. L. išvada, tiek 2019 m. sausio 22 d. ekspertizės akto išvada, tiek ir kiti byloje ištirti įrodymai: nukentėjusiosios D. J. (buv. A.), liudytojų E. K., T. K. parodymai apie žymiai viršytą G. A. vairuoto automobilio greitį, bylos rašytiniai įrodymai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo V. M. pateikta išvada. Be to, pažymėtina, tą pripažino ir gynyba, kad šio eksperto papildomoje, 2018 m. birželio 19 d. išvadoje buvo konstatuota, kad judant pradiniu greičiu 70 km/h, esant 5 procentų įkalnei ir akseleruojant 75 procentų intensyvumu, transporto priemonė galėjo maksimaliai pasiekti 107 km/h greitį, t. y., šie duomenys sutapo su LTEC 2019 m. sausio 22 d. išvada, jog G. A. susidūrimo metu galėjo važiuoti ne mažesniu kaip 105 – 108 km/h greičiu.

5812.5. Visiškai nepagrįstas skundo argumentas, kad nuteistoji pažeidė tik jai, kaip pradedančiajai vairuotojai, taikomą specialų KET reikalavimą neviršyti 70 km/h greičio, bet nepažeidė bendrojo KET reikalavimo neviršyti 90 km/h greičio, ir tai niekaip negalėtų būti priežastis, lėmusi eismo įvykio kilimą. Visų pirma, pažymėtina, kad nuteistoji nebuvo patyrusi vairuotoja, teisę vairuoti transporto priemones ji turėjo tik apie 5 mėnesius, todėl ir negalėjo važiuoti didesniu nei 70 km/h greičiu, ir būtent dėl to byloje pagrįstai buvo nustatyta, kad ji leistiną greitį viršijo žymiai – nuo leistino iki 70 km/h iki ne mažesnio nei 105 km/h greičio bei galimai 126 km/h, kaip buvo nustatyta ekspertizės išvadoje, kas jai, kaip pradedančiajai vairuotojai, turėjo didesnės įtakos tiriamoje situacijoje valdant padidinto pavojaus šaltinį.

5912.6. Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, buvo šališkas. Nagrinėjamos bylos duomenys nesudaro pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinę nuomonę ir neužtikrino proceso objektyvumo. Tokių argumentuotų ir konkrečiais faktais pagrįstų duomenų nenurodė ir apeliantas. Tai, kad teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, paremtą duomenų visumos analize, o ne taip, kaip norėtų gynybos pusė, ir padarė kitokias išvadas bei priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi nuteistoji ir jos gynėjas, savaime nereiškia, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas ar teismas padarė esminius BPK pažeidimus.

6012.7. Iš bylos medžiagos matyti, kad proceso metu nebuvo ribojama teisė į gynybą, byla buvo nagrinėjama laikantis rungimosi principo – nuteistoji ir jos gynėjas teikė įvairius dokumentus, kuriuos teismas pridėjo prie bylos medžiagos, taip pat reiškė prašymus, dalis kurių buvo patenkinta, o kita dalis – motyvuotai atmesta. Siekis, kad byloje esantys duomenys būtų vertinami taip, kaip subjektyviai juos vertina apeliantas, nesudaro pagrindo išvadai, kad priešingos apylinkės teismo išvados yra pagrįstos prielaidomis, ar kad toks vertinimas rodo teismo šališkumą. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad kaip tik gynybos argumentai dėl LTEC specialisto ir ekspertizės akto išvados nepagrįstumo, išdėstyti apeliaciniame skunde, neturi jokio faktinio pagrindo, yra deklaratyvūs. Todėl skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vertinant visus atliktus byloje specialius, mokslinėmis žiniomis pagrįstus, tyrimus kaip įrodymų visetą, o ne kiekvieną atskirai, teismas laiko nustatytu ir įrodytu, jog abiejų įvykyje dalyvavusių transporto priemonių vairuotojų padaryti KET pažeidimai lėmė padarinių atsiradimą.

6113. Apeliacinės instancijos teismui ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, nekilo jokių abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, o būtent, kad G. A., neatsargiai vairuodama automobilį „Audi A4 Avant“, valstybinis numeris ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 127 p. bei iki 2018-11-01 galiojusios KET redakcijos 134 p. reikalavimus – vairuodama automobilį, nesilaikė visų būtinų eismo dalyviui atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, jų turtui, nepasirinko saugaus ir leistino važiavimo greičio, kad galėtų saugiai valdyti automobilį, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, būdama pradedančioji vairuotoja, žymiai viršijo leistiną 70 km/h greitį, važiavo ne mažesniu nei 105 km/h greičiu, tuo apsunkindama savalaikį reagavimą bei efektyvų vairuojamos transporto priemonės valdymą į galimas kliūtis kelyje, lenkė ta pačia kryptimi važiavusį mopedą „Yamaha MBK“, kurį vairavo L. K., ir, šiam pradėjus kairio posūkio manevrą, dėl per didelio greičio negalėjo suvaldyti savo vairuojamos transporto priemonės, laiku sustoti, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota automobilio „Audi A4 Avant“ keleivė D. A., ir žuvo mopedo „Yamaha MBK“ vairuotojas L. K. bei keleivis M. A..

6214. Remiantis aukščiau aptartu, nepagrįstu laikytinas ir apeliacinio skundo teiginys, kad G. A. BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytus padarinius sukėlė be kaltės. Nusikalstama veika, kuria pažeidžiamos kelių transporto eismo saugumo taisyklės, padaroma neatsargia kaltės forma, dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis), nustačius subjektyviojo požymio buvimą, tai yra, kad kaltininkas nors ir nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Baudžiamoji atsakomybė už Kelių eismo taisykles pažeidžiančius kaltus veiksmus pagal BK 281 straipsnį kyla, kai jie priežastiniu ryšiu susiję su šiame straipsnyje nurodytais padariniais. Šis nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis konstatuojamas tuo atveju, kai būtent kaltininko (vairuotojo) padarytas KET pažeidimas lemia padarinių atsiradimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad įvertinus surinktų įrodymų visumą, nustatyta, kad G. A., vairuodama transporto priemonę, kuri yra padidinto pavojaus šaltinis, neįvertino savo asmeninių savybių, kad teisę vairuoti transporto priemones buvo įgijusi visiškai neseniai (vos 5 mėnesius), dėl ko neturėjo pakankamų įgūdžių, taip pat neįvertinusi objektyvių aplinkybių, t. y. oro sąlygų, nes automobilį vairavo lyjant lietui, kas taip pat apsunkina vairavimo sąlygas, taigi, buvo neatidi ir neatsargi, pažeidė KET reikalavimus ir tai lėmė eismo įvykį, nes ženkliai viršydama ne tik jai, kaip jaunai vairuotojai leistiną greitį, bet ir leistiną greitį tame kelio ruože, neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su lenkiamuoju į kairę judėjusiu mopedu, kas techniniu požiūriu taip pat sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Įvertinus šiuos aptartus įrodymus, nekyla abejonių, kad G. A. pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota automobilio keleivė ir žuvo du žmonės. Tarp kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimų ir kilusių pasekmių –nesunkaus kito žmogaus sveikatos sutrikdymo ir dviejų žmonių žūties – yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltės dėl jai inkriminuoto nusikaltimo patvirtinimui duomenų pakanka, G. A. veiksmai pagal BK 281 straipsnio 5 dalį kvalifikuoti tinkamai, atitinka šio nusikaltimo požymius, o apeliacinio skundo argumentai prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms arba yra tik subjektyvaus ir gynybinio pobūdžio.

63Dėl paskirtos bausmės

6415.

65Skunde nuteistosios gynėjas nepagrįstai teigia, kad skiriant G. A. bausmę, buvo pažeistos bausmių skyrimo taisyklės ir teismų praktika. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą ir skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad apylinkės teismas laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, teisingai įvertino ir nuteistosios asmenybę bei kitas aplinkybes ir parinko tinkamą bausmę.

6615.1. Už BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikaltimą asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Skirdamas G. A. bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino, kad ji padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau jo padariniai labai sunkūs ir negrįžtami – žuvo du žmonės. Teismas nenustatė G. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe buvo pripažinta itin rizikingas nukentėjusiųjų elgesys, turėjęs įtakos nagrinėjamos veikos padarymui. Teismas atsižvelgė į nuteistosios asmenybę charakterizuojančius duomenis, kad ji ankščiau neteista, administracine tvarka nebausta, mokosi, charakterizuojama teigiamai. Parinkdamas bausmės dydį, teismas atsižvelgė į visas aukščiau paminėtas aplinkybes ir skyrė nuteistajai artimą sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmę – ketverius metus (laisvės atėmimo bausmės vidurkis šiuo atveju yra ketveri metai, vienas mėnuo ir penkiolika dienų). Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti, ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju konstatuojama, kad G. A. parinktas bausmės dydis nelaikytinas aiškiai per griežta bausme, ji paskirta, nepažeidžiant bausmių skyrimą reglamentuojančių įstatymo reikalavimų.

6715.2. Pagal teismų praktiką laikomasi nuomonės, kad, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, kad ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų veikų, atsiprašo nukentėjusiųjų, atlygina padarytą žalą. Taigi, šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42/2012). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą taikyti G. A. bausmės vykdymo atidėjimą. Kaip minėta, jos padarytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių, ji administracine tvarka nebausta, nusikalto pirmą kartą, charakterizuojama teigiamai, todėl teismui buvo pakankamas pagrindas manyti, jog paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistosios neizoliuojant nuo visuomenės. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovavosi ne tik pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nurodytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, taigi, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

68Dėl civilinio ieškinio

6916. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad net ir esant pagrindui G. A. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį, ieškinio nukentėjusiesiems klausimas byloje išspręstas neteisingai. Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiųjų civilinis ieškinys buvo tenkintas iš dalies, žuvusiojo tėvams K. A. ir R. A. priteista po 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o seseriai D. J. priteista 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Tokios sumos buvo nustatytos atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes bei į teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose.

7016.1. Reikalavimas pareiškiant civilinį ieškinį atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą yra vienas iš pagrindinių asmens pažeistų teisių gynimo būdų. Siekiant užtikrinti asmenų, nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų padarymo, teises, baudžiamojo proceso įstatymas taip pat numato galimybę pareikšti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje. Vadovaujantis BPK 109 straipsnio nuostatomis, civilinis ieškinys nagrinėjamas baudžiamojoje byloje kartu su baudžiamąja byla, t. y. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu turi būti tiriami įrodymai ir dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, būtų padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai ar netinkamai pritaikytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste ir – CK) 6.250 straipsnio nuostatos bei nukrypta nuo teismų praktikos.

7116.2. Visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad neturtinės žalos dydžiai, be paties įvykio fakto, niekaip nebuvo įrodinėjami ir pagrindžiami. Nusistovėjusi ir nuosekli yra teismų praktika, pagal kurią asmens gyvybės atėmimo atveju nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu gali būti pripažintas šeimos narys ar artimasis giminaitis (iš jų – tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė), kiti asmenys), kuris turi teisę reikšti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-464/2005, 2K-4/2011, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-386/2012, 2K-431/2013, 2K-525/2013 ir kt.). Civiliniame ieškinyje nukentėjusieji nurodė, kad M. A. žūtis juos ypatingai giliai sukrėtė, įsivyravo depresyvios nuotaikos, pašlijo šeimos narių sveikata, šeima patyrė didžiulę netektį ir stresą, sūnaus ir brolio žūtis paliko pėdsaką visam gyvenimui, jo mirtis buvo netikėta, todėl skausmas yra ypač didelis ir komplikuotas. Nukentėjusioji D. J. tiesiogiai dalyvavo eismo įvykyje ir matė brolio žūtį, dėl to buvo labai sukrėsta, be to, ir pati buvo sužalota. Nuosprendį priėmusiam teismui pagrįstai nekilo abejonių, kad nukentėjusieji K. A. ir R. A. dėl sūnaus, o D. J. dėl brolio žūties patyrė didelius išgyvenimus, didelį sukrėtimą bei dvasinį skausmą. Jiems padaryta moralinė bei dvasinė skriauda tik dalinai gali būti įvertinta ir kompensuota materialiai. Teismas taip pat teisingai, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, nurodė, kad padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas, tarp jų ir materialinė kompensacija, negali atstoti, tačiau neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas.

7216.3. Nepagrįsti ir faktinių aplinkybių neatitinka ir kiti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į mopedo vairuotojo elgesį, nepagrįstai nenustatė G. A. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad ji kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, ir jos taip pat neįvertino. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas įvertino ne tik kaltinamosios kaltę, bet ir žuvusiųjų veiksmus, t. y. pažymėjo, kad techniniu požiūriu eismo įvykio kilimą sąlygojo mopedo vairuotojo L. K. veiksmai, ir tai vertino kaip didelį neatsargumą, rizikingą elgesį, kuris turėjo įtakos pasekmių atsiradimui, todėl nurodė, jog būtų neteisinga visą atsakomybę taikyti tik žalą padariusiam asmeniui, nes protingo, rūpestingo, apdairaus ir atidaus elgesio standartas taikomas visiems asmenims, taip pat ir nukentėjusiajam (CK 6.264 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistosios parodymų turinį ir jų atitikimą byloje surinktų įrodymų visumai, visiškai pagrįstai sprendė, kad ji savo kaltės dėl pareikšto kaltinimo nepripažino, todėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nenustatė. Spręsdamas neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, teismas įvertino ir kitas svarbias aplinkybes, t. y. padaryto nusikaltimo pobūdį, kad ji padarė neatsargų nusikaltimą, kilusių padarinių nenorėjo ir jų nesiekė, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo blaivi, yra jauno amžiaus, taip pat kaltinamosios turtinę padėtį, kad ji nedirbanti, studentė. Šiame kontekste pažymėtina, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju, kaip jau minėta, yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-89-139/2016, 2K-294-303/2018, 2K-331-976/2018 ir kt.).

7316.4. Teisėjų kolegija nesutinka su skundo teiginiu, kad teismas nesivadovavo teismų praktika panašaus pobūdžio bylose ir priteisė neteisingas ir neadekvačias pinigines kompensacijas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti kad, siekdamas teisingo neturtinės žalos dydžio nustatymo, pirmosios instancijos teismas rėmėsi teismų praktikoje susiformavusia nuostata, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2 896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui), nuo 2 896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui ar motinai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K 539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013,2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188-648/2017). Taigi, iš paminėtos teismų praktikos matyti, kad šioje byloje nukentėjusiesiems priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti neviršija maksimalių kitose, panašiose bylose priteistų sumų, o tai, kad teismas priėmė sprendimą priteistinas sumas nustatyti didesnes, nei bendras vidurkis pagal teismų praktiką, neduoda pagrindo išvadai, kad šia praktika nebuvo vadovautasi ar į ją visiškai nebuvo atsižvelgta. Aptartų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydžius, nenukrypo nuo įstatymo nuostatų ir susiklosčiusios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos priteisiant neturtinės žalos dydį panašaus pobūdžio eismo įvykio bylose ir tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, priteista piniginė kompensacija nukentėjusiųjų patirtai neturtinei žalai atlyginti nėra aiškiai per didelė, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl apeliacinis skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažinimo netenkinamas.

7417. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, susijusius su turtinės žalos fakto bei dydžio nustatymu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė nukentėjusiosios A. K. civilinio ieškinio dėl patirtos turtinės žalos pagrįstumo klausimą.

7517.1. Siekiant užtikrinti asmenų, nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų padarymo, teises, baudžiamojo proceso įstatymas taip pat numato galimybę pareikšti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje. BPK 109 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys nagrinėjamas baudžiamojoje byloje kartu su baudžiamąja byla, t. y. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu turi būti tiriami įrodymai ir dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusioji, žuvusiojo L. K. mama A. K. civiliniame ieškinyje prašo priteisti 6780 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 105). Nurodė, kad laidojimo išlaidos sudaro 1700 Eur, išlaidos, susijusios su kapaviete - 5080 Eur. Nukentėjusioji prie civilinio ieškinio, ir vėliau, bylą nagrinėjant teisme, nepateikė šias jos nurodytas sumas patvirtinančių dokumentų. Nepaisant to, teismas padarė išvadą, jog A. K. kilusi turtinė žala yra pagrįsta ir įrodyta, todėl jos ieškinys tenkintas visiškai ir jai priteista visa prašoma 6780 Eur turtinės žalos suma. Iš civilinio atsakovo AB „( - )“ A. K. priteista 4539,20 Eur turtinė žala (1539,44 Eur laidojimo išlaidų ir 3000,00 Eur kapo sutvarkymo išlaidų) ir iš civilinės atsakovės G. A. A. K. priteista 2240,56 Eur turtinė žala (160,56 Eur laidojimo išlaidų ir 2080,00 Eur kapo sutvarkymo išlaidų).

7617.2. Civilinis atsakovas AB „( - )“ nurodė, kad nepaisant to, jog nėra tai patvirtinančių dokumentų, jie pasiruošęs L. K. artimiesiems atlyginti išlaidas, susijusias su žuvusiojo laidojimu bei kapo sutvarkymu, atsižvelgiant į vidutines kapo sutvarkymo išlaidas ir teismų praktikoje priteisiamas sumas, t. y., laidojimo išlaidų 1539,44 Eur ir kapo sutvarkymui – 3000 Eur (t. 2, b. l. 146, 148, 179). Teisėjų kolegijos vertinimu, teismui priėmus sprendimą iš civilinio atsakovo AB „( - )“ priteisti nukentėjusiajai A. K. pagal teismų praktiką apskaičiuotas sumas, susijusias su laidotuvėmis ir kapo priežiūra, likusi neatlyginta civiliniame ieškinyje nurodyta turtinės žalos dalis, kuri nebuvo pagrįsta jokiais dokumentais, visiškai be pagrindo, nemotyvuotai buvo priteista iš G. A., todėl ši nuosprendžio dalis keistina (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

7718.

78Įvertinus aptartą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. nuosprendis dėl G. A. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, ir jai paskirtos bausmės yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, todėl keisti jį ar naikinti apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra, tačiau nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

79Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

80nuteistosios G. A. gynėjo advokato Nerijaus Plėdžio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

81Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. gegužės 3 d. nuosprendį pakeisti.

82Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš civilinio atsakovo G. A. A. K. priteista 2240,56 Eur turtinės žalos (160,56 Eur laidojimo ir 2080,00 Eur kapo sutvarkymo) atlyginimo.

83Kitą Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

84Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, G. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės... 4. G. A. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis... 5. G. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti... 6. Civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies.... 7. Iš civilinio atsakovo AB „( - )“ K. A. ir R. A. lygiomis dalimis priteista... 8. Iš civilinio atsakovo AB „( - )“ A. K. priteista 4539,20 Eur turtinės... 9. Iš civilinio atsakovo G. A. A. K. priteista 2240,56 Eur turtinės... 10. Iš civilinio atsakovo AB „( - )“ priteista nusikaltimu padarytai... 11. Iš civilinio atsakovo G. A. priteista nusikaltimu padarytai neturtinei žalai... 12. Iš G. A. Lietuvos teismo ekspertizės centro naudai priteista 23,74 eurų... 13. Teisėjų kolegija... 14. 1.... 15. G. A. nuteista už tai, kad, vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė... 16. 2.... 17. Marijampolės apylinkės teismo apkaltinamajame nuosprendyje konstatuota, kad... 18. 3.... 19. Apeliaciniame skunde nuteistosios G. A. gynėjas advokatas Nerijus Plėdys... 20. 3.1.... 21. Skunde advokatas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 22. 3.2.... 23. Gynėjo manymu, nepagrįstą G. A. nuteisimą nulėmė Lietuvos teismo... 24. 3.3.... 25. Skundo autoriaus teigimu, į bylą pateikta paskutinė LTEC ekspertizės... 26. 3.4.... 27. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nepriklausomam ekspertui peržiūrėjus ir... 28. 3.5.... 29. Apibendrindamas skundo argumentus dėl LTEC išvadų nepatikimumo, nuteistosios... 30. 3.6.... 31. Skundo autoriaus teigimu, G. A. BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytus padarinius... 32. 3.7.... 33. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su turtinės ir neturinės žalos... 34. 3.8.... 35. Tais pačiais argumentais skundžiama ir nuteistajai paskirta bausmė, kuri,... 36. 4. Teismo posėdžio metu nuteistosios gynėjas advokatas Nerijus Plėdys... 37. 5. Nuteistosios G. A. gynėjo advokato Nerijaus Plėdžio apeliacinis skundas... 38. 6. Nuteistosios advokatas apeliaciniame skunde ginčija G. A. kaltę dėl jai... 39. 7. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios... 40. 8. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK... 41. 9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų... 42. 10. Byloje nustatytų faktinių duomenų visuma buvo nustatyta, kad eismo... 43. 11. Šioje byloje nekilo ginčo dėl to, kad techniniu požiūriu tiriamo eismo... 44. 11.1. Nesutiktina su apelianto skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos... 45. 11.2. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas,... 46. 11.3. Ikiteisminio tyrimo metu byloje 2017 m. rugsėjo 26 d. buvo pateikta... 47. 11.4. Kaip matyti iš bylos medžiagos, gynyba pateikė UAB „( - )“ 2017 m.... 48. 11.5. Pirmosios instancijos teisme apklaustas specialistas V. L. pilnai... 49. 11.6. UAB „( - )“ atliktą išvadą pateikęs V. M., apklaustas pirmosios... 50. 11.7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktas išvadas ir jas... 51. 11.8. Iš 2019 m. sausio 22 d. LTEC ekspertizės akte Nr. 111-1480(18)... 52. 11.9. Nuteistosios gynėjas, abejodamas 2017 m. rugsėjo 26 d. specialisto V.... 53. 12. Apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas,... 54. 12.1. E. V. M. paaiškino, kad savo pasirašytą išvadą tvirtina. Atsakydamas... 55. 12.2. E. V. Š. paaiškino, kad savo pasirašytą išvadą tvirtina. Į... 56. 12.3. Nors apeliantas skunde siekia įtikinti apeliacinės instancijos teismą,... 57. 12.4. Teisėjų kolegija sprendžia, kad būtent eksperto V. M. išvada nėra... 58. 12.5. Visiškai nepagrįstas skundo argumentas, kad nuteistoji pažeidė tik... 59. 12.6. Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir... 60. 12.7. Iš bylos medžiagos matyti, kad proceso metu nebuvo ribojama teisė į... 61. 13. Apeliacinės instancijos teismui ištyrus ir įvertinus byloje surinktus... 62. 14. Remiantis aukščiau aptartu, nepagrįstu laikytinas ir apeliacinio skundo... 63. Dėl paskirtos bausmės... 64. 15.... 65. Skunde nuteistosios gynėjas nepagrįstai teigia, kad skiriant G. A. bausmę,... 66. 15.1. Už BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikaltimą asmuo baudžiamas... 67. 15.2. Pagal teismų praktiką laikomasi nuomonės, kad, teismui sprendžiant... 68. Dėl civilinio ieškinio ... 69. 16. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad net ir esant pagrindui G. A.... 70. 16.1. Reikalavimas pareiškiant civilinį ieškinį atlyginti neteisėtais... 71. 16.2. Visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad neturtinės... 72. 16.3. Nepagrįsti ir faktinių aplinkybių neatitinka ir kiti apeliacinio... 73. 16.4. Teisėjų kolegija nesutinka su skundo teiginiu, kad teismas nesivadovavo... 74. 17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi byloje... 75. 17.1. Siekiant užtikrinti asmenų, nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų... 76. 17.2. Civilinis atsakovas AB „( - )“ nurodė, kad nepaisant to, jog nėra... 77. 18.... 78. Įvertinus aptartą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Marijampolės... 79. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos... 80. nuteistosios G. A. gynėjo advokato Nerijaus Plėdžio apeliacinį skundą... 81. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. gegužės 3 d.... 82. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš civilinio atsakovo G. A. A. K.... 83. Kitą Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. nuosprendžio... 84. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos....