Byla 1A-358-150/2015
Dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo O. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 5 ir 9 punktuose, 180 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, bei nuteistas:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Mickevičienės, teisėjų Reginos Gaudutienės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui, nuteistųjų E. S. ir O. J. gynėjams advokatams Reginai Atkočaitienei, Kristinai Sandaraitei-Butvilienei ir Jonui Jasiulevičiui,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo O. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 5 ir 9 punktuose, 180 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, bei nuteistas:

3pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 5 ir 9 punktus – laisvės atėmimu 9 metams;

4pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 4 metams;

5pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams;

6pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams.

7Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir O. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

8Iš E. S., O. J. ir O. K. solidariai priteista atlyginti:

9nukentėjusiajai N. V. 8 610 Lt (2 493 EUR) turtinę žalą ir 50 000 Lt (14 481 EUR) neturtinę žalą;

10nukentėjusiajam A. G. 7 000 Lt (2 027 EUR) turtinę žalą ir 50 000 Lt (14 481 EUR) neturtinę žalą;

11civilinei ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 31 842 Lt (9 222 EUR) turėtų P. G. gydymo išlaidų.

12Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu E. S. ir O. K. taip pat nuteisti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 5 ir 9 punktus, 180 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, E. S. – dar ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, tačiau nuosprendis dėl jų apeliacine tvarka neskundžiamas.

13Teisėjų kolegija, išklausiusi pranešimą ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

14O. J. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su E. S. ir O. K., turėdami vieningą tyčią, padarė plėšimą įsibraudami į patalpą, iš savanaudiškų paskatų nužudė du bejėgiškos būklės žmones ir neteisėtai įgijo bei laikė mokėjimo instrumentą, o būtent:

15O. J. kartu su E. S. ir O. K. 2013 m. rugsėjo 12 d., apie 23 val., veikdami bendrininkų grupe, iš anksto susitarę ir turėdami tikslą įsibrauti į patalpą bei pagrobti svetimą turtą, visi per langą įsibrovė į J. A. M. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį Jurbarko rajone, ( - ) sen., ( - ) k., ( - ), patekę į namą, bendrais veiksmais sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių į galvos sritį kambaryje lovoje gulėjusiam ir miegojusiam, todėl neturėjusiam galimybės gintis P. G., šiais veiksmais padarė P. G. odos nubrozdinimą kairiame antakyje, poodines kraujosruvas kairiame skruoste, kairiame smilkinyje, akių vokuose, kairiame žande, dešiniame antakyje, pereinat į dešinį skruostą ir dešinį žandą, kraujosruvą po dešinės akies obuolio jungine, minkštųjų audinių kraujosruvas žanduose, dešiniame antakyje, kraujosruvas smilkininiuose raumenyse, pogleivio kraujosruvas apatinėje lūpoje, kairio skruostikaulio lanko bei nosies kaulo lūžius, sunkią galvos smegenų taumą su kraujo išsiliejimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu smilkininėse-momeninėse skiltyse abipus ir dešinėje pakaušinėje skiltyje, kaktinių smegenų skilčių bei dešinio smegenėlių pusrutulio sumušimą, kraujo išsiliejimą į smegenų skilvelius ir bazalines cisternas, kas kompilkavosi abipusėmis higromomis, okuliozine galvos smegenų vandene, galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu, plaučių uždegimu, progresuojančiu poliorganiniu, foraminaliniu kamieno strigimu ir koma, dėl ko P. G. 2013 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose mirė.

16O. J. kartu su E. S. ir O. K., tęsdami nusikalstamą veiką, sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į galvos sritį antrame to paties namo kambaryje lovoje gulėjusiam ir miegojusiam, todėl neturėjusiam galimybės gintis J. A. M., šiais veiksmais padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas akių vokuose, veido sumušimą, kompleksinį dešinio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžimą, galvos smegenų sukrėtimą, smegenų skysčio susikaupimą po kietuoju galvos smegnų dangalu apie dešinį galvos smegenų pusrutulį, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, kairių galūnių pareze, higroma po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio pusrutulio srityje, po kurios J. A. M. sveikatos būklė nuolat blogėjo, išsivystė kūno išsekimas, kraujotakos-kvėpavimo nepakankamumas, dėl ko J. A. M. 2014 m. vasario 13 d. K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje mirė.

17O. J. kartu su E. S. ir O. K., tęsdami nusikalstamą veiką, bendrais veiksmais apieškojo namo patalpas ir baldus ieškodami pinigų ir vertingų daiktų, tačiau jų neradę pagrobė J. A. M. elektroninę mokėjimo priemonę – „DnB banko“ kortelę „VISA ELECTRON“ Nr. ( - ) ir neteisėtai laikė ją iki 2013 m. rugsėjo 19 d. bendrininko E. S. namuose, esančiuose Jurbarko r., ( - ) sen., ( - ) k., ( - ), kol policijos pareigūnai paėmė elektroinę mokėjimo priemonę atliekant E. S. parodymų patikrinimą vietoje.

18O. J. šiais savo veiksmais padarė nusikaltimus, numatytus BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 5 ir 9 punktuose, 180 straipsnio 2 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje.

19Be to, O. J. nuteistas už tai, kad jis kartu su E. S. 2013 m. rugsėjo 12 d., apie 22 val., veikdami bendrininkų grupe, iš anksto susitarę ir turėdami tikslą įsibrauti į patalpą bei pagrobti svetimą turtą, abu per duris įsibrovė į E (duomenys pakeisti) kultūros centro ( - ) skyrių, esantį Jurbarko r., ( - ) sen. ir k., apieškojo visas patalpas ieškodami aparatūros, tačiau jos neradę pasišalino, t. y. nebaigė nusikalstamos veikos dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių.

20O. J. šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

21Nuteistasis O. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 5 ir 9 punktuose, 180 straipsnio 2 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, bei šioje dalyje priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

22Nuteistasis teigia, kad teismas neobjektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, vienašališkai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė prielaidomis pagrįstą nuosprendį.

23O. J. apeliaciniame skunde cituoja savo parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bei teigia, kad jis teisme bandė paaiškinti, jog jis, bijodamas susidorojimo, sutiko eiti su E. S. ir O. K. tik apvogti J. A. M. priklausantį gyvenamąjį namą. O. J. buvo užtikrintas, kad smurtas nebus naudojamas, tačiau E. S. apgavo apeliantą ir savo iniciatyva, pažeisdamas susitarimą padaryti vagystę, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius. Tokiu būdu E. S. įvykdė ekscesą, už kurį O. J. negali atsakyti. Teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, neatsižvelgė į tokius apelianto duotus parodymus, o rėmėsi jo pirminiais parodymais ikiteisminiame tyrime. Pasak O. J., jis pirmą kartą pateko į areštinę, buvo morališkai sugniuždytas, patyrė policijos darbuotojų psichologinį smurtą, todėl jis prisipažino, kad vieną kartą sudavė J. A. M., tačiau nepataikė į jį. Teismas, nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes, nepagrįstai rėmėsi E. S. ir O. K. parodymais. E. S. daug kartų davė parodymus ikiteisminiame tyrime. O. J. nuomone, teisingiausi yra E. S. pirminiai parodymai, kad šis buvo labai girtas ir tiksliai neatsiminė fizinio smurto naudojimo aplinkybių. Vėlesnėse apklausose E. S. pradėjo atsiminti vis naujas aplinkybes, detalizuodamas suduotų smūgių skaičių ir dalį savo kaltės versdamas apeliantui. O. K. ikiteisminiame tyrime keletą kartų keitė parodymus, iš pradžių teigdamas, kad jis dalyvavo užpuolant J. A. M. ir P. G., po to jau neigdamas šią aplinkybę. O. J. tvirtina, kad jis savo pirminiuose parodymuose taip pat buvo priverstas pasakyti, jog O. K. nedalyvavo užpuolant J. A. M., nes apeliantui buvo nurodyta, kad taip reikia sakyti. Tik O. K. paskyrus kardomąją priemonę – suėmimą, O. J. išdrįso pasakyti teisybę.

24Nuteistojo teigimu, specialistų išvados Nr. M 905/13(02) ir G 416/13(10) dėl nukentėjusiųjų mirčių priežasčių neįrodo jo kaltės padarius inkriminuotus nusikaltimus. Be to, E. S., duodamas parodymus, paaiškino, kaip jis mušė rankomis ir spardė kojos keliu senyvo amžiaus žmones, todėl suduotų smūgių turėjo būti daugiau. Specialisto išvada Nr. S 281/13(01), kuri nurodo, jog ant O. J. sportinių kelnių rastas žmogaus kraujas sutampa su J. A. M. krauju, nepatvirtina, kad apeliantas mušė nukentėjusįjį. Pažymi, kad E. S. mušant J. A. M., O. J. stovėjo šalia ir prašė E. S. nedaryti tokių veiksmų, todėl nukentėjusiojo kraujas galėjo užtikšti ant nuteistojo kelnių ar jas sutepti. Specialisto išvadoje Nr. 11-3215(13), padarytoje dėl mikrodalelių (pluoštinių medžiagų) tyrimo, konstatuota, kad ant O. J. drabužių rasta pavienių raudonos spalvos akrilinių pluoštų, kurie yra vienodi su P. G. antklodės atitinkamais pluoštais. O. J. apeliaciniame skunde aiškina, kad jis, lipdamas per langą, galėjo tamsoje užgriūti ant lovos, kuri stovėjo po langu. Apibendrinęs visas minėtas specialistų išvadas, nuteistasis teigia, kad jos tik įrodo, jog apeliantas buvo J. A. M. priklausančiame gyvenamajame name. Tokiu būdu, pasak O. J., byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo kaltę padarius inkriminuotus nusikaltimus.

25Kitoje apeliacinio skundo dalyje nuteistasis ginčija nukentėjusiesiems priteistus civilinius ieškinius. Teigia, kad teismas, nuosprendyje formaliai apibrėžęs neturtinės žalos turinį, priteisė nukentėjusiesiems N. V. ir A. G. po 50 000 Lt neturtinės žalos, kita vertus, jie nepateikė jokių dokumentų iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų dėl pablogėjusios sveikatos ar gydymosi, kurį nulėmė artimųjų mirtis. N. V. buvo priteista 8 610 Lt turtinė žala, nors byloje nėra dokumentų, patvirtinančių jos patirtas išlaidas (pavyzdžiui, paminklo statymo sąmatos). Praėjus dvejiems metams po J. A. M. laidotuvių, jis yra palaidotas bendrame šeimos kape ir apie jo mirtį nėra jokio užrašo. Teismas atėmė iš prašytos priteisti turtinės žalos J. A. M. laidojimo pašalpą, tačiau to nepadarė su nukentėjusiojo dviejų mėnesių pensija, kurios gavimą patvirtino N. V. teisiamajame posėdyje. Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam P. G. taip pat priteista 7 000 Lt turtinė žala, neatėmus gautos laidojimo pašalpos ir nukentėjusiojo dviejų pensijų, tuo labiau kad tokio pobūdžio patirta žala nepatvirtinta jokiais bylos dokumentais. O. J. konstatuoja, kad teismas netinkamai išsprendė byloje pareikštus civilinius ieškinius.

26Teismo posėdyje bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nuteistojo O. J. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė nuteistojo O. J. apeliacinį skundą atmesti.

27Nuteistojo O. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas), taip pat netinkamai išspręstų byloje pareikštų civilinių ieškinių (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 4 punktas).

28Dėl O. J. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 5 ir 9 punktus, 180 straipsnio 2 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį

29Nuteistasis O. J. apeliaciniame skunde tvirtina, kad jis nepadarė nusikalstamų veikų J. A. M. gyvenamajame name bylai reikšmingu laiku, tačiau tokį nuteistojo tvirtinimą paneigia byloje surinktų įrodymų visuma.

30Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priešingai nei teigia nuteistasis O. J. apeliaciniame skunde, apygardos teismas įvertino byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo išvadas, išdėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė pakankamai išsamia įrodymų visumos analize bei išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad nuteistiesiems nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

31Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad O. J. kartu su E. S. ir O. K. 2013 m. rugsėjo 12 d., apie 23 val., įsibrovė į J. A. M. gyvenamąjį namą. O. J. apeliaciniame skunde tvirtina, kad jis nesusitarė su kitais nuteistaisiais naudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius, o E. S. savo nusikalstamais veiksmais įvykdė ekscesą, už kurį O. J. negali atsakyti. BK 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad, pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, kuriai padaryti sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų (kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas) ir subjektyviųjų (tyčia ir susitarimas padaryti nusikalstamą veiką) požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas. Konstatuojant susitarimo buvimą, nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-114/2012, 2K-295/2012, 2K-254/2013). Visi bendrininkai atsako pagal tą patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-636/2011, 2K-340/2012).

32Nuteistasis E. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną prie stotelės visiems nuteistiesiems begeriant alų, O. K. pasiūlė nueiti į J. A. M. gyvenamąjį namą ir paieškoti pinigų, jie susitarė, kad prireikus panaudos fizinį smurtą. E. S., O. J. ir E. K. atėjus prie nukentėjusiojo gyvenamojo namo, E. S. pirmas per langą pateko į vidų, po jo – O. J. ir O. K.. Jis sudavė smūgius lovoje gulėjusiam P. G.. Po to E. S. panaudojo fizinį smurtą prieš kitame namo kambaryje buvusį J. A. M.. O. J. ir O. K., atėję prie šio nukentėjusiojo, taip pat pradėjo mušti jį. Vėliau nuteistieji apieškojo gyvenamąjį namą, O. J. rado banko „DNB“ mokėjimo kortelę, išduotą J. A. M. vardu, kuri buvo paimta. Jie iš viso užtruko apie 20 minučių J. A. M. gyvenamojoje vietoje. Po įvykio nuteistieji tarėsi, kad E. S. prisiims kaltę dėl nukentėjusiųjų sumušimo, nes jis buvo nepilnametis ir galėjo tikėtis mažesnės bausmės (t. 3, b.l. 37-38). Kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui, gali turėti įrodomosios reikšmės kaip ir tokių asmenų parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, kuriais teismas gali grįsti savo išvadas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010, 2K–502/2013). E. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, pripažintini įrodymu BPK 20 straipsnio prasme. Šis nuteistasis teisiamajame posėdyje taip pat nurodė, kad jis ir O. J., būdami J. A. M. gyvenamajame name, sudavė smūgius abiem nukentėjusiesiems į galvos sritį. Apieškoję pastatą, O. J. pasiūlė pasiimti rastą banko mokėjimo kortelę. E. S. įsidėjo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę į kišenę (t. 5, b.l. 188-189). E. S., apklausiamas tyrėjos, nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes dėl nuteistųjų susitarimo ribų, O. J. padarytų veiksmų prieš nukentėjusiuosius J. A. M. gyvenamajame name (t. 3, b.l. 26-27, 32-34, 46, 49-50, 54-55, 58-69). Šis nuteistasis patvirtino savo parodymus atliekant parodymų patikrinimą vietoje (t. 3, b.l. 39-44). E. S. baudžiamajame procese nurodė skirtingas aplinkybes dėl E. K. dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas J. A. M. gyvenamojoje vietoje, tačiau apygardos teismas nustatė, kad tokie nuteistojo parodymai neatitinka tikrovės, nes prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai. Kita vertus, vien toks nuteistojo parodymų nenuoseklumas šioje dalyje neleidžia apskritai nesivadovauti jo parodymais nustatant bylai reikšmingas aplinkybes. Be to, teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas manyti, kad E. S. yra suinteresuotas apkalbėti O. J.. Minėtus E. S. parodymus iš dalies patvirtino O. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, kad E. S. smurtaujant prieš P. G., kiti nuteistieji ieškojo pinigų, be to, E. S. su O. J. naudojo fizinį smurtą prieš J. A. M. (t. 3, b.l. 132-133). O. K. taip pat nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes 2013 m. rugsėjo 14 d. ir 2013 m. rugsėjo 17 d. apklausiamas tyrėjos (t. 3, b.l. 127-128, 129-130). Jis patvirtino savo parodymus atliekant parodymų patikrinimą vietoje (t. 3, b.l. 134-138). O. J. apeliaciniame skunde pateikia tik savo subjektyvią nuomonę, kad apygardos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes, nepagrįstai rėmėsi E. S. ir O. K. parodymais. Vien ta aplinkybė, kad kiti nuteistieji davė O. J. kaltinančius parodymus, nėra pakankamas pagrindas atmesti šiuos įrodymus kaip nepatikimus ir neobjektyvius. Baudžiamojo proceso įstatymas reglamentuoja, kokiais įrodymais negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis – vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais (BPK 301 straipsnio 2 dalis). BPK nenumatytas draudimas nustatant bylai reikšmingas aplinkybes remtis kito kaltinamojo (bendrininko) parodymais. E. S. ikiteisminiame tyrime iš tikrųjų buvo nemažai kartų apklaustas, tačiau pastebėtina, kad jam ne kartą buvo įteikti patikslinantys pranešimai apie įtarimą, inkriminuojant vis naujas aplinkybes ar nusikalstamas veikas (t. 3, b.l. 24-25, 30-31,47-48, 51-53, 56-57, 60-61). Po kiekvieno atlikto tokio procesinio veiksmo buvo vykdoma E. S. apklausa. Atsižvelgiant į vis kintančią pranešimo apie įtarimą apimtį, natūralu, kad nuteistasis nurodydavo kokias nors naujas bylai reikšmingas aplinkybes, kita vertus, tai nelaikytina jo parodymų nenuoseklumu. O. J. apeliaciniame skunde deklaratyviai teigia, kad teisingiausi yra E. S. pirminiai parodymai, kad šis buvo labai girtas ir tiksliai neatsiminė fizinio smurto naudojimo aplinkybių. Pastebėtina, kad 2013 m. rugsėjo 13 d. apklausoje E. S. patvirtino, jog ne tik jis, bet ir O. J. sudavė smūgius J. A. M., nuteistieji ieškojo pinigų nukentėjusiojo gyvenamojoje vietoje (t. 3, b.l. 26-27). Taigi, E. S. parodymai, duoti šios dienos apklausoje dėl O. J. padarytų veiksmų, iš esmės neprieštarauja jo vėlesniems parodymams, duotiems baudžiamojo proceso metu. Skundžiamame nuosprendyje sprendžiant dėl O. J. kaltės padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, taip pat pagrįstai remiamasi E. K. ikiteisminio tyrimo pradžioje atliktų apklausų metu duotais parodymais, nes jie iš esmės atitinka E. S. duotus parodymus. Tai, kad O. K. vėliau pakeitė savo parodymus, laikydamasis pozicijos, jog jis inkriminuotu laiku nebuvo J. A. M. gyvenamajame name, savaime neleidžia atmesti jo pirminius parodymus, duotus tyrėjai ir ikiteisminio tyrimo teisėjui. Pažymėtina, kad turi būti analizuojami proceso dalyvių duoti parodymai viso baudžiamojo proceso metu, vertinant jų nuoseklumą, nustatant parodymų keitimo priežastis, taip pat tikrinant, ar proceso dalyvių parodymai atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. Apygardos teismas nustatė E. K. parodymų pakeitimo priežastis, detaliai motyvavo, dėl kokių priežasčių nėra teisinio pagrindo remtis jo pakeistais parodymais (skundžiamo nuosprendžio 11-13 lapai, t. 6, b.l. 38-40). Darytina išvada, kad skundžiamame nuosprendyje buvo tinkamai įvertinti E. S. ir E. K. baudžiamojo proceso metu duoti parodymai. Ta aplinkybė, kad šie nuteistieji anksčiau yra traukti baudžiamojon atsakomybėn, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl jų parodymų patikimumo, nes įrodymai yra vertinami BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, o ne vadovaujantis nuteistųjų neigiamai charakterizuojančiais duomenimis.

33E. S. baudžiamajame procese nuosekliai nurodė, kad prieš einant į J. A. M. gyvenamąjį namą vogti, buvo susitarta panaudoti fizinį smurtą, jeigu iškiltų toks poreikis. Tai patvirtina, kad nuteistieji buvo aptarę bendro susitarimo ribas. E. S. ikiteisminiame tyrime ar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepaaiškino, kad O. J. nesutiko su aptariamu susitarimu. Pastebėtina, kad pats O. J. baudžiamajame procese nebuvo nuoseklus nurodydamas dėl šios aplinkybės. Jis teisiajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad tarp nuteistųjų nebuvo jokio susitarimo mušti nukentėjusiuosius. O. J. sakė kitiems nuteistiesiems, kad nebūtų jokio fizinio smurto naudojimo, o E. S. tvirtino, kad tokie veiksmai nebus daromi (t. 4, b.l. 63-65, t. 5, b.l. 187). Apeliantas 2013 m. rugsėjo 13 d. apklausoje teigė, kad E. S. sakė, jog J. A. M. nedavus pinigų, nuteistieji turės mušti jį. O. J. nesutiko su E. S., nes nenorėjo nieko mušti. E. S. pasakė O. J. nebijoti. Kita vertus, analizuojant apelianto parodymus, nėra teisinio pagrindo teigti, kad nuteistieji atsisakė šio nusikalstamo sumanymo (t. 4, b.l. 55-57). Kitos dienos apklausoje O. J. teigė, kad E. S. pasakė, jog esant reikalui, J. A. M. bus sumuštas. Apeliantas nenurodė, kad jis pareiškė kokius nors prieštaravimus tokiam E. S. ketinimui (t. 4, b.l. 60-62). Nuteistasis kitose apklausose tyrėjai tvirtino, kad E. S. pasakius, kad nebus naudojamas joks fizinis smurtas prieš J. A. M., O. J., pats bijodamas būti sumuštas, sutiko eiti vogti (t. 4, b.l. 77, 80). Tokie nuteistojo skirtingi parodymai neleidžia teigti, kad jo nurodytos aplinkybės dėl nuteistųjų susitarimo ribų atitinka tikrovę. Šiame kontekste pasakytina, kad O. J., nesutikdamas su E. S. išreikštu ketinimu prireikus naudoti fizinį smurtą prieš J. A. M., turėjo objektyvią galimybę neiti su nuteistaisiais daryti nusikalstamą veiką, tačiau jis to nedarė. O. J. apeliacinio skundo teiginys, kad jis nuėjo prie nukentėjusiojo gyvenamosios vietos, bijodamas patirti fizinį smurtą, yra deklaratyvus. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad E. S. ar O. K. anksčiau naudojo fizinį smurtą prieš apeliantą ar jie tarpusavyje konfliktavo. Byloje nustatyta, kad nagrinėjamo įvykio dieną E. S. paskambino O. J. susitikti ir apeliantas sutiko su tokiu pasiūlymu, vėliau jie ir O. K. bendravo, vartojo alkoholį. Akivaizdu, kad O. J., žinodamas, jog E. S. ir O. K. yra pavojingi asmenys, linkę naudoti fizinį smurtą, siektų vengti bendravimo su šiais asmenimis. Be to, nuteistojo elgesys, kai jis reiškė prieštaravimus E. S., kurio pats bijojo, yra nelogiškas. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad apeliantas, iškeldamas versiją, jog jis ėjo prie J. A. M. gyvenamojo namo dėl baimės būti sumuštam kitų nuteistųjų, siekia nepagrįstai sumažinti savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Tokią išvadą leidžia daryti taip pat O. J. elgesys nagrinėjamo įvykio vietoje. Byloje nustatyta, kad apeliantas pateko į J. A. M. gyvenamąją namą per langą po E. S.. O. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad E. S. esant gyvenamojoje patalpoje, apeliantas išgirdo smūgius ir po to įlipo per langą į tą patį kambarį (t. 4, b.l. 64). Nuteistasis nurodė analogišką aplinkybę ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (t. 5, b.l. 187). Atkreiptinas dėmesys, kad atliekant parodymų patikrinimą vietoje, visi nuteistieji nurodė, jog lova, kurioje miegojo P. G., yra šalia lango, per kurį bendrininkai pateko į J. A. M. gyvenamąjį namą (t. 3, b.l. 41-43, 136-137, t. 4, b.l. 69-70). Taigi, O. J., dar prieš patekdamas į J. A. M. vienaaukštį gyvenamąjį namą, suvokė, kad E. S. naudojo fizinį smurtą prieš kambaryje buvusį asmenį, tačiau apeliantas nenutraukė savo veiksmų ir vis tiek pateko į svetimą gyvenamąjį namą, taip pritardamas E. S. daromiems veiksmams. Byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių kad O. J. bandė sustabdyti E. S., kad šis nebedarytų nusikalstamų veiksmų. Apeliantas, apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teisiamajame posėdyje, tvirtino, kad jis liepė E. S. nemušti J. A. M., kita vertus, nuteistasis taip pat nurodė, kad jis buvo nukentėjusiojo gyvenamojo namo virtuvėje, o visi nuteistieji kartu išėjo iš svetimos gyvenamosios vietos (t. 4, b.l. 64, t. 5, b.l. 187). O. J., kuris neva nepritarė E. S. nusikalstamiems veiksmams, buvimas visą laiką J. A. M. gyvenamajame name su kitais nuteistaisiais nėra suprantamas, tuo labiau kad E. S. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad nuteistieji buvo nagrinėjamo įvykio vietoje pakankamai nemažą laiko tarpą – apie 20 min. (t. 3, b.l. 38). Be to, O. J. 2013 m. rugsėjo 13-14 d. apklausose netvirtino, kad jis žodžiu bandė įtikinti E. S. nesmurtauti (t. 4, b.l. 55-57, 60-62). Aptarti O. J. parodymai ir jo elgesys J. A. M. gyvenamajame name neleidžia teigti, kad jis nepritarė E. S. nusikalstamiems veiksmams. Priešingai – pastarasis nuteistasis viso baudžiamojo proceso metu parodė, kad O. J. naudojo fizinį smurtą prieš J. A. M., taip pat iš esmės nuosekliai tvirtino dėl apelianto smurtinio pobūdžio veiksmų prieš P. G.. Kaip minėta, O. K. pirminėse apklausose ikiteisminiame tyrime taip pat paaiškino, kad O. J. smurtavo prieš J. A. M.. Apeliantas, 2013 m. rugsėjo 13 d. apklaustas kaip įtariamasis, pripažino, kad jis sudavė kelis smūgius lovoje gulėjusiam J. A. M. į galvą (t. 4, b.l. 56). Kitos dienos apklausoje nuteistasis tvirtino, kad jis spyrė minėtam nukentėjusiajam, gulinčiam ant žemės (t. 4, b.l. 61). Apklausų protokoluose užfiksuota, kad O. J. pasirašytinai sutiko, jog jo surašyti parodymai yra teisingi, ir neturėjo jokių pastabų dėl protokolų turinio (t. 4, b.l. 55-57, 60-62). Šiose apklausose dalyvavo nuteistajam paskirtas gynėjas. Apelianto elgesys, kai jis pripažino naudojęs fizinį smurtą prieš vieną iš nukentėjusiųjų, nors, pasak jo, to iš tikrųjų nebuvo, yra nelogiškas elgesys. O. J. apeliacinio skundo teiginys, kad jis patyrė policijos darbuotojų psichologinį smurtą, todėl prisipažino, kad vieną kartą sudavė J. A. M., nepagrįstas jokiais byloje surinktais įrodymais, todėl atmetamas kaip nepagrįstas. O. J. vėliau pakeitė savo parodymus, neigdamas kaltę dėl fizinio smurto naudojimo J. A. M. gyvenamajame name. Dėl nuteistojo iš esmės nemotyvuoto parodymų pakeitimo baudžiamajame procese remtis jo pakeistais parodymais nustatant bylai reikšmingas aplinkybes nėra teisinio pagrindo. Remiantis aptartais E. S. ir O. K. parodymais, nustatyta, kad O. J. ieškojo vertingo svetimo turto J. A. M. gyvenamajame name suprasdamas, kad prieš nukentėjusiuosius buvo panaudotas fizinis smurtas. Tai įrodo, kad apeliantas net po savo ir kitų nuteistųjų smurtinio pobūdžio veiksmų neatsisakė bendrų savanaudiškų ketinimų.

34Teismų praktikoje išaiškinta, kad svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios. Nė vieni įrodymai nėra pranašesni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-382/2014, 2K-28-976/2015). O. J. apeliaciniame skunde pasisako dėl kiekvieno rašytinio įrodymo (specialisto išvados) atskirai, nesiedamas šių įrodymų tarpusavyje ir su anksčiau aptartais E. S. bei O. K. parodymais. Toks byloje surinktų įrodymų vertinimas negali būti pripažįstamas kaip atitinkantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialistų išvados Nr. M 905/13(02) ir G 416/13(10) patvirtina, kad P. G. ir J. A. M. patyrė pakankamai didelį skaičių sužalojimų galvos srityje. Atlikus nukentėjusiųjų lavonų tyrimus, neišskirtas vienas konkretus sužalojimas, sukėlęs jų mirtį (t. 2, b.l. 53-58, 67-69). Byloje nenustatyta, kad P. G. ir J. A. M. iki nagrinėjamo įvykio patyrė sužalojimus, dėl kurių jie vėliau mirė. Anksčiau aptarti E. S. ir O. K. parodymai įrodo, kad nukentėjusiesiems sužalojimai galvos srityje buvo padaryti nuteistųjų nusikalstamais veiksmais. Specialisto išvadoje Nr. G 416/13(10) nurodyta, kad J. A. M. nustatyti neseniai atsiradę sužalojimai galvos srityje buvo padaryti mažiausiai trimis smūgiais (specialisto išvados 2 punktas, t. 2, b.l. 68). Taigi, specialistas neįvardijo konkretaus smūgių skaičiaus, lėmusio J. A. M. padarytus sužalojimus nagrinėjamo įvykio metu, t. y. galėjo būti suduoti tiek trys, tiek daugiau smūgių. Tokia specialių žinių reikalaujančio tyrimo nustatyta aplinkybė nelaikytina kaip prieštaraujanti E. S. parodymams dėl jo fizinio smurto naudojimo prieš J. A. M. intensyvumo ir O. J. padarytų nusikalstamų veiksmų. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 281/13(01) konstatuota, kad ant O. J. sportinių kelnių rastas žmogaus kraujas sutampa su J. A. M. krauju (t. 2, b.l. 80-83). Vertinant šį įrodymą kartu su išanalizuotais E. S. ir O. K. parodymais, nėra abejonių, kad apeliantas naudojo fizinį smurtą prieš J. A. M., o nuteistojo apeliacinio skundo teiginys, kad E. S. mušant J. A. M., O. J. stovėjo šalia ir prašė E. S. nedaryti tokių veiksmų, todėl nukentėjusiojo kraujas galėjo užtikšti ant nuteistojo kelnių ar jas sutepti, neatitinka byloje surinktų įrodymų visumos, tuo labiau kad, kaip minėta, apeliantas iškėlė šią versiją nuo baudžiamojo proceso pradžios. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014 m. vasario 7 d. specialisto išvadoje Nr. 11-3215(13) užfiksuota, kad ant O. J. drabužių (palaidinės ir sportinių kelnių) rasta pavienių raudonos spalvos akrilinių pluoštų, kurie yra vienodi su P. G. antklodės skiautės atitinkamais pluoštais (t. 2, b.l. 97-103). Nors šis įrodymas tiesiogiai neįrodo, kad apeliantas naudojo fizinį smurtą prieš P. G., tačiau skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodyta, kad O. J. buvo prie P. G. lovos, kur nukentėjusysis buvo mušamas. Aptariamo specialių žinių reikalaujančio tyrimo metu gauti duomenys taip pat yra reikšmingi vertinant E. S. parodymus dėl O. J. padarytų nusikalstamų veiksmų prieš šį nukentėjusįjį. Nuteistasis apeliaciniame skunde pateikia tik prielaidą, kad jis, lipdamas per langą, galėjo tamsoje užgriūti ant lovos, kuri stovėjo po langu. Pažymėtina, kad iš parodymų patikrinimo vietoje protokoluose esančių nuotraukų matyti, jog lova, kurioje nagrinėjamo įvykio metu miegojo P. G., stovi šalia lango, o ne po juo (t. 3, b.l. 43, 137, t. 4, b.l. 70). Analizuojant O. J. parodymus, duotus baudžiamajame procese, nėra abejonių, kad jis, prieš patekdamas per langą į J. A. M. gyvenamąjį namą, suprato, kurioje kambario vietoje stovėjo lova, kur gulėjo P. G.. Atsižvelgiant į tai, apelianto iškelta versija atmetama kaip nepagrįsta.

35Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, kuriomis remiantis negalima teigti, kad E. S. peržengė visų bendrininkų susitarimo ribas ir įvykdė ekscesą. Byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad nuteistieji veikė pagal bendrą susitarimą, pritarė kitų bendrininkų daromiems nusikalstamiems veiksmams. O. J. nusikalstami veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal visų bendrininkų veiksmais sukeltas nusikalstamas pasekmes. Todėl naikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendį dėl O. J. nuteisimo ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

36Teismų praktikoje išaiškinta, kad apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-90/2013). O. J. apeliaciniame skunde neskundžiamas jo padarytų nusikalstamų veiksmų kvalifikavimas pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi bylai reikšmingas aplinkybes, pripažįsta, kad apelianto nusikalstami veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti kaip baigtas plėšimas. BK XXVIII skyrius reglamentuoja nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Šiame baudžiamojo įstatymo skyriuje aprašytomis nusikalstamomis veikomis vienu ar kitu aspektu yra kėsinamasi į kito asmens nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Darytina išvada, kad plėšimo, kaip nusikalstamos veikos, išdėstytos BK XXVIII skyriuje, dalykas yra svetimas turtas, t. y. daiktai, turintys vertę ir fizinius parametrus. Plėšimo sudėtis yra materiali, todėl ši nusikalstama pripažįstama baigta, kai kaltininkas įveikia tam tikrą nukentėjusiojo pasipriešinimą ir pasisavina svetimą turtą. Tuo atveju, kai asmuo yra užpuolamas, tačiau iš jo nepaimamas svetimas turtas, kaltininko veiksmai vertintini kaip pasikėsinimas padaryti plėšimą. Pastebėtina, kad baudžiamasis įstatymas reglamentuoja baudžiamąją atsakomybę už elektroninės mokėjimo priemonės neteisėtą disponavimą. BK 214 straipsnio 1 dalyje kriminalizuota viena iš alternatyvių nusikalstamų veikų – neteisėtas vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių įgijimas. Tarybos 2001 m. gegužės 28 d. pamatinio sprendimo 2001/413/TVR, skirto kovai su sukčiavimu negrynosiomis mokėjimo priemonėmis ir jų klastojimu, 1 straipsnio a) dalyje apibrėžta mokėjimo priemonės sąvoka – materiali priemonė, išskyrus pinigus (banknotus ir monetas), kuri dėl savo specialaus pobūdžio, atskirai ar kartu su kita (mokėjimo) priemone, leidžia jos turėtojui ar naudotojui pervesti pinigus ar pinigų sumą, pavyzdžiui, kredito kortelės, euročekių kortelės, kitos finansinių institucijų išduotos kortelės, kelionių čekiai, euročekiai, kiti čekiai ir įsakomieji vekseliai, kurie dizaino priemonėmis, kodais ar parašu yra apsaugoti nuo klastojimo ar nesąžiningo naudojimo. Analizuojant šią sąvoką, akivaizdu, kad asmeniui, disponuojančiam elektronine mokėjimo priemone, suteikiama teisė į tam tikrą pinigų sumą, esančią banko sąskaitoje, kuri yra susieta su šia mokėjimo priemone. Pažymėtina, kad elektroninė mokėjimo priemonė gali būti neteisėtai įgyta įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagrobus ją vagystės ar plėšimo būdu. Kita vertus, pati elektroninė mokėjimo priemonė negali būti laikoma turtu BK XXVIII skyriaus prasme. Tokią išvadą taip pat pagrindžia skirtingas baudžiamosios atsakomybės už svetimo turto pagrobimą ir elektroninės mokėjimo priemonės neteisėtą įgijimą reglamentavimas. Analogiškas BK 180 ir 214 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų dalykų tarpusavio santykis apibūdintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 9 punkte. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tais atvejais, kai kaltininkas, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, panaudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, tačiau tik neteisėtai įgyja elektroninę mokėjimo priemonę, kaltininko veiksmai, įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, turi būti kvalifikuojami kaip pasikėsinimas padaryti plėšimą, o ne baigtos šios nusikalstamos veikos padarymas, papildomai kaltininko veiksmus kvalifikuojant pagal BK 214 straipsnio 1 dalį.

37Byloje nustatyta, kad visų nuteistųjų aptartas nusikalstamas tikslas buvo pagrobti svetimą turtą iš J. A. M. gyvenamojo namo, o esant būtinumui – taip pat panaudoti fizinį smurtą. Įgyvendindami šį sumanymą, kaltininkai bendrais nusikalstamais veiksmais sumušė abu nukentėjusiuosius, apieškojo gyvenamąją patalpą, tačiau nerado pinigų, o iš J. A. M. gyvenamojo namo buvo paimta banko „DNB“ mokėjimo kortelė, išduota nukentėjusiajam. Šios faktinės aplinkybės įrodo, kad nuteistieji neįgyvendino savo nusikalstamo sumanymo – pagrobti pinigus ar kitus vertingus daiktus – dėl objektyvios priežasties, nes toks svetimas turtas nebuvo rastas. Vien svetimos elektroninės mokėjimo priemonės neteisėtas įgijimas neleidžia O. J. nusikalstamus veiksmus vertinti kaip baigtą plėšimą, nes, kaip minėta, šis daiktas nėra BK 180 straipsnyje aprašytos nusikalstamos veikos dalykas. Darytina išvada, kad apelianto nusikalstami veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį. Apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamas nuosprendis atitinkamai keičiamas. Perkvalifikavus O. J. nusikalstamus veiksmus kaip nebaigtą plėšimą, jam skirtinos bausmės dydis už šią nusikalstamą veiką mažinamas ir iš naujo išsprendžiamas galutinės subendrintos bausmės paskyrimo klausimas. BPK 320 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, švelnindamas nuosprendį nuteistiesiems, kurie nuosprendį apskundė ar dėl kurių nuosprendis apskųstas, remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems, gali sušvelninti nuosprendį ir pastariesiems. Nuteistieji E. S. ir O. K. nepateikė apeliacinių skundų dėl skundžiamo nuosprendžio, tačiau kadangi jie kartu su O. J., kuriam švelninama teisinė padėtis, veikė kaip bendrininkai, E. S. ir O. K. nusikalstami veiksmai taip pat perkvalifikuojami iš BK 180 straipsnio 2 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, jiems skiriama mažesnė laisvės atėmimo bausmė už šios nusikalstamos veikos padarymą bei iš naujo išsprendžiamas klausimas dėl galutinės subendrintos bausmės paskyrimo.

38Dėl nukentėjusiesiems priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

39O. J. apeliaciniame skunde nesutinka su nukentėjusiesiems N. V. ir A. G. priteistomis turtinės ir neturtinės žalos sumomis. N. V. byloje pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti dėl mirusio brolio J. A. M. mirties 9 650 Lt turtinę ir 50 000 Lt neturtinę žalą (t. 1, b.l. 51), o nukentėjusysis A. G. savo civiliniame ieškinyje prašė priteisti dėl brolio P. G. mirties patirtą 7 000 Lt turtinę ir 50 000 Lt neturtinę žalą (t. 1, b.l. 40). Apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, visiškai tenkino A. G. civilinį ieškinį, o N. V. priteisė visą prašomą neturtinės žalos dydį ir sumažino turtinės žalos dydį iki 8 610 Lt (2 493 EUR).

40BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

41Priešingai nei teigia O. J. apeliaciniame skunde, nukentėjusieji A. G. ir N. V. byloje pagrindė dalį jų patirtų išlaidų, turėtų su jiems artimų mirusiųjų laidojimu – atitinkamai 3 012 Lt ir 5 341 Lt (t. 1, b.l. 38-39, t. 5, b.l. 172-178). Pastebėtina, kad apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodė mažesnę N. V. turėtų išlaidų dydį, pagrįstą dokumentais, t. y. 4 418 Lt (skundžiamo nuosprendžio 15 lapas, t. 6, b.l. 42). CK 6.291 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nukentėjusiajam asmeniui mirus, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Nors nukentėjusieji nepateikė visų dokumentų, kurie patvirtintų, kad jie turėjo civiliniuose ieškiniuose nurodytas turtinio pobūdžio išlaidas, tačiau skundžiamame nuosprendyje pagrįstai teigiama, kad šios išlaidos yra protingos ir realios, atitinkančios vidutines laidojimo išlaidas, todėl vien dėl visų aptariamų dokumentų nepateikimo turtinės žalos mažinti nėra teisinio pagrindo. Tokios išvados nepaneigia nuteistojo apeliacinio skundo deklaratyvus teiginys, kad praėjus dvejiems metams po J. A. M. laidotuvių, jis yra palaidotas bendrame šeimos kape ir apie jo mirtį nėra jokio užrašo.

42N. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad iš civiliniame ieškinyje nurodyto turtinės žalos dydžio ji neatėmė laidojimo pašalpos ir gautų jos brolio dviejų pensijų, kurių bendra suma buvo 1 400 Lt (t. 5, b.l. 119). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, A. G. paaiškino, kad civiliniame ieškinyje turtinės žalos dydis nurodytas atėmus jo brolio laidojimo pašalpą. Kita vertus, nukentėjusysis nurodė, kad jis gavo dvi mirusiojo pensijas, iš viso 700 Lt (t. 5, b.l. 118). Teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas manyti, kad nukentėjusieji davė melagingus parodymus. CK 6.291 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais mokama laidojimo pašalpa įskaitoma į laidojimo išlaidas. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl patiriamų išlaidų, susijusių su asmens laidojimu, dydžio, būtina atsižvelgti taip pat į artimam giminaičiui išmokamos mirusiojo pensijos dydį, nes akivaizdu, kad asmeniui nemirus, artimas giminaitis neturėtų teisės gauti tokio pobūdžio socialinės išmokos. Skundžiamu nuosprendžiu N. V. patirtos išlaidos buvo sumažintos tik gauta laidojimo pašalpa, tačiau neįvertinta ta aplinkybė, kad nukentėjusioji gavo mirusio brolio dvi pensijas – 1 400 Lt, todėl šia suma mažinamas jai priteistinos turtinės žalos dydis. Dėl tos pačios priežasties atitinkamai mažinamas A. G. priteistinos turtinės žalos dydis, atėmus gautą mirusio brolio dviejų pensijų sumą. Todėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendis atitinkamai keičiamas. Kadangi A. G. civiliniame ieškinyje apskaičiavo patirtas brolio laidojimo išlaidas atėmęs gautos laidojimo pašalpos dydį, todėl ši pinigų suma pakartotinai negali būti atimama iš nukentėjusiajam priteistinos turtinės žalos dydžio.

43Pagal CK, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakcija, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-525/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

44O. J. kartu su kitais dviem nuteistaisiais savo nusikalstamais veiksmais sukėlė itin sunkias neatkuriamas pasekmes – atėmė dviejų žmonių gyvybes. Nėra abejonių, kad nukentėjusieji dėl jų brolių mirčių patyrė didelius dvasinius išgyvenimus. Pažymėtina, kad nei įstatymuose, nei teismų praktikoje nenustatyta konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis būtų galima tiksliai įvertinti išgyvenimų ir dvasinio skausmo dydį žuvus artimam asmeniui. Kita vertus, vien N. V. ir A. G. netekus savo brolių, pakanka konstatuoti, kad jie patyrė neturtinės žalos. Tokiai išvadai daryti nėra būtina nustatyti, kad nukentėjusiesiems pablogėjo sveikata ar jie gydėsi asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kaip teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde. Apeliantas ir kiti nuteistieji, nužudydami du žmones, veikė netiesiogine tyčia. A. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad jo ir brolio P. G. santykiai buvo artimi, jie gerai sugyveno. Be to, prieš apsigyvendamas J. A. M. name, P. G. gyveno apie vienerius metus A. G. gyvenamojoje vietoje (t. 5, b.l. 118). Atkreiptinas dėmesys, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad bylai reikšmingu laiku broliai gyveno toje pačioje vietovėje – ( - ) k., ( - ) sen., Jurbarko rajone, kas leidžia daryti išvadą, kad jie tarpusavyje bendravo. N. V. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme parodė, kad po nagrinėjamo įvykio ji rūpinosi broliu, kai jis buvo paguldytas ligoninėje, ir prižiūrėjo jį (t. 5, b.l. 119). Pabrėžtina, kad J. A. M. buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigose 5 mėnesius (t. 1, b.l. 64). Bejėgiškos būklės J. A. M. priežiūra pakankamai ilgą laiko tarpą taip pat įrodo, kad nukentėjusiajai brolis buvo artimas žmogus jos gyvenime. O. J. yra jauno amžiaus, byloje nenustatyta, kad jis turi sveikatos problemų, kurios apribotų galimybę atlyginti nukentėjusiesiems patirtą neturtinę žalą, tuo labiau kad tokio pobūdžio žalą atlyginti solidariai priteista iš visų trijų nuteistųjų. Teismų praktikoje nukentėjusiesiems, patyrusiems neturtinio pobūdžio žalą dėl jų artimųjų tyčinio nužudymo, priteisiami įvairūs neturtinės žalos dydžiai, paprastai nuo 8 688,60 Eur (30 000 Lt) iki 57 294 Eur (200 000 Lt) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-82/2006, 2K-485/2009, 2K-172/2011, 2K-410/2011, 2K-569/2012, 2K-390/2013). Įvertinus visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, pripažintina, kad A. G. ir N. V. priteisti neturtinės žalos dydžiai nėra aiškiai per dideli ir jų mažinti O. J. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

45Dėl Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti išlaidas

46Lietuvos apeliaciniame teisme gautas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. balandžio 16 d. prašymas Nr. (4.22.) TPA-1157 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kuriame informuojama, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė K. Sandaraitė-Butvilienė teikia antrinę teisinę pagalbą E. S. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-358-150/2015, dėl ko spręstinas klausimas dėl advokato užmokesčio priteisimo iš nuteistojo.

47Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai byloje gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-7-173/2014, 2K-322/2014). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Taigi, įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo (išteisintojo) valios. Atsižvelgiant į tai, tenkinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti iš nuteistojo E. S. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtas išlaidas nėra teisinio pagrindo, tuo labiau kad teisėjų kolegija protokoline nutartimi nusprendė, kad nuteistasis nepadavė apeliacinio skundo, nes jo surašytas dokumentas neatitiko BPK 313 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

48Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1-2 ir 4 punktais,

Nutarė

49Pakeisti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendį:

50Perkvalifikuoti O. J. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalies į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį bei jam paskirti laisvės atėmimą 3 metams.

51Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalį dėl O. J. atlikto bausmių bendrinimo ir išspręsti šį klausimą tokiu būdu:

52Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu su bausmėmis, paskirtomis Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2, 5 ir 9 punktus, 214 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, griežčiausia bausme apimant švelnesnes bausmes, ir O. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

53Perkvalifikuoti E. S. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalies į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį bei jam paskirti laisvės atėmimą 3 metams.

54Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalį dėl E. S. atlikto bausmių bendrinimo ir išspręsti šį klausimą tokiu būdu:

55Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu su bausmėmis, paskirtomis Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2, 5 ir 9 punktus, 214 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, griežčiausia bausme apimant švelnesnes bausmes, ir E. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

56Perkvalifikuoti O. K. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalies į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį bei jam paskirti laisvės atėmimą 4 metams.

57Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalį dėl O. K. atlikto bausmių bendrinimo ir išspręsti šį klausimą tokiu būdu:

58Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu su bausmėmis, paskirtomis Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2, 5 ir 9 punktus ir 214 straipsnio 1 dalį, griežčiausia bausme apimant švelnesnes bausmes, ir O. K. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 16 metų.

59Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu subendrintą bausmę subendrinti apėmimo būdu su bausmėmis, paskirtomis Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. ir 2014 m. vasario 4 d. nuosprendžiais, griežčiausia bausme apimant švelnesnes bausmes, ir O. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 16 (šešiolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

60Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu solidariai iš nuteistųjų O. K., O. J. ir E. S. priteistą nukentėjusiajai N. V. turtinės žalos dydį sumažinti iki 2 088,16 Eur (7 210 Lt), o priteistą nukentėjusiajam A. G. turtinės žalos dydį sumažinti iki 1 824,60 Eur (6 300 Lt).

61Kitą Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 5 ir 9 punktus – laisvės atėmimu 9... 4. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 4 metams;... 5. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams;... 6. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu... 7. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos... 8. Iš E. S., O. J. ir O. K. solidariai priteista atlyginti:... 9. nukentėjusiajai N. V. 8 610 Lt (2 493 EUR) turtinę žalą ir 50 000 Lt (14... 10. nukentėjusiajam A. G. 7 000 Lt (2 027 EUR) turtinę žalą ir 50 000 Lt (14... 11. civilinei ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 31 842 Lt (9 222 EUR)... 12. Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu E. S. ir O. K.... 13. Teisėjų kolegija, išklausiusi pranešimą ir išnagrinėjusi baudžiamąją... 14. O. J. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su E. S. ir O.... 15. O. J. kartu su E. S. ir O. K. 2013 m. rugsėjo 12 d., apie 23 val., veikdami... 16. O. J. kartu su E. S. ir O. K., tęsdami nusikalstamą veiką, sudavė ne... 17. O. J. kartu su E. S. ir O. K., tęsdami nusikalstamą veiką, bendrais... 18. O. J. šiais savo veiksmais padarė nusikaltimus, numatytus BK 129 straipsnio 2... 19. Be to, O. J. nuteistas už tai, kad jis kartu su E. S. 2013 m. rugsėjo 12 d.,... 20. O. J. šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1... 21. Nuteistasis O. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 22. Nuteistasis teigia, kad teismas neobjektyviai išnagrinėjo baudžiamąją... 23. O. J. apeliaciniame skunde cituoja savo parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime... 24. Nuteistojo teigimu, specialistų išvados Nr. M 905/13(02) ir G 416/13(10) dėl... 25. Kitoje apeliacinio skundo dalyje nuteistasis ginčija nukentėjusiesiems... 26. Teismo posėdyje bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nuteistojo O. J.... 27. Nuteistojo O. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir Kauno apygardos... 28. Dėl O. J. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 5 ir 9 punktus, 180... 29. Nuteistasis O. J. apeliaciniame skunde tvirtina, kad jis nepadarė... 30. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas nuosprendyje savo... 31. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad O. J. kartu su E. S. ir O. K. 2013... 32. Nuteistasis E. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, paaiškino, kad... 33. E. S. baudžiamajame procese nuosekliai nurodė, kad prieš einant į J. A. M.... 34. Teismų praktikoje išaiškinta, kad svarbi įrodymų vertinimo sąlyga –... 35. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas... 36. Teismų praktikoje išaiškinta, kad apeliacinio proceso paskirtis yra... 37. Byloje nustatyta, kad visų nuteistųjų aptartas nusikalstamas tikslas buvo... 38. Dėl nukentėjusiesiems priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo... 39. O. J. apeliaciniame skunde nesutinka su nukentėjusiesiems N. V. ir A. G.... 40. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 41. Priešingai nei teigia O. J. apeliaciniame skunde, nukentėjusieji A. G. ir N.... 42. N. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad iš civiliniame ieškinyje nurodyto... 43. Pagal CK, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai... 44. O. J. kartu su kitais dviem nuteistaisiais savo nusikalstamais veiksmais... 45. Dėl Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo... 46. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas Vilniaus valstybės garantuojamos... 47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi... 48. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 49. Pakeisti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendį:... 50. Perkvalifikuoti O. J. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos... 51. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalį... 52. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2... 53. Perkvalifikuoti E. S. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos... 54. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalį... 55. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2... 56. Perkvalifikuoti O. K. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos... 57. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalį... 58. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2... 59. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies... 60. Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu solidariai iš... 61. Kitą Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalį...