Byla 3K-3-262-687/2015

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andžej Maciejevski ir Vinco Versecko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui valstybės įmonei Turto bankui, dalyvaujant trečiajam asmeniui Turto banko kolektyvo profesinei sąjungai, dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, darbo užmokesčio už pavadavimą, delspinigių ir neturtinės žalos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti ir priverstinės pravaikštos laiką priteisimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

6Ieškovas prašė pripažinti jo atleidimą iš VĮ Turto banko Teisės departamento Komercinės teisės skyriaus teisininko pareigų neteisėtu, grąžinti jį į ankstesnes pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, 3261,65 Lt už tiesioginio vadovo pavadavimą, 1850,93 Lt delspinigių už pradelstą atsiskaityti laikotarpį, 0,07 proc. dydžio delspinigius už neišmokėtą sumą (3261,65 Lt) nuo 2012 m. gegužės 4 d. iki teismo sprendimo priėmimo ir 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

7II. Pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasacinio teismų procesinių sprendimų esmė

8Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė VĮ Turto banko generalinio direktoriaus 2012 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. P2-20 1 punktą, nurodydamas, kad V. G. iš darbo VĮ Turto banko Teisės departamento Komercinės teisės skyriaus teisininko pareigų pagal DK 129 straipsnį atleidžiamas 2012 m. balandžio 23 d.; 2 punktą – perkėlė V. G. atleidimo iš darbo VĮ Turto banke datą iš 2012 m. gegužės 8 d. į 2012 m. birželio 28 d.; priteisė ieškovui iš atsakovo 9755,58 Lt darbo užmokesčio; kitą ieškinio dalį atmetė.

9Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus, 2013 m. birželio 20 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą.

10Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo kasacinį skundą, 2014 m. kovo 4 d. nutartimi panaikino Vilniaus apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimo dalį, kuria pakeisti VĮ Turto banko generalinio direktoriaus 2012 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. P2-20 1 ir 2 punktai, atmesti ieškovo V. G. reikalavimai pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, 3261,65 Lt atlyginimo už papildomą darbą ir delspinigius nuo šio sumos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 20 d. nutarties dalį, kuria ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis palikta nepakeista. Dėl dalies reikalavimų priėmė naują sprendimą – V. G. atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir V. G. bei VĮ Turto banko darbo sutartį laikyti nutraukta teismo sprendimu pagal DK 297 straipsnio 4 dalį nuo šios teismo nutarties priėmimo dienos, t. y. nuo 2014 m. kovo 4 d. Priteisė ieškovui V. G. iš atsakovo VĮ Turto banko 3261,65 Lt atlyginimo už papildomą darbą ir 1862,85 Lt delspinigių. Bylos dalį dėl reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir uždelsimą atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju perdavė Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 20 d. nutarties dalį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija pripažino ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, tačiau sprendė, kad ieškovas negrąžintinas į darbą ir darbo sutartis laikytina nutraukta teismo sprendimu nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, t. y. 2014 m. kovo 4-osios, o ieškovui priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (DK 297 straipsnio 4 dalis (redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.). Teisėjų kolegija nurodė, kad kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog kompensacijos dydis turėtų būti proporcingas nukentėjusios šalies (darbuotojo) patirtiems netekimams ir kartu būti proporcinga suvaržymo priemonė darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. 73-ioji DNSB „Viršuliškės“, bylos Nr. 3K-3-363/2011; kt.). Pagal kasacinio teismo praktiką, vertinant kompensacijos dydį proporcingumo aspektu, atsižvelgtina į šalis siejusių darbo santykių trukmę, atleisto darbuotojo įsidarbinimą kitur ir darbo užmokesčio gavimą ryšium su tuo, šalių elgesio įtaką teismo proceso trukmei, darbdavio atleidžiant iš darbo jau išmokėtas kompensacinio pobūdžio išmokas, į tai, ar priteista kompensacija nelems darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje F. B. ir kt. v. UAB „Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. G. v. A. V. IĮ, bylos Nr. 3K-3-545/2010, 2012 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. UAB „Baltijos baldų prekyba“, bylos Nr. 3K-3-245/2012; kt.). Teisėjų kolegija konstatavo, kad tai yra faktinio pobūdžio duomenys, kurių nustatymas nepriskirtas kasacinio teismo kompetencijai, todėl reikalavimą priteisti kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką grąžino nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Teisėjų kolegija taip pat pripažino, kad atsakovas laiku neišmokėjo ieškovui 3261,65 Lt atlyginimo už papildomą darbą pavaduojant tiesioginį vadovą, priteisė 3261,65 Lt atlyginimo ir 1862,85 Lt delspinigių. Pasibaigus darbdavį ir darbuotoją siejusiems darbo teisiniams santykiams, delspinigių skaičiavimas pagal Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymą nutraukiamas, o tuo atveju, jei darbdavys neįvykdė DK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos, taikytini 141 straipsnio 3 dalyje nustatyti padariniai. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste aktuali kasacinio teismo praktika dėl DK 141 straipsnio 3 dalies ir 297 straipsnio 4 dalies santykio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad abi šios išmokos atlieka tiek kompensavimo, tiek poveikio priemonės darbdaviui funkciją ir turi būti taikomos taip, kad būtų abu šie tikslai pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. G. v. AB „Vilniaus Vingis“, bylos Nr. 3K-3-70/2007; 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. UAB „ Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. G. v. A. V. IĮ, bylos Nr. 3K-3-545/2010; kt.). Kasacinio teismo taip pat pasisakyta, kad šios kompensacijos taikytinos skirtingoms faktinėms situacijoms ir jas abi mokant vienu metu gali būti paneigta šių išmokų kompensacinė prigimtis ir toks mokėjimas lemtų nepagrįstą darbuotojo praturtėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. UAB „Einhell Balticum“, bylos Nr. 3K-3-265/2012). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl išmokos, mokamos DK 141 straipsnio pagrindu, pasisakyta, kad ji gali būti mažinama atsižvelgiant į laiku neišmokėtą darbo užmokesčio dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. UAB „Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008), taip pat jeigu išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinama su darbo teisės principais, taip pat proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu, neatskiriamu nuo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje F. B. ir kt. v. UAB „Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010; 2012 m. balandžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje P. S. v. UAB „Eurėja“, bylos Nr. 3K-3-179/2012; kt.). Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad šia nutartimi jau pripažinta kasatoriaus teisė į kompensaciją už priverstinę pravaikštą, jos dydžiui reikšmingas aplinkybes įpareigotas nustatyti apeliacinės instancijos teismas, bylą nagrinėjant iš naujo apeliacine tvarka. Teisėjų kolegijos nuomone, tikslinga ieškovo patirtų praradimų kompensavimo klausimą spręsti kartu, parenkant tokio dydžio išmoką, kuri apimtų tiek kompensaciją už laiku neišmokėtą darbo užmokestį, tiek už priverstinės pravaikštos laiką, perduodant šį klausimą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

11Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. liepos 3 d. nutartimi panaikino Vilniaus apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo V. G. reikalavimas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką ir uždelsimą atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju priteisimo, priteisė ieškovui V. G. iš atsakovo VĮ Turto banko 56 000 Lt kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką ir uždelsimą atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovas V. G. iš darbo atleistas 2012 m. gegužės 7 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. kovo 4 d. nutartimi ieškovo atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu ir darbo sutartį laikė nutraukta teismo sprendimu nuo 2014 m. kovo 4 d. Pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, ieškovui priteistinas vidutinis darbo užmokestis (5600 Lt per mėnesį) už priverstinės pravaikštos laiką. Ieškovui taip pat priteistina piniginė kompensacija pagal CK 141 straipsnio 3 dalį už laiku neišmokėtą 3261,65 Lt dydžio atlyginimą už papildomą darbą. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovo priverstinės pravaikštos laikotarpis tęsėsi nuo 2012 m. gegužės 7 d. iki 2014 m. kovo 4 d., t. y. beveik 22 mėnesius. Šalių darbo santykiai truko daugiau nei 10 metų. Ieškovas visą bylinėjimosi laiką dirbo BUAB „Tikras kelias“ ir VšĮ „Pro et contra“, kur uždirbo ir uždirba daugiau nei 5200 Lt. Dėl savo atleidimo iš dalies buvo kaltas ir pats ieškovas, tai pripažino ir kasacinis teismas. Ieškovui darbdavys buvo siūlęs eiti kitas pareigas, mokant tokį patį darbo užmokestį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, sprendė, kad ieškovui priteistina bendra sumažinta kompensacija, apimanti tiek kompensaciją už laiku neišmokėtą darbo užmokestį, tiek už priverstinės pravaikštos laiką, kurią sudaro vidutinis darbo užmokestis už 10 mėnesių, t. y. 56 000 Lt. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovo argumentas, jog jo kolegai L. M., iš darbo VĮ Turto banke atleistam tuo pačiu įsakymu kaip ir jis, Vilniaus apygardos teismas priteisė vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už visą pravaikštos laiką, neatsižvelgiant į jo gaunamas po atleidimo pajamas, yra teisiškai nereikšminga, nes jo nurodoma byla nebuvo peržiūrėta Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.

12III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 3 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovo reikalavimą tenkinti ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką ir uždelsimą atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju, t. y. nuo 2012 m. gegužės 8 d. iki 2014 m. kovo 4 d. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

141. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sumažino kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką, atsižvelgdamas į tai, kad dėl savo atleidimo iš dalies buvo kaltas ieškovas, kad tą pripažino ir bylą nagrinėjęs kasacinis teismas. Iš kasacinio teismo nutarties matyti, kad ieškovo kaltės faktas nėra konstatuotas. Kasacinis teismas, įvertinęs tiek ieškovo, tiek atsakovo elgesį nagrinėjamoje situacijoje, sprendė, kad nors ieškovas, iš karto nepranešęs atsakovui apie savo narystę Kolektyvo profesinės sąjungos renkamajame organe, savo pareigas, nustatytas DK 35 straipsnyje, atliko ne visiškai sąžiningai, tačiau tai neapribojo atsakovo galimybės vykdyti jam tenkančią pareigą – kreiptis į Kolektyvo profesinės sąjungos renkamąjį organą išankstinio sutikimo atleisti ieškovą iš darbo DK 129 straipsnio pagrindu. Ieškovo atleidimas negavus profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo pripažintinas neteisėtu. Kasatoriaus nuomone, tam, kad ieškovas būtų kaltas dėl savo paties neteisėto atleidimo, jis turėjo atlikti neteisėtus veiksmus, be to, tarp jo neteisėtų veiksmų ir neteisėto atleidimo turi būti priežastinis ryšys. Akivaizdu, kad kasacinis teismas konstatavo, jog ieškovas savo veiksmais neapribojo atsakovo VĮ Turto banko galimybių kreiptis į Turto banko kolektyvo profesinę sąjungą sutikimo, t. y. priešingai negu nurodo apeliacinės instancijos teismas, nekonstatavo ieškovo kaltės dėl jo neteisėto atleidimo. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas vadovavosi ne kasacinio teismo nurodytais faktais, o neaišku kokių faktinių aplinkybių interpretacija, kurios net nepagrindė.

152. Apeliacinės instancijos teismas sumažino kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką ir uždelstą atsiskaityti laiką, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovui buvo siūloma eiti kitas pareigas, mokant tokį patį darbo užmokestį, o jis atsisakė. Apeliacinės instancijos teismas sumažino kompensaciją dėl to, kad ieškovas nesutiko dirbti prastesnėmis darbo sąlygomis, negu dirbo prieš tai. Darbdavys iš tiesų siūlė naujas pareigas, kurioms reikalinga papildoma kvalifikacija – toks geras anglų kalbos mokėjimas, kad būtų galima atlikti vertimus. Be to, dirbdamas Komercinės teisės skyriaus teisininku, ieškovas privalėjo gauti teisinį išsilavinimą turinčių vadovų vizas (Komercinės teisės skyriaus viršininko, o jam nesant – Teisės departamento direktoriaus), tai pagal siūlomas pareigas turėjo gauti tik vadovų, neturinčių teisinio išsilavinimo, vizas ir prisiimti visą atsakomybę už galimas teisines klaidas. Taigi, vertinant ne tik atlyginimą, bet ir kitas būtinąsias darbo sutarties sąlygas, siūlomos pareigos buvo prastesnės. Pažymėtina, kad ieškovo pareigos sutikti su siūlomomis darbo sąlygomis, kurios dėl nuolatinių konfliktų ir patiriamo streso pripažintos ir kenksmingomis ieškovo sveikatai, nei DK, nei Konstitucija nenustato.

163. Apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas kompensaciją, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Kadangi ginčas su atsakovu prasidėjo iki 2013 m. sausio 1 d., tai kompensacija priteistina vadovaujantis iki tol galiojusia DK 297 straipsnio 4 dalimi. DK 297 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų išmokų dydžiai ir laikotarpis yra nustatyti įstatymo, kuriame nenurodyta jokios galimybės šias išmokas mažinti dėl to, jog darbuotojas po neteisėto atleidimo įsidarbino kitoje darbovietėje ir ten gauna darbo užmokestį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. Ž. v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, bylos Nr. 3K-3-218/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. v. UAB „Žvėryno klinika“, bylos Nr. 3K-3-153/2009; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. AB „ORLEN Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-341/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. J. v. UAB „Airnet“, bylos Nr. 3K-3-103/2011).

174. Apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas kompensaciją, neįvertino ieškovo praradimų dėl neteisėto atleidimo realumo, tuo nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kad kompensacijos paskirtis kompensuoti darbuotojui dėl neteisėto atleidimo iš darbo atsiradusius turtinius praradimus, užtikrinti dėl neteisėtų darbdavio veiksmų negautų pragyvenimui būtinų lėšų kompensavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. UAB ,,Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008; 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. 73-ioji DNSB „Viršuliškės“, bylos Nr. 3K-3-363/2011; kt.). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovas dirbo BUAB „Tikras kelias“ ir VšĮ „Pro et contra“, kur uždirbo ir uždirba daugiau nei 5200 Lt, neatsižvelgė į tai, kad ieškovas galėjo dirbti trijose darbovietėse – visą darbo dieną VĮ Turto banke (40 valandų per savaitę), papildomai – 8 valandas per savaitę – BUAB „Tikras kelias“ bei 15 valandų per mėnesį (arba apie 3 valandas ir 20 minučių per savaitę). Ieškovo buvęs kolega, dirbdamas VĮ Turto banke Komercinės teisės skyriaus viršininku, dirbo ir UAB „Tikras kelias“, ir VšĮ „Pro et contra“. Pažymėtina, kad VšĮ „Pro et contra“ ieškovas dirbo dar dirbdamas VĮ Turto banke. Kasatoriaus nuomone, visas VĮ Turto banke gautinas darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laikotarpį yra realiai negautos pajamos, kurių ieškovas dėl VĮ Turto banko neteisėtų veiksmų negavo. Be to, ieškovo atlyginimas VĮ Turto banke buvo 7 minimaliosios mėnesinės algos, ir jei nebūtų buvęs neteisėtai atleistas, ieškovas būtų gavęs ne 5600 Lt per mėnesį, o nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d. – 5950 Lt per mėnesį, o nuo 2013 m. sausio 1 d. – 7000 Lt per mėnesį.

185. Apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas kompensaciją, neatsižvelgė į tai, kad VĮ Turto bankas ignoravo net kelis rašytinius įspėjimus apie neteisėtą atleidimą iš darbo ir neatsiskaitymą laiku su darbuotoju. Be to, L. M., kuris iš darbo VĮ Turto banke atleistas tuo pačiu įsakymu kaip ir ieškovas, Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1858-577/2013, priteisė vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už visą pravaikštos laiką, neatsižvelgdamas į jo gaunamas po atleidimo pajamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2014, paliko galioti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuriuo N. V. (kuris buvo atleistas iš VĮ Turto banko 2012 m. gruodžio 3 d. tokiomis pat aplinkybėmis kaip ieškovas) priteista vidutinio atlyginimo dydžio kompensacija už visą pravaikštos laiką, jos nemažinant, nors VĮ Turto bankas jam nebuvo skolingas atitinkamų sumų už pavadavimą.

19Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo trečiasis asmuo Turto banko kolektyvo profesinė sąjunga prisidėjo prie ieškovo kasacinio skundo ir prašo jį tenkinti.

20Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas VĮ Turto bankas prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

21Ieškovo atleidimas iš darbo neteisėtu buvo pripažintas tik todėl, kad darbdavys dėl to negavo sutikimo iš Turto banko kolektyvo profesinės sąjungos. Turto banko kolektyvo profesinę sąjungą 2010 m. gruodžio 15 d. N. V., L. M. ir V. G. įsteigė po to, kai 2010 m. lapkričio 3 d. įmonės valdyba patvirtino 2011–2013 m. strateginį įmonės veiklos planą, kuriame nustatė teisininkų pareigybių skaičių sumažinti nuo 7 iki 3. Išankstinio sutikimo atleisti V. G. iš dar vienos įmonėje veikiančios Turto banko kolektyvo profesinės sąjungos VĮ Turto bankas nepaprašė, nes buvo įsitikinęs, kad pastaroji nėra įmonės darbuotojų atstovė, nes, skirtingai nei AB Turto banko darbuotojų profesinė sąjunga, neatstovauja darbuotojų daugumos valiai. Be to, darbdavys vertino ir tai, kad tol, kol dėl Turto banko kolektyvo profesinės sąjungos atsisakymo bylinėsis teisme (tokį ginčą teisme dėl atsisakymo duoti sutikimą atleisti iš darbo V. G., N. V. ir L. M. darbdavys jau sprendė su AB Turto banko darbuotojų profesine sąjunga), privalės ieškovui mokėti darbo užmokestį, kuris jo darbo sutartyje buvo nustatytas pagal minimaliosios mėnesinės algos koeficientą (7 MMA) ir viršijo net įmonės generaliniam direktoriui nustatytą pareiginės algos pastoviąją dalį (6,2 MMA). Teismai pripažino, kad pareigą V. G. pasiūlyti kitą darbą VĮ Turto bankas atliko tinkamai ir tik dėl ieškovo nesutikimo būti perkeltam į į kitas pareigas darbdavys buvo priverstas darbuotoją atleisti. Iš VĮ Turto banke saugomos ieškovo asmens bylos matyti, kad V. G. yra nurodęs – „anglų kalba: skaitymas – labai gerai, rašymas – gerai, kalbėjimas – gerai“.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

24Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

25 Dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti ir priverstinės pravaikštos laiką priteisimo

26DK 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Įgyvendinant teises atsiranda tam tikrų padarinių ir sukeliama pareigų kitiems asmenims. Tai, ar reikalavimas apginti pažeistą teisę yra teisėtas, nustatoma pagal tai, ar jis yra įtvirtintas įstatyme, šalių susitarime ir ar jis atitinka nurodytus protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus. Kasacinis teismas šioje byloje yra nurodęs, kad nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste aktuali kasacinio teismo praktika dėl DK 141 straipsnio 3 dalies ir 297 straipsnio 4 dalies santykio. Kasacinio teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad abi šios išmokos atlieka tiek kompensavimo, tiek poveikio priemonės darbdaviui funkciją ir turi būti taikomos taip, kad būtų abu šie tikslai pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. UAB „ Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. G. v. A. V. IĮ, bylos Nr. 3K-3-545/2010; kt.). Kasacinio teismo taip pat pasisakyta, kad šios kompensacijos taikytinos skirtingoms faktinėms situacijoms ir jas abi mokant vienu metu gali būti paneigta šių išmokų kompensacinė prigimtis ir toks mokėjimas lemtų nepagrįstą darbuotojo praturtėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. UAB „Einhell Balticum“, bylos Nr. 3K-3-265/2012). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl kompensacijos, mokamos DK 141 straipsnio pagrindu, pasisakyta, kad ji gali būti mažinama atsižvelgiant į laiku neišmokėtą darbo užmokesčio dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. UAB „Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008), taip pat jeigu išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir taikytų priemonių, nebūtų suderinama su darbo teisės principais, taip pat proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu, neatskiriamu nuo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje F. B. ir kt. v. UAB „Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010; kt.). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl kompensacijos, mokamos DK 297 straipsnio pagrindu, pasisakyta, kad teismas, spręsdamas dėl šio kompensacijos dydžio atitikties jos tikslams, esmei ir bendriesiems teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo principams, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, turi svarstyti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus įstatyme nustatyto kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis (DK 36 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. 73-ioji DNSB „Viršuliškės“, bylos Nr. 3K-3-363/2011; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. UAB „Baltijos baldų prekyba“, bylos Nr. 3K-3-245/2012; kt.). Nustatęs, kad prašomos priteisti kompensacijos dydis prieštarauja teisingumo principui, yra iš esmės neproporcingas ar sukelia sunkių neigiamų padarinių, teismas kompensacijos už priverstinę pravaikštą dydį gali mažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. L. v. UAB „Neo Group“, bylos Nr. 3K-3-371/2012; kt.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. kovo 4 d. nutartyje, priimtoje šioje byloje, atsižvelgdama į kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus, nurodė, kad tikslinga ieškovo patirtų praradimų kompensavimo klausimą spręsti kartu, parenkant tokio dydžio išmoką, kuri apimtų tiek kompensaciją už laiku neišmokėtą darbo užmokestį, tiek ir už priverstinės pravaikštos laiką; pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką, vertinant kompensacijos dydį proporcingumo aspektu atsižvelgtina į šalis siejusių darbo santykių trukmę, atleisto darbuotojo įsidarbinimą kitur ir darbo užmokesčio gavimą ryšium su tuo, šalių elgesio įtaką teismo proceso trukmei, darbdavio atleidžiant iš darbo jau išmokėtas kompensacinio pobūdžio išmokas, į tai, ar priteista kompensacija nelems darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. kovo 4 d. nutartyje, priimtoje šioje byloje, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad kasatoriaus veiksmai (neoperatyvus pranešimas apie taikytinas garantijas) nebuvo nepriekaištingi.

27Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos faktines aplinkybes ir konstatavęs teisiškai reikšmingus faktus, atsižvelgdamas į jam privalomus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 4 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus (CPK 362 straipsnio 2 dalis), sprendė dėl nagrinėjamoje byloje priteistinos kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laikotarpį ir priverstinę pravaikštą dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs sprendžiamu klausimu konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų visumą, sprendė, kad pažeista kasatoriaus teisė gali būti apginta priteisiant vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už 10 mėnesių, t. y. 56 000 Lt. Byloje konstatuota, kad kasatorius atleistas iš darbo DK 129 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, negavus profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo ir dėl to atleidimas pripažintinas neteisėtu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. kovo 4 d. nutartyje, įvertinusi tiek ieškovo, tiek atsakovo elgesį, sprendė, kad nors kasatorius, iš karto nepranešęs atsakovui apie savo narystę Kolektyvo profesinės sąjungos renkamajame organe, savo pareigas, nustatytas DK 35 straipsnyje, atliko ne visiškai sąžiningai, tačiau tai neapribojo atsakovo galimybės vykdyti jam tenkančią pareigą – kreiptis į Kolektyvo profesinės sąjungos renkamąjį organą išankstinio sutikimo dėl atleidimo, o pasisakydamas dėl neturtinės žalos priteisimo taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad kasatoriaus veiksmai (neoperatyvus pranešimas apie taikytinas garantijas) nebuvo nepriekaištingi. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl nurodytų kasacinio teismo išvadų dėl kasatoriaus atleidimo iš darbo apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą daryti išvadą, kad kasatorius veiksmai (nepranešus darbdaviui apie priklausymą atitinkamai profsąjungai) negali būti laikomi atitinkančiais DK 35 straipsnio nuostatas. Remiantis tuo, kas aptarta, atmestini kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, be kita ko, nepagrįstai atsižvelgė į paties kasatoriaus veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas vertino darbdavio elgesį, atleidžiant kasatorių iš darbo pagal DK129 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsižvelgė į tai, kad atsakovas siūlė kasatoriui kitą darbą pagal jo profesiją, pats kasatorius sprendė, kad siūlomas darbas neatitinka jo lūkesčių; vertino faktinę aplinkybę, kad kasatorius įsidarbino ir turi darbo pajamų. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinės instancijos teismo išvadas, pažymi, kad kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog DK nustatyti bendrieji principai padeda įgyvendinti teisę, kad ši labiau atitiktų naujai susiformavusius teisinius santykius, nuolat keičiantis ekonominiams ir socialiniams santykiams. Reikalavimai veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų turi būti taikomi darbo subjektams įgyvendinant teises ir vykdant pareigas. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Kasacinis teismas ne kartą pažymėjo, kad šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir taikytų priemonių nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje F. B. ir kt. v. UAB „Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010; kt.).

28Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kompensacijos, neatsižvelgė į tai, kad ginčas su atsakovu prasidėjo iki 2013 m. sausio 1 d., todėl kompensacija priteistina vadovaujantis iki tol galiojusia DK 297 straipsnio 4 dalimi; nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, pagal kurią DK 297 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų išmokų dydžiai ir laikotarpis yra nustatyti įstatymo, kuriame nenurodyta jokios galimybės šias išmokas mažinti dėl to, jog darbuotojas po neteisėto atleidimo įsidarbino kitoje darbovietėje ir ten gauna darbo užmokestį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. J. v. UAB „Airnet“, bylos Nr. 3K-3-103/2011; kt.). Teisėjų kolegija sutinka, kad vien ta aplinkybė, jog po atleidimo iš darbo darbuotojas įsidarbino kitoje įmonėje, negali būti laikoma atskaitos tašku sprendžiant dėl priteistinos pagal DK 297 straipsnio 3 dalį išmokos dydžio. Vis dėlto svarbu pažymėti, kad kasacinio teismo praktikoje ji pripažįstama kaip vienas iš kriterijų, vertintinų nustatant priteistinos išmokos dydžio atitiktį proporcingumo principui ir jo pagrindinei funkcijai – darbuotojo praradimams kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. 73-ioji DNSB „Viršuliškės“, bylos Nr. 3K-3-363/2011). Dėl to turimi duomenys apie priverstinės pravaikštos metu asmens gautas darbo pajamas iš kito darbdavio reikšmingi visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste vertinant, ar nepažeidžiama šalių interesų pusiausvyra ir proporcingumo principas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio ir, be kitų aplinkybių, vertindamas ir priverstinės pravaikštos metu ieškovo gautas darbo pajamas iš kitų darbdavių, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

29Išdėstytais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepaneigia byloje priimtoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje padarytų teisinių išvadų ir neteikia teisinių pagrindų naikinti kasacine tvarka skundžiamos teismo nutarties (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

30Dėl bylinėjimosi išlaidų

31Kasaciniame teisme patirta 8,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2015 m. balandžio 30 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), jos, atmetus ieškovo kasacinį skundą, priteistinos valstybei iš ieškovo.

32Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

33Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

34Priteisti valstybei iš ieškovo V. G. ( - ) 8,02 Eur (aštuonis Eur 2 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

35Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių vidutinio... 6. Ieškovas prašė pripažinti jo atleidimą iš VĮ Turto banko Teisės... 7. II. Pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasacinio teismų procesinių... 8. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimu... 9. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 11. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m.... 12. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 13. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 14. 1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sumažino kompensaciją už... 15. 2. Apeliacinės instancijos teismas sumažino kompensaciją už priverstinės... 16. 3. Apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas kompensaciją, nukrypo nuo... 17. 4. Apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas kompensaciją, neįvertino... 18. 5. Apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas kompensaciją,... 19. Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo trečiasis asmuo Turto... 20. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas VĮ Turto bankas prašo Vilniaus... 21. Ieškovo atleidimas iš darbo neteisėtu buvo pripažintas tik todėl, kad... 22. Teisėjų kolegija... 23. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 24. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus... 25. Dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti ir priverstinės... 26. DK 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo teisių įgyvendinimas ir... 27. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos faktines aplinkybes ir... 28. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas... 29. Išdėstytais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo... 30. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 31. Kasaciniame teisme patirta 8,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 33. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m.... 34. Priteisti valstybei iš ieškovo V. G. ( - ) 8,02 Eur (aštuonis Eur 2 ct)... 35. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...