Byla 2-194-798/2016
Dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-688-560/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal pareiškėjo Z. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-688-560/2015, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Pareiškėjas BUAB „FF lizingas“ kreditorius Z. V. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos teismą, kuriuo prašė panaikinti visus 2014 m. spalio 8 d. įvykusiame BUAB „FF lizingas“ kreditorių susirinkime priimtus nutarimus civilinėje byloje Nr. 2-688-560/2015. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 27 d. nutartimi pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą, 2015 m. vasario 19 d. papildoma nutartimi priteisė iš pareiškėjo Z. V. suinteresuotų asmenų UAB „Baltic Arms“ ir UAB „Skomė“ naudai po 700,88 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

4Pareiškėjas Z. V. prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-688-560/2015, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį ir 2015 m. vasario 19 d. nutartį. Nurodė, kad 2015 m. gegužės 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi teisėjas D. R., siekdamas pašalinti bet kokias abejones teisėjo nešališkumu, nusišalino nuo BUAB „FF lizingas“ bankroto bylos Nr. B2-517-560/2015 nagrinėjimo. Šias aplinkybes teisėjas D. R. grindė tuo, kad BUAB „FF Lizingas“ kreditorius Z. V. pateikė teismui netiesioginį ieškinį atsakovams – bankroto administratorei UAB „Admivita“ ir valstybei dėl 491557,60 Eur žalos atlyginimo BUAB „FF Lizingas“ naudai. Žala kilo dėl BUAB „FF Lizingas“ bankroto administratorės UAB „Admivita“ bankroto byloje nepagrįstai pateikto tvirtinti AB DNB banko finansinio reikalavimo ir šį reikalavimą patvirtinusio teisėjo D. R. veiksmų. Dėl analogiškų priežasčių 2015 m. gegužės 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi teisėjas D. R. nusišalino nuo civilinės bylos Nr. 2S-310-560/2015 nagrinėjimo, o Lietuvos apeliacinis teismas šią bylą perdavė nagrinėti Kauno apygardos teismui, patvirtindamas, kad Vilniaus apygardos teisme nėra nešališkų teisėjų, galinčių nagrinėti šią bylą. Tokiu būdu paaiškėjo naujos teismo nustatytos aplinkybės, jog teisėjui D. R. civilinėje byloje Nr. B2-517-560/2015 priimant 2014 m. birželio 12 d. nutartį dalyje dėl AB DNB banko finansinio reikalavimo ir kreditoriui Z. V. pateikus 2014 m. liepos 16 d. atskirąjį skundą dėl šios teismo nutarties dalies panaikinimo, nebuvo užtikrintas šios bylos dalies nepriklausomas ir nešališkas teismo nagrinėjimas. Kadangi BUAB „FF Lizingas“ bankroto byla iškelta ir administratore paskirta UAB „Admivita“ 2013 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kurią priėmė teisėjas D. R., 2015 m. gegužės 27 d. nutartimi prisipažinęs, kad negali užtikrinti nešališko bylos nagrinėjimo Z. V. atžvilgiu, todėl laikytina, kad 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartis yra priimta teisėjo, negalinčio užtikrinti nepriklausomo ir nešališko teismo Z. V. atžvilgiu. Civilinė byla Nr. 2-688-560/2015, kurioje turėjo buti nagrinėjamas Z. V. skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, baigta nagrinėti teisėjo D. R. priimta 2015 m. sausio 27 d. nutartimi, kuria teismas paliko nenagrinėtą pareiškėjo skundą. Skundas paliktas nenagrinėtu, nors apie teismo posėdį Z. V. teismas nepranešė. Teisėjas D. R. 2015 m. vasario 19 d. nutartimi taip pat nepriėmė ir 2015 m. vasario 17 d. Z. V. atskirojo skundo dėl 2015 m. sausio 27 d. nutarties panaikinimo, o Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 5 d. nutartimi Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 19 d. nutarties atmetė. Tas pats teisėjas 2013 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2520/2013 paliko nepakeistą teisėjo D. R. priimtą 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „FF Lizingas“. Be to, teisėjas D. R. šališkai ir be motyvų netenkino 2013 m. rugsėjo 6 d. UAB „FF Lizingas“ prašymo dėl leidimo parduoti vykdomojoje byloje Nr. 0074/13/22154 priverstine tvarka iš varžytinių parduodamas UAB „FF Lizingas“ komercines patalpas ir tokiu būdu įvykdyti atsakovo UAB „FF Lizingas“ pirmos eilės kreditorinius reikalavimus, t. y. likviduoti formalų pagrindą šioje byloje kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokiu būdu yra CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 8 punkte nustatyti pagrindai atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-688-560/2015. Be to, pareiškėjo manymu, UAB „Admivita“ negali būti šioje byloje BUAB „FF Lizingas“ atstovu, nes BUAB „FF Lizingas“ ir UAB „Admivita“ yra priešingus interesus turintys bylos dalyviai.

5Atsakovė BUAB „FF lizingas“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Admivita“, atsiliepime prašė Z. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-688-560/2015 atmesti; skirti pareiškėjui 5792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos priteisiant atsakovui. Nurodė, kad pagal CPK 366 str. 3 d. ir teismų praktiką prašymas atnaujinti procesą yra negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų bankroto bylose, todėl byla pagal pareiškėjo prašymą turi būti nutraukta. UAB „Admivita“ yra teisėtas BUAB „FF lizingas“ atstovas šioje byloje, kadangi nutartis, kuria administratorius paskirtas bankrutuojančios įmonės administratoriumi yra įsiteisėjusi. Pareiškėjas savo prašymu iš esmės siekia vilkinti BUAB „FF lizingas“ bankroto procedūras, todėl jam skirtina bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

6Suinteresuotas asmuo VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime prašė Z. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-688-560/2015 atmesti. Nurodė, kad pareiškėjo prašymas vertintinas kaip trukdymas bankroto administratoriui vykdyti savo funkcijas bankroto byloje bei bankroto bylos vilkinimas, tuo pažeidžiant kitų kreditorių interesus.

7Suinteresuotas asmuo E. Š. atsiliepime prašė Z. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-688-560/2015 atmesti; skirti pareiškėjui 3000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. šios baudos skiriant E. Š.. Nurodė, kad pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia išgalvotomis faktinėmis aplinkybėmis, o ne tais pagrindais dėl kurių procesas galėtų būti atnaujintas. Pažymėjo, kad pareiškėjas visais būdais bando trukdyti BUAB „FF lizingas“ bankroto administratoriui vykdyti bankroto procedūras.

8Suinteresuotas asmuo UAB „Skomė“ atsiliepime prašė pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti; skirti pareiškėjui 2000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos priteisiant UAB „Skomė“, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pareiškėjas nenurodė jokių protingų pagrindų, dėl kurių procesas galėtų būti atnaujintas. Teisėjo D. R. nusišalinimai yra susiję su kitomis bylomis, o ne su byla, kurioje prašoma atnaujinti procesą.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjo Z. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo nutraukė; priteisė iš pareiškėjo Z. V. atsakovo BUAB „FF lizingas“ ir suinteresuoto asmens UAB „Skomė“ naudai po 285,8 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad procesas, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, negali būti prilygintas bylos užbaigimui, nes tokio klausimo sprendimas patenka į vieną iš bankroto proceso etapų. Teismas pažymėjo, kad nors bylai pagal pareiškėjo skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų buvo suteiktas atskiras bylos numeris, tačiau atskiro numerio bylai suteikimas nereiškia, kad nagrinėtas klausimas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų nepatenka į bankroto bylos nagrinėjimo ribas. Esant šioms aplinkybės, teismas padarė išvadą, kad prašymas atnaujinti procesą yra paduotas bankroto byloje, kurioje proceso atnaujinimas negalimas (CPK 366 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgęs į tai, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo byloje buvo priimtas, teismas, vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 1 punktu, bylą dėl proceso atnaujinimo nutraukė.

11Teismas, atmesdamas atsakovo ir suinteresuotų asmenų prašymus skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nurodė, kad byloje nepakanka duomenų, jog pareiškėjas savo procesinėmis teisėmis naudojasi akivaizdžiai nepagrįstai ir pažymėjo, kad neteisingas procesinių dokumentų ar aplinkybių vertinimas negali būti laikomas piktnaudžiavimu savo procesinėmis teisėmis.

12III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13Pareiškėjas Z. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl CPK 366 straipsnio 3 dalies neatitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 1 daliai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Civilinės bylos Nr. 2-688-560/2015 baigimas 2015 m. sausio 27 d. teismo nutartimi, kuria pareiškėjo skundas paliktas nenagrinėtas, vertintinas kaip bylos baigimas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (šiuo atveju – nutartimi), o teismas neturėjo pagrindo vertinti šią teismo nutartį kitaip.
  2. Teismo argumentas, kad civilinė byla Nr. 2-688-560/2015, baigta 2015 m. sausio 27 d. nutartimi, laikytina sudėtine bankroto bylos dalimi yra nepagrįstas ir prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2KT-943/2015, kuria apeliacinis teismas, spręsdamas dėl šios bylos teismingumo, nustatė, jog ši byla dėl proceso atnaujinimo teisminga Vilniaus apygardos teismui, tuo tarpu UAB „FF lizingas“ bankroto byla perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui. Teismingumo pakeitimo pagrindas buvo tas, kad nuo UAB „FF lizingas“ bankroto bylos nagrinėjimo nusišalino visi Vilniaus apygardos teismo teisėjai. Tai reiškia, kad ir teisėja R. K. nusišalino ir nuo šios, t. y. UAB „FF lizingas“ bankroto bylos sudėtinės dalies nagrinėjimo ir neturėjo teisės nagrinėti šią bylą. Teismų praktika Lietuvoje yra tokia, kad ginčai dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų nagrinėjami ne pačioje bankroto byloje, o atskiroje byloje. Tai, kad ši byla kilusi iš bankroto bylos teisinių ginčų, nesudaro pagrindo teigti, kad tai viena ir ta pati bankroto byla.
  3. Skundžiama nutartis naikintina CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, nes faktiškai yra be motyvų. Teismas nepaaiškino, kodėl ginčo dėl kreditorių susirinkimo nagrinėjimą kitoje, bet ne bankroto byloje, teismas laiko bankroto byla. Nėra jokio pagrindo teigti, kad ginčas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų ginčijimo yra UAB „FF lizingas“ bankroto bylos dalis.
  4. Skundžiama nutartis naikintina CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nes šią bylą išnagrinėjo ir skundžiamą nutartį priėmė neteisėtos sudėties teismas. Pirma, teisėja R. K. konstatavo, kad ši byla yra sudėtinė UAB „FF lizingas“ bankroto bylos dalis, tačiau pati teisėja R. K. ir visi Vilniaus apygardos teismo teisėjai 2015 m. birželio 15 d. nutartimi nusišalino nuo UAB „FF lizingas“ bankroto bylos nagrinėjimo. Antra, Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. birželio 18 d. nutartimi konstatavo, kad nebėra Vilniaus apygardos teisme teisėjų, kurie galėtų nagrinėti UAB „FF lizingas“ bankroto bylą, tačiau teisėja R. K., pažeisdama šį nurodymą, nagrinėjo šią bylą. Trečia, bankroto bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismo teisėjas D. R. nusišalino ir nuo civilinės bylos Nr. 2S-310-560/2015 nagrinėjimo, motyvuodamas tais pačiais argumentais kaip ir savo nusišalinimą nuo bankroto bylos (negalėjimu užtikrinti nepriklausomo ir nešališko nagrinėjimo Z. V. atžvilgiu). Po to nuo civilinės bylos Nr. 2S-310-560/2015 nagrinėjimo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės nutartimi nusišalino ir visas Vilniaus apygardos teismas, o ši byla perduota nagrinėti apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui. Ketvirta, šioje byloje pareikštas nušalinimas teisėjai R. K. ir visam Vilniaus apygardos teismui ir teisėja šį pareiškimą išsiuntė Lietuvos apeliaciniam teismui. Tuo atveju, jei teisėja R. K. šį nušalinimo pareiškimą vertino kaip visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų negalėjimą nagrinėti šį pareiškimą ir civilinę bylą Nr. A2-5043-258/2015, tai net po Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo, kuria ši byla grąžinta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, teisėja R. K. neturėjo teisės nagrinėti šią bylą. Teisėja R. K., pati perduodama šią bylą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos apeliaciniam teismui spręsti bylos teismingumo klausimo, faktiškai pati nusišalino nuo šio bylos nagrinėjimo ir negalėjo jos nagrinėti. Be to, teisėja R. K., išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. 2-219-258/2012, žino UAB „Skomė“ ir jos akcininkų tarpusavio ginčus, tačiau skundžiamoje nutartyje į tai neatsižvelgė, tuo patvirtindama savo šališkumą. Pažymėtina ir tai, kad teisėja nepasisakė dėl pareiškėjo prašymo neleisti šioje byloje atsakovui BUAB „FF lizingas“ atstovauti UAB „Admivita“, kuri, veikdama kartu su teisėju D. R., padarė BUAB „FF lizingas“ beveik 1,7 mln. Lt žalą. Nepasisakyta ir dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl UAB „Admivita“ pakeitimo kitu administratoriumi.
  5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 ir 106 straipsniais, apeliantas prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl CPK 366 straipsnio 3 dalies (ta apimtimi, kurioje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą yra negalimas bankroto bylose) neatitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai ir 30 straipsnio 1 daliai. Apelianto manymu, dėl šališko teisėjo D. R. be pagrindo buvo iškelta bankroto byla UAB „FF lizingas“, kurios dėl šališko teisėjo ir jo pasirinkto administratoriaus UAB „Admivita“ veiksmų negalima sustabdyti, atnaujinti proceso, net teisėjui pripažinus, kad negalėjo užtikrinti nepriklausomo ir nešališko šios bankroto bylos nagrinėjimo.
  6. Teismas nepagrįstai priteisė iš pareiškėjo BUAB „FF lizingas“, atstovaujamos UAB „Admivita“ naudai bylinėjimosi išlaidas. Šioje byloje Z. V. veikia UAB „FF lizingas“ pusėje prieš UAB „Admivita“, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimas UAB „FF lizingas“ naudai prieštarauja CPK principams. Ženkliai padidintos bylinėjimosi išlaidos, kurias administruojamos įmonės vardu leidžia dalyti įmonės administratorius, yra piktnaudžiavimas administratoriaus tarnybine padėtimi ir naudojamos kaip spaudimo priemonė pareiškėjui. Be to, kadangi administratorius UAB „Admivita“ veikia drauge su J. M. vadovaujamomis UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“ ir jų atsiliepimai yra identiški, todėl skundžiama nutartimi priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti mažintinos pusiau. Be to, UAB „Skomė“ nėra civilinės bylos Nr. 2-688-560/2015 dalyvis ir bylinėjimosi išlaidos jos naudai priteistos nepagrįstai.

14Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys UAB „Baltic Arms“ ir UAB „Skomė“ prašo skundą atmesti, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti apeliantui 3 000 Eur baudą, 50 proc. baudos skiriant suinteresuotiems asmenims UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic Arms“ bei priteisti UAB „Baltic Arms“ iš apelianto 605 Eur išlaidų už advokato pagalbą surašant atsileipimą į atskirąjį skundą. Nurodo, kad teismas pagrįstai įvertino, jog civilinė byla Nr. 2-688-560/2015 ir joje priimti procesiniai sprendimai yra UAB „FF lizingas“ bankroto bylos dalis, kurioje proceso atnaujinimas nėra galimas. Taip pat nepagrįsti apelianto argumentai, kad teisėja R. K. neturėjo teisės nagrinėti prašymo atnaujinti procesą. Klausimas tiek dėl teisėjos R. K., tiek dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų teisės nagrinėti šią civilinę bylą yra išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2015 m. liepos 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-81-943/2015. Teisėja R. K. turėjo teisę nagrinėti šią bylą ir priimti skundžiamą nutartį. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad UAB „Admivita“ LUAB „FF lizingas“ bendrovės administratoriumi paskirta įsiteisėjusia ir galiojančia teismo nutartimi, todėl turėjo ir turi teisę atstovauti likviduojamą įmonę. UAB „Skomė“ byloje dalyvaujančiu asmeniu įtraukta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. rezoliucija, todėl turėjo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime taip pat prašoma skirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir nurodoma, jog apeliantas, žinodamas, kad proceso atnaujinimas bankroto bylose yra negalimas, vis tiek procesą prašo atnaujinti bankroto byloje ar atskiroje susijusioje byloje, siekdamas vilkinti procesą. Tai reiškia, kad apeliantas ne sąžiningai klysta, tačiau sąmoningai ir tyčia piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Taip pat atmestinas ir apelianto prašymas kreiptis į Konstitucinį teismą, nes apeliantas nenurodo jokių pagrindų, dėl kurių būtų galima įžvelgti CPK 366 straipsnio 3 dalies prieštaravimą Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai ir/ar 30 straipsnio 1 daliai.

15Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė BUAB „FF lizingas“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Admivita“ prašo atmesti atskirąjį skundą kaip nepagrįstą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas pagrįstai taikė CPK 293 straipsnio 1 punkte numatytą nuostatą ir bylą nutraukė. Atsakovės nuomone, pareiškėjo teiginiai dėl neteisėtos sudėties teismo yra visiškai nepagrįsti. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. liepos 9 d. nutartimi nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo nenušalino nei teisėjos R. K., nei Vilniaus apygardos teismo. Taip pat nepagrįstas apelianto prašymas kreiptis į Konstitucinį teismą. Apeliantas skunde nenurodė jokių argumentų bei nepateikė įrodymų, dėl kokių priežasčių CPK 366 straipsnio 3 dalis dėl negalimumo atnaujinti procesą bankroto byloje neva neatitinka Konstitucijos nuostatų.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Dėl proceso atnaujinimo bankroto byloje

18Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-688-560/2015 paliko nenagrinėtą pareiškėjo Z. V. skundą dėl 2014 m. spalio 8 d. BUAB „FF lizingas“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo. Dėl šios nutarties apeliantas teikė atskirąjį skundą, kurį Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 19 d. nutartimi atsisakė priimti, o Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutartimi šią Vilniaus apygardos teismo nutartį paliki nepakeistą.

19Nagrinėjamoje byloje apeliantas pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-688-560/2015, motyvuodamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto (naujai paaiškėjusios aplinkybės dėl teisėjo šališkumo, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu) ir 8 punkto (bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas) pagrindų buvimu. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi civilinę bylą dėl proceso atnaujinimo nutraukė, nurodęs, kad procesas, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, negali būti prilygintas bylos užbaigimui, nes tokio klausimo sprendimas patenka į vieną iš bankroto proceso etapų. Teismas padarė išvadą, kad prašymas atnaujinti procesą yra paduotas bankroto byloje, kurioje proceso atnaujinimas negalimas (CPK 366 str. 3 d.). Apeliantas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų ginčijimo yra sudėtinė UAB „FF lizingas“ bankroto bylos dalis, kuriai gali būti taikomos CPK 366 straipsnio 3 dalies nuostatos. Apelianto teigimu, teismų praktika Lietuvoje yra tokia, kad ginčai dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų nagrinėjami ne pačioje bankroto byloje, o atskiroje byloje, o tai, kad ši byla yra kilusi iš bankroto bylos teisinių ginčų, nesudaro teismui pagrindo teigti, kad tai viena ir ta pati bankroto byla. Be to, apelianto nuomone, civilinės bylos Nr. 2-688-560/2015 užbaigimas 2015 m. sausio 27 d. nutartimi vertintinas kaip bylos baigimas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi). Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.

20Procesas gali būti atnaujinamas tik tose bylose, kurios užbaigtos nagrinėti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu) ir tik CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Įstatyme vartojama sąvoka „užbaigtose“ bylose reiškia tai, kad civilinė byla baigiama įsiteisėjusiu teismo procesiniu dokumentu, kuriuo šalių ginčas yra išspręstas iš esmės, arba kai byla užbaigiama nepriėmus sprendimo ir nepriklausomai nuo to, ar ginčas išspręstas iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-595/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 24 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007 yra išaiškinęs, kad užbaigta civilinė byla yra tokia byla, kurioje civilinis ginčas jau buvo nagrinėtas nustatyta tvarka ir procesas joje baigtas, instancinės kontrolės galimybės byloje nebėra.

21Teismų praktika dėl proceso atnaujinimo (ne)galimumo bankroto bylose suformuota ir yra vienareikšmė. Pažymėtina, kad vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 2 straipsnio 2 dalimi, bankroto procesas – teismo arba ne teismo tvarka vykdomų įmonės bankroto procedūrų visuma; bankroto byla – teismo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčų, kylančių iš bankroto teisinių santykių (2 str. 3 d.). Bankroto byla pradedama teismui priėmus nutartį iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 10 str.) ir užbaigiama teismo sprendimu dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 32str. 4 d.). Bankroto bylos nagrinėjimo procese teismas sprendžia eilę su bankroto procesu susijusių klausimų (tvirtina kreditorių finansinius reikalavimus, nagrinėja skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, sprendžia dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo ir t.t.). Teismas tokiu atveju priima nutartis, kuriomis išsprendžiami tam tikri klausimai bankroto procese (bankroto byloje), tačiau šiomis nutartimis nėra iš esmės išsprendžiama byla dėl ginčo esmės (dėl bankroto bylos). Šie veiksmai laikytini bankroto procedūros etapais, bet ne bylos užbaigimu CPK 365 straipsnio prasme (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1015/2012; 2013 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1412/2013, 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1590-186/2015). Taigi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-688-560/2015, kuria teismas paliko nenagrinėtu apelianto skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, yra viena iš tokių tarpinių nutarčių, todėl proceso atnaujinimas dėl šios nutarties negalimas. Be to, pagal CPK 366 straipsnio 3 dalies nuostatas proceso atnaujinimas negalimas bet kurioje bankroto bylos stadijoje, net ir teismui priėmus galutinį sprendimą, kuriuo bankroto byla užbaigiama iš esmės. Taigi, pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs suformuotą teismų praktiką šiuo klausimu, pagrįstai konstatavo, kad teismo sprendimų priėmimas dėl ginčų, kilusių dėl kreditorių susirinkimo sprendimų teisėtumo, yra bankroto proceso sudedamoji dalis ir tokių sprendimų įsiteisėjimas pagal savo pasekmes neprilygsta bylos užbaigimui. Nors bylai pagal pareiškėjo skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų buvo suteiktas atskiras bylos numeris, tačiau atskiro numerio suteikimas nereiškia, kad nagrinėtas klausimas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų nepatenka į bankroto bylos nagrinėjimo ribas. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-688-560/2015 buvo priimtas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CPK 293 straipsnio 1 punkto nuostatą ir bylą dėl proceso atnaujinimo nutraukė.

22Atmestinas skundo argumentas, kad skundžiama nutartis yra be motyvų, todėl naikintina CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-08-23nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Nagrinėjamos bylos atveju teismas skundžiamoje nutartyje nurodė išsamius teisinius ir faktinius argumentus, kuriais remdamasis nutraukė civilinę bylą, o faktas, kad apeliantas su jais nesutinka, neteikia pagrindo kitokiam vertinimui.

23Dėl neteisėtos sudėties teismo

24Apeliantas atskirąjį skundą taip pat grindžia tuo, kad bylą išnagrinėjo ir skundžiamą nutartį priėmė neteisėtos sudėties teismas. Apeliantas nurodo, kad skundžiama nutartimi teisėja R. K. konstatavo, jog ši civilinė byla yra sudėtinė UAB „FF lizingas“ bankroto bylos dalis, tačiau pati teisėja R. K. ir visi Vilniaus apygardos teismo teisėjai 2015 m. birželio 15 d. nutartimi nusišalino nuo UAB „FF lizingas“ bankroto bylos nagrinėjimo, dėl ko bankroto byla Nr. B2-517-656/2015 Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 18 d. ir 2015 m. birželio 30 d. nutartimis perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. birželio 18 d. ir 2015 m. birželio 30 d. nutartimis civilinėje byloje Nr. 2KT-65-943/2015 konstatavo, kad nebėra Vilniaus apygardos teismo teisėjų, kurie galėtų nagrinėti UAB „FF lizingas“ bankroto bylą, tačiau teisėja R. K. vis tiek nagrinėjo šią bylą. Be to, apeliantas nurodo, kad UAB „FF lizingas“ bankroto bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismo teisėjas D. R. nusišalino ir nuo civilinės bylos Nr. 2S-310-560/2015 nagrinėjimo, motyvuodamas tais pačiais argumentais kaip ir savo nusišalinimą nuo UAB „FF lizingas“ bankroto bylos, po ko nuo minėtos civilinės bylos nagrinėjimo nusišalino visas Vilniaus apygardos teismas, o byla perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui. Apelianto manymu, teisėja R. K. faktiškai nusišalino nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo ir neturėjo teisės jos nagrinėti. Apeliacinės instancijos teismas atmesta šiuos teiginius kaip nepagrįstus.

25Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas šioje byloje buvo pareiškęs nušalinimo pareiškimą tiek teisėjai R. K., tiek visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams, kurį išnagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė 2015 m. liepos 9 d. nutartimi atmetė (civilinė byla Nr. 2KT-81-943/215). Minėtoje nutartyje Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė konstatavo, kad apeliantas konkrečių argumentų, kuriais būtų įrodinėjami bylą nagrinėjančio teisėjo ir visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai, nepateikė, t. y. nenurodė nė vieno iš CPK 65 straipsnyje nurodytų nušalinimo pagrindų, dėl to padarė išvadą, kad apeliantas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjo) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. A2-5043-253/2015 gali būti išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme pažeidžiant teismo ar teisėjų nešališkumo principą. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė nutartyje be kita ko pažymėjo, kad teisėjas D. R. procesinį sprendimą byloje, kurioje procesą prašoma atnaujinti, priėmė dar 2015 m. sausio 27 d., tuo tarpu nurodytas teisėjas nuo civilinių bylų Nr. B2-517-656/2015 ir Nr. 2S-310-560/2015 nagrinėjimo nusišalino tik 2015 m. gegužės mėnesį, o nusišalinimą lėmė tik tai, kad apeliantas 2015 m. vasario 23 d. pareiškė netiesioginį ieškinį UAB „Admivita“ ir Lietuvos Respublikai, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovų žalą. Be to, nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje pažymėta, kad tiek Vilniaus apygardos teismo nusišalinimą, tiek bylų perdavimą nagrinėti kitam teismui sąlygojo tai, jog civilinės bylos Nr. B2-517-656/2015 ir Nr. 2S-310-345/2015 buvo skirtos nagrinėti teisėjui D. R., dėl kurio veiksmų nagrinėjant kitą civilinę bylą keliamas žalos atlyginimo iš valstybės klausimas, todėl siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl teismo nešališkumo buvo priimti atitinkami procesiniai sprendimai, tačiau jie jokiu būdu nereiškia, jog yra pagrindas abejoti teisėjo nešališkumu nagrinėjant ir priimant procesinius sprendimus kitose bylose, kurios buvo išnagrinėtos iki teisėjui pareiškiant nušalinimą.

26Taigi klausimas tiek dėl teisėjos R. K., tiek dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų teisės narinėti šią civilinę bylą yra išspręstas Lietuvos apeliacinio tesimo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2015 m. liepos 9 d. nutartimi. Byloje nėra duomenų, jog teisėja R. K. būtų nusišalinusi nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo, taigi teisėja R. K. turėjo teisę narinėti bylą ir priimti skundžiamą teismo nutartį.

27Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepasisakė dėl jo prašymo neleisti šioje byloje atsakovei BUAB „FF lizingas“ atstovauti UAB „Admivita“. Apelianto nuomone, UAB „Admivita“ negali būti BUAB „FF lizingas“ atstove, nes BUAB „FF lizingas“ ir UAB „Admivita“ yra priešingus interesus turintys bylos dalyviai, todėl teismas turi ex officio ją pakeisti. Visų pirma pažymėtina, kad bankrutuojančios įmonės administratorius yra teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, ĮBĮ nustatyta tvarka valdantis, naudojantis bankrutuojančios įmonės turtą, bankuose esančias lėšas ir jomis disponuojantis, privalantis užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, vadovaujantis ūkinei komercinei veiklai, privalantis ginti visų kreditorių bei bankrutuojančios įmonės interesus, organizuojantis ir vykdantis visus būtinus bankroto procedūros darbus (ĮBĮ 11 str. 5 d.). Tik bankroto administratorius arba jo įgaliotas asmuo turi teisę atstovauti bankrutuojančią įmonę teisme (ĮBĮ 11 str. 5 d. 9 p.). UAB „Admivita“ BUAB „FF lizingas“ administratore paskirta įsiteisėjusia ir galiojančia 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartimi, taigi turėjo ir turi teisę atstovauti bankrutuojančią įmonę. Be to, bankroto administratorių atstatydinti gali tik bankroto bylą nagrinėjantis teismas esant ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalyje nurodytiems atvejams. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje UAB „FF lizingas“ bankroto byloje yra priimtas apelianto pareiškimas dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, klausimo išnagrinėjimui paskirtas teismo posėdis.

28Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

29Skundžiama nutartimi teismas tenkino iš dalies atsakovės BUAB „FF lizingas“ ir suinteresuoto asmens UAB „Skomė“ prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pareiškėjo. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus dydžius, sumažino prašomas priteisti sumas iki 285,8 Eur kiekvienam. Dar labiau mažinti priteistų bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą, pagrindo nėra. Apeliantas atskirajame skunde taip pat nesutinka su bylinėjimosi išlaidų priteisimu UAB „Skomė“, nurodydamas, kad UAB „Skomė“ nebuvo civilinės bylos Nr. 2-688-560/2015 dalyvis. Liteko duomenimis, UAB „Skomė“ buvo įtraukta byloje Nr. 2-688-560/2015 dalyvaujančiu asmeniu, todėl turėjo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

30Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

31Apeliantas atskirajame skunde taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl CPK 366 straipsnio 3 dalies (ta apimtimi, kurioje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą yra negalimas bankroto bylose) neatitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai ir 30 straipsnio 1 daliai ir sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą.

32CPK 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį, prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Taigi teisė spręsti dėl būtinybės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai pagal įstatymą tenka bylą nagrinėjančiam teismui. Teismas turi kreiptis į Konstitucinį Teismą tais atvejais, kai jam kyla pagrįstų abejonių taikytino teisės akto, kurio atitikties Konstitucijai patikrinimas priklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, konstitucingumu. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje taip pat pažymima, kad bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2013; 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010). Ši teismo diskrecijos teisė nepriklauso nuo to, ar pateikė šalys prašymą ir argumentus dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ar ne. Nei Konstitucijoje, nei CPK, nei Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus prašymą, kuriuo prašoma teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylą nagrinėjantis teismas privalo šį prašymą patenkinti. Sprendžiant, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, atsižvelgiama į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kadangi pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą gali būti konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai.

33Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šios bylos teisinius ir faktinius aspektus, kilusio ginčo pobūdį, taikytinų įstatymų nuostatas, daro išvadą, kad šioje byloje nėra pagrindo manyti, jog apelianto iškeltos abejonės dėl CPK 366 straipsnio 3 dalies (ta apimtimi, kurioje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą yra negalimas bankroto bylose) neatitikimo Konstitucijoje įtvirtintiems principams ir reglamentavimui sudarytų pagrindą tenkinti tokį jo prašymą.

34Dėl prašymo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

35Suinteresuoti asmenys UAB „Baltic Arms“ ir UAB „Skomė“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad apelianto atskirasis skundas ne tik aiškiai nepagrįstas, bet ir pareikštas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, dėl to prašo skirti apeliantui 3000 Eur baudą, 50 procentų šios baudos skiriant suinteresuotiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei įvertinęs suinteresuotų asmenų argumentus, nemato pagrindo konstatuoti, jog apeliantas, pareikšdamas teismui atskirąjį skundą, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, todėl prašymas skirti baudą netenkintinas.

36Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

37Atmetus atskirąjį skundą, iš apelianto priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Iš bylos duomenų matyti, kad tiek suinteresuotas asmuo UAB „Baltic Arms“, tiek atsakovas BUAB „FF lizingas“ patyrė po 605 Eur išlaidų už atsiliepimų į atskirąjį skundą surašymą (b. l. 133-134, 144-145). Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nurodytą maksimalų dydį (8.16 p.), todėl, atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, taip pat į bylos sudėtingumą, advokatų dalyvavimą šioje byloje pirmosios instancijos teisme, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos – suinteresuoto asmens UAB „Baltic Arms“ ir atsakovo BUAB „FF lizingas“ naudai iš apelianto Z. V. priteistina po 250 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 1 d.).

38Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

39Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

40Priteisti iš pareiškėjo Z. V. (a.k( - ) suinteresuoto asmens UAB „Baltic Arms“ (j.a.k. 110786047) naudai 250 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

41Priteisti iš pareiškėjo Z. V. (a.k( - ) atsakovo BUAB „FF lizingas“ (j.a.k.110774988) naudai 250 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas... 2. I. Ginčo esmė... 3. Pareiškėjas BUAB „FF lizingas“ kreditorius Z. V. kreipėsi su skundu į... 4. Pareiškėjas Z. V. prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.... 5. Atsakovė BUAB „FF lizingas“, atstovaujama bankroto administratorės UAB... 6. Suinteresuotas asmuo VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime prašė Z. V. prašymą... 7. Suinteresuotas asmuo E. Š. atsiliepime prašė Z. V. prašymą dėl proceso... 8. Suinteresuotas asmuo UAB „Skomė“ atsiliepime prašė pareiškėjo... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinę bylą... 11. Teismas, atmesdamas atsakovo ir suinteresuotų asmenų prašymus skirti... 12. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 13. Pareiškėjas Z. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 14. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys UAB „Baltic Arms“... 15. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė BUAB „FF lizingas“,... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Dėl proceso atnaujinimo bankroto byloje... 18. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 27 d. nutartimi... 19. Nagrinėjamoje byloje apeliantas pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą... 20. Procesas gali būti atnaujinamas tik tose bylose, kurios užbaigtos nagrinėti... 21. Teismų praktika dėl proceso atnaujinimo (ne)galimumo bankroto bylose... 22. Atmestinas skundo argumentas, kad skundžiama nutartis yra be motyvų, todėl... 23. Dėl neteisėtos sudėties teismo... 24. Apeliantas atskirąjį skundą taip pat grindžia tuo, kad bylą išnagrinėjo... 25. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas šioje byloje buvo pareiškęs... 26. Taigi klausimas tiek dėl teisėjos R. K., tiek dėl visų Vilniaus apygardos... 27. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepasisakė dėl jo prašymo... 28. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ... 29. Skundžiama nutartimi teismas tenkino iš dalies atsakovės BUAB „FF... 30. Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą... 31. Apeliantas atskirajame skunde taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos... 32. CPK 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog tais atvejais, kai yra pagrindas... 33. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šios bylos teisinius ir... 34. Dėl prašymo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis... 35. Suinteresuoti asmenys UAB „Baltic Arms“ ir UAB „Skomė“ atsiliepime į... 36. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 37. Atmetus atskirąjį skundą, iš apelianto priteistinos bylinėjimosi... 38. Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 39. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti... 40. Priteisti iš pareiškėjo Z. V. (a.k( - ) suinteresuoto asmens UAB „Baltic... 41. Priteisti iš pareiškėjo Z. V. (a.k( - ) atsakovo BUAB „FF lizingas“...