Byla 2A-1858-577/2013
Dėl neteiseto atleidimo iš darbo, treciasis asmuo Turto banko kolektyvo profesine sajunga

1Vilniaus apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes ir pranešejos Jadvygos Mardosevic, kolegijos teiseju Vilijos Mikuckienes ir Virginijaus Kaireviciaus, teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejusi ieškovo L. M. ir atsakovo VI Turto banko apeliacinius skundus del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilineje byloje pagal ieškovo L. M. ieškini atsakovui VI Turto bankui del neteiseto atleidimo iš darbo, treciasis asmuo Turto banko kolektyvo profesine sajunga,

2n u s t a t e :

3I. Ginco esme

4Ieškovas L. M. pateike teismui ieškini, kuri veliau patikslino, patikslintu ieškiniu praše: 1) pripažinti, kad ieškovas iš darbo VI Turto banke buvo atleistas neteisetai; 2) gražinti ji i ankstesnes pareigas; priteisti vidutini darbo užmokesti už visa priverstines pravaikštos laika nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo ivykdymo; 3) priteisti vidutini darbo užmokesti už darba 2012 m. kovo 2 d. – 335,06 Lt; 4) priteisti iš atsakovo pinigines išmokas už tiesioginio vadovo V. V. pavadavima 2009-2012 metais – 3 968,24 Lt bei nuo šiu sumu priskaiciuotus delspinigius už pradelsta atsiskaityti laikotarpi – 2073,73 Lt, iš viso 6041,97 Lt, taip pat priteisti vidutini darbo užmokesti už uždelsta atsiskaityti laika nuo 2012-04-06 iki ieškovui priklausanciu piniginiu išmoku už ieškovo tiesioginio vadovo N. V. pavadavima išmokejimo dienos; 5) priteisti iš atsakovo 20 000 Lt neturtines žalos atlyginimo bei ieškovo patirtas bylinejimosi išlaidas. Ieškovas nurode, kad 2012-03-01 isakymu Nr. P2-19 2012 m. kovo 2 d. buvo atleistas iš darbo VI Turto banke pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 129 str. Ieškovas 2002-07-15 pradejo dirbti AB Turto banko Teises departamento Civilinio ir baudžiamojo proceso teises skyriaus teisininko pareigose, veliau buvo perkeltas i Teises departamento Komercines teises skyriaus teisininko pareigas, po to iki atleidimo dirbo VI Turto banko Teises departamento Komercines teises skyriaus viršininko pareigose; ieškovas nepertraukiamai šioje imoneje dirbo beveik 10 metu. Dar gerokai prieš ieškovo atleidima iš darbo atsakovo valdybos 2010-05-07 nutarimu Nr. SK1-15 buvo nutarta pertvarkyti AB Turto banko Teises departamenta i Teises skyriu. 2010-07-21 ieškovui buvo pateiktas pasiulymas Nr. P7-31, 2010-09-13 ieškovui nesutikus su pasiulymu visa apimtimi, 2010-09-14 ieškovui iteiktas ispejimas apie darbo sutarties nutraukima, kuris buvo pratesiamas keleta kartu. Ieškovas ypatingai atkreipe demesi i 2010-11-22 ispejima apie darbo sutarties nutraukimo termino pratesima, kuriuo atsakovas vienu menesiu nukele numatomo atleidimo data. Atsakovas 2010-11-23 raštu Nr. (1.44-31)-SK4-4235 kreipesi i darbuotoju profesine sajunga su prašymu išduoti sutikima atleisti ieškova iš darbo. Darbuotoju profesine sajunga 2010-12-03 raštu sutikimo nedave. 2010-12-17 atsakovas prieme isakyma Nr. P2-61 laikyti netekusiais galios visus ieškovui iteiktus dokumentus. 2011-10-04 ieškovui vel buvo pateiktas ispejimas apie darbo sutarties nutraukima Nr. P7-15, nurodant, kad iš darbo bus atleistas 2011-12-04, taciau jis irgi buvo keleta kartu tesiamas iki kol darbdavys ieškovui iteike nauja ispejima apie darbo sutarties nutraukima. 2012-01-11 atsakovas buvo informuotas, kad ieškovas yra renkamas VI Turto banko kolektyvo profesines sajungos valdymo organo narys, taciau nepaisant to atsakovas nesilaike istatymu reikalavimu ir atleido ieškova iš darbo, pažeisdamas imperatyvias istatymo normas, draudžiancias be profsajungos sutikimo iš darbo atleisti renkamus jos valdymo organu narius. Siekdamas išvengti darbdavio persekiojimo, 2012-01-04 ieškovas atsistatydino iš DPS Komiteto nariu. Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas 2012-02-08 sprendimu civilineje byloje Nr. 2-630-430/2012 konstatavo, kad DPS pagristai darbdaviui nedave sutikimo atleisti ieškova iš darbo. Atsakovas, net ir raštu VI Turto banko administracijos vadovo pavaduotojo – Teises departamento direktoriaus ispetas apie neteisetus veiksmus atleidžiant ieškova, vis vien atleido iš darbo ieškova bei V. G., t.y., renkamo Turto banko kolektyvo profesines sajungos valdymo organo – valdybos narius, darbdaviui negavus ir net neprašius šios profsajungos sutikimo del atleidimo. 2011-03-03 ieškovas Turto banko darbuotoju susirinkime vieneriu metu laikotarpiui ( t.y. iki 2012-03-03 imtinai) buvo išrinktas i imones darbo gincu komisijos narius, todel remiantis DK 303 str. 1 dalimi ieškovas negalejo buti atleistas iš darbo iki savo kadencijos pabaigos. Ieškovas nurode, kad atsakovas nesilaike atleidžiamiems darbuotojams nustatytu pirmumo teisiu likti darbe kuomet imoneje mažinamas etatu skaicius. Remiantis atsakovo valdybos 2010-05-07 nutarimu Nr. SK1-15, buvo panaikintas ieškovo etatas, darbdaviui atsirado pareiga siulyti ieškovui, kaip atleidžiamam imones darbuotojui, laisvas darbo vietas, taciau darbdavys netinkamai ir apsimestinai bei formaliai atliko šia istatymais jam nustatyta pareiga informuoti ieškova apie laisvas darbo vietas VI Turto banke arba i laisvas imones pareigybes darbdavys priiminejo naujus žmones, prieš tai net nepasiules ju užimti atleidžiamam darbuotojui. Per laikotarpi, nuo kada buvo panaikinta Teises departamento Komercines teises skyriaus viršininko pareigybe, darbdavys prieme i darba naujus darbuotojus (G. P. – Teises skyriaus viršininko pavaduotoja, E. G. – Teises skyriaus teisininke ir kt.), i kuriu etatus/pareigybes pagal turima kvalifikacija ieškovas galejo pretenduoti. Atsakovas pasiule ieškovui užimti Teises skyriaus viršininko pavaduotojo pareigybe mokant 5,5 MMA (4 400 Lt) dydžio alga, o tas pacias Teises skyriaus viršininko pavaduotojo pareigas, tik už ženkliai didesni darbo užmokesti, nei siule ieškovui (t.y. už 5 450 Lt pareigini atlyginima + 10 proc. prieda prie pareiginio atlyginimo), bei mažesni darbo valandu skaiciu (t.y. už 4 valandu darbo diena), pasiule užimti G. P.. Pasak ieškovo, po ieškovo atleidimo iš darbo (2012-03-02) atsakovas nieko nelaukdamas i Turto atnaujinimo tarnybos teisininko pareigas 2012-03-13 prieme teisininka V. Š., kuris tuo pat metu dirba ir VI Valstybes turto fonde. Ieškovas nurode, kad V. Š. akivaizdžiai neatitiko visu Turto atnaujinimo tarnybos teisininko pareigybei nustatytu kvalifikaciniu reikalavimu (t.y. neturi penkeriu metu patirties teises srityje, neturi aukštojo teisinio išsilavinimo), taciau nepaisant to, atsakovas, net neskelbdamas konkurso i šias pareigas, kuris buvo privalomas, ji prieme.

5Ieškovas pažymi, kad atsakovas 2012-02-21 ispejimu apie darbo sutarties nutraukima Nr. P7-3 nurode, kad ieškovo paskutine darbo diena – 2012-03-02, todel ieškovas paskutiniaja darbo diena VI Turto banke, t.y. 2012-03-02, pagal galimybes ivykde dali atsakovo pavedimu, kas patvirtina, kad ieškovas 2012-03-02 dar dirbo atsakovo imoneje. Atsakovas 2012-03-01 isakymu Nr. P2-19 nustate, kad ieškovui nuo 2012-03-02 suteikiamos kasmetines atostogos, nukeliant atleidimo data i 2012-04-06. Su tokia atsakovo pozicija ieškovas nesutiko, nes 2012-03-02 dar dirbo ir atsakovo isakymo Nr. P2-18 pagrindu perdavinejo atsakingiems darbuotojams turimus savo žinioje dokumentus bei vertybes, o ne atostogavo, kaip teigia atsakovas, todel jam už šia darbo diena atsakovas turi sumoketi 335,065 Lt vidutini darbo užmokesti. Pasak ieškovo, atsakovo siekis atleisti ieškova buvo itakotas jo narystes ir veiklos profesineje sajungoje. Ieškovas taip pat nurode, kad atsakovas tendencingai, psichologiškai neigiamai veike ieškova bei sieke atleisti ji iš darbo, todel tokie darbdavio veiksmai neabejotinai sukele ieškovui dvasinius išgyvenimus, stresa, sveikatos pablogejima (sutrikima), pažeminima, nestabilumo darbo santykiuose jausma bei neužtikrinima savo ateitimi. Darbo teisiniuose santykiuose neturtine žala gali reikštis tiek fiziniais, tiek ir dvasiniais skausmais ir kentejimais. Apie darbdavio ieškovui keliamus neigiamus dvasinius skausmus ir kentejimus ieškovas darbdavi informavo raštu dar iki atleidimo, reikalaudamas nutraukti ieškovo atžvilgiu vykdomas neteisetas veikas. Pasak ieškovo, šiuo atveju yra visos butinos civilines atsakomybes salygos. Be to, ieškovas atkreipe demesi, kad neturtine žala buvo daroma ilga laika ir sistemingai, todel ieškovas praše priteisti iš atsakovo neturtines žalos atlyginima, kuri ieškovas vertina 20 000 Lt.

6Taip pat ieškovas tvirtina, kad dirbdamas VI Turto banke atsakovo isakymu pagrindu iki pat jo atleidimo iš darbo pavadavo savo tiesiogini vadova Administracijos vadovo pavaduotoja – Teises departamento direktoriu N. V., jo atostogu/ligos/komandiruociu ir kt. nebuvimo darbe papildomu poilsio dienu vaiku priežiurai laikotarpiu metu. Iš atsakovo pateiktu darbdavio isakymu turinio matyti, kad nuo 2009 m. pradžios atsakovas vienašališkai nustojo ieškovui moketi sažininga atlyginima (prieda) už ieškovo atliekama sutartyje nesutarta ir darbdavio isakymais pavesta papildoma darba, t.y. atsakovas nesumokejo ieškovui už Administracijos vadovo pavaduotojo – Teises departamento direktoriaus N. V., pavadavima. Ieškovo paskaiciavimu, jis pavadavo N. V. 136 darbo dienas, todel atsakovas liko skolingas ieškovui už jo tiesioginio vadovo N. V. pavadavima jo atostogu/ligos/komandiruociu ir kt. nebuvimo darbe metu – 3968,24 Lt (1980 + 1988,24 = 3968,24) darbo užmokescio ir 2073, 73 Lt delspinigiu.

7Atsakovas VI Turto bankas pateike atsiliepima i patikslinta ieškini, kuriame nurode, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka, praše ieškovo patikslinta ieškini atmesti. Pasak atsakovo, ieškovas L. M., iš anksto susitares su kitais VI Turto banko Teises departamento darbuotojais, nesažiningai veike darbdavio atžvilgiu ir netinkamai vykde savo pareiginiuose nuostatuose nustatytas funkcijas bei pareigas. Priemone tokiems savanaudiškiems tikslams pasiekti tapo dvi imoneje veikiancios profesines sajungos, kuriu atstovaujamuju (renkamuju) organu nariais buvo visi be išimties VI Turto banko teisininkai, iskaitant ir ieškova. Atsakovo nuomone, VI Turto banko administracijos darbuotojo L. M. veikla DPS komitete, kai imones darbuotojai buvo atstovaujami pagal Darbo kodekso 19 str., ir darbo gincu komisijoje, kai tai buvo daroma pagal DK 288 str., buvo nesuderinamos su ieškovo tiesioginiu darbo funkciju ir pareigu pagal darbo sutarti bei pareigybinius nuostatus atlikimu. Tokia problema VI Turto banke buvo igavusi masini pobudi, kadangi visi septyni imones teisininkai buvo dvieju profsajungu atstovaujamuju (renkamuju) organu nariai, o du iš ju kartu su L. M. dar ir darbo gincu komisijos nariai. Pasak atsakovo, ieškovas ruošesi ir veliau manipuliavo narystemis abieju profsajungu atstovaujamuose (renkamuose) organuose, siekdamas užsitikrinti istatymu numatytas garantijas nebuti atleistu iš darbo pagal DK129 str. be profsajungos/-u, kur pats dalyvaudavo valdymo organuose priimant sprendimus savo naudai, išankstinio sutikimo. Atsakovas nurodo, jog pagrindu darbdaviui nutraukti darbo sutarti su L. M. placiaja prasme buvo VI Turto banko valdybos 2011-08-26 nutarimas Nr. SK2-45, kuriuo ši patvirtino imones struktura ir pareigybiu saraša, o siauraja prasme – VI Turto banko generalinio direktoriaus 2011-10-04 ispejimas apie darbo sutarties nutraukima Nr. P7-15 su jo 2011-12-02 ir 2011-12-07 pratesimais Nr. P7-60 ir Nr. P7-62 bei 2012-02-21 ispejimas Nr. P7-3 ir 2012-03-01 isakymas Nr. P2-19. Pertvarkymu esme L. M. atžvilgiu buvo ta, kad šis darbuotojas nebegalejo atlikti jo darbo sutartimi nustatytu funkciju, nes VI Turto bankas apsisprende, jog joms atlikti (teisininko darba imoneje dirbti) užtenka mažiau darbuotoju. Atsižvelgiant i imones poreikius ir tai, kad VI Turto banko teisininku veikla del objektyviu priežasciu buvo organizuojama ir vykdoma dviejuose savarankiškuose padaliniuose (Teises skyriuje ir Teises departamente), darbdavys panaikino visas 4 pareigybes (darbo vietas), iskaitant ir užimta L. M., Teises departamente ir iš 7 Teises skyriaus pareigybiu (darbo vietu) panaikino 2, o viena perkele i kita savarankiška padalini. Tokio pertvarkymo išdavoje VI Turto banke liko 4 teisininku pareigybes Teises skyriuje ir 1 Turto atnaujinimo tarnyboje. L. M. atsisake buti perkeltas dirbti i Teises skyriu, kadangi nesutiko su darbdavio pasiulymu sumažinti jo darbo užmokescio dydi. Kolektyvineje sutartyje (toliau – KS) buvo iteisintas suvaržymas darbdaviui pasinaudoti DK 120, 129 ir 203 straipsniais, tol kol ši sutartis nera teises aktu nustatyta tvarka pakeista arba nugincyta teisme, kadangi teisminis kelias yra neracionaliai per ilgas, darbdavys tikejosi KS pakeisti derybose su DPS. DPS visose konsultacijose su darbdaviu pasisake apie tai, kad KS 8.7 punkto reikalavimai privalo buti vykdomi be jokiu išlygu. Tokiomis aplinkybemis VI Turto bankas 4 Teises departamento teisininku, tarp kuriu buvo ir L. M., reikalavimu perkelti juos dirbti i Teises skyriu už darba mokant nesumažinto dydžio darbo užmokescius tenkinti nesutiko. Imones vadovas 2010-12-17 prieme isakyma Nr. P2-61, kuriuo panaikino visus ieškovo atžvilgiu anksciau priimtus isakymus ir ispejimus del pasiulymo dirbti Teises skyriuje bei L. M. atleidimo iš darbo, taip pat negincijo DPS atsisakymo duoti del to savo išankstini sutikima. VI Turto bankas mano, kad L. M. veikla tampant ir veliau nustojant buti DPS ir KPS atstovaujamu (renkamu) organu nariu buvo nesažininga bei tokios narystes suteikiamomis garantijomis ir pareiga informuoti apie tai darbdavi ieškovas samoningai manipuliavo. L. M. dveju metu darbo kadencija DPS komitete faktiškai pasibaige 2011-10-18 ir ši profsajunga darbdavi 2011-10-17 informavo apie tai, kad 2011-11-07 planuoja sušaukti DPS nariu susirinkima ir jame ketina išrinkti naujus komiteto narius. Ieškovo atsistatydinimas iš DPS komiteto 2012-01-04 buvo iš anksto suplanuotas veiksmas, kai jo kadencijos laikas šiame atstovaujamame (renkamame) organe buvo jau du su puse menesio pasibaiges. KPS VI Turto bankui 2012-01-11 pateike tik informacija apie L. M. narystes šios profsajungos atstovaujamame organe fakta, taciau nepateike informacijos, nuo kada L. M. yra KPS valdybos narys. Tokios informacijos darbdaviui niekada nepateike ir ieškovas. Ja atsakovas pats rado Juridiniu asmenu registro internetiniame puslapyje. 2011-03-09 raštu KPS atsisake darbdaviui suteikti papildomos informacijos apie jos atstovaujamuju (renkamuju) organu narius. 2011-10-04 ispejime Nr. P7-15 VI Turto bankas ne tik informavo L. M. apie jo darbo sutarties nutraukima, bet ir paklause ieškovo, ar yra darbdaviui nežinomu aplinkybiu, galinciu pakeisti ispejimo termino trukme ar atleidima padarysianciu negalima. VI Turto bankas, žinodamas tik informacija apie tai, kad L. M. yra DPS komiteto narys, 2011-10-06, t. y. galimos iš ieškovo gauti informacijos palaukes dvi darbo dienas, išankstinio sutikimo atleisti L. M. iš darbo pagristai papraše tik iš vienos DPS. 2011-11-08 raštu ši profsajunga toki sutikima duoti atsisake. Darbdavys del tokiu DPS veiksmu pagristumo kreipesi i teisma ir papraše ši atsisakyma pripažinti neteisetu. Pirmosios instancijos teismas byla išsprende DPS ir atitinkamai L. M. naudai, taciau VI Turto bankas toki sprendima yra apskundes apeliacine tvarka; byla dar neišnagrineta. Pasak atsakovo, faktas, kad L. M. neinformavo darbdavio apie savo naryste KPS valdyboje, vienareikšmiškai turi buti vertintinas kaip samoningas manipuliavimas narystemis abieju profsajungu atstovaujamuose (renkamuose) organuose savanaudišku tikslu ateityje spekuliuoti neva darbdavio neatlikta pareiga ir VI Turto banko teises gauti ir tvarkyti informacija apie tai neteisetas suvaržymas. Atsakovas 2012-02-21 ieškovui iteiktame ispejime apie darbo sutarties nutraukima Nr. P7-3 paskutine darbo diena imoneje nurode 2012-03-02 (penktadieni), o ne velesne 2012-03-03, todel, kad ši diena buvo šeštadienis. L. M. pasirašytinai buvo ispetas apie jo darbo sutarties nutraukima prieš du menesius. Ispejimo terminai buvo du kartus pratesti. Po to, kai L. M. atsistatydino iš DPS komiteto nariu, ieškovui buvo pranešta apie tai, kad darbdavys darbo sutarti su L. M. nutrauks paskutine jo kadencijos darbo gincu komisijoje darbo diena. Ieškovas iš darbo Turto banke buvo atleistas iš karto po to, kai šio darbuotojo atžvilgiu baige galioti abi DK nustatytos ieškovui taikytos garantijos. Darbdavys, nutraukdamas darbo sutarti pagal DK 129 straipsni, pagal istatyma turi pareiga ieškoti galimybiu perkelti darbuotoja i kita darba ir tai padaryti, jei darbuotojas su tuo sutinka. Šia pareiga darbdavys privalo vykdyti per visa numatomo atleisti darbuotojo ispejimo laikotarpi iki pat faktines atleidimo iš darbo dienos imtinai. L. M. atžvilgiu VI Turto bankas tokia pareiga turejo laikotarpiu nuo 2010-09-14, kai ispejimas ieškovui buvo iteiktas todel, kad jis atsisake dirbti pakeistomis darbo apmokejimo salygomis, iki 2010-12-17, kai del aukšciau nurodytu KS aiškinimo ir taikymo priežasciu kartu su kitais dokumentais buvo pripažintas netekusiu galios, ir laikotarpiu nuo 2011-10-04, kai ispejimas ieškovui buvo iteiktas vykdant VI Turto banko valdybos 2011-08-26 nutarimu Nr. SK2-45 patvirtintus darbo organizavimo imoneje pakeitimus, iki faktiško L. M. atleidimo iš darbo 2012-04-06. L. M. su atsakovo pasiulymais nesutiko, o dirbti Turto atnaujinimo tarnybos teisininko pareigose negalejo, kadangi neturi tam reikalingu užsienio kalbu žiniu, V. Š., o taip pat ir E. G., kuriu pagrindine darboviete yra VI Turto fondas, priemimas dirbti i VI Turto banka yra sietinas ir su ta aplinkybe, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybe ketina artimiausioje ateityje šias dvi valstybes imones reorganizuoti bei sujungti (atitinkamo istatymo projektas Vyriausybes teikimu dabar yra svarstomas Seime). Del atsakovo prievoles pasiulyti L. M. užimti laisvas darbo vietas imoneje vykdyma po 2010-09-14 ispejimo iteikimo ieškovui dienos atsakovas nurode, kad darbdavys tada tikrai nepasiule ieškovui užimti Bendruju reikalu departamento viešuju pirkimu grupes specialisto pareigu, kuriam už 8 valandu darbo diena buvo numatyta moketi 4 720 Lt dydžio darbo užmokesti. 2010-09-13 L. M. darbdaviui buvo pateikes sutikima dirbti Teises skyriaus viršininko pavaduotojo pareigose, taciau iškele salyga, kad jo darbo užmokescio dydis jokiomis aplinkybemis nesumažetu, ir tai motyvavo reikalavimu taikyti KS 8.7. punkto nuostatas. Darbdavys tai ivertino kaip ieškovo principine pozicija apskritai nenagrineti jokiu kitu alternatyvu, jeigu jos yra susijusios su pasiulymu dirbti pakeistomis darbo apmokejimo salygomis, juolab, kad analogiškos pozicijos laikesi ir dar 3 Teises departamento darbuotojai. Naujas nuolatinis VI Turto banko vadovas dirbti imoneje pradejo 2010-09-20. G. P., nors ir turi aukštaji teisini išsilavinima, 2010-10-22 dirbti imoneje buvo priimtas ne teisininku, o VI Turto banko Bendruju reikalu skyriaus viešuju pirkimu specialisto pareigose. Šiu pareigu vykdymas neturejo nieko bendro su teisiniu darbu. Tik veliau, kai VI Turto banko naujas vadovas iš imones teisininku taip pat negaudamas tinkamu konsultaciju Darbo kodekso klausimais, papraše G. P. pareikšti savo nuomone del KS ir jos itakos darbo teisiniams santykiams, bei po to, kai visi teisininkai atsisake atstovauti VI Turto bankui civilineje byloje prieš buvusi vadova, šiam darbuotojui buvo pasiulyta užimti Teises skyriaus viršininko pavaduotojo pareigas ir atlikti ta darba, kurio imones teisininkai daryti nenorejo arba negalejo, nes buvo profsajungu, su kuriomis darbdavys bylinejosi, nariai. Naujasis VI Turto banko vadovas buvo priverstas ieškoti strukturiniu sprendimu, kurie leistu užtikrinti dvieju imoneje stringanciu svarbiu klausimu sprendima. Tokie klausimai buvo viešuju pirkimu organizavimas ir naujai atsiradusieji gincai su DPS bei buvusiu VI Turto banko vadovu del KS aiškinimo ir taikymo. Jeigu L. M. tikrai butu norejes dirbti tiek Bendruju reikalu skyriaus viešuju pirkimu specialisto, tiek Teises skyriaus viršininko pavaduotojo pareigose tokiomis darbo apmokejimo salygomis, kokiomis i šias pareigas buvo priimtas dirbti G. P., darbdavio veiksmus nepasiulius buti perkeltu dirbti Bendruju reikalu skyriaus viešuju pirkimu specialisto pareigose galejo skusti, dar anuomet ginti savo teises teises aktu nustatyta tvarka. L. M. to niekada nedare. Atsikirsdamas i ieškovo reikalavima priteisti neišmoketa darbo užmokesti už pavadavima, atsakovas nurode, kad 2011 ir 2012 metais L. M. N. V. nepavadavo. 2008 metais ieškovas N. V. pavadavo 5 kartus ir visus kartus atlyginimu skirtumas L. M. buvo sumoketas. Po to, kai VI Turto banko administracijoje buvo nuspresta už bet kokiu imones darbuotoju pavadavimus nemoketi, ieškovas N. V. pavadavo 2009 metais 5 kartus ir 2010 metais 8 kartus. Paskutini karta L. M. tai dare 2010 metu spalio 4-6 dienomis. Iš i byla pateiktu rašytiniu irodymu, t. y. VI Turto banko generalinio direktoriaus isakymu, akivaizdžiai matyti, kad bet kokiu asmenu pavadavimai imoneje galejo buti vykdomi tik specialiu isakymu pagrindu, o tuose isakymuose butinai privalejo buti nedviprasmiškai apie tai nurodyta. Nuo 2010-09-20 VI Turto banke pradejes dirbti naujasis imones vadovas neturejo jokio teisinio pagrindo L. M. atgaline data moketi už anksciau, t. y. iki jo vadovavimo pradžios, ivykdytus N. V. pavadavimus, kadangi i byla pateiktuose buvusio imones vadovo isakymuose tokia prievole darbdaviui nustatyta nebuvo, pats pavadavimo faktas jau buvo ivykes, o veliau L. M. pavaduoti N. V. naujasis imones vadovas niekada nepavede.

8Taip pat atsakovas nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti jam neturtine žala. Atsakovas nurodo, jog L. M. i byla yra pateikes VšI Centro poliklinikos Vytenio filialo išduota išraša apie ieškovo sveikatos bukle. Atsakovo teigimu, L. M. medikai buvo diagnozave bronchu astma ir nerimo sutrikima, o šiems negalavimams gydyti buvo paskirtas nereceptinis preparatas – maisto papildas „Triptan forte“. Anot atsakovo, maisto papildais niekas rimtesniu ligu pasaulyje negydo, o miego sutrikimas bei kosulys tikrai negali buti priežastis reikalauti iš darbdavio priteisti neturine žala.

9Treciasis asmuo Turto banko kolektyvo profesine sajunga pateike atsiliepima i patikslinta ieškini, kuriame nurode, kad sutinka su patikslintame ieškinyje išdestytais ieškovo reikalavimais bei motyvais, mano, kad ieškinys yra pagristas ir tenkintinas. Atsiliepime i ieškini treciasis asmuo nurode, kad atsakovui buvo pranešta, jo ieškovas yra profesines sajungos valdymo organo (darbuotoju atstovaujamo organo) – valdybos narys, todel tokio darbuotojo atleidimui privalejo gauti treciojo asmens sutikima. Treciojo asmens teigimu, atsakovas formaliai, netinkamai ir apsimestinai atliko pareiga informuoti ieškova apie laisvas darbo vietas VI Turto banke. Atsakovas ieškovui nesiule užimti laisvu vietu arba siule prastesnemis salygomis, negu buvo pasiulytos šias darbo vietas užemusiems asmenims. Treciasis asmuo teige turis duomenu, kad atsakovas siekia kuo greiciau pirkti advokatu teisines paslaugas, todel nori bet kokia kaina atleisti imones teisininkus, profesines sajungos narius. Treciasis asmuo nurode, kad atsakovas, atleisdamas ieškova, nesilaike darbo kodekso nustatytu ispejimo terminu. Atsakovas nepagristai nesumokejo ieškovui darbo užmokescio už 2012-03-02, kadangi 2012-02-21 ispejime apie darbo sutarties nutraukima buvo aiškiai nurodyta, kad paskutine ieškovo darbo diena 2012-03-02, taciau iš atsakovo 2012-03-01 isakymo turinio matyti, kad ieškovo atleidimo iš darbo diena perkeliama i 2012-03-01. Treciojo asmens teigimu, tai prieštarauja 2012-02-21 ispejime nurodytam terminui. Ieškovo pateikti irodymai patvirtina aplinkybe, kad jis 2012 m. kovo 2 d. dirbo, todel jam turi buti sumoketas darbo užmokestis už šia diena. Treciasis asmuo pritare ieškinyje išsakytai pozicijai, kad tikroji ieškovo atleidimo iš darbo priežastis buvo aktyvi ieškovo veikla VI Turto banke veikianciose darbuotoju profesinese sajungose bei darbdavio kritika. Treciojo asmens teigimu, ieškovas del atsakovo veiksmu patyre neturtine žala. Ieškovo prašoma neturtines žalos suma yra protinga, todel atsakovas privalo ja atlyginti.

10Teismo posedžio metu ieškovas palaike patikslintame ieškinyje nurodytus argumentus, praše ieškini tenkinti. Atsakovo atstovas teismo posedžio metu palaike atsiliepime i patikslinta ieškini išdestyta atsakovo pozicija. Treciojo asmens atstovas 2012-10-15 vykusio teismo posedžio metu palaike atsiliepime i ieškini nurodytus argumentus, praše ieškini tenkinti.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esme

12Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškovo ieškini tenkino iš dalies; pripažino ieškovo L. M. atleidima iš darbo neteisetu ir laike, jog ieškovas yra atleistas iš darbo nuo 2012-12-05 teismo sprendimu. Priteise ieškovui L. M. iš atsakovo VI Turto banko 56 960,02 vidutini darbo užmokesti nuo atleidimo iš darbo dienos – 2012-04-10 iki teismo sprendimo priemimo dienos – 2012-12-05, o nuo teismo sprendimo priemimo dienos iki teismo sprendimo ivykdymo dienos – apskaiciuojant pagal vidutini darbo užmokesti – 335,06 Lt (neatskaicius mokesciu) per diena, skaiciuojant už penkiu darbo dienu savaite. Nusprende teismo sprendima dalyje del vieno menesio vidutinio darbo užmokescio – 7 036,26 Lt (neatskaicius mokesciu) priteisimo vykdyti skubiai. Likusioje dalyje ieškini atmete. Nurode, kad tam, jog butu galima konstatuoti, kad darbo sutartis buvo nutraukta teisetai, butina nustatyti reikšmingu faktu visuma: 1) darbo sutartis nutraukta del svarbios priežasties; 2) darbdavys tinkamai ispejo darbuotoja apie busima sutarties nutraukima; 3) darbuotojas negali buti perkeltas jo sutikimu i kita darba. Pažymejo, kad Lietuvos Respublikos profesiniu sajungu istatymo 21 str. 1 d. itvirtinta viena iš profesiniu sajungu nariu darbo teisiu garantiju – draudimas darbdaviui atleisti iš darbo darbuotoja – imoneje veikiancios profesines sajungos renkamojo organo nari – negavus tos profesines sajungos imoneje renkamojo organo išankstinio sutikimo. Konstatavo, kad byloje esantys rašytiniai irodymai patvirtina, jog viešame VI Registru centro Juridiniu asmenu registre yra patalpinti duomenys apie tai, jog 2010-12-15 isteigta ir 2011-04-22 iregistruota Turto banko kolektyvo profesine sajunga, vienas iš valdybos nariu yra ieškovas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovas, net ir žinodamas mineta fakta, nesikreipe del išankstinio sutikimo i profesine sajunga, todel toks darbdavio pažeidimas sudaro savarankiška pagrinda ieškovo atleidima pripažinti neteisetu. Pažymejo, kad darbuotojas, su kuriuo numatoma nutraukti darbo sutarti darbdavio iniciatyva, kai nera darbuotojo kaltes, turi buti apie tai ispetas.

13Pirmosios instancijos teismas nustate, kad 2011-10-04 ieškovui L. M. buvo iteiktas ispejimas apie darbo sutarties nutraukima Nr. P7-15; 2011-12-02 ieškovui buvo iteiktas ispejimas apie darbo sutarties nutraukimo termino pratesima Nr. P7-60; 2011-12-07 L. M. buvo iteiktas ispejimas apie darbo sutarties nutraukimo termino pratesima Nr. P7-62. 2012-02-21 ieškovui L. M. buvo iteiktas ispejimas apie darbo sutarties nutraukima Nr. P7-3, nurodant, jog ieškovas bus atleistas pagal DK 129 str. ir paskutine jo darbo diena VI Turto banke bus 2012-03-02. Ivertines išdestytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas nutrauke su ieškovu darbo sutarti po dešimties dienu rašytinio ispejimo, tuo pažeisdamas imperatyviai darbdaviui nurodyta dvieju menesiu termina ispeti darbuotoja apie darbo sutarties nutraukima, todel buvo netinkamai vykdoma atleidimo iš darbo procedura. Taip pat teismas pažymejo, kad atsakovas netinkamai igyvendino DK 219 str. 1 d. nustatyta pareiga pasiulyti darbuotojui kita darba. Teismas pažymejo, kas pats atsakovas pripažista, jog nesuteike visu galimybiu rinktis darbuotojui esanciu laisvu darbo vietu, pavyzdžiui, ieškovui nebuvo pasiulyta laisva vairuotojo darbo vieta. Konstataves ši pažeidima, pirmosios instancijos teismas nebeanalizavo kitu laisvu etatu klausimo. Pažymejo, jog teismui konstatavus, kad atsakovas atleisdamas ieškova pažeide darbo sutarties nutraukimo procedura, tapo nebetikslinga papildomai nagrineti darbovietes strukturinio padaliniu pertvarkymo klausima, t.y. kiek jie buvo realus/ fiktyvus.

14Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo prašymo priteisti iš atsakovo vidutini darbo užmokesti už ieškovo darba VI Turto banke 2012-03-02 diena. Nurode, kad šia diena darbdavys 2012-03-01 isakymu laike ieškovo kasmetiniu atostogu diena, už kuria ieškovui buvo sumoketi atostoginiai, todel tenkinus ieškovo reikalavima del darbo užmokescio sumokejimo už aukšciau mineta diena, ieškovas nepagristai praturtetu. Teismas taip pat nurode, kad nagrinejamu atveju nera tikslinga ieškova gražinti i pirmesni darba VI Turto banke, taciau teismas pripažino ieškovo darbo sutarties nutraukima neteisetu, todel vadovaujantis DK 297 str. 4 d., ieškovui priteise vidutini darbo užmokesti už priverstines pravaikštos laika nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo isigaliojimo dienos. DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitines išmokos nepriteise, nes iš atsakovo 2012-03-01 isakymo matyti, jog ieškovui buvo išmoketa keturiu menesiu jo vidutiniu darbo užmokescio dydžio išeitine išmoka. Pirmosios instancijos teismas atmete ieškovo prašyma priteisti iš atsakovo pinigines išmokas už ieškovo tiesioginio vadovo N. V. pavadavima 2009-2012 metais – 3 968,24 Lt, bei nuo šiu sumu priskaiciuotus nesumoketus delspinigius už pradelsta atsiskaityti laikotarpi – 2 073,73 Lt. Nurode, kad už pavadavima butu istatyminis pagrindas išmoketi pinigines išmokas, taciau atsakovui prašius taikyti senati, teismas toki atsakovo prašyma tenkino ir ši ieškovo reikalavima atmete. Taip pat teismas pažymejo, kad ieškovas yra igijes aukštaji teisini išsilavinima, dirbo ir dirba teisini darba, todel pripažintina, jog jis isigilines i darbuotoju teisiu gynimo budus, galejo tinkamai teisiškai kvalifikuoti savo teisinius santykius ir ginti savo teises darbo gincu nagrinejimo komisijoje. Pirmosios instancijos teismas taip pat netenkino ieškovo prašymo priteisti iš atsakovo 20 000 Lt dydžio neturtine žala. Teismas konstatavo, kad ieškovo patirtos neturtines žalos ivertinimas pinigais neatitiktu tarp šaliu susiklosciusiu santykiu ir butu neproporcingas padarytam pažeidimui. Atsižvelgdamas i bylos aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas vertino, kad ieškovo patirta neturtine žala iš esmes gali buti kompensuojama teismo sprendimu pripažistant ieškovo pažeistas teises ir tokiu budu tenkinant turtinius reikalavimus. Teismas, vadovaudamasis CPK 83 str. 1 d. 11 p., bylinejimosi išlaidu iš atsakovo nepriteise.

15III. Apeliaciniu skundu ir atsiliepimo i apeliacinius skundus argumentai

16Atsakovas VI Turto bankas apeliaciniu skundu prašo skundžiama sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima. Apeliantas nurodo, kad ieškovo atleidimo iš darbo proceduras VI Turto bankas pradejo 2011-10-04 iteikdamas šiam darbuotojui atitinkama ispejima Nr. P7-15, taip pat kad ieškovas apie tai, jog yra Kolektyvo profesines sajungos renkamo valdymo organo narys, darbdavio niekada neinformavo. Ispejimo iteikimo ieškovui diena darbdaviui buvo žinoma tik informacija apie ieškovo naryste DPS komitete, todel 2011-10-06 išankstinio sutikimo atleisti ši darbuotoja iš darbo VI Turto bankas papraše tik iš šios profsajungos. Atsakovas nurodo, kad i KPS valdyba ieškovas ir kiti del bendro teisininku skaiciaus imoneje sumažinimo atleistini darbuotojai šios profsajungos nariu susirinkime patys save išsirinko 2011-09-16, t.y. tuoj po to, kai 2011-08-26 VI Turto banko valdyba prieme nutarima Nr. SK2-45 del darbovietes strukturiniu darbo organizavimo pakeitimu ir panaikinto Teises departamento teisininkams tapo aišku, kad netrukus dalis ju iš darbdavio gaus ispejimus apie atleidima iš darbo. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipe demesio i tai, kad VI Turto banko darbuotojai ivairioms valstybes institucijoms eme teikti skundus del neva VI Turto banke nustatytu galimos korupcijos apraišku, kurie niekada nepasitvirtino, o atsisakiusi taikstytis su neteisetais profesiniu sajungu veiksmais, nepakantu darbo drausmes pažeidinejimui ir reiklu vertinant atliekamu darbu kokybe naujaji imones vadova apkaltino persekiojimu ir siekiu su jais susidoroti. Atsakovas taip pat nurodo, kad darbdavys negalejo žinoti, kad ieškovas yra KPS narys, kadangi profsajunga VI Registru centrui apie ieškovo naryste praneše ir tai patvirtinancius dokumentus pateike tik po menesio, t.y. 2011-10-14. Nei ieškovas, nei KPS pateikdama informacija 2012-01-11, nei panaikinto Teises departamento direktorius N. V. savo 2012-02-28 rašte Turto banko neinformavo apie tai, kad aplinkybe, lemianti draudima ieškova atleisti iš darbo be išankstinio KPS sutikimo, jau buvo atsiradusi iki 2011-10-04 ispejimo apie darbo sutarties nutraukima iteikimo ieškovui dienos. Apeliantas pažymi, kad darbdavys tokia informacija sužinojo tik bylinejimosi metu. Atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiu, kad žiniu apie ieškovo naryste KPS valdyboje paskelbimas VI Registru centro viešame internetiniame tinklapyje yra pakankama darbdavio informavimo priemone. Atsakovas mano, kad ieškovas apie savo naryste KPS valdyboje darbdavio tiek iki 2011-10-04, tiek iki 2011-11-29 kreipimosi i teisma del DPS nesutikimo duoti išankstini sutikima atleisti ji iš darbo, neinformavo specialiai tam, kad veliau galetu manipuliuodamas savo padetimi (narystemis abieju imoneje veikianciu profsajungu renkamuose organuose) ivelti darbo teisiniu santykiu šalis i kaip galima didesne painiava. Atsakovo nuomone, ta aplinkybe, kad ieškovas po VI Turto banko 2011-11-29 kreipimosi i teisma del DPS nesutikimo duoti išankstini sutikima atleisti ieškova iš darbo 2012-01-04 atsistatydino iš šios profsajungos komiteto nariu ir veliau KPS pateikus darbdaviui informacija apie jo naryste šios profsajungos valdymo organe, piktnaudžiaudamas savo teise eme reikalauti, kad VI Turto bankas išankstinio sutikimo paprašytu šios profsajungos, leidžia apeliantui teigti, kad ieškovas vilkino laika ir toks jo elgesys atsakovui sutrukde tinkamai atlikti savo pareiga teisme irodyti, kad DPS veiksmai atsisakius duoti sutikima buvo neteiseti. Apelianto nuomone, nagrinejamu atveju svarbu atsižvelgti ir i ieškovo pareigybini statusa ir jo nulemtus reikalavimus, ypatumus, kurie gali teikti pagrinda šio darbuotojo veiksmus vertinti taikant aukštesnius elgsenos vertinimo standartus, siekiant nustatyti ar asmuo igyvendindamas savo darbo teises, veikia sažiningai ir teisingai darbdavio atžvilgiu, ar nepiktnaudžiauja jomis. Apeliantas atkreipia demesi, kad VI Turto banko ir abieju imoneje veikianciu profsajungu santykiai nera statiški, jie vystesi ir iki ieškovo kreipimosi i teisma, ir per visa bylos iš esmes nagrinejimo pirmosios instancijos teisme laika bei vystosi šiuo metu. Nurodo, kad kuomet DPS ir KPS teises aktu nustatyta tvarka nera VI Turto banke ikurusios jungtines šiu profsajungu atstovybes ir nera tarpusavyje susitarusios, kas yra laikytini imones darbuotoju kolektyvo atstovais, o pats kolektyvas visuotiniame darbuotoju susirinkime nera priemes sprendimo ju atstovavimo ir gynimo funkciju perduoti KPS, todel VI Turto bankas apskritai neturejo iš KPS gauti išankstinio sutikimo atleisti iš darbo ieškova, o LR DK 134 str. 1 d. nustatyta garantija ieškovui neturi buti taikoma.

17Atsakovas nesutinka su ieškovo aiškinimu ir pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, neva 2012-02-21 VI Turto banko ispejimas turi buti vertintinas kaip nauja darbdavio iniciatyva. Nurodo, kad, jeigu ne neteiseti DPS veiksmai, ieškovas iš darbo VI Turto banke turejo buti atleistas 2012-01-04, o faktas, kad paminetu šios profsajungos sprendimu priemimo metu jos komiteto nariu buvo ir itaka tam dare pats ieškovas, negali likti neivertintas. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad 2011-11-29 ieškinyje darbdavys apie tai, kad ieškovo neatleis iš darbo tol, kol nustatyta tvarka nenugincys DGK nariu rinkimu rezultatu, ieškova informavo raštu. Iki 2011-12-07, kai atsakovas buvo priverstas ieškovui iteikti ispejima termina pratesti iki teismo sprendimo isiteisejimo dienos ir 2012-02-21, kai darbdavys ieškovui iteike ispejima apie galutinai nustatyta jo atleidimo iš darbo data (po ieškovo kadencijos DGK pabaigos), kuri pirmosios instancijos teismas ivertino kaip nauja VI Turto banko iniciatyva, civilineje byloje ivyko keturi teismo posedžiai, o sprendimas buvo paskelbtas tik 2012-02-08. Apelianto teigimu, per visa ta laika jis pagristai tikejosi, kad ši darbo byla bus išnagrineta kaip imanoma greiciau, taciau, kai šie lukesciai nepasitvirtino, darbdavys, nereikšdamas jokiu nauju iniciatyvu, atsižvelgdamas i realiai besiklostancias aplinkybes, tese jau pradetas ieškovo atleidimo iš darbo proceduras ir iteike jam ispejimus 2011-12-07 ir 2012-02-21, kuriuose nedviprasmiškai buvo nurodyta apie tai, su kokiais ivykiais ispejimai yra susieti. Apeliantas nesutinka, kad po to, kai darbdavys ieškovo neatleido iškart po jo atsistatydinimo iš DPS komiteto, 2011-10-04 ispejimas neteko galios. Atsakovas tvirtina, kad ieškovas iki ieškinio padavimo taip negalvojo, nes ieškovas po 2012-01-04 naudojosi DK 130 str. 3 d. suteikiama teise per ispejimo laikotarpi gauti iš darbdavio laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paieškoms (t. 3, b.l. 195-196). Apeliantas pabrežia, kad jei 2012-01-04 VI Turto banko ispejimas jau buvo nebegaliojantis, tai neaišku, kokiu pagrindu ieškovas po 2012-01-04 naudojosi pamineta tik iš darbo atleidžiamo asmens statusa turinciam darbuotojui suteikiama teise.

18Be to, atsakovas pažymi, kad irode, jog ieškovas buvo nelojalus darbdaviui ir darbo pagrindineje darbovieteje (VI Turto banke) laiku Lietuvos Respublikos teismuose atstovaudavo tretiesiems asmenims, taciau darbo užmokesti iš VI Turto banko gaudavo ir taip nepagristai praturtedavo, taip pat, kad ieškovas ne vienoje imoneje buvo isidarbines antraeilese pareigose, taciau apie tai darbdavio neinformavo. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vienpusiškai ir tendencingai ištyre byloje esancius irodymus, bylojancius apie darbo teisiniu santykiu šaliu elgesi DK 35 str. prasme, ir be jokiu motyvu konstatavo DK 130 str. 1 d. reikalavimu pažeidima iš darbdavio puses.

19Taip pat VI Turto bankas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padare neteisinga išvada, kad atsakovas, atlikdamas darbovietes strukturinius darbo organizavimo pertvarkymus pagal imones valdybos 2011-08-26 sprendima, netinkamai igyvendino pareiga siulyti atleidžiamam iš darbo imoneje ieškovui kita darba, todel, jog šio pertvarkymo faktines aplinkybes sumaiše su prieš 10 menesiu jau baigtu vykdyti pertvarkymu, atliktu pagal imones valdybos 2010-05-07 sprendima, faktinemis aplinkybemis ir apie 2011 metais VI Turto banko atliktu veiksmu teisetuma sprende pagal 2010 metais atliktus veiksmus, kurie ieškovo atžvilgiu pasibaige visu darbdavio iniciatyvu atšaukimu ir anksciau pareikštos valios pripažinimu negaliojancia. Be to, apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, konstataves, kad VI Turto bankas atleisdamasieškova pažeide darbo sutarties su juo nutraukimo procedura ir šia sutarti apskritai nutrauke neteisetai, padare išvada, jog nebera tikslo papildomai nagrineti darbovietes strukturiniu darbo organizavimo pertvarkymu klausimo ir tokiu budu šis klausimas liko teismo iš esmes neišnagrinetas.

20Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovas sumaniai pasinaudojo situacija, kai tarp dvieju skirtingu VI Turto banko generalinio direktoriaus 2012-03-01 isakymu susidare savotiška kolizija, kuomet viename iš ju ieškovui buvo numatyta galimybe 2012-03-02 atitinkamai veikti, o kitame nustatyta, kad tam kelia užkerta atostogos. Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas neatkreipe demesio i tai, kad VI Turto bankas 2012-03-01 isakymu del materialiniu vertybiu perdavimo neipareigojo ieškovo to padaryti butinai tik 2012-03-02, o leido tai atlikti ir anksciau. Apelianto nuomone, ieškovas toki savo elgesio modeli pasirinko pats, nieko neverciamas ir tai padare nesažiningai. Pasak atsakovo, Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas 2012-12-05 sprendimu be pagrindo ir neteisingai pripažino ieškovo darbo sutarties nutraukima neteisetu, todel ieškovui vidutinio darbo užmokescio už neva patirta priverstines pravaikštos laika priteisti nera jokio pagrindo.

21Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje del lešu už pavadavima priteisimo yra nepakankamai motyvuotas; pažymejo, jog VI Turto bankas ieškinio senaties taikyti byloje nepraše, o praše byla toje dalyje nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bendras ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, o ieškovas šio termino nera praleides. Be to, apeliantas sutinka su teismo pozicija, kad ieškovas turejo pareiga iki darbo teisiniu santykiu su darbdaviu pabaigos kreiptis del to i imoneje veikusia darbo gincu komisija, taciau dabar po darbo teisiniu santykiu nutraukimo tokia galimybe pasinaudoti nebegali. Taip pat atsakovas pabrežia, kad, jo manymu, nera pagrindo sutikti su teismo išvada, kad ieškovas yra patyres kokiu nors neigiamu išgyvenimu ir nepatogumu, o šie gali buti vertintini kaip ieškovo patirta neturtine (moraline) žala.

22Atsiliepimu i atsakovo apeliacini skunda ieškovas L. M. prašo atmesti VI Turto banko apeliacini skunda. Nurodo, kad atsakovas neteisingai aiškina Lietuvos Respublikos istatymus bei apeliaciniame skunde naudoja nauja motyva, kurio pirmosios instancijos teisme nebuvo nurodes, jog neva, kadangi VI Turto banke veikia dvi profesines sajungos ir jos tarpusavyje nera ikurusios jungtines šiu profsajungu atstovybes, del ko atsakovas negali susivokti, kas yra laikytini imones darbuotoju kolektyvo atstovais, todel atsakovas neturejo iš KPS gauti išankstinio sutikimo atleisti ieškova iš darbo. Ieškovas nurodo, kad atsakovas nepagristai teigia, neva ieškovas nebuvo jo tinkamai informaves apie savo buvima KPS valdymo organo nariu, todel atsakovas šiuo atveju ir netaike ieškovo atžvilgiu Profesiniu sajungu istatymo 21 str. 1 d., DK 134 str. 1 d. nustatytos garantijos. Pasak ieškovo, darbdavys apie jo buvima atstovaujamojo renkamo organo nariu buvo informuotas bent keleta kartu, o butent 2011-10-26 viešame VI Registru centro tvarkomame Juridiniu asmenu registre patalpinus duomenis. Ieškovas atkreipia demesi, kad istatymuose nenustatytas terminas, per kuri CK nustatyta istatymine garantija turintis asmuo turi pranešti darbdaviui apie turima garantija. Nurodo, kad darbdavio manipuliavimas atleidimo data, nustatytos atleidimo datos keitimas ar pratesimas nesant teises aktuose nustatyto pagrindo, grubiai pažeidžia darbuotojo interesus bei galimybes per du menesius susirasti naujaji darba. Pažymi, kad ieškovui atsistatydinus iš DPS komiteto nario pareigu, 2011-11-08 Turto banko profesines sajungos nesutikimas atleisti ieškova iš darbo neteko galios, todel darbdavys neturejo teisinio pagrindo testi 2011-10-04 ispejimo apie atleidima termina. Ieškovo isitikinimu, DK nenustato galimybes darbdaviui trumpinti ispejime apie darbo sutarties nutraukima nurodyto termino. Pasak ieškovo, atsakovo 2012-02-21 ispejimas Nr. P7-3 apie darbo sutarties nutraukima yra naujas ispejimas, kuris savo forma ir struktura yra tapatus ankstesniam 2011-10-04 ispejimui, tik su nauju pagrindu – darbdavys naujajame 2012-02-21 ispejime Nr. P7-3 motyvuoja, kad darbo sutartis nuo 2012-03-02 su ieškovu bus nutraukiama atsižvelgiant i tai, kad 2012-03-03 baigiasi ieškovo vieneriu metu kadencija Darbo gincu komisijoje. Ieškovas taip pat nurodo, kad darbdavys nesažiningai piktnaudžiavo savo padetimi ir du kartus ispejo ieškova apie atleidima tuo laikotarpiu, kuomet ieškovo iš darbo atleisti nebuvo galima, t.y. ieškovui esant Darbo gincu komisijos nariu, ir tuo pažeide atleidimo iš darbo procedura, nustatyta DK. Ieškovas pažymi, kad darbdavys privalo nurodyti visas svarbias aplinkybes bei priežastis, taip pat atleidimo data ir tik ispejime apie darbo sutarties nutraukima nurodytomis aplinkybemis, priežastimis bei atleidimo data gali remtis atleidžiant darbuotoja iš darbo. Pasak ieškovo, darbdavys bando savo neivykdyta DK pareiga tinkamai informuoti ieškova apie atleidima ispejimu permesti darbuotojui, neva ieškovas turejo pats itin atidžiai skaityti visus darbdavio siunciamus dokumentus bei bandyti juose ižvelgti tikraja atleidimo data. Ieškovas taip pat pažymi, kad atsakovas nauja ispejima ieškovui galejo iteikti ne 2012-02-21, o 2012-01-04, kuomet darbdavys jau žinojo, kad isiteisejusio teismo sprendimo del 2011-03-03 visuotinio darbuotoju susirinkimo protokolo iki 2012-03-03 nebus. Taip pat ieškovas atkreipia demesi, kad atsakovas 2011-12-07 raštu Nr. P7-62 pratese ispejimo termina bei nustate nauja ispejimo termina – „šis terminas yra pratesiamas nurodyto bylinejimosi laikotarpiui, iki teismo sprendimo isiteisejimo dienos“. Ieškovas pabrežia, kad ši byla dar ir dabar nera išnagrineta, tai pagal darbdavio ispejimo pratesimo turini jis iki šiol neturejo buti atleistas, nes nera isiteisejusio teismo sprendimo. Atsižvelgdamas i šias aplinkybes, ieškovas daro išvada, kad 2012-02-21 ispejimas nera ir negali buti laikomas 2011-10-04 ispejimo tesiniu, o yra visiškai naujas dokumentas, kuriame nustatyta visiškai kita, žymiai ankstesne nei 2012-01-04 pratesime nurodyta busimo atleidimo iš darbo data. Be to, ieškovas teigia, kad kitose civilinese bylose esanciu procesiniu dokumentu iteikimas ieškovui negali buti laikomas 2011-10-04 ispejime nurodyto termino pakeitimu, nes DK aiškiai nustato, kad tik ispejime apie busima darbo sutarties nutraukima darbuotojui turi buti nurodoma jo atleidimo iš darbo data. Taip pat ieškovas pažymi, kad atsakovo 2012-02-21 ispejimas Nr. P7-3 apie darbo sutarties nutraukima yra naujas ispejimas, kuris savo forma ir struktura yra tapatus ankstesniam 2011-10-04 ispejimui, taciau jame atsiranda naujas, prieš tai buvusiame ispejime nefiguraves pagrindas – darbdavys naujajame 2012-02-21 ispejime Nr. P7-3 motyvuoja, kad darbo sutartis nuo 2012-03-02 su ieškovu bus nutraukiama atsižvelgiant i tai, kad 2012-03-03 baigiasi ieškovo vieneriu metu kadencija Darbo gincu komisijoje. Darbdavys 2011-10-04 ispejima atsisake realizuoti 2012-01-04, tad, pasak ieškovo, akivaizdu, kad šioje situacijoje atsakovas privalejo nustatyti ne 10 dienu, o dvieju menesiu sutarties nutraukimo termina. Atkreiptinas demesys, kad darbdavys iš viso neturejo teises ispeti ieškovo, kad jis bus atleistas 2011-12-04 ar 2011-12-07, nes Darbo gincu komisijos darbuotojai gali buti atleisti tik kita diena po šios kadencijos pabaigos. Ieškovas teigia, kad atsakovas bando nukreipti teismo demesi nuo darbdavio padarytu Darbo kodekso normu pažeidimu kaltindamas ji pernelyg aktyvia veikla profesinese sajungose, neva taip trukdant darbdaviui ji atleisti.

23Ieškovas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog atsakovas nesuteike visu galimybiu rinktis ieškovui esanciu laisvu darbo vietu, todel pagristai nebeanalizavo kitu laisvu etatu klausimo ir nenagrinejo imones strukturiniu pertvarkymu klausimo.

24Ieškovas nesutinka su atsakovo teiginiais, kad Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas nepagristai padare išvada, kad ieškovo atostogos turejo prasideti ne 2012-03-02, o 2012-03-05 bei darbdavys del to ieškova iš darbo turejo atleisti ne 2012-04-06, o 2012-04-10. Pažymi, kad iki ieškovo numatyto atleidimo iš darbo dienos atsakovas buvo pavedes ieškovui ivykdyti eile pavedimu, todel ieškovas paskutiniaja darbo diena VI Turto banke (2012-03-02) pagal galimybes ivykde dali atsakovo pavedimu. Taip pat atsiliepime i apeliacini skunda nurodoma, kad atsakovas nepagristai šmeižia ieškova nelojalumu darbdaviui bei „neteisetu“ paslaugu teikimu tretiesiems asmenims. Be to, ieškovas nesutinka, kad atsakovo prie apeliacinio skundo prideti nauji irodymai butu prijungti prie bylos. Nurodo, kad jie galejo buti pateikti anksciau.

25Treciasis asmuo Turto banko kolektyvo profesine sajunga atsiliepimu i atsakovo VI Turto banko apeliacini skunda prašo atsakovo apeliacini skunda atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendima dalyje, kurioje tenkinti ieškovo reikalavimai, palikti nepakeista. Nurodo, kad kiekvienam darbdaviui be išimties, isikatant ir atsakova, privalu laikytis Profesiniu sajungu istatymo 21 str. 1 d. bei DK 134 str. 1 d. darbdaviams numatytu pareigu – ketinant atleisti iš darbo profesines sajungos renkamo organo nari kreiptis i profesine sajunga del išankstinio sutikimo. Pažymi, kad atsakovas apeliacini skunda grindžia visai naujomis aplinkybemis. Nesutinka su atsakovo teiginiais, kad ieškovas nebuvo jo tinkamai informaves apie ieškovo buvima KPS valdymo organo nariu. Mano, kad atsakovas neturejo teises ispeti ieškovo, kad jis bus atleistas iš darbo, kadangi imones darbuotojai, išrinkti darbo gincu komisijos nariais, negali buti atleidžiami iš darbo, jei nera ju kaltes. Treciasis asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, jog atsakovas nesuteike visu galimybiu rinktis ieškovui esanciu laisvu darbo vietu. Atkreipia demesi, kad per laikotarpi, nuo kada buvo panaikinta ieškovo pareigybe, atsakovas prieme i darba naujus darbuotojus. Treciojo asmens isitikinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai padare išvada, kad ieškovo atostogos turejo prasideti ne 2012-03-02, o 2012-03-05 bei del to darbdavys ieškova turejo atleisti ne 2012-04-06, o 2012-04-10. Pasak treciojo asmens, Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas netinkamai aiškino ieškovo nesikreipima i darbo gincu komisija del atlyginimo už pavadavima priteisimo, taip pat, kad padare klaidinga išvada, jog ieškovas prašo priteisti neturtine žala, patirta tik del visiškai neišmoketo darbo užmokescio. Treciasis asmuo taip pat nesutinka, kad prie bylos butu prijungti atsakovo prie apeliacinio skundo prideti nauji irodymai.

26Ieškovas L. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2012-12-05 sprendima dalyje, kuria atmesti patikslinto ieškinio 4 ir 5 reikalavimai, ir šiuos reikalavimus patenkinti, taip pat papildomai prašo priteisti iš atsakovo vieno ieškovo vidutinio menesinio darbo užmokescio dydžio (7 036,26 Lt) išeitine išmoka pagal DK 297 str. 4 d. bei 140 str. 1 d. 5 p. Ieškovas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taike DK normas, reglamentuojancias ieškinio senati darbo teisiniuose santykiuose, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikos sprendžiant klausima del išmoku priteisimo už papildoma darbo sutartyje nesutarta darba. Nurodo, kad teismas nevertino tos aplinkybes, kad nors ieškovas ir nera atsakingas už tinkama darbo sutarties iforminima, vis tiek darbdaviui raštiškai keleta kartu primindavo sumoketi jam už faktiškai atlikta darba – pavadavima, iskaitant delspinigius, taip pat, kad teismas netinkamai aiškino ir ieškovo nesikreipima i darbo gincu komisija del atlyginimo už pavadavima priteisimo. Pažymi, kad tokia procedura galiojancia darbo sutarti turinciam darbuotojui yra privaloma prieš kreipiantis i teisma, taciau iki tol, kol darbuotojas dirba, o ieškovas jai nebedirba pas atsakova. Ieškovas atkreipia demesi, kad DK 295 str. 2 d. 5 p. leidžia darbuotojui kreiptis tiesiogiai i teisma, kai darbo santykiai tarp šaliu yra nutruke. Ginco atveju DK 27 str. 2 d. nustatytas treju metu senaties terminas del sumu už pavadavima priteisimo nera praleistas, todel pažeista teise turejo buti ginama teisme. Nagrinejamu atveju pirmosios instancijos teismas neteisingai triju menesiu procedurini termina traktavo kaip ieškinio senaties termina, todel neteisingai buvo padaryta išvada, kad ieškovas praleido ieškinio senaties termina, ir atsakovo reikalavimu buvo pritaikyta ieškinio senatis. Taip pat ieškovas nurodo, kad iki 2008 metu už pavadavima darbdavys jam mokedavo skirtuma tarp ieškovo ir tiesioginio vadovo N. V. pareiginiu atlyginimu, taip pat atkreipia demesi, kad yra visos salygos taikyti DK 141 str. 3 d. numatyta sankcija, nes darbdavys neatsiskaite laiku samoningai, žinodamas visas gresiancias pasekmes.

27Be to, apeliantas pažymi, kad reikalavo atlyginti moraline žala ne tik del visiškai neišmoketo darbo užmokescio, taciau ir del neteiseto atleidimo bei del kitu darbdavio atliktu darbo teises pažeidimu. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog šiuo atveju ieškovui padaryta neturtine žala gali kompensuoti teismo ieškovui priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstines pravaikštos laika. Ieškovas atkreipia demesi, kad neturtine žala iš atsakovo puses buvo daroma ilga laika, sistemingai, samoningai ir placiu mastu, ji negali buti kompensuojama vien tik teismo sprendimu pripažistant ieškovo pažeistas teises ir tenkinant turtinius reikalavimus.

28Apeliantas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog atsakovas nesuteike ieškovui visu galimybiu rinktis esanciu laisvu darbo vietu, ir del to konstatavo, jog atsakovas netinkamai igyvendino DK 219 str. 1 d. nustatyta pareiga pasiulyti darbuotojui kita darba.

29Atsakovas VI Turto bankas atsiliepimu i ieškovo L. M. apeliacini skunda prašo ieškovo L. M. apeliacini skunda atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai nusprende, jog iš darbo imoneje ieškovas buvo atleistas neteisetai, todel teismo sprendimas atleisti ieškova nuo 2012-12-05 taip pat yra neteisetas ir nepagristas. Del šios priežasties ieškovo noras gauti papildomai vieno vidutinio menesinio darbo užmokescio dydžio išeitine išmoka neturi buti patenkintas. Atsakovo nuomone, ta aplinkybe, kad ieškovas iki faktinio atleidimo iš darbo del pareigos darbdaviui sumoketi už atliktus pavadavimus ir konkretaus atlygio už tai nustatymo nesikreipe i imoneje veikiancia darbo gincu komisija, apriboja ieškovo galimybe savo menamai pažeistas teises teisme ginti jau po atleidimo. Nepasinaudojus ikiteismine ginco sprendimo procedura, kai jau ja nebegalima pasinaudoti, teismui turetu buti pagrindas ieškovo ieškini toje dalyje nutraukti (CPK 293 str. 1 d. 2 p.). Atsakovas atkreipia demesi, kad byloje nera jokiu irodymu, kad VI Turto bankas ieškovo atžvilgiu yra skolininkas ir kokiame nors dokumente buvo/yra užfiksuota darbdavio pareiga už ieškovo nurodytus jo tiesioginio viršininko pavadavimus moketi apskritai. VI Turto bankas mano, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas teisetai, todel vien jau del šios priežasties kalbeti apie darbdavio pareiga atlyginti ieškovo menamai patirta moraline žala nera jokio pagrindo. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo padarytos neteisingos išvados apie tai, kad VI Turto bankas, atlikdamas darbovietes strukturinius darbo organizavimo pertvarkymus pagal imones valdybos 2011-08-26 sprendimus, L. M. neva nepasiule dirbti laisvose darbo vietose. Taip pat atsakovas tvirtina, kad darbovietes strukturiniai darbo organizavimo pertvarkymai VI Turto banke buvo realus, o ieškovo i byla pateikti teiginiai yra subjektyvus ir nepagristi.

30Treciasis asmuo Turto banko kolektyvo profesine sajunga atsiliepimu i ieškovo apeliacini skunda prašo pilnai tenkinti L. M. apeliacini skunda. Nurodo, kad ieškovas pagristai prašo papildomai priteisti iš atsakovo vieno ieškovo vidutinio menesio darbo užmokescio dydžio išeitine išmoka pagal DK 297 str. 4 d. bei 140 str. 1 d. 5 p. Sutinka su ieškovo nuomone, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir pritaike DK normas, reglamentuojancias ieškinio senati darbo teisiniuose santykiuose, del ko nepagristai nepriteise išmoku už papildoma darbo sutartyje nesutarta darba – Teises departamento direktoriaus N. V. pavadavima. Pažymi, kad sutinka su ieškovo teiginiais, kad Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas, spresdamas klausima del moralines žalos atlyginimo, neivertino visu darbdavio atliktu ieškinyje išvardintu pažeidimu ir nukrypo nuo Lietuvos Aukšciausiojo Teismo suformuotos praktikos. Taip pat sutiko su ieškovo nuomone, kad VI Turto banko strukturiniai pertvarkymai buvo ne realus, o fiktyvus. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai konstatavo, jog atsakovas nesuteike visu galimybiu rinktis ieškovui esanciu laisvu darbo vietu.

31IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybes, teisiniai argumentai ir išvados

32Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. itvirtintu bylos nagrinejimo ribu, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesini sprendima tiek jo teisetumo, tiek jo pagristumo aspektu. Tai atliekama nagrinejant ir faktine, ir teisine bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus irodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustate faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinems aplinkybems taike materialines teises normas. Neatsižvelgdamas i apeliacinio skundo ribas, apeliacines instancijos teismas taip pat patikrina, ar nera CPK 329 str. nurodytu absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu. Nagrinejamu atveju teiseju kolegija nenustate CPK 329 str. 2 d. nurodytu absoliuciu pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindu, todel nagrinetini apeliaciniu skundu teisiniai ir faktiniai pagrindai.

33Del atsakovo VI Turto banko apeliacinio skundo

34Iš bylos medžiagos matyti, 2002-07-15 ieškovas L. M. pradejo dirbti AB Turto banko Teises departamento Civilinio ir baudžiamojo proceso skyriaus teisininko pareigose (t. 2, b.l. 2, 3). 2003-12-29 buvo pakeista ieškovo darbo sutartis Nr. 631 ir ieškovas buvo perkeltas i Teises departamento Komercines teises skyriu (t. 2, b.l. 4). AB Turto banko valdybos pirmininko 2010-11-25 isakymu Nr. P2-47, vadovaujantis Turto banko valdybos 2010-05-07 nutarimu, patvirtinta ir 2010-09-21 patikslinta nauja AB Turto banko struktura. Ieškovas 2011-03-03 buvo išrinktas VI Turto banko darbo gincu komisijos nariu vieneriu metu laikotarpiui (t. 1, b.l. 175). 2011-10-04 VI Turto banko generalinio direktoriaus ispejimu Nr. P7-15 ieškovas ispejamas, kad bus atleistas iš darbo pagal DK 129 str. pasibaigus ispejimo terminui, t.y. 2011-12-04 (t. 2, b.l. 11). 2011-12-02 VI Turto banko generalinio direktoriaus ispejimu Nr. P7-60 ieškovas ispejamas, jog del jo ligos nuo 2011-10-20 iki 2011-10-21, pratesiamas ispejimo apie darbo sutarties nutraukima terminas ir numatoma atleidimo iš darbo data – 2011-12-07 (t. 2, b.l. 12). 2011-12-07 VI Turto banko generalinio direktoriaus ispejimu Nr. P7-62 ieškovas ispejamas, jog 2011-12-07 jis nebus atleistas iš darbo ir terminas pratesiamas bylinejimosi laikotarpiui, iki teismo sprendimo isiteisejimo dienos (t. 2, b.l. 13). 2012-01-04 ieškovas atsistatydina iš AB Turto banko darbuotoju profesines sajungos komiteto nario pareigu (t. 1, b.l. 63). 2012-02-21 VI Turto banko generalinis direktorius pateike ispejima Nr. P7-3 apie darbo sutarties nutraukima, nurodant, jog ieškovo kadencija Darbo gincu komisijoje baigiasi 2012-03-03 (šeštadieni) ir jis bus atleistas pagal DK 129 str. (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nera darbuotojo kaltes), paskutine darbo diena VI Turto banke – 2012-03-02 (t. 1, b.l. 84). 2012-02-28 VI Turto banko administracijos vadovo pavaduotojas – teises departamento direktorius N. V. 2012-02-28 raštu informuoja imones generalini direktoriu, jog L. M. yra renkamo VI Turto banko kolektyvo profesines sajungos valdymo organo – valdybos narys, o darbdavys nera gaves šios profsajungos sutikimo del L. M. (t. 1, b.l. 85). VI Turto banko generalinio direktoriaus 2012-03-01 isakymu Nr. P2-19 ieškovas L. M. 2012-03-02 pagal DK 129 str. buvo atleistas iš Teises departamento Komercines teises skyriaus viršininko pareigu, suteikus ieškovui 34 nepanaudotas kasmetiniu atostogu dienas, buvo nukelta atleidimo iš darbo diena i 2012-04-06 (t. 1, b.l. 11).

35DK 129 str. 1 d. numato, kad darbdavys gali nutraukti neterminuota darbo sutarti su darbuotoju tik del svarbiu priežasciu, apie tai ispejes ji DK 130 str. nustatyta tvarka. Darbo sutartis taip pat gali buti nutraukta del ekonominiu, technologiniu priežasciu ar darbovietes strukturiniu pertvarkymu ir del panašiu svarbiu priežasciu (DK 129 str. 2 d.). Taigi, tam kad butu galima konstatuoti, jog darbo sutartis, remiantis nurodytu pagrindu, buvo nutraukta teisetai, butina nustatyti reikšmingu faktu visuma: 1) darbo sutartis nutraukta del svarbios priežasties; 2) darbdavys tinkamai ispejo darbuotoja apie busima sutarties nutraukima; 3) darbuotojas negali buti perkeltas jo sutikimu i kita darba (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2011 m. rugsejo 13 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-346/2011, 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-290/2012).

36Pažymetina, kad pradedamas darbuotojo atleidimo iš darbo darbdavio iniciatyva pagal DK 129 str. proceduras, darbdavys turi isitikinti, jog konkreciam darbuotojui, su kuriuo numatoma nutraukti darbo santykius, netaikytini istatyme, be kita ko, ir DK 134, 135 straipsniuose, itvirtinti apribojimai atleisti toki darbuotoja iš darbo. DK 134 str. 1 d. numato, kad darbuotojai, išrinkti i darbuotoju atstovaujamuosius organus, laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, negali buti atleisti iš darbo pagal šio kodekso 129 str. be išankstinio to organo sutikimo. Tokia pati darbuotoju apsaugos garantija itvirtinta ir Profesiniu sajungu istatymo 21 str. 1 d. Toks apsaugos mechanizmas turi buti suprantamas kaip garantija profesines sajungos nariams išvengti diskriminavimo galimybes del ju veiklos profesineje sajungoje.

37Byloje esantys rašytiniai irodymai patvirtina, jog viešame VI Registru centro Juridiniu asmenu registre yra duomenys apie tai, jog 2010-12-15 isteigta ir 2011-04-22 iregistruota Turto banko kolektyvo profesine sajunga, kurios vienas iš valdybos nariu yra ieškovas (t. 1, b.l. 120-122). Pastebetina, kad ieškovas i KPS organus buvo išrinktas 2011-09-16, t.y. iki tos dienos, kai darbdavys iteike ieškovui ispejima del atleidimo iš darbo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tai, jog atsakovas, žinodamas, kad ieškovas L. M. yra Turto banko kolektyvo profesines sajungos valdybos narys, nesikreipe del išankstinio sutikimo i profesine sajunga, sudaro savarankiška pagrinda ieškovo atleidima pripažinti neteisetu. Atsakovas VI Turto bankas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Apeliantas tvirtina, kad ieškovas apie tai, kad yra KPS renkamo valdymo organo narys, darbdavio niekada neinformavo.

38Iš VI Registru centro duomenu matyti, kad KPS valdybos nariu ieškovas buvo išrinktas nuo 2011-09-16; VI Registru centrui apie tai profsajunga praneše 2011-10-14; VI Registru centras KPS nariu susirinkimo protokola „Del valdybos pirmininko ir valdybos nariu išrinkimo bei istatu patvirtinimo“ užregistravo ir viešai apie tai paskelbe 2011-10-26 (t. 3, b.l. 44). Esant nurodytoms aplinkybems, darytina išvada, kad darbdavys ieškovo atleidimo iš darbo proceduru pradžioje, t.y. pirmo ispejimo iteikimo metu (2011-10-04), iš viešai prieinamu šaltiniu neturejo galimybes gauti informacijos apie ieškovo naryste KPS valdyboje. Pažymetina ir tai, kad duomenu, patvirtinanciu, jog ieškovas butu pranešes darbdaviui apie savo naryste KPS, byloje nera; taciau atkreiptinas demesys, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas tik 2012-04-06.

39Lietuvos Aukšciausiojo Teismo aprobuotoje teismu praktikoje nurodyta, kad kai ispejima apie darbo sutarties nutraukima (DK 130 str.) gaves darbuotojas, elgdamasis nesažiningai, nepraneša darbdaviui aplinkybiu, reikšmingu DK 134 str. 1 ir 4 dalyse numatytu garantiju jo (darbuotojo) atžvilgiu taikymui, o darbdavys tu aplinkybiu objektyviai nežino, tai, ši darbuotoja atleidus iš darbo be reikalingo atitinkamo organo išankstinio sutikimo, objektyviai pažeista darbuotojo darbo teise gali buti neginama (DK 35 str. 1 d., 36 str. 1 d.) (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2009-03-24 aprobuota Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutarciu, priimtu nagrinejant bylas, kylancias iš darbo teisiniu santykiu, santrauka, Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nera darbuotojo kaltes). Pažymetina, kad esant gincui del darbdavio tinkamo informavimo apie išrinkima darbuotoju atstovaujamojo organo nariu fakto, ji darbuotojas (CPK 178 str.) gali irodineti visomis pagal istatyma (CPK 177 str. 2, 3 dalys) leistinomis irodinejimo priemonemis. Iš ieškovo su ieškiniu pateiktu rašytiniu irodymu matyti, kad 2011-10-26 viešame VI Registru centro tvarkomame Juridiniu asmenu registre buvo patalpinti duomenys, jog ieškovas yra KPS narys (t. 1, b.l. 120-122), 2012-01-11 apie ši fakta buvo informuotas ir VI Turto bankas KPS raštu (t. 1, b.l. 119) bei VI Turto banko administracijos vadovo pavaduotojo – Teises departamento direktoriaus N. V. 2012-02-28 raštu „Del ispejimu V. G. ir L. M.“ (t. 1, b.l. 85). Be to, tokia informacija atsakovui buvo suteikta ir 2012-03-01 ieškovo L. M. ir V. G. kartu pasirašytu raštu „Del 2012-02-21 ispejimo apie atleidima iš darbo ir nepanaudotu kasmetiniu atostogu suteikimo“ (t. 1, b.l. 87-88). Apeliantas (darbdavys) tvirtina, kad duomenu apie KPS valdybos narius paskelbimas VI Registru centro viešame internetiniame tinklapyje nera pakankama darbdavio informavimo priemone. Su tokia apelianto pozicija iš dalies butu galima sutikti, taciau nagrinejamu atveju svarbu atkreipti demesi, kad informacijos paskelbimas VI Registru centro internetiniame puslapyje buvo tik viena iš atsakovo informavimo priemoniu, be kurios darbdavys buvo informuojamas ir raštu, kaip ir iprasta, registruojant imones korespondencija imones raštineje (t. 1, b.l. 119, b.l. 85, b.l. 87-88). Taigi, nors aplinkybe, lemianti draudima ieškova atleisti iš darbo be išankstinio KPS sutikimo, jau ir buvo atsiradusi iki 2011-10-04 ispejimo apie darbo sutarties nutraukima iteikimo ieškovui dienos, o atsakovas apie tai objektyviai tuo metu galimai nežinojo, taciau, kaip matyti iš bylos medžiagos, veliau darbdavys apie ieškovo buvima atstovaujamojo organo nariu buvo informuotas net keleta kartu. Atsižvelgiant i tai, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo tik 2012-04-06, akivaizdu, kad darbdavys objektyviai turejo galimybe laikytis istatymo reikalavimu ir kreiptis i atstovaujamaji organa del išankstinio sutikimo atleisti ieškova iš darbo gavimo per 14 dienu nuo kreipimosi (DK 134 str. 2 d.). Taigi, konstatuoti, kad darbdaviui nebuvo atskleista informacija apie buvima profesines sajungos renkamo organo nariu, ir netaikyti jam istatymuose numatytos garantijos, apeliacines instancijos teismo nuomone, nera jokio teisinio pagrindo. Profesiniu sajungu istatymo 21 str. 1 d. ir DK 134 str. 1 d. itvirtintos darbuotojo – imoneje veikiancios profesines sajungos renkamojo organo nario – darbo teisiu garantijos (profesines sajungos renkamuju organu nariu apsaugos nuo darbo santykiu nutraukimo) tikslas yra užtikrinti tiems nariams atitinkama laisve, nepriklausomuma nuo darbdavio, išvengti galimu darbdavio teises atleisti darbuotojus iš darbo piktnaudžiavimu. Taigi aptariamos normos yra papildomos profesiniu sajungu renkamuju organu nariu teisiu garantijos už prisiimta papildoma rizika, kuriu darbdavys neturi teises ignoruoti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad toks darbdavio pažeidimas sudaro savarankiška pagrinda ieškovo atleidima pripažinti neteisetu.

40Taip pat atsakovas VI Turto bankas apeliaciniame skunde nurodo, kad DPS ir KPS teises aktu nustatyta tvarka nera VI Turto banke ikurusios jungtines šiu profsajungu atstovybes ir nera tarpusavyje susitarusios, kas yra laikytini imones darbuotoju kolektyvo atstovais, todel atsakovas apskritai neturejo iš KPS gauti išankstinio sutikimo del ieškovo atleidimo iš darbo. Apeliacines instancijos teismas atkreipia atsakovo demesi, kad tai naujas motyvas, kuris pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodytas. Remiantis CPK 306 str. 2 d. apeliacinis skundas negali buti grindžiamas aplinkybemis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todel jos apeliacines instancijos teismo nevertinamos.

41Istatyme nustatytu ispejimo turinio ir formos reikalavimu nesilaikymas taip pat gali buti pagrindas pripažinti atleidima iš darbo neteisetu ar taikyti DK 130 str. 5 d. nustatytus teisinius padarinius. Pabrežtina, kad darbuotojas, su kuriuo numatoma nutraukti darbo sutarti darbdavio iniciatyva, kai nera darbuotojo kaltes, turi buti apie tai ispetas laikantis nustatytu ispejimo turinio ir formos reikalavimu (DK 129 str. 1 d., 130 str. 1 d.). Vadovaujantis DK 130 str. 1 d., darbdavys turi teise nutraukti darbo sutarti raštu pasirašytinai ispejes darbuotoja prieš du menesius.

42Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011-10-04 ieškovui L. M. buvo iteiktas ispejimas apie darbo sutarties nutraukima Nr. P7-15. 2011-12-02 ieškovui buvo iteiktas ispejimas apie darbo sutarties nutraukimo termino pratesima Nr. P7-60. 2011-12-07 L. M. buvo iteiktas ispejimas apie darbo sutarties nutraukimo termino pratesima Nr. P7-62. 2012-02-21 ieškovui L. M. buvo iteiktas ispejimas apie darbo sutarties nutraukima Nr. P7-3, nurodant, jog ieškovas bus atleistas pagal DK 129 str. ir paskutine jo darbo diena VI Turto banke bus 2012-03-02 (t. 1, b.l. 84). Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad su ieškovu darbo sutartis buvo nutraukta po dešimties dienu rašytinio ispejimo, tuo pažeidžiant imperatyviai darbdaviui nurodyta dvieju menesiu termina ispeti darbuotoja apie darbo sutarties nutraukima.

43Apeliacines instancijos teismas atkreipia demesi, kad atsakovas 2011-12-07 raštu Nr. P7-62 (t. 1, b.l. 52) pratese ispejimo termina ir nustate nauja termina. Terminas buvo pratestas iki kol isiteises Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo sprendimas civilineje byloje Nr. 2-11109-430/2011. Atkreiptinas demesys, jog Lietuvos teismu informacines sistemos duomenimis, sprendimas šioje byloje dar nera isiteisejes, todel remiantis darbdavio ispejimo turiniu, galima daryti išvada, kad pagal mineta ispejima ieškovas faktiškai dar ir dabar neturejo buti atleistas iš darbo VI Turto banke. Bylos duomenimis nustatyta, jog anksciau nei isiteisejo minetas teismo sprendimas, pasibaige galioti ieškovui DK 134 str. ir 303 str. pagrindu taikytos garantijos – 2012-01-04 ieškovas atsistatydino iš DPS komiteto, o 2012-03-03 baigesi ieškovo vieneriu metu kadencija Darbo gincu komisijoje. Taciau ir paaiškejus nurodytai aplinkybei, kad ieškovas 2012-01-04 atsistatydino iš DPS komiteto, apeliacines instancijos teismo vertinimu, vis dar juridiškai tebegaliojo 2012-12-07 pratesime Nr. P7-62 nurodyta busimo atleidimo data, kuri buvo siejama su konkrecios bylos del profsajungos atsisakymo duoti sutikima tokiam atleidimui išnagrinejimu.

44Kritiškai vertintinas atsakovo VI Turto banko teiginys, kad 2012-02-21 raštas Nr. P7-3 buvo ankstesnio ispejimo tesinys, užbaiges ieškovo atleidimo procedura. Atkreiptinas demesys, kad DK 130 str. 4 d. itvirtintas baigtinis pagrindu, kada ispejimo terminas turi buti pratesiamas, sarašas. Remiantis mineta nuostata ispejimo terminas pratesiamas darbuotojo ligos ar atostogu laikui ar laikotarpiui nuo bylos iškelimo iki teismo sprendimo isiteisejimo, kai istatymu nustatyta tvarka gincijamas atsisakymas duoti išankstini sutikima atleisti darbuotoja iš darbo. Pastebetina, kad 2012-02-21 rašte Nr. P7-3 (t. 1, b.l. 84) nenurodytas istatyminis pagrindas, kuriuo vadovaujantis yra pratesiamas 2011-11-04 ispejimas, taip pat yra nustatyta visai kita, žymiai ankstesne busimo atleidimo iš darbo data – 2012-03-02. Taigi, DK 130 str. nuostatu kontekste, apeliacines instancijos teismo vertinimu, tokiais veiksmais darbdavys iš esmes pablogino darbuotojo situacija bei pažeide darbuotojo teises ir interesus.

45Teiseju kolegijos isitikinimu, 2012-02-21 ispejimas Nr. P7-3 savo turiniu ir forma yra tapatus ankstesniam 2011-10-04 ispejimui, taciau šiame ispejime nurodomas naujas, prieš tai buvusiame ispejime nenurodytas pagrindas. 2012-02-21 ispejime Nr. P7-3 nurodoma, kad darbo sutartis nuo 2012-03-02 su ieškovu bus nutraukta atsižvelgus i tai, kad 2012-03-03 baigiasi ieškovo vieneriu metu kadencija Darbo gincu komisijoje. Išanalizavus byloje esancius ankstesnius atsakovo ispejimus bei ju pratesimus, darytina išvada, kad 2012-02-21 ispejimas Nr. P7-3 yra savarankiškas ispejimas. Pastebetina, kad 2011-10-04 ispejime nebuvo nieko pamineta apie ieškovo buvima Darbo gincu komisijoje fakta nei jo itaka ieškovo atleidimui arba neatleidimui. Taip pat apie tai ir 2011-12-02 ir 2011-12-07 ispejimuose apie darbo sutarties nutraukimo pratesimo termina atsakovas nebuvo užsimines. 2011-10-04 ispejime buvo nurodyta, kad busimo atleidimo iš darbo data yra 2011-12-04, t.y. dar ieškovo Darbo gincu kadencijos laikotarpiu. Paties atsakovo pozicija šiuo klausimu yra nevienareikšmiška. Pastebetina, kad 2012-09-12 atsiliepime i patikslinta ieškini atsakovas nurodo, kad „...2012-01-04 jam atsistatydinus iš DPS komiteto ir del to pasibaigus galioti vienai Darbo kodekse 134 straipsnyje numatytai garantijai, ieškovo atžvilgiu iki 2012-03-03 vis dar galios kita Darbo kodekso 303 straipsnyje numatyta garantija.“ (t. 3., b.l. 167). Tuo tarpu savo apeliaciniame skunde atsakovas tvirtina, kad „Jau esame nurode, kad jeigu ne neteiseti DPS veiksmai, L. M. iš darbo Turto banke turejo buti atleistas 2012-01-04...“ (t. 4, b.l. 92). Taigi darytina išvada, kad atsakovas iki 2012-02-21 ispejimo iteikimo nesiejo ieškovo atleidimo su ieškovo kadencijos Darbo gincu komisijoje pabaiga. Galiausiai, pastebetina, kad darbdavys net neturejo teisinio pagrindo ispeti ieškova, kad jis bus atleistas 2011-12-04, jei pats atsakovas buvo isitikines del ieškovo atžvilgiu taikomos DK 303 str. numatytos garantijos. Atsižvelgus i išdestytas aplinkybes, galima prieiti prie išvados, kad 2012-02-21 ispejimas Nr. P7-3 turi buti traktuojamas kaip naujas ispejimas, salygojes ieškovo atleidima iš darbo VI Turto banke.

46Pažymetina, kad darbdavys, nutraukdamas darbo sutarti pagal DK 129 str., negali darbo sutarties nutraukimo pagristi kitokia priežastimi nei nurodyta jo ispejime darbuotojui apie darbo sutarties nutraukima. Jeigu ispejime nurodyta darbo sutarties nutraukimo priežastis jo (ispejimo) termino eigos metu išnyko ar panašiai (pavyzdžiui, darbdavys atsisake ketinimo nutraukti darbo sutarti del darbuotojui iteiktame ispejime nurodytos priežasties), o atsirado kita priežastis, darbdavio nuomone, suteikianti jam teise nutraukti darbo sutarti pagal DK 129 str., tai darbdavys, noredamas nutraukti darbo sutarti del kitos priežasties, privalo iš naujo ispeti darbuotoja (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato 2003-12-29 nutarimas Nr. 44 „Del Darbo kodekso normu, reglamentuojanciu darbo sutarties nutraukima darbdavio iniciatyva, kai nera darbuotojo kaltes (DK 129 straipsnis), taikymo teismu praktikoje“).

47DK 130 str. 2 d. reglamentuoja privalomus reikalavimus ispejimo turiniui: atleidimo iš darbo priežastys ir aplinkybes, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas; atleidimo iš darbo data; atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka. Taigi darbdavys yra ipareigotas visa nurodyta informacija aiškiai nurodyti ispejime apie darbo sutarties nutraukima. Pastebetina, kad 2012-02-21 ispejime Nr. P7-3 ir paskutiniame 2011-10-04 ispejimo 2012-12-07 pratesime Nr. P7-60 yra nurodytos visai skirtingos busimo atleidimo datos ir ivykiai, su kuriais siejama atleidimo data.

48Atkreiptinas demesys, kad teismas, spresdamas, ar darbuotojas buvo tinkamai ispetas apie busima darbo sutarties nutraukima, net ir konstataves tam tikrus pažeidimus, kiekvienu atveju turetu ivertinti nustatyto pažeidimo reikšme bei jo sukeltus teisinius padarinius darbuotojui ir tik priklausomai nuo to, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sažiningumo kriterijais (CPK 3 str. 6 d.) spresti, ar toks pažeidimas konkreciu atveju sudaro savarankiška pagrinda pripažinti atleidima neteisetu (DK 297 str. 3 d.). Ispejimo paskirtis – informuoti darbuotoja del jo tolesnes padeties darbovieteje, tai yra svarbi darbuotojo teisiu užtikrinimo priemone tiek ginant darbuotojo interesus jam dirbant, tiek sprendžiant ginca del jo atleidimo iš darbo pagristumo ir teisetumo. Remiantis 2011-10-04 ispejimo 2012-12-07 pratesimu Nr. P7-60, faktiškai dar ir dabar ieškovas turetu teise dirbti, o 2012-02-21 ispejimu Nr. P7-3 ieškovo atleidimo data buvo ženkliai paankstinta, taip apribojant ieškovo teise i naujo darbo paieškas, pažeidžiant ieškovo teisetus lukescius. Taigi, ivertinusi istatymu nustatyta ispejimo del darbo sutarties nutraukimo reglamentavima bei ispejimo paskirti, tikslus, kuriu siekiama atleidžiamam darbuotojui iteikiamu ispejimu, taip pat atsižvelgdama i bendruju teisingumo ir protingumo principu taikyma (DK 35 str. 1 d.), teiseju kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas pažeide DK imperatyviai itvirtintus ispejimo terminus, o tai yra savarankiškas pagrindas pripažinti atleidima iš darbo neteisetu.

49Pažymetina, kad po ispejimo iteikimo darbdavys igyja pareiga siulyti ispetam darbuotojui laisvas darbo vietas (DK 129 str. 1 d.), o darbuotojas – teise sutikti su darbo pasiulymais ar ju atsisakyti. Kasacinio teismo praktikoje ši nuostata paprastai aiškinama kaip darbdavio pareiga per visa numatomo atleisti darbuotojo ispejimo laikotarpi iki pat faktines atleidimo iš darbo dienos imtinai ieškoti galimybes perkelti darbuotoja i kita darba ir, esant jo sutikimui, perkelti i kita darba (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2004 m. kovo 24 d. nutartis, priimt civilineje byloje Nr. 3K-3-227/2004; Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilineje Nr. 3K-3-266/2012 ir kt.). Šia pareiga darbdavys igyvendina informuodamas darbuotoja apie esamas laisvas darbo vietas, pasiulydamas kita darba, jeigu tokia galimybe yra, ir, darbuotojui sutikus, perkeldamas ji i kita darba. Kitas darbas yra laisva darbo vieta ar pareigos, atitinkancios darbuotojo profesija, specialybe, kvalifikacija ir reikiamais atvejais sveikatos bukle, o jeigu tokiu laisvu vietu nera arba darbuotojas nesutinka buti perkeltas – bet koks kitas darbas, kuri darbuotojas, atsižvelgiant i jo sugebejimus ir sveikatos bukle, galetu dirbti (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilineje byloje D. Ž. v. Klaipedos valstybinis muzikinis teatras, bylos Nr. 3K-3-60/2008). Kito darbo siulymas vykdant DK 129 str. darbdaviui nustatyta pareiga išnaudoti galimybes perkelti darbuotoja i kita darba turi buti aiškinamas pagal DK 35 str. itvirtintus darbo teisiu igyvendinimo ir pareigu vykdymo principus (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-102/2009). Darbdavio pareiga perkelti ispeta apie busima atleidima darbuotoja i kita darba kartu reiškia ir darbuotojo teise buti perkeltam i kita darba, kuri jis pagal profesija, specialybe, kvalifikacija ir reikiamais atvejais sveikatos bukle, gali dirbti. Ši teise gali buti igyvendinama ir darbdavio, ir darbuotojo iniciatyva, kurie turi sažiningai naudotis savo teisemis ir tinkamai vykdyti pareigas (DK 35 straipsnis).

50Pažymetina, kad darbdavio pareiga siulyti kita darba atsiranda nuo ispejimo momento, todel jau ispejimo metu darbuotojas turi buti informuojamas, kokiu yra laisvu darbo vietu ir jos turi buti siulomos darbuotojui. Ši pareiga turi buti vykdoma iki pat darbuotojo atleidimo momento (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2005 m. birželio 27 d. civiline byla Nr. 3K-3-356/2005). Kaip mineta, byloje nustatyta, jog ieškovo darbovieteje ieškovo gincijamu laikotarpiu vyko strukturiniai darbo organizavimo pakeitimai. Taip pat byloje nustatyta, jog nepaisant 2010-05-07 sprendimo del darbovietes strukturiniu darbo organizavimo pertvarkymu, kuriuo buvo patvirtintas naujas etatu sarašas ir pagal ji ieškovo užimamos pareigybes – Komercines teises skyriaus viršininko – nebeliko (t. 2, b.l. 16-17), Turto bankui 2010-12-17 isakymu pripažinus netekusiais galios ieškovui laikotarpiu nuo 2010-07-21 iki 2010-11-23 iteiktus ispejimus ir pasiulymus (t. 1, b.l. 26-27), ieškovas faktiškai liko toliau dirbti darbo sutartyje numatytose pareigose už toki pat darbo užmokesti; ta patvirtina ir Turto banko valdybos pirmininko 2011-01-05 isakymo Nr. P1-5, Generalinio direktoriaus 2011-09-30 isakymo Nr. P1-72 (t. 1, b.l. 28, 29) turinys, iš kuriu, be kita ko, matyti ir tai, kad jais nustatomas tam tikru darbuotoju (tame tarpe ir ieškovo) pavaldumas ir atskaitingumas. Taigi, esant tokiai situacijai akivaizdu, jog darbdaviui jau nuo 2010-05-07 atsirado pareiga siulyti ieškovui, kurio etatas buvo panaikintas, laisvas darbo vietas, taciau iš bylos medžiagos aišku, jog atsakovo valdybai 2010-05-07 nutarimu patvirtinus etatu saraša, joks kitas darbas pagal naujai patvirtinta etatu saraša (t. 2, b.l. 16-17) siulytas nebuvo. Be to byloje taip pat nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2010-05-07 iki 2011-08-26 etatu sarašas buvo keiciamas ne karta (t. 2, b.l. 16-17, 18, 20-21, 22, 23, 24-25, 26-29, 30-33), buvo ivedamos naujos pareigybes, priimami nauji darbuotojai, i kuriu pareigybes pagal savo turima kvalifikacija galejo pretenduoti ir ieškovas, tuo tarpu ir esant velesniems etatu sarašo pakeitimams, ieškovui joks darbas siulytas nebuvo. Vertinant byloje nustatytus darbdavio veiksmus, susijusius su Turto banke vykdomais strukturiniais pakeitimais, kolegijos vertinimu, net ir esant darbdavio 2011-10-10 pasiulymui del laisvu darbo vietu (t. 1, b.l. 35), visumoje negali buti vertinami kaip tinkamas atsakovui DK 219 str. 1 d. nustatytos pareigos pasiulyti kita darba igyvendinimas. Pastebetina, kad pats atsakovas neneigia to, jog 2010-09-14 ispejima apie atleidima iš darbo gavusiam ir nuo to momento atleidžiamo iš darbo asmens statusa igijusiam ieškovui nebuvo pasiulyta užimti Bendruju reikalu skyriaus viešuju pirkimu grupes specialisto ir vairuotojo pareigu. Be kita ko pastebetina ir tai, kad strukturiniai pertvarkymai gali buti teismo pripažistami svarbia priežastimi nutraukti darbo sutarti tuo atveju, jeigu del strukturiniu pertvarkymu darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti darbo sutartimi prisiimtu funkciju, nes tokios funkcijos ar ju dalis darbovieteje iš viso neatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotoju (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2004-05-17 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-311/2004). Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo atliekamas iki jo atleidimo funkcijas pereme naujai priimtas darbuotojas bei paslaugu tiekimo sutartimis samdomos advokatu kontoros, bei keli darbuotojai (G. P. ir E. G.), kurie buvo priimti i darba, atsakovui pradejus strukturinius pertvarkymus ir buvo panaikinus ieškovo pareigybe. Taigi akivaizdu, kad tos pacios funkcijos buvo atliekamos ir toliau, beje, ju atlikimas buvo pavestas atlikti kitiems keliems darbuotojams išskaidant ieškovo atliekama darba, bet tuo paciu faktiškai paliekant toki pat teisini išsilavinima turinciu asmenu skaiciu – 7 (vertinant ginco laikotarpiu atleistu ir naujai priimtu i darba asmenu, turinciu teisini išsilavinima, skaiciu), o veliau net ji padidinant iki 9. Taip pat iš bylos medžiagos aišku, kad per laikotarpi, nuo kada buvo panaikinta ieškovo pareigybe, darbdavys 2011 m. padidines teisininku skaiciu iki 9, naujai priimtus darbuotojus, i kuriu etatus pagal turima kvalifikacija galejo pretenduoti ieškovas, taciau darbdavys ieškovui net nepasiule ju užimti arba pasiule jas užimti prastesnemis salygomis nei kitiems asmenims, iš pradžiu prieme i Teises skyriu, veliau ikure pareigybes Bendruju reikalu skyriuje. Esant nustatytoms aplinkybems, sprestina, kad darbdavio atlikti strukturiniai pertvarkymai, vertinant juos nagrinejamos bylos kontekste, negali buti pripažinti svarbia priežastimi nutraukti darbo sutarti.

51Taip pat ieškovas reiške reikalavima priteisti iš atsakovo vidutini darbo užmokesti už ieškovo darba VI Turto banke 2012-03-02 diena. Pirmosios instancijos teismas padare išvada, jog pagrindo teigti, kad ieškovas 2012-03-02 buvo kasmetinese atostogose, nera, todel nurode, kad turejo buti atitinkamai viena kalendorine diena pratesiamos ieškovo kasmetines atostogos, laikant, jog kasmetiniu atostogu pirmoji darbo diena darbdavio turejo buti nustatyta – 2012-03-05, atitinkamai darbdavys ieškova atleisti iš darbo turejo ne 2012-04-06, o 2012-04-10. Taciau net ir teismui pripažinus, jog ieškovas 2012-03-02 dirbo, ieškovo reikalavimas sumoketi jam vidutini darbo užmokesti už 2012-03-02 darbo diena buvo netenkintas, nes šia diena darbdavys 2012-03-01 isakymu laike jo kasmetiniu atostogu diena, už kuria ieškovui buvo sumoketi atostoginiai. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutiktina, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, VI Turto banko 2012-03-01 isakymas, ipareigojantis ieškova nustatyta tvarka atsiskaityti su imone ir gražinti darbdaviui turimas materialines vertybes iki 2012-03-02 d. 14 valandos 30 minuciu, buvo priimtas ir ieškovas su juo pasirašytinai buvo supažindintas dar iki to laiko, kai ieškovas pateike prašyma privaloma tvarka suteikti jam nepanaudotas kasmetines atostogas. Gaves ieškovo L. M. prašyma del atostogu suteikimo, darbdavys ta pacia diena prieme dar viena isakyma del atostogu nuo 2012-03-02 suteikimo ieškovui. Su šiuo isakymu ieškovas taip pat buvo supažindintas pasirašytinai. Pažymetina, kad atsakovas nepanaudotas kasmetines atostogas ieškovui suteike laikydamasis DK 175 str. nuostatu, kuriose yra itvirtinta, kad atleidžiant darbuotoja iš darbo (išskyrus atvejus, kai atleidžiama del jo paties kaltes), nepanaudotos kasmetines atostogos suteikiamos nukeliant atleidimo data. Tokiu atveju atleidimo iš darbo diena yra laikoma kita diena po kasmetiniu atostogu pabaigos dienos. Nagrinejamu atveju tokia atleidimo data, kuria buvo galima nukelti, buvo 2012-03-02. Jeigu 2012-03-02 butu buvusi laikyta ieškovo paskutine darbo diena imoneje, po kurios darbo teisiniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovo turejo pasibaigti, tai nebebutu buve pagrindo tenkinti ieškovo prašymo del kasmetiniu atostogu suteikimo. Taigi, esant nurodytoms aplinkybems, teiseju kolegijos isitikinimu, po isakymo del nepanaudotu kasmetiniu atostogu suteikimo nuo 2013-03-02, paskutine darbo diena, per kuria ieškovas turejo užbaigti vykdyti darbdavio pavedimus ir gražinti materialines vertybes, turejo buti laikoma 2012-04-06. Be to, pastebetina, kad VI Turto bankas 2012-03-01 isakymu del materialiniu vertybiu perdavimo neipareigojo ieškovo to padaryti butent 2012-03-02, šie ipareigojimai galejo buti atlikti ir 2012-03-01. Ieškovas pats savo noru, pasirašes isakyma del atostogu suteikimo nuo 2012-03-02, atvyko i darba atostogu metu. Esant nurodytoms aplinkybems, nesutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovo atleidimo data turejo buti nukelta i 2012-04-10, ir šie pirmosios instancijos teismo argumentai pašalintini iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies. Esant padarytai išvadai, kad ieškovo atleidimo diena turetu buti buvo nukelta 2012-04-06 (jeigu darbdavys nebutu pažeides atleidimo proceduru, ieškovui priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstines pravaikštos laika dar už viena darbo diena t.y. 335,06 Lt (neatskaicius mokesciu). Be to, ieškovas praše priteisti iš atsakovo pinigines išmokas už ieškovo tiesioginio vadovo N. V. pavadavima 2009-2012 metais – 3 968, 24 Lt, bei nuo šiu sumu priskaiciuotus nesumoketus delspinigius už pradelsta atsiskaityti laikotarpi – 2073,73 Lt, iš viso – 6 041,97 Lt. Pirmosios instancijos teismas pritaike senati ir ši ieškovo reikalavima atmete. Apeliacines instancijos teismo vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo pozicija šiuo klausimu yra ydinga. Pažymetina, kad ieškinio senaties instituto tikslas – sudaryti realia galimybe asmeniui apginti pažeista teise, užtikrinti civiliniu santykiu stabiluma ir skatinti asmeni kuo greiciau ginti savo pažeista teise, palengvinti irodinejimo procesa. Ieškinio senaties institutas istatyme itvirtintas abieju šaliu interesais. Ieškinio senati teismas gali taikyti tik ginco šalies reikalavimu (CK 1.126 str. 2 d.). Remiantis DK 27 str. 2 d., bendrasis ieškinio senaties terminas šio Kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu šis Kodeksas ir kiti darbo istatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesniu ieškinio senaties terminu. Atkreiptinas demesys, kad nagrinejamu atveju ieškovas šio termino nera praleides, o atsakovas ieškinio senaties nagrinejamu atveju taikyti nepraše. Pabrežtina, kad ieškinio senaties terminas yra siejamas tik su teismine pažeistu darbo teises subjektu gynyba. Kitiems darbo teisiu gynimo budams (pvz., ginti teises darbo gincu nagrinejimo komisijoje, taikinimo komisijoje ir pan.) yra taikomas ne ieškinio senaties terminas, o proceduriniai terminai. Nagrinejamu atveju atsakovas nurode, kad ieškovas savo metu nepasinaudojo ikiteismine ginco sprendimo procedura, o po darbo teisiniu santykiu pabaigos ja pasinaudoti jau nebegali. Atsižvelgiant i tai, atsakovas teismo praše byla ieškovo dalyje del ieškovo reikalavimu del piniginiu išmoku N. V. pavadavima priteisimo nutraukti remiantis CPK 293 str. 1 d. 2 p.

52Pažymetina, kad vadovaujantis DK 296 str. darbuotojas ar darbdavys rašytini prašyma nagrineti individualu darbo ginca darbo gincu komisijai gali pateikti per tris menesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turejo sužinoti, kad pažeistos jo teises. Praleistas prašymo pateikimo terminas gali buti atnaujintas darbo gincu komisijos sprendimu, jeigu prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis darbo gincu komisija pripažista svarbiomis. Pastebetina, kad nagrinejamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovo pinigines išmokas už ieškovo tiesioginio vadovo N. V. pavadavima 2009-2012 metais, nesilaikydamas ikiteismines darbo gincu sprendimo tvarkos. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2008 m. ieškovas N. V. pavadavo 5 kartus (t. 3, b.l. 4-8) ir visus kartus atlyginimu skirtumas ieškovui buvo sumoketas. 2009 m. ieškovas N. V. pavadavo taip pat 5 kartus (t. 3, b.l. 9-13), o 2010 m. – 8 kartus (t. 3, b.l. 14-21). Paskutini karta ieškovas tai dare 2010 m. spalio 4-6 d. (t. 3, b.l. 21). Taigi 2009 ir 2010 metais ieškovas net 13 kartu buvo supažindintas su tokio pobudžio isakymais del pavadavimo, juos vykde ir negincijo. Atkreiptinas demesys, kad po to, kai 2011-02-28 (t. 2, b.l. 224) atsakovo vadovas atsisake tenkinti ieškovo L. M. prašyma sumoketi už anksciau vykdytus N. V. pavadavimus ir pasiule ši ginca spresti teises aktu nustatyta tvarka, ieškovas del to net nesikreipe i imoneje veikiancia darbo gincu komisija. Teismas pažymi, jog ieškovas yra igijes aukštaji teisini išsilavinima, dirbo ir dirba teisini darba, todel pripažintina, jog jis isigilines i darbuotoju teisiu gynimo budus, galejo tinkamai teisiškai kvalifikuoti savo teisinius santykius ir ginti savo teises darbo gincu nagrinejimo komisijoje; tuo labiau, kad ieškovas ir pats nuo 2011-03-03 buvo išrinktas VI Turto banko darbo gincu komisijos nariu vieneriu metu laikotarpiui (t. 1, b.l. 175). Taciau nagrinejamu atveju iš byloje pateiktos medžiagos (tarnybiniu pranešimu, atsakovo išsakytos pozicijos apie ieškovo atliekamo darbo kokybe, užimtuma, atstovavima profesinei sajungai ir t.t.) yra akivaizdu, kad tarp ieškovo ir atsakovo susikloste santykiai nebuvo geri, todel taip pat akivaizdu, jog ieškovas, net ir žinodamas, jog turi teise ginti savo pažeistas teises istatymu nustatyta tvarka, budamas ekonomiškai ir socialiai silpnesne šalis nei darbdavys, nesikreipe i imones darbo gincu nagrinejimo komisija, nes pagristai turejo pagrindo tiketis neigiamu pasekmiu. Pažymetina, jog atsakovas neneige, kad ieškovas ieškovo nurodytais laikotarpiais pavadavo N. V.. Akivaizdu, jog nagrinejamu atveju atsakovas privalejo atsiskaityti už ieškovo papildomai atlikta darba. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas del reikalavimo priteisti išmokas už pavadavima, netinkamai taike materialines teises normas, todel pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria ieškovo reikalavimai priteisti iš atsakovo pinigines išmokas už ieškovo tiesioginio vadovo N. V. pavadavima 3968,24 Lt bei 2073,73 Lt delspinigiu, iš viso 6041,97 Lt, buvo atmesti, naikintinas, šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas, ieškovo reikalavimai del 6041,97 Lt piniginiu išmoku už pavadavima ir delspinigiu priteisimo tenkintini (DK 295 str. 2 d. 5 p., 197 str., LR Delspinigiu nustatymo už išmoku, susijusiu su darbo santykiais paveluota mokejima istatymas).

53Del ieškovo L. M. apeliacinio skundo

54Ieškovas L. M. savo apeliaciniame skunde tvirtina, kad reikalavimas priteisti iš atsakovo neturtines žalos atlyginima turi buti patenkintas. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinejamu atveju ieškovui padaryta neturtine žala gali kompensuoti teismo ieškovui priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstines pravaikštos laika. Tuo tarpu atsakovas laikosi pozicijos, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas teisetai, todel vien jau del tos priežasties darbdaviui nekyla pareiga atlyginti ieškovui menamai patirta žala.

55Apeliacines instancijos teismas pažymi, kad darbo teisiniu santykiu subjektai, igyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis istatymu, veikti sažiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sažiningumo principu (DK 35 str. 1 d.). Jeigu darbdavys savo teises igyvendina nesilaikydamas šiu nuostatu arba be teiseto pagrindo atlieka veiksmus ir del to darbuotojui padaroma neturtine žala – fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas ir kt. – tai gali buti darbdavio prievoles atlyginti darbuotojui padaryta neturtine žala atsiradimo pagrindas (DK 248 str. 4 p., 250 straipsnis, CK 1.1 straipsnio 3 dalis, 6.250 straipsnis, Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-164/2005; 2009 m. lapkricio 2 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-464/2009; Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilineje byloje A.K., N.G. ir kt. v. akcine bendrove „Klaipedos kartonas“, bylos Nr. 3K-3-66/2011 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsni neturtine žala atlyginama tik istatymu nustatytais atvejais, t. y. tik už istatyme nustatytu teisiu ir saugomu vertybiu pažeidimus. DK 250 str. formuluote leidžia išskirti gana daug atveju, kai tiek darbdaviui, tiek darbuotojui gali buti atlyginama neturtine žala. Darbo santykiuose neturtine žala darbuotojui gali buti padaryta ivairiais darbdavio neteisetais veiksmais. Vienas iš neturtines žalos atlyginimo teisinio reglamentavimo ypatumu yra padarytos žalos dydžio nustatymo kriteriju taikymas. Neturtine žala yra dvasine skriauda, kuria tik salygiškai galima ivertinti ir kompensuoti pinigais. Neturtines žalos dydžio irodinejimo specifika yra ta, kad pinigines kompensacijos dydis kiekvienu konkreciu atveju yra nustatomas teismo pagal istatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (DK 250 str., CK 6.250 str. 2 d.). Jie turi buti ivertinami kompleksiškai. Taigi neturtines žalos dydi nustato teismas, vadovaudamasis istatyme nustatytais kriterijais ir pagal nustatytas bylos aplinkybes, atsižvelgdamas i suformuota teismu praktika.

56Lietuvos Aukšciausiojo Teismo išaiškinta, kad reikalavimas atlyginti neturtine žala yra savarankiškas pažeistu darbo sutarties šaliu teisiu gynimo budas (DK 250 str.), taikomas tada, jeigu nustatomos butinosios atsakomybes neturtines žalos atlyginimo forma salygos (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-37/2009; 2009 m. lapkricio 2 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-464/2009; 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-311/2010 ir kt.). Pareiga irodyti nurodytas salygas tenka darbo santykiu šaliai, reikalaujanciai neturtines žalos atlyginimo. Teiseju kolegija pažymi, kad neturtine žala nera bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tik tada, kai asmens teises pažeidžiamos taip, kad patiriami rupesciai, nepatogumai, kitokie neigiami išgyvenimai peržengia iprastai tam tikrose situacijose patiriamu neigiamu išgyvenimu ribas ir konstatuojamas dvasiniu sukretimu, emocines depresijos, asmens ir garbes pažeidimo, kiti panašus padariniai. Del to, spresdamas neturtines žalos, esant darbo teisiniams santykiams, atlyginimo klausima, teismas turi apsvarstyti, ar asmens teises buvo pažeistos tokiomis aplinkybemis ir taip, kad proporcingumo aspektu butina taikyti atsakovui turtine atsakomybe neturtines žalos atlyginimo forma. Nagrinejamu atveju nenustatyta, kad del atleidimo ieškovas patyre itin dideliu dvasiniu sukretimu, turejo butent su tuo susijusiu ir butent to salygotu akivaizdžiu sveikatos problemu. Apeliacines instancijos teismo vertinimu, ieškovo pateiktas receptas (t. 1, b.l. 83) ir medicininiu dokumentu išrašas (t. 3, b.l. 67) besalygiškai to nepatvirtina ir neirodo (CPK 178 str., 185 str.). Taip pat byloje nera duomenu, kad sumenko ieškovo bendravimas su aplinkiniais ir pan., kad atleidimas neigiamai salygotu ieškovo galimybes isidarbinti.

57Sutiktina, kad atleidimas iš darbo darbdavio iniciatyva paprastai darbuotojui sukelia neigiamu išgyvenimu, taciau kasacinio teismo yra išaiškinta, kad atleidimo iš darbo pripažinimo neteisetu faktas savaime nereiškia, jog darbuotojui padaryta neturtine žala (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2009 m. kovo 31 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-79/2009; 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-311/2010 ir kt.). Pagal Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojama praktika neteiseto atleidimo iš darbo atveju neturtine žala atlyginama, jeigu atleidimo pagrindas ir darbuotojo atleidimo aplinkybes yra tokios, kurios pateisintu neturtines žalos priteisima, nes kitomis priemonemis (turtines žalos atlyginimu, pripažinimu atleidima iš darbo neteisetu ar gražinimu i darba) darbuotojui padaryta skriauda nera teisingai atlyginama (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-400/2008; 2008 m. rugpjucio 18 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-373/2008; 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-311/2010 ir kt.).

58Teiseju kolegija, ivertinusi bylos aplinkybes, sutinka su ieškovo argumentais, kad del neišmoketo darbo užmokescio bei neteiseto atleidimo iš darbo jis patyre neigiamu išgyvenimu ir nepatogumu, kurie CK 6. 250 str. bei DK 250 str. prasme gali buti suprantami kaip neturtine (moraline) žala. Taciau atsižvelgiant i padaryto teises pažeidimo pobudi bei intensyvuma, teiseju kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo patirtos neturtines žalos ivertinimas pinigais neatitiktu tarp šaliu susiklosciusiu santykiu ir butu neproporcingas padarytam pažeidimui. Atsižvelgiant i šias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovo patirta neturtine žala iš esmes gali buti kompensuojama teismo sprendimu pripažistant ieškovo pažeistas teises ir tokiu budu tenkinant turtinius reikalavimus. Pažymetina, kad teises pažeidimo pripažinimo faktas tam tikrais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirta skriauda, o teises pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistu teisiu gynimo budas. Neturtine žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, kad teises pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus išplestines teiseju kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-7-2/2008; teiseju kolegijos 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-400/2008 ir kt.). Nagrinejamoje byloje ieškovo atleidimas iš darbo pripažintas neteisetu, jam priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstines pravaikštos laika. Esant šioms aplinkybems, teismo vertinimu, ieškovo pažeistos teises yra pakankamai apgintos kitais DK numatytais darbuotoju teisiu gynimo budais, o neturtines žalos priteisimas šiuo atveju nebutu teisingas, todel pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas.

59Taip pat apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas alternatyvu ieškovo pažeistu teisiu gynimo buda, netinkamai pritaike DK 297 str. 4 d. ir 140 str. 1 d. Apeliantas sutinka su teismo pritaikytu alternatyviu ieškovo pažeistu teisiu gynimo budu, taciau prašo papildomai priteisti vieno vidutinio menesinio darbo užmokescio dydžio išeitine išmoka. Ieškovas pažymi, kad jam buvo išmoketi tik keturiu jo vidutiniu menesiniu darbo užmokesciu dydžio išeitine išmoka (t. 1, b.l. 11), todel pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva taikydamas DK 297 str. 4 d., pasak apelianto, turejo papildomai priteisti iš atsakovo ieškovo vidutinio menesinio darbo užmokescio dydžio išeitine išmoka, kadangi 2012-12-05 ieškovo nepertraukiamas darbo stažas VI Turto banke buvo daugiau kaip 120 menesiu. Apeliacines instancijos teismas nemato pagrindo nesutikti su tokiu apelianto prašymu. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas AB Turto banke pradejo dirbti 2002 m. liepos 15 d. (t. 2, b.l. 2), o atleistas iš darbo buvo Vilniaus 1 apylinkes teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimu. Taigi akivaizdu, kad ieškovas atsakovo imoneje buvo išdirbes daugiau nei 10 metu, todel remiantis DK 140 str. 1 d. 5 p., be vidutinio darbo užmokescio priteisimo ieškovui priklauso ir penkiu jo vidutiniu menesiniu darbo užmokesciu dydžio išeitine išmoka. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovui buvo išmoketa tik keturiu jo vidutiniu menesiniu darbo užmokesciu dydžio išeitine išmoka (t. 1, b.l. 11). Esant nurodytoms aplinkybems, ieškovui papildomai priteistina vieno vidutinio menesinio darbo užmokescio dydžio išeitine išmoka.

60Taip pat pažymetina, kad, pripažinus darbuotojo atleidima iš darbo neteisetu ir laikant ji atleistu iš darbo pagal DK 297 str. 4 d., darbo sutarties nutraukimo momenta (data) apsprendžia istatymas. Istatymu leidejo valia darbo sutartis tokiu atveju laikoma nutraukta teismo sprendimu nuo jo isigaliojimo dienos ir priklausomai nuo to, ar šalys pasinaudoja apeliacijos teise, tai ivyksta arba po 30 dienu, arba po bylos išnagrinejimo apeliacines instancijos teisme (CPK 279 str.1 d., 331 str. 6 d.). Bet kuriuo atveju darbo sutarties nutraukimo DK 297 str. 4 d. pagrindu data nesutampa su teismo sprendimo priemimo diena. Pirmosios instancijos teismas, nors teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurode, kad darbo sutartis DK 297 str. 4 d. pagrindu turi buti laikoma nutraukta nuo sprendimo isigaliojimo dienos, taciau teismo rezoliucineje dalyje nepagristai nurode, kad ieškovas iš darbo atleistas nuo 2012-12-05 teismo sprendimo; taigi, šioje dalyje sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas, nurodant, jog ieškovas atleistas iš darbo nuo 2012-12-05 sprendimo isigaliojimo dienos.

61Taip pat pirmosios instancijos teismas rezoliucineje sprendimo dalyje netinkamai ivardijo vidutinio darbo užmokescio už priverstines pravaikštos laika skaiciavimo pabaiga, nurodydamas, kad šis užmokestis po teismo sprendimo priemimo dienos skaiciuotinas iki sprendimo ivykdymo dienos. Negražinus darbuotojo i pirmesni darba del DK 297 str. 4 d. išvardintu aplinkybiu, vidutinis darbo užmokestis už priverstines pravaikštos laika skaiciuojamas taip pat iki teismo sprendimo isigaliojimo, t.y. iki jo isiteisejimo dienos. Tokia skaiciavimo tvarka numato nurodytos teises normos 4 d., todel ir šioje dalyje pirmos instancijos teismo sprendimas keistinas, nurodant, kad ieškovui priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstines pravaikštos laika nuo teismo sprendimo priemimo dienos, t.y. 2012-12-05, iki teismo sprendimo isigaliojimo dienos.

62Kasacines instancijos teismas pažymejo, kad istatymine teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimta teismo sprendima (nutarti) neturi buti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti i kiekviena šaliu byloje išsakyta ar pateikta argumenta. Be to, atmesdamas apeliacini skunda, apeliacines instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo ivykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisiu Teismo praktikoje (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilineje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

63Esant aukšciau išdestytiems motyvams, apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies – dalyje, kuria buvo nustatyta ieškovo atleidimo iš darbo data bei atmesti ieškovo reikalavimai del išmoku už pavadavima ir delspinigiu priteisimo, naikintinas. Panaikintoje dalyje priimtinas naujas sprendimas: laikytina, kad ieškovas atleistas iš darbo nuo 2012-12-05 sprendimo isigaliojimo dienos; ieškovui iš atsakovo priteistini 3968,24 Lt piniginiu išmoku už pavadavima bei 2073,73 Lt delspinigiu, iš viso 6041,97 Lt; ieškovui iš atsakovo priteistina vieno vidutinio menesinio darbo užmokescio dydžio, t.y. 7 036,26 Lt (neatskaicius mokesciu), išeitine išmoka. Taip pat ieškovui priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstines pravaikštos laika dar už viena darbo diena t.y. 335,06 Lt (neatskaicius mokesciu). Taip pat keistina sprendimo rezoliucine dalis, kuria priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstines pravaikštos laika iki sprendimo ivykdymo dienos, nurodant jo priteisima iki sprendimo isigaliojimo dienos. Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 3 p.).

64Vadovaudamasis CPK 326–331 straipsniais, teismas

Nutarė

65Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendima dalyje, kuria:

66- buvo nustatyta ieškovo atleidimo iš darbo data darbdavio bei teismo;

67- atmesti ieškovo reikalavimai del išmoku už pavadavima ir delspinigiu priteisimo.

68Šioje dalyje priimti nauja sprendima:

69Laikyti, kad ieškovas atleistas iš darbo nuo 2012-12-05 sprendimo isigaliojimo dienos.

70Ieškovo L. M. (a.k. ( - ) naudai priteisti iš atsakovo VI Turto banko (j.a.k. 112021042) 3968,24 Lt piniginiu išmoku už pavadavima bei 2073,73 Lt delspinigiu, iš viso 6041,97 Lt (šešis tukstancius keturiasdešimt viena lita ir devyniasdešimt septynis centus).

71Ieškovo L. M. (a.k. ( - ) naudai priteisti iš atsakovo VI Turto banko (j.a.k. 112021042) vieno vidutinio menesinio darbo užmokescio dydžio, t.y. 7 036,26 Lt (neatskaicius mokesciu) išeitine išmoka.

72Ieškovo L. M. (a.k. ( - ) naudai priteisti iš atsakovo VI Turto banko (j.a.k. 112021042) vidutini darbo užmokesti už priverstines pravaikštos laika dar už viena darbo diena t.y. 335,06 Lt (neatskaicius mokesciu).

73Pakeisti sprendimo dali, kuria ieškovui iš atsakovo priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstines pravaikštos laika nuo sprendimo priemimo, t.y. 2012-12-05, iki sprendimo ivykdymo dienos, nurodant, kad ieškovui iš atsakovo priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstines pravaikštos laika nuo sprendimo priemimo, t.y. 2012-12-05, iki sprendimo isigaliojimo dienos.

74Kitoje dalyje sprendima palikti nepakeista. Kolegijos pirmininke

75Jadvyga Mardosevic

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti... 2. n u s t a t e :... 3. I. Ginco esme... 4. Ieškovas L. M. pateike teismui... 5. Ieškovas pažymi, kad atsakovas 2012-02-21 ispejimu apie darbo sutarties... 6. Taip pat ieškovas tvirtina, kad dirbdamas VI Turto banke atsakovo isakymu... 7. Atsakovas VI Turto bankas pateike atsiliepima i patikslinta ieškini, kuriame... 8. Taip pat atsakovas nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti jam neturtine... 9. Treciasis asmuo Turto banko kolektyvo profesine sajunga pateike atsiliepima i... 10. Teismo posedžio metu ieškovas palaike patikslintame ieškinyje nurodytus... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esme... 12. Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškovo... 13. Pirmosios instancijos teismas nustate, kad 2011-10-04 ieškovui 14. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo prašymo priteisti iš... 15. III. Apeliaciniu skundu ir atsiliepimo i apeliacinius skundus argumentai... 16. Atsakovas VI Turto bankas apeliaciniu skundu prašo skundžiama sprendima... 17. Atsakovas nesutinka su ieškovo aiškinimu ir pirmosios instancijos teismo... 18. Be to, atsakovas pažymi, kad irode, jog ieškovas buvo nelojalus darbdaviui ir... 19. Taip pat VI Turto bankas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padare... 20. Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovas sumaniai pasinaudojo situacija, kai... 21. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje del lešu už... 22. Atsiliepimu i atsakovo apeliacini skunda 23. Ieškovas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog... 24. Ieškovas nesutinka su atsakovo teiginiais, kad Vilniaus miesto 1 apylinkes... 25. Treciasis asmuo Turto banko kolektyvo profesine sajunga atsiliepimu i atsakovo... 26. Ieškovas L. M. apeliaciniu skundu... 27. Be to, apeliantas pažymi, kad reikalavo atlyginti moraline žala ne tik del... 28. Apeliantas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog... 29. Atsakovas VI Turto bankas atsiliepimu i ieškovo 30. Treciasis asmuo Turto banko kolektyvo profesine sajunga atsiliepimu i ieškovo... 31. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybes, teisiniai argumentai ir... 32. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. itvirtintu bylos... 33. Del atsakovo VI Turto banko apeliacinio skundo... 34. Iš bylos medžiagos matyti, 2002-07-15 35. DK 129 str. 1 d. numato, kad darbdavys gali nutraukti neterminuota darbo... 36. Pažymetina, kad pradedamas darbuotojo atleidimo iš darbo darbdavio iniciatyva... 37. Byloje esantys rašytiniai irodymai patvirtina, jog viešame VI Registru centro... 38. Iš VI Registru centro duomenu matyti, kad KPS valdybos nariu ieškovas buvo... 39. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo aprobuotoje teismu praktikoje nurodyta, kad kai... 40. Taip pat atsakovas VI Turto bankas apeliaciniame skunde nurodo, kad DPS ir KPS... 41. Istatyme nustatytu ispejimo turinio ir formos reikalavimu nesilaikymas taip pat... 42. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011-10-04 ieškovui L.... 43. Apeliacines instancijos teismas atkreipia demesi, kad atsakovas 2011-12-07... 44. Kritiškai vertintinas atsakovo VI Turto banko teiginys, kad 2012-02-21 raštas... 45. Teiseju kolegijos isitikinimu, 2012-02-21 ispejimas Nr. P7-3 savo turiniu ir... 46. Pažymetina, kad darbdavys, nutraukdamas darbo sutarti pagal DK 129 str.,... 47. DK 130 48. Atkreiptinas demesys, kad teismas, spresdamas, ar darbuotojas buvo tinkamai... 49. Pažymetina, kad po ispejimo iteikimo darbdavys igyja pareiga siulyti ispetam... 50. Pažymetina, kad darbdavio pareiga siulyti kita darba atsiranda nuo ispejimo... 51. Taip pat ieškovas reiške reikalavima priteisti iš atsakovo vidutini darbo... 52. Pažymetina, kad vadovaujantis DK 296 str. darbuotojas ar darbdavys rašytini... 53. Del ieškovo L. M. apeliacinio... 54. Ieškovas L. M. savo apeliaciniame... 55. Apeliacines instancijos teismas pažymi, kad darbo teisiniu santykiu subjektai,... 56. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo išaiškinta, kad reikalavimas atlyginti... 57. Sutiktina, kad atleidimas iš darbo darbdavio iniciatyva paprastai darbuotojui... 58. Teiseju kolegija, ivertinusi bylos aplinkybes, sutinka su ieškovo argumentais,... 59. Taip pat apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas... 60. Taip pat pažymetina, kad, pripažinus darbuotojo atleidima iš darbo neteisetu... 61. Taip pat pirmosios instancijos teismas rezoliucineje sprendimo dalyje... 62. Kasacines instancijos teismas pažymejo, kad istatymine teismo pareiga tinkamai... 63. Esant aukšciau išdestytiems motyvams, apeliaciniai skundai tenkintini iš... 64. Vadovaudamasis CPK 326–331 straipsniais, teismas... 65. Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendima... 66. - buvo nustatyta ieškovo atleidimo iš darbo data darbdavio bei teismo;... 67. - atmesti ieškovo reikalavimai del išmoku už pavadavima ir delspinigiu... 68. Šioje dalyje priimti nauja sprendima:... 69. Laikyti, kad ieškovas atleistas iš darbo nuo 2012-12-05 sprendimo... 70. Ieškovo L. M. (a.k. 71. Ieškovo L. M. (a.k. 72. Ieškovo L. M. (a.k. 73. Pakeisti sprendimo dali, kuria ieškovui iš atsakovo priteistas vidutinis... 74. Kitoje dalyje sprendima palikti nepakeista. Kolegijos... 75. Jadvyga Mardosevic...