Byla 2K-331-976/2018
Dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 29 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aldonos Rakauskienės (kolegijos pirmininkė), Armano Abramavičiaus ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. G. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 29 d. nutarties.

3Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nuosprendžiu E. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį 45 MGL (1694,70 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bauda sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda, kurios mokėjimas atidėtas vieneriems metams, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nukentėjusiosios nepilnametės V. V., nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės Al. V. bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. V. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinti iš dalies ir iš E. G. priteista atitinkamai 15 000 Eur, 300 Eur ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. V. ir Al. V. civilinių ieškinių dalis dėl neturtinės žalos, kylančios iš fizinės ir neturtinės žalos padarymo jų dukrai V. V., atlyginimo priteisimo palikta nenagrinėta.

4Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 29 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nuosprendis pakeistas: iš E. G. nukentėjusiajai V. V. priteistos neturtinės žalos dydis padidintas iki 29 500 Eur; nukentėjusiajam A. V. priteista 7500 Eur neturtinės žalos, kilusios dėl dukters V. V. sunkaus sveikatos sutrikdymo, atlyginti; nukentėjusiajai Al. V. priteista 15 000 Eur neturtinės žalos, kilusios dėl dukters V. V. sveikatos sutrikdymo, atlyginti. Iš E. G. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei Al. V. priteista 423,50 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I. Bylos esmė

71.

8E. G. nuteistas už tai, kad 2017 m. balandžio 24 d. apie 7.36 val. kelio (duomenys neskelbtini) esančioje šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje vairavo automobilį „Pontiac Trans Sport“ (duomenys neskelbtini) ir pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 126, 127 punktus, nes, artėdamas prie šviesoforu reguliuojamos sankryžos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, neatsižvelgė į pasirinktą važiavimo greitį ir nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, važiavo ne mažesniu kaip 88 km/val. greičiu ir viršijo leistiną 70 km/val. važiavimo greitį; pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas tam, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Kai sankryžoje užsidegė draudžiamas šviesoforo signalas ir priekyje ta pačia kryptimi važiavęs A. V. vairuojamas automobilis „Renault Laguna“ (duomenys neskelbtini) sustojo prieš sankryžą, E. G. nesulėtino greičio ir nesustojo, todėl atsitrenkė į automobilį „Renault Laguna“. Įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio „Renault Laguna“ keleivei Al. V. buvo sukeltas fizinis skausmas, o to paties automobilio keleivei V. V. buvo padaryti šie sužalojimai: ūmus kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, dešinio smilkinkaulio įspaustinis lūžis, kaukolės pamato kaulų lūžiai, galvos smegenų dešinės smilkininės skilties sumušimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio ir į abu galvos smegenų šoninius skilvelius, dešinės akiduobės lūžiai, dešinio šlaunikaulio lūžis, abiejų gūžduobių lūžiai, kairio gaktikaulio apatinės šakos lūžis – tai vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

9II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

102.

11Kasaciniu skundu nuteistasis E. G. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 29 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

122.1.

13Nors apeliacinės instancijos teismas ir vadovavosi neturtinės žalos atlyginimo kriterijais, tačiau, nustatydamas nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydį, dalį jų nepagrįstai sureikšmino, neatsižvelgė į kaltės formą, nuteistojo turtinę padėtį, jo įsipareigojimus kreditoriams, tikruosius nukentėjusiosios V. V. praradimus, jos gerėjančią sveikatos būklę; savo nutarties nemotyvavo, išvadas grindė kasacinėmis nutartimis, nepatvirtinančiomis teismo išvadų dėl neturtinės žalos dydžio. Taip pažeisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai.

142.2.

15CK 6.250 straipsnyje nustatytas neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą; šie kriterijai turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Neturtinės žalos atlyginimo atveju neįmanomas visiško žalos atlyginimo principas. Teismas įpareigotas kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek įmanoma teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

162.3.

17Apeliacinės instancijos teismas priteisė neproporcingai didelę neturtinę žalą, neatsižvelgė į nukentėjusiosios V. V. praradimų apimtį, liekamąsias pasekmes: nors jai dėl eismo įvykio buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau tėvų ir gydytojų dėka ji integruojasi į visuomenę, tampa savarankiškesnė, neigiamų avarijos sukeltų reiškinių mažėja, mergaitė vaikšto, savarankiškai atsisėda ant žemės, atsikelia, lipa laiptais, apsirengia, nusirengia ir valgo, naudojasi savarankiškai tualetu, jos sumažėjusi veido asimetrija, nuotaikų labilumas, ji mokosi namuose. Gydytojų rekomenduojama reguliariai atlikti fizinius pratimus, stiprinančius liemens, kojų, nugaros raumenis, tempimo pratimus, intelektines užduotis.

182.4.

19Apeliacinės instancijos teismas nutartyje rėmėsi kasacinėmis nutartimis Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, konstatuodamas, kad eismo įvykių bylose, kai nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5792 iki 34 504 Eur, tačiau šiose bylose nustatytas mažesnio dydžio neturtinės žalos atlyginimas – nuo 5792 iki 20 273 Eur, nutartys nepatvirtina apeliacinės instancijos teismo išvadų dėl nepilnametei V. V. nustatytos neturtinės žalos dydžio. Teismų praktikoje nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 5792 iki 23 169 Eur neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-511/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010, 2K-453/2011). Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos. Pirmosios instancijos teismo nustatytas 20 000 Eur nukentėjusiajai V. V. neturtinės žalos dydis yra protingas, teisingas bei adekvatus sukeltoms pasekmėms.

202.5.

21Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas dėl dukters V. V. sunkaus sveikatos sutrikdymo A. V. 7500 Eur, Al. V. – 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nepagrįstai rėmėsi kasacinės instancijos teismo nutartimis Nr. 2K-61-696/2016 ir 2K-225-895/2016, nes šiose bylose buvo nagrinėjamos pavojingesnės situacijos ir nukentėjusiesiems priteistos mažesnės sumos. Taip pat apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino Al. V. ir A. V. patirtų praradimų, jiems sukeltų neigiamų padarinių pobūdžio. Automobilio „Renault Laguna“ keleivė Al. V. sužalojimų nepatyrė, jai sukeltas tik fizinis skausmas dėl sutrenkto kūno; bylos duomenys patvirtina, kad gydymo įstaigoje ji lankėsi tik vieną kartą, duomenų, kad nukentėjusioji būtų pirkusi vaistų ar taikiusi kitas gydymo priemones, nėra. Įvykio metu A. V. sveikata nebuvo sutrikdyta, fizinio skausmo jis nepatyrė, kilo tik išgąstis ir baimė. Duomenų, kad jis būtų lankęsis pas gydytojus, nėra. Abiejų tėvų A. ir Al. V. sveikata dėl nepilnametės dukters slaugymo nesutriko. Jie gyvena kartu, duktė sąmoninga, lanko mokyklą, tampa savarankiškesnė.

222.6.

23Taip pat apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į E. G. prastą turtinę padėtį, taip pažeidė CK 6.250 straipsnio 2 dalį. Jis dirba (duomenys neskelbtini), vidutiniškai kas mėnesį gauna po 537,53 Eur darbo užmokesčio, t. y. didesnį nei minimalų, bet mažesnį nei vidutinį atlyginimą, su sutuoktine augina trejų metų sūnų, gyvena (duomenys neskelbtini), į darbą Šiauliuose turi vykti automobiliu, patiria papildomų išlaidų, nuosavybės teise turi dalį žemės sklypo ir statinių bei automobilį, kurių bendra vertė – 22 150 Eur. Nuo 2017 m. vasaros trisdešimt šešis mėnesius moka po 55,90 Eur vartojimo kredito įmokas. Kreditas buvo reikalingas tam, kad jis galėtų už 1500 Eur nusipirkti automobilį, būtiną vykti į darbo vietą; taip pat kiekvienus metus moka po 120 Eur draudimo įmoką už gyvenamąjį namą ir kitus statinius. Neturtinės žalos atlyginimas nėra asmens nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas nukentėjusiesiems; jo paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2010). Teismas turi nustatyti tokį protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, kad kaltininkas būtų kuo labiau suinteresuotas kiek įmanoma operatyviau atlyginti neturtinę žalą. Didelių sumų priteisimas iš sunkiai besiverčiančio ir turtinės padėties pagerėjimo perspektyvų neturinčio asmens jam gali būti nepakeliama našta, prilygstančia nubaudimui.

243.

25Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Verenius prašo nuteistojo E. G. kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime prokuroras nurodo:

263.1.

27Tik teismas sprendžia, vadovaudamasis BPK 20 straipsniu, kokius bylos duomenis pripažinti įrodymais; jei teismai kitaip vertino bylos įrodymus, nei priimta nuteistajam, tai nelaikytina baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, nes įrodymų vertinimas pagal BK 20 straipsnio 5 dalį yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai tik teikia pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų juos vertinant, tačiau jų nuomonė šiuo klausimu teismui neprivaloma. E. G. nenurodo, kokių duomenų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas neištyrė ar nepagrįstai pripažino juos įrodymais, ar vertindamas įrodymus vieniems įrodymams nemotyvuotai suteikė prioritetą prieš kitus.

283.2.

29Padidindamas nukentėjusiajai V. V. priteistos neturtinės žalos dydį, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Atsakingo už žalą asmens turtinė padėtis nėra lygiavertė nusikaltimo padariniams, todėl negali iš esmės lemti žalos dydžio. Pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-942/2016). Nustatant neturtinės žalos dydį, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visumą neturtinės žalos dydžiui reikšmingų aplinkybių ir atsižvelgdamas į abiejų šalių – nukentėjusiosios ir nuteistojo – interesų pusiausvyrą, žymiai sumažino nukentėjusiosios atstovo pagal įstatymą A. V. prašytą priteisti neturtinės žalos atlyginimo sumą (buvo prašoma 45 000 Eur, o apeliacinės instancijos teismas priteisė 29 500 Eur). Nėra pagrindo konstatuoti, kad priteista suma prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams bei teismų praktikai.

303.3.

31E. G. kasacinio skundo argumentai taip pat nepaneigia apeliacinės instancijos teismo nutarties išvados dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo nukentėjusiesiems Al. V. ir A. V. Kasatorius deklaratyviai teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis nemotyvuota. Nukentėjusieji A. V. ir Al. V. nagrinėjamoje byloje pareiškė civilinius ieškinius, prašydami priteisti iš E. G. 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo A. V. ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo Al. V. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad įstatymas nedraudžia nukentėjusiaisiais pripažinti asmenų, kurių artimajam dėl nusikaltimo sutrikdoma sveikata. Nors neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, kiti asmenys, kurie nėra tiesiogiai nukentėję nuo nusikaltimo ir nepatyrė turtinės žalos, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, tam tikrais atvejais turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, jei įrodoma, kad jie tokią žalą patyrė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-696/2016). Su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims gali būti padaryta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai labai glaudūs; ar jie tokiais pripažintini, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Asmeniui, kuris pats nepatyrė konkrečių sužalojimų, bet išgyveno dėl jo vaiko sužalojimo, patyrė dvasinius išgyvenimus dėl neaiškumo, kaip padaryti sužalojimai paveiks jo vaiko sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks pašalinti jį gydant, neturtinė žala gali būti priteisiama pagal konkrečios bylos aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-895/2016). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamas atvejis atitinka anksčiau minėtas išimtinumo sąlygas, todėl A. V. ir Al. V. turi teisę į neturtinės žalos dėl dukters sveikatos sutrikdymo atlyginimą ir jis nepagrįstai nepriteistas iš nusikaltimą padariusio nuteistojo E. G. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos, kylančios iš fizinės ir neturinės žalos padarymo A. ir Al. V. dukteriai V. V., atlyginimo.

323.4.

33Be to, neturtinės žalos dydžio nustatymas yra ne teisės, o fakto klausimas, todėl, vadovaujantis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdama apeliacinio skundo ribų. Tai, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos motyvai neatitiko nuteistojo lūkesčių, nereiškia, kad teismas pažeidė BPK 332 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

344.

35Atsiliepimu į nuteistojo E. G. kasacinį skundą nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. ir Al. V. atstovė advokatė Jolanta Grigaliūnienė prašo nuteistojo E. G. kasacinį skundą atmesti ir pripažinti proceso išlaidomis išlaidas advokatės pagalbai apmokėti bei priteisti iš E. G. 242 Eur nukentėjusiajai Al. V. Atsiliepime nurodoma:

364.1.

37Apeliacinės instancijos teismas nepadarė materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų, skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 29 d. nutartis yra teisėta, pagrįsta. Prie atsiliepimo pateikti dokumentai, iš kurių matyti, kad V. V. nustatyta ligos diagnozė dėl įvykio, sužalojimai, apimantys kelias kūno sritis, buvo patyrusi sunkią galvos smegenų traumą, operuota; taip pat operuota dėl dešinio šlaunikaulio lūžio, atlikta osteosintezė elastinėmis vinimis, pooperacinis periodas sklandus, taikyta reabilitacija, 2018 m. sausio 8 d. pašalinti medicininiai svetimkūniai, išliekant sutrikusioms biosocialinėms funkcijoms, atsiųsta reabilitaciniam gydymui. V. V. vaikšto šlubuodama, nepastovi ant pirštų, kulnų, savarankiškai neatsitūpia, dešinės šlaunies raumenys hipotrofiški. Atsiliepimo surašymo metu yra tęsiamas reabilitacinis gydymas.

384.2.

39Spręsdamas dėl V. V. patirtos neturtinės žalos dydžio, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi visais tinkamais ir reikšmingais kriterijais, kasacinio teismo praktika, todėl kasatoriaus argumentai atmestini. Taikydamas ir aiškindamas neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, kasacinės instancijos teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-450/2006, 3K-3-529/2008, 3K-3-174/2009 ir kt.). CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, atsižvelgiant į įstatyme nurodytus kriterijus, taip pat ir protingumo kriterijų. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina įvertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jie turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-129/2009). Taip pat vertintinos žalos padarymo aplinkybės ir kaltininko asmenybės pobūdis. Absoliučių asmens vertybių – asmens sveikatos ir gyvybės – gynimo atveju pabrėžiama, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo padariniai ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui, dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012). Sveikata yra viena iš svarbiausių neturtinių vertybių ir pakenkimas jai lemia didesnį priteistinos neturtinės žalos dydį negu pažeidus kitus teisinius gėrius, pavyzdžiui, asmens garbę ir orumą. Esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi, taigi bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino ginamos vertybės svarbą, atsižvelgė į aplinkybes, kuriomis ji buvo pažeista, ir tinkamai jas įvertino. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturi būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-394/2006 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos, tinkamai taikė teisės aktus. Al. V. ir A. V. neturtinė žala kilo dėl jų pačių tiesiogiai patirtų išgyvenimų eismo įvykio metu, tačiau daug didesnė žala jiems atsirado dėl mažametei dukteriai padarytų sveikatos sužalojimų. Byloje yra įrodymais pagrįsti duomenys apie tai, kad V. V. yra vienintelė nepilnametė Al. V. ir A. V. duktė, tėvų ir dukters tarpusavio ryšys itin stiprus. Gydytojai gydymo pradžioje nesuteikė jokios vilties dėl mergaitės išgijimo, darė prielaidas, kad ji galinti neišgyventi, likti visiškai nesavarankiška, V. V. pradėjus sveikti, iš esmės pasikeitė ne tik jos, bet ir visos šeimos gyvenimas. Al. V. po įvykio tapo labai jautri, išgyveno dėl dukters sveikatos ir praleido ypač daug laiko slaugydama dukterį, nukentėjo jos ir vyro profesinė veikla. V. V. pabudus iš komos, abu tėvai, ypač Al. V., išgyveno nežinią ir didelį nerimą dėl to, ar duktė sugebės pati kvėpuoti, ryti maistą, bus pakankamai savarankiška, ar visos gyvybinės funkcijos bus atkurtos ir kada. Al. V. jaučia tiesiogines įvykio pasekmes: bijo važiuoti automobiliu, vairuoti, šeima dėl dukters gydymo priversta nuomotis butą Šiauliuose, o ši aplinkybė lemia, kad šeima savo tikruosiuose namuose apsilanko tik savaitgaliais ir patiria ne tik dvigubas išlaidas dėl būsto išlaikymo, bet ir didelius nepatogumus, nes neturi tikrosios nuolatinės gyvenamosios vietos. Žalos dydžiui reikšmingas kriterijus yra ir tai, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad A. V. ir Al. V. tiesiogiai dalyvavo eismo įvykyje ir nuo jo nukentėjo: A. V. eismo įvykio metu vairavo automobilį, į kurį atsitrenkė nuteistojo vairuojamas automobilis, o Al. V. buvo minėto automobilio keleivė. Būdami eismo įvykio dalyviai, jie tiesiogiai patyrė visas minėto eismo įvykio neigiamas pasekmes: fizinį skausmą, buvo nepataisomai sugadintas jų turtas, sunkiai sužalota duktė. Al. V. dėl išgyventų stresinių situacijų diagnozuota skrandžio opa bei Bareto stemplė, skirtas gydymas. Nėra teisinio pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais dėl nukentėjusiesiems priteistų sumų neturtinei žalai atlyginti, nes teismas, priimdamas sprendimą dėl atlygintinos neturtinės žalos įrodytumo ir jos dydžio, laikėsi BPK 113 ir 115 straipsnių, CK 6.250 straipsnio reikalavimų ir pakankamai išsamiai pasisakė dėl visų šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, analizavo teismų praktiką tos pačios kategorijos bylose, individualizavo žalos dydį kiekvienam nukentėjusiajam. Dėl padarytos nusikalstamos veikos iš nukentėjusiųjų šeimos visam laikui atimta galimybė gyventi įprastą gyvenimą, atimta Al. V. galimybė netrukdomai dirbti įprastą darbą, daryti karjerą, tobulėti. Žala kasdien patiriama dėl nuolatinių tebesitęsiančių tėvų dvasinių išgyvenimų, stebint, kaip atrodo duktė dėl veido asimetrijos, operuotos kojos sutrumpėjimo, kaip ji šlubčioja vaikščiodama, kaip ją subjaurojo patirti sužalojimai. Visiško pasveikimo prognozė neįmanoma.

404.3.

41Asmens finansinė padėtis negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį, tačiau teismas pagrįstai atsižvelgė, kad kaltininkas yra jauno amžiaus, darbingas, nėra duomenų apie kokius nors jam nustatytus sveikatos sutrikimus, kurie trukdytų dirbti, profesija yra paklausi ir paprastai gerai atlyginama. Teismas apsiribojo kaltininko gaunamo uždarbio įvertinimu, tačiau akivaizdu, kad nuteistasis turi galimybių gauti didesnes pajamas.

42III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

435.

44Nuteistojo E. G. kasacinis skundas atmestinas.

45Dėl neturtinės žalos tiesiogiai nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos asmeniui ir kitiems su juo artimai susijusiems asmenims

466.

47Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais.

487.

49Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

508.

51Kasaciniame skunde, visų pirma, keliamas neturtinės žalos, padarytos nusikalstama veika sutrikdant sveikatą, atlyginimo nukentėjusiojo artimiesiems ir jos dydžio nustatymo kriterijų klausimas.

529.

53Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Kaip jau minėta, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

5410.

55Pagal savo pobūdį neturtinė žala – tai asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo išgyventų emocijų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453/2011). Taigi paprastai civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje gali būti pripažįstamas tik tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos padarymo nukentėjęs ir tiesiogiai neturtinę žalą patyręs asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-507/2016). Nusistovėjusi ir nuosekli yra teismų praktika, pagal kurią atvejais, kai tiesiogiai dėl nusikalstamos veikos patyręs žalą asmuo dėl amžiaus, socialinės brandos, sveikatos ir kitų svarbių priežasčių negali realizuoti savo teisės pareikšti ieškinio, tą gali padaryti jo atstovas, tačiau teisė į žalos atlyginimą išlieka ir žala priteisiama ne atstovui pagal įstatymą, o nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2007, 2K-809/2007, 2K-453/2011 ir kt.).

5611.

57Taip pat aiški yra teismų praktika, pagal kurią asmens gyvybės atėmimo atveju nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu gali būti pripažintas šeimos narys ar artimasis giminaitis (iš jų – tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė), kiti asmenys), kuris turi teisę reikšti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-464/2005, 2K-4/2011, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-386/2012, 2K-431/2013, 2K-525/2013 ir kt.).

5812.

59Tuo tarpu sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo ne tik tiesiogiai dėl nusikalstamos veikos patyrusiam žalą asmeniui, tačiau ir kitiems su juo artimai susijusiems asmenims kasacinės instancijos teismas civilinėse ir baudžiamosiose bylose laikosi nuostatos, kad neturtinės žalos asmeninis pobūdis, t. y. tai, kad ji tiesiogiai susijusi su asmeniu ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų, lemia, jog kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013). Suprantama, kad nukentėjusiojo šeimos nariai, giminaičiai, kiti artimi asmenys dėl nusikalstamų veikų, padarytų prieš nukentėjusįjį, dažnai patiria neigiamų emocijų, tačiau tai nereiškia, kad visi tokie asmenys, nesant ypatingų aplinkybių, gali įgyti teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą bet kurioje baudžiamojoje byloje. Tačiau nukentėjusiojo, kuris nėra miręs, šeimos nariai civiliniais ieškovais gali būti pripažįstami tik išskirtiniais atvejais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-507/2016).

6013.

61Kasacinės instancijos teismo praktikoje baudžiamosiose bylose pažymėta, kad įstatymas nedraudžia nukentėjusiaisiais ir atitinkamai civiliniais ieškovais pripažinti asmenų, kurių artimam asmeniui dėl nusikaltimo sutrikdoma sveikata. Taigi nors neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, kiti asmenys, kurie nėra tiesiogiai nukentėję nuo nusikaltimo ir nepatyrė turtinės žalos, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, tam tikrais atvejais turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, jei įrodoma, kad jie tokią žalą patyrė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-696/2016). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai – tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Ar jie tokie yra, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005).

6214.

63Teismų praktikoje pabrėžiama, kad asmeniui, kuris pats nepatyrė fizinių sužalojimų, bet išgyveno dėl savo vaiko sužalojimo, patyrė dvasinius išgyvenimus dėl neaiškumo, kaip padaryti sužalojimai paveiks jo vaiko sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks pašalinti jį gydant, vadovaujantis teisingumo principu, neturtinė žala gali būti priteisiama pagal konkrečios bylos aplinkybes (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-255/2005, 3K-3-131/2007, 3K-3-80-706/2015, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-696/2016, 2K-225-895/2016).

6415.

65Konkretus sužalojimo masto ir jo padarinių sveikatai nustatymas byloje laikomas fakto klausimu, tačiau ar dėl vaiko sveikatai padarytų sužalojimų ir kilusių padarinių jo tėvai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, spręstina įrodžius, jog jie asmeniškai patyrė nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su vaiko sužalojimu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013). Ar tėvų išgyvenimai yra tokio pobūdžio dėl jų vaikui padaryto sužalojimo sunkumo, gydymo trukmės, sužalojimo padarinių, turi būti sprendžiama pagal teismų konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.

6616.

67Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, jog iš karto nepašalinamos jų pasekmės (pvz., lieka randai, kuriuos pašalinti galima būsimomis operacijomis), tai, be išgyvenimų dėl sužalojimo fakto, prie neturtinės žalos gali būti priskiriami išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis – kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks galutinai pašalinti darant plastines operacijas, išgyvenimas dėl to, kad tokias operacijas reikės atlikti, nes jos sukelia papildomų fizinių, organizacinių ir materialinių pasekmių (fizinį skausmą, nepatogumus, laiko eikvojimą, važinėjimą atlikti tyrimų ir operacijų bei turtines pasekmes – išlaidas, kurios ne visada gali būti nustatytos ir padengiamos). Susirūpinimas dėl būsimų fizinio sužalojimo pasekmių šalinimo negali būti vertinamas kaip būsima neturtinė žala arba nereali žala, nes susirūpinimas dėl sužalojimo pasekmių pašalinimo ateityje būtinumo ir sėkmės yra realus ir suprantamas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005).

6817.

69Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo sunkiai sužalota dešimties metų A. V. ir Al. V. duktė: jai nustatytas ūmus kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, dešinio smilkinkaulio įspaustinis lūžis, kaukolės pamato kaulų lūžiai, galvos smegenų dešinės smilkininės skilties sumušimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio ir į abu galvos smegenų šoninius skilvelius, dešinės akiduobės lūžiai, dešinio šlaunikaulio lūžis, abiejų gūžduobių lūžiai, kairio gaktikaulio apatinės šakos lūžis. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bylos duomenis, konstatavo, jog tėvai išgyveno dėl mažametės dukters patirto skausmo, dėl jos galimybės išgyventi, o išgyvenus – dėl tolesnio gyvenimo kokybės. Iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo matyti, kad teisėjų kolegija, vadovaudamasi teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo asmeniui, kuris tiesiogiai nepatyrė sveikatos sutrikdymo, tačiau ją patyrė su juo artimais ryšiais susijęs asmuo (nagrinėjamoje byloje – mažametis vaikas), ir vertindama bylos duomenis, pagrindė nukentėjusiųjų tarpusavio ryšio glaudumą, sprendė, kad tėvų A. V. ir Al. V. ir dukters V. V. tarpusavio ryšys buvo ir yra labai stiprus, glaudus, o santykiai itin artimi; kad tėvai, ypač motina, buvo su dukra ne tik visą gydymo laikotarpį, tačiau ir dabar. Taip pat teisėjų kolegija spręsdama, ar civiliniai ieškovai (tėvai) patyrė neturtinę žalą dėl jų dukteriai padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, atsižvelgė tiek į jų jau patirtus išgyvenimus (laikotarpiu, kai dukra buvo komos būsenoje ir nebuvo aišku, ar ji išgyvens, o jei išgyvens, – ar ji bus bent iš dalies savarankiška, t. y. ar visos gyvybinės funkcijos bus atkurtos ir kada; laikotarpiu, kai jai buvo konstatuotas visiškas neįgalumas; taip pat vėlesnio gydymo ir reabilitacijos laikotarpiu); taip pat į besitęsiančius tėvų išgyvenimus, nuolat matant dukters sužalojimų fizinius liekamuosius reiškinius (veido asimetriją, šlubavimą) ir jos išgyvenimus dėl suprastėjusių mokymosi pasiekimų, sumažėjusių galimybių aktyviai leisti laiką ir bendrauti; taip pat nežinią dėl dukters būklės pokyčių ateityje; kartu pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas individualiai vertino abiejų tėvų būseną. Taip pat buvo vertinta ir tai, kad abu tėvai tiesiogiai dalyvavo eismo įvykyje, Al. V. tapo labai jautri, bijo važiuoti automobiliu, vairuoti.

7018.

71Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijais, formuojama teismų praktika, padarė individualizuotą, grįstą bylos duomenimis išvadą, jog dėl E. G. nusikalstamų veiksmų nukentėjusieji A. V. ir Al. V. patyrė neturtinės žalos dėl dukters sveikatos sutrikdymo, kuri turi būti atlyginta.

7219.

73Kasaciniame skunde taip pat ginčijamas priteistos neturtinės žalos dydis, nurodant, kad jis nustatytas nesilaikant įstatymo reikalavimų ir nukrypstant nuo teismų praktikos.

7420.

75Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos dydis ir jo piniginė išraiška pirmiausia yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas gali nagrinėti šį klausimą tik teisės taikymo aspektu, t. y. privalo patikrinti, ar teismai, nagrinėdami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį, tinkamai vadovavosi civilinės teisės nuostatomis, baudžiamojo proceso įstatymo normomis, reguliuojančiomis civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2008, 2K-383/2010, 2K-605/2011, 2K-140/2012, 2K-497/2012, 2K-473/2013, 2K-225-895/2016, 2K-155-511/2017, 2K-168-511/2018 ir kt.).

7621.

77Visų pirma, kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino sunkią kaltininko turtinę padėtį ir dėl to nustatė per didelį neturtinės žalos dydį.

7822.

79Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). Tačiau teismas šį kriterijų turi vertinti drauge su kriterijais, išvardytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir tik tada nustatyti atlygintinos neturtinės žalos dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-294/2011, 2K-429/2013, 2K-303/2013, 2K-359-697/2017). Pažymėtina, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika sukelti padariniai. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013). Atsakingo už žalą asmens turtinė padėtis nėra lygiavertė nusikaltimo pasekmėms, todėl negali iš esmės lemti žalos dydžio, nes priešingu atveju būtų pažeisti nukentėjusių asmenų teisės ir interesai, neįgyvendintas teisingumo principas. Pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms.

8023.

81Iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo matyti, kad nuteistojo turtinė padėtis, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, buvo įvertinta. Šioje byloje nustatant neturtinės žalos dydį buvo vertinta ne tik nuteistojo dabartinė turtinė padėtis, bet ir ateities galimybės dirbti ir atlyginti neturtinę žalą. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis E. G. yra vidutinio amžiaus, galintis dirbti ir dirbantis asmuo, turintis vieną išlaikytinį – nepilnametį vaiką, byloje duomenų apie kokias nors jo sveikatos problemas nėra.

8224.

83Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos analogiškose bylose nustatydamas neturtinės žalos dydį tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui, t. y. mažametei nukentėjusiajai; taip pat nustatydamas per didelius neturtinės žalos, patirtos dėl vaikui padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, dydžius tėvams.

8425.

85Pabrėžtina, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), taigi teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017).

8626.

87Kita vertus, svarbu pažymėti, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018). Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244/2011).

8827.

89Kasaciniame skunde nurodoma, jog apeliacinės instancijos teismas padidindamas V. V. priteistos neturtinės žalos dydį iki 29 500 Eur nukrypo nuo teismų praktikos, pagal kurią tokiais atvejais priteisiama apie 20 000 Eur; o nustatydamas dėl dukters sunkaus sveikatos sutrikdymo A. V. (tėvui) 7500 Eur, Al. V. (motinai) – 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nepagrįstai rėmėsi kasacinės instancijos teismo nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-696/2016 ir 2K-225-895/2016, nes šiose bylose buvo nagrinėjamos pavojingesnės situacijos ir nukentėjusiesiems priteistos mažesnės sumos.

9028.

91Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad tai, jog pažeista ta pati vertybė, o sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui yra labai panašios, savaime nereiškia, kad skirtingose bylose bus priteista vienoda arba panaši neturtinės žalos atlyginimo suma, nes neturtinės žalos dydžiui turi reikšmės ir kitos aplinkybės, kurių visuma lemia neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kelių eismo įvykių bylose, kai nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5792 Eur iki 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-61-696/2016, 2K-225-895/2016). Neturtinės žalos atlyginimo praktika dėl kelių eismo įvykio sunkiai sužalotų vaikų tėvams nėra gausi – mažamečio nukentėjusiojo (2 mėn. kūdikio) tėvams buvo nustatyta neturtinė žala – 2896,20 Eur tėvui ir 17 377,20 Eur motinai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-696/2016), sunkiai sužalotos nepilnametės nukentėjusiosios tėvams – kiekvienam po 7000 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-895/2016). Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos.

9229.

93Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo matyti, kad teisėjų kolegija sprendė dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasi ir vertindama individualias bylai svarbias patirtos neturtinės žalos aplinkybes: mažametės fizinį skausmą dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo ir patirtas medicinines procedūras (operacijas, taip pat buvimą komos būsenos), ilgą ir dar tęsiamą gydymo laikotarpį, į tai, kad nukentėjusiajai vieneriems metams nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, į tai, kad mažametės nukentėjusiosios dešiniajame smilkinyje nėra kaulo, ir medikų prognozė dėl tolesnių operacijų būtinumo yra neaiški; ilgą ir besitęsiančią reabilitaciją; į pablogėjusias galimybes susikaupti, mokytis, dėl ko pablogėjo mokymosi rezultatai, į apribotas galimybes nukentėjusiajai vienai užsiimti iki tol jai įprasta veikla ir būti socialiai aktyviai; į tai, kad jai nuolat reikalinga kvalifikuota specialistų pagalba, kad ji pagerintų ankstesnę fizinę ir psichologinę būseną; taip pat į nuteistojo E. G. nusikalstamų veiksmų pobūdį, jo neatsargią kaltę bei materialinę padėtį.

9430.

95Taigi, apeliacinės instancijos teismas įvertinęs, jog be fiziškai juntamų ir akivaizdžių veiksnių, V. V. patiria ir psichologinius išgyvenimus, taip pat juos patiria ir šalia jos esantys artimieji; kad kilusios dėl eismo įvykio pasekmės yra itin sunkios, reikalaujančios ne tik intensyvių pačios mažametės, tačiau ir jos artimųjų, ypač motinos ir tėvo, pastangų; padarė išvadą, kad nukentėjusiosios patirti fiziniai, emociniai ir dvasiniai išgyvenimai, jų dydis, įtaka tolesniam gyvenimui, mokymosi ir darbinei veiklai yra akivaizdi, todėl padidino neturtinės žalos atlyginimą mažametei nukentėjusiajai, patyrusiai sunkų sveikatos sutrikdymą. Kaip jau pirmiau išdėstyta šioje nutartyje, teismas įvertino, kad tėvai patyrė neturtinės žalos dėl mažametei dukrai padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo ir nutarė, kad ji turi būti atlyginta. Įvertinęs aplinkybes, svarbias žalos dydžiui nustatyti, teismas individualiai nustatė atitinkamus tėvo ir motinos patirtos neturtinės žalos dydžius (juos nustatė mažesnius, nei reikalavo ieškovai).

9631.

97Teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas tinkamai individualizavo visų civilinių ieškovų patirtą neturtinę žalą ir nurodė savo sprendimų motyvus, todėl kasacinio skundo argumentas, kad teismų nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis iš esmės neatitinka teismų praktikos panašiose bylose, atmetamas.

9832.

99Patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo sprendimu dėl nukentėjusiesiems priteistų sumų neturtinei žalai atlyginti. Teismas, priimdamas sprendimus dėl atlygintinos neturtinės žalos įrodytumo ir jos dydžio, laikėsi BPK 113, 115 straipsnių, CK 6.250 straipsnio reikalavimų ir išsamiai pasisakė dėl visų šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, analizavo teismų praktiką tos pačios kategorijos bylose, individualizavo žalos dydį mažametei nukentėjusiajai, kuri patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat jos tėvams, kurie pagal nustatytas byloje aplinkybes taip pat patyrė neturtinę žalą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, jog teismai, nustatydami tokį nukentėjusiesiems atlygintinos neturtinės žalos dydį, neįsigilintų į faktines bylos aplinkybes, neteisingai suprastų bei pritaikytų CK 6.250 straipsnio nuostatas ar nesivadovautų teismų praktika. Nėra pagrindo konstatuoti, kad nustatytas neturtinės žalos dydis prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.

100Dėl proceso išlaidų

10133.

102Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. ir Al. V. atstovė advokatė Jolanta Grigaliūnienė prašo pripažinti proceso išlaidomis išlaidas advokatės pagalbai apmokėti bei priteisti iš E. G. 242 Eur nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei Al. V.

10334.

104BPK 106 straipsnio 2 dalis nurodo, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Šios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016 ir kt.).

10535.

106Kasacinį skundą šioje rašytinio proceso tvarka nagrinėjamoje byloje padavė tik nuteistasis, tačiau jame ginčijami civilinių ieškinių ir jų dydžio klausimai, tiesiogiai susiję su nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų interesais. Turėdami teisę pateikti byloje atsiliepimą į nuteistojo kasacinį skundą, nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai kreipėsi teisinės pagalbos į advokatę, prašydami surašyti atsiliepimą. Taigi nukentėjusiųjų (civilinių ieškovų) turėtos 242 Eur išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo E. G.

107Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

108Atmesti nuteistojo E. G. kasacinį skundą.

109Priteisti iš nuteistojo E. G. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei Al. V. 242 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nuosprendžiu E. G. nuteistas... 4. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 5. Teisėjų kolegija... 6. I. Bylos esmė... 7. 1.... 8. E. G. nuteistas už tai, kad 2017 m. balandžio 24 d. apie 7.36 val. kelio... 9. II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. 2.... 11. Kasaciniu skundu nuteistasis E. G. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo... 12. 2.1.... 13. Nors apeliacinės instancijos teismas ir vadovavosi neturtinės žalos... 14. 2.2.... 15. CK 6.250 straipsnyje nustatytas neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų... 16. 2.3.... 17. Apeliacinės instancijos teismas priteisė neproporcingai didelę neturtinę... 18. 2.4.... 19. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje rėmėsi kasacinėmis nutartimis Nr.... 20. 2.5.... 21. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas dėl dukters V. V. sunkaus... 22. 2.6.... 23. Taip pat apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į E. G. prastą... 24. 3.... 25. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 26. 3.1.... 27. Tik teismas sprendžia, vadovaudamasis BPK 20 straipsniu, kokius bylos duomenis... 28. 3.2.... 29. Padidindamas nukentėjusiajai V. V. priteistos neturtinės žalos dydį,... 30. 3.3.... 31. E. G. kasacinio skundo argumentai taip pat nepaneigia apeliacinės instancijos... 32. 3.4.... 33. Be to, neturtinės žalos dydžio nustatymas yra ne teisės, o fakto klausimas,... 34. 4.... 35. Atsiliepimu į nuteistojo E. G. kasacinį skundą nukentėjusiųjų ir... 36. 4.1.... 37. Apeliacinės instancijos teismas nepadarė materialiosios ir proceso teisės... 38. 4.2.... 39. Spręsdamas dėl V. V. patirtos neturtinės žalos dydžio, apeliacinės... 40. 4.3.... 41. Asmens finansinė padėtis negali būti lemiamas kriterijus nustatant... 42. III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 43. 5.... 44. Nuteistojo E. G. kasacinis skundas atmestinas.... 45. Dėl neturtinės žalos tiesiogiai nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos... 46. 6.... 47. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai... 48. 7.... 49. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama... 50. 8.... 51. Kasaciniame skunde, visų pirma, keliamas neturtinės žalos, padarytos... 52. 9.... 53. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena asmens konstitucinių... 54. 10.... 55. Pagal savo pobūdį neturtinė žala – tai asmeninė žala, nes ji tiesiogiai... 56. 11.... 57. Taip pat aiški yra teismų praktika, pagal kurią asmens gyvybės atėmimo... 58. 12.... 59. Tuo tarpu sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo ne tik tiesiogiai... 60. 13.... 61. Kasacinės instancijos teismo praktikoje baudžiamosiose bylose pažymėta, kad... 62. 14.... 63. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad asmeniui, kuris pats nepatyrė fizinių... 64. 15.... 65. Konkretus sužalojimo masto ir jo padarinių sveikatai nustatymas byloje... 66. 16.... 67. Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio,... 68. 17.... 69. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo sunkiai sužalota... 70. 18.... 71. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas... 72. 19.... 73. Kasaciniame skunde taip pat ginčijamas priteistos neturtinės žalos dydis,... 74. 20.... 75. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos dydis ir jo piniginė... 76. 21.... 77. Visų pirma, kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas... 78. 22.... 79. Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą... 80. 23.... 81. Iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo matyti, kad nuteistojo turtinė... 82. 24.... 83. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas... 84. 25.... 85. Pabrėžtina, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos... 86. 26.... 87. Kita vertus, svarbu pažymėti, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo... 88. 27.... 89. Kasaciniame skunde nurodoma, jog apeliacinės instancijos teismas padidindamas... 90. 28.... 91. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad tai, jog pažeista ta pati vertybė,... 92. 29.... 93. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo matyti, kad teisėjų... 94. 30.... 95. Taigi, apeliacinės instancijos teismas įvertinęs, jog be fiziškai juntamų... 96. 31.... 97. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas tinkamai... 98. 32.... 99. Patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu teisėjų kolegija neturi teisinio... 100. Dėl proceso išlaidų... 101. 33.... 102. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. ir Al. V. atstovė advokatė... 103. 34.... 104. BPK 106 straipsnio 2 dalis nurodo, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu... 105. 35.... 106. Kasacinį skundą šioje rašytinio proceso tvarka nagrinėjamoje byloje... 107. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 108. Atmesti nuteistojo E. G. kasacinį skundą.... 109. Priteisti iš nuteistojo E. G. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei Al. V....