Byla 2A-1566-826/2017
Dėl nuostolių atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės, Alonos Romanovienės,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Transadria“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Transadria“ ieškinį atsakovams R. P. ir R. M., trečiasis asmuo J. A. D., dėl nuostolių atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo R. P. 39 631,82 Eur žalos atlyginimo, o iš atsakovo R. M. – be pagrindo įgytus 3 500,00 Eur ir iš abiejų visas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad 2015 m. spalio 5 d. tarp trečiojo asmens J. A. D. ir atsakovo R. P. bei R. P. buvo sudaryta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu A. J. D. įsigijo 100 vnt. akcijų (tai yra 100 proc. paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Transadria“ akcijų). Prieš perkant akcijas buvo supažindintas su bendrovės finansine padėtimi, turimu ilgalaikiu turtu, buvo pateiktas 2015 m. materialiojo ilgalaikio turto apskaitos žiniaraštis, balansas bei pelno (nuostolių) ataskaita, sudaryti 2015 m. rugsėjo 30 d. Materialiojo ilgalaikio turto apskaitos žiniaraštyje prie automobilių buvo nurodytas 31 turto vienetas, tarp jų ir autovežis bei priekaba. Pirkėjas J. A. D. visą šį bendrovei nuosavybės teise priklausantį turtą buvo apžiūrėjęs fiziškai, matė šio turto būklę. Pirkėjui pateikto balanso duomenimis, 2015 m. rugsėjo 30 d. bendrovė turėjo ilgalaikio turto už 102 150,00 Eur, trumpalaikio turto už 261 435,00 Eur, nuosavo kapitalo už 188 047,00 Eur, o mokėtinų sumų ir įsipareigojimų už 175 538,00 Eur. Bendrovės pelnas 2015 m. rugsėjo 30 d. dieną sudarė 20 478,00 Eur.
  3. Nurodė, kad priėmus bendrovės akcijas ir nauju bendrovės vadovu paskyrus J. D., šiam susipažinus su bendrovėje esančiu turtu bei dokumentais, paaiškėjo, jog likus trims dienoms (iš kurių dvi ne darbo dienos) iki akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, tai yra 2015 m. spalio 2 d., tarp ieškovės UAB „Transadria“ ir trečiojo asmens UAB „Raivina“ buvo sudarytos dvi transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartys: transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu UAB „Transadria“ pardavė UAB „Raivina“ autovežį už 7 260,00 Eur, ir transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu UAB „Transadria“ pardavė UAB „Raivina“ priekabą už 4 235,00 Eur. Šias sutartis iš pardavėjos – UAB „Transadria“ pusės pasirašė vadybininkas-kasininkas R. M., o iš pirkėjos – UAB „Raivina“ pusės – direktorius R. P.. Transporto priemonių pirkėjos UAB „Raivina“ steigėjas (akcininkas) ir vadovas yra atsakovas R. P., tai yra buvęs pardavėjos UAB „Transadria“ akcininkas ir vadovas. Autovežio reali vidutinė rinkos kaina yra apie 13 431,00 Eur (kaina su PVM), todėl ji buvo parduota vos daugiau nei už pusę realios jos rinkos kainos, tokiu būdu bendrovei padarant 6 171,00 Eur žalos. Be to, susipažinus su visais bendrovėje esančiais buhalterinės apskaitos dokumentais paaiškėjo, jog buvęs bendrovės vadovas atsakovas R. P. išeidamas iš bendrovės vadovo pareigų kaip atskaitingas asmuo liko skolingas bendrovei 33 460,82 Eur, nes pinigų sumokėjimo įrodymo – dokumentų, kurie turėtų būti surašomi į avanso ataskaitą, nėra?. R. P. buvo vienintelis akcininkas ir bendrovės vadovas nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. spalio 5 d. Sudarant akcijų pirkimo–pardavimo sutartį autovežis buvo įtrauktas į ilgalaikio turto sąrašą ir pirkėjas J. A. D. nebuvo informuotas apie ketinimą parduoti autovežį. Reali bendrovės finansinė padėtis autovežio pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu nebuvo gera, tuo metu bendrovės nuostolis sudarė 11 869,00 Eur, 2015 m. spalio 5 d. dieną ieškovė buvo skolinga kreditoriams net 127 742,32 Eur, todėl šios aplinkybės turi būti vertinamos kaip pagrindžiančios autovežio pirkimo–pardavimo sandorio nesąžiningumą, atsakovo R. P. interesų konfliktą sudarant sandorį ir netinkamą jo, kaip buvusio vadovo, pareigų bendrovei vykdymą, todėl R. P. atlikus nurodytus neteisėtus veiksmus, ieškovė patyrė 39 631,82 Eur dydžio turtinę žalą. Atsakovas buvo vienintelis akcininkas ir vadovas, tuo pačiu metu įkūrė kitą bendrovę UAB „Raivina“ ir pasiskyrė save jos vadovu, todėl objektyviai turėjo numatyti, jog pardavus transporto priemonę už gerokai mažesnę kainą ieškovė patirs žalos, t. y. tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Dėl atsakovo R. P. kaltės ieškovė patyrė 39 631,82 Eur dydžio turtinę žalą.
  4. Nurodė, jog atsakovas R. M. bendrovėje dirbo vadybininku-kasininku ir buvo atskaitingas ieškovės darbuotojas. 2015 m. spalio 2 d. pinigų priėmimo kvitas BUH Nr. 9402039 patvirtina, kad jis gavo už parduotą priekabą 3 500,00 Eur, tačiau šių pinigų į bendrovės kasą neįnešė. Jis be teisinio pagrindo tyčia įgijo tai, ko negalėjo ir neturėjo gauti, todėl turi pareigą šias pinigines lėšas grąžinti ieškovei. Pažymėtina, kad R. M. 2015 m. spalio 2 d. (sutarčių pasirašymo dieną) pateikė buvusiam UAB „Transadria“ direktoriui R. P. prašymą atleisti jį iš darbo nuo 2015 m. spalio 5 d.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismo motyvai:
    1. Nurodė, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimo priteisti jam iš atsakovo R. P. 6 171,00 Eur žalos atlyginimo, nes UAB „Transadria“ balanse nurodyta šios transporto priemonės vertė – 0,00 Lt, vadinasi, jos pardavimas kitam juridiniam asmeniui už 7 260,00 Eur įmonės turto vertės nesumažino. Šalių teikiami duomenys apie šio automobilio rinkos vertę yra skirtingi, specialisto ar eksperto išvada šiuo klausimu nebuvo teikiama, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad ieškovė įrodė patirtą žalą. Be to, ieškinyje autovežio nurodyta rinkos vertė yra didesnė už jo pateiktą UAB „Pajūrio autorika“ įkainojimą, todėl žalos dydis nepagrįstas jokiais byloje surinktais duomenimis. Atsakovas įrodė, kad ši transporto priemonė po įsigijimo buvo remontuojama ir tik po remonto pasiekė UAB „Marleksa“ nustatytos kainos dydį. Byloje nebuvo nustatyta, kad jos perleidimo metu ieškovės įmonė būtų turėjusi kreditorių ir atsakovas – tuometinis vienintelis įmonės savininkas ir vadovas, būtų turėjęs teisę priiminėti tokius sprendimus savo nuožiūra – būtų pažeidęs kieno nors interesus, sudarydamas šį sandorį.
    2. Nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti 3 500,00 Eur iš atsakovo R. M. kaip be pagrindo gautus pinigus, kadangi atsakovas buvo paskirtas įmonės kasininku bendrovės vadovo įsakymais Nr. 050, Nr. 051. Abu atsakovai patvirtino, kad pinigai buvo perduoti tuometiniam ieškovės įmonės direktoriui R. P.. Pati ieškovė nepateikė teismui visų su byla susijusių buhalterinės apskaitos dokumentų, o pateikto knygos 2015 m. birželio 1 d.–2015 m. rugsėjo 30 d. laikotarpio išrašo neužtenka konstatuoti, jog pinigai nebuvo perduoti įmonei.
    3. Padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo R. P. 33 460,82 Eur dydžio žalos atlyginimą yra nepagrįstas. Ieškovė per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį nepateikė minimų avansinių apyskaitų, pirminių buhalterinių dokumentų, įrodančių, kad atsakovas iš tiesų būtų skolingas, t. y. padarė žalą, pasisavindamas šio juridinio asmens pinigus. Ieškovė nesutiko, kad būtų paskirta buhalterinė ekspertizė. Atsakovo ir jo atstovės iniciatyva į bylą buvo surinkti įrodymai, t. y. dokumentai, patvirtinantys didelio kiekio automobilių, įvežtų iš Europos valstybių, įregistravimą UAB „Transadria“ vardu; įrodymai, patvirtinantys kelto Klaipėda–Kylis bilietų pirkimą J. A. D. vardu, kol jis dar nebuvo akcininkas; UAB „Transadria“ įgaliojimai J. D. priregistruoti įmonės vardu nupirktas transporto priemones, šio asmens ir atsakovo susirašinėjimas dėl šių automobilių įregistravimo ir pergabenimo detalių, J. D. paskirtų administracinių nuobaudų vairuojant UAB „Transadria“ automobilius duomenys, iš dalies pagrindžiantys jo poziciją ir patvirtinantys ieškovės nenuoseklumą bei galimą svarbių bylai aplinkybių slėpimą.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9

  1. Ieškovė UAB „Transadria“ pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimo, prašė jį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškinį. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes ir nepagrįstai atmetė reikalavimą priteisti iš atsakovo R. P. 33 460,82 Eur žalos, padarytos įmonei, atlyginimą.
      1. Nurodė, kad R. P., kaip buvusio UAB „Transadria“ vienintelio akcininko ir vadovo, civilinė atsakomybė kildinama iš bendrųjų vadovo pareigas reglamentuojančių teisės normų pažeidimų. Iki 2015 m. spalio 5 d. nebuvo tinkamai tvarkomi suvestiniai buhalterinės apskaitos registrai, neinventorizuoti ir įmonės naujajam savininkui neperduoti visi buhalterinės apskaitos dokumentai. Po akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo naujai paskirtam bendrovės vadovui susipažinus su buhalterinės apskaitos dokumentais paaiškėjo, jog 2015 m. spalio 30 d. ieškovė atsakovui buvo išdavusi 33 460,82 Eur, kurių panaudojimo atsakovas nepagrindė. AB DNB banko išrašai patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d. buvo paimta ir išgryninta pinigų suma, kuri turėjo būti įnešta į kasą ir išmokėta per ją, tačiau to padaryta nebuvo. Atsakovas neįrodė, kad tie pinigai būtų panaudoti bendrovės reikmėms, paaiškinti aplinkybių teismo posėdžio metu jis negalėjo. Buvusi bendrovės finansininkė R. J. paaiškino, kad įmonė pirkdavo labai daug automobilių grynaisiais pinigais, net neturėjo tiek grynųjų pinigų, už kiek pirkdavo, todėl įmonės kasos apyskaita nuolat buvo neigiama. Duomenų, jog atsakovas skolino pinigų ieškovei, nenustatyta.
      2. Nurodė, kad teismas neteisingai suprato ir nurodė, jog atsakovas R. P. nebuvo debitorių sąraše. Pagal UAB „Transadria“ naudojamą sąskaitų planą, įmonės pardavimai (pirkėjams išrašomos PVM sąskaitos faktūros) nurodomos koresponduojančioje sąskaitoje debitoriai - sąskaitos Nr. 240 - pirkėjai, o finansiškai atskaitingų asmenų pinigų judėjimas registruojamas sąskaitoje debitoriai sąskaitos Nr. 258 - avansinės apyskaitos administracija. Būtent R. P., kaip finansiškai atskaitingo asmens, visos operacijos atsispindėjo nurodytoje sąskaitoje, kurios Nr. 258. Šios dvi sąskaitos yra skirtingos ir registruojamos atskiruose registruose.
      3. Paaiškino, kad 2015 m. liepos 29 d. rašytiniame pranešime buvo nurodyta, jog nėra galimybės pateikti sąrašą už „ES valstybės prekes“ nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2015 m. spalio 5 d., bendra 127 742,32 Eur suma, nes iki 2015 m. spalio 5 d. UAB „Transadria“ atsiskaitymus su kreditoriumi už „ES valstybės prekes“ vedė suminiu būdu. Atskirų žiniaraščių bendrovė nepildė ir tai patvirtino buvusi buhalterė R. J..
      4. Teismas visiškai nepagrįstai bei neteisėtai apkaltino ieškovę duomenų slėpimu ir jų nepateikimu teismui. Visus duomenis, kurie susiję su ginčo pagrindu ir dalyku, pateikė. Kitų dokumentų pateikti negalėjo, nes buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-00386-16 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT prie LR VRM) Klaipėdos apygardos valdyboje R. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio l dalį, 183 straipsnio 2 dalį. Iš UAB „Transadria“ 2017 m. sausio 11 d., 2017 m. kovo 20 d. buvo paimti visi 2013–2015 metų buhalteriniai dokumentai. Pažymėjo, kad netikslinga buvo skirti byloje buhalterinę ekspertizę, nes tokį tyrimą atlieka FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyrius.
    2. Teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes ir nepagrįstai atmetė reikalavimą priteisti 6 171,00 Eur žalos atlyginimo iš atsakovo R. P..
      1. Teismas neobjektyviai įvertino R. M. paskutinio posėdžio metu išsakytą pastabą apie tai, kad UAB „Pajūrio autorika“ telefonu tariamai „klausė apie norimą transporto priemonės įvertinimo kainą“. Šis pastarojo teiginys yra išgalvotas bei nepagrįstas objektyviais duomenimis, be to, jis yra suinteresuotas bylos baigtimi ir nesutaria su J. D. bei UAB „Transadria“.
      2. Atsakovas R. P. bei buhalterė R. J. turėjo visas galimybes nurašyti autovežio „Mercedes Benz Atego 917“ likutinę prekinę vertę į 0,00 Eur sumą. Be to, nors atsakovas nurodė, jog automobilio likutinė tokia vertė 0, tačiau jo nauja bendrovė šį turtą įsigijo už 7 260,00 Eur.
      3. Teismas neįvertino byloje esančių įrodymų, iš kurių matyti, jog visi atlikti automobilio remonto darbai buvo einamieji, t. y. tepalų, kitų skysčių, lempučių, nusidėvėjusių padangų pakeitimas, kompiuterinė diagnostika ir pan. Sąskaitos išrašytos naujos atsakovo bendrovės.
    3. Teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes ir nepagrįstai atmetė reikalavimą priteisti iš atsakovo R. M. be pagrindo įgytus 3 500,00 Eur. Nevertinta tai, kad atsakovas pažeidė 2011 m. vasario 7 d. UAB „Transadria“ įsakymą Nr. 050 dėl pinigų išdavimo tvarkos ir įsakymą Nr. 051 dėl griežtos atskaitomybės blankų pasirašymo, 2002 m. spalio 30 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 340 patvirtintų pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių. Ši finansinė operacija turėjo atsispindėti kvitų blankų pildymo knygoje (tokie duomenys į bylą nėra pateikti). Vien žodinių paaiškinimų apie gautus pinigus neužtenka.
  2. Atsakovai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
    1. Teismas pagrįstai nurodė, kad neįrodytas reikalavimas priteisti iš atsakovo R. P. 33 460,82 Eur žalos, padarytos bendrovei, atlyginimą.
      1. Nepagrįstas apeliantės argumentas dėl liudytojos R. J. paaiškinimų. Ji nurodė, kad įmonėje dirbo iki 2015 m. lapkričio mėn., jos 2015 m. spalio 5 d. sudarytas žiniaraštis buvo visiškai teisingas ir pagrįstas pirminių finansinių dokumentų duomenimis. Naujasis vadovas jokių pastabų ar pretenzijų, pavyzdžiui, dėl neišsaugotų pirminių finansinių dokumentų, dėl nepagrįstų ar neteisingų išvestinių, suvestinių finansinių dokumentų ar pan., niekada nereiškė. Ieškovės atstovas direktorius J. D. teismo posėdžio metu patvirtino, jog jau po mėnesio po pradėjimo dirbti pastebėjo pinigų trūkumą ir dokumentų suklastojimą.
      2. Apeliantė nepagrįstai bando įrodinėjimo pareigą permesti jiems. Iš savo pusės pateikė visus duomenis, kuriais disponavo ir kuriuos galėjo pateikti. Tai nurodė ir pirmosios instancijos teismas. Pati savo pareigos įrodyti nurodytas aplinkybes ar pateikti tai patvirtinančius duomenis nevykdė. Ieškovė kategoriškai atsisakė į bylą teikti jų prašomus duomenis (avansinę apyskaitą), nurodydama tai kaip vertimą prieš save duoti parodymus ar teikti duomenis (ieškovės 2016 m. rugpjūčio 31 d. atskirasis skundas). Byla buvo nagrinėjama ilgiau nei metus, o įmonės dokumentai ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo perduoti tik 2017 m. sausio ir kovo mėn. Šiuos duomenis būtų buvę galima prašyti išreikalauti, tačiau ieškovė tokio prašymo neišreiškė. Atnaujinus bylos nagrinėjimą buvo surinkti kiti papildomi įrodymai, kurie patvirtino, jog sudarant 2015 metų balansą į jį nebuvo įtraukta R. P. skola bendrovei, kas dar kartą akivaizdžiai liudija, jog bendrovėje neegzistavo ir neegzistuoja pirminiai buhalteriniai dokumentai, kurių pagrindu bendrovė būtų turėjusi ir galėjusi įsitraukti į savo finansų apskaitą šią R. P. 33 460,82 Eur skolą bendrovei. Atsiskaitymų su debitoriais apskaitos žiniaraštyje tarp įmonės skolininkų R. P. ir jo 33 460,82 Eur „skola“ bendrovei nėra įtraukta.
    2. Teismas išsamiai išnagrinėjo pareikštiems reikalavimams išnagrinėti aktualius įrodymus ir nustatė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad sudarytas autovežio pardavimo sandoris buvo akivaizdžiai nuostolingas, neatitiko įmonės interesų, jog buvęs įmonės vadovas ir savininkas neturėjo teisės tokio sandorio sudaryti. Atsakovas R. P. buvo teisėtas UAB „Transadria“ savininkas ir direktorius, turėjo visas galimybes vykdyti įmonės ūkinę veiklą, sudarinėti ar nurodyti kitiems įmonės darbuotojams sudaryti atlygintinius sandorius su kitais juridiniais asmenis, tarp jų ir su kitu juridiniu subjektu – UAB „Raivina“. Ieškovė neįrodinėjo, jog sudarytas sandoris pažeidė jos kaip kreditorės interesus. Turto įvertinimas buvo atliktas jau po didelių autovežį įsigijusios įmonės – UAB „Raivina“ investicijų į šį turtą, kas pakėlė jo vertę. Jį įsigijo už 13 000,00 Eur, 4 metus intensyviai eksploatavo, todėl ieškovės argumentas, kad automobilio vertė net padidėjo, nelogiška. Ieškovės pateiktas automobilio vertinimas yra neteisingas, nes tai patvirtina R. M. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, būklės, techninės būklės, ridos, techninių parametrų neatitikimai.
    3. Teismas padarė pagrįstas išvadas, jog nėra pagrindo priteisti iš atsakovo R. M. 3 500,00 Eur be pagrindo iš ieškovės įgytų lėšų, nes apeliantė nepateikė duomenų, iš kurių būtų matyti, ar šie pinigai buvo ar nebuvo perduoti įmonei. Patys tokios galimybės neturėjo, nes šioje įmonėje nebedirba. Jų parodymai nuoseklūs. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovas R. M. turėjo kokių nors pareigų bendrovėje, susijusių su kasos žurnalų, kvitų, blankų pildymu ar pan. Ieškovė 3 500,00 Eur sumą įtraukė į 33 460,82 Eur žalos dydį, kurios atlyginimą prašė priteisti iš atsakovo R. P..

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

12Apeliacinis skundas netenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

13Faktinės bylos aplinkybės

  1. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2015 m. spalio 5 d. sutuoktiniai R. P. ir R. P. pardavė J. A. D. 100 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Transadria“, įmonės kodas 302430174, adresas ( - ), Gargždai, akcijų, kurių bendra kaina 2 896,00 Eur (akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta Klaipėdos rajono 3-ajame notarų biure, notarinio registro Nr. LM-3609). J. A. D. 2015 m. spalio 5 d. akcijų priėmimo–perdavimo aktu pareiškė, jog prieš sudarant UAB „Transadria“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį jam buvo sudarytos sąlygos susipažinti su įmonės finansine situacija, t. y. įmonės turtine padėtimi. Jis suprato įmonės finansinę situaciją, pretenzijų dėl įmonės finansinės situacijos nereiškė ir nereikš.
  2. 2015 m. spalio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „Transadria“ pardavė UAB „Raivina“ transporto priemonę „Mercedes Benz ( - ) už 7 260,00 Eur (su PVM), išrašyta PVM sąskaita faktūra TRA Nr. 101128. 2015 m. spalio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „Transadria“ pardavė UAB „Raivina“ priekabą „Weekend W350A“ už 4 235,00 Eur (su PVM), išrašyta PVM sąskaita TRA Nr. 101129. Vadybininkas-kasininkas R. M. 2015 m. spalio 2 d. išduodamas pinigų priėmimo kvitą BUH Nr. 9402039 paėmė iš UAB „Raivina“ direktoriaus R. P. 3 500,00 Eur už parduotą priekabą „Weekend W350A“. Iš VĮ „Regitra“ duomenų išrašo nustatyta, kad priekaba „Weekend“ ir autovežis „Mercedes Benz ( - ) nuo 2015 m. spalio 2 d. yra įregistruoti UAB „Raivina“ vardu. Iš 2015 metais sudaryto materialiojo ilgalaikio turto apskaitos žurnalo matyti, kad į įmonės apskaitą buvo įtrauktos šios transporto priemonės: „Mercedes Benz“, valst. Nr. ( - ) įsigyta 2011 m. lapkričio 10 d., likutinė vertė 00,00 Eur, ir priekaba „Weekend“, įsigyta 2015 m. sausio 20 d., likutinė vertė 00,00 Eur.
  3. R. P. nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. spalio 5 d. buvo UAB „Transadria“ įmonės akcininkas ir vadovas. Nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. jis yra UAB „Raivina“ vadovas (šios įmonės akcijas įsigijo 2012 m. rugsėjo 19 d.). J. D. nuo 2015 m. spalio 6 d. yra UAB „Transadria“ direktorius. R. M. UAB „Transadria“ dirbo iki 2015 m. spalio 5 d.
  4. Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių žalą ir nepagrįstą praturtėjimą, taikymo ir aiškinimo.
  5. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį motyvuodamas tuo, jog ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. atsakovų kaltės, neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio, kad atsakovas nepagrįstai gavo pajamas. Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko nurodydama, jog teismas neteisingai aiškino faktines aplinkybes, neteisingai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą ir netinkamai aiškino byloje esančius įrodymus.
  6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialines ir proceso teisės normų, ištyrė ir nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes.

14Dėl 33 460,82 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo R. P.

  1. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo R. P. 33 460,82 Eur žalos, padarytos bendrovei, atlyginimą, motyvuodamas tuo, jog ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų. Apeliantė su tokia teismo išvada nesutiko nurodydama, kad bylos rašytiniai duomenys patvirtina, jog atsakovas, kuris buvo UAB „Transadria“ vadovas ir akcininkas, paėmė iš įmonės 33 460,82 Eur ir jų negrąžino. Paaiškino, kad atsakovas neįrodė, kad šie pinigai buvo grąžinti ieškovei. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.
  2. Byloje keliamas reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę buvusiam UAB „Transadria“ vadovui ir akcininkui R. P. dėl įmonės piniginių lėšų pasisavinimo.
  3. CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys turi veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu. Ši norma aiškiai nustato, kad bendrovės vadovas turi fiduciarines pareigas bendrovei. Už šių pareigų pažeidimą vadovas atsako bendrovei pagal civilinės atsakomybės taisykles. Civilinė bendrovės vadovo atsakomybė kyla pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, kurioje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.
  4. CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma kasacinio teismo praktikoje aiškinama kaip valdymo organo nario pareiga atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2011 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014; ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011, 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014; kt.). Kadangi CK 2.87 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos yra specialios ir saisto tik juridinio asmens valdymo organo narį, o ne bet kurį darbuotoją, šių pareigų pažeidimas užtraukia vadovui civilinę atsakomybę.
  5. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos dydį, priežastinį ryšį. Ieškovei įrodžius atsakovo neteisėtus veiksmus, atsakovas turėjo teisę paneigti kaltės prezumpciją.
  6. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas R. P. UAB „Transadria“ buvo įmonės vadovas nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. spalio 5 d. Nuo 2015 m. spalio 6 d. šios įmonės vadovu paskirtas J. A. D.. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovas, eidamas šios įmonės vadovo pareigas ir būdamas jos vienintelis akcininkas, laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. spalio 5 d. iš įmonės sąskaitos pasiėmė 32 710,00 Eur (plius 136,84 Eur sumokėta už pinigų išgryninimo paslaugas) ir šių pagal avansines apyskaitas jam išmokėtų įmonės lėšų negrąžino. Ieškovė savo argumentus grindė suvestiniu įmonės buhalterinės apskaitos dokumentu – atsiskaitymų su debitoriais apskaitos žiniaraščiu ir banko sąskaitos išrašu. Iš UAB „Transadria“ pateiktos AB DNB atsiskaitomosios sąskaitos išrašo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. spalio 2 d. iš sąskaitos grynaisiais pinigais buvo paimta 33 991,99 Eur. Iš UAB „Transadria“ kasos knygos (laikotarpis nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d.) nustatyta, kad kasos knygoje per šį laikotarpį yra atlikta 11 įrašų, kasos likutis 4,22 Eur, R. P. išduota 23 372,00 Eur. Klaipėdos rajono apylinkės teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovė neįrodė žalos atsiradimo fakto, t. y. nepateikė avansinės apyskaitos, pirminių buhalterinių dokumentų.
  7. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 punktą, 12, 16 straipsnius, duomenys suvedami į suvestinius apskaitos dokumentus (registrus). Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad apeliantė prašomų pateikti rašytinių duomenų nepateikė, todėl teismas 2016 m. liepos 20 d. nutartimi paskyrė ieškovės UAB „Transadria“ direktoriui J. D. 150,00 Eur baudą už teismo įpareigojimo pateikti rašytinius įrodymus nevykdymą (Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1690-253/2016 paliko Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį dėl atsisakymo panaikinti paskirtą baudą). Remiantis šiomis faktinėmis aplinkybėmis pritartina pirmosios instancijos teismo argumentui, jog ieškovei nepateikus šių duomenų, nėra galimybės nustatyti, ar atsakovas, paimdamas šiuos pinigus, padarė žalą pasisavindamas juridinio asmens pinigus.
  8. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ji vengė teismui pateikti reikalaujamus dokumentus, bet šios pareigos negalėjo įvykdyti dėl objektyvių priežasčių, t. y. ikiteisminio tyrimo pareigūnai 2017 m. sausio 11 d., 2017 m. kovo 20 d. paėmė visus 2013–2015 metų buhalterinius dokumentus. Nesutiktina su tokiu apeliacinio skundo argumentu. Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2015 m. spalio 14 d. (atsakovei UAB „Raivina“), patikslino ieškinį 2016 m. vasario 3 d. (atsakovams R. P. ir R. M.), byla išnagrinėta 2017 m. birželio 9 d. Remiantis šiomis faktinėmis aplinkybėmis matyti, jog ieškovė turėjo realią galimybę pateikti dokumentus, pagrindžiančius jos nurodytas aplinkybes.
  9. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė jai, nes atsakovas privalėjo įrodyti, kad jis paimtus pinigus grąžino ieškovei. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu argumentu. Atsakovas R. P. neginčijo, kad jis paėmė iš įmonės pinigus, tačiau įrodinėjo, kad šie pinigai buvo naudojami įmonės veikloje, buvo perkami automobiliai ir žala padaryta nebuvo (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Iš UAB „Transadria“ įsakymų Nr. 050, Nr. 051 nustatyta, kad įmonė suteikė teisę gauti grynuosius pinigus iš įmonės kasos ir griežtos atskaitomybės blankus direktoriui R. P., vyr. buhalterei R. J. ir vadybininkui-kasininkui R. M.. Iš 2015 metų pinigų priėmimo kvitų nustatyta, kad UAB „Transadria“ direktorius R. P. išduodavo vairuotojams ir kitiems darbuotojams grynuosius pinigus sumokėti už transporto paslaugas ir perkamus automobilius. Buvusi bendrovės finansininkė R. J. paaiškino, kad įmonė pirkdavo labai daug automobilių grynaisiais pinigais. Teismas nustatė, kad atsiskaitymai už perkamus automobilius ieškovės įmonėje buvo atliekami grynaisiais – tiek atsakovo vadovavimo šiai įmonei metu, tiek perėmus šią funkciją ieškovės atstovui J. D.. Apeliantė šios aplinkybės neginčijo (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Tikslių ir išsamių duomenų, už kokią sumą tuo laikotarpiu buvo nupirkta ir parduota naudotų automobilių, iš ieškovo išsireikalauti nepavyko, taip pat nepateikta ir pirminių buhalterinių dokumentų, pagrindžiančių žiniaraščio „ES valstybės prekės“ įrašus. Nors apeliantė nurodė, kad galimybės pateikti sąrašą už „ES valstybės prekes“ nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2015 m. spalio 5 d. (127 742,32 Eur suma) neturi, nes iki 2015 m. spalio 5 d. UAB „Transadria“ atsiskaitymus su kreditoriumi už „ES valstybės prekes“ vedė suminiu būdu, tačiau ieškovė yra juridinis asmuo ir jos buhalterinėje apskaitoje šie duomenys turėjo atsispindėti. Jai pačiai nepateikus duomenų, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo padaryti kitokią išvadą. Be to, teismas tinkamai įvertino atsakovo ir jo atstovės iniciatyva į bylą surinktus įvairius papildomus įrodymus, kurie iš dalies pagrindė atsakovo poziciją ir parodė ieškovės nenuoseklumą bei galimą svarbių bylai aplinkybių slėpimą – didelio kiekio automobilių, įvežtų iš Europos valstybių, įregistravimą UAB „Transadria“ vardu. Ieškovė teismo posėdžio metu šių aplinkybių negalėjo paaiškinti, taip pat ir apeliaciniame skunde neįrodė, jog šie dokumentai yra netikri, teismas juos netinkamai aiškino ir pan. Kitų duomenų, kurie pagrįstų atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos ieškovei atsiradimą, nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai).
  10. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ji nesutiko, kad byloje būtų skirta buhalterinė ekspertizė. Paaiškino, jog ją atlikti buvo netikslinga, nes ji yra atliekama ikiteisminio tyrimo metu. Šis apeliacinio skundo argumentas laikytinas nepagrįstu, nes dokumentai buvo paimti 2017 m. sausio 11 d., 2017 m. kovo 20 d., byla nagrinėta 11 mėnesių (terminas skaičiuojamas nuo patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos), o buhalterinė ekspertizė ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 04-2-00386-16 paskirta tik po dokumentų paėmimo. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi atsisakė skirti ekspertizę nurodydamas, kad šiame bylos etape ieškovė turi pateikti visus dokumentus, apsispręsti dėl liudytojų ir vėliau, esant būtinybei, šis klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Ieškovei nepateikus dokumentų, nebuvo tikslo spręsti dėl buhalterinės ekspertizės skyrimo.
  11. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad po bylos sustabdymo jos įmonės debitorių sąraše neliko atsakovo, nors jis jokios reikalaujamos skolos dalies per tą laikotarpį nepadengė. Paaiškino, jog pagal UAB „Transadria“ naudojamą sąskaitų planą, įmonės pardavimai (pirkėjams išrašomos PVM sąskaitos faktūros) nurodomos koresponduojančioje sąskaitoje debitoriai - sąskaitos Nr. 240 - pirkėjai, o finansiškai atskaitingų asmenų pinigų judėjimas registruojamas sąskaitoje debitoriai sąskaitos Nr. 258 - avansinės apyskaitos administracija. Būtent R. P., kaip finansiškai atskaitingo asmens, visos operacijos atsispindėjo nurodytoje sąskaitoje, kurios Nr. 258. Šios dvi sąskaitos yra skirtingos ir registruojamos atskiruose registruose. Šis ieškovės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad 2015 m. sausio 1 d.–2015 m. gruodžio 31 d. UAB ‚Transadria“ atsiskaitymų su debitoriais apskaitos žiniaraštyje R. P. kaip debitorius nenurodytas. Byloje pateikti prieštaringi ieškovės dokumentai, kuriuose vienur atsakovas nurodytas kaip debitorius, o UAB „Transadria“ balanse, sudarytame 2016 m. kovo 25 d., jau nenurodyta jokių R. P. mokėtinų sumų ar skolų tiekėjams. Iš UAB „Transadria“ atsiskaitymų su debitoriais apskaitos žiniaraščio, sudaryto 2016 m. sausio 6 d. už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., matyti, kad debeto likutis (skola) yra 33 460,82 Eur, o iš atsiskaitymų su debitoriais apskaitos apyvartos žiniaraščių nustatyta, kad juose užfiksuoti mokėjimai įmonės vairuotojams, vienas iš debitorių yra R. P., likęs skolingas įmonei 17 335,94 Eur. Ieškovė pirminių įmonės finansinių dokumentų nepateikė, todėl nėra galimybės pašalinti šių duomenų prieštaringumo. Kitų duomenų, kurie pagrįstų atsakovo R. P. skolą ieškovei, teismui nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai).
  12. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė atsakovo R. P. civilinės atsakomybės sąlygų, todėl nebuvo pagrindo šį reikalavimą tenkinti.

15Dėl 6 171,00 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo R. P.

  1. Klaipėdos rajono apylinkės teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovas R. P. pardavęs autovežį „Mercedes Benz Atego 917“ UAB „Raivina“ padarė įmonei 6 171,00 Eur žalą. Apeliantė su tokiu teismo sprendimu nesutiko nurodydama, jog nebuvo įvertinos faktinės bylos aplinkybės, neteisingai nustatyta parduoto turto vertė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais argumentais.
  2. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2015 m. spalio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „Transadria“ pardavė UAB „Raivina“ transporto priemonę „Mercedes Benz ( - ) už 7 260,00 Eur (su PVM), išrašyta PVM sąskaita faktūra TRA Nr. 101128. Nustatyta, kad 2015 m. spalio 14 d. UAB „Raivina“ vietinio mokėjimo nurodymu Nr. 448 pervedė UAB „Transadria“ 3 995,00 Eur pagal sąskaitas Nr. 101128, Nr. 101129.
  3. Apeliantė nurodė, kad nelogiškas teismo argumentas, jog transporto priemonę, kurios vertė įmonės balanse nurodyta 0,00 Eur, atsakovo kita įmonė įsigijo už 7 260,00 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, balanse įrašyta vertė neįrodo tikrosios rinkos vertės sandorio sudarymo metu, kadangi rinkos kaina nustatoma atsižvelgiant į sandorio sudarymo metu buvusią pasiūlą bei paklausą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad balanso duomenys neatspindi vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu ir pan. Pažymėtina, kad balansas sudaromas ir tvirtinamas apskaitos tikslais, o ne žalos dydžiui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).
  4. Byloje buvo keliamas klausimas dėl šio turto tikrosios vertės. Iš 2015 metais sudaryto materialiojo ilgalaikio turto apskaitos žurnalo nustatyta, kad transporto priemonės „Mercedes Benz“, valst. Nr. ( - ) įsigytos 2011 m. lapkričio 10 d., likutinė vertė 00,00 Eur. Iš pateiktų interneto puslapio autoplius.lt skelbimų apie parduodamas transporto priemones nustatyta, kad „Mercedes Benz Atego“ tipo automobilių kaina Lietuvos rinkoje tuo metu buvo apie 13 431,00 Eur. Atsakovas pateikė UAB „Marleksa“ atliktą transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 16-202-59, kurioje nurodyta, jog automobilio „Mercedes Benz ( - ) rinkos vertė 2016 m. vasario 29 d. yra 9 900,00 Eur. Ieškovė pateikė UAB „Pajūrio autorika“ 2016 m. birželio 20 d. atliktą automobilio „Mercedes Benz ( - ) ataskaitą Nr. 201603-09-1, kurioje nurodyta, kad šio automobilio rinkos vertė 2016 m. kovo 9 d. buvo 11 633,00 Eur.
  5. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi atsakovo pateiktu vertinimu motyvuodamas tuo, kad turto vertinimą atlikusią UAB „Pajūrio autorika“ ir buvusią įmonę siejo jungiamieji bendro verslo interesai, kas patvirtina vertinimo neobjektyvumą bei atsakovo R. M. parodymus, jog jo kaip ieškovės darbuotojo tiesiogiai buvo klausiama, kokią ginčo objektu tapusio autovežio vertę ieškovė pageidauja nusistatyti. Apeliantė nurodė, kad teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovo R. M. paaiškinimais, nes šis teiginys išgalvotas, nepagrįstas objektyviais duomenimis ir jis yra suinteresuotas bylos baigtimi. Iš dalies sutiktina su šiuo skundo argumentu. Atsakovas R. M. yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl jo paaiškinimai vertintini kaip subjektyvūs. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, teismas, remdamasis UAB „Marleksa“ turto vertinimu, pagrįstai įvertino objektyvius kriterijus, t. y. kad įmonė veikia kitoje Lietuvos Respublikos vietovėje, jokių sąsajų nei su ieškove, nei su atsakovais neturi, lygino panašių modelių ir panašaus nusidėvėjimo autovežius. Kitų duomenų, kurie pagrįstų, kad UAB „Marleksa“ neobjektyviai ar neišsamiai atliko vertinimą, byloje nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai). Kitų duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, kad atsakovas R. P., būdamas UAB „Transadria“ vadovas, pardavė transporto priemonę už mažesnę nei rinkos kainą, nepateikta.
  6. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje esančių įrodymų, iš kurių matyti, jog visi atlikti automobilio remonto darbai buvo einamieji, t. y. tepalų, kitų skysčių, lempučių, nusidėvėjusių padangų pakeitimas, kompiuterinė diagnostika ir pan. Sąskaitos išrašytos naujos atsakovo bendrovės. Nesutiktina su tokiu skundo argumentu. Iš UAB „Raivina“ pateiktų sąskaitų faktūrų nustatyta, kad įmonė, įsigijusi transporto priemonę „Mercedes Benz ( - ) už jos remontą sumokėjo 2 247,44 Eur. Duomenų, kad šie darbai praktiškai nebuvo atlikti ar jų vertė buvo daug mažesnė, nepateikta.
  7. Remiantis tuo, kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovas R. P., būdamas tuometinis UAB „Transadria“ vadovas, pardavęs autovežį „Mercedes Benz Atego 917“ UAB „Raivina“, padarė įmonei 6 171,00 Eur žalą.

16Dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo R. M. 3 500,00 Eur be pagrindo įgytų lėšų

  1. Asmens pareigą grąžinti be pagrindo įgytą turtą, taip pat atlyginti dėl nepagrįsto praturtėjimo atsiradusius nuostolius reglamentuoja CK 6.237–6.242 straipsnių nuostatos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-07-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; 2014-01-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011).
  2. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo R. M. 3 500,00 Eur kaip be pagrindo įgytas lėšas. Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko nurodydama, jog nebuvo atsižvelgta į tai, kad atsakovas pažeidė 2011 m. vasario 7 d. UAB „Transadria“ įsakymus Nr. 050 „Dėl pinigų išdavimo tvarkos“ ir Nr. 051 „Dėl griežtos atskaitomybės blankų pasirašymo“, 2002 m. spalio 30 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 340 patvirtintų pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių. Ši finansinė operacija turėjo atsispindėti kvitų blankų pildymo knygoje (tokie duomenys į bylą nėra pateikti). Vien žodinių paaiškinimų apie gautus pinigus neužtenka. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.
  3. Byloje šiuo klausimu nustatyta, kad atsakovas R. M. kasos pajamų orderyje parašu patvirtino, jog gavo 3 500,00 Eur iš UAB „Raivina“ direktoriaus R. P. kaip UAB „Transadria“ kasininkas. Ginčo dėl šios faktinės aplinkybės nėra. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas R. M. ieškovės įmonės kasininku buvo paskirtas UAB „Transadria“ vadovo įsakymais Nr. 050, Nr. 051. Abu atsakovai teismo posėdžio metu paaiškino, jog R. M. šiuos pinigus perdavė ieškovės įmonės direktoriui R. P., taip pat turinčiam teisę valdyti grynuosius pinigus. Pirmosios instancijos teismas šiuos paaiškinimus laikė nuosekliais ir patvirtinančiais nurodytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais. Apeliantė nurodė, kad šis faktas turėjo būti įrodytas ne žodiniais paaiškinimais, bet rašytiniais įrodymais, nes ši finansinė operacija turėjo atsispindėti kvitų blankų pildymo knygoje. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokiu argumentu. Atsakovo perduoti pinigai turėjo būti nurodyti kvitų blankų pildymo knygoje, tačiau byloje nustatyta, jog pati ieškovė atsisakė pateikti teismui visus su byla susijusius buhalterinės apskaitos (tarp jų ir kasos) dokumentus ir pateikė tik kasos knygos išrašą, kurio laikotarpis nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d., o atsakovai, jau nebedirbdami šioje įmonėje, neturėjo galimybės gauti ieškovės dokumentų, todėl pirmosios instancijos teismas dėl apeliantės nepagrįsto neveikimo negalėjo nustatyti, ar šie pinigai buvo ar nebuvo perduoti įmonei.
  4. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovas R. M. neperdavė UAB „Transadria“ 3500,00 Eur ir dėl to nepagrįstai praturėjo.
  5. Dėl kitų apeliantų argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi, pagal kasacinio teismo praktiką, įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).

17Dėl bylos procesinės baigties

  1. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir jų pagrindu padarytas išvadas pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką bei suformuluotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, konstatuoja, kad teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės reikalavimas nepagrįstas. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

  1. Atmetus apeliacinį skundą apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  2. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų apie jų turėjimą nepateikė, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

19Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

20Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai