Byla 2-198-370/2018
Dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-691-425/2017, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Strategy and management group“ prašymus atnaujinti procesą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Šilo statyba“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Strategy and management group“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-691-425/2017, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Strategy and management group“ prašymus atnaujinti procesą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Šilo statyba“ bankroto byloje,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Šilo statyba“ iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2015 m. spalio 15 d.) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis).
  2. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Strategy and management group“ 2017 m. gegužės 29 d. ir 2017 m. birželio 26 d. pateikė Panevėžio apygardos teismui prašymus atnaujinti terminą (jei jis praleistas) prašymams atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 7, 8 ir 9 punktų pagrindais pateikti, kuriuose pareiškėja prašė atnaujinti procesą nurodytais pagrindais civilinėje byloje

    4Nr. B2-253-227/2016 ir civilinėje byloje Nr. 2-1816-798/2016; išnagrinėjus bylą pakartotinai, panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartį, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – pripažinti 2016 m. gegužės 6 d. ir 2016 m. gegužės 11 d. UAB „Šilo statyba“ kreditorių susirinkimus negaliojančiais, panaikinti ir anuliuoti visus šių susirinkimų metu priimtus procesinius sprendimus, kurie nurodyti ir aprašyti susirinkimų protokoluose ab initio (nuo jų priėmimo momento). Taip pat pareiškėja prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas) dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija) ir į Europos Žmogaus Teisių Teismą (toliau – EŽTT) dėl prejudicinių sprendimų byloje priėmimo (b. l. 1–14, 30–59).

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. spalio 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos UAB „Strategy and management group“ 2017 m. gegužės 29 d. ir 2017 m. birželio 26 d. pateiktus prašymus atnaujinti procesą BUAB „Šilo statyba“ bankroto byloje (b. l. 108–109).
  2. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas

    5UAB „Šilo statyba“ bankroto byloje 2016 m. gegužės 16 d. priėmė nutartį, kuria iki 2016 m. lapkričio 17 d. buvo pratęstas terminas bankroto administratoriui UAB „Šilo statyba“ bankroto byloje įmonės sudarytiems sandoriams patikrinti ir kitoms pareigoms, nustatytoms Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ), atlikti. Panevėžio apygardos teismas 2016 m. liepos 15 d. priėmė nutartį, kuria buvo atmestas pareiškėjos UAB „Strategy and management group“ skundas dėl BUAB „Šilo statyba“ 2016 m. gegužės 6 d. ir 2016 m. gegužės 11 d. kreditorių susirinkimų pripažinimo negaliojančiais ir juose priimtų nutarimų panaikinimo bei Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarties panaikinimo.

  3. Įvertinęs pareiškėjos prašymuose suformuluotus reikalavimus, pirmosios instancijos teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 137, 365 straipsnių nuostatomis, sprendė, jog pareiškėjos ginčijamomis teismo nutartimis buvo atlikti tam tikri tarpiniai procesiniai veiksmai BUAB „Šilo statyba“ bankroto byloje, kuriais byla nebuvo išspręsta iš esmės, todėl proceso atnaujinimo institutas pareiškėjos prašymams negali būti taikomas.
  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Atskirajame skunde pareiškėja UAB „Strategy and management group“ prašo:
    1. Atnaujinti terminą 2017 m. lapkričio 2 d. atskirajam skundui paduoti, jeigu jis būtų praleistas, nes terminas galėjo būti praleistas nuo UAB „Strategy and management group“ nepriklausančių aplinkybių;
    2. Atskirajam skundui nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją;
    3. Atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka;
    4. Kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymo, kuriuo ribojama teisė kreiptis teisminės gynybos, – nagrinėjamu atveju CPK 365 straipsnio 1 dalies, 366 straipsnio 3 dalies, 370 straipsnio 1 dalies ir kt. atitikties Konstitucijos 6 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai;
    5. Kreiptis į EŽTT dėl įstatymo, kuriuo ribojama teisė kreiptis teisminės gynybos, – nagrinėjamu atveju CPK 365 straipsnio 1 dalies, 366 straipsnio 3 dalies, 370 straipsnio 1 dalies ir kt. atitikties Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsniui;
    6. Kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ESTT) dėl įstatymo, kuriuo ribojama teisė kreiptis tesiminės gynybos, – nagrinėjamu atveju CPK 365 straipsnio 1 dalies, 366 straipsnio 3 dalies, 370 straipsnio 1 dalies ir kt. atitikties Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47–50 straipsniams, Europos Sąjungos sutarties 6 straipsniui, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsniui ir kt.;
    7. Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties dalį civilinėje byloje Nr. A2-691-425/2017, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos UAB „Strategy and management group“ 2017 m. gegužės 23 d. prašymą atnaujinti procesą;
    8. Dėl šios dalies priimti naują procesinį sprendimą ir grąžinti naujos sudėties pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti ir nagrinėti pareiškėjos UAB „Strategy and management group“ 2017 m. gegužės 23 d. prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą ir iš esmės teisme išnagrinėti 2017 m. gegužės 23 prašymą atnaujinti procesą;
    9. Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties dalį civilinėje byloje Nr. A2-691-425/2017, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos UAB „Strategy and management group“ 2017 m. birželio 23 d. prašymą atnaujinti procesą;
    10. Dėl šios dalies priimti naują procesinį sprendimą ir grąžinti naujos sudėties pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti ir nagrinėti pareiškėjos UAB „Strategy and management group“ 2017 m. birželio 23 d. prašymą atnaujinti procesą (b. l. 114–133).
  2. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. A2-691-425/2017, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos UAB „Strategy and management group“ 2017 m. gegužės 23 d. ir 2017 m. birželio 23 d. prašymus atnaujinti procesą, nenurodyti jokie tokio procesinio sprendimo motyvai, o išvados nepagrįstos teismų praktika;
    2. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas neįvertino proceso atnaujinimo pagrindų;
    3. Teismas, pirmą kartą nagrinėdamas pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą, nepradėjo naujos civilinės bylos ir proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjo BUAB „Šilo statyba“ bankroto byloje, nesuteikdamas šiai bylai naujo numerio. Taip buvo „užslėpta“ bylos ginčo esmė;
    4. Pirmosios instancijos teismas, prieš bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka nepatikrinęs atstovavimo dokumentų ir aplinkybių bei nenustatęs, kad juridinis asmuo UAB „Viva Investment EU“ neturi jokių teisėtų įgaliojimų atstovauti UAB „Šilo statyba“ kreditoriams civilinėje byloje Nr. 2-421-227/2016 dėl UAB „Šilo statyba“ bankroto pripažinimo tyčiniu, padarė UAB „Šilo statyba“ kreditoriams žalą, neužtikrino teisės į teisingą teismą ir teismo procesą bei padarė šiurkščius ir esminius procesinius pažeidimus;
    5. Remdamasis Konstitucijos 30 straipsniu, Konvencijos 6 straipsniu, teismas gali priimti asmens pareiškimą, nors įstatyme nenumatyta galimybė kreiptis į teismą, jei, teismo manymu, tokią teisę garantuoja Konstitucija, ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymo, kuriuo ribojama teisė kreiptis teisminės gynybos, atitikties Konstitucijai;
    6. Atsisakydamas priimti pareiškėjos prašymus atnaujinti procesą, pirmosios instancijos teismas apribojo pareiškėjos teisę į teisminę gynybą.

6Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

7Dėl civilinės bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir trijų teisėjų kolegijos sudarymo

  1. Apeliantė atskirajame skunde prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir atskirajam skundui nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją.
  2. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Taigi, kokia forma vyks apeliacijos procesas, yra skundus nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė. Apeliantė prašė atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodė jokių motyvų (net minimalių), kodėl nagrinėjamu atveju būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, kokias reikšmingas aplinkybes bylos šalių paaiškinimai galėtų atskleisti.
  3. Pagal CPK 370 straipsnio 2 dalį prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas klausimą dėl proceso atnaujinimo išsprendė rašytinio proceso tvarka. Visi atskirajame skunde nurodyti argumentai ir nesutikimo su skundžiama teismo nutartimi motyvai yra susiję su byloje esančių rašytinių dokumentų vertinimu ir egzistuojančios teismų praktikos aiškinimu. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šios bylos apeliacijos objektą, sprendžia, kad pagrindo nukrypti nuo bendrosios proceso apeliacinės instancijos teisme tvarkos nagrinėjamoje byloje nėra, todėl apeliantės prašymas skirti žodinį apeliacinės bylos nagrinėjimą netenkintinas.
  4. Pagal CPK 336 straipsnio 2 dalį atskirąjį skundą nagrinėja vienas apeliacinės instancijos teismo teisėjas, tačiau apeliacinės instancijos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę atskirajam skundui nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Nutartimi perduoti atskirąjį skundą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai turi teisę ir bylą nagrinėjantis teisėjas. Pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, susipažinusi su atskiruoju skundu, 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi paskyrė atskirąjį skundą nagrinėti vienai teisėjai.
  5. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bankroto bylose egzistuojantis viešasis interesas bei sprendžiamas teisės taikymo klausimas savaime nesudaro pagrindo bylos pripažinti sudėtinga teisine prasme. Be to, apeliantė atskirajame skunde nenurodė, kodėl atskirąjį skundą turėtų nagrinėti trijų teisėjų kolegija. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas tik vienas teisinis klausimas – ar galimas proceso atnaujinimas (šiuo atveju prašymo atnaujinti procesą bankroto byloje priėmimo) bylose dėl procesinių sprendimų, priimtų bankroto bylos proceso metu. Taip pat sprendžiami procesiniai klausimai dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, EŽTT, ESTT. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nėra pagrindo sudaryti trijų teisėjų kolegijos apeliantės atskirajam skundui nagrinėti.

8Dėl proceso atnaujinimo instituto bankroto bylose ribojimo

  1. Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad apeliantė savo interesą kreiptis į teismą grindžia iš esmės remdamasi teisminės gynybos teisės absoliutumu.
  2. Iš tikrųjų, kaip ir pati apeliantė nurodė, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1-3 dalių nuostatos reglamentuoja asmeniui teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, tačiau šiuo atveju pabrėžtina, kad jose numatyta, kad teisminė gynyba įgyvendinama įstatymo nustatyta tvarka, tai yra pagal įstatymo nustatytas taisykles (bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, ribas).
  3. Apeliantė pateikė teismui prašymus atnaujinti procesą BUAB „Šilo statyba“ bankroto byloje (civilinės bylos Nr. B2-41-227/2018).
  4. CPK XVIII skyriaus nuostatose (365-374 str.) reglamentuojamas proceso atnaujinimo institutas, kartu ir teisminės gynybos teisės realizavimas per nustatytą tvarką. CPK 365 straipsnio 1 dalies nuostatos aiškiai nurodo, kad procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Pagal CPK 366 straipsnio, reglamentuojančio proceso atnaujinimo pagrindus, 3 dalį prašymas atnaujinti procesą yra negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo klausimais, jeigu bent viena iš šalių po sprendimo įsiteisėjimo sudarė naują santuoką arba įregistravo partnerystę, taip pat bankroto bylose. Tokia teisės norma aiškintina kaip pateisinančiai ribojanti teisminės gynybos galimybę.
  5. Pažymėtina, kad CPK 366 straipsnio 3 dalis buvo papildyta nuostata dėl proceso atnaujinimo bankroto bylose negalimumo tik nuo 2011 m. spalio 1 d., įsigaliojus 2011 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymui Nr. XI-1480. Tačiau, net ir neegzistuojant šiai CPK normai, tiek Lietuvos A. T., tiek Lietuvos apeliacinis teismas, vertindami prašymus atnaujinti procesą įvairiose bankroto proceso stadijose, ne kartą išaiškino, kad pagal ĮBĮ nuostatas negalima atnaujinti proceso dėl teismo nutarčių iškelti įmonei bankroto bylą, pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1210/2009).
  6. Bankroto bylos nagrinėjimo procese teismas sprendžia daugybę su bankroto procesu susijusių klausimų (tvirtina kreditorių finansinius reikalavimus, nagrinėja skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, sprendžia dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo ir t. t.). Teismas tokiu atveju priima nutartis, kuriomis išsprendžiami tam tikri klausimai bankroto procese (bankroto byloje), tačiau šiomis nutartimis nėra iš esmės išsprendžiama byla dėl ginčo esmės (dėl bankroto bylos). Šie veiksmai laikytini bankroto procedūros etapais, bet ne bylos užbaigimu CPK 365 straipsnio prasme (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-194-798/2016).
  7. Nagrinėjamu atveju apeliantė pateikė prašymą (us) atnaujinti procesą byloje, kurioje priimta Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartis, kuria BUAB „Šilo statyba“ bankroto administratoriui pratęstas terminas įmonės sudarytiems sandoriams patikrinti, ir Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis, kuria atmesti apeliantės prašymai panaikinti BUAB „Šilo statyba“ kreditorių susirinkimo nutarimus. Vadinasi, apeliantė prašo BUAB „Šilo statyba“ proceso atnaujinimo dėl tarpinių teismo procesinių sprendimų bankroto procese procedūriniais klausimais.
  8. Šiuo aspektu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju apeliantė prašo atnaujinti procesą BUAB „Šilo statyba“ bankroto byloje dėl pratęsto termino bankroto administratoriui UAB „Šilo statyba“ bankroto byloje įmonės sudarytiems sandoriams patikrinti ir kitoms pareigoms, nustatytoms ĮBĮ, atlikti bei dėl BUAB „Šilo statyba“ 2016 m. gegužės 6 d. ir 2016 m. gegužės 11 d. kreditorių susirinkimų pripažinimo negaliojančiais ir juose priimtų nutarimų panaikinimo, t. y. dėl tam tikrų išspręstų klausimų bankroto byloje, kurie, kaip jau nurodyta šioje nutartyje anksčiau, laikytini bankroto procedūros etapais, bet ne bylos užbaigimu iš esmės.
  9. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad, pirmą kartą nagrinėdamas apeliantės atskirąjį skundą dėl proceso atnaujinimo BUAB „Šilo statyba“ bankroto byloje, teismas šiam prašymui nagrinėti nesuteikė atskiro bylos numerio, todėl nebuvo atskleista ginčo esmė.
  10. Toks apeliantės argumentas atsižvelgus ir į formuojamą teismų praktiką pripažintinas nepagrįstu. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas kreditoriaus prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje pagal kito kreditoriaus reikalavimą nuspręsta dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo, pripažino, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti prašymą atnaujinti procesą. Teismas išaiškino, kad pagal ĮBĮ nuostatas įmonės bankroto procedūros nuosekliai vykdomos tam tikromis stadijomis. Teismo sprendimų priėmimas dėl ginčų, kilusių dėl kreditorių susirinkimo sprendimų teisėtumo, yra bankroto proceso sudedamoji dalis ir turėtų būti nagrinėjami bankroto byloje, tačiau atskiro numerio bylai suteikimas nekeičia priimto procesinio sprendimo turinio ir esmės. Aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju klausimas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pakeitimo buvo išspręstas atskiroje civilinėje byloje suteikus šiai bylai kitą, negu bankroto bylos, numerį, nereiškia, kad šis klausimas nepatenka į bankroto bylos nagrinėjimo ribas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1371/2013).
  11. Pagal šios nutarties 18,23 punktuose išdėstytą teisminę praktiką apeliantės nurodytas atskirojo skundo argumentas, kad teismas, pirmą kartą nagrinėdamas apeliantės prašymą atnaujinti procesą, nesuteikė bylai atskiro numerio, o prašymą atnaujinti procesą nagrinėjo BUAB „Šilo statyba“ bankroto byloje, nepatvirtina, kad šis, apeliantės vertinimu, procesinis pažeidimas turėjo įtakos neteisėtos skundžiamos nutarties priėmimui.
  12. Apeliantės atskirojo skundo argumentai, kuriuose nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo priimto procesinio sprendimo, kuriuo atsisakyta priimti apeliantės 2017 m. gegužės 29 d. ir 2017 m. birželio 26 d. pateiktus prašymus atnaujinti procesą BUAB „Šilo statyba“ bankroto byloje priimtose nutartyse, iš esmės konstatavus, kad klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė teisingai, nesuteikia pagrindo apeliantės prašymų atnaujinti procesą bankroto byloje įvertinti kitaip, negu juos įvertino pirmosios instancijos teismas. Vien tai, kad teismas išsprendė bylą kitaip, nei tikėjosi apeliantė, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė neteisingai, todėl apeliantės atskirasis skundas netenkintinas.

9Dėl apeliantės prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą

  1. CPK 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį, prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Taigi teisė spręsti dėl būtinybės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai pagal įstatymą tenka bylą nagrinėjančiam teismui. Teismas turi kreiptis į Konstitucinį Teismą tais atvejais, kai jam kyla pagrįstų abejonių taikytino teisės akto, kurio atitikties Konstitucijai patikrinimas priklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, konstitucingumu. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje taip pat pažymima, kad bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2013; 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010). Ši teismo diskrecijos teisė nepriklauso nuo to, ar šalys pateikė prašymą ir argumentus dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, ar ne. Nei Konstitucijoje, nei CPK, nei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus prašymą, kuriuo prašoma teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylą nagrinėjantis teismas privalo šį prašymą patenkinti. Sprendžiant, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, atsižvelgiama į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, nes pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą gali būti konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai.
  2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šios bylos teisinius ir faktinius aspektus, kilusio ginčo pobūdį, taikytinų įstatymų nuostatas, daro išvadą, kad šioje byloje nėra pagrindo manyti, jog apeliantės iškeltos abejonės dėl CPK 365 straipsnio 1 dalies, 366 straipsnio 3 dalies, 370 straipsnio 1 dalies (ta apimtimi, kuria nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą yra negalimas bankroto bylose) neatitikties Konstitucijoje įtvirtintiems principams ir reglamentavimui sudarytų pagrindą tenkinti tokį jos prašymą.

10Dėl apeliantės prašymo kreiptis į ESTT

  1. Apeliantė atskirajame skunde prašo kreiptis į ESTT dėl įstatymo, kuriuo ribojama teisė kreiptis teisminės gynybos, – šiuo atveju CPK 365 straipsnio 1 dalies, 366 straipsnio 3 dalies, 370 straipsnio 1 dalies ir kt. atitikties Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47–50 straipsniams, Europos Sąjungos sutarties 6 straipsniui, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsniui ir kt.
  2. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nekilo neaiškumų ir dėl ES teisės nuostatų aiškinimo, todėl kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo ES teisės aiškinimo klausimu, kaip tą savo atskirajame skunde įvardijo apeliantė, pagrindo nenustatyta (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tokia aplinkybė, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnio 3 dalį į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo gali kreiptis valstybės narės teismas, kurio sprendimas pagal nacionalinę teisę negali būti toliau apskundžiamas teismine tvarka, o Lietuvos apeliacinis teismas nėra galutinės instancijos teismas, egzistuojant procesinei galimybei teikti kasacinį skundą.

11Dėl apeliantės prašymo kreiptis į EŽTT

  1. Apeliantė atskirajame skunde taip pat prašo kreiptis į EŽTT dėl įstatymo, kuriuo ribojama teisė kreiptis teisminės gynybos, – šiuo atveju CPK 365 straipsnio 1 dalies, 366 straipsnio 3 dalies, 370 straipsnio 1 dalies ir kt. atitikties Konvencijos 6 straipsniui ir kt.
  2. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Konvencijos nuostatos suteikia teisę pačiai apeliantei kreiptis į EŽTT tiesiogiai, pateikiant peticiją. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą nėra numatyta Lietuvos apeliacinio teismo galimybė kreiptis į EŽTT, todėl apeliantės prašymas netenkintinas.
  3. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1p.).

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

Nutarė

13Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai