Byla 1A-11-1076/2020
Dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Reginos Pocienės, sekretoriaujant Živilei Vološinienei, Agatai Minkel, Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Gintui Ivanauskui, nuteistiesiems E. M., R. M., R. A. G., G. V., I. S., M. R., M. A., gynėjams advokatams Linui Belevičiui, Egidijui Blažiui, Vincui Pacevičiui, Ričardui Girdziušui, Nerijui Strazdui, specialistei Audronei Verseckaitei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. M., R. A. G., G. V., I. S., M. R., M. A., nuteistojo E. M. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo ir nukentėjusiojo T. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

3R. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų ir šešiems mėnesiams, pagal BK 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų, pagal BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

4Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo bei dalinio bausmių sudėjimo būdais subendrintos ir R. M. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas keturiolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

5R. M. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 9 ir 11 punktus išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

6E. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 249 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų, pagal BK 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

7Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo bei dalinio bausmių sudėjimo būdais subendrintos ir E. M. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

8E. M. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 9 ir 11 punktus išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

9R. A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

10G. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams, pagal BK 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų, pagal BK 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

11Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo bei dalinio bausmių sudėjimo būdais subendrintos ir G. V. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

12G. V. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 9 ir 11 punktus išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

13I. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams, pagal BK 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

14Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir I. S. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

15I. S. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 9 ir 11 punktus išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

16M. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams, pagal BK 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų, pagal BK 300 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

17Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo bei dalinio bausmių sudėjimo būdais subendrintos ir M. R. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

18M. R. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 9 ir 11 punktus išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

19M. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams, pagal BK 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.

20Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir M. A. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams.

21Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrintą bausmę subendrinus su Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ją iš dalies pridedant prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės, M. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

22M. A. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 9 ir 11 punktus išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

23Solidariai iš R. M., E. M., M. R. ir G. V. nukentėjusiajam T. B. priteista 8 000 Eur turtinei žalai atlyginti.

24Solidariai iš R. M. E. M., M. A., M. R., I. S. ir G. V. nukentėjusiesiems T. B. ir T. K. priteista po 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

25Nukentėjusiojo T. K. civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos priteisimo atmesta.

26Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

27I. Bylos esmė

281.

29R. M. pagal BK 249 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, ne vėliau kaip 2014 metų rudenį, tiksliai nenustatytą dieną, kartu su E. M. organizavo nusikalstamą susivienijimą bendrai nusikalstamai veikai daryti, t. y. neteisėtai disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, šias medžiagas kontrabandos būdu gabenti į Norvegijos Karalystę, ten vėliau realizuoti ir taip daryti labai sunkius ir sunkius nusikaltimus iš savanaudiškų paskatų. 2014 metų rudenį, tiksliau nenustatytą dieną, organizuodamas nusikalstamą susivienijimą, sutelkė jo dalyvius ir taip į nusikalstamo susivienijimo veiklą 2014 metų rudenį, tiksliau nenustatytu laiku, įsitraukė asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ne vėliau kaip nuo 2015 metų sausio mėnesio G. V. ir M. R., o ne vėliau kaip nuo 2015 metų balandžio mėnesio I. S. ir M. A., taip pat nusikalstamo susivienijimo veikloje dalyvavo kiti tyrimo metu nenustatyti asmenys.

30Tęsdamas vadovavimą nusikalstamam susivienijimui ir pats tiesiogiai dalyvaudamas jo veikloje, R. M. parengė nusikalstamos veikos – neteisėto disponavimo labai dideliais kiekiais narkotinių bei psichotropinių medžiagų ir jų kontrabandos į Norvegijos Karalystę – planą, paskirstė užduotis nusikalstamo susivienijimo nariams: asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ir G. V., nurodydamas pastariesiems nuo 2014 metų rudens, tiksliau nenustatytos dienos, Norvegijos Karalystėje užsiimti kontrabandos būdu atgabentų labai didelių kiekių narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėtu įgijimu, laikymu, gabenimu ir tolesniu realizavimu. Taip pat nurodė asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas ir G. V. nusikalstamoms veikoms daryti užverbuoti tuo metu Norvegijos Karalystėje gyvenančius T. B. ir T. K. bei, naudojantis jais, pardavinėti narkotines medžiagas. Vadovaudamas nusikalstamam susivienijimui, R. M. organizavo nusikalstamo susivienijimo narių ir T. B. bei T. K. susitikimus, kurių metu sprendė nusikalstamai veikai vykdyti svarbius klausimus, susijusius su atsiskaitymu už parduotas narkotines ir psichotropines medžiagas, taip pat sprendė konfliktines situacijas, kilusias su narkotinių medžiagų pirkėjo tarpininkais, bei, pasitelkdamas nenustatytus nusikalstamo susivienijimo narius, pastariesiems nurodydamas plėšimo būdu užvaldyti svetimą turtą – automobilį „Land Rover Discovery“, valst. Nr. ( - ) (Švedijos Karalystės registracijos numeris), priklausantį D. B., – užtikrino nusikalstamos veikos tęstinumą ir nusikalstamo susivienijimo autoritetą kitų asmenų atžvilgiu.

31R. M. ne tik organizavo nusikalstamą susivienijimą, bet ir pats tiesiogiai dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje. 2015 metų sausio–vasario mėnesiais, tiksliau nenustatytą dieną, vykdydamas kito nusikalstamo susivienijimo vadovo E. M. nurodymą, į šio nusikalstamo susivienijimo narių ir kitų tyrimo metu nenustatytų asmenų, turinčių autoritetą kriminaliniame pasaulyje, susitikimą atvežė T. B.. Susitikimo, vykusio automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro „Prisma“, esančio Kaune, Jonavos g. 60 (toliau – PC „Prisma“), metu R. M. kitam nusikalstamo susivienijimo vadovui paaiškino savo veiksmų, plėšimo būdu užvaldant automobilį „Land Rover Discovery“, valst. Nr. ( - ), motyvus, o kitam nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ir vadovui E. M. pritarus tokiems veiksmams, kartu su juo įtvirtino nusikalstamo susivienijimo autoritetą kitų asmenų atžvilgiu.

32Taip pat R. M., kartu su E. M. tęsdamas vadovavimą nusikalstamo susivienijimo veiklai, 2015 m. balandžio 24 d. organizavo nusikalstamo susivienijimo narių G. V., I. S., M. R., M. A. susitikimą su T. B. ir T. K., turėdamas tikslą juos įbauginti, kad tęstų narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą. Organizuodamas šį susitikimą, sutelkė nusikalstamo susivienijimo narius, kurie, neturėdami leidimo laikyti ir nešioti šaunamuosius ginklus, į susitikimą atsigabeno šaunamuosius ginklus: pistoletą „Baikal“, kuris yra pagamintas savadarbiu būdu perdirbant Rusijos pramoninės gamybos dujinį pistoletą „IZH-79-8“ (toliau – ir pistoletas „Baikal“) ir du pistoletus „Browning“, kurie yra savadarbiai šaunamieji ginklai, perdirbti iš pramoninės gamybos pistoletų „CZ92“ (toliau – ir pistoletai „Browning“), bei kitus žmonėms žaloti skirtus įrankius – peilius, teleskopines lazdas – ir pats, neturėdamas leidimo laikyti ir nešioti šaunamąjį ginklą, atsigabeno į susitikimą šaunamąjį ginklą – pusiau automatinį pistoletą „Zoraki M906“, skirtą šaudyti dujiniais ir garsiniais šoviniais (toliau – ir pusiau automatinis pistoletas „Zoraki M906“). Taip R. M. ir E. M. iniciatyva nusikalstamas susivienijimas buvo reorganizuotas į šaunamaisiais ginklais ginkluotą nusikalstamą susivienijimą. Tęsdamas vadovavimą šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo nariams ir pats tiesiogiai dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje 2015 m. balandžio 24 d., apie 12.30 val., prie prekybos centro „Molas“, esančio Kaune, K. Baršausko g. 66A (toliau – ir PC „Molas“), R. M. pirmasis panaudojo fizinį smurtą prieš T. B., taip nurodydamas ir kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams naudoti fizinį smurtą prieš T. B. bei T. K. ir atimti jiems laisvę, turint tikslą įbauginti ir taip priversti toliau platinti narkotines ir psichotropines medžiagas.

331.1.

34R. M. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2014 metų rudenį, tiksliau nenustatytu laiku, siekdamas užverbuoti nusikalstamoms veikoms daryti Norvegijos Karalystėje legaliai gyvenantį T. B., susitikimo su juo metu panaudodamas apgaulę ir apgaulingai žadėdamas Norvegijos Karalystėje vykdyti trinkelių gamybos ir klojimo verslą, susitarė su T. B., kad pastarasis savo namuose apgyvendins R. M. parinktą asmenį, t. y. nusikalstamo susivienijimo narį asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, kuris, R. M. teigimu, T. B. tiksliau išaiškins trinkelių verslo detales.

35R. M., žinodamas, kad nei jis pats, nei asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, nevykdys jokios legalios veiklos, o asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, vykdys R. M. nurodymus ir neteisėtai disponuos narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis, apgaule siekdamas į šią nusikalstamą veiką įtraukti T. B. ir taip platinant narkotines ir psichotropines medžiagas naudotis T. B. gyvenamąja vieta, jo užsienio kalbos mokėjimu, automobiliu ir žiniomis apie Norvegiją, nurodė asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, atvykti į Norvegijos Karalystę pas T. B. ir jį užverbuoti nusikalstamoms veikoms daryti.

362014 metų rudenį, tiksliau nenustatytu laiku, asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, vykdydamas R. M. nurodymus dėl T. B. verbavimo, panaudodamas apgaulę, užverbavo T. B. nusikalstamoms veikoms daryti ir vėliau, naudodamasis susiformavusiu T. B. priklausomumu ir pažeidžiamumu, vertė dalyvauti darant nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis. Taip pat asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, 2014 metų rudenį, tiksliau nenustatytu laiku, Norvegijos Karalystėje, panaudodamas psichologinį smurtą (netiesioginius grasinimus), užverbavo T. K. nusikalstamoms veikoms daryti ir, naudodamasis susiformavusiu T. K. priklausomumu ir pažeidžiamumu, vertė jį dalyvauti darant nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis.

37R. M., tęsdamas veiksmus, nukreiptus į prekybą žmonėmis, 2015 metų sausio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, iškvietė T. B. į susitikimą, vykusį prie greitojo maisto restorano „McDonalds“, esančio Kaune, Savanorių pr. 321A. Susitikimo metu R. M. kartu su kitu nusikalstamo susivienijimo nariu G. V., naudodamasis T. B. priklausomumu dėl dalyvavimo nusikalstamoje veikoje ir pažeidžiamumu, nurodant, kad T. B. dalyvauja darant nusikalstamą veiką ir neturi kito pasirinkimo, tik tęsti bendrus veiksmus, taip pat naudodamas psichologinį smurtą – remdamasis savo, kaip nusikalstamo susivienijimo vadovo, autoritetu bei sudarydamas bauginančią aplinką, užtikrindamas kitų tyrimo metu nenustatytų asmenų buvimą prie susitikimo vietos, nurodė T. B. kelių savaičių laikotarpiu sumokėti 8 000 eurų kaip nuostolių dėl prekybos narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis atlyginimą. T. B. surinkus 8 000 eurų, šiuos pinigus užvaldė.

38R. M., tęsdamas veiksmus, nukreiptus į prekybą žmonėmis, po 2015 m. kovo 28 d. įvykusio asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, sulaikymo Norvegijos Karalystėje, 2015 m. balandžio mėnesio pradžioje, tiksliau nenustatytu laiku, Kauno mieste, Šilainių mikrorajone, iškvietė į susitikimą T. B. ir T. K.. Susitikimo metu naudodamasis susiformavusiu T. B. bei T. K. priklausomumu ir pažeidžiamumu, taip pat naudodamas grasinimus fiziškai susidoroti su jais, rūgštimi sužaloti T. B. bei T. K. artimuosius, verbavo T. B. ir T. K. nusikalstamai veikai – neteisėtam disponavimui narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagoms – vykdyti, nurodydamas, kad jie privalo vykti į Norvegijos Karalystę, ten tęsti prekybą narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis ir tam naudoti asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, paslėptas narkotines ir psichotropines medžiagas. Verbuodamas T. B. ir T. K., nurodė, kad kartu su jais į Norvegijos Karalystę vyks nusikalstamo susivienijimo narys G. V., kaip asmuo, kontroliuosiantis T. B. ir T. K. veiksmus, duosiantis nurodymus dėl konkrečių narkotinių ir psichotropinių medžiagų realizavimo kiekių ir būdų. Taip R. M., panaudodamas apgaulę ir naudodamasis nukentėjusiųjų T. B. bei T. K. priklausomumu ir pažeidžiamumu, taip pat grasindamas panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius ir jų artimuosius, verbavo T. B. ir T. K. nusikalstamai veikai daryti.

391.2.

40R. M. pagal BK 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad nuo 2014 metų rudens, tiksliau nenustatyto laiko, vadovaudamas nusikalstamo susivienijimo narių veiklai, nurodė asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ir G. V. neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti ir realizuoti labai didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų, o asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ir G. V., vykdydami nusikalstamo susivienijimo narių bendrą tikslą – gauti neteisėtas pajamas, nuo 2014 metų rudens naudodami nusikalstamai veikai daryti užverbuotus T. B. bei T. K., neteisėtai įgydavo, laikydavo, gabendavo ir parduodavo labai didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

41Taip pat R. M., vadovaudamas nusikalstamo susivienijimo nariams asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ir G. V., nurodė neteisėtai įgytas įvairias narkotines ir psichotropines medžiagas paslėpti (neteisėtai laikyti) savo paties sugalvotose slėptuvėse ir taip apsaugoti šias medžiagas nuo aptikimo, turint tikslą jas vėliau realizuoti, bei pats dalyvavo slepiant psichotropines medžiagas.

42R. M., 2014 m. gruodžio pabaigoje–2015 m. sausio pradžioje būdamas Oslo mieste, Norvegijos Karalystėje, kartu su nusikalstamo susivienijimo nariu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, į Oslo priemiestį, mišką prie vaikų darželio, esančio Tomm Murstadbakken 2, neteisėtai atgabeno, ten įrengtoje slėptuvėje paslėpė ir neteisėtai laikė apie 15 kg psichotropinės medžiagos metamfetamino. Taip pat nurodė asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, pardavinėti šioje slėptuvėje paslėptas psichotropines medžiagas, o asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, pasitelkdamas nusikalstamoms veikoms daryti užverbuotą T. K., iš šios slėptuvės paimdavo ir gabendavo bei pardavinėjo įvairius kiekius psichotropinės medžiagos. Taip per laikotarpį nuo tada, kai R. M. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, neteisėtai atgabeno ir neteisėtai paslėpė (laikė) psichotropines medžiagas, iki slėptuvės aptikimo iš šios slėptuvės buvo išplatintas labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos, o likusią dalį – 3,6 kg – neteisėtai, turint tikslą parduoti, laikomų miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 2 817,8 g – psichotropinės medžiagos metamfetamino, 2015 m. balandžio 24 d. rado ir išėmė Norvegijos Karalystės teisėsaugos institucijos.

43Taip pat R. M., vadovaudamas nusikalstamo susivienijimo nariams ir pats tiesiogiai dalyvaudamas darant nusikalstamas veikas, 2015 m. sausio–vasario mėn., tiksliau nenustatytu laiku, susitikimo su nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu R. A. G. metu nurodė jam automobiliu „Mazda“, valst. Nr. ( - ), kuriame įrengta slėptuvė, nuvykti į Ispanijos Karalystę ir iš R. M. nurodytų, tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai įgyti labai didelį kiekį – apie 20 kg – narkotinės medžiagos hašišo (kanapių dervos), jį paslėpti slėptuvėje ir taip neteisėtai nugabenti į Oslo miestą, Norvegijos Karalystę, bei perduoti nusikalstamo susivienijimo nariui asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, o iš narkotinių medžiagų realizavimo gautus pinigus atgabenti į Lietuvos Respubliką. Vykdant R. M. nusikalstamą sumanymą, R. A. G. ne vėliau kaip 2015 m. vasario 27 d. į Norvegijos Karalystės Oslo miestą atgabeno labai didelį kiekį – apie 20 kg – narkotinės medžiagos hašišo (kanapių dervos), paslėpto automobilyje, ir automobilį perdavė asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, kad išimtų narkotines medžiagas ir paruoštų jas realizuoti. Tęsdamas nusikalstamą sumanymą, R. M. laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 27 d. iki 2015 m. kovo 3 d., tiksliau nenustatytu laiku, nurodė nusikalstamo susivienijimo nariui G. V. vykti į Norvegijos Karalystę ir Trondheimo mieste nenustatytiems asmenims realizuoti dalį – apie 5 kg – atgabento hašišo (kanapių dervos) bei asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, žinioje buvusios psichotropinės medžiagos metamfetamino. G. V. ir asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, realizavus dalį narkotinės medžiagos hašišo (kanapių dervos) ir dalį asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, turėtos psichotropinės medžiagos metamfetamino, R. A. G., paslėpęs iš nusikalstamos veikos gautus pinigus – apie 450 000–500 000 Norvegijos kronų (47 890–53 211 eurų) – atgabeno į Lietuvos Respubliką ir perdavė R. M..

44Taip pat R. M. neteisėtai savo ir nusikalstamo susivienijimo nario asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, žinioje turėjo (laikė) labai didelį kiekį narkotinės medžiagos hašišo (kanapių dervos), likusios nuo R. A. G. atgabentos partijos, ir tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgytą labai didelį kiekį metamfetamino. Asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas,, vykdydamas nusikalstamo susivienijimo vadovo R. M. ankstesnius nurodymus dėl narkotinių medžiagų paslėpimo ir neteisėto jų laikymo turint tikslą vėliau parduoti, 2015 m. kovo pabaigoje, ne vėliau kaip kovo 28 d., iš T. K. gyvenamosios vietos paėmė 959 g kanapių dervos (hašišo) ir 3 392,8 g metamfetamino. Šį labai didelį kiekį narkotinės ir psichotropinės medžiagos neteisėtai atgabeno į Oslo priemiestį, mišką, esantį prie Utfartsveien gatvės, ir, pasitelkdamas į pagalbą nusikalstamoms veikoms daryti užverbuotą T. K., nurodė pastarajam jas palėpti slėptuvėje, o pats tuo metu rūpinosi, kad atliekamų veiksmų nepastebėtų pašaliniai žmonės.

45Taip R. M., veikdamas kaip nusikalstamo susivienijimo vadovas, vadovavo nusikalstamo susivienijimo nariams asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ir G. V., neteisėtai įgyjant, gabenant, laikant ir platinant labai didelius kiekius narkotinių, psichotropinių medžiagų, bei pats tiesiogiai įgijo, laikė, gabeno labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos.

461.3.

47R. M. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2014 m. pabaigoje tyrimo metu nenustatytam asmeniui Norvegijos Karalystėje neatsiskaičius su nusikalstamo susivienijimo nariu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, už parduotas narkotines ir psichotropines medžiagas, dėl susidariusios skolos laikydamas atsakingu D. R. ir būdamas įsitikinęs, kad automobilis „Land Rover Discovery“, valst. Nr. ( - ), priklauso D. R., siekdamas įtvirtinti savo vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo autoritetą ir atgauti pinigines lėšas, nurodė tyrimo nenustatytiems nusikalstamo susivienijimo nariams pagrobti minėtą automobilį. 2015 m. sausio 16 d., apie 16.00 val., tyrimo nenustatyti nusikalstamo susivienijimo nariai, panaudodami šaunamąjį ginklą – pistoletą – ir taip atimdami galimybę automobilio „Land Rover Discovery“, valst. Nr. ( - ), savininkui nukentėjusiajam D. B. priešintis, plėšimo būdu užvaldė automobilį „Land Rover Discovery“, valst. Nr. ( - ), 9 125 eurų vertės, ir jame buvusį mobiliojo ryšio telefoną „Apple iPhone 5S“, 630 eurų vertės, padarydami bendrą 9 755 eurų turtinę žalą. Užvaldę automobilį nusikalstamo susivienijimo nariai šį automobilį perdavė R. M.. R. M., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, ne vėliau kaip 2015 m. sausio 24 d. šį automobilį atvarė T. B., nurodydamas jį užregistruoti savo ar artimųjų vardu. Kartu su automobiliu R. M. atgabeno ir T. B. perdavė netikrą dokumentą – automobilio „Land Rover Discovery“, valst. Nr. ( - ), pirkimo–pardavimo sutartį švedų kalba, nurodydamas ją panaudoti ir automobilį registruoti VĮ „Regitra“.

481.4.

49R. M. pagal BK 146 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas kaip nusikalstamo susivienijimo vadovas ir siekdamas įbauginti jo nurodymams nepaklususius T. B. ir T. K., per nusikalstamo susivienijimo narį G. V. 2015 m. balandžio 22–24 d. Kaune organizavo susitikimą su nukentėjusiaisiais T. B. ir T. K.. R. M. apie rengiamą susitikimą informavo kitą nusikalstamo susivienijimo vadovą E. M., kuris sutelkė kitus nusikalstamo susivienijimo narius M. R., M. A. bei I. S. ir užtikrino šaunamųjų ginklų neteisėtą atgabenimą į susitikimą.

50G. V. sutarus su nukentėjusiaisiais T. B. ir T. K. dėl susitikimo laiko ir vietos prie PC „Molas“, R. M., veikdamas pagal iš anksto su kitu nusikalstamo susivienijimo vadovu E. M. suderintą planą, 2015 m. balandžio 24 d., apie 12.30 val., kartu su G. V., ginkluotu peiliu, atvyko į susitikimo vietą, ir, neturėdamas leidimo, atsigabeno ir su savimi laikė šaunamąjį ginklą – pusiau automatinį pistoletą „Zoraki M906“ bei peilį. Tuo metu kitas nusikalstamo susivienijimo vadovas E. M. ir susivienijimo nariai M. R., M. A. ir I. S., būdami ginkluoti neteisėtai laikomais pistoletu „Baikal“ ir dviem pistoletais „Browning“, peiliais, teleskopine lazda, atvyko į susitikimo vietą kitu automobiliu „Mazda 6“, valst. Nr. ( - ), ir, sustoję netoliese, laukė R. M. signalo.

51R. M., tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais turėdamas bendrą tikslą įbauginti T. B. ir T. K., dėl savanaudiškų paskatų ir siekdamas priversti juos toliau platinti narkotines bei psichotropines medžiagas, kartu su G. V. pirmasis susitiko su T. B. ir T. K.. Siekdamas duoti signalą netoliese buvusiems bendrininkams, sudavė smūgius T. B. ir, tęsdamas bendrus veiksmus, veikdamas kartu su kitais privažiavusiais nusikalstamo susivienijimo nariais E. M., I. S. ir M. A., sudavė daug smūgių T. B., grasino jam šaunamuoju ginklu, įremdamas pistoletą į galvą, ir bendrais veiksmais, naudodamas fizinį smurtą, grasinimus šaunamuoju ginklu, pasodino T. B. į automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. ( - ), kuriuo ketino išgabenti T. B. iš viešosios vietos į tyrimo metu nenustatytą vietą, kad jį įbaugintų. Tuo metu nusikalstamo susivienijimo narys G. V. peiliu grasino ir taip baugino T. K., o pribėgęs nusikalstamo susivienijimo narys M. R. ne mažiau kaip du kartus sudavė smūgius T. K. į galvą ir bendrais veiksmais pasodino jį į automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. ( - ), į kurį įsėdo ir R. M., ir šiuo automobiliu ketino išgabenti T. K. iš viešosios vietos į tyrimo metu nenustatytą vietą. Taip, panaudoję smurtą, neteisėtai atėmė T. K. ir T. B. laisvę.

521.5.

53R. M. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad ne vėliau kaip 2015 m. balandžio 24 d. neteisėtai įgijo Turkijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro pusiau automatinį pistoletą „Zoraki M 906“ su išsukta vamzdžio pertvara ir panaikintu numeriu, kuris skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais bei garsiniais šoviniais ir kuris buvo užtaisytas trimis pramoninės gamybos 9 mm kalibro šoviniais, užtaisytais guminėmis grankulkėmis. Šį ginklą ir šovinius 2015 m. balandžio 24 d., apie 12.30 val., neteisėtai atgabeno prie PC „Molas“ ir neteisėtai laikė iki tol, kol asmens kratos metu ginklas ir šaudmenys buvo rasti ir paimti policijos pareigūnų.

542.

55E. M. pagal BK 249 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, ne vėliau kaip 2014 metų rudenį, tiksliai nenustatytą dieną, kartu su R. M. organizavo nusikalstamą susivienijimą bendrai nusikalstamai veikai daryti, t. y. neteisėtai disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, šias medžiagas kontrabandos būdu gabenti į Norvegijos Karalystę, ten jas realizuoti ir taip daryti labai sunkius ir sunkius nusikaltimus iš savanaudiškų paskatų. Nuo 2014 metų rudens, tiksliau nenustatytos dienos, kartu su R. M. organizuodamas nusikalstamą susivienijimą, pasitelkdamas R. M., sutelkė jo dalyvius ir taip į nusikalstamo susivienijimo veiklą 2014 metų rudenį, tiksliau nenustatytu laiku, per R. M. įsitraukė asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas,, ne vėliau kaip nuo 2014 metų gruodžio mėnesio per R. M. įsitraukė G. V., nuo 2015 metų sausio mėnesio į nusikalstamą susivienijimą E. M. įtraukė M. R., o ne vėliau kaip nuo 2015 metų balandžio mėnesio įtraukė I. S. ir M. A.. Šio nusikalstamo susivienijimo veikloje ne vėliau kaip nuo 2015 m. sausio 16 d. dalyvavo ir kiti tyrimo metu nenustatyti asmenys.

56Tęsdamas vadovavimą nusikalstamam susivienijimui ir būdamas aukštesnio lygmens vadovu, E. M. per kitą nusikalstamo susivienijimo vadovą R. M. organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jų gabenimą kontrabandos būdu į Norvegijos Karalystę, neteisėtą jų laikymą, turint tikslą realizuoti, ir pardavimą. Taip R. M., veikdamas pagal bendrą su E. M. suderintą planą, vykdė tiesioginius nusikalstamos veikos – neteisėto disponavimo labai dideliais kiekiais narkotinių bei psichotropinių medžiagų ir jų kontrabandos į Norvegijos Karalystę organizavimo veiksmus: paskirstė vaidmenis ir užduotis nusikalstamo susivienijimo nariams asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ir G. V., naudojant apgaulę, naudojantis priklausomumu ir pažeidžiamumu užverbavo T. B. ir T. K. nusikalstamoms veikoms daryti ir neteisėtai gabeno, laikė ir pardavė labai didelius kiekius narkotinių bei psichotropinių medžiagų.

57Būdamas aukštesnio lygmens nusikalstamo susivienijimo vadovu, E. M. sprendė tik nusikalstamos veikos vykdymui ir nusikalstamo susivienijimo veiklai svarbius klausimus, susijusius su konfliktine situacija, kilusia su narkotinių medžiagų pirkėjo Norvegijos Karalystėje galimu tarpininku. Spręsdamas šią konfliktinę situaciją, kilusią dėl kito nusikalstamo susivienijimo vadovo R. M. nurodymu užvaldyto automobilio „Land Rover“, valst. Nr. ( - ), vadovaudamasis savitomis kriminalinio pasaulio taisyklėmis ir vidine šio nusikalstamo susivienijimo drausme, į susitikimą iškvietė R. M., kuris į susitikimą, vykusį 2015 metų sausio–vasario mėnesiais, tiksliau nenustatytu laiku, automobilių stovėjimo aikštelėje prie PC „Prisma“, atgabeno tuometį faktinį automobilio valdytoją T. B.. Atvykdamas į šio nusikalstamo susivienijimo vadovų ir kitų nenustatytų asmenų, turinčių autoritetą kriminaliniame pasaulyje, susitikimą E. M. pasitelkė nusikalstamo susivienijimo narį M. R., atliekantį apsaugos funkcijas. Susitikimo metu išklausė R. M. paaiškinimus, kad automobilis užvaldytas kaip narkotinių bei psichotropinių medžiagų pirkėjo skolos garantas ir grąžinus skolą automobilis gali būti grąžintas. Vadovaudamas nusikalstamam susivienijimui ir siekdamas bendro tikslo – pelno gavimo – E. M. priėmė lemiamą sprendimą, kad automobilis R. M. veiksmais užvaldytas pagrįstai ir nebus grąžintas. Tokiu sprendimu E. M. užtikrino nusikalstamo susivienijimo veiklos tęstinumą ir įtvirtino šio nusikalstamo susivienijimo autoritetą kitų asmenų atžvilgiu.

58Toliau vadovaudamas nusikalstamam susivienijimui ir spręsdamas tik svarbiausius klausimus, susijusius su nusikalstamo susivienijimo veiklos užtikrinimu ir tęstinumu, E. M. 2015 m. balandžio 24 d. R. M. per G. V. organizavus susitikimą su T. B. ir T. K., naudodamasis vidine nusikalstamo susivienijimo drausme, sutelkė kitus susivienijimo narius I. S., M. R. ir M. A.. Vadovaudamasis savitomis kriminalinio pasaulio taisyklėmis ir naudodamasis kriminalinio pasaulio konfliktų sprendimo metodais, užtikrino, kad nusikalstamo susivienijimo nariai, vykdami į susitikimą, apsiginkluotų šaunamaisiais ginklais: pistoletu „Baikal“ ir dviem pistoletais „Browning“, kitais žmonėms žaloti skirtais įrankiais – peiliais, teleskopinėmis lazdomis – ir taip reorganizavo nusikalstamą susivienijimą į šaunamaisiais ginklais ginkluotą nusikalstamą susivienijimą.

59Vadovaudamas sutelktiems nusikalstamo susivienijimo nariams ir veikdamas pagal susitarimą su kitu nusikalstamo susivienijimo vadovu R. M., E. M., turėdamas tikslą įbauginti T. B. ir T. K., 2015 m. balandžio 24 d., apie 12.30 val., atvyko prie PC „Molas“, kur, sulaukęs R. M. signalo – smūgių sudavimo T. B., kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais panaudojo fizinį smurtą, grasinimus ginklu bei peiliu ir neteisėtai atėmė T. B. bei T. K. laisvę, pasodino juos į automobilius ir ketino išgabenti iš viešosios vietos, siekdami juos įbauginti, kad toliau vykdytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą.

602.1.

61E. M. pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad, vadovaudamas nusikalstamo susivienijimo veiklai ir būdamas aukštesnio lygmens vadovu, per R. M. ir jo pasitelktus kitus nusikalstamo susivienijimo narius asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ir G. V. nuo 2014 metų rudens, tiksliau nenustatytos dienos, organizavo labai didelių kiekių narkotinių bei psichotropinių medžiagų įgijimą, gabenimą į Norvegijos Karalystę, jų laikymą ir pardavimą. Taip E. M. vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariai R. M., asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, G. V. Norvegijos Karalystėje laikotarpiu nuo 2014 metų rudens iki 2015 metų balandžio vidurio neteisėtai įgijo, gabeno, laikė ir pardavė labai didelius kiekius narkotinių, psichotropinių medžiagų. Taip pat E. M., veikdamas kaip nusikalstamo susivienijimo vadovas, priimantis lemiamus sprendimus dėl nusikalstamo susivienijimo veiklos, kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais R. M., G. V., asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, Norvegijos Karalystėje įrengtose slėptuvėse neteisėtai, turėdami bendrą tikslą parduoti, laikė labai didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų: slėptuvėje, įrengtoje Oslo priemiestyje, miške prie vaikų darželio, esančio Tomm Murstadbakken 2, 3,6 kg miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 2 817,8 g – psichotropinės medžiagos metamfetamino, kuriuos 2015 m. balandžio 24 d. rado ir išėmė Norvegijos Karalystės teisėsaugos institucijos; slėptuvėje, įrengtoje Oslo priemiestyje, miške prie Utfartsveien gatvės, labai didelį kiekį – 959 g – kanapių dervos (hašišo) ir labai didelį kiekį – 3 392,8 g – metamfetamino, kurį 2015 m. balandžio 21 d. rado ir paėmė Norvegijos Karalystės teisėsaugos institucijos.

622.2.

63E. M. pagal BK 146 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad R. M. per G. V. organizavus susitikimą su T. B. ir T. K., 2015 m. balandžio 24 d. veikdamas kaip nusikalstamo susivienijimo vadovas ir siekdamas įbauginti R. M. nurodymams nepaklususius T. B. ir T. K., sutelkė kitus nusikalstamo susivienijimo narius M. R., M. A. ir I. S.. Užtikrino, kad nusikalstamo susivienijimo nariai į susitikimą vyktų specialiu automobiliu, kuris registruotas trečiojo asmens vardu ir nėra siejamas su nusikalstamo susivienijimo nariais, o nusikalstamo susivienijimo nariai į susitikimą nesivežtų asmens dokumentų, mobiliojo ryšio telefonų, taip pat užtikrino šaunamųjų ginklų – pistoletų – neteisėtą gabenimą į susitikimą.

64Vadovaudamas nusikalstamam susivienijimui ir veikdamas pagal iš anksto su kitu nusikalstamo susivienijimo vadovu R. M. suderintą planą, 2015 m. balandžio 24 d., apie 12.30 val., E. M. kartu su M. R., M. A. ir I. S. automobiliu „Mazda 6“, valst. Nr. ( - ), atvyko į susitikimo vietą – automobilių stovėjimo aikštelę prie PC „Molas“ – ir atsigabeno pistoletą „Baikal“, kuriame buvo 8 „Browning“ 9 mm kalibro šoviniai, du pistoletus „Browning“, kuriuose buvo po 8 vienetus 6,35 mm kalibro „Browning“ šovinių, bei 42 vienetus „Browning“ 9 mm kalibro šovinių dėžutėje ir 9 vienetus 6,35 mm kalibro „Browning“ šovinių pakete bei, sustoję netoliese, laukė R. M. signalo.

65R. M. ir G. V. susitikus su T. B. bei T. K. ir davus signalą – sudavus smūgius T. B., E. M., veikdamas kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais R. M., I. S. ir M. A., sudavė daug smūgių T. B. į įvairias kūno vietas. Tęsdami bendrus veiksmus, R. M. grasinant šaunamuoju ginklu, t. y. įremiant pistoletą T. B. į galvą, E. M. suėmus T. B. už kaklo ir jį smaugiant, neteisėtai atėmė T. B. laisvę ir jį pasodino į automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. ( - ). E. M., vykdydamas bendrą sumanymą išgabenti T. B. iš viešosios vietos ir jį įbauginti, automobilyje laikė suėmęs T. B. už kaklo, M. A., sėdėdamas iš kitos T. B. pusės, užtikrino, kad pastarasis negalėtų pabėgti, o I. S. vairavo automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. ( - ). Tęsdami bendrą nusikalstamą sumanymą, automobiliu išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės ir ketino išgabenti T. B. iš viešosios vietos.

66Tuo metu nusikalstamo susivienijimo narys G. V. peiliu grasino T. K. jį baugindamas, o pribėgęs nusikalstamo susivienijimo narys M. R. ne mažiau kaip du kartus sudavė smūgius T. K. į galvą ir taip neteisėtai atėmė laisvę T. K., jį pasodino į automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. ( - ), į kurį įsėdo ir R. M., ir šiuo automobiliu ketino išgabenti T. K. iš viešosios vietos į tyrimo metu nenustatytą vietą. Automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. ( - ), su vežamu T. K. netrukus policijos pareigūnų buvo sustabdytas prie PC „Molas“ ir T. K. buvo išlaisvintas, o automobilis „Mazda 6“, valst. Nr. ( - ), su vežamu T. B. policijos pareigūnų buvo sulaikytas Kaune, Topolių g., prie namo Nr. 18, ir T. B. buvo išlaisvintas.

672.3.

68E. M. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, neturėdamas leidimo įgyti ir nešiotis šaunamuosius ginklus, ne vėliau kaip 2015 m. balandžio 24 d., neteisėtai įgijo savadarbį šaunamąjį ginklą – pistoletą Nr. A2857, kuris pagamintas savadarbiu būdu perdirbant buvusios Čekoslovakijos pramoninės gamybos 6,35 mm kalibro pistoletą „CZ 92“, ir aštuonis 6,35 mm kalibro „Browning“ šovinius. Šį ginklą ir šaudmenis 2015 m. balandžio 24 d. neteisėtai nešiojosi ir apie 12.30 val. neteisėtai atsinešė prie PC „Molas“, ten toliau nešiojosi su savimi iki tol, kol sulaikymo metu, bėgdamas nuo policijos pareigūnų, šį ginklą ir šaudmenis išmetė S. ir R. Samulevičių gatvėje ties namu Nr. 3, kur ginklas ir šaudmenys buvo rasti ir paimti policijos pareigūnų.

692.4.

70E. M. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2015 m. balandžio 24 d., tiksliau nenustatytu laiku, neturėdamas tikslo platinti, Kaune, prie namo, esančio Islandijos pr. 61, automobiliu „Audi A8“, valst. Nr. ( - ), neteisėtai atgabeno dvi melsvos spalvos tabletes su logotipu, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos 6-EAPB, bei 5 tabletes, kuriose yra 0,411 g psichotropinės medžiagos MDMA, kur šios psichotropinės medžiagos 2015 m. balandžio 24 d., apie 23.00 val., buvo rastos automobilio apžiūros metu.

713.

72R. A. G. pagal BK 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad 2015 metų vasario–kovo mėnesiais, veikdamas R. M. vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo naudai ir pats nebūdamas nusikalstamo susivienijimo nariu, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir platino labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos (hašišo).

732015 m. sausio 5 d. jis sudarė fiktyvią automobilio „Mazda 6“, valst. Nr. ( - ), pirkimo–pardavimo sutartį, kaip automobilio pirkėją nurodydamas T. E. K., nors faktiškai automobilį įgijo savo reikmėms. Tęsdamas savo veiksmus ir turėdamas tikslą užmaskuoti, kad automobilis faktiškai priklauso jam, 2015 m. vasario 18 d. organizavo dar vienos fiktyvios automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, kuria tariamai automobilį iš T. E. K. pirko V. P.. R. A. G., turėdamas tikslą neteisėtai disponuoti narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis automobilyje „Mazda 6“, valst. Nr. ( - ), organizavo specialios slėptuvės įrengimą. Turėdamas tikslą neteisėtai praturtėti ir vykdydamas R. M. užduotį neteisėtai gabenti narkotines medžiagas, 2015 metų vasario mėnesį, tiksliau nenustatytą dieną, R. A. G. minėtu automobiliu išvyko į Ispanijos Karalystę. Siekdamas užmaskuoti kelionės tikslą ir nesukelti įtarimo galimo teisėsaugos institucijų patikrinimo metu, į šią kelionę pasiėmė T. E. K. ir V. P., pastariesiems neatskleisdamas tikrojo kelionės tikslo ir pažadėdamas apmokėti visas kelionės išlaidas. Vykdydamas nusikalstamą sumanymą gabenti narkotines medžiagas, 2015 m. vasario mėn. Ispanijos Karalystėje iš nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – apie 20 kg – narkotinės medžiagos kanapių dervos (hašišo), šią medžiagą paslėpė automobilyje „Mazda 6“, valst. Nr. ( - ), po galine keleivio sėdyne įrengtoje specialioje slėptuvėje. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, paslėptą narkotinę medžiagą ne vėliau kaip 2015 m. vasario 27 d. atgabeno į Norvegijos Karalystę, Oslo miestą, kur automobilį su jame paslėpta narkotine medžiaga perdavė nusikalstamo susivienijimo nariui asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas. Laukdamas neteisėto atlygio gavimo, 2015 m. vasario 27 d.–2015 m. kovo 1 d. laikotarpiu gyvendamas Oslo mieste, bendravo su nusikalstamo susivienijimo nariu G. V., iš pastarojo reikalaudamas atlygio už atliktą narkotinių medžiagų gabenimą ir vykdydamas tolesnį susitarimą, ne anksčiau kaip 2015 m. kovo 5 d. pavedė V. P. automobilyje „Mazda 6“, valst. Nr. ( - ), įrengtoje slėptuvėje paslėpti apie 450 000–500 000 Norvegijos kronų (47 890–53 211 eurų), gautų iš dalies narkotinių medžiagų pardavimo, ir šiuos pinigus išgabeno į Lietuvos Respubliką bei perdavė R. M.. Taip R. A. G. už 65 000 Norvegijos kronų (7 437 eurų) atlygį 2015 m. vasario mėn. Ispanijos Karalystėje neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos kanapių dervos (hašišo), ją, paslėpęs slėptuvėje, neteisėtai laikė ir gabeno per Europos Sąjungos valstybes iki Norvegijos Karalystės Oslo miesto bei ne vėliau kaip 2015 m. vasario 27 d. išplatino perduodamas nusikalstamo susivienijimo nariams, kurie dalį narkotinės medžiagos pardavė, o likusį labai didelį narkotinių medžiagų kanapių dervos (hašišo) kiekį – 959 g – slėptuvėje, įrengtoje Oslo priemiestyje, miške prie Utfartsveien gatvės, rado Norvegijos teisėsaugos institucijos.

744.

75G. V. pagal BK 249 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą neteisėtai praturtėti, ne vėliau kaip nuo 2014 metų gruodžio mėnesio įsitraukė į R. M. ir E. M. 2014 metų rudenį organizuoto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, turinčio tikslą neteisėtai disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jas kontrabandos būdu gabenti į Norvegijos Karalystę ir ten realizuoti taip gaunant neteisėtas pajamas, veiklą. Ne vėliau kaip nuo 2014 metų gruodžio mėnesio, tiksliai nenustatytos dienos, dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje kartu su R. M. ir palaikydamas su juo nuolatinius tarpusavio ryšius, nukreiptus į bendrų nusikalstamo susivienijimo tikslų realizavimą, vyko į susitikimus su nusikalstamo susivienijimo narių užverbuotu T. B., kurių metu kartu su R. M. sprendė nusikalstamo susivienijimo veiklai svarbius klausimus, susijusius su atsiskaitymu už kito nusikalstamo susivienijimo nario asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, 2014 metų pabaigoje Norvegijos Karalystėje parduotas narkotines bei psichotropines medžiagas. Taip pat kartu su R. M. vyko į susitikimus, kurių metu buvo sprendžiama konfliktinė situacija, kilusi su narkotinių medžiagų pirkėjo galimais tarpininkais, ir taip dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikoje veikė nusikalstamo susivienijimo naudai.

76Toliau dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje ir veikdamas kaip nusikalstamo susivienijimo atstovas, vadovaujantis narkotinių bei psichotropinių medžiagų realizavimui Norvegijos Karalystėje, vykdydamas vieno iš nusikalstamo susivienijimo vadovų R. M. užduotį, 2015 m. vasario 27 d.–2015 m. kovo 1 d. laikotarpiu atvyko į Norvegijos Karalystę turėdamas tikslą koordinuoti narkotinių medžiagų kurjerio R. A. G. ir nusikalstamo susivienijimo nario asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, veiksmus ir siekdamas bendro tikslo – užtikrinti narkotinių medžiagų pardavimą bei gautų pinginių lėšų perdavimą nusikalstamo susivienijimo nariams. Vykdydamas R. M. užduotį, 2015 m. vasario 27 d.–2015 m. kovo 1 d. Trondheimo mieste kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, realizavo apie 5 kg narkotinės medžiagos hašišo (kanapių dervos) ir nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos metamfetamino. Siekdamas užtikrinti piniginių lėšų perdavimą kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams, pavedė asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, per R. A. G. organizuoti gautų piniginių lėšų – apie 450 000–500 000 Norvegijos kronų (47 890–53 211 eurų) – pargabenimą į Lietuvą ir perdavimą R. M..

77G. V., dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje ir po 2015 m. kovo 28 d. įvykusio nusikalstamo susivienijimo nario asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, sulaikymo Norvegijos Karalystėje, atlikdamas šio nusikalstamo susivienijimo atstovo, atsakingo už narkotinių ir psichotropinių medžiagų realizavimą Norvegijos Karalystėje, vaidmenį ir vykdydamas R. M. užduotį, naudodamasis nukentėjusiųjų T. B. ir T. K. pažeidžiamumu ir priklausomumu, atsiradusiu dėl nusikalstamo susivienijimo narių R. M. ir asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ankstesnių neteisėtų veiksmų, nuo 2015 m. balandžio 10 d. verbavo T. B. ir T. K. nusikalstamoms veikoms – neteisėtam narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimui ir platinimui – daryti, kartu su jais vyko į Norvegijos Karalystę, kur, vadovaudamas jų veiksmams, tiesiogiai iš asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, įrengtos slėptuvės, esančios miške, netoli Fetsundo miestelio, paėmė apie 5 kg narkotinės medžiagos hašišo (kanapių dervos) ir apie 5 kg psichotropinės medžiagos metamfetamino, perdavė jas T. B. ir T. K., nurodydamas nugabenti pirkėjui į Trondheimo miestą. T. B. ir T. K. neįvykdžius pavedimo dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų perdavimo, G. V., siekdamas bendrų nuskalstamo susivienijimo tikslų ir vykdydamas R. M. užduotį, 2015 m. balandžio 23 d. prie parduotuvės „Fresh Market“, esančios Kaune, Europos pr. 32, susitiko su T. B. ir T. K. spręsti tolesnio narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo ir atsiskaitymo už jas klausimus. Susitikimo metu vykdė R. M. užduotį ir organizavo T. B. ir T. K. 2015 m. balandžio 24 d. susitikimą su nusikalstamo susivienijimo nariais, siekdamas įbauginti T. B. ir T. K. už nepaklusimą nurodymams ir atsisakymą platinti narkotines bei psichotropines medžiagas ir priversti juos tęsti nusikalstamą veiką. G. V., dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, būdamas ginkluotas peiliu ir teleskopine lazda, 2015 m. balandžio 24 d., apie 12.30 val., kartu su R. M. atvyko į automobilių stovėjimo aikštelę prie PC „Molas“ susitikti su T. B. ir T. K., turėdamas tikslą kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais E. M., I. S., M. R. ir M. A. panaudojant fizinį smurtą ir kitų nusikalstamo susivienijimo narių atgabentus šaunamuosius ginklus užpulti T. B. ir T. K., neteisėtai atimti jiems laisvę ir išgabenus iš viešosios vietos juos įbauginti ir priversti toliau platinti narkotines ir psichotropines medžiagas.

78Taip G. V. ne vėliau kaip nuo 2014 metų gruodžio mėnesio dalyvavo nusikalstamo susivienijimo, suburto turint tikslą daryti labai sunkius nusikaltimus, veikloje, palaikė nuolatinius tarpusavio ryšius su nusikalstamo susivienijimo vadovu R. M. bei nariu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ir, dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, atliko atstovo, atsakingo už narkotinių bei psichotropinių medžiagų platinimą Norvegijos Karalystėje, vaidmenį bei vykdė atskiras vadovo R. M. užduotis. Taip pat 2015 m. balandžio 24 d. nusikalstamo susivienijimo nariams į susitikimą su T. K. ir T. B. atgabenus šaunamuosius ginklus, šaudmenis ir taip nusikalstamam susivienijimui reorganizavusis į šaunamaisiais ginklais ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, dalyvavo šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje.

794.1.

80G. V. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad nuo 2015 m. balandžio 10 d. naudodamasis nukentėjusiųjų T. B. ir T. K. priklausomumu dėl jų dalyvavimo nusikalstamoje veikoje ir pažeidžiamumu, dėl R. M. išsakytų grasinimų panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius ir jų artimuosius bei pats naudodamas psichologinį smurtą – grasinimus – ir nurodydamas, kad T. B. bei T. K. yra atsakingi už nusikalstamo susivienijimo patirtus nuostolius dėl nusikalstamo susivienijimo nario asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, sulaikymo ir neturi kito pasirinkimo kaip tik toliau dalyvauti nusikalstamoje veikoje, bei remdamasis savo, kaip nusikalstamo susivienijimo nario autoritetu, verbavo nukentėjusiuosius T. B. ir T. K. nusikalstamoms veikoms daryti, kartu su jais 2015 m. balandžio 10 d. vyko į Norvegijos Karalystę, kur tiesiogiai T. B. ir T. K. perdavė narkotines ir psichotropines medžiagas, nurodė jas vežti pirkėjams.

814.2.

82G. V. pagal BK 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad nuo 2014 m. gruodžio mėnesio dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, vykdydamas nusikalstamo susivienijimo vadovo R. M. užduotį ir atlikdamas jam priskirtą nusikalstamo susivienijimo atstovo, atsakingo už narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą Norvegijos Karalystėje, vaidmenį, organizavo neteisėtą labai didelių kiekių narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą ir realizavimą bei pats tiesiogiai laikė ir gabeno labai didelius kiekius šių medžiagų.

83Vykdydamas nusikalstamo susivienijimo vadovo R. M. užduotį, G. V. 2015 m. vasario 27 d.–2015 m. kovo 1 d. laikotarpiu atvyko į Norvegijos Karalystę, kur susitikimo su Norvegijoje gyvenusiu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, metu davė nurodymus dėl labai didelio kiekio – apie 5 kg – narkotinės medžiagos hašišo (kanapių dervos) ir psichotropinės medžiagos metamfetamino neteisėto gabenimo ir pardavimo. Organizuodamas šių medžiagų pardavimą nurodė asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, skirtą platinti narkotinės medžiagos dalį paimti iš narkotinių medžiagų kurjerio R. A. G. atgabentos siuntos bei skirtą parduoti psichotropinės medžiagos dalį paimti iš asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, slėptuvės, įrengtos Oslo priemiestyje, miške prie vaikų darželio, esančio Tomm Murstadbakken 2. Taip pat asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, nurodė šias skirtas platinti narkotines ir psichotropines medžiagas atgabenti į Trondheimo miestą, kur jos buvo parduotos už 450 000–500 000 Norvegijos kronų (47 890–53 211 Eur) sumą.

84Vadovaudamas narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimui Norvegijos Karalystėje, G. V. bendrais veiksmais kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos dienos neteisėtai, turėdamas bendrą tikslą parduoti, laikė labai didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų: slėptuvėje, įrengtoje Oslo priemiestyje, miške prie vaikų darželio, esančio Tomm Murstadbakken 2, 3,6 kg miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 2 817,8 g – psichotropinės medžiagos metamfetamino, kuriuos 2015 m. balandžio 24 d. rado ir išėmė Norvegijos Karalystės teisėsaugos institucijos; slėptuvėje, įrengtoje Oslo priemiestyje, miške prie Utfartsveien gatvės, labai didelį kiekį – 959 g – kanapių dervos (hašišo) ir labai didelį kiekį – 3 392,8 g – metamfetamino.

854.3.

86G. V. pagal BK 146 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, dalyvaudamas šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, siekdamas bendro tikslo susidoroti su vieno iš nusikalstamo susivienijimo vadovų R. M. nurodymų nevykdančiais T. B. bei T. K. ir taip įbauginti kitus asmenis, 2015 m. balandžio 24 d. su T. B. ir T. K. tarėsi susitikti užmiestyje, prie miško kelyje Kaunas–Jonava, tačiau, T. B. ir T. K. atsisakius vykti į nuošalią susitikimo vietą, susitarė susitikti automobilių stovėjimo prie PC „Molas“. G. V. apie sutartą susitikimo vietą informavo R. M., kuris kartu su kitu nusikalstamo susivienijimo vadovu E. M. sutelkė kitus nusikalstamo susivienijimo narius M. R., M. A., I. S. ir užtikrino šaunamųjų ginklų neteisėtą atgabenimą į susitikimą. Vykdydamas nusikalstamo susivienijimo narių susitarimą ir kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais turėdamas bendrą tikslą įbauginti T. B. ir T. K., kad jie paklustų tęsti nusikalstamą veiką – platinti narkotines ir psichotropines medžiagas – G. V., būdamas ginkluotas peiliu ir teleskopine lazda, apie 12.30 val. kartu su R. M. atvyko į automobilių stovėjimo aikštelę prie PC „Molas“. Tuo metu kitas nusikalstamo susivienijimo vadovas E. M. ir susivienijimo nariai M. R., M. A., I. S., būdami ginkluoti neteisėtai laikomais dviem pistoletais „Browning“, pistoletu „Baikal“, peiliais, teleskopine lazda, atvyko į susitikimo vietą kitu automobiliu „Mazda 6“, valst. Nr. ( - ), kur sustoję netoliese laukė R. M. signalo. G. V., tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais turėdamas bendrą tikslą įbauginti T. B. ir T. K., dėl savanaudiškų paskatų ir siekdamas priversti juos toliau platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, kartu su G. V. pirmasis susitiko su T. B. ir T. K.. Siekdamas duoti signalą netoliese buvusiems bendrininkams, sudavė smūgius T. B. ir tęsdamas bendrus veiksmus, veikdamas kartu su kitais privažiavusiais nusikalstamo susivienijimo nariais E. M., I. S., M. A., sudavė daug smūgių T. B., grasino jam šaunamuoju ginklu, įremdamas pistoletą į galvą, ir bendrais veiksmais naudodamas fizinį smurtą, grasinimus šaunamuoju ginklu pasodino T. B. į automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. ( - ), kuriuo ketino išgabenti T. B. iš viešosios vietos į tyrimo metu nenustatytą vietą, kad jį įbaugintų. Tuo metu nusikalstamo susivienijimo narys G. V. peiliu grasino ir taip baugino T. K., o pribėgęs nusikalstamo susivienijimo narys M. R. ne mažiau kaip du kartus sudavė smūgius T. K. į galvą ir bendrais veiksmais pasodino T. K. į automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. ( - ), į kurį įsėdo ir R. M., ir šiuo automobiliu ketino išgabenti T. K. iš viešosios vietos į tyrimo metu nenustatytą vietą. Taip panaudoję smurtą neteisėtai atėmė T. K. ir T. B. laisvę.

875.

88I. S. pagal BK 249 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą neteisėtai praturtėti ne vėliau kaip nuo 2015 metų balandžio mėnesio įsitraukė į E. M. ir R. M. 2014 metų rudenį organizuoto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, turinčio tikslą neteisėtai disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jas kontrabandos būdu gabenti į Norvegijos Karalystę ir ten realizuoti taip gaunant neteisėtas pajamas, veiklą.

89I. S., dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje ir iš anksčiau su E. M. palaikydamas nuolatinius tarpusavio ryšius, 2015 m. balandžio 24 d., paklusdamas E. M. nurodymams, kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais E. M., M. R. ir M. A. pasirengė susitikimui su nusikalstamo susivienijimo vadovo nurodymams nepaklūstančiais T. B. ir T. K., norėdamas su jais susidoroti. Rengdamasis susitikimui, E. M. naudojamame automobilyje „Audi A8“ paliko asmeninius daiktus: asmens dokumentus, mobiliojo ryšio telefonus, savo naudojamo automobilio „Mercedes-Benz S320“, valst. Nr. ( - ), raktelius ir dokumentus, legaliai laikomą šaunamąjį ginklą. Taip pat, rengdamasis susitikimui, kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais pasiėmė šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, kuriems neturėjo leidimo, persėdo į specialų automobilį ir, vairuodamas jį, atvyko į susitikimą. Dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, būdamas ginkluotas šaunamuoju ginklu, 2015 m. balandžio 24 d., apie 12.30 val., kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais E. M., M. R., M. A., R. M. ir G. V. atvyko į susitikimą su T. B. ir T. K., turėdamas bendrą tikslą pastaruosius užpulti, neteisėtai atimti jiems laisvę ir išgabenus iš viešosios vietos įbauginti, kad paklustų ir vykdytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą. Taip I. S. 2015 m. balandžio 24 d. dalyvavo šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo, suburto turint tikslą daryti apysunkius, sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, veikloje.

905.1.

91I. S. pagal BK 146 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad R. M. per G. V. organizavus 2015 m. balandžio 24 d. susitikimą su T. B. ir T. K., veikdamas kaip nusikalstamo susivienijimo narys ir siekdamas įbauginti R. M. nurodymams nepaklususius T. B. ir T. K., kad jie toliau vykdytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą, paklusdamas nusikalstamo susivienijimo vadovui E. M., kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais M. R. ir M. A. pasirengė vyksiančiam susitikimui. Rengdamasis susitikimui E. M. naudojamame automobilyje „Audi A8“ paliko asmeninius daiktus: asmens dokumentus, mobiliojo ryšio telefonus, savo naudojamo automobilio „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. ( - ), raktelius ir dokumentus, legaliai laikomą šaunamąjį ginklą. Taip pat rengdamasis susitikimui kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais pasiėmė šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, kuriems neturėjo leidimo, persėdo į specialų automobilį ir, vairuodamas jį, atvyko į susitikimą.

92Veikdamas kaip šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo narys pagal iš anksto su kitu nusikalstamo susivienijimo vadovu R. M. suderintą planą, 2015 m. balandžio 24 d., apie 12.30 val., kartu su E. M., M. R. ir M. A., vairuodamas automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. ( - ), atvyko į susitikimo vietą – automobilių stovėjimo aikštelę prie PC „Molas“, bendrais veiksmais automobiliu atsigabeno pistoletą „Baikal“, kuriame buvo 8 „Browning“ 9 mm kalibro šoviniai, du pistoletus „Browning“, kuriuose buvo po 8 vienetus 6,35 mm kalibro „Browning“ šovinių, bei 42 vienetus „Browning“ 9 mm kalibro šovinių dėžutėje ir 9 vienetus 6,35 mm kalibro „Browning“ šovinių pakete bei, sustojęs netoliese, laukė R. M. signalo.

93R. M. ir G. V. susitikus su T. B. bei T. K. ir davus signalą – sudavus smūgius T. B., I. S., veikdamas kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais R. M., E. M. ir M. A., sudavė daug smūgių T. B. į įvairias kūno vietas. Tęsdami bendrus veiksmus, R. M. grasinant šaunamuoju ginklu – įremiant pistoletą T. B. į galvą, E. M. suėmus T. B. už kaklo ir jį smaugiant, neteisėtai atėmė T. B. laisvę ir jį pasodino į automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. ( - ). Tęsiant nusikalstamą sumanymą, E. M. laikė suėmęs T. B. už kaklo, M. A. iš kitos T. B. pusės užtikrino, kad jis negalėtų pabėgti, o I. S. vairavo automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. ( - ). Tuo metu nusikalstamo susivienijimo narys G. V. peiliu grasino ir taip baugino T. K., o pribėgęs nusikalstamo susivienijimo narys M. R. ne mažiau kaip du kartus sudavė smūgius T. K. į galvą ir bendrais veiksmais pasodino T. K. į automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. ( - ), į kurį įsėdo ir R. M., ir šiuo automobiliu ketino išgabenti T. K. iš viešosios vietos į tyrimo metu nenustatytą vietą. Taip I. S., veikdamas bendrai su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais, panaudojęs smurtą, neteisėtai atėmė T. K. ir T. B. laisvę.

945.2.

95I. S. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad ne vėliau kaip 2015 m. balandžio 24 d. neteisėtai įgijo savadarbį šaunamąjį ginklą – pistoletą „Browning“, pritaikytą šaudyti 6,35 mm kalibro „Browning“ šoviniais, kuris pagamintas savadarbiu būdu, perdirbant buvusios Čekoslovakijos pramoninės gamybos 6,35 mm kalibro pistoletą „CZ92“, bei 17 vienetų pramoninės gamybos 6,35 mm kalibro „Browning“ šovinių, iš kurių 8 buvo sudėti į pistoletą. Šį ginklą ir šaudmenis 2015 m. balandžio 24 d., apie 12.30 val., neteisėtai atgabeno prie PC „Molas“ ir neteisėtai laikė iki jo sulaikymo Kaune, prie namo, esančio S. ir R. Samulevičių g. 5, kai minėtas ginklas su 8 šoviniais policijos pareigūno buvo rastas ir išimtas, o 9 vienetus šovinių laikė automobilyje „Mazda“, valst. Nr. ( - ), iki tol, kol apžiūros metu Kaune, prie namo, esančio Topolių g. 18, jie buvo rasti ir paimti.

966.

97M. R. pagal BK 249 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą neteisėtai praturtėti, ne vėliau kaip nuo 2015 metų sausio mėnesio įsitraukė į R. M. ir E. M. 2014 metų rudenį organizuoto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, turinčio tikslą neteisėtai disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jas kontrabandos būdu gabenti į Norvegijos Karalystę ir ten realizuoti taip gaunant neteisėtas pajamas, veiklą.

98Ne vėliau kaip nuo 2015 metų sausio mėnesio, tiksliai nenustatytos dienos, dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje ir palaikydamas nuolatinius tarpusavio ryšius su E. M., vykdė nusikalstamo susivienijimo vadovo E. M. apsaugos funkcijas. Dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikoje, 2015 metų sausio–vasario mėnesiais E. M. organizavus šio nusikalstamo susivienijimo narių R. M. ir kitų nenustatytų asmenų, turinčių autoritetą kriminaliniame pasaulyje, susitikimą, vyko kartu į susitikimą. Susitikimo, įvykusio dėl konfliktinės situacijos, kilusios su neatsiskaičiusio narkotinių medžiagų pirkėjo Norvegijos Karalystėje galimu tarpininku, metu dalyvavo pokalbiuose sprendžiant automobilio „Land Rover“, valst. Nr. ( - ), užvaldyto dėl vieno iš nusikalstamo susivienijimo vadovų R. M. veiksmų, likimą bei vykdė E. M. apsaugos funkcijas.

99Toliau dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, 2015 m. balandžio 24 d., paklusdamas E. M. nurodymams, M. R. kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais E. M., M. A., I. S. pasirengė susitikimui su nusikalstamo susivienijimo vadovo nurodymams nepaklūstančiais T. B. ir T. K., turėdami tikslą su jais susidoroti. Rengdamasis susitikimui, E. M. naudojamame automobilyje „Audi A8“ paliko asmeninius daiktus – mobiliojo ryšio telefonus. Taip pat rengdamasis susitikimui kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais pasiėmė šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, kuriems neturėjo leidimo, persėdo į specialų automobilį ir, vairuodamas jį, atvyko į susitikimą. Dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, būdamas ginkluotas šaunamuoju ginklu, 2015 m. balandžio 24 d., apie 12.30 val., M. R. kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais E. M., M. A., I. S., R. M. ir G. V. atvyko į susitikimą su T. B. ir T. K., turėdamas bendrą tikslą įbauginti juos, kad toliau paklustų ir vykdytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą, jiems neteisėtai atėmė laisvę. Taip M. R. 2015 m. balandžio 24 d. dalyvavo šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo, suburto turint tikslą daryti apysunkius, sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, veikloje.

1006.1.

101M. R. pagal BK 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje per E. M., R. M. ir jo pasitelktus kitus nusikalstamo susivienijimo narius asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ir G. V. laikotarpiu nuo 2014 metų rudens, tiksliai nenustatytos dienos, neteisėtai disponavo labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, neteisėtai laikomų Norvegijos Karalystėje.

102Nusikalstamo susivienijimo nariams R. M., asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, G. V. vykdant bendrą nusikalstamo susivienijimo sumanymą ir siekiant gauti turtinės naudos, laikotarpiu nuo 2014 metų rudens iki 2015 metų balandžio mėnesio vidurio Norvegijos Karalystėje neteisėtai įgijus, gabenus ir įvairiose slėptuvėse neteisėtai laikius labai didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų, M. R., veikdamas kaip nusikalstamo susivienijimo narys, bendrais veiksmais su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais E. M., R. M., G. V. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, Norvegijos Karalystėje įrengtose slėptuvėse neteisėtai, turėdamas bendrą tikslą parduoti, laikė labai didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų: slėptuvėje, įrengtoje Oslo priemiestyje, miške prie vaikų darželio, esančio Tomm Murstadbakken 2, 3,6 kg miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 2 817,8 g – psichotropinės medžiagos metamfetamino, kuriuos 2015 m. balandžio 24 d. rado ir išėmė Norvegijos Karalystės teisėsaugos institucijos; slėptuvėje, įrengtoje Oslo priemiestyje, miške prie Utfartsveien gatvės, labai didelį kiekį – 959 g – kanapių dervos (hašišo) ir labai didelį kiekį – 3 392,8 g – metamfetamino, kurį 2015 m. balandžio 21 d. rado ir išėmė Norvegijos Karalystės teisėsaugos institucijos.

1036.2.

104M. R. pagal BK 146 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, R. M. per G. V. organizavus 2015 m. balandžio 24 d. susitikimą su T. B. ir T. K., veikdamas kaip nusikalstamo susivienijimo narys ir siekdamas įbauginti R. M. nurodymams nepaklususius T. B. ir T. K., kad jie toliau platintų narkotines ir psichotropines medžiagas, paklusdamas nusikalstamo susivienijimo vadovui E. M., kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais M. A. ir I. S. pasirengė vyksiančiam susitikimui. Rengdamasis susitikimui, E. M. naudojamame automobilyje „Audi A8“ paliko asmeninius daiktus – mobiliojo ryšio telefonus. Taip pat rengdamasis susitikimui kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais pasiėmė šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, kuriems neturėjo leidimo, persėdo į specialų automobilį ir, vairuodamas jį, atvyko į susitikimą.

105Veikdamas kaip šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo narys pagal iš anksto su kitu nusikalstamo susivienijimo vadovu R. M. suderintą planą, 2015 m. balandžio 24 d., apie 12.30 val., kartu su E. M., M. A., I. S. automobiliu „Mazda 6“, valst. Nr. ( - ), atvyko į susitikimo vietą – automobilių stovėjimo aikštelę prie PC „Molas“, bendrais veiksmais automobiliu atsigabeno pistoletą „Baikal“, kuriame buvo 8 „Browning“ 9 mm kalibro šoviniai, du pistoletus „Browning“, kuriuose buvo po 8 vienetus 6,35 mm kalibro „Browning“ šovinių, bei 42 vienetus „Browning“ 9 mm kalibro šovinių dėžutėje ir 9 vienetus 6,35 mm kalibro „Browning“ šovinių pakete bei, sustojęs netoliese, laukė R. M. signalo.

106R. M. ir G. V. susitikus su T. B. ir T. K. ir davus signalą – sudavus smūgius T. B., M. R., veikdamas kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais, G. V. įrėmus peilį T. K. į šoną ir taip atėmus galimybę priešintis, M. R. pribėgo prie T. K. ir sudavė jam ne mažiau kaip du smūgius į galvą. Taip bendrais veiksmais neteisėtai atėmė laisvę T. K. ir jį pasodino į automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. ( - ). Automobilyje M. R. dar sudavė ne mažiau kaip du smūgius T. K. ir jį laikė prispaudęs, taip atimdamas jam galimybę priešintis, o G. V., sėdęs prie automobilio vairo, greta įsėdus R. M., pradėjo važiuoti ir ketino išgabenti T. K. iš viešosios vietos į tyrimo metu nenustatytą vietą. Tuo metu kiti nusikalstamo susivienijimo nariai E. M., I. S., M. A. automobiliu „Mazda 6“, valst. Nr. ( - ), iš viešosios vietos išvežė T. B., turėdami tikslą jį nugabenti į tyrimo metu nenustatytą vietą ir ten jį įbauginti, kad toliau platintų narkotines ir psichotropines medžiagas. Taip M. R., veikdamas kaip nusikalstamo susivienijimo narys, panaudojęs smurtą, neteisėtai atėmė laisvę T. B. ir T. K..

1076.3.

108M. R. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad laikė netikrą, žinodamas, kad jis netikras, vairuotojo pažymėjimą, t. y. nuo ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytos dienos iki 2015 m. balandžio 25 d. 21.30 val. savo namuose, esančiuose ( - ), laikė netikrą, žinodamas, kad jis netikras, vairuotojo pažymėjimą Nr. ( - ), išduotą 2010 m. balandžio 9 d. M. R. vardu, kol šį dokumentą kratos metu aptiko ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai.

1097.

110M. A. pagal BK 249 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą neteisėtai praturtėti ne vėliau kaip nuo 2015 m. balandžio mėnesio įsitraukė į E. M. ir R. M. 2014 metų rudenį organizuoto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, turinčio tikslą neteisėtai disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jas kontrabandos būdu gabenti į Norvegijos Karalystę ir ten realizuoti taip gaunant neteisėtas pajamas, veiklą. M. A., dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje ir iš anksčiau su E. M. palaikydamas nuolatinius tarpusavio ryšius, 2015 m. balandžio 24 d. paklusdamas E. M. nurodymams, kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais E. M., M. R., I. S. pasirengė susitikimui su nusikalstamo susivienijimo vadovo nurodymams nepaklūstančiais T. B. ir T. K., turėdami tikslą juos įbauginti, kad jie toliau platintų narkotines ir psichotropines medžiagas. Rengdamasis susitikimui, E. M. naudojamame automobilyje „Audi A8“ paliko asmeninius daiktus – asmens dokumentus, mobiliojo ryšio telefonus. Taip pat, rengdamasis susitikimui, kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais pasiėmė šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, kuriems neturėjo leidimo, persėdo į specialų automobilį ir atvyko į susitikimą.2015 m. balandžio 24 d., dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, būdamas ginkluotas šaunamuoju ginklu, apie 12.30 val. kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais E. M., M. R., I. S., R. M., G. V. atvyko į susitikimą su T. B. ir T. K., turėdami bendrą tikslą juos įbauginti, kad jie tęstų nusikalstamą veiką, neteisėtai atėmė jiems laisvę. Taip M. A. 2015 m. balandžio 24 d. dalyvavo šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo, suburto turint tikslą daryti apysunkius, sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, veikloje.

1117.1.

112M. A. pagal BK 146 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad R. M. per G. V. organizavus 2015 m. balandžio 24 d. susitikimą su T. B. ir T. K., veikdamas kaip nusikalstamo susivienijimo narys ir siekdamas įbauginti R. M. nurodymams nepaklususius T. B. ir T. K., kad jie toliau platintų narkotines ir psichotropines medžiagas, paklusdamas nusikalstamo susivienijimo vadovui E. M., kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais M. R. ir I. S. pasirengė vyksiančiam susitikimui. Rengdamasis susitikimui, E. M. naudojamame automobilyje „Audi A8“ paliko asmeninius daiktus – asmens dokumentus, mobiliojo ryšio telefonus. Taip pat, rengdamasis susitikimui, kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais pasiėmė šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, kuriems neturėjo leidimo, persėdo į specialų automobilį ir, vairuodamas jį, atvyko į susitikimą.

113Veikdamas kaip šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo narys, pagal iš anksto su kitu nusikalstamo susivienijimo vadovu R. M. suderintą planą, 2015 m. balandžio 24 d., apie 12.30 val., M. A. kartu su E. M., M. R. ir I. S. automobiliu „Mazda 6“, valst. Nr. ( - ), atvyko į susitikimo vietą – automobilių stovėjimo aikštelę prie PC „Molas“, bendrais veiksmais automobiliu atsigabeno pistoletą „Baikal“, kuriame buvo 8 „Browning“ 9 mm kalibro šoviniai, du pistoletus „Browning“, kuriuose buvo po 8 vienetus 6,35 mm kalibro „Browning“ šovinių, bei 42 vienetus „Browning“ 9 mm kalibro šovinių dėžutėje ir 9 vienetus 6,35 mm kalibro „Browning“ šovinių pakete bei, sustojęs netoliese, laukė R. M. signalo.

114R. M. kartu su G. V. susitikus su T. B. bei T. K. ir davus signalą – sudavus smūgius T. B., I. S., veikdamas kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais R. M., E. M., M. A., sudavė daug smūgių T. B. į įvairias kūno vietas. Tęsdami bendrus veiksmus, R. M. grasinant šaunamuoju ginklu – įremiant pistoletą T. B. į galvą, E. M. suėmus T. B. už kaklo ir jį smaugiant, neteisėtai atėmė T. B. laisvę ir jį pasodino į automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. ( - ). Tęsiant nusikalstamą sumanymą, E. M. laikant suėmus T. B. už kaklo, M. A. iš kitos T. B. pusės užtikrino, kad T. B. negalėtų pabėgti, o I. S. vairavo automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. ( - ). Tuo metu nusikalstamo susivienijimo narys G. V. peiliu grasino ir taip baugino T. K., o pribėgęs nusikalstamo susivienijimo narys M. R. ne mažiau kaip du kartus sudavė smūgius T. K. į galvą ir bendrais veiksmais pasodino jį į automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. ( - ), į kurį įsėdo ir R. M., ir šiuo automobiliu ketino išgabenti T. K. iš viešosios vietos į tyrimo metu nenustatytą vietą. Taip M. A., veikdamas bendrai su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais, panaudojęs smurtą neteisėtai atėmė T. K. ir T. B. laisvę.

1157.2.

116M. A. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad ne vėliau kaip 2015 m. balandžio 24 d. neteisėtai įgijo savadarbį šaunamąjį ginklą – pistoletą „Baikal“, kuris yra perdirbtas iš Rusijos pramoninės gamybos dujinio pistoleto „IZH-79-8“, pritaikyto šaudyti 9 mm kalibro trumpaisiais „Browning“ šoviniais, su duslintuvu, bei 50 vienetų pramoninės gamybos 9 mm kalibro trumpųjų „Browning“ šovinių, kurių 8 buvo pistolete. Šį ginklą ir šaudmenis 2015 m. balandžio 24 d., apie 12.30 val., neteisėtai atgabeno prie PC „Molas“, neteisėtai laikė iki tol, kol sulaikymo metu automobilyje „Mazda 6“, valst. Nr. ( - ), ginklą bei šaudmenis rado ir paėmė policijos pareigūnai.

1178.

118R. M., E. M., M. A., M. R., I. S. ir G. V. taip pat buvo kaltinami pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 9 ir 11 punktus dėl to, kad dėl savanaudiškų paskatų ir siekio nuslėpti kitus nusikalstamo susivienijimo daromus nusikaltimus, pasikėsino nužudyti du asmenis: T. B. ir T. K., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes automobilis „Opel Zafira“ valst. Nr. ( - ), su vežamu T. K. netrukus buvo policijos pareigūnų sustabdytas prie PC „Molas“ ir T. K. buvo išlaisvintas, o automobilis „Mazda 6“, valst. Nr. ( - ), su vežamu T. B. policijos pareigūnų buvo sulaikytas Kaune, Topolių g., prie namo Nr. 18, ir T. B. buvo išlaisvintas.

1198.1.

120Pirmosios instancijos teismas R. M., E. M., M. A., M. R., I. S. ir G. V. dėl šio kaltinimo išteisino jiems nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, padaręs išvadą, kad byloje nėra įrodymų, neginčijamai patvirtinančių kaltinamųjų tyčią nužudyti nukentėjusiuosius. II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

1219.

122Apeliaciniame skunde nuteistasis R. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 147 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir kuria iš dalies tenkinti nukentėjusiųjų T. B. ir T. K. civiliniai ieškiniai. Taip pat prašo pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 147 straipsnio 2 dalį jį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pagal BK 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas. Nukentėjusiųjų civilinius ieškinius atmesti. Kitą nuosprendžio dalį pakeisti ir už nusikalstamas veikas, numatytas BK 146 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, paskirti bausmes, iš naujo įvertinus bausmei skirti reikšmingas aplinkybes. Paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę paskirti ne didesnę nei jo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas.

1239.1.

124Nuteistasis R. M. teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 147 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus, susijusius su įrodymų tyrimu ir vertinimu, taip pat nuosprendžio surašymu, buvo šališkas, padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, o pripažindamas jį kaltu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 147 straipsnio 2 dalį, dar ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismas šią nuosprendžio dalį grindė išimtinai nukentėjusiųjų T. B. ir T. K. parodymais, suteikdamas jiems išskirtinę reikšmę, o kaltinamųjų parodymus, motyvuodamas pasirinkta taktika ir parodymų davimo laiku (teisminio bylos nagrinėjimo metu), taip pat jų neatitiktimi nukentėjusiųjų nurodytoms aplinkybėms, įvertino kaip gynybinę taktiką, pasirinktą siekiant suklaidinti teismą ir taip išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tačiau tokie teismo argumentai, kai kaltinamųjų parodymai a priori (iš anksto) atmetami dėl pasirinktos gynybos taktikos, pasak apelianto, rodo, kad teismas įrodymus vertino pažeisdamas BPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, paneigdamas nekaltumo prezumpciją ir įpareigojimą vertinti įrodymus nešališkai, be išankstinio nusiteikimo. Įtariamasis (kaltinamasis) turi teisę, bet ne pareigą duoti parodymus, duodamas parodymus jis visų pirma realizuoja savo teisę į gynybą, todėl yra laisvas apsispręsti, kuriuo proceso metu realizuoti šią savo teisę. Kaltinamojo parodymai gali būti vertinami kritiškai, jei yra nenuoseklūs, prieštaringi ar paneigti kitais bylos įrodymais, tačiau ne dėl jų davimo laiko. Neatsižvelgdamas į tai, kada kaltinamieji davė parodymus, teismas privalo tinkamai ištirti jų turinį, lyginti kartu su kita įrodomąja bylos medžiaga. Be to, šiuo atveju teismas, besąlygiškai patikėdamas nukentėjusiųjų parodymais, tik deklaratyviai nurodė, kad juos, įskaitant tą jų dalį, kurią neigia visi kaltinamieji, patvirtina kitos bylos aplinkybės, nes byloje tokių duomenų nėra, nuosprendyje jie taip pat nėra konkretizuoti.

1259.2.

126Apelianto teigimu, teismo motyvai dėl kaltinamųjų parodymų vertinimo, t. y. jų atmetimas dėl to, kad jie neatitinka nukentėjusiųjų versijos, be kitų aplinkybių (atsisakymo apklausti nusikaltimo bendrininką R. P., kitus svarbius liudytojus, rėmimasis neleistinais įrodymais (T. B. ir T. K. parodymais), nuosprendžio grindimas tiesiogiai neapklausto liudytojo D. R. parodymais ir tik ta jų dalimi, kuri neprieštarauja nukentėjusiųjų versijai, kiti esminiai BPK pažeidimai, susiję su įrodymų vertinimu (nuosprendyje įrodymų turinys dėstomas selektyviai, juos iškraipant, remiantis tik kaltinimui palankia tam tikrų įrodymų dalimi, dėstomi prieštaringi, nenuoseklūs, faktinėms aplinkybėms prieštaraujantys ir vienpusiški, tik kaltinimo versijai palankūs motyvai dėl įrodymų vertinimo) ir nusikalstamų veikų požymių preziumavimas, taip pat kai kurios teismo nuosprendžio formuluotės (pvz., „nustatyta, kad kaltinamieji bei jų gynėjai puikiai suprasdami, kad vien kaltinamųjų parodymai nėra pakankami, todėl šios bylos nagrinėjimo metu buvo surasta, kas dar galėtų patvirtinti kaltinamųjų nurodytas aplinkybes“, „akivaizdu, kad kaltinamieji yra gerai apgalvoję, kokias aplinkybes jie turi pripažinti, nes jos neginčijamai nustatytos įvairiais duomenimis. Taip pat yra apgalvoję ir kokias aplinkybes neigti ir taip siekti išvengti ar bent sumažinti gresiančios baudžiamosios atsakomybės ribas“) taip pat demonstruoja išankstinį teismo nusistatymą dėl kaltinamųjų kaltumo ir suponuoja išvadas apie galimą teismo šališkumą. Gynyba teisminio bylos nagrinėjimo metu nereiškė teismui nušalinimo, nes tik susipažinus su skundžiamo teismo nuosprendžio turiniu tapo neabejotinai aišku, kad bylą nagrinėjęs teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą, turėjo išankstinę nuomonę dėl kaltinamųjų kaltės, o priimtu teismo nuosprendžiu šis nusistatymas buvo realizuotas.

1279.3.

128Nuteistasis nurodo, kad pagal teismo konstatuotas aplinkybes R. P. buvo aktyvus ir vienas pagrindinių nusikalstamo susivienijimo dalyvių ir bendrininkų vykdant atskiras jam (R. M.) inkriminuotas nusikalstamas veikas. Baudžiamoji byla, iškelta R. P., buvo išskirta, nes šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę Vokietijos Federacinėje Respublikoje (toliau – VFR). Neabejotina, kad šio asmens, tiesiogiai dalyvavusio darant daugumą nusikalstamų veikų ir tiesiogiai bendravusio su T. K. ir T. B., parodymai yra itin svarbūs, jie leistų išsamiau vertinti bylos aplinkybes ir daryti išvadas apie tikrąsias veikų įvykdymo aplinkybes, taip pat ir jo (R. M.) kaltę, todėl teismas šį asmenį privalėjo apklausti. Bylos nagrinėjimo metu teismas gavo R. P. laišką, kuriame jis patvirtino, kad sutinka būti apklaustas, ir nurodė jam žinomas reikšmingas ir tiesiogiai su nagrinėjamais nusikaltimais susijusias faktines aplinkybes. Tačiau teismas šį laišką vertino kaip tariamą gynybinę kaltinamųjų taktiką ir jame nurodytomis aplinkybėmis remtis atsisakė. Taip pat teismas atmetė gynybos prašymą apklausti R. P. nuotoliniu būdu, nors tam nebuvo nei techninių, nei procesinių kliūčių. Teismas atsisakė remtis R. P. laiške dėstomomis aplinkybėmis, teigdamas, kad šio laiško surašymo aplinkybės nėra aiškios. Tačiau tokiu atveju teismas privalėjo ne iš karto atmesti gynybai svarbų įrodymų šaltinį, o imtis aktyvių veiksmų, siekdamas patikrinti šio dokumento atsiradimo aplinkybes ir ištirti pirminį informacijos šaltinį, t. y. apklausti patį R. P.. Teismo motyvai, kuriais tiesiog atsisakyta tiesiogiai apklausti R. P. ir ištirti, įvertinti jo parodymus kaip galbūt vieną esminių, svarbiausių įrodymų šaltinių, yra akivaizdžiai nepagrįsti. Ikiteisminio tyrimo metu išreikštas R. P. atsisakymas duoti parodymus, atsižvelgiant į teisminio nagrinėjimo metu išreikštą jo paties aiškų norą ir sutikimą duoti parodymus, nėra pagrindas teismui atsisakyti apklausti šį asmenį. Tyrimo metu R. P. buvo apklausiamas kaip įtariamasis, tuo metu jis, kaip ir kiti kaltinamieji šioje byloje, pasinaudojo savo teise ikiteisminio tyrimo metu neduoti parodymų, tačiau tai neatima iš jo teisės duoti paaiškinimus tolesnėse proceso stadijose ir neatleidžia teismo nuo pareigos apklausti tokį proceso dalyvį. Nepagrįsti ir teismo argumentai, kad laiške dėstomų aplinkybių negalima patikrinti teisminio nagrinėjimo metu, nes šias aplinkybes buvo galima patikrinti atlikus R. P. apklausą.

1299.4.

130Pasak apelianto, nukentėjusiųjų procesinį statusą turinčių T. B. ir T. K. parodymai, kurie buvo lemiamas ir iš esmės vienintelis jo ir kitų kaltinamųjų kaltės įrodymas, jau vien dėl šių asmenų procesinio statuso ir jų parodymų gavimo aplinkybių neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto įrodymų leistinumo reikalavimo. Nepaisydamas to, pirmosios instancijos teismas, pagrįsdamas nuosprendį įstatymo reikalavimų neatitinkančiais įrodymais, nei dėl jų gavimo tvarkos pažeidimų, nei dėl minėtų asmenų procesinio statuso net nepasisakė, nors gynyba teisminio bylos nagrinėjimo metu šiuos klausimus kėlė.

1319.5.

132Bylos duomenimis, 2015 m. balandžio 17 d. T. B. ir T. K. pateikė „savanoriškus“ pareiškimus Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, nurodydami, kad atitinkamai nuo 2014 metų balandžio ir lapkričio mėn. R. M. ir R. P. verčia juos daryti nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis Norvegijos Karalystėje. Tą pačią dieną, taip pat 2015 metų balandžio 20, 24, 27 dienomis T. B. ir T. K. buvo apklausti kaip specialieji liudytojai, kurie gali duoti parodymus apie savo pačių padarytą nusikalstamą veiką (BPK 82 straipsnio 3 dalis), ir davė išsamius parodymus apie jų pačių, R. P. bei G. V. įvykdytus disponavimo labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų atvejus, nurodė konkrečias datas, vietas, narkotikų kiekius ir kitas konkrečias aplinkybes. BPK 80 straipsnio 1 punkte įtvirtintas imperatyvus draudimas apklausti asmenį kaip liudytoją apie jo paties padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis apklausiamas BPK 82 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Nepaisant šio reikalavimo, nepriėmus jokio procesinio sprendimo dėl T. B. ir T. K. procesinės padėties (ar jie turi būti vertinami kaip specialieji liudytojai, ar kaip įtariamieji, ar kaip paprasti liudytojai), 2015 m. gegužės 29 d. T. B., o 2015 m. birželio 1 d. T. K. jau buvo apklausti kaip paprasti liudytojai, t. y. kaip liudytojai, kurie neduoda parodymų apie savo pačių padarytus nusikaltimus. Nuo šio momento visi veiksmai (apklausos, parodymai atpažinti) su šiais asmenimis buvo atliekami kaip su įprastais liudytojais, o vėliau buvo priimti nutarimai pripažinti juos nukentėjusiaisiais, tačiau nutarimuose nebuvo nurodyta, dėl kokių veikų jie nukentėjo, tiesiog įrašyta, kad jiems nusikalstamomis veikomis padaryta fizinė ir moralinė žala. Taip T. B. ir T. K., davę parodymus apie galimai savo nusikalstamas veikas, neaiškiomis aplinkybėmis (nes nebuvo priimta jokių procesinių sprendimų, kuriais būtų konstatuota, kad jie nepadarė veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių, ar kad egzistuotų pagrindas atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės ar pan.) tapo liudytojais, o vėliau ir nukentėjusiaisiais nuo tariamos prekybos žmonėmis veikos, taip siekiant, kad jiems nebūtų taikomas bendrininkų procesinis statusas, tačiau netgi tai proceso teisės požiūriu nebuvo padaryta teisėtai.

1339.6.

134Vien ta aplinkybė, kad prokuroras T. B. ir T. K. vertino kaip prekybos žmonėmis aukas, kurios buvo priverstos daryti nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, neatleido jo nuo pareigos išspręsti minėtų asmenų procesinio statuso klausimą. BK 147 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nukentėjęs nuo prekybos žmonėmis asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, kurią jis buvo priverstas tiesiogiai padaryti dėl jam padarytos šiame straipsnyje numatytos veikos. BPK imperatyviai numatyta, kad prekybos žmonėmis aukos nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleistos tik priimant BPK numatytus prokuroro sprendimus, t. y. prokuroro nutarimą, kurį turi patikrinti ir patvirtinti ikiteisminio tyrimo teisėjas (BPK 212 straipsnio 8 punktas, 214 straipsnio 2 punktas), t. y. BPK numatyta detali procesinio sprendimo priėmimo procedūra ir tokie asmenys nuo atsakomybės negali būti atleisti jokiu kitu būdu, to negalima padaryti ir pagal nutylėjimą. Be to, net ir priėmus tinkamus procesinius sprendimus, T. B. ir T. K. virsmas iš specialiųjų liudytojų į liudytojus, apklausiamus įprasta tvarka, šiuo atveju laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu, o tai taip pat nulėmė duotų parodymų neteisėtumą. Šiuo atveju pirminėje proceso stadijoje, t. y. gavus T. B. ir T. K. pareiškimus, nebuvo aišku, ar jų pareiškimuose nurodytos aplinkybės yra teisingos, ar jie tikrai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, dar nebuvo aiškus ir šių veikų dalykas, todėl pirmąją tyrimo dieną prokuroras galėjo nuspręsti, kad nepakanka duomenų pripažinti juos įtariamaisiais ir priimti nutarimus juos apklausti kaip specialiuosius liudytojus. Tačiau kai tyrimo metu tikrinant T. B. ir T. K. parodymuose nurodytas aplinkybes ir jų apklausų metu žemėlapiuose parodytas vietas, kur Norvegijos Karalystės pareigūnai rado labai didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tapo aiškūs visi BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, turėjo būti priimtas kitas procesinis sprendimas dėl šių asmenų procesinio statuso. Iš T. B. ir T. K. parodymų buvo aišku, kad šiomis medžiagomis disponavo jie patys ir kiti jų nurodyti asmenys, buvo aiškios disponavimo šiomis medžiagomis aplinkybės (vietas, laikas, būdas), taip pat buvo surastas šio nusikaltimo dalykas. Tai, kad šių duomenų prokurorui pakako konstatuoti, jog buvo padarytas nusikaltimas, neabejotinai įrodo byloje priimti procesiniai sprendimai – jau 2015 m. balandžio 25 d. R. M., G. V., E. M., M. R., I. S. ir M. A. buvo įteikti pranešimai apie įtarimus pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, kuriuose tiesiogiai nurodyta, kad šie asmenys disponavo ne mažiau kaip 8 kg amfetamino ir ne mažiau kaip 2 kg kanapių dervos ir kad šias medžiagas gabeno būtent T. B. ir T. K.. Tai, kad pastarieji tiesiogiai dalyvavo darant nusikaltimus, nurodoma ir galutiniuose įtarimuose, kaltinamajame akte, teismo nuosprendyje. Taigi jau ikiteisminio tyrimo metu, ne vėliau kaip 2015 m. balandžio 25 d., byloje surinktų duomenų visiškai pakako pripažinti T. B. ir T. K. įtariamaisiais pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, kartu užtikrinant jiems, kaip įtariamiesiems, garantuojamas teises, taip pat ir susijusias su parodymų davimu. Nuo to momento jie negalėjo būti apklausiami kaip liudytojai, todėl visos jų, kaip liudytojų, apklausos neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalies, 80 straipsnio 1 punkto reikalavimų, o jų metu duoti parodymai nėra leistinas įrodymų šaltinis, todėl teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remtis jais negalėjo.

1359.7.

136Nuteistasis R. M. nurodo, kad T. B. ir T. K. buvo nusikaltimų vykdymo bendrininkai, kurie proceso metu bendradarbiavo su tyrimą vykdžiusiais pareigūnai, t. y. jie buvo policijos bendradarbiai, o tai taip pat lemia jų parodymų vertinimo specifiškumą, palyginti su kitais jokio procesinio suinteresuotumo neturinčių liudytojų duotais parodymais. Apeliantas cituoja Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) išaiškinimus dėl tokių asmenų parodymų vertinimo (1997 m. sausio 14 d. sprendimas Contrada v. Italy, pareiškimo Nr. 27143/95, Shiman prieš Rumuniją,§ 33; Cornells prieš Nyderlandus, 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas Labita v. Italy, pareiškimo Nr. 26772/95, 2004 m. sausio 27 d. sprendimai dėl priimtinumo bylose Lorsé prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 44484/98, ir Verhoek prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 54445/00, 2008 m. liepos 24 d. sprendimas V. R. v. Russia, peticijos Nr. 41461/02) ir nurodo, kad būtent dėl kitiems kaltinamiesiems nepalankių parodymų T. B. ir T. K. neteisėtai, pažeidžiant imperatyvias BPK nuostatas, nebuvo suteiktas įtariamojo ir kaltinamojo statusas, nebuvo išspręstas jų baudžiamosios atsakomybės už padarytus nusikaltimus klausimas, jie išvengė baudžiamosios atsakomybės už labai sunkius nusikaltimus, o dirbtinai sukūrus prekybos žmonėmis veikas buvo nurodyti kaip nukentėjusieji (nors atleisti nuo atsakomybės šiuo pagrindu BPK nustatyta tvarka taip pat nebuvo). Šios aplinkybės, pasak R. M., rodo akivaizdų T. B. ir T. K. interesą duoti ne tik kaltinimo norimus parodymus, bet ir bandyti sumenkinti savo indėlį į veikų padarymą, perkelti savo padarytus nusikaltimus kitiems asmenims, taip siekiant pagerinti savo teisinę padėtį. Tai, kad atskiruose epizoduose T. B. ir T. K. parodymų apie jo (R. M.) kaltę ne tik nepatvirtina, bet ir juos paneigia kiti bylos duomenys, dar kartą rodo, kad remtis jais (juo labiau besąlygiškai tikėti) ir kaip vieninteliu įrodymų šaltiniu grįsti asmenų kaltę negalima.

1379.8.

138Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas kaltinamuosius veikus kaip nusikalstamo susivienijimo narius, o jį – dar ir vadovavus nusikalstamam susivienijimui ir jį organizavus, dėl neteisingai įvertintų įrodymų klaidingai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai konstatavo egzistavus šią pačią pavojingiausią bendrininkavimo formą. Nuteistasis cituoja kasacinio teismo išaiškinimus dėl BK 249 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių, taip pat dėl nusikalstamo susivienijimo atribojimo nuo organizuotos grupės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2008, Nr. 2K-154/2009, Nr. 2K-57/2013, Nr. 2K-17-139/2015, Nr. 2K-209-699/2017). Nurodo, kad T. B. ir T. K. parodymai nėra leistinas įrodymų šaltinis, be to, jų nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, įskaitant byloje esančią kriminalinės žvalgybos medžiagą. Byloje tirtose veikose būtent T. B. ir T. K. veikė kaip aktyvūs bendrininkai, vykdydami veikas, susijusias su narkotinėmis medžiagomis, būtent T. B. yra susijęs su automobilio pagrobimu ir būtent jis organizavo susitikimą dėl šio automobilio, kurio metu elgėsi dominuojančiai ir agresyviai. Tai, kad kai kuriuos kaltinamuosius iš tiesų siejo tam tikri pažinties ryšiai, neleidžia kalbėti apie nusikalstamo susivienijimo egzistavimą. Jis (R. M.) pažinojo E. M., G. V., R. P., M. R., M. A., I. S., tačiau juos siejo tik draugiški santykiai, tarp jų nebuvo nei pavaldumo, nei hierarchijos, nei paklusnumo. Jie susitikdavo epizodiškai, byloje nėra užfiksuota jokių susitikimų, kurie būtų organizuoti siekiant aptarti nusikalstamo susivienijimo veiklą ar atskirus nusikaltimų darymo klausimus.

1399.9.

140Pirmosios instancijos teismas konstatavo buvus hierarchinę struktūrą, tačiau tokia teismo išvada, nuteistojo teigimu, grindžiama tik T. B. įsivaizdavimu apie tariamus asmenų pavaldumo ryšius ir sprendimų priėmimą. Šio asmens parodymai ne tik nėra patikimi, bet, vertinant, kad jų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, yra ir nepakankami. T. B. jo nurodomų aplinkybių apie tariamos nusikalstamos grupės egzistavimą pats tiesiogiai nežinojo, o tiesiog apklausose išdėstė savo pamąstymus ir prielaidas. Šioje byloje nėra užfiksuota nė vieno atvejo, kad kuris nors iš nuosprendyje nurodytų asmenų duotų nurodymus kitiems asmenims ar gautų iš jų nurodymus, kad jie visa ar bent didžiąja grupės sudėtimi spręstų kokius nors nusikalstamus klausimus, kad jų tarpusavio ryšiai būtų ilgalaikiai, nuolatiniai ir glaudūs. Nė vienas asmuo neparodė, kad būtų gavęs nurodymus iš jo (R. M.), būtų pavaldus jam, bijotų jo, kad jis kitam tariamam susivienijimo nariui taikytų kokias nors sankcijas ar bausmes. Teismo nurodomi kriminalinės žvalgybos dokumentų duomenys, tariamai patvirtinantys ir jo (R. M.) kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 249 straipsnio 3 dalyje, susiję tik su informacija apie kitų asmenų bendravimą. Teismo nurodomi M. R. parodymai apie asmenų susitikinėjimą bei tai, kad jie buvo pažįstami, taip pat nepatvirtina nei tam tikros hierarchijos tarp jų buvimo, nei tai, kad tie susitikimai buvo vykdomi nusikalstamais tikslais.

1419.10.

142Pirmosios instancijos teismas pripažino jį (R. M.) kaltu ne tik dėl to, kad jis dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, bet ir dėl to, kad jis organizavo nusikalstamą susivienijimą ir jam vadovavo, tačiau nuosprendyje jokių veiksmų, kuriais jis būrė, organizavo nusikalstamą susivienijimą, kaip jis jam vadovavo, nėra nurodyta. Kiekvienas nusikalstamos veikos požymis turi būti neginčytinai įrodytas BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančiais įrodymais, taigi konstatavimas, kad R. M. pagal T. B. ir T. K. įsivaizdavimą buvo „tam tikras vadovas Norvegijoje platinamoms medžiagoms“, nėra pakankamas daryti išvadą dėl vadovavimo nusikalstamam susivienijimui, o juo labiau jo organizavimo, nes tokių faktinių aplinkybių nepagrindžia jokie kiti teismo ištirti įrodymai. Byloje nėra nustatyta, kad jis (R. M.) kitiems įvardijamiems susivienijimo dalyviams būtų davęs kokius nors nurodymus, nurodęs prisidėti prie tariamo susivienijimo, jiems vadovavęs, juos baudęs ar pan. Atvirkščiai, visi šie asmenys veikė savarankiškai ir nė vienas nebuvo jam pavaldus ir paklusnus. Organizavimo veiksmai nuosprendyje nurodomi aptakiai kaip atitinkamų narių įtraukimas į susivienijimo veiklą, tačiau nei iš bylos medžiagos, nei iš nuosprendžio turinio taip ir lieka neaišku, kaip konkrečiai jis įtraukė į nusikalstamo susivienijimo veiklą atskirus jo narius. Šie nusikalstamos veikos sudėties požymiai, atkartojant kaltinamąjį aktą ir remiantis subjektyviu T. B. ir T. K. vertinimu, buvo paprasčiausiai preziumuoti.

1439.11.

144Bendros kasos buvimą teismas taip pat konstatavo remdamasis vieninteliu ir nepatikimu įrodymų šaltiniu – T. B. ir T. K. parodymais. Be to, teismų praktikoje minėtas nusikalstamo susivienijimo požymis apibūdinamas kaip disponavimas bendromis lėšomis ir jų panaudojimas rengiant nusikaltimus, sumokant už advokatų, ginančių susivienijimo narius baudžiamosiose bylose, paslaugas, suteikiant materialią pagalbą suimtiems ir laisvės atėmimo bausmę atliekantiems susivienijimo nariams, tam tikros materialinės bazės, skirtos nusikaltimams daryti, bendrų lėšų, gautų iš nusikalstamos veikos, turėjimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-139/2015). Šiuo atveju teismas, be vienintelio pacituoto sakinio, nenurodė jokių aplinkybių, nes jų byloje ir nebuvo. Byloje nenustatyta, kad buvo disponuojama bendromis lėšomis, siekiant užtikrinti tariamo susivienijimo veiklą, nebuvo nustatyta, nei kokią konkrečią finansinę naudą susivienijimo nariai gavo iš tos „bendros kasos“, nei kas ją valdė ir skirstė pinigines lėšas ir t. t. T. B. ir T. K. davė parodymus apie lėšų pervežimą į Lietuvą, tačiau byloje liko neaišku, kam tos lėšos priklausė ir kam turėjo būti perduotos, juolab nėra jokių duomenų, kad tos lėšos priklausė kažkokiai asmenų grupei ir buvo bendros nusikalstamos grupuotės lėšos.

1459.12.

146Taigi šiuo atveju, pasak nuteistojo, nėra jokių faktinių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad susivienijimas buvo organizuotas, įkurtas, o vėliau reorganizuotas. Byloje nebuvo nustatyta, kad būtų įvykęs toks susitikimas ir susitarimas tarp jo (R. M.) bei E. M. įsteigti didelio organizuotumo nusikalstamą grupę. Tokio susitikimo ir susitarimo buvimo faktas nėra pagrįstas kitų asmenų parodymais, taip pat nėra fiksuotas kokiomis nors techninėmis priemonėmis. Nėra užfiksuotas nei joks objektyvus veiksmas, kuriuo būtų įkurta didelio organizuotumo nusikalstama grupė, nėra fiksuota tokios grupės veikimo pradžia. Susivienijimo organizavimo faktas nebuvo nustatytas ir įrodytas. Taip pat byloje nebuvo nustatyti būtinieji nusikalstamo susivienijimo požymiai – nuolatiniai tarpusavio ryšiai, vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas, nebuvo hierarchinės struktūros, aiškaus vadovo, didelio organizuotumo, pavaldumo, paklusnumo, lojalumo, baimės atmosferos. Nė vienas iš kaltinamųjų savęs nesuvokė, neidentifikavo kaip kokios nors gerai organizuotos grupės nario, kiekvienas iš jų veikė savo asmeniniais, o ne bendrais interesais. Neegzistavo joks grupės pavadinimas ar išoriniai atributai, kurie ją skirtų iš kitų grupių. Nenustatyta, kad tariamos grupės nariai bendrautų su kitomis nusikalstamomis grupėmis, palaikytų kokius nors nusikalstamus ryšius, spręstų konfliktus, dalytųsi įtakos zonomis, bendrai planuotų ir atliktų didesnio sudėtingumo nusikalstamas veikas. Neegzistuoja ir visi kiti neformalieji požymiai – nebuvo jokios bendros kasos, jokių bendrų pinigų, bendro kasininko, kuris būtų atsakingas už bendrus finansus. Nebuvo bendrų ryšio, transporto priemonių, nusikaltimams daryti skirtų įrankių, t. y. nusikalstamas susivienijimas nebuvo įsteigtas, neegzistavo, jam niekas nevadovavo, o atskiri nusikaltimai buvo padaryti veikiant kitomis bendrininkavimo formomis.

1479.13.

148Apelianto teigimu, teismo išvados dėl jo kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 147 straipsnio 2 dalyje, taip pat paremtos išimtinai nukentėjusiųjų parodymais, kuriuos teismas vertino selektyviai, atrinkdamas tik tam tikras kaltinimui naudingas jų dalis, atsietai nuo visumos byloje tirtų veikų ir nustatytų aplinkybių, teismo išvados ir šioje dalyje yra nelogiškos, prieštaraujančios faktinėms aplinkybėms, iš kurių akivaizdu, kad T. B. ir T. K. kartu su kitais asmenimis nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, vykdė savo noru, pasinaudodami gera socialine padėtimi ir turimais ryšiais Norvegijos Karalystėje, turėdami savanaudiškus tikslus. Be to, net jei nevertinant teismo padarytų esminių BPK pažeidimų, o vertinant įrodymus šiame epizode, akivaizdu, kad nustatant BK 147 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, t. y. verbavimą, pasinaudojimą priklausomumu ar pažeidžiamumu, apgaulės panaudojimą, teismas netinkami aiškino baudžiamąjį įstatymą ir net nepasisakė dėl šių esminių prekybos žmonėmis veikos požymių, ypač reikšmingų nagrinėjamos bylos kontekste. Tačiau tinkamas šių požymių atskleidimas leidžia teigti, kad nei T. B., nei T. K. negalėjo būti vertinami kaip BK 147 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo aukos, o jo (R. M.) veiksmai – kaip prekyba žmonėmis. Pasak apelianto, šioje byloje nebuvo nustatyti bent du esminiai BK 147 straipsnyje numatyto nusikaltimo elementai, t. y. prievartos prieš nukentėjusįjį panaudojimas atimant jam galimybę laisva valia priimti sprendimą, taip pat jo (R. M.) atliktas verbavimas.

1499.14.

150Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad prievarta prieš T. B. ir T. K. palaužiant jų valią visų pirma pasireiškė apgaule. Apgaulės požymį teismas siejo su tuo, kad R. P. tariamai vyko į Norvegijos Karalystę dėl trinkelių verslo ir kad R. M. klausė T. B. apie šį verslą. Tačiau byloje nebuvo nustatyta, kad jis, kalbėdamas su T. B. apie galimybę Norvegijoje užsiimti plytelių klojimo veikla, nurodė šiam kokias nors neteisingas aplinkybes. Gynyba teismo posėdyje prašė apklausti liudytojus H. N. ir S. B., kurie gali patvirtinti, kad jis (R. M.) iš tiesų ruošėsi užsiimti tokia veikla, tačiau teismas be jokių motyvų atsisakė apklausti šiuos asmenis. R. P. savo rašte taip pat nurodė, kad R. M. jam tik pasiūlė kreiptis į T. B. dėl darbo ir gyvenamosios vietos ir nežinojo apie jo, T. B. ir T. K. Norvegijoje kartu atliktus nusikalstamus veiksmus. Jis (R. M.) nuosekliai teigė, kad R. P. jo tik prašė padėti surasti laikiną gyvenamąją vietą Norvegijoje, sakydamas, jog važiuoja ten ieškoti darbo, apie tai, kad pastarasis ruoštųsi Norvegijoje užsiimti kokia nors neteisėta veika, jam nebuvo žinoma, ir tokie jo parodymai nėra paneigti. Be to, ir pats T. B. nenurodė, kad R. M., prašydamas laikinai priimti pagyventi R. P., būtų nurodęs klausyti šio asmens, jam paklusti ar pan. Taigi nėra nustatyta, kad jis (R. M.) prieš T. B. būtų naudojęs apgaulę, kad būtų buvęs išankstinis jo (R. M.) ir R. P. susitarimas dėl T. B. verbavimo. Apgaulės kaip prekybos žmonėmis veikos požymio neleidžia konstatuoti ir kitos bylos aplinkybės. Atvykęs į Norvegiją R. P. iš karto informavo T. B. ir T. K. apie savo atvykimo priežastis, t. y. nukentėjusiems buvo visiškai aišku ir žinoma, prie kokių R. P. veiksmų jie prisideda. Tikrųjų R. P. tikslų tiesioginis atskleidimas nukentėjusiesiems negali būti vertinamas kaip apgaulė, jie savarankiškai apsisprendė kartu daryti nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismo manymu, nukentėjusiųjų, kaip prekybos žmonėmis aukų, valia buvo palaužta ir pasinaudojant jų priklausomumu ir pažeidžiamumu, tačiau nuosprendyje teismas nurodė tik tiek, kad „dėl įtraukimo į nusikalstamą veiką suformuotas jų priklausomumas ir pažeidžiamumas, kuriuo naudojantis buvo tęsiamos nusikalstamos veikos ir jie išnaudoti nusikalstamoms veikoms daryti“, šie nusikalstamos veikos sudėties požymiai liko neatskleisti.

1519.15.

152Apeliantas cituoja Prekybos žmonėmis aukų nustatymo, ikiteisminio tyrimo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, vidaus reikalų ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. I-327/1V-1015/A1-758, 4.7, 4.8, 4.11 papunkčių ir 5 punkto nuostatas, taip pat kasacinio teismo išaiškinimus dėl pasinaudojimo pažeidžiamumu požymio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290/2014, Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-43-942/2016, Nr. 2K-197-1073/2018) ir teigia, kad šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, apibūdinančios T. B. ir T. K. asmenybes ir jų socialinę, turtinę, šeiminę, darbo padėtį, jų atliktus veiksmus, kaltinamųjų atliktus veiksmus, neatitinka prekybos žmonėmis sampratos (nei įstatyme numatytų valios palaužimo būdų, nei aukų apibrėžties). T. B. ir T. K. yra pilnamečiai asmenys, normalios socialinės brandos, gerų socialinių įgūdžių, aukštojo išsilavinimo. Jie nesirgo psichikos liga, neturėjo psichikos sutrikimų, nebuvo fiziškai neįgalūs, neturi žalingų įpročių, priklausomybių. Abu nukentėjusieji legaliai gyveno ir dirbo Norvegijos Karalystėje, turėjo jiems priklausančias įmones, buvo šių įmonių vadovai, turėjo pavaldžių darbuotojų, iš vykdomos veiklos gaudavo geras ir pakankamas pragyvenimui Norvegijoje pajamas ir jokių materialinių sunkumų neturėjo. T. B. ir T. K. Norvegijoje turėjo nuolatines gyvenamąsias vietas, mokėjo užsienio kalbą, t. y. buvo į visuomenę visiškai integravęsi asmenys. Be to, T. B. anksčiau buvo policijos pareigūnu, dirbo Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos specialiojoje kuopoje, į kurią patenka tik asmenys, turintys išskirtines psichologines savybes ir ypatingą fizinį paruošimą, jie nuolat treniruojami, mokomi savigynos ir kovos veiksmų, geba gerai naudotis įvairiais ginklais. Iš esmės tai specialiosios parengties antiteroristinis būrys. Pats T. B. teisme paaiškino, kad buvo pareigūnu instruktoriumi, t. y. aukštesnio rango pareigūnu, kuris treniruoja kitus pareigūnus. Jis buvo perėjęs medicinines ir psichologines komisijas. Tai, kad T. B. ir T. K. Norvegijoje nebuvo išsigandę, paaiškino ir jų draugas liudytojas R. D. (beje, taip pat buvęs policijos pareigūnu), 2015 metų vasario mėnesį gyvenęs pas T. B. name Norvegijoje. Pasak liudytojo, T. B. ir jo žmonos elgesyje nieko įtartino nepastebėjo, jie nebuvo pasikeitę, nebuvo įsibaiminę. O R. P. buvo vienas iš ką tik atvykusių iš Lietuvos asmenų, be jokių socialinių ryšių Norvegijoje, nemokantis nei norvegų, nei anglų kalbų, jis čia neturėjo nei draugų, nei socialinės atramos, nei kokių nors būdų padaryti esminę įtaką T. B. ir T. K. valiai. Tuo metu, kai R. P. kartu su T. K. vežiojo narkotines medžiagas į slėptuves ir pirkėjams, gyveno pastarojo name, jo garaže slėpė narkotines medžiagas, tame pačiame name taip pat gyveno T. K. pusbrolis P. A. su drauge, taip pat T. K. įmonės darbininkai, t. y. nuo jo priklausantys ir jį palaikantys asmenys. Taigi T. K. pusėje buvo žymi kiekybinė persvara ir, jei jis nebūtų buvęs patenkintas nusikalstamu bendradarbiavimu su R. P., būtų galėjęs bet kada šią veiklą nutraukti, o R. P. nebūtų turėjęs galimybės pakenti T. K. ar jį kokiu nors būdu priversti. Taigi abu nukentėjusieji turėjo laisvą valią ir akivaizdžiai geresnę padėtį lyginant su tariamai juos palaužusiu ir kontroliavusiu R. P., jie neatitinka nė vieno kriterijaus, pagal kurį galėtų būti vertinami kaip prekybos žmonėmis aukos. Jie nebuvo pažeidžiami asmenys. Jie taip pat nebuvo priklausomi nuo jo (R. M.), G. V. ar R. P..

1539.16.

154Teismo išvados dėl pasinaudojimo T. K. priklausomumu dėl jo jau įvykdytų nusikalstamų veikų, nuteistojo teigimu, yra nelogiškos ir neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Kaip matyti iš paties T. K. parodymų, jis R. P. pasiūlymui kartu užsiimti narkotinių medžiagų platinimu neprieštaravo, taigi savarankiškai sutiko vykdyti nusikalstamas veikas ir vėliau jokio priklausomumo dėl jau vykdomų nusikaltimų nebuvo. Be to, byloje nėra nustatyta, kad T. K. buvo grasinama, tokių aplinkybių teisme nenurodė ir pats nukentėjusysis. Kaip vieną iš šios veikos įvykdymą patvirtinančių aplinkybių teismas nurodė ir tariamą T. B. priklausančių 8 000 eurų užvaldymą. Vis dėlto net jei ir būtų galima tikėti šio nukentėjusiojo parodymais apie perduotas pinigines lėšas, dar ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad reikalavimai perduoti pinigus buvo išreikšti be grasinimų. Be to, išvadas apie tariamus grasinimus paneigia ir objektyvi įrodomoji medžiaga. Iš T. B. ir jo (R. M.) intensyvaus susirašinėjimo per programą „Skype“ 2014 metų kovo mėnesį matyti, kad bendravimas draugiškas, nebuvo jokios prievartos, priešiškumo, gąsdinimų ar paliepimų. Teismo manymu, prekyba žmonėmis pasireiškė ir jam (R. M.) organizuojant susitikimus su nukentėjusiaisiais, kurių metu jiems buvo nurodoma vykti į Norvegiją, taip pat G. V. pasiuntimu į Norvegijos Karalystę kontroliuoti T. B. ir T. K.. Tačiau, kaip jau minėta, byloje nėra nustatyta, kad G. V. ar kiti asmenys, taip pat ir R. P., būtų veikę pagal jo (R. M.) nurodymus. Be subjektyvių nukentėjusiųjų pamąstymų, to nepatvirtina jokios bylos aplinkybės. Be to, T. B. ir T. K. jau nuo 2014 m. rudens patys kartu su R. P. Norvegijoje užsiėmė disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir vykimas į Norvegiją 2015 m. balandžio mėn. buvo jų ankstesnės nusikalstamos veikos tąsa, o tęsiant anksčiau pradėtus nusikaltimus asmenų nebereikia iš naujo verbuoti, jų palenkti ar priversti BK 147 straipsnio prasme.

1559.17.

156Tai, kad nebuvo panaudotas nė vienas teismo konstatuotas nukentėjusiųjų valios palaužimo būdas, turint tikslą juos išnaudoti nusikalstamoms veikoms daryti, pasak apelianto, patvirtina ir kitos bylos aplinkybės. Pavyzdžiui, Norvegijoje T. B. atsisakė saugoti iš R. P. paimtą krepšį, kuris vėliau buvo atiduotas saugoti T. K.. Taigi T. B. galėjo prieštarauti, nesutikti su R. P. prašomais atlikti veiksmais ir jokių neigiamų padarinių dėl to nesusilaukė. T. B. ir T. K. 2014 metų lapkričio mėnesį Norvegijoje buvo sustabdyti ir patikrinti policijos, jie buvo kartu su R. P., tačiau policijai dėl išnaudojimo nesiskundė, nors turėjo galimybę tai padaryti. 2015 m. balandžio 11 d. T. B. ir G. V. tikrino Norvegijos muitinė, tačiau nukentėjusysis taip pat nesiskundė pareigūnams. Be to, tariamą priklausomumą ir palaužtą T. B. valią paneigia duomenys, reikšmingi kitų šioje byloje nagrinėjamų veikų epizoduose: epizode dėl D. B. automobilio pagrobimo nustatyta, kad T. B. (tariamai prieš savo valią atlikęs daug nusikalstamų veikų) per M. P. ir D. R. gavo informaciją, kad narkotinėmis medžiagomis Norvegijoje prekiauja A., su kuriuo Norvegijoje susitikinėjo T. B., T. K. ir R. P.. Tai rodo, kad T. B. prekybos narkotikais atveju nebuvo atsitiktinis ir R. P. priverstas asmuo, o priešingai – tai buvo asmuo, kuris disponavo informacija apie tarpininką, tiesiogiai su šiuo tarpininku susitikinėjo, o kilus konfliktui dėl negrąžintų pinigų už paimtus narkotikus pats tiek asmeniškai, tiek per savo draugą M. P. Lietuvoje aiškinosi santykius su A. pažįstamu D. R., jo ieškojo pas D. B., t. y. pats asmeniškai ir su savo draugu M. P. atliko aktyvius narkotikų prekeivių veiksmus nedalyvaujant kaltinamiesiems. Šios aplinkybės neabejotinai paneigia T. B. kaip aukos vaidmenį ir prielaidas apie jo valios palaužimą.

1579.18.

158Nuteistasis teigia, kad šioje byloje nebuvo nustatytas ir kitas būtinasis alternatyvus BK 147 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymis – verbavimas. Visų pirma nėra nustatyta, kad jis (R. M.) būtų atlikęs T. B. verbavimo veiksmus, siūlęs jam dalyvauti darant nusikaltimus, įkalbinėjęs jį ar jam grasinęs. Pats nukentėjusysis teisme parodė, kad iš pradžių į Norvegiją buvo atskridęs R. M., tačiau jis apie jokias nusikalstamas veikas nekalbėjo ir į jokius nusikaltimus jo neįtraukė. T. K. jis (R. M.) negalėjo verbuoti net teoriškai, nes jo nepažinojo ir apie jo atliekamus veiksmus Norvegijoje nieko nežinojo, o T. B. su T. K. ir R. P. nusikaltimus vykdė jau iki jam atvykstant į Norvegiją antrą kartą 2014 metų pabaigoje. Tiek T. B., tiek T. K. parodė, kad būdami Norvegijoje jokio kontakto su R. M. neturėjo, iš jo jokių nurodymų negaudavo, taip pat nebuvo nustatyta, kad su juo (R. M.) iš Norvegijos Karalystės būtų bendravęs ir R. P.. Byloje ištirtais įrodymais nenustatyta, kad jis (R. M.) 2014 metų rudenį būtų turėjęs tikslą užverbuoti T. B. ir kad buvo davęs nurodymą R. P. užverbuoti jį nusikaltimams daryti. Be to, kaip matyti iš T. B. parodymų, ir pats R. P. neatliko jokių prekybai žmonėmis būdingų verbavimo ir kontrolės veiksmų. Taigi tiek T. B. ir T. K. įsitraukimo į nusikalstamas veikas aplinkybės, tiek veikų vykdymo aplinkybės, taip pat nukentėjusiuosius bei jų materialinę, socialinę ir pan. padėtį apibūdinančios aplinkybės neleidžia teigti, kad jų valia buvo palaužta ir kad nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, už kurias gavo atlygį, jie įvykdė ne savo noru. Priešingai, bylos aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad jie siekė pasipelnyti neteisėtu būdu, o vėliau davė kaltinimui palankius parodymus, kaltę suversdami kitiems asmenims, ir mainais už tai buvo „paversti“ prekybos žmonėmis aukomis, kad jiems būtų netaikoma baudžiamoji atsakomybė, tik, kaip minėta, prokuroras pamiršo šiuos faktinius įtariamuosius atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BPK nustatyta tvarka.

1599.19.

160Apeliantas nurodo, kad kai kurie veiksmų, už kuriuos jis nuteistas pagal BK 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį, yra susiję ne su jo, kaip tiesioginio vykdytojo, veiksmais, bet su kitų asmenų – R. P., G. V., R. A. G. – veiksmais, susijusiais su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Jo kaltę šioje dalyje teismas iš esmės preziumavo pagal tai, kad jis tariamai buvo nusikalstamo susivienijimo vadovas ir organizatorius. Tačiau, kaip minėta, byloje surinktais įrodymais nebuvo nustatyta, kad nusikalstamas susivienijimas veikė ir tuo labiau kad jis (R. M.) organizavo nusikalstamą susivienijimą ir vadovavo jam. Neteisėta veika disponuojant narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, apie kurią parodymus davė T. B. ir T. K., vyko Norvegijoje ir ją darant dalyvavo trys asmenys – patys nukentėjusieji ir R. P.. Jie Norvegijoje iš kitų asmenų paimdavo narkotines medžiagas, jas slėpdavo, gabendavo, realizuodavo kitiems asmenims. Jis (R. M.) šiuose veiksmuose nedalyvavo. Patys T. B. ir T. K. patvirtino, kad dėl savo veiklos Norvegijoje iš jo (R. M.) jokių nurodymų nebuvo gavę, apskritai neturėjo su juo jokio kontakto. Nors teismas nuosprendyje nurodė, kad jis (R. M.) atliko vadovaujamo pobūdžio veiksmus ir davė nurodymus R. P., G. V. ir R. A. G., tačiau nė vienas toks nurodymų davimo faktas ar bet koks vadovavimo faktas byloje nėra nustatytas, tokias aplinkybes teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausti G. V. ir R. A. G. paneigė. Iš R. P. laiško taip pat matyti, kad pastarasis narkotinėmis medžiagomis disponavo kartu su T. B. ir T. K., o jis (R. M.) su šia veikla niekaip nėra susijęs. Byloje nebuvo nustatyta jokių faktų, kad jis (R. M.) duotų minėtiems asmenims kokius nors nurodymus, susijusius su šių veikų vykdymu, kad jie būtų atsiskaitę jam už vykdomas veikas – nėra užfiksuota nei tokių telefoninių pokalbių, nei susirašinėjimų žinutėmis, nei jokio kito bendravimo. Teisme T. B. parodė, kad pas R. M. jis nėra matęs narkotinių medžiagų, jie nėra kartu buvę miške, taip pat jis nėra matęs, kad R. M. atkastų ar užkastų narkotines medžiagas, jokių nurodymų iš jo negavo (2017 m. vasario 6 d. teisiamojo posėdžio protokolas).

1619.20.

162Nuteistojo R. M. teigimu, byloje nebuvo nustatyta ir jokių jo veiksmų, kurie galėtų būti laikomi nurodymų R. A. G. davimu. Be to, R. A. G. su narkotiku kroviniu Airijoje buvo sulaikytas 2015 m. birželio mėn., t. y. tuo metu, kai jis (R. M.) jau buvo suimtas, o tai rodo, kad R. A. G. veikė savarankiškai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jis (R. M.) ir tiesiogiai atliko nusikalstamus veiksmus, numatytus BK 260 straipsnio 3 dalies dispozicijoje, tačiau nuosprendyje iš viso nepasisakė, kokiais konkrečiais bylos įrodymais jo veiksmai neteisėtai disponuojant metamfetaminu yra įrodyti, byloje tokių duomenų šaltinių ir nebuvo nustatyta.

1639.21.

164Esminis ir vienintelis įrodymų šaltinis epizode dėl plėšimo ir dokumentų klastojimo, pasak apelianto, vėlgi yra tik nepatikimi nukentėjusiojo T. B. parodymai. Be to, pastarojo nurodytos įvykių versijos, kad R. M. jam padavė automobilį, paimtą už A. skolas, vėliau nurodė, kad automobilio savininkas D. B. bando jį atgauti ir dėl to reikės vykti į susitikimą, kiti bylos įrodymai ne tik nepatvirtina, bet ir neabejotinai ją paneigia. Apeliantas cituoja liudytojų D. R., A. K., A. B. parodymus ir teigia, kad šie bei kiti byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog šioje istorijoje pagrindinis veikėjas buvo ne jis (R. M.), o pats T. B. bei jo draugas M. P., ir leidžia spręsti apie T. B. nusikalstamus veiksmus pagrobiant automobilį. T. B. telefone išlikusi 2015 m. kovo 25 d. išsiųsta žinutė „keitimas į „Land Rover Discovery 2.7 dyzelis 2006 m. domina?“ taip pat patvirtina, kad šis automobilis nebuvo jam duotas tik laikinai pasinaudoti, juo jis disponavo kaip nuosavu. Liudytojos A. A. parodymai, kad automobilį jam davė „R.“ ir liepė jį užregistruoti, net nevertinant liudytojos suinteresuotumo duoti T. B. versiją patvirtinančius parodymus, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, o atsižvelgiant į tai, kad pirminis įrodymų šaltinis – T. B. parodymai – gauti pažeidžiant jų gavimo tvarką ir yra nepatikimi, jie niekaip neįrodo jo (R. M.) kaltės dėl inkriminuotų veikų. Tačiau, be T. B. ir išvestinių jo žmonos parodymų, kurie buvo paneigti, nėra jokių kitų duomenų, kurie įrodytų jo (R. M.) kaltę pagrobus iš D. B. automobilį „Land Rover“ ar disponavus suklastotu dokumentu. Nepaisydamas to, teismas ir šiame epizode netinkamai vertino įrodymus, dar kartą demonstruodamas savo šališką požiūrį dėl kaltinamųjų kaltės, nutylėjo ir apskritai nevertino dalies įrodymų (pvz., A. K. parodymai, dalis D. R. parodymų), paneigiančių kaltinimą ir T. B. sukurtą istoriją, kitus įrodymų šaltinius (parodymą atpažinti, kurio metu D. B. neatpažino R. M., jo (R. M.) parodymus) nuvertino ir išskirtinę reikšmę suteikė T. B. parodymams. Taip teismas ne tik padarė esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, sukliudžiusį išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingą nuosprendį, pažeidė nuosprendžio surašymo reikalavimus, bet ir padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl jo kaltės padarius BK 180 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus.

16510.

166Apeliaciniame skunde nuteistasis R. A. G. prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendį panaikinti ir jį pagal BK 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

16710.1.

168Nuteistasis R. A. G. teigia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, nes išsamiai neišnagrinėjo ir neištyrė bylos aplinkybių, apkaltinamąjį nuosprendį grindė nepatikimais, prieštaringais bylos nagrinėjimo teisme metu nepatvirtintais įrodymais ir spėlionėmis. Be to, nepašalinęs abejonių pažeidė in dubio pro reo principą, reikalaujantį nepašalintas abejones aiškinti kaltinamojo naudai. Pasak apelianto, kaltinimas jam yra teisiškai nemotyvuotas, prieštaringas, nekonkretus, faktinės įvykių aplinkybės aprašomos nepagrindžiant jų jokiais objektyviai patikrinamais įrodymais. Toks kaltinimas yra tendencingas ir paremtas tik noru charakterizuoti jį kaip „svarbų“ asmenį, veikusį „sudėtingose nusikaltimo schemose“ (iš prokuroro baigiamosios kalbos), be to, trukdo gintis, formuoti savo atsikirtimus, rinkti ir teikti įrodymus.

16910.2.

170Apeliantas nurodo, kad jam inkriminuotas fiktyvios 2015 m. sausio 5 d. automobilio „Mazda“ pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas, tačiau nei šios bylos nagrinėjimo metu, nei kituose procesuose šis sandoris nebuvo pripažintas fiktyviu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.86 straipsnio prasme. Iki šiol aptariamas automobilis yra registruotas V. P. vardu, nei jis pats, nei kiti asmenys nėra užginčiję sutarties ir nuosavybės teisės galiojimo. Byloje nenustatyta, kas faktiškai ir už kieno pinigus įsigijo automobilį, kas pasirašė sutartį ir kitus dokumentus, kieno ir kokiems poreikiams tenkinti jis buvo įsigytas. Apelianto teigimu, dabartinis automobilio „Mazda 6“ savininkas V. P., būdamas sąžiningas, siektų paneigti savo prisidėjimą prie galimai padarytų nusikalstamų veikų ir teisinėmis priemonėmis įrodytų fiktyvų automobilio įsigijimo faktą, o ne juo toliau disponuotų. Liudytojo T. E. K. parodymai teisme (automobilį „Mazda 6“ savo vardu prašė pirkti ir R. A. G., ir V. P.; vėliau automobilį nusipirko V. P.; V. P. pasakė, kad jis perka mašiną; su „Mazda“ V. P. Norvegijoje kažkur nuvažiavo) taip pat patvirtina, kad tikslą įsigyti automobilį ir juo naudotis turėjo būtent V. P., jis pats atliko aktyvius veiksmus jį persirašydamas savo vardu, vairavo kelionėse į užsienį, tvarkė, statė įvairiose vietose, galėjo žinoti apie įrengtą slėptuvę ir laikė joje tik jam žinomus daiktus. Jis (R. A. G.) šiuo automobiliu taip pat naudojosi Lietuvoje asmeninėms reikmėms tenkinti (metalo laužui išvežti ir kt.), todėl galėjo būti, kad dar iki jo perleidimo V. P. buvo jį apdraudęs, nes T. E. K. neturėjo pinigų. Bet pats asmeniškai automobilio neremontavo, neįrengė jokios slėptuvės ir jokių daiktų joje neslėpė.

17110.3.

172Nuteistasis pažymi, kad automobilis „Mazda 6“ byloje vertinamas kaip nusikaltimo padarymo įrankis, todėl prokuroras, vadovaudamasis BK 72 straipsnio nuostatomis, prašė jį konfiskuoti. Taigi turto konfiskavimu faktiškai pripažįstama, kad būtent jo savininkas, t. y. V. P., atsakingas už galimų nusikaltimų padarymą ir žinojo, kad šis turtas bus naudojamas uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Jeigu V. P. žinojo apie tokius nusikaltimus, jam taip pat turėjo būti vykdomas baudžiamasis persekiojimas bei taikoma atitinkama atsakomybė. Be to, byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad būtent šis liudytojas labiausiai galėtų atitikti narkotinių medžiagų pervežėjo statusą. Pagal Europolo pažymą (t. 1, b. 1. 90) 2007 metais Norvegijoje jis jau buvo susijęs su narkotikų platinimu, už analogiškus nusikaltimus 2015 metais buvo sulaikytas ir nuteistas Airijoje, proceso dalyviai žinojo, kad ir jis pats vartoja narkotines medžiagas. Byloje naudojant technines priemones yra užfiksuotas V. P. pokalbis su jo seserimi I. Z., kurio metu aptariama V. P. problema dėl automobilio „Mazda 6“ priklausomybės, didesnio policijos dėmesio, sulaikytų asmenų ir pan., I. Z. nurodo broliui „greičiau deginti tą mašiną arba perkalti numerius“, o tai, pasak nuteistojo, patvirtina, kad V. P. buvo žinomos visos automobilio naudojimo aplinkybės, galimi draudžiamų daiktų pervežimai.

17310.4.

174Apeliantas nurodo, kad slėptuvės įrengimo aplinkybės nustatytos nebuvo, tai rodo ir kaltinimo formuluotė, kad jis, turėdamas tikslą disponuoti narkotinėmis medžiagomis, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis automobilyje organizavo specialios slėptuvės įrengimą. Nepaisant to ir net nenustačius ankstesnių automobilių savininkų, galimo automobilio remonto ir eksploatavimo aplinkybių iki jo pardavimo, kažkodėl buvo padaryta išvada, kad tai galėjo padaryti tik R. A. G., nors byloje yra duomenų, patvirtinančių, kad tokią slėptuvę galėjo įrengti kiti asmenys. Be to neaišku, ar ji jau buvo automobilyje jo kelionės į Ispaniją ir Norvegiją metu. Apeliantas atkreipia dėmesį į liudytojo T. E. K. parodymus, kad R. A. G. beveik visą laiką buvo viešbutyje ir kad jiems būnant Norvegijoje V. P. su automobiliu kažkur nuvažiavo, automobilis buvo sugedęs, kol gyveno viešbutyje, jį suremontavo. Šie liudytojo parodymai, nuteistojo teigimu, rodo, kad būtent V. P. dar jiems esant Norvegijoje galėjo organizuoti automobilio remonto ir slėptuvės įrengimo darbus, apie kuriuos kiti asmenys negalėjo žinoti. Policijos pareigūnai automobilį apžiūrėjo 2015 m. rugsėjo 29 d., t. y. praėjus daugiau kaip pusei metų nuo byloje nagrinėjamų įvykių, taigi slėptuvės įrengimo ir galimo narkotinių priemonių gabenimo faktai laiko prasme yra labai nutolę nuo tyrimo rezultatų, be to, šių aplinkybių nėra galimybės objektyviai patikrinti.

17510.5.

176Pasak nuteistojo, lieka neaišku, kokių duomenų pagrindu buvo padarytos išvados apie R. M. užduotis, susijusias su narkotinėmis medžiagomis, jam ir jų realizavimą. Byloje nėra jokių įrodymų (pokalbių išklotinių, operatyvinių duomenų), kad jis buvo pažįstamas su R. M., kad jie iki aptariamų įvykių būtų turėję kokių nors kontaktų ar būtų susiję darant, organizuojant nusikaltimus. Tokių duomenų byloje nepateikia net nukentėjusieji T. B. ir T. K., nors nurodo tiesiogiai bendravę su R. A. G.. Jo (R. A. G.) buvimo Norvegijoje metu R. M. ten nesilankė, jų kontaktas nenustatytas kitokiomis priemonėmis. Be to, nuosprendyje (55 p.) aptarti išslaptinti kriminalinės žvalgybos dokumentai paneigia bet kokias jo ir R. M. nusikalstamas sąsajas.

17710.6.

178Apelianto teigimu, taip pat neaišku, kokie neabejotini duomenys patvirtina, kad narkotinę medžiagą kanapių dervą (hašišą) jis įsigijo būtent Ispanijos Karalystėje, kad šios medžiagos kiekis buvo būtent apie 20 kg, ar tai iš viso buvo narkotinė medžiaga, kurią pareigūnai rado slėptuvėse miške, ar toks kiekis galėjo tilpti automobilio slėptuvėje, kaip jis buvo įgytas, kaip atsiskaitoma ir pan. R. A. G. nurodo neneigiantis, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu su V. P. ir T. E. K. buvo Ispanijoje, kur planavo atšvęsti savo jubiliejų, tačiau viso proceso metu šie liudytojai nebuvo apklausti apie aplinkybes, ką jie veikė Ispanijoje, su kokiais asmenimis susitikinėjo, kurie iš jų naudojosi automobiliu ir ar turėjo galimybę gauti ir paslėpti automobilyje narkotines medžiagas. Be to, byloje buvo išimti jo užrašai su kelionės maršrutų atžymomis, iš kurių matyti, kad buvo keliaujama po visą Europą, ilsimasi Liuksemburge ir kitose šalyse, todėl teiginys, jog hašišas įsigytas Ispanijoje, yra tik spėlionė. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio akivaizdu, kad duomenys apie narkotinių medžiagų atvežimą į Norvegiją grindžiami tik nukentėjusiųjų T. B. ir T. K. parodymais, bet jų parodymai bei pozicija jo (R. A. G.) atžvilgiu yra nenuosekli, daugeliu atvejų paremta tik pamąstymais. Iš T. K. parodymų teisme matyti, kad pastarasis pats narkotinių medžiagų atvežimo ir iškrovimo iš automobilio „Mazda“ nematė, jo manymą, kad taip buvo, greičiausiai suformavo kitų asmenų pasakojimai arba siekis įtikti ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateisinant savo galimai nusikalstamus veiksmus. Ikiteisminio tyrimo metu T. K. nurodė matęs, kad R. P. ardė galines automobilio sėdynes ir ten iš slėptuvės išėmė daugybę pakuotėse supakuoto hašišo, kurio pridėjo du pilnus jo paduotus krepšius, tačiau kartu nurodė, kad pats ardymo proceso nematė, nes R. P. buvo vienas, užsidaręs ir jo pagalbos neprašė. Taigi jau šioje tyrimo stadijoje liudytojo parodymų tikslumu ir pakankamumu buvo galima pagrįstai abejoti, nes jis nors ir kalbėjo apie slėptuvę, narkotikus, tačiau tuojau pat patvirtino, kad paties proceso nematė. Iš bylos duomenų žinoma, kad apie narkotinių medžiagų pristatymą į Norvegiją šiam liudytojui galėjo pasakoti R. P., tačiau jo parodymais šioje byloje nebuvo remtasi, buvo ignoruota procesinė galimybė jį apklausti nuotoliniu būdu (atlieka laisvės atėmimo bausmę VFR), atitinkamai nebuvo atliktos akistatos, parodymų patikrinimai, taigi nepašalinti prieštaravimai tarp tiesiogiai aptariamuose įvykiuose dalyvavusių asmenų parodymų.

17910.7.

180Nuteistasis R. A. G. pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tirta aplinkybė, ar įrengtoje slėptuvėje iš viso galėjo tilpti nurodytas kiekis narkotinių medžiagų (o vėliau ir apie 500 000 Norvegijos kronų). Pagal T. K. parodymus narkotinės medžiagos tilpo į du didelius krepšius po ne mažiau kaip 10 kg, buvo supakuotos įvairaus dydžio plastikiniuose maišeliuose, o amfetaminas supresuotas į vieną plytą. Taigi neaišku, ar tokie kiekiai medžiagos fiziškai galėjo būti paslėpti automobilio ertmėse, ar atsižvelgiant į pakuočių dydžius jas galima buvo lengvai ir greitai išimti iš slėptuvės, kurios dydis 13 x 19 cm. Tai, kad slėptuvė buvo maža ir netalpi, patvirtina ir pirminiai T. K. parodymai, kad R. P. pinigus (iki pusės milijono kronų) suko į krūvą ir suspaudė, t. y. trūko vietos, buvo siekiama kuo kompaktiškiau juos sudėti.

18110.8.

182Apelianto teigimu, nukentėjusiojo T. K., kaip ir nukentėjusiojo T. B., parodymai nepatvirtina, kad būtent jis perdavė R. P. narkotines medžiagas. Pastarieji nematė, kas ir kada atvairavo automobilį „Mazda 6“, ar narkotinės medžiagos tikrai buvo paslėptos, nenustatyta, ar pats R. P. to negalėjo padaryti ir pan. Nukentėjusieji neigė ką nors kalbėję su R. A. G. apie narkotikų gabenimą, savo parodymuose dažnai vartojo sąvokas „kaip supratau“, „mano manymu“, o tai dar kartą patvirtina, kad neginčijamų kaltinimą pagrindžiančių įrodymų nėra. Byloje atlikti įvairūs DNR tyrimai taip pat nepatvirtino jo (R. A. G.) prisidėjimo prie nusikalstamos veikos įvykdymo. Remiantis tyrimo logika ir apklaustų liudytojų paaiškinimais neabejotinai turėjo būti nustatyti bent minimalūs jo biologiniai pėdsakai, nes jis ne kartą pats vairavo automobilį „Mazda“, buvo jame kelionių po užsienį metu. Tokie pėdsakai nebuvo aptikti ir ant rastų narkotinių medžiagų paketų Norvegijos pareigūnų atliktuose tyrimuose, todėl ši aplinkybė tik sustiprina abejones, kad draudžiamos medžiagos galėjo priklausyti visiškai su šia byla nesusijusiems asmenims.

18310.9.

184Be to, pasak nuteistojo, byloje nebuvo nustatytas narkotinių medžiagų kiekis. Jokių duomenų, išskyrus nukentėjusiojo T. K. pasvarstymus („pagal mane drąsiai buvo 15–20 kg hašišo. Dvi pilnos tašės buvo“) apie panašius narkotinės medžiagos kiekius, byloje nėra, tokie kiekiai nebuvo rasti jokiose slėptuvėse. T. K. yra nurodęs, kad paslėpė apie 3 kg hašišo, tačiau toks kiekis iš esmės skiriasi nuo nurodyto kaltinime, be to, nėra jokių patvirtinimų, kad ši narkotinė medžiaga yra būtent dalis iš 20 kg. Nuteistasis pažymi, kad pagal teismų praktiką asmens baudžiamumas dėl narkotinės medžiagos pėdsakų laikymo, kai netgi neįmanoma nustatyti tikslesnio narkotinės veikliosios medžiagos kiekio, negalimas. Byloje būtina nustatyti nusikaltimo dalyko, draudžiamos medžiagos grynąjį kiekį (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-651/2007 ir kt.). Kaltinime nurodyta aplinkybė, kad 959 g kanapių dervos (hašišo), rastos slėptuvėje prie Oslo, yra jo (R. A. G.) nusikalstamos veikos rezultatas, taip pat nėra patvirtinta jokiais objektyviais duomenimis, nes nenustatyta, kada ji rasta, kam konkrečiai priklauso, koks tikslus jos kiekis ir pan. Atsakydamos į 2015 m. rugsėjo 30 d. teisinės pagalbos prašymą (t. 2, b. l. 23) Norvegijos teisėsaugos institucijos nurodė, kad pareiškimo Nr. 13310362 byloje yra paimta apie 1 kg hašišo ir 4 kg amfetamino. Šis narkotikų poėmis tiksliai pasvertas nebuvo, nes ši byla nutraukta. Laboratorinių tyrimų ataskaitoje nurodyta, kad tiriama medžiaga, rasta Osle 2015 m. rugsėjo 15 d. Tačiau aprašomojoje dalyje pažymėta, kad „2015-04-22 rašte prašoma ištirti konfiskuotą medžiagą A-2. Rudos spalvos augalinės kilmės medžiaga. Tyrimo rezultatas: Paimtas daiktas A-2. Medžiaga identifikuota kaip 959 g kanapių derva (hašišas)“. Taigi iš tyrimo ataskaitos neaišku, kokiu metu rastas narkotines medžiagas apžiūrėjo pareigūnai, nes prašymo jas ištirti metu, t. y. 2015 m. balandžio 22 d., jos dar nebuvo rastos. Tai rodo, kad tyrimas tikriausiai buvo atliktas visai dėl kitų ir kitiems asmenims priklausiusių narkotinių medžiagų, kurios neturi jokio ryšio su šia baudžiamąja byla. Kad tai kitos bylos dalykas, patvirtino ir Norvegijos pareigūnai, nurodydami jog byla nutraukta, o medžiaga bus sunaikinta 2017 m. rugsėjo 1 d. Visos šios aplinkybės, apelianto nuomone, rodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesiėmė priemonių objektyviai ir visapusiškai ištirti narkotines medžiagas, o neapžiūrėjus jų ir neužtikrinus jų išsaugojimo iki teisminio bylos nagrinėjimo pabaigos, t. y. faktiškai praradus (sunaikinus) įrodymus, šiuo metu nėra galimybės nustatyti jų priklausomybės, kiekių, kokybinių parametrų, o tai baudžiamosios teisės prasme laikytina nepasitvirtinusiu kaltinimu.

18510.10.

186Apeliantas teigia, jog kaltinimo teiginys, kad jo nurodymu V. P. automobilyje „Mazda 6“ paslėpė didelį kiekį Norvegijos kronų, taip pat yra nepagrįstas. Iš nukentėjusiojo T. K. parodymų teisme matyti, kad nurodymus slėpti pinigus V. P. davė ne jis (R. A. G.), bet R. P., o tai dar kartą patvirtina, kad su galima nusikalstama veika tiesiogiai buvo susijęs tik V. P..

18710.11.

188Apibendrindamas skunde išdėstytus argumentus, nuteistasis R. A. G. nurodo, kad kaltinimas jam iš esmės grindžiamas subjektyvios kilmės įrodymais, t. y. nukentėjusiųjų T. B. ir T. K. parodymais, kurie nėra visiškai neutralūs liudytojai, nes patys tiesiogiai susiję su narkotinių medžiagų įgijimu, laikymu bei realizavimu, iš to gavo arba buvo susitarę gauti materialinį atlygį. Apie šias aplinkybes, narkotinių medžiagų atsiradimą ir buvimą jų gyvenamosiose vietose Norvegijoje jie ne kartą davė parodymus, tačiau savo vaidmenį, siekdami išvengi baudžiamosios atsakomybės, nuolat menkino, nurodydami, kad buvo priversti taip elgtis dėl psichologinio R. P. ar R. M. spaudimo, fizinio susidorojimo baimės ir pan. Tokie nukentėjusiųjų parodymai kaltinant jį (R. A. G.) turėjo būti vertinami labai atsargiai ir net kritiškai, nes apie jų pačių dalyvavimą aptariamoje nusikalstamoje veikoje nurodė R. P., paaiškinęs, kad, jam gyvenant pas T. B. ir laukiant darbo pasiūlymų statybose, šis jam ne kartą buvo užsiminęs apie prekybą narkotinėmis medžiagomis, jie kartu važiavo į įvairius susitikimus su galimais narkotikų prekeiviais, matė perduodamas pinigų sumas ir pan. Esant tokioms aplinkybėms ir jų nepatikrinus teisminio nagrinėjimo metu (t. y. neapklausus R. P.), nebuvo galimybės tinkamai įvertinti nukentėjusiųjų parodymus ir nustatyti byloje tiesą.

18910.12.

190Apeliantas taip pat nurodo, kad kaltinime aprašyti jo veiksmai, t. y. 450 000–500 000 Norvegijos kronų gabenimas iš Norvegijos į Lietuvos Respubliką, objektyviai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 1 dalyje, požymius. Iš byloje surinktų duomenų viseto galima daryti išvadą, kad jis turėjo žinoti apie gabenamų per Lietuvos Respublikos sieną pinigų buvimą automobilyje, nes apie tai jam užsiminė V. P., be to, pokalbių su T. K. metu jis klausinėjo apie pinigus („kaip su pinigais, kiek dar reiks laukti, nes darbas padarytas, ir jiems jau reikia važiuoti, nes turi kitų reikalų“). Jo žinojimą apie įvežtus pinigus patvirtintų ir faktai, kad dalį pinigų vėliau keitykloje iškeitė V. P., anksčiau jis tokių sumų neturėjo, į Ispaniją važiavo ieškoti darbo ir pan. Kita vertus, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad realiai į Lietuvos Respubliką pateko nedeklaruoti pinigai, kad jie buvo gauti iš nusikalstamos veikos ir pan. Be to, prokuroras neprašė pakeisti kaltinimo BPK 256 straipsnio tvarka, todėl pagrindo pripažinti jį kaltu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį taip pat nėra.

19111.

192Apeliaciniame skunde nuteistasis G. V. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m liepos 5 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 147 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį, ir priimti jam naują, išteisinamąjį nuosprendį jam nepadarius šių nusikaltimų. Nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 146 straipsnio 2 dalį ir dėl nukentėjusiojo T. B. civilinio ieškinio pakeisti. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies dėl nustatytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 146 straipsnio 2 dalyje, pašalinti aplinkybes, kad jis šią veiką padarė dalyvaudamas šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, siekdamas bendro tikslo susidoroti su vieno iš nusikalstamo susivienijimo vadovų R. M. nurodymų nevykdančiais T. B., T. K. ir taip įbauginti kitus asmenis; kad vykdydamas nusikalstamo susivienijimo narių susitarimą ir kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais turėdamas bendrą tikslą įbauginti T. B. ir T. K., kad jie paklustų tęsti nusikalstamą veiką: platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, ir tęsdamas nusikalstamus veiksmus bei kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais turėdamas bendrą tikslą įbauginti T. B., T. K., dėl savanaudiškų paskatų ir siekdamas priversti juos toliau platinti narkotines psichotropines medžiagas; kad nusikalstamai veikai padaryti panaudojo teleskopinę lazdą. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš jo T. B. naudai priteista 8 000 eurų.

19311.1.

194Nuteistasis G. V. teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1, 2 dalių ir 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, išsamiai ir nešališkai neištyrė byloje surinktų įrodymų, jų tinkamai neišanalizavo, neišsamiai argumentavo savo išvadas, nesirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Būdamas šališkas teismas jam priimtą apkaltinamąjį nuosprendį grindė išimtinai nepatikimais nukentėjusiųjų T. B. ir T. K. parodymais, nevertindamas ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų viseto, jam palankius įrodymus vertino netinkamai, jų neanalizavo ir nemotyvavo. Be to, nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas tik išdėstė bylos įrodymus, bet nepateikė teisiškai pagrįstų išvadų ir motyvų dėl veikos kvalifikavimo ir įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių nusikalstamos veikos sudėties buvimą jo veiksmuose, teismo argumentai, kurių pagrindu jis pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 147 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį yra lakoniški, deklaratyvūs ir formalūs.

19511.2.

196Apeliantas nurodo, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog tais atvejais, kai asmuo yra faktinis įtariamasis, tačiau yra apklausiamas kaip liudytojas, jo parodymai neatitinka BK 20 straipsnio reikalavimų ir nėra laikomi įrodymais (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 26 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-553-197-2016). Be to, tiek EŽTT, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad kito kaltinamojo (nusikaltimo bendrininko), liudytojo, kuris toje pačioje byloje yra buvęs įtariamasis, parodymai turi būti vertinami daug atsakingiau, privaloma skirti daugiau dėmesio jų patikimumui (1997 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Contrada v. Italy, pareiškimo Nr. 27143/95; 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita v. Italy, pareiškimo Nr. 26772/95; 2008 m. liepos 24 d. sprendimas byloje V. R. v. Russia, pareiškimo Nr. 41461/02; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-976/2015). Šiuo atveju byloje dar ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta pakankamai duomenų, kad nukentėjusieji T. B. ir T. K., kurių parodymais teismas rėmėsi, darydamas išvadas apie jo (G. V.) dalyvavimą ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, padarė labai sunkius nusikaltimus (BK 260 straipsnio 3 dalis), už kuriuos numatytos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jie yra faktiniai įtariamieji, jie nėra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BPK nustatyta tvarka, todėl nėra ir negali būti liudytojai, visos jų, kaip liudytojų, apklausos iš esmės pažeidžia BPK 20 straipsnio 4 dalies, 80 straipsnio 1 punkto reikalavimus, t. y. visi šių asmenų parodymai, duoti turint liudytojo procesinį statusą, nėra leistinas įrodymų šaltinis ir jais negalima grįsti teismo išvadų. Be to, jie nėra nešališki asmenys, kurie šiame procese neturėtų jokio savarankiško intereso. T. B. ir T. K. turėjo asmeninį interesą duoti parodymus kitų asmenų atžvilgiu ir savo pačių atliktus nusikaltimus perkelti kitiems asmenims. Tik dėl to, kad sutiko bendradarbiauti su prokuroru ir davė kitiems kaltinamiesiems nepalankius parodymus, šiems asmenims neteisėtai, pažeidžiant imperatyvias BPK nuostatas, nebuvo suteiktas įtariamojo ir kaltinamojo statusas, nebuvo išspręstas jų baudžiamosios atsakomybės už savo pačių padarytus nusikaltimus klausimas, jie išvengė baudžiamosios atsakomybės už labai sunkius nusikaltimus. Dėl šių aplinkybių jų parodymų patikimumas turi būti patikrintas kitų įrodymų kontekste.

19711.3.

198Nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą apie nuolatinius nusikalstamus kaltinamųjų tarpusavio ryšius. Teisminio bylos nagrinėjimo metu jis nurodė, kad pažinojo R. M., I. S. ir kitus, bet juos siejo tik draugiški santykiai, nebuvo nei pavaldumo, nei hierarchijos, nei paklusnumo ar kt. Jie susitikdavo epizodiškai, byloje nenustatyti jokie susitikimai, kurie būtų organizuoti siekiant aptarti nusikalstamo susivienijimo veiklos ar atskirų nusikaltimų darymo klausimus. Nusikalstamas susivienijimas yra aukšto organizuotumo hierarchinę struktūrą turinti grupė, kurios nariai tarpusavyje susaistyti itin glaudžiais ilgalaikiais ryšiais, egzistuoja aiškus vadovas, yra tarpusavio pavaldumas, paklusnumas ir pan. Šioje byloje nėra užfiksuota nė vieno atvejo, kad kuris nors iš nuteistųjų duotų nurodymus kitiems asmenims ar gautų iš jų nurodymus, kad jie visa ar bent didžiąja grupės sudėtimi spręstų kokius nors nusikalstamus klausimus, kad jų tarpusavio ryšiai būtų ilgalaikiai, nuolatiniai ir glaudūs. Nė vienas asmuo neparodė, kad jis (G. V.) gavo nurodymus iš R. M. ir E. M., kad buvo jiems pavaldus, jų bijojo. Nuteistasis M. R., liudytojas L., kurių parodymais remiasi teismas, nenurodė, kad jis (G. V.) dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Nėra jokių faktinių duomenų, kad R. M. jį su R. P. būtų išsikvietęs ir davęs kokius nors nurodymus, kad jie būtų jam dėl ko nors pasiaiškinę. Nukentėjusiųjų T. B. ir T. K. parodymai yra tik teiginiai, kurių nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Be to, bendraudamas su R. P. Norvegijoje jis (G. V.) T. B. nebuvo matęs, pirmą kartą jį sutiko Kaune prieš išvykdamas į Norvegiją. Tuo metu R. P. jau buvo sulaikytas. T. B., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, šias aplinkybes patvirtino, todėl teismo išvada, paremta T. B. parodymais, yra niekuo nepagrįsta, o T. K. teiginiai nepatvirtinti kitais įrodymais.

19911.4.

200Teismas, pagrįsdamas jo kaltę dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, rėmėsi ir išslaptintais kriminalinės žvalgybos duomenimis, tačiau jis (G. V.) niekada neneigė aplinkybių, kad su kai kuriais nuteistaisiais bendravo, nes buvo pažįstami. Kita vertus, jokiais tiesioginiais įrodymais nėra nustatyta, kad toks jų bendravimas buvo nusikalstamo pobūdžio. Nėra nustatyta, kad jis turėjo konspiracinius, teisėsaugos institucijoms nežinomus telefonus, kuriuos naudojo nusikalstamoms veikoms daryti. Taip pat nenustatyta, kad jis naudojo specialias bendravimo priemones ar priemones, leidžiančias išvengti sekimo. Byloje nėra duomenų, kad jis būtų gavęs pinigus iš bendro piniginio fondo ar įmokėjęs pinigus į tokį fondą, kad būtų už bendras lėšas įsigijęs transporto ar ryšio priemones. Iš byloje esančių netiesioginių įrodymų negalima padaryti loginės išvados, kad techninėmis priemonėmis užfiksuoti jo bendravimo su kitais nuteistaisiais atvejai yra nusikalstamo pobūdžio. Iš telefoninių kontaktų ir pokalbių nėra nustatyta faktinių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima manyti, kad jis darė nusikalstamas veikas su kitais kaltinamaisiais ir dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje.

20111.5.

202Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina ir teismo išvados, kad jis buvo laikomas R. M. pavaduotoju, t. y. asmeniu, kuris tiesiogiai įgyvendina R. M. nurodymus ir pats tiesiogiai tam tikrais atvejais perveža narkotines medžiagas. Nuteistojo teigimu, byloje nenustatyta, kad R. M. jam bei kitiems įvardijamiems susivienijimo dalyviams – M. A., I. S., M. R. – davė kokius nors nurodymus, nurodė prisidėti prie tariamo susivienijimo veiklos, jiems vadovavo, baudė juos ar pan. Priešingai, jis (G. V.) veikė savarankiškai ir nebuvo pavaldus R. M. ir E. M.. Teismas konstatavo, kad byloje ištirti įrodymai ir nukentėjusiųjų T. B. ir T. K. parodymai leidžia neginčijamai konstatuoti, kad R. M., G. V., M. R. ir E. M. suvokė, jog yra nusikalstamo susivienijimo nariai ir vykdo nusikalstamas veikas, tačiau tokia teismo išvada paremta išskirtinai T. B. ir T. K. parodymais, kurie yra formalaus pobūdžio, deklaratyvūs ir kurių jokie kiti įrodymai nepatvirtina. Tas pats pasakytina ir apie teismo išvadas dėl bendros kasos ir nusikalstamos veikos planavimo. Byloje, išskyrus nukentėjusiųjų T. B. ir T. K. parodymus, nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nusikalstamo susivienijimo vykdomai veiklai buvo renkama bendra kasa iš visų jo narių ar kad nusikalstamas susivienijimas buvo finansuojamas išimtinai vieno asmens, o nusikalstamu būdu gautos lėšos paskirstomos susivienijimo nariams. Nebuvo jokio asmens, atsakingo už bendrus grupuotės pinigus ar reikalingus įrankius ir priemones. Nėra byloje ir duomenų, patvirtinančių, kad nusikalstama veika buvo planuojama.

20311.6.

204Apeliantas teigia, kad trumpalaikis jo bendravimas su kitais kaltinamaisiais niekaip nepatvirtina jo dalyvavimo inkriminuojamo susivienijimo veikloje. Atlikus kratą jo namuose nebuvo rasta ginklų ar šaudmenų, taip pat byloje nėra duomenų, kad jis būtų žinojęs apie veikiantį būtent ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, taigi jo veiksmuose nėra tyčios dalyvauti nusikalstamo ar ginkluoto susivienijimo veikloje. Juolab kad kvalifikuojantis požymis – dalyvavimas šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje – jam inkriminuotas tik dėl to, kad 2015 m. balandžio 24 d. į susitikimą su T. K. ir T. B. kiti nuteistieji su savimi atsivežė šaunamuosius ginklus. Tačiau jis pats jokio šaunamojo ginklo neturėjo ir apie tai, kad kiti nuteistieji į susitikimą atvyks su savimi turėdami šaunamuosius ginklus, nežinojo ir negalėjo žinoti, iš anksto su kitais nuteistaisiais apie jokius šaunamuosius ginklus ir jų turėjimą nesitarė.

20511.7.

206Nuteistas G. V. pažymi, kad kaltinamųjų parodymai taip pat yra įrodymai BPK 20 straipsnio prasme. Nepaisant kaltinamųjų parodymų specifiškumo, šio įrodymų šaltinio negalima atmesti vien dėl to, jog teismas netiki ar nenori patikėti kaltinamųjų parodymais. Šiuos parodymus galima vertinti kritiškai tik tada, kai juos paneigia kiti objektyvūs ir leistini įrodymų šaltiniai. Šiuo atveju nė vienas nuteistasis nepatvirtina, kad jis (G. V.) būtų su jais padaręs nusikalstamą veiką, tokie jų parodymai nėra paneigti kitais byloje surinktais ir teisme ištirtais duomenimis. Nėra jokių įrodymų, kad R. M. ir E. M. davė jam (G. V.) nurodymus užsiimti narkotikų kontrabanda, užverbuoti T. B. ir T. K. ar kokius kitus neteisėtus nurodymus, pavedimus, užduotis. Apeliantas teigia, kad jam nebuvo žinomi nusikalstamo susivienijimo būtinieji formalieji požymiai – nuolatiniai tarpusavio ryšiai, vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas, taip pat nenustatyti vieni svarbiausių neformaliųjų požymių – nebuvo hierarchinės struktūros, aiškaus vadovo, didelio organizuotumo, pavaldumo, paklusnumo, lojalumo, baimės atmosferos. Nė vienas iš nuteistųjų savęs neidentifikavo kaip gerai organizuotos grupės nario, kiekvienas jų veikė savo asmeniniais, o ne bendrais interesais. Neegzistavo joks grupės pavadinimas ar išoriniai atributai, kurie ją išskirtų iš kitų grupių. Nenustatyta, kad tariamos grupės nariai bendrautų su kitomis nusikalstamomis grupėmis, palaikytų kokius nors nusikalstamus ryšius, spręstų konfliktus, dalytųsi įtakos zonomis, bendrai planuotų ir atliktų didesnio sudėtingumo nusikalstamas veikas. Nenustatyti ir jam nežinomi visi kiti neformalieji požymiai – nebuvo jokios bendros kasos, jokių bendrų pinigų, bendro kasininko, kuris būtų atsakingas už bendrus finansus. Nebuvo bendrų ryšio priemonių, bendrų transporto priemonių, jokių bendrų nusikaltimams daryti skirtų įrankių. Todėl jis nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 249 straipsnio 2 dalyje.

20711.8.

208Apeliantas skunde aptaria BK 147 straipsnyje numatyto prekybos žmonėmis nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, cituoja Prekybos žmonėmis aukų nustatymo, ikiteisminio tyrimo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo rekomendacijų, patvirtintų generalinio prokuroro, vidaus reikalų ministro bei socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 1-327/1V-1015/A1-758, 4 ir 5 punktų nuostatas, kurios, pasak nuteistojo, atsispindi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendyje (baudžiamoji byla Nr. 1A-420-483/2017), ir teigia, kad šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, apibūdinančios T. B. ir T. K. asmenybes, jų socialinę, turtinę, šeiminę padėtį, jų pačių bei kaltinamųjų atliktus veiksmus, neatitinka prekybos žmonėmis sampratos. Nukentėjusiųjų fizinės ir valios laisvės pažeidimas (suvaržymas), dėl kurio jie negalėtų laisvai pasirinkti vieno ar kito elgesio varianto, taip pat ir jam (G. V.) inkriminuotas nusikalstamos veikos padarymo tikslas – nukentėjusiųjų išnaudojimas nusikalstamoms veikoms daryti ir kitais išnaudojimo tikslais, nėra įrodyti. Apeliantas dėsto nukentėjusiųjų socialinę ir ekonominę padėtį apibūdinančias aplinkybes, analogiškas išdėstytoms nuteistojo R. M. apeliaciniame skunde (8.15 papunktis), ir nurodo, kad nei T. B., nei T. K. neatitinka nė vieno kriterijaus, pagal kurį galėtų būti vertinami kaip prekybos žmonėmis aukos. Jie nebuvo pažeidžiami asmenys, taip pat nebuvo priklausomi nuo jo (G. V.) ir kitų nuteistųjų, jų atžvilgiu nebuvo atliktas nė vienas BK 147 straipsnio dispozicijoje numatytas alternatyvus veiksmas – nuteistieji jų nepardavė, nepirko, neperleido, neįgijo, negabeno, nelaikė nelaisvėje.

20911.9.

210Apeliantas cituoja nukentėjusiojo T. B. parodymus, duotus 2015 m. balandžio 20 d. apklausoje, kad „po pokalbio su A. apie hašišą aš R. pasakiau, kad nenoriu dalyvauti tokiuose reikaluose... R. pasakė, kad pinigai bus geri... R. įtaigiai man pasakojo, įtikinėjo, kad viskas bus gerai. Aš sutikau su R. pasiūlymu“. Tokias aplinkybes, pasak nuteistojo, T. B. nurodė ir 2015 m. gegužės 29 d. apklausoje. Šios apklausos metu jis taip pat parodė, kad R. P. įtikinėjo T. K. pasaugoti krepšį su narkotikais ir šis nesugebėjo atsisakyti. 2016 m. vasario 17 d. apklausos, atliekamos ikiteisminio tyrimo teisėjo, metu T. B. nurodė, kad nei R. P., nei jokie kiti asmenys Norvegijoje jam negrasino. Teisme T. B. parodė, kad R. P. prašė dalyvauti pokalbyje su A. ir išversti pokalbį, jie kalbėjosi apie amfetaminą ir hašišą, T. B. vertėjavo, R. P. žadėjo atsilyginti, pastarasis jam negrasino, smurto prieš jį nenaudojo. Be to, T. B. parodė, kad kai atvyko R. P., santykiai su juo buvo draugiški, jie kartu eidavo žvejoti, bendraudavo, jis bandė įsilieti į Norvegijos gyvenimą. T. K. 2015 m. balandžio 17 d. apklausos metu parodė, kad 2014 metų spalio ar lapkričio mėn. atvažiavo T. B. su R. P., šis nieko neklausinėjo, paprašė įjungti internetą telefone. Pasakė, kad reikės vežioti narkotikus, jis jam neprieštaravo, suprato, kad atlygio klausimai jau išspręsti su T. B.. Po kelių dienų R. P. įmetė į T. K. mašiną kuprinę ir liepė palaikyti kelias dienas. Vėliau R. P. atskrido ir apsigyveno pas T. K., bendravo su juo kaip su draugu ir bendrininku, o jis pats tylėjo ir nieko nesakė, neprieštaravo. T. K. teisme parodė, kad R. P. jis neprieštaravo ir tik pačioje pabaigoje, prieš pat sulaikant R. P., pasakė, kad nebenori kartu dirbti. Be to, Norvegijoje T. B. atsisakė saugoti R. P. paimtą krepšį, kuris paskui buvo atiduotas saugoti T. K., taigi jis galėjo prieštarauti, nesutikti su R. P. prašomais atlikti veiksmais ir jokių neigiamų padarinių dėl to nesusilaukė. Abu nukentėjusieji kartu su R. P. 2014 m. lapkričio mėn. Norvegijoje buvo sustabdyti ir patikrinti policijos, tačiau policijai dėl išnaudojimo nesiskundė, nors turėjo visas galimybes tai padaryti. 2015 m. balandžio 11 d. T. B. ir jį (G. V.) tikrino Norvegijos muitinė, tačiau nukentėjusysis taip pat nesiskundė pareigūnams. Apie jokias problemas T. B. nepasakojo ir savo geram draugui liudytojui R. D.. Iš byloje esančių T. B. 2015 m. kovo–balandžio mėn. telefono pokalbių išklotinių matyti, kad pastarasis visose žinutėse kalba apie meilę, nėra jokio įsibaiminimo. T. B. susirašinėjimas su R. M., naudojantis programa „Skype“, taip pat yra draugiškas, jokios prievartos, priešiškumo, gąsdinimų, paliepimų nėra. Taigi visi šie duomenys rodo, kad Norvegijoje prieš nukentėjusiuosius nebuvo naudojamas smurtas ar grasinimai, pastarieji suprato nusikalstamus R. P. veiksmus ir prie jų patys neprieštaraudami, nesipriešindami prisidėjo ir toliau kartu darė nusikaltimus. Juolab kad Norvegijoje R. P., priešingai nei T. B. ir T. K., buvo vienas, be jokių socialinių ryšių, todėl neturėjo galimybės daryti esminės įtakos nukentėjusiųjų valiai ar juos kontroliuoti. Apeliantas pažymi, kad tuo metu, kai T. K. su R. P. vežiojo narkotines medžiagas į slėptuves ir pirkėjams bei kai T. K. garaže buvo slepiamos narkotinės medžiagos, tame pačiame name taip pat gyveno T. K. pusbrolis P. A. su drauge, T. K. darbininkai, taigi pastarojo pusėje buvo žymi kiekybinė persvara ir, jei jis nebūtų buvęs patenkintas nusikalstamu bendradarbiavimu su R. P., būtų galėjęs bet kada šią veiką nutraukti. Nuteistojo teigimu, nukentėjusiųjų parodymai patvirtina ir tai, kad R. P. jų atžvilgiu nenaudojo jokios apgaulės – nuo pat pirmųjų veiksmų parodė, kad veika susijusi su narkotinėmis medžiagomis, o T. B. su T. K. prie šios veikos sąmoningai prisidėjo. Akivaizdu, kad T. B. ir T. K. su R. P. Norvegijos Karalystėje kartu darė nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, ir šias veikas nukentėjusieji darė ne dėl to, kad jie, kaip bejėgės aukos, prieš savo valią buvo prievarta įtraukti į nusikalstamų veikų darymą, o dėl to, kad patys savo valia, neverčiami, sąmoningai nusprendė kartu su R. P. užsiimti prekyba narkotinėmis medžiagomis ir gauti iš tokios veikos nusikalstamų pajamų. Todėl jie turi būti vertinami kaip nusikaltimų bendrininkai, o ne kaip prekybos žmonėmis aukos.

21111.10.

212Nuteistasis G. V. teigia, kad teismas nepagrįstai jo kaltę grindė 2016 m. balandžio 12 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės protokolu ir liudytojų A. A. ir D. R. parodymais. Pasak nuteistojo, 2016 m. balandžio 12 d. protokolo turinys niekaip neatskleidžia jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių, o priešingai – protokole užfiksuotas jo, T. B., T. K. ir V. Ž. pokalbis, kurio metu jie aiškinosi paskutinės kelionės į Norvegiją aplinkybes, kalbėjo, kad R. P. galimai pasisavindavo dalį pinigų. Pokalbis vyko tik dėl skolos grąžinimo, o protokolo turinio stenogramoje pateikiamos subjektyvios ir niekuo neparemtos ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro interpretacijos, pvz., „tikėtina kalba apie tai, kad reikia vėl važiuoti į Norvegiją ir narkotinių medžiagų kurjeriui rodyti slėptuves“. Nuteistojo nuomone, taip siekiama bet kokiomis priemonėmis apkaltinti jį dėl šiame epizode inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Su liudytoja A. A. jis (G. V.) nėra bendravęs, todėl jos parodymai turi būti vertinami kritiškai, kaip išvestiniai iš T. B. parodymų. Liudytojo R. D. parodymai taip pat neatskleidžia, kad jis būtų palaužęs nukentėjusiųjų valią ar atlikęs kitus veiksmus, susijusius su žmonių verbavimu. Šio liudytojo parodymai, kad T. B. ir T. K. jo (G. V.) bijojo, taip pat yra išvestiniai iš nukentėjusiųjų parodymų ir nepatvirtinti kitais įrodymais. Be to, tiek jo (G. V.), tiek liudytojo R. D. parodymais nustatyta, kad į Norvegiją nukentėjusieji vyko laisva valia atsiimti R. P. skolos, jis pats jokiais veiksmais nukentėjusiųjų neverbavo ir jokio spaudimo jiems nedarė. Liudytojo D. R. jis nepažįsta, be to, šis liudytojas apie jį nieko nėra pasakęs.

21311.11.

214Pasak apelianto, bylą nagrinėjusio teismo šališkumą patvirtina tai, kad buvo atsisakyta apklausti R. P., kuris šioje byloje nepatrauktas kaltinamuoju dėl to, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę VFR. R. P. atsiuntė teismui laišką, kuriame nurodė, kad sutinka būti apklaustas, taip pat nurodė jam žinomas reikšmingas ir tiesiogiai su nagrinėjamais nusikaltimais susijusias faktines aplinkybes, paaiškino, kad pats tiesiogiai dalyvavo darant nusikaltimus, taigi jo parodymai yra itin reikšmingi. Be to, jokių teisinių, organizacinių ar kitų objektyvių kliūčių apklausti R. P. teismo posėdyje nebuvo. Nepaisydamas to, teismas atsisakė ištirti šį itin svarbų įrodymų šaltinį. R. P. laiškas buvo perskaitytas BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. buvo ištirtas kaip dokumentas. Vadinasi, teismui atsisakius tiesiogiai apklausti R. P., turi būti remiamasi jo laiške surašytomis aplinkybėmis. Priešingu atveju bus galima pagrįstai teigti, kad teismas padarė BPK 1 straipsnio, 242 straipsnio 1 dalies pažeidimus, teismo vidinis įsitikinimas susiformuos pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, šie pažeidimai laikytini esminiais.

21511.12.

216Nuteistasis G. V. nurodo, kad teisminio nagrinėjimo metu jis nurodė susipažinimo su R. P. ir susitikimo su juo Norvegijoje aplinkybes. Po sulaikymo pastarasis prašė jo kartu su T. K. ir T. B. padėti susigrąžinti jo skolą, tačiau šių aplinkybių teismas netyrė. Taip pat teismas neįvertino, kad nukentėjusiųjų parodymai dėl narkotinių medžiagų buvo nenuoseklūs ir prieštaravo vieni kitiems. T. K. parodymai, kad jis (G. V.) atgabeno į Norvegiją narkotines medžiagas ir jas pardavė kartu su R. P., neparemti kitais įrodymais. Nėra įrodymų, kad R. M. jam (G. V.) būtų davęs nurodymą vykti į Norvegiją ir platinti narkotines medžiagas. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, T. K. patvirtino, kad dalyvavo slepiant narkotikus, vėliau paaiškino, kad tai darė kartu su R. P.. Kad slepiant narkotikus dalyvavo ir T. B., patvirtina jo paties parodymai, duoti 2015 m. birželio 20 d. apklausos metu, kad „T. K. jiems buvo aktualus, kadangi R. P. jam buvo parodęs vietas, kur yra užkasęs narkotikus“ (t. 3, b. l. 8–12). Teisminio nagrinėjimo metu T. B. parodė, kad T. K. grįžo į Lietuvą po R. P. suėmimo, jis žinojo narkotikų slėptuves. Tačiau T. K. tokių aplinkybių teisme nepatvirtino. Todėl, apelianto teigimu, abiejų nukentėjusiųjų parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, kaip neatitinkantys tikrovės. Be to, nuteistasis G. V. pažymi, kad duodamas parodymus T. K. nenurodė, kad jis (G. V.) būtų dalyvavęs įrengiant narkotikų slėptuves Norvegijoje. Darytina pagrįsta išvada, kad jis (G. V.) nežinojo apie narkotikų slėptuves, todėl ir negalėjo dalyvauti darant šiuos nusikaltimus. Juolab kad pirmą kartą į Norvegiją jis atvyko 2015 m. balandžio 18 d., o teismas jį nuteisė už narkotinių medžiagų platinimą Norvegijoje laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 27 d. iki kovo 1 d. Objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jis tuo metu būtų buvęs Norvegijoje, nėra. Byloje yra duomenys, kad jis Norvegijoje buvo 2018 m. kovo 18 d., tą kartą buvo patikrintas Rygge oro uoste ir nurodė atvykimo tikslą – aplankyti R. Š.. Taigi nukentėjusysis T. B. klaidino teismą nurodydamas, kad jis (G. V.) atvyko į Norvegiją turėdamas svetimus dokumentus, nors pats teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad, iki kartu atvykstant į Norvegiją, G. V. Norvegijoje nėra matęs. Apelianto teigimu, su nuteistuoju R. A. G. jis taip pat neatliko jokių nusikalstamų veiksmų, nes jo net nepažinojo. Jokių kitų įrodymų, kad jis, turėdamas bendrą tikslą parduoti, neteisėtai laikė labai didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų kaltinime nurodytose slėptuvėse, byloje nėra. Apeliantas pripažįsta, kad kartu su T. K. buvo nuėjęs prie miškelio, iš kurio šis atsinešė krepšį, tačiau krepšio turinys jam nebuvo žinomas. Krepšys nebuvo apžiūrėtas, bet jis (G. V.), supratęs, kad kažkas negerai, neleido to krepšio įdėti į jo vairuojamą automobilį. Byloje neginčijamai nustatyta, kad krepšį, kurį iš miško atsinešė T. K., pasiėmė T. B. ir su T. K. paslėpė nuo jo (G. V.). Šių aplinkybių, apelianto teigimu, nepaneigia ir liudytojo R. D. parodymai. Juolab kad jis (G. V.) žinojo, kad pastarasis yra buvęs policijos pareigūnu, taigi mažai tikėtina, kad galėjo daryti nusikaltimą nepažįstamojo, buvusio policininko, akivaizdoje. Jo (G. V.) atvykimo į Norvegiją tikslas buvo atgauti R. P. skolą ir įsidarbinti, tai patvirtina byloje surinkti įrodymai, įskaitant 2015 m. balandžio 23 d. jo pokalbio su nukentėjusiaisiais stenogramoje užfiksuotas jo pasakytas frazes: „O tai ką galvot man. Atvažiavau tenai, sako tasai ilgas trise buvo“, o tai patvirtina jo parodymus, kad buvo nuvykęs pas asmenį Norvegijoje, kuris turėjo grąžinti R. P. skolą.

21711.13.

218Apeliantas pažymi, kad, inkriminuojant nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, būtina nustatyti, ar medžiaga, kuria disponavo kaltininkai, išties yra narkotinė ar psichotropinė, bei tai, kokia yra medžiaga ir koks yra konkrečiai grynosios medžiagos kiekis, o tam būtinos specialios žinios. Šiuo atveju pati narkotinė medžiaga nepaimta ir neapžiūrėta, byloje nėra pateikta dėl jos jokių specialių žinių, nors pagal teismų praktiką specialisto išvada ar ekspertizės aktas yra privalomi nustatant tiek narkotinių ar psichotropinių medžiagų rūšį, pavadinimą ar savybes, tiek jų kiekį (kasacinė nutartis Nr. 2K-671/2010), narkotinės medžiagos, jų rūšis, savybės ir kiekis byloje buvo nustatyti tik remiantis nukentėjusiųjų T. B. ir T. K. parodymais. Nesant galimybės nustatyti tikslų inkriminuojamos grynosios narkotinės medžiagos kiekį, jis negali atsakyti už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu. Jei teismas vis dėlto nuspręstų, kad byloje pakanka duomenų jo kaltei pagrįsti, tai jo veiksmai, kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, turėtų būti perkvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

21911.14.

220Nuteistasis G. V. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas jo veiksmus pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, neteisingai nustatė neteisėto T. K. ir T. B. laisvės atėmimo tikslą. Teisme jis (G. V.) paaiškino, kad kartu su T. K. ir T. B. į Norvegiją vyko norėdami atgauti R. P. skolą. Nors nukentėjusieji nenorėjo pripažinti šių aplinkybių, tačiau jų parodymų melagingumą patvirtina 2015 m. balandžio 23 d. vykusio pokalbio stenograma. Nors stenogramos 2 ir 3 lapuose pažymėta „neaiškus pokalbis“, tačiau perklausius šiuos įrašus teisiamojo posėdžio metu paaiškėjo, kad pokalbiai yra gana aiškūs. Garso įraše užfiksuota, kad jis (G. V.) (pokalbis vyksta dėl R. P. skolos) sako T. K.: „Sako, trise atvažiavo, aš tam ilgam padaviau.“ Tai patvirtina jo (G. V.) parodymus ir kartu paneigia nukentėjusiųjų parodymus, kad R. P. skolą atsiėmė jie patys be jo (G. V.) žinios. Stenogramos 3 lape ties šifruote „pokalbis neaiškus“ akivaizdžiai girdėti, kaip jis (G. V.) sako T. K.: „Aš tavęs iš viso nežinojau.“ Visa tai rodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, rašydami stenogramą, jam (G. V.) naudingus ir atitinkamai nenaudingus kaltinimui pokalbius sąmoningai nurodė kaip neaiškius, nes jų turinys yra gana aiškus ir identifikuojantis pokalbio dalyvius. Tai suponuoja išvadą, kad, nuslepiant kai kuriuos šio pokalbio momentus, jo kaltė yra tikslingai pritempiama, modeliuojama. Be kita ko, šios aplinkybės vėlgi patvirtina T. K. ir T. B. parodymų nepatikimumą ir neleistinumą. Minėtas įrašas patvirtina, kad pokalbio metu T. K. ir T. B. stengėsi nekalbėti apie R. P. skolą, nukreipdami kalbą apie jam (G. V.) nežinomas aplinkybes, tačiau jis pats visą laiką kalbėjo apie R. P. skolą.

22111.15.

222Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių objektyvių įrodymų, kad R. M. jam (G. V.) būtų davęs nurodymus atlikti neteisėtus veiksmus, susijusius su T. K. ir T. B. neteisėtu laisvės atėmimu. Teisminio nagrinėjimo metu jis (G. V.) parodė, kad, bijodamas T. B. ir T. K., paprašė R. M. iškviesti juos į susitikimą ir pagelbėti, jei kiltų konfliktas. Kitų asmenų pagalbos jis neprašė, kiti nuteistieji atvyko be jo prašymo ir sutikimo. Šios aplinkybės nepaneigtos teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Įvykio vietoje jis turėjo peilį, teismui paaiškino, kokiomis aplinkybėmis jį įgijo ir kaip panaudojo. Teleskopinė lazda pas jį nerasta ir nepaimta, niekas nenurodė, kad jis ją įvykio vietoje turėjo ar panaudojo, teismo išvada, kad jis buvo ginkluotas teleskopine lazda, nepatvirtinta jokiais įrodymais. Jokioje ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje jis taip pat nedalyvavo, todėl šios aplinkybės iš nuosprendžio turi būti pašalintos.

22311.16.

224Nuteistasis G. V. nurodo, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu iš dalies prisipažino dėl BK 146 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, todėl yra galimybė taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų kiekį, tyčios kryptingumą bei pavojingumo visuomenei laipsnį, šeiminę padėtį, darbinę veiklą, į tai, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo daugiau nei treji metai. Apeliantas pažymi, kad, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjus bausmės vykdymą, jam būtų paskirti įpareigojimai, leidžiantys kontroliuoti jo elgesį ir taikyti atitinkamas poveikio priemones už pažeidimus, jei tokie būtų padaryti. Nenustatęs pagrindo taikyti BK 75 straipsnį, teismas, pasak nuteistojo, turėtų vadovautis kasacinio teismo suformuota praktika dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės, kuri, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių (BK 54 straipsnio 2 dalis ir kt.) ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo aplinkybių, gali būti pagrindas švelninti bausmę, neperžengiant atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribų, arba taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, numatančią švelnesnės už sankcijoje numatytą bausmės skyrimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, Nr. 2K-314/2007, Nr. 2K-256/2009, Nr. 2K-503/2010, Nr. 2K-192/2011, Nr. 2K-7-109/2013, Nr. 2K-7-29-942/2016). Apelianto įsitikinimu, baudžiamasis procesas šioje byloje vyksta nepateisinamai ilgai, o ilga proceso trukmė negali būti pateisinama šios bylos sudėtingumu, kaltinimų sunkumu, kaltinamųjų ar gynybos veiksmais. Jau daugiau kaip trejus metus jam taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė nesant teismo nuosprendžio. Viso proceso metu jis neatliko jokių veiksmų, dėl kurių būtų užvilkinta proceso trukmė. Nors byloje buvo daug liudytojų ir kaltinamųjų, tačiau visi jie buvo iš Lietuvos, teismas nesikreipė dėl teisinės pagalbos į užsienio valstybes, neskyrė ekspertizių. Todėl yra visi pagrindai pripažinti, kad šioje byloje proceso trukmė buvo nepateisinamai ilga, atitinkamai ilga proceso trukme ir suėmimo taikymu itin ilgą laikotarpį padarytą žalą jo interesams galima kompensuoti taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skiriant bausmę, mažesnę nei sankcijos minimali riba, arba trumpesnę laisvės atėmimo bausmę, arba paskirti bausmę, kurią jis atliko būdamas suimtas.

22511.17.

226Apelianto teigimu, byloje nėra jokių įrodymų, kad jis savo nusikalstamais veiksmais būtų padaręs nukentėjusiajam T. B. turtinę žalą, 8 000 eurų priteisimas iš jo solidariai su kitais nuteistaisiais niekuo nemotyvuotas, jis nepadarė jokios nusikalstamos veikos ir nėra nuteistas už nusikalstamus veiksmus, dėl kurių būtų galima priteisti turtinę žalą T. B..

22712.

228Apeliaciniame skunde nuteistasis I. S. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, ir jį dėl šio kaltinimo išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kitą jam priimto nuosprendžio dalį pakeisti ir už nusikalstamas veikas, numatytas BK 146 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, galutinę subendrintą bausmę paskirti ne ilgesnę nei jo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas.

22912.1.

230Nuteistasis I. S. teigia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad nusikalstamas susivienijimas veikė ir kad jis dalyvavo tokio nusikalstamo susivienijimo veikloje, padarė prieštaringas, bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pasak apelianto, byloje nebuvo nustatyta, kad kaltinamieji, tarp jų ir jis pats, būtų veikę pačia pavojingiausia ir sudėtingiausia bendrininkavimo forma. Nuteistasis cituoja kasacinio teismo išaiškinimus bylose dėl nusikalstamo susivienijimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K177/2008, Nr. 2K-154/2009, Nr. 2K-57/2013, Nr. 2K-17-139/2015) ir teigia, kad dalį kaltinamųjų iš tiesų siejo tam tikri ryšiai, tačiau vien tai neleidžia kalbėti apie nusikalstamo susivienijimo egzistavimą. Jis (I. S.) pažinojo E. M., R. M., M. R., M. A., tačiau juos siejo draugiški arba sporto santykiai, tarp jų nebuvo nei pavaldumo, nei hierarchijos, nei paklusnumo. Jie susitikdavo epizodiškai, byloje nėra užfiksuoti jokie susitikimai, kurie būtų organizuoti nusikalstamo susivienijimo veiklai ar atskirų nusikaltimų darymo klausimams aptarti, juo labiau kad jis nuteistas tik dėl vieno trumpalaikio ir momentinio pobūdžio veikos epizodo, o tai paneigia, kad jo nusikalstami ryšiai su kitais kaltinamaisiais yra nuolatiniai ir glaudūs BK 25 straipsnio 4 dalies prasme. Teismų praktikoje nurodomi ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas yra labai svarbus nusikalstamo susivienijimo ir organizuotos grupės atribojimo kriterijus, tačiau ne vienintelis. Šiuo atveju iš nustatytų bylos aplinkybių akivaizdu, kad asmenų tarpusavio ryšiai nepasižymėjo nusikalstamam susivienijimui būdingais požymiais ir nesiekė tokio pavojingumo lygio, kad patys savaime keltų grėsmę visuomenės saugumui kaip BK 249 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo objektui. Byloje ištirtais leistinais ir patikimais įrodymais nebuvo nustatyti būtinieji nusikalstamo susivienijimo požymiai – nuolatiniai tarpusavio ryšiai, vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas, nebuvo hierarchinės struktūros, aiškaus vadovo, didelio organizuotumo, pavaldumo, paklusnumo, lojalumo, baimės atmosferos. Nė vienas iš kaltinamųjų savęs neidentifikavo kaip kokios nors gerai organizuotos grupės nario, kiekvienas iš jų veikė savo asmeniniais, o ne bendrais interesais. Neegzistavo joks grupės pavadinimas ar išoriniai atributai, kurie ją išskirtų iš kitų grupių. Nenustatyta, kad tariamos grupės nariai bendrautų su kitomis nusikalstamomis grupėmis, palaikytų kokius nors nusikalstamus ryšius, spręstų konfliktus, dalytųsi įtakos zonomis, bendrai planuotų ir atliktų didesnio sudėtingumo nusikalstamas veikas. Neegzistuoja ir visi kiti neformalieji požymiai – nebuvo jokios bendros kasos, jokių bendrų pinigų, bendro kasininko, kuris būtų atsakingas už bendrus finansus. Nebuvo bendrų ryšio, transporto priemonių, bendrų nusikaltimams daryti skirtų įrankių. Taigi nusikalstamas susivienijimas nebuvo įsteigtas, neegzistavo, jam niekas nevadovavo, o atskiri nusikaltimai buvo padaryti veikiant skirtingomis bendrininkų sudėtimis ir kitomis bendrininkavimo formomis.

23112.2.

232Apelianto teigimu, byloje nustatytos aplinkybės vienareikšmiškai paneigia ir teismo išvadą apie jo dalyvavimą tariamo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Šiai bendrininkavimo formai būdingas itin glaudus grupės narių ryšys, jų veiklos susiejimas, sutelktos pastangos, dėl kurių, pasiskirsčius vaidmenimis ar užduotimis, įgyvendinamas nusikalstamas ketinimas, t. y. padaromas apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Kiekvieno bendrininko veikla susijusi priežastiniu ryšiu su pavojingais padariniais, kurie yra bendro jungtinio dalyvavimo rezultatas. Nusikalstamo susivienijimo dalyviai, nepriklausomai nuo jų turėto vaidmens, priskirtų užduočių, atsako pagal BK 249 straipsnį už dalyvavimą tokio susivienijimo veikloje. Baudžiamoji atsakomybė kyla, kai nustatoma tiesioginė tyčia, t. y. kai asmuo suvokia tampantis tokios grupės, sukurtos (ar kuriamos) turint tikslą daryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (arba nusikaltimus), nariu ir nori taip veikti. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad M. A. ir I. S. šiame susivienijime atsirado tik 2015 m. balandžio 24 d., t. y. tą pačią dieną, kurią jie buvo įtraukti daryti nusikaltimą, susijusį su T. B. ir T. K. laisvės atėmimu. Nors teismas nurodė, kad nustatytos aplinkybės, t. y. išankstiniai, parengiamieji veiksmai nusikalstamai veikai, įvairių asmenų dalyvavimas nusikalstamoje veikoje, vadovų ir lyderių buvimas, ginklų turėjimas, leido jiems aiškiai suvokti tokios grupės aukštą organizuotumą, kad tai nėra atsitiktinė, spontaniška veika, o ilgiau trukusios nusikalstamos veikos logiškas padarinys ir tai patvirtina M. A. ir I. S. tiesioginė tyčia dalyvauti nusikalstamo susivienijimo veikloje darant nusikaltimą, tokios teismo išvados dėl jo (I. S.) veikimo nusikalstamo susivienijimo sudėtyje ir jo tiesioginės tyčios yra nepagrįstos, nelogiškos ir prieštaringos. Viena vertus, teismas konstatuoja, kad jis (I. S.) nusikalstamo susivienijimo nariu buvo vieną dieną, darant dvi nusikalstamas veikas, kurios netgi nebuvo tiesiogiai susijusios su konstatuota nusikalstamo susivienijimo veikla ir tikslu – platinti narkotines ir psichotropines medžiagas. Kita vertus, nuosprendyje konstatuojama, kad nusikalstamo susivienijimo nariai, kuriuo buvo pripažintas ir jis (I. S.), palaikė nuolatinius ir glaudžius ryšius.

23312.3.

234Nuteistasis I. S. pažymi, kad neneigia bendro veikimo kartu su kitais bendrininkais 2015 m. balandžio 24 d. įvykdant veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje ir 146 straipsnio 2 dalyje, tačiau atkreipia dėmesį, kad apie jo (I. S.) ir M. A. veiksmus iki 2015 m. balandžio 24 d. byloje iš viso nėra jokių duomenų, nėra užfiksuoti jokie jų nusikalstami susitikimai ar nusikalstami veiksmai iki šios datos. Prokuroro 2016 m. kovo 30 d. nutarimo dalyje dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo konstatuota, kad nebuvo nustatyta, kada jis (I. S.) įsitraukė į nusikalstamo susivienijimo veiklą, nustatyta tik, kad jis dalyvavo 2015 m. balandžio 24 d. padarytuose nusikaltimuose. Taigi net iš byloje suformuluoto kaltinimo, minėto prokuroro nutarimo ir teismo nuosprendyje aprašytų aplinkybių matyti, kad jis susivienijimo veikloje dalyvavo vieną dieną ir padarė nusikaltimą, kuris buvo įvykdytas per kelias valandas. Jokių kitų jo, kaip susivienijimo nario, veiksmų, kurie leistų spręsti apie jo dalyvavimą susivienijimo veikloje, nėra. Be to, jau vien toks trumpas laiko tarpas paneigia būtinuosius susivienijimo požymius – ilgalaikius, nuolatinius, glaudžius nusikalstamus ryšius. Be to, siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, būtina nustatyti nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius, be kita ko, kaltę. BK 249 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, susivienijimo veiklos dalyvio tyčia suponuoja suvokimą, kad jis, kaip nusikalstamo susivienijimo narys, dalyvauja jo veikloje, ir norą taip veikti. Dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje suvokimas apima žinojimą apie priklausomumą nusikalstamai struktūrai, susidedančiai iš trijų ir daugiau narių, nusikalstamos veikos nuolatinį, o ne atsitiktinį pobūdį, taip pat apie susitarimą daryti nusikalstamas veikas (bent vieną veiką), kurios priskiriamos prie apysunkių, sunkių ar labai sunkių nusikaltimų. Jeigu asmuo, objektyviai veikdamas nusikalstamo susivienijimo interesais, nesuvokia savęs kaip susivienijimo nario, būtinos šiam nusikaltimui tyčinės kaltės nėra. Sprendžiant, ar asmuo suvokė save kaip susivienijimo narį, būtina įvertinti, ar jis turėjo naudos iš susivienijimo daromų nusikaltimų, ar dalyvavo grupės susirinkimuose, sprendė bendrus klausimus, palaikė nuolatinius ryšius su kitais susivienijimo nariais, laikėsi grupėje nustatytos tvarkos, įmokėdavo pinigus į bendrą fondą, naudojosi grupės finansine ir kitokia pagalba įvairiomis situacijomis, leisdavo su kitais susivienijimo nariais laisvalaikį ir pan. Šiuo atveju nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad jis (I. S.) suvokė save kaip tariamo nusikalstamo susivienijimo narį ir norėjo taip veikti. Teismas jo tiesioginę tyčią grindė išankstiniais, parengiamaisiais veiksmais nusikalstamai veikai, įvairių asmenų dalyvavimu nusikalstamoje veikoje, vadovų ir lyderių buvimu, ginklų turėjimu, tačiau, kaip jau minėta, pats teismas konstatavo, kad jis į nusikalstamo susivienijimo veiklą buvo įtrauktas tik 2015 m. balandį, o 2015 m. balandžio 24 d. kartu su kitais asmenimis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio l dalyje ir 146 straipsnio 2 dalyje. Byloje nebuvo nustatyta, kad iki to jis būtų atlikęs kitas nusikalstamas veikas, juo labiau veikdamas kartu su kitais nuteistaisiais, ar kad jam buvo žinoma apie tariamai atliktas jų veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Be to, nors teismas konstatavo, kad veikos buvo itin aukšto organizuotumo, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad 2015 m. balandžio 24 d. įvykdytoms veikoms nebuvo ruoštasi iš anksto. Pats teismas konstatavo, kad susitikimą su T. K. ir T. B. R. M. organizavo 2015 m. balandžio 22–24 d., taigi ne daugiau nei dvi dienos iki jo, ir tai nėra toks laiko tarpas, per kurį galėjo būti įgyvendintas itin aukštas prieš nukentėjusiuosius įvykdytų veikų organizuotumo lygis. Jis (I. S.) į šio nusikaltimo darymą buvo įtrauktas tik 2015 m. balandžio 24 d., iki tos dienos apie kitų asmenų kokius nors veiksmus nieko nežinojo ir prie jų neprisidėjo. Nebuvo nustatyta, kad iki 2015 m. balandžio 24 d. jis būtų atlikęs kokius nors veiksmus, susijusius su pasiruošimu šiam susitikimui. Taigi šioje dalyje teismo išvados ne tik neatitinka bylos aplinkybių, bet ir neleidžia konstatuoti, kad jis, bendrininkaudamas su kitais asmenimis įvykdant veikas, susijusias su disponavimu ginklu ir neteisėtu nukentėjusiųjų laisvės atėmimu, suvokė save kaip nusikalstamo susivienijimo narį. Nebuvo nustatyta ir tai, kad jis būtų kam nors nurodęs priklausantis nusikalstamam susivienijimui, nenustatytas ir nuolatinis ryšių palaikymas. Nebuvo nustatyti ir kiti požymiai, leidžiantys daryti išvadas apie jo tyčią dalyvauti nusikalstamo susivienijimo veikloje: nenustatyta, kad jis būtų gavęs naudos iš susivienijimo daromų nusikaltimų, taip pat ir tų, kuriuose tiesiogiai dalyvavo, kad būtų dalyvavęs susivienijimo narių susirinkimuose (apskritai nebuvo nustatyta tokių susirinkimų fakto), kad kartu su kitais tariamais susivienijimo nariais būtų sprendęs kokius nors klausimus, susijusius su susivienijimo ir jos narių veikla, kad įmokėdavo pinigus į bendrą fondą ar gavo iš jo naudos (šis požymis apskritai nebuvo nustatytas). Taigi aptartų aplinkybių visuma paneigia teismo išvadas, kad jis (I. S.) buvo tariamo nusikalstamo susivienijimo narys, kad suvokė esąs kokio nors ilgalaikio ir nuolat veikiančio nusikalstamo vieneto nariu, ir leidžia spręsti apie epizodinį jo vaidmenį per vieną dieną įvykdant dvi nusikalstamas veikas, kurios yra vieno nusikalstamo sumanymo dalis, ir veikiant kita, ne nusikalstamo susivienijimo, bendrininkavimo forma.

23512.4.

236Apelianto teigimu, atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimai, numatyti BK 253 straipsnio 1 dalyje ir 146 straipsnio 2 dalyje, buvo padaryti veikiant ne nusikalstamo susivienijimo sudėtyje, bet bendrininkaujant kita mažesnio pavojingumo bendrininkavimo forma, įvertinus ne pagrindinį jo vaidmenį padarant BK 146 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, taip pat teismo pripažintas aplinkybes, susijusias su proceso trukme, kai buvo pripažintas reikalavimo, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį terminą, pažeidimas, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė turėtų atitikti jo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką.

23713.

238Apeliaciniame skunde nuteistasis M. R. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį, ir dėl šios dalies priimti jam naują, išteisinamąjį nuosprendį, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 146 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, pakeisti ir paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

23913.1.

240Nuteistasis M. R. teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas, nagrinėdamas bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nulėmusių neteisingą faktinių aplinkybių nustatymą, taip pat neteisingai aiškino ir pritaikė baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normas, reglamentuojančias bendrininkavimą ir bendrininkų atsakomybę. Nustatydamas faktines bylos aplinkybes, teismas savo išvadas grindė tik kaltinimą pagrindžiančiais prieštaringais, nenuosekliais ir nepatikimais nukentėjusiųjų T. B. ir T. K. parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Teismo išvados dėl jo (M. R.) kaltės yra prieštaringos, neatitinka paties teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kurios visiškai paneigia jo kaltę dalyvavus nusikalstamo susivienijimo veikloje. Vertindamas įrodymus bei padarydamas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių ir jo kaltės, teismas buvo akivaizdžiai šališkas, nes įrodymus vertino selektyviai, akcentavo tik jo kaltę pagrindžiančius įrodymus ir ignoravo jo teisinę padėtį lengvinančius įrodymus, o visas neaiškias situacijas ir aplinkybes tendencingai vertino jo nenaudai, tuo pažeisdamas in dubio pro reo principą ir konstitucinę teisę į teisingą teismo procesą.

24113.2.

242Apeliantas cituoja savo parodymus, duotus teisiamajame posėdyje, ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atmetė, nes jo nurodytas aplinkybes dėl nedalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje patvirtina, o kaltinimo versiją paneigia byloje ištirti įrodymai. Toliau savo skunde nuteistasis cituoja nuteistųjų R. M., I. S. G. V., R. A. G., E. M. ir M. A. parodymus ir teigia, kad įtariamojo (kaltinamojo) parodymai taip pat yra bylos įrodymai ir privalo būti tiriami, tikrinami ir vertinami pagal bendrąsias taisykles. Kaltinamasis turi teisę gintis iškeldamas savo gynybinę poziciją patvirtinančias versijas bei prielaidas, o teismas prielaidas, turinčias realų pagrindą, privalo patikrinti, o ne atmesti remdamasis hipotetiniais samprotavimais, nes tokiu atveju pažeidžiamos rungimosi principo nuostatos bei reikalavimas išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad kaltinamųjų parodymai yra gynybinė taktika, pasirinkta siekiant suklaidinti teismą ir taip išvengti baudžiamosios atsakomybės, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, rungimosi principo nuostatas bei reikalavimą išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nuosprendį ir jo (M. R.) kaltę grindė kitaip įvykių aplinkybes nurodžiusių nukentėjusiųjų T. B. ir T. K. parodymais, juos pripažino patikimais, objektyviais, suteikė jiems išskirtinę prima facie (iš pirmo žvilgsnio) įrodomąją galią. Toks nukentėjusiųjų parodymų vertinimas, pasak apelianto, taip pat prieštarauja įrodymų vertinimo taisyklėms.

24313.3.

244Nuteistasis nurodo, kad iš nukentėjusiųjų parodymų matyti, jog jie patys kartu su R. P. Norvegijoje aktyviai darė sunkius ir labai sunkius nusikaltimus – daugybę kartų įgijo, gabeno, slėpė ir realizavo narkotikus. Tokie jų veiksmai visiškai atitinka nusikalstamo susivienijimo ir neteisėto disponavimo narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis nusikaltimų požymius. Tačiau darydami nusikalstamas veikas jie patyrė turtinių nuostolių – už perduotus narkotikus didelės pinigų sumos jiems nesumokėjo kažkoks A., be to, didelį kiekį narkotikų rado ir paėmė Norvegijos teisėsaugos pareigūnai. Dėl patirtų nuostolių tarp nukentėjusiųjų ir R. P. kilo nesutarimų, jie nesutiko kompensuoti R. P. patirtų nuostolių, jį apgaudinėjo. Kaip matyti iš jų parodymų, visi tolesni įvykiai buvo T. B. ir T. K. Norvegijoje padarytų nusikaltimų padarinys. Taigi pastarieji turėjo būti patraukti atsakomybėn už neteisėtą disponavimą narkotikais. Ikiteisminio tyrimo metu T. B. ir T. K. buvo apklausti kaip specialieji liudytojai apie jų pačių galimai padarytus nusikaltimus, tačiau nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu jų procesinis statusas nebuvo išspręstas pagal baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas. Nepaisant to, teisiamajame posėdyje abu šie asmenys buvo apklausti kaip nukentėjusieji, įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų, žinant, kad jie melagingi, davimą, ir davė parodymus apie jų pačių padarytas nusikalstamas veikas. Tokia apklausa prieštarauja nustatytai liudytojų apklausos tvarkai, todėl yra neteisėta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad liudytojo, kaip baudžiamojo proceso dalyvio, statusas paprastai yra neutralus, t. y. kaip liudytojas gali būti apklausiamas asmuo, tiesiogiai niekaip nesuinteresuotas bylos baigtimi. Liudytojo parodymų dalyko negali sudaryti duomenys apie tikėtiną jo dalyvavimą darant nusikalstamas veikas. BPK 80 straipsnio 1 punkto prasme asmuo bet kurioje proceso stadijoje negali būti apklausiamas kaip liudytojas apie bet kokias aplinkybes, duomenys apie kurias galėtų būti pagrindu vėliau jam reikšti įtarimus ar kaltinimus ne tik tiriamoje baudžiamojoje byloje, bet ir bet kurioje kitoje baudžiamojo pobūdžio byloje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas bet kokiu būdu versti asmenį duoti parodymus prieš save. Pagal BPK 80 straipsnio 1 punktą, 82 straipsnio 3 dalį, kuriuose įtvirtinta ši konstitucinė nuostata, asmeniui, apklausiamam apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, netaikoma atsakomybė už melagingų parodymų davimą. EŽTT sprendimuose taip pat išaiškinta, kad verčiant liudyti prieš save yra pažeidžiamas teisingo teismo proceso principas, įtvirtintas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Asmens įpareigojimas (vertimas) atsakyti į klausimus apie įvykius, dėl kurių jam pareikštas kaitinimas, Konvencijos 6 straipsnio prasme nesuderinamas su teise tylėti ir neduoti parodymų prieš save, kuri yra neatskiriama teisingo proceso sąvokos dalis. Šis principas galioja ir tuo atveju, kai nurodytas įpareigojimas (vertimas) asmeniui taikomas skirtingame procese negu tas, kuriame pareikštas kaltinimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-168/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 26 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-553-197/2016). Kadangi T. K. ir T. B. teisiamajame posėdyje buvo apklausti padarant esminius paminėtų įstatymų normų pažeidimus, verčiant liudyti apie jų pačių galimai padarytas nusikalstamas veikas, tokia apklausa yra niekinė, o jos rezultatai negali būti pripažinti leistinais įrodymais, jais negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis.

24513.4.

246Apeliantas taip pat nurodo, kad šioje byloje nukentėjusiuoju pripažintas ir D. B., kuris nukentėjo dėl 2015 m. sausio 16 d. įvykdyto automobilio „Land Rover Discovery“ plėšimo. Dėl šio plėšimo pradėtas ikiteisminis tyrimas, D. B. pripažintas nukentėjusiuoju, asmenys, įvykdę plėšimą, nenustatyti ir ta byla nėra sujungta su šia byla. Šios bylos tyrimo metu objektyviai nustatyta, kad plėšimo būdu iš D. B. pagrobtą automobilį įgijo nukentėjusysis T. B., paskui veikdamas bendrai su savo sutuoktine A. A., suklastodamas ir panaudodamas suklastotą pirkimo–pardavimo sutartį, pagrobtą automobilį įregistravo VĮ „Regitra“ A. A. vardu. Tokias aplinkybes teisiamajame posėdyje nurodė pats nukentėjusysis T. B.. D. B. šioje byloje taip pat pripažintas nukentėjusiuoju, nes, bandydamas atgauti pagrobtą automobilį, buvo gąsdinamas, bauginamas ir, kaip nustatyta šio nukentėjusiojo, taip pat liudytojų A. B. ir A. K. parodymais, pats nukentėjusysis T. B. pagrobto automobilio ne tik negrąžino teisėtam savininkui, bet ir grasino A. K. ir D. B.. Be to, iš byloje apklaustų asmenų parodymų darytina išvada, kad būtent T. B. automobilį plėšimo būdu ir užvaldė, nes jis pats tvirtina, kad turėjo skolų, kad iš jo buvo reikalaujama pinigų ir kt. Be to, T. B. buvo specialiosios kuopos pareigūnu, turi fizinį bei taktinį pasirengimą naudoti ginklus, kovinius imtynių veiksmus, turi legalų ginklą, todėl galėjo lengvai suplanuoti ir įvykdyti automobilio plėšimą. Taigi nukentėjusysis T. B. galimai padarė ir kitas nusikalstamas veikas – plėšimą, nusikalstamu būdu gauto automobilio įgijimą ir disponavimą juo, tikro dokumento suklastojimą ir panaudojimą. Tačiau ir dėl šių nusikalstamų veikų padarymo jis nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, procesinis sprendimas dėl šių akivaizdžiai padarytų nusikaltimų byloje iki šio momento nepriimtas. Jau pats faktas, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusieji T. B. ir T. K. buvo apklausti kaip specialieji liudytojai apie jų pačių galimai padarytas veikas, patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo duomenų, kad pastarieji patys yra galimai padarę nusikalstamas veikas ir apklausos metu duos apie tai parodymus. Tokios situacijos teisinėje praktikoje pasitaiko gana dažnai, ypač tiriant organizuotų grupių ir nusikalstamų susivienijimų bylas. Organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo dalyvis, išreiškęs norą bendradarbiauti su teisėsauga ir atskleisti kitų dalyvių nusikaltimus, yra apklausiamas kaip specialusis liudytojas, vėliau, surinkus pakankamai duomenų, jam įteikiamas pranešimas apie įtarimą ir jis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnyje numatytais pagrindais. Baudžiamajame įstatyme numatyta ir daug kitų aplinkybių, šalinančių baudžiamąją atsakomybę už padarytą veiką. Bet visais atvejais tokie klausimai išsprendžiami procesiniais sprendimais, o šiuo atveju to padaryta nebuvo. Šios aplinkybės, apelianto nuomone, sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad buvo sudarytas nukentėjusiųjų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtas susitarimas – T. B. ir T. K. buvo pasiūlyta duoti tokius parodymus, kurie palankūs kaltinimui, ir pažadėta netraukti jų baudžiamojon atsakomybėn, „nutylėti“ jų padarytus nusikaltimus. Apeliantas pažymi, kad T. B. yra buvęs policijos pareigūnu, o byloje nagrinėjamų įvykių metu turėjo specialų automobilį „Chrysler“ su neteisėtai įrengtais policijos švyturėliais, o tai rodo, kad pastarasis turėjo galimybę šiuo automobiliu nekliudomai gabenti narkotikus, ginklus, šaudmenis, išvengti policijos pareigūnų patikrinimo. Visos aptartos aplinkybės, pasak apelianto, rodo, kad T. B. ir T. K. parodymams akivaizdžiai padaryta įtaka, jie patys suinteresuoti išvengti baudžiamosios atsakomybės, visaip sumenkinti savo vaidmenį darant nusikaltimus, apkalbėti kitus asmenis, suverčiant jiems visą kaltę. Pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir nepagrįstai pripažino šių nukentėjusiųjų parodymus patikimais.

24713.5.

248Nuteistasis M. R. cituoja nukentėjusiojo D. B., liudytojų V. V., R. D., A. B., D. R., A. K., V. M. parodymus, duotus teisme, ir teigia, kad nei nukentėjusieji, nei liudytojai nepatvirtino skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 249 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte ir 260 straipsnio 3 dalyje, aplinkybių. Taip pat apeliantas cituoja kasacinio teismo išaiškinimus bylose dėl nusikalstamo susivienijimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-177/2008, Nr. 2K-154/2009, Nr. 2K-57/2013, Nr. 2K-17-139/2015, Nr. 2K-209-699/2017) bei tam tikras skundžiamo nuosprendžio dalis ir teigia, kad teismo motyvai yra nepagrįsti, prieštarauja įstatymui, be to, teismas neteisingai interpretavo jo (M. R.) parodymus. Paprastas buitinio lygmens nuolatinis bendravimas, įvairūs susitikinėjimai, pokalbiai, kiti ryšiai tarp asmenų nėra nusikalstami. BK 249 straipsnio prasme nuolatinis bendravimas, nuolatiniai ryšiai yra ne buitinio lygmens, o toks bendravimas, kuriuo realizuojami šios veikos objektyvieji požymiai. Teismas nenurodė, dėl kokių konkrečių nusikalstamų priežasčių ir tikslų jis (M. R.) susitikinėjo su kitais asmenimis, kokiais veiksmais jis realizavo nusikalstamo susivienijimo nario objektyviuosius požymius. Apeliantas neneigia palaikęs buitinio lygmens ryšius su kitais asmenimis, o su E. M. jo bendravimas visų pirma buvo dalykinis, susijęs su jo tiesioginių pareigų – apsauginio – funkcijų vykdymu, tačiau pirmosios instancijos teismas to neįvertino. Teismas jo (M. R.) kaltę grindė kriminalinės žvalgybos duomenimis, tačiau išslaptintuose dokumentuose nurodyti jo ryšiai su kitais asmenimis nuo 2011 metų iki 2014 metų pabaigos. O nuosprendžio nustatomojoje dalyje konstatuota, kad jis į nusikalstamo susivienijimo veiklą įsitraukė nuo 2015 metų sausio mėnesio. Toks prieštaravimas tarp nuosprendžio motyvuojamosios ir nustatomosios dalių, pasak nuteistojo, daro nelogišką visą nuosprendžio dalį dėl jo dalyvavimo nusikalstamame susivienijime. Teismo išvada, kad jis vykdė grupuotės vadovo apsaugos funkcijas, kartu vykdydamas ir užduotis, susijusias su fizinės jėgos naudojimu, buvo grupuotės smogiamoji jėga, yra prieštaringa ir paneigta byloje ištirtais įrodymais. E. M. buvo sudaręs sutartį su UAB „A“ (duomenys pakeisti) dėl fizinės apsaugos. Jis (M. R.) šioje bendrovėje dirbo apsaugos darbuotoju ir E. M. saugojo vykdydamas darbdavio pavestas pareigas, gaudavo iš darbdavio už tai atlyginimą. Be to, nuosprendyje pavartota formuluotė, kad jis buvo grupuotės smogiamoji jėga, ne tik nepagrįsta įrodymais, bet ir nekorektiška, nesiderina su teisine kalba. Tokios sąvokos viso proceso metu nepavartojo nei nukentėjusieji, nei kiti apklausti asmenys, akivaizdu, kad tokią formuluotę sukūrė pats teismas, tačiau teismo nuosprendis nėra literatūrinis romanas ar tiriamosios žurnalistikos straipsnis, nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos konkrečiais faktais, o ne literatūros meninės raiškos priemonėmis.

24913.6.

250Pasak apelianto, teismo išvados, kad jis, kaip nusikalstamo susivienijimo narys, disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų per tarpininkus T. B. ir T. K., prieštarauja nukentėjusiųjų parodymams, kuriuose nėra jokios informacijos apie jo dalyvavimą ar kitokius veiksmus, susijusius su nukentėjusiųjų nurodytomis aplinkybėmis apie disponavimą narkotinėmis medžiagomis Norvegijoje ar kitose šalyse. T. B. nurodė, kad pirmą kartą jį (M. R.) pamatė Kaune, galimai 2015 m. sausio–vasario mėnesiais, kai vyko nukentėjusiųjų susitikimas ir pokalbis dėl plėšimo būdu pagrobto automobilio „Land Rover Discovery“ grąžinimo. Antrą kartą T. B. jį matė 2015 m. balandžio 24 d. įvykio metu. Tą kartą jį pirmą kartą pamatė nukentėjusysis T. K.. Taigi skundžiamame nuosprendyje teismas tendencingai, jo (M. R.) nenaudai iškraipė nukentėjusiųjų parodymus, kad jis T. B. ir T. K. pasitelkė kaip tarpininkus, „papildė“ juos tokiomis aplinkybėmis, kurių nei nukentėjusieji, nei jokie kiti byloje apklausti asmenys nenurodė.

25113.7.

252Nuteistasis M. R. teigia, kad skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytos viena kitai prieštaraujančios aplinkybės, dėl kurių nuosprendžio dalis dėl jo įsitraukimo į nusikalstamą susivienijimą ir dalyvavimo jo veikloje praranda bet kokią loginę prasmę. Nuosprendyje nurodyta, kad jis (M. R.) ne vėliau kaip 2015 metų sausio mėnesį įsitraukė į R. M. ir E. M. organizuoto nusikalstamo susivienijimo veiklą, tačiau kartu aprašyta nusikalstama veika (neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis Norvegijos Karalystėje) ir nurodyta, kad jis nuo 2014 metų rudens iki 2015 metų balandžio vidurio veikdamas kartu su kitais susivienijimo nariais Norvegijoje laikė ir slėpė narkotines bei psichotropines medžiagas, o tai prieštarauja bet kokiai logikai, tuo labiau kad nuosprendžiu nustatyta, jog 2014–2015 metais jis nebuvo išvykęs į Norvegijos Karalystę. Byloje yra Europolo Norvegijos nacionalinio skyriaus pranešimas, kuriame nurodyta, kad M. R. nežinomas, nėra duomenų, kad jis lankėsi Norvegijos Karalystėje.

25313.8.

254Pirmosios instancijos teismo išvadas dėl 2015 m. sausio–vasario mėn. įvykusio susitikimo, pasak apelianto, taip pat paneigia objektyvūs bylos įrodymai. Visų pirma, tiek nukentėjusiojo D. B., tiek liudytojų A. K., A. B. ir V. M. parodymais nustatyta, kad į susitikimą prie Undinės jis (M. R.) vyko ne E. M. nurodymu, bet pažįstamojo vardu Al. prašymu, siekdamas ginti nukentėjusiojo D. B. interesus ir susigrąžinti plėšimo būdu iš jo pagrobtą automobilį, o tiesiogiai – vykdyti A. K. fizinę apsaugą nuo galimo fizinio smurto. Šio įvykio metu E. M. Lietuvoje iš viso nebuvo, jis buvo išvykęs į Kazachstaną, ir tai objektyviai patvirtina byloje esantys dokumentai. Antra, į susitikimą jis vyko ne su R. M., bet su V. M., kurio vykimas buvo atsitiktinis. Skundžiamame nuosprendyje nenurodyta, kodėl, nustatant šio įvykio aplinkybes, buvo atmesti D. B., A. K., A. B. ir V. M. parodymai, kurie visiškai paneigia kaltinime nurodytas aplinkybes. Apeliantas pažymi, kad gynybos prašymu liudytojas V. M. buvo apklaustas teisiamajame posėdyje, bet jo parodymai nuosprendyje iš viso neaprašyti ir neįvertinti. Be to, nuosprendyje nurodyta, kad susitikimas vyko tarp šio nusikalstamo susivienijimo narių R. M. ir kitų nenustatytų asmenų, turinčių autoritetą kriminaliniame pasaulyje, ir kad susitikimo metu buvo sprendžiamas užvaldyto automobilio likimas. Tačiau teisme ištirti įrodymai šias aplinkybes taip pat paneigia. Susitikimas ir pokalbis vyko būtent tarp A. K. ir T. B.. R. M. susitikimo vietoje iš viso nebuvo. Kartu su A. K. buvo atvykusi jo draugė E. B. ir pažįstamas vardu M., bet jie pokalbyje nedalyvavo ir jokių klausimų nesprendė. Tačiau nuosprendyje vartojama sąvoka „asmenys, turintys autoritetą kriminaliniame pasaulyje“, yra nesuprantama, tokios sąvokos nei baudžiamajame, nei baudžiamojo proceso įstatyme nėra. Nors teismui buvo žinomi pokalbio dalyviai, tačiau nė vienas jų nuosprendžio nustatomojoje dalyje nenurodytas, taigi iš tokių nuosprendžio formuluočių reikia suprasti, kad nenustatyti autoritetą kriminaliniame pasaulyje turintys asmenys šiuo atveju yra būtent T. B. ir A. K..

25513.9.

256Nuteistasis M. R. pažymi, kad savo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 146 straipsnio 2 dalyje, jis visiškai pripažino. Apeliantas cituoja savo parodymus, duotus teisminio bylos nagrinėjimo metu, ir nurodo, kad nusikalstamo susivienijimo veikloje jis nedalyvavo, apie galimai rengiamą susitikimą su nukentėjusiaisiais sužinojo tik įvykio dienos ryte, be to, nežinojo, su kuo susitikti rengiasi E. M.. Jo (M. R.) vaidmuo buvo ginti E. M. nuo bet kokio fizinio smurto, tai buvo jo tiesioginė pareiga pagal darbo funkcijas. Visi tolesni įvykiai susiklostė spontaniškai, todėl jo nusikalstami veiksmai gali būti kvalifikuojami tik kaip padaryti iš anksto susitarusių asmenų grupės, bet ne nusikalstamo susivienijimo narių. Apeliantas taip pat pažymi, kad nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų 2015 m. balandžio 24 d. susitikimas vyko kontroliuojant policijos pareigūnams. Pastarieji žinojo tiek tikslų susitikimo laiką, tiek vietą, jie instruktavo nukentėjusiuosius, kaip vykti į susitikimą, kaip elgtis susitikimo metu, žinojo visus kaltinamuosius, kurie atvyks į susitikimo vietą. Patys policijos pareigūnai buvo įvykio vietoje ir viso susitikimo metu slapta stebėjo aplinką, taigi turėjo visas galimybes užkirsti kelią bet kokiam smurto naudojimui prieš nukentėjusiuosius, t. y. paprasčiausiai sulaikyti visus kaltinamuosius įvykio vietoje prieš prasidedant fiziniam kontaktui, tačiau to nepadarė, bet leido kaltinamiesiems pradėti smurtinį konfliktą, sužaloti nukentėjusiuosius, prievarta įgrūsti juos į automobilius ir neteisėtai atimti laisvę. Kai kurie kaltinamieji šio konflikto metu turėjo peilius, šaunamuosius ginklus, tačiau jų nepanaudojo ir tik dėl to buvo išvengta sunkesnių padarinių. Akivaizdu, kad tokie policijos pareigūnų veiksmai buvo ne atsitiktiniai. Sąmoningai leisdami prasidėti fiziniam konfliktui, leisdami sužaloti nukentėjusiuosius, pareigūnai siekė surinkti kaltės įrodymus. Tai akivaizdi provokacija, kurios metu buvo sukelta reali grėsmė nukentėjusiųjų gyvybei ir sveikatai.

25713.10.

258Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo jam už nusikaltimus, numatytus BK 146 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje, paskirtos aiškiai per griežtos bausmės. Dėl pastarosios nusikalstamos veikos jis savo kaltę taip pat visiškai pripažino, nurodė visas jam žinomas šio nusikaltimo padarymo aplinkybes, o tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kuri turi būti įvertinta skiriant bausmę. Netikru vairuotojo pažymėjimu jis niekada nesinaudojo, taigi savo veiksmais jokios žalos nepadarė. Abi šios veikos priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, už jų padarymą įstatyme numatytos arešto arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmės. Pagal BK 55 straipsnį asmeniui, pirmą kartą teisiamam už apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, o skirdamas laisvės atėmimo bausmę privalo motyvuoti savo sprendimą. Šiuo atveju nuosprendyje tokių motyvų nėra. Nuteistasis pažymi, kad jis anksčiau neteistas, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

25914.

260Apeliaciniame skunde nuteistasis M. A. prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendį jam panaikinti ir jį pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį išteisinti.

26114.1.

262Nuteistasis M. A. teigia, kad šioje byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, nes jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 5, 9 ir 11 punktuose ir BK 146 straipsnio 2 dalyje, aprašytos kartu, neišskiriant konkrečiai, kokiais veiksmais jis galimai padarė šias nusikalstamas veikas. Be to, kaltinamajame akte nenurodytas nė vienas iš trijų BK 146 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytų kvalifikuojančių požymių (smurto panaudojimas, pavojaus sukėlimas nukentėjusiojo asmens gyvybei ar sveikatai, laikymas nukentėjusio asmens nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas).

26314.2.

264Apeliantas nurodo, kad jis nepagrįstai nuteistas už neteisėtą šaunamojo ginklo ir šaudmenų įgijimą, gabenimą ir laikymą. Viso proceso metu jis teigė, kad pistoletas „Baikal“ jam nepriklausė. Tokius jo parodymus patvirtino nuteistasis I. S., teisme paaiškinęs, kad pistoletas „Baikal“ priklausė jam, ir pistoleto bei šovinių radimo aplinkybės – ginklas buvo rastas įspraustas tarp priekinių automobilio, kurį vairavo I. S., sėdynių, o dėžutė su šoviniais – dėtuvėje, esančioje kairėje priekinio prietaisų skydelio pusėje, kai jis (M. A.) visą laiką sėdėjo automobilio gale. Nuteistasis pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką neteisėtas ginklo, šaudmenų (šaudmens) laikymas negali būti preziumuojamas vien dėl jų suradimo, būtina nustatyti kaltininko tyčią, t. y. nustatyti, kad jis suprato, jog neteisėtai, neturėdamas leidimo, laiko ginklą, šaudmenis, ir norėjo taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-261-677/2015, Nr. 2K-4-895/2017, Nr. 2K-202-303/2017).

26514.3.

266Nuteistasis taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, rėmėsi išimtinai specialisto išvada Nr. 140-1-(00045)-ISI-II, kurioje teigiama, kad tikėtina, jog kvapo pėdsake, paimtame 2015 m. balandžio 24 d. iš automobilio „Mazda“, valst. Nr. ( - ), nuo pistoleto „Baikal“, yra jo (M. A.) kvapas (t. 4, b. l. 171–176). Tačiau pagal teismų praktiką tais atvejais, kai pagrindas manyti, kad asmuo galėjo dalyvauti darant nusikalstamą veiką, yra vien tik odorologinio tyrimo rezultatai, negali būti konstatuota, kad asmens dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką yra patikimai nustatytas. Apeliantas cituoja kasacinio teismo išaiškinimus dėl odorologinio tyrimo išvados vertinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2005, Nr. 2K-511/2005, Nr. 2K-183/2006, Nr. 2K-798/2006, Nr. 2K-279/2008) ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be jokių motyvų atmetė gynybos prašymą iškviesti ir apklausti bent vieną iš odorologinį tyrimą atlikusių specialistų. Be to, teismas neįvertino aplinkybės, kad minėta specialisto išvada neatitinka BPK 90 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Apeliantas cituoja Objektų tyrimų, ekspertizių atlikimo ar paaiškinimų teikimo Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre bei teritorinių policijos įstaigų kriminalistinių tyrimų padaliniuose nuostatų, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. liepos 11 d. įsakymu, 47.13 papunktį ir nurodo, kad šiuo atveju specialisto išvadoje tik nurodyta pateikta tyrimo medžiaga bei gautos išvados, tačiau paties tyrimo aprašymo iš esmės nėra. Taip pat išvadoje neaprašyti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo „Dėl Žmogaus kvapo pėdsakų, lyginamųjų kvapo pavyzdžių, foninių kvapų paėmimo ir konservavimo, odorologinių tyrimų atlikimo metodikos patvirtinimo“ 69 punkte nurodyti tyrimo nulinis ir pirmasis (testavimas) etapai. Minėtos metodikos 69.3 papunktyje nurodyta, kad antro etapo (kvapų tyrimo) metu šuo, vedamas išrinkimo ratu, nuosekliai uosto išdėstytus kvapų objektus ir, jeigu tarp jų aptinka kvapą, turintį bendrą kilmės šaltinį su kvapu, duotu uostyti starte, paženklina šį objektą signaline poza. Specialisto išvadoje, kuria vadovavosi teismas, atsirado visiškai išgalvota sąvoka – šunys biodetektoriai tyrimo metu reagavo į tiriamą lyginamąjį kvapo pavyzdį Nr. OD15-00045(13), tačiau jo nežymėjo signaline poza, nors minėtu 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu patvirtintos metodikos 70 punkte nurodyta, kad dėl tyrimo rezultatų patvirtinimo biodetektoriaus signalinė reakcija analizuojama kelis kartus (du ar tris), keičiant tiriamų objektų išdėstymą. Šuns vedimas išrinkimo ratu baigiasi paženklinimo poza – atsitūpimu ar atsigulimu prie tiriamo ir etaloninio arba tik prie etaloninio kvapo objekto, o 75 punkte vienareikšmiškai nurodyta, kad jei šunys, aptikę išrinkimo rate etaloninį kvapą ir jį paženklinę, apuosto tiriamą objektą, tačiau jo nepaženklina signaline poza, vadinasi, tiriamajame objekte ieškomo kvapo nėra arba jo molekulių kiekis mažesnės barjerinės koncentracijos ir nepakankamas, kad jį būtų galima suuosti. Taigi sąvokos reaguoti į tiriamą lyginamąjį kvapo pavyzdį nėra, šuo reaguoja paženklinimo poza arba visai nereaguoja. Nepaisydamas to, teismas šia specialisto išvada rėmėsi, jam nesukėlė abejonių ir tai, kad išvada yra tik tikėtina, jokių kitų jo kaltę padarius BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą patvirtinančių duomenų byloje nėra. Iš jo paimtą striukę su joje buvusiomis pirštinėmis, ant kurių rasta šūvio pėdsakų dalelių, jis vežiojosi automobilyje, ji buvo skirta darbui, ją kartu su pirštinėmis maždaug prieš savaitę iki sulaikymo pirko Gariūnų turgavietėje. Kadangi 2015 m. balandžio 24 d. buvo vėsus rytas, ją apsivilko. Be to, jei jis būtų rankose laikęs šaunamąjį ginklą, šalia jo sėdėjęs nukentėjusysis T. B. neabejotinai jį būtų matęs.

26714.4.

268Nuteistasis teigia, kad yra nepagrįstai nuteistas ir pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį. Visų pirma apeliantas pažymi, kad nuosprendyje skirtingai nurodomas jo įsitraukimo į nusikalstamą susivienijimą laikas – aprašomojoje dalyje nurodyta, kad į nusikalstamo susivienijimo veiklą jis įsitraukė ne vėliau kaip nuo 2015 m. balandžio mėnesio, tačiau motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad jis šiame susivienijime atsirado tik 2015 m. balandžio 24 d. M. A. taip pat cituoja kasacinio teismo išaiškinimus dėl nusikalstamo susivienijimo požymių bei asmenų, nepriklausančių nusikalstamam susivienijimui, veiksmų dalyvaujant susivienijimo daromuose nusikaltimuose vertinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-17-139/2015, Nr. 2K-209-699/2017, Teismų praktika Nr. 26, p. 339) ir nurodo, kad jis jokiam nusikalstamam susivienijimui nepriklausė ir nebuvo įsitraukęs į jokią jo veiklą. Su E. M. jį siejo draugiški santykiai, pažinojo kelerius metus, kartu sportavo, leido laisvalaikį. R. A. G. nepažinojo, susipažino tik teisme. M. R. buvo jo treneris, be to, būdavo kartu su E. M., saugojo pastarąjį. I. S. pažinojo kelerius metus, pastarasis dirbo draudimo bendrovėje, kartais drausdavosi pas jį automobilį, santykiai draugiški. Su R. M. susipažino atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose, bendrų reikalų neturėjo, tik susitikę pasisveikindavo. G. V. pažinojo per R. M., matė keletą kartų, bet jokių bendrų reikalų su juo neturėjo. Jokių nuolatinių jų tarpusavio ryšių nebuvo, byloje nėra nustatytos jo (M. A.) ir kitų asmenų ilgalaikis susitelkimas tam, kad bendromis, suderintomis pastangomis būtų įgyvendinama susivienijimo numatyta nusikalstama veika. Tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie jo dalyvavimą galimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, pasak nuteistojo, iš esmės patvirtino ir pats prokuroras M. S. 2016 m. kovo 30 d. nutarime dėl dalies ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir veikos perkvalifikavimo nurodydamas, kad ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti duomenys, leidžiantys pagrįstai teigti, kad I. S. ir M. A. galimai dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, tačiau tyrimo metu gauti duomenys neleidžia tiksliai nustatyti jų įsitraukimo į galimo nusikalstamo susivienijimo veiklą tikslios datos ir ši data nustatoma tik objektyviai fiksuotais duomenimis apie I. S. ir M. A. veiksmus 2015 m. balandžio 24 d.; patikrinus dėl kitų procesinių veiksmų gautus duomenis konstatuotina, kad jų visetas nėra pakankamas, konstatuojant, kad I. S. ir M. A. neteisėtai disponavo narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis ar tiesiogiai verbavo nukentėjusiuosius (pareikštame kaltinime nusikalstamo susivienijimo tikslai būtent tokie ir nurodyti).

26914.5.

270Apeliantas teigia, kad apie galimai padarytus kitų asmenų nusikaltimus jis nežinojo, nepažinojo abiejų nukentėjusiųjų, 2015 m. balandžio 24 d. prie PC „Molas“ atsirado atsitiktinai, be jokio išankstinio tikslo, nei susitikimo tikslas, nei jame dalyvaujantys asmenys iš anksto jam nebuvo žinomi, viskas įvyko spontaniškai. Tą dieną susitiko su G. V., kuris nurodė, kad yra kažkokios skolos, kam – jis nesigilino. G. V. paprašė jo ir kitų nuteistųjų važiuoti kartu, pabūti šalia, ir jie nuvyko prie PC „Molas“. Tarp G. V., R. M. ir priėjusių dviejų vaikinų įvyko susistumdymas, muštynės. Automobilis „Mazda“, kuriame jis (M. A.) sėdėjo, privažiavo prie jų. Išlipęs jis dairėsi, kas vyksta aplinkui, laukė, kol kas nors puls, tačiau į kilusį konfliktą nesikišo, laukė, kaip jis bus išspręstas. Kai įsėdo atgal į automobilį, pamatė, kad jame jau sėdi T. B.. Tuo metu prie jų bėgo vyrai su ginklais, todėl jie iš ten išvažiavo. Jis pats nei T. B., nei T. K. nė karto nesudavė, jokių smurtinių veiksmų jų atžvilgiu neatliko, jokio fizinio kontakto, grasinimų iš jo pusės nebuvo, į įvykio vietą jis atvyko tik dėl to, kad G. V., kalbėdamasis su vienu iš nukentėjusiųjų telefonu, girdėjo daug balsų, todėl paminėjo, kad prie PC „Molas“ gali būti daugiau žmonių, iš to suprato, kad gali kilti muštynės ir norėjo padėti jų išvengti. Nukentėjusiųjų T. B. ir T. K. anksčiau nepažinojo, nebuvo jų matęs, nieko nežinojo apie jų santykius su kitais nuteistaisiais šioje byloje, iškilę klausimai tarp jų ir kitų asmenų jo nedomino, jis į tai nesikišo, tikslo neteisėtai atimti laisvę neturėjo. Be to, prie T. K. net nebuvo priėjęs, su juo visiškai nebendravo, pastarasis sėdėjo kitame automobilyje, todėl nesupranta, kokiais konkrečiais savo veiksmais galėjo jam neteisėtai atimti laisvę.

27114.6.

272Nuteistasis M. A. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas jį pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, neįvertino nukentėjusiojo T. B. parodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes. 2015 m. balandžio 24 d. papildomos liudytojo apklausos metu T. B. nurodė, kad buvo mušamas trijų asmenų, jį jau įsitempus į automobilį „Mazda“, šalia atsisėdo dar vienas asmuo, kurio anksčiau nebuvo matęs. 2016 m. vasario 17 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, T. B. paaiškino, kad, kaip suprato iš žiniasklaidos, už kaklo jį buvo suėmęs E. M., vairuotojo nepažinojo, iš žiniasklaidos sužinojo, kad šalia sėdėjo M. A.. Pastarojo nebuvo matęs, jis sėdėjo jam iš kairės ir tylėjo. Teisme T. B. nurodė, kad jis tik spėja, kad M. A. buvo jam už nugaros, jį mušė ir įsitempė į automobilį „Mazda“. Paaiškino, kad M. A. pamatė mašinoje, šalia savęs, automobilyje pastarasis nieko nedarė, nekalbėjo, jokiame pokalbyje nedalyvavo, atrodė netekęs amo, ištiktas šoko. Nukentėjusysis T. K. apie jo (M. A.) veiksmus nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nieko konkretaus negalėjo pasakyti, konkrečiai nurodė ne jį, o kitus asmenis, kurie prieš jį naudojo smurtą.

27314.7.

274Apeliantas teigia, kad teismas jo kaltę nepagrįstai grindė veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolu, kuriuo fiksuotas 2015 m. balandžio 24 d. įvykis prie PC „Molas“ (t. 4, b. l. 74–76). Pridėtoje pokalbio stenogramoje (t. 4, b. l. 77) ją surašęs vyresnysis specialistas labai prastos kokybės įraše „surado“ kelias jo (M. A.) pasakytas frazes, nors visi, įskaitant nukentėjusįjį T. B., automobiliu „Mazda“ važiavę asmenys nurodė, kad jis (M. A.) tylėjo ir su niekuo nesišnekėjo. Nuteistojo nuomone, fonoskopinė šių pokalbių ekspertizė vienareikšmiškai paneigtų aplinkybę, kad jis kalbėjosi su nukentėjusiuoju ar kitais automobilyje buvusiais asmenimis. 2015 m. balandžio 30 d. pažymoje dėl T. B., G. V., T. K. ir R. M. slapto sekimo nurodyta, kad 12.42 val. T. B. ir T. K. susitiko su G. V., R. M., M. A., E. M., M. R. ir I. S.. G. V. pirmas trenkė kumščiu į veidą T. B. ir visi pradėjo mušti T. K. ir T. B.. <...> M. A., E. M. ir I. S. sumuštą T. B. nutempė į automobilį „Mazda 6“ (t. 4, b. l. 60–62). Tačiau, peržiūrėjus prie pažymos pridėtą vaizdo įrašą, nesimato, kad jis (M. A.) būtų atlikęs joje nurodytus veiksmus – mušęs nukentėjusįjį T. B., tempęs jį į automobilį.

27515.

276Apeliaciniame skunde nuteistojo E. M. gynėjas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžio dalį, kuria E. M. pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį, ir priimti jam naują, išteisinamąjį nuosprendį. Nuosprendžio dalį, kuria E. M. pripažintas kaltu pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, taip pat nuosprendžio dalį, kuria iš E. M. priteisti civiliniai ieškiniai, pakeisti. Sumažinti E. M. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes ir jas subendrinti taip, kad galutinė bausmė būtų ne didesnė nei laikas, kurį nuteistasis praleido suimtas. Nukentėjusiojo T. B. reikalavimą priteisti iš E. M. solidariai su kitais nuteistaisiais turtinės žalos atlyginimą atmesti, o nukentėjusiesiems T. B. ir T. K. priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti sumažinti.

27715.1.

278Nuteistojo E. M. gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminius BPK pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, be to, netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normas. Baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimai, apelianto nuomone, prasidėjo tada, kai teismas nutarė nagrinėti baudžiamąją bylą pagal joje surašytą kaltinamąjį aktą, neatitinkantį įstatymo reikalavimų.

27915.2.

280Apeliantas pažymi, kad pagal BPK 219 straipsnio 3 dalį kaltinamajame akte turi būti nurodyta padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Teigia, kad nors E. M. įteiktame kaltinamajame akte buvo paminėtas nusikalstamų veikų padarymo laikas, kuris šiuo atveju yra itin svarbi aplinkybė, tačiau jis labai nekonkretus. Vienais atvejais jis apėmė mažiausiai tris mėnesius, kitais – du mėnesius (nurodyta, kad susitikimas vyko sausio–vasario mėn., dar kitais – vienas mėnuo (pažymėta, kad M. A. ir I. S., t. y. asmenys, kuriuos E. M. sutelkė vykti prie PC „Molas“, tik 2015 m. balandžio mėn. tapo nusikalstamo susivienijimo nariais). Taigi šioje byloje surašytas kaltinamasis aktas faktiškai eliminavo kaltinamojo galimybę efektyviai gintis nuo pareikšto kaltinimo. Jame nurodomas inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo laikas bei jo intervalas buvo toks platus, kad kaltinamasis, norėdamas paneigti kaltinimo teiginius, privalėjo pateikti savo alibi, apimantį net iki trijų mėnesių laikotarpį. Akivaizdu, kad tokia situacija tikrovėje negalima. Kasacinės instancijos teismas 2016 m. lapkričio 22 d. nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 2K-348-699/2016) pabrėžė, kad nusikalstamos veikos laikas turi būti nustatytas kuo tiksliau, t. y. nurodant metus, mėnesį, dieną, valandą, o kartais ir minutes, kadangi neapibrėžtai nurodant nusikaltimo padarymo laiką pažeidžiama kaltinamojo teisė į gynybą. Kaltinamajame akte nebuvo atskleista ir kita esminė faktinė bylos aplinkybė – nusikalstamų veikų padarymo būdas. Šiame procesiniame dokumente nurodyta, kad nuo 2015 m. sausio 16 d. nusikalstamo susivienijimo veikloje dalyvavo nenustatyti asmenys, tačiau neaprašyta, koks jų vaidmuo ir ką konkrečiai jie padarė, koks E. M. ryšys su tais asmenimis.

28115.3.

282Kaltinamajame akte taip pat nurodyta, kad organizuodamas nusikalstamą susivienijimą E. M. siekė neteisėtai disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, gabenti šias medžiagas kontrabandos būdu į Norvegijos Karalystę, vėliau ten jas laikyti, realizuoti, be to, jis buvo kaltinamas asmeniškai padaręs BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, nes organizavo labai didelių kiekių narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimą, atgabenimą į Norvegijos Karalystę, jų laikymą ir pardavimą. Tačiau nei įgijimo būdas, nei kainos ar finansavimo šaltiniai nenurodyti. Be to, įgijimas visada sietinas su tokių medžiagų turėtojais, medžiagos paprastai įgyjamos tam tikromis aplinkybėmis, už tam tikras pinigų sumas ir pan., tačiau aplinkybės, kas ir kam mokėjo, o gal mokėjimas buvo atidėtas ir pan., nenurodytos, nėra aišku, kur jos buvo įgytos (Norvegijos Karalystėje, Lietuvoje ar kurioje nors kitoje šalyje), šiuo klausimu pagal kaltinamąjį aktą galima daryti dviprasmiškas išvadas. Galų gale įgytos narkotinės ar psichotropinės medžiagos iš įgijimo vietų gabenamos į paskirties vietas. Nors kaltinamajame akte nurodyta, kad įgytos medžiagos buvo gabenamos į Norvegijos Karalystę, tačiau nenurodyta, kaip tai buvo daroma, o juo labiau kaip jos buvo gabenamos kontrabanda. Be to, kaltinamajame akte nebuvo išskirta ir liko neaišku, kurie E. M. veiksmai atitinka BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 5, 9, 11 punktuose numatyto nusikaltimo požymius, o kurie – veikos, numatytos BK 146 straipsnio 2 dalyje, požymius.

28315.4.

284Visi nurodyti kaltinamojo akto trūkumai, pasak apelianto, akivaizdžiai varžė galimybes gintis. Nors proceso metu kaltinamasis pareiškė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, ir nurodė, kad kaltu neprisipažįsta, tačiau kaltinimo supratimas neturėtų būti tapatinamas su jo tikslumu ir konkretumu. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje gynėsi nuo to, kas buvo parašyta kaltinamajame akte, tačiau teismo priimtas nuosprendis rodo, jog gynyba galėjo būti kitokia, gynybos argumentai būtų buvę konkretesni, jeigu kaltinamasis aktas būtų atitikęs BPK 219 straipsnyje keliamus reikalavimus. Be to, paminėti kaltinamojo akto trūkumai akivaizdžiai trukdė nagrinėti bylą neperžengiant akto nustatytų ribų ir teisingai ją išspręsti, tai turėjo būti akivaizdu ir bylą nagrinėjančiam teismui, kuris ir be proceso dalyvių prašymų turėjo ją perduoti prokurorui. Šią išvadą, gynėjo nuomone, patvirtina ir skundžiamo nuosprendžio konstatuojamoji dalis, kuri skiriasi nuo to, kas buvo dėstoma kaltinamajame akte. Šioje byloje yra visos prielaidos manyti, kad, perdavus bylą prokurorui, būtų galimybė arba kaltinimus tikslinti, arba iš viso dalį bylos prieš E. M. nutraukti. Tačiau pirmosios instancijos teismas ne tik neištaisė akivaizdžių procesinių pažeidimų, bet ir pats padarė tokio pobūdžio pažeidimus.

28515.5.

286Apeliantas nurodo, kad teismas nuosprendyje konstatavo, jog E. M. nusikalstamas veikas darė su R. P.. Tačiau teismų praktikoje jau ilgą laiką vyrauja kasacinio teismo suformuota nuostata, pagal kurią nuosprendyje negali būti formuluočių, liudijančių apie dar nenuteistų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistų ir toje byloje neteisiamų asmenų kaltę padarius nusikalstamą veiką. Jeigu nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė su tokiais asmenimis, nuosprendžio nustatomojoje dalyje, aprašant nusikalstamą veiką, jų pavardės neminimos. Kai jie yra žinomi, galima parašyti, jog veika įvykdyta su asmeniu, kurio byla išskirta, o kai nežinomi – su nenustatytu asmeniu ir panašiai. Šiuo atveju R. P. drauge su E. M. nebuvo teisiamas, todėl teismas negalėjo nuosprendžio konstatuojamojoje dalyje teigti, kad nusikalstamas veikas su E. M. vykdė ir R. P..

28715.6.

288Be to, gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. M. kaltu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį, ignoravo asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn principus. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 249 straipsnio 3 dalį gali būti taikoma tik tam, kuris ne tik dalyvavo šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, bet ir tokius susivienijimus organizavo arba jiems vadovavo. Tačiau skundžiamo nuosprendžio nustatomosios dalies dėstymas rodo, kad teisme nebuvo nustatyti ne tik ginkluoto, bet ir paprasto susivienijimo požymiai, o juo labiau požymiai, liudijantys, kad E. M. drauge su R. M. organizavo arba vadovavo šaunamaisiais ginklais ginkluotam nusikalstamam susivienijimui. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos duomenis pagal šį požymį, visų pirma privalėjo neginčytinai nustatyti, kad E. M. inkriminuotame susivienijime buvo organizacinė hierarchija, vidinė drausmė, dalyvių specializacija, veiklos planavimas, sumanymų ir pavedimų vykdymo kontrolė, bendros lėšos, jų paskirtis ir panaudojimas, ryšių, transporto priemonių turėjimas, konspiraciniai bendravimo būdai ir pan. Be abejo, atsižvelgiant į konkrečios bylos ypatybes, šiam požymiui konstatuoti gali būti reikšmingos ir kitos aplinkybės. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad nenustačius vienos ar kelių paminėtų aplinkybių, jeigu jos konkrečioje byloje nėra esminės požymiui konstatuoti, gali būti pakankama ir kitų aplinkybių visuma. Apelianto nuomone, šioje byloje nebuvo nustatyta nei nusikalstamam susivienijimui būdingų požymių visuma, nei atskiri, tačiau vis dėlto specifiniai, požymiai. Be to, E. M. nuteistas ne tik už tai, kad dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, bet ir už tai, kad buvo šaunamaisiais ginklais ginkluoto susivienijimo organizatorius bei vienas iš vadovų, todėl kaltinimas privalėjo teismui pateikti neginčijamus įrodymus, patvirtinančius tokias aplinkybes. Nusikalstamų susivienijimų organizavimas teismų praktikoje paprastai apibūdinamas kaip tokie veiksmai, kuriais susivienijimų dalyviai parenkami, verbuojami, sutelkiami bendrai nusikalstamai veikai, atliekamas vaidmenų susivienijimo nariams paskirstymas ir kt. Vadovavimas nusikalstamiems susivienijimams toje pačioje praktikoje suprantamas kaip susivienijimų dalyvių ryšių koordinavimas, vidinių elgesio taisyklių, drausmės palaikymas, nusikalstamos veikos planų parengimas, informacijos rinkimo ir sisteminimo, ginklų, sprogstamųjų medžiagų, transporto, ryšio ar kitokių techninių priemonių įgijimo, saugojimo, priežiūros, paskirstymo valdymas ir panašūs veiksmai. Vadovavimu pripažįstami ir kitokie veiksmai, kuriais palaikomas susivienijimo gyvybingumas, konkrečių nusikaltimų parengimas, jų darymo kontrolė, individualių užduočių susivienijimo nariams skyrimas, ginčų sprendimas, disponavimas ginklais, lėšomis, kitokiomis susivienijimo turimomis priemonėmis ir pan. Šiuo gi atveju teismo pateikti argumentai, neva patvirtinantys, kad E. M. kartu su R. M. organizavo nusikalstamą susivienijimą bendrai nusikalstamai veikai, t. y. labai sunkiems ir sunkiems nusikaltimams, daryti, kuris vėliau buvo reorganizuotas į šaunamaisiais ginklais ginkluotą susivienijimą, yra nepakankami. Nuosprendyje akcentuojama, kad byloje nustatytas pirmas formalus susivienijimo požymis – trys ir daugiau asmenų – bei išvardyti nuteistieji, pripažinti nusikalstamo susivienijimo dalyviais, tačiau teismas neturėjo apsiriboti vien tik formaliojo požymio konstatavimu. Šiai bendrininkavimo formai, kaip ir apskritai nusikalstamai veikai, būtina nustatyti asmens psichinį santykį su daroma nusikalstama veika ir iš jos išplaukiančiais padariniais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 249 straipsnį kyla tada, kai nustatoma tiesioginė tyčia, t. y. kai asmuo suvokia tampantis tokios grupės, sukurtos (ar kuriamos) turint tikslą daryti apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (arba nusikaltimus), nariu ir nori taip veikti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nuolatinių ryšių požymis nereiškia, kad visi nusikalstamo susivienijimo nariai turi dalyvauti darant kiekvieną nusikaltimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177/2008). Vis dėlto kiekvienas tokio susivienijimo narys turi suvokti, kad priklauso nusikalstamam susivienijimui, ir sąmoningai save identifikuoti kaip susivienijimo narį. Šiuo atveju teismo išvada, kad E. M. 2014 metų rudenį kartu su R. M. organizavo nusikalstamą susivienijimą bendrai nusikalstamai veikai daryti, paremta tik prielaidomis, jos netgi nepatvirtina nukentėjusiųjų parodymai.

28915.7.

290Apeliantas nurodo, kad E. M. nepripažino drauge su R. M. organizavęs nusikalstamą susivienijimą ir jam vadovavęs, o 2015 m. balandžio 24 d. paprastą nusikalstamą susivienijimą reorganizavęs į šaunamaisiais ginklais ginkluotą susivienijimą. Tokią jo poziciją patvirtino ir kiti nuteistieji. Pirmosios instancijos teismas tokius kaltinamųjų parodymus įvertino kritiškai, šį požiūrį motyvavo tuo, kad taip kaltinamieji siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir nuosprendžio išvadas parėmė T. K. bei T. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Tačiau, vertindamas nukentėjusiųjų parodymus, teismas neatsižvelgė į tai, kad šie asmenys negali būti laikomi nešališkais informacijos šaltiniais. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad abu nukentėjusieji aktyviai užsiėmė narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta, T. B. intensyviai sprendė sutrikusius atsiskaitymo už tokias medžiagas klausimus Lietuvoje. Nepaisant neginčytinai nustatytų faktų, kad abu šie asmenys darė labai sunkius nusikaltimus, procesinis sprendimas dėl tokios jų veiklos nebuvo priimtas. Dar daugiau, jie buvo pripažinti prekybos žmonėmis aukomis bei nukentėjusiaisiais. Taigi, akivaizdu, kad pastarieji buvo priklausomi nuo teisėsaugos institucijų, todėl negalėjo duoti objektyvių parodymų. Kita vertus, net ir jie nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad E. M. 2014 metų rudenį su R. M. organizavo nusikalstamą susivienijimą ir jam vadovavo. Nukentėjusysis T. K. nedavė jokių parodymų, kuriuose būtų paminėjęs E. M., nukentėjusysis T. B. taip pat kurį laiką nieko nekalbėjo apie E. M., nors pasakojo apie veiksmus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Nė vienas iš jų nenurodė, kad matė E. M. Norvegijos Karalystėje ar girdėjo apie tokį asmenį, kuris mažų mažiausiai kartu su jais dalyvauja tuose procesuose ar juo labiau organizuoja nusikalstamų veikų darymą, koordinuoja nusikaltimų vykdytojų veiksmus, tiekia narkotines ar psichotropines medžiagas ir t. t. Nepaisydamas to, apygardos teismas vis vien nutarė E. M. laikyti nusikalstamo susivienijimo vadovu. Pagal tokią logiką E. M. buvo susivienijimo vadovas, kurio niekas nematė ir apie kurį niekas negirdėjo.

29115.8.

292Pasak gynėjo, nors T. B. 2015 m. lapkričio 11 d. apklausiamas kaip liudytojas apie galimai savo padarytas nusikalstamas veikas paminėjo E. M., tačiau šie jo parodymai niekaip nepatvirtina, kad pastarasis kartu su R. M. buvo kažkokio nusikalstamo susivienijimo dalyvis arba vadovas. Priešingai, iš T. B. parodymų matyti, kad asmuo, kurį nukentėjusysis įvardijo kaip E. M., atstovavo kitai nei R. M. pusei ir kad susitikimas prie PC „Prisma“ vyko dėl to, kad ne kas nors kitas, bet T. B. naudojosi už kažkokias skolas iš D. B. atimtu automobiliu „Land Rover Discovery“, kad B. atstovaujantys asmenys norėjo išsiaiškinti tikrąsias transporto priemonės užvaldymo aplinkybes. Be to, ir pats teismas, nuosprendyje aprašydamas situaciją prie PC „Prisma“, konstatavo aplinkybes, paneigiančias išvadą, kad E. M. ir R. M. buvo vieno susivienijimo nariai bei vadovai. Teiginiai, kad E. M. iškvietė į susitikimą R. M. ir išklausė R. M. paaiškinimus apie automobilio užvaldymo priežastis, rodo, kad E. M. nebuvo susijęs nei su T. B., nei su R. M. veikla, nieko nežinojo apie automobilio užvaldymo aplinkybes bei priežastis. Tokį manymą sustiprina nukentėjusiojo T. B. teisme duoti parodymai, kad E. M. susitikimo metu klausė, kas čia darosi, dėl ko tos mašinos ieško. Tačiau jei E. M. būtų buvęs susivienijimo, kuriame dalyvavo R. M., vadovas, jis pats būtų žinojęs visas smulkmenas, atsiradusį nesusipratimą būtų išsprendęs susivienijimo viduje, o santykių aiškinimosi metu būtų atstovavęs T. B. bei R. M.. Be to, ir teismo išvada, kad E. M. organizavo susitikimą prie PC „Prisma“, paremta ne byloje ištirtais įrodymais, bet prielaida, kurią paneigė informacija, gauta iš kitų šaltinių. Net T. B. nurodė, kad susitikimą organizavo kažkokie nusikalstamo pasaulio atstovai A., V., kad aikštelėje jo su R. M. laukė asmuo, vadinamas J., iš Vilijampolės (nustatyta, kad tai buvo teisme apklaustas liudytojas A. K.). Be to, teismas, konstatuodamas, kad E. M. ne tik buvo automobilių aikštelėje prie PC „Prisma“, bet ir iškvietė į tą susitikimą R. M., neatsižvelgė į liudytojo A. K. parodymus, iš kurių matyti, kad A. K., atstovaudamas B., bandė surasti iš D. B. atimtą automobilį ir T. B., kuris atvirai naudojosi ta transporto priemone, kad jam pavyko susitikti su T. B., kad būtent šis asmuo pakvietė jį antrą kartą susitikti prie PC „Prisma“ ir kad E. M. tame susitikime nebuvo. Šiuos liudytojo A. K. parodymus patvirtino ir teisme apklaustas A. B.. O aplinkybes, kad E. M. susitikime prie PC „Prisma“ nebuvo ir kad tą dieną jis buvo išvykęs iš Lietuvos, akcentavo ne tik kaltinamasis M. R., bet ir teisme apklaustas kartu su pastaruoju prie prekybos centro vykęs V. M.. Be to, iš pirmiau paminėtų asmenų parodymų matyti, kad nuosprendyje minimas susitikimas vyko 2015 m. vasario 1 d., o teismui buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad tą dieną E. M. buvo Kazachstane. Visos šios aplinkybės rodo, kad teismo išvados apie lemiamą E. M. sprendimą dėl R. M. užvaldyto automobilio ir nusikalstamo susivienijimo veiklos tęstinumo užtikrinimo bei autoriteto kitų asmenų atžvilgiu įtvirtinimo prieštarauja ne tik faktams, bet ir teisme ištirtiems įrodymams. Juolab kad ir vėlesni įvykiai rodo, kad jokio galutinio sprendimo niekas nepriėmė, nes buvo kreiptasi į teisėsaugos institucijas, automobilis buvo paimtas ir perduotas B..

29315.9.

294Apeliantas taip pat pažymi, kad susitikime prie PC „Prisma“ dalyvavo M. R., kuris pažinojo T. B., nes kažkada treniravo kaip specialiosios paskirties būrio kovotoją, taip pat kad ten dalyvavo R. M. ir kad susitikimo metu buvo kalbama apie tai, jog automobilis paimtas už skolas. Nors, pasak gynėjo, pirmosios instancijos teismas ypatingo dėmesio šioms aplinkybėms neskyrė, tačiau jos yra svarbios vertinant vėlesnius įvykius prie PC „Molas“. Be to, teismas nuosprendyje konstatavo, kad nuo atvykimo į susitikimą prie PC „Prisma“ momento E. M. įtraukė M. R. į nusikalstamo susivienijimo veiklą, tačiau teisme nustatytos aplinkybės rodo, kad M. R. toje vietoje atsirado ne dėl paminėtų aplinkybių, o dėl to, kad jį, kaip apsauginį, pakvietė kiti asmenys, kuriems jis tą kartą ir atstovavo.

29515.10.

296Visos aptartos aplinkybės, gynėjo teigimu, ne tik paneigia teismo išvadą, kad įvykis prie PC „Prisma“ patvirtina E. M., kaip nusikalstamo susivienijimo vadovo, vaidmenį, bet ir aiškiai parodo, kad pastarasis neturėjo nieko bendra su tomis veikomis, kuriose dalyvavo abu nukentėjusieji ir, kaip tvirtinama nuosprendyje, nuteistieji R. M. bei G. V.. Įrodomoji bylos medžiaga patvirtina, jog nė vienas iš asmenų, galėjusių duoti šia prasme E. M. kaltinančius parodymus, tokių nedavė, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad E. M. organizavo nusikalstamą susivienijimą ir jam vadovavo. Be to, ir apkaltinamajame nuosprendyje nustatytos aplinkybės leidžia manyti, kad teismas nebuvo tikras dėl to, ar iš tiesų E. M. galima laikyti nusikalstamo susivienijimo, skirto daryti apysunkius, sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, dalyviu arba organizatoriumi ir vadovu. Teismas, pripažinęs dalį nuteistųjų kaltais pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, nelaikė, kad E. M. taip pat padarė tokias nusikalstamas veikas. O tai rodo, jog teismo išvados, kad E. M. drauge su R. M. suplanavo naudojant apgaulę ir naudojantis priklausomumu bei pažeidžiamumu užverbuoti T. B. ir T. K. nusikalstamoms veikoms daryti ir kad jis, kaip aukštesnio lygio nusikalstamo susivienijimo vadovas, sprendė konfliktinę situaciją, kilusią dėl to, kad kitas susivienijimo vadovas nurodė užvaldyti automobilį „Land Rover Discovery“, prieštarauja paties teismo nustatytoms aplinkybėms.

29715.11.

298Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kad 2014 metų rudenį jis drauge su R. M. parinko, verbavo, telkė bendrai nusikalstamai veikai susivienijimo dalyvius, skirstė susivienijimo dalyviams vaidmenis, koordinavo susivienijimo dalyvių ryšius, nustatė vidaus elgesio taisykles, palaikė drausmę, rengė nusikalstamos veikos planus, įgijo transporto, ryšio ar kitokias technines priemones, ginklus, dėl kurių susivienijimas transformavosi į šaunamaisiais ginklais ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, skirstė tuos ginklus ar saugojo bei prižiūrėjo ir pan. Byloje surinkta medžiaga leidžia daryti tik vieną nepaneigiamą išvadą, kad E. M., pakviestas R. M. ir G. V., su M. R., M. A. bei I. S. atvyko prie PC „Molas“, kur pagal G. V. prielaidas su kažkokiais jų skolininkais galėjo įvykti incidentas, kurio metu galimai bus naudojami fiziniai veiksmai ar net ginklai. Tačiau toks vienkartinis dalyvavimas aiškinantis santykius su nusikalstamo pasaulio atstovais negali būti prilyginamas dalyvavimui nusikalstamo susivienijimo veikloje, juolab kad iš nuteistųjų paaiškinimų teisme matyti, kad R. M. su G. V. kreipėsi į E. M. tik dėl to, kad jį oficialiai saugojęs M. R., pastarųjų manymu, gerai pažinojo T. B., su kuriuo jie turėjo neišspręstų piniginių reikalų.

29915.12.

300Nuteistojo gynėjas teigia, kad teismas nuosprendyje bandė argumentuoti išvadą dėl E. M., kaip nusikalstamo susivienijimo dalyvio ir vadovo, vaidmens, tačiau išdėstyti argumentai neturi nieko bendra su nuosprendžio konstatuojamosios dalies teiginiais. Teismas, remdamasis išslaptintais kriminalinės žvalgybos duomenimis, nurodė, kad nuo 2011 metų vykdant E. M. operatyvinį stebėjimą buvo nustatyta, jog jis palaiko nuolatinius ryšius su M. A., I. S. bei M. R., tačiau šie duomenys niekaip nepatvirtina teismo išvados, kad E. M. su R. M. nuo 2014 metų rudens organizavo nusikalstamą susivienijimą, nes atliekant kriminalinę žvalgybą nebuvo nustatyti E. M. ryšiai nei su R. M., nei su R. P. ar G. V., nei su nukentėjusiaisiais, negauta jokių faktinių duomenų, kad E. M. tuo laiku atliko bent dalį susivienijimo organizatoriui būdingų veiksmų ar kaip nors prisidėjo prie nusikalstamų veikų darymo. Ryšiai nuo 2011 metų su M. A., I. S. ir M. R. taip pat nepatvirtina minėtų teismo išvadų, nes pats teismas konstatavo, kad M. A. ir I. S. į nusikalstamą susivienijimą buvo įtraukti tik 2015 m. balandžio 24 d. M. R., teismo nuomone, nusikalstamo susivienijimo nariu tapo anksčiau, nuo 2015 m. sausio mėn., tačiau tokia išvada buvo padaryta tik dėl to, kad jis buvo atvykęs prie PC „Prisma“, nors tame susitikime atstovavo ne R. M. ir T. B., bet nuo nusikalstamų T. B. veiksmų nukentėjusiai šaliai. M. R. santykiai su E. M. buvo darbiniai, nes po ginkluoto konflikto su vienos iš Kauno nusikalstamų grupuočių nariais jis, kaip apsaugos įmonės darbuotojas, oficialiai saugojo E. M.. Visa tai rodo, kad bent jau iki 2015 m. balandžio 24 d. E. M. nesiejo jokie nusikalstami ryšiai su R. M., R. P., G. V. ir nukentėjusiaisiais. E. M. bendravimas su M. A. ir I. S. iki to laiko šioje byloje negalėjo sukelti jokių baudžiamojo pobūdžio padarinių, nes pagal nuosprendį tie asmenys iki 2015 m. balandžio 24 d. nepriklausė nusikalstamam susivienijimui.

30115.13.

302Apelianto nuomone, 2015 m. balandžio 24 d. įvykiai nepatvirtina, kad E. M. jau anksčiau buvo nusikalstamo susivienijimo vadovas, kuris į tokio asmenų sambūrio veiklą įtraukė M. A. su I. S., parengė veiksmų planą, paskirstė vaidmenis, apginklavo ir pan. Šių asmenų vienadienis dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje nesiderina su BK 25 straipsnio 4 dalies nuostata, kad nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veikai – vienam ar keliems apysunkiams, sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams – daryti susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja nuolatiniai tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Turint omenyje, kad E. M. nebuvo jokio nusikalstamo susivienijimo narys, šių asmenų trumpalaikis pasirodymas drauge su juo teisinės situacijos nepakeitė. Pasak gynėjo, epizodas prie PC „Molas“, priešingai nei rašoma nuosprendyje, rodo, kad nebuvo jokių glaudžių E. M. ir susitikti pakvietusių R. M. bei G. V. sąsajų. Iš bylos matyti, kad E. M. su M. A., I. S. bei M. R. vyko susitikti su R. M. ir G. V. ne todėl, kad buvo susivienijimo vadovas, žinojo apie T. K. bei T. B. vaidmenį kažkokio susivienijimo veikloje, suprato tarp nukentėjusiųjų ir R. M. bei G. V. iškilusios problemos esmę, siekė palaikyti vidinę susivienijimo drausmę ar pan., bet dėl to, jog buvo anų pakviestas, kad jie, padedami M. R., kuris, R. M. manymu, pažinojo T. B. ir galėjo jį geranoriškai paveikti, galėtų įtikinti T. B. atsiskaityti su jais. Ne veltui iš pradžių į susitikimo vietą buvo važiuojama geru automobiliu, nes nebuvo jokios minties, kad susitikimas gali peraugti į didelį incidentą. Tik po to, kai G. V. paaiškino, kad E. M. nežinomi asmenys galimai pasitelkė daugiau nusikalstamo pasaulio atstovų, buvo nuspręsta paimti prastesnę transporto priemonę ir važiuoti į tą vietą, kurią nurodė G. V. oponentai ir kurioje gali kilti muštynės. Atsižvelgiant į tai, kad E. M. dar 2010 m. vasario 24 d. patyrė, ką reiškia susidūrimas su asmenimis, atstovaujančiais nusikalstamoms grupėms, kad prieš penkiolika metų buvo priverstas panaudoti legaliai savigynai turėtą ginklą, o dėl to buvo kaltinamas pasikėsinimu nužudyti, suprantamas jo noras padėti pažįstamiems žmonėms, kaip suprantamas ir jo suvokimas, kad vienas jis padėti negalės. Dėl to drauge važiavo ne tik vieną iš skolininkų pažinojęs M. R., bet ir kiti du nuteistieji, o pakeliui buvo paimti ir ginklai. Taigi šiuo atveju pažįstami asmenys susirinko ne dėl to, kad įkurtų dar vieną šaunamaisiais ginklais ginkluotą susivienijimą nusikaltimams daryti, bet dėl to, kad iškilus grėsmei galėtų apginti R. M. ir G. V.. Tolesni veiksmai šią išvadą patvirtina, nes E. M. su drauge atvykusiais asmenimis prisidėjo tik po to, kai prasidėjo fizinės jėgos naudojimas. Beje, dėl visko, kas vyko paskui ir ką nustatė pirmosios instancijos teismas, E. M. savo kaltės neneigė, pripažino padaręs BK 146 straipsnio 2 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, nors iš anksto ir nebuvo planuojama neteisėtai atimti kažkam laisvę. Kad E. M. nepriklausė nusikalstamam susivienijimui, jam nevadovavo ir nereorganizavo jo į ginkluotą susivienijimą, patvirtina ne tik nuteistųjų ir tam tikra prasme nukentėjusiųjų parodymai, bet ir E. M. veiksmai bei pasakytos frazės įvykio prie PC „Molas“ metu, kurias, naudodamas specialiąsias priemones, įrašė nukentėjusysis T. B.. Iš užfiksuoto pokalbio matyti, kad E. M. iš tikrųjų nežino susitikimo priežasčių, atvyko tik dėl to, kad draugai pasakė, jog buvo apgauti ir kažkas jiems yra skolingas, kad pats E. M. nori su nukentėjusiuoju išsiaiškinti, kas vyksta, jog nė nenutuokia, kad su nukentėjusiaisiais buvo ne nusikaltėliai, bet policijos darbuotojai ir t. t. Nekyla abejonių, kad E. M. kalbėjo nuoširdžiai, nes nežinojo, kad pokalbis įrašomas. Taigi šiuo atveju baudžiamosios bylos medžiaga ir ypač objektyviai nustatyti duomenys tik dar kartą patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti E. M. kaltu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį yra nepagrįstas nei iš subjektyvių įrodymų šaltinių gauta medžiaga, nei objektyviai nustatytomis aplinkybėmis.

30315.14.

304Nuteistojo gynėjas teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo ir tai, kad E. M., veikdamas kaip nusikalstamo susivienijimo vadovas, priimantis lemiamus sprendimus dėl nusikalstamo susivienijimo veiklos, kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais R. M., G. V., R. P. Norvegijos Karalystėje įrengtose slėptuvėse turėdamas tikslą parduoti neteisėtai laikė labai didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Visų pirma gynėjas pažymi, kad teismas, nustatydamas nuteistiesiems inkriminuotų medžiagų kiekį, rėmėsi tik Norvegijos Karalystės pateiktais rastų medžiagų laboratoriniais tyrimais. Lietuvoje dirbantys specialistai tų medžiagų neištyrė ir aprobuotomis metodikomis nenustatė veikliųjų medžiagų grynojo kiekio, todėl šis klausimas, apelianto nuomone, liko neišaiškintas. Be to, teismas nuosprendyje nenurodė jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad E. M. turi nusikalstamą ryšį su Norvegijos Karalystėje rastomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Jau minėta, kad E. M. dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje ir vadovavimas jam neįrodytas. Taigi teisme turėjo būti nustatyta, kad nuteistasis galbūt kitomis bendrininkavimo formomis prisidėjo prie BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo vykdymo, bet tai nebuvo padaryta. Kaip ir ankstesniame epizode, nė vienas iš apklaustų asmenų neparodė, kad E. M. gali būti siejamas su Norvegijos Karalystėje rastomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kad jis kokiais nors veiksmais prisidėjo prie tokių medžiagų laikymo nuosprendyje nurodytose slėptuvėse.

30515.15.

306Teismas nuosprendyje pažymėjo, kad E. M. nuo 2011 metų buvo taikomos kriminalinės žvalgybos priemonės įtariant neteisėtu disponavimu labai dideliais kiekiais narkotinių ar psichotropinių medžiagų, o žvalgybinio tyrimo metu buvo stebima sodyba, esanti Raseinių r., Norvydžių kaime. Tačiau tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad E. M. galimai gamina ir platina psichotropines medžiagas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad E. M. džinsinių kelnių kišenėje buvo rastas lapelis, kuriame buvo užrašyta cheminės medžiagos formulė ir parašyta: „druskos tirpalas vandenyje dujos“. Specialistas nustatė, kad tai cheminės medžiagos metilamino formulė, o ta medžiaga gali būti naudojama amfetamino arba metamfetamino gamyboje, bet tam reikia pakankamai daug papildomų medžiagų. Tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo nustatyta, kad E. M. verčiasi psichotropinių medžiagų gamyba ar yra susijęs su žmonėmis, kurie tai daro. Dėl to šis dokumentas neturi jokios įrodomosios galios sprendžiant klausimą, ar E. M. padarė BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą. Teismas nuosprendyje pažymėjo ir tai, kad ant kai kurių E. M. automobilio paviršių buvo rasti narkotinių medžiagų kokaino ir heroino pėdsakai, tačiau šios aplinkybės, pasak apelianto, taip pat negali būti vertinamos kaip netiesioginiai E. M. kaltės įrodymai, nes Norvegijos Karalystėje rastose slėptuvėse buvo laikoma kanapių derva ir metamfetaminas. Taigi E. M. kaltės dėl BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo neįrodo nei tiesioginiai, nei netiesioginiai įrodymai.

30715.16.

308Nuteistojo gynėjas pažymi, kad E. M. neneigia padaręs BK 259 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, jis savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Nors už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nėra itin griežtos, tačiau tai vis dėlto realaus terminuoto laisvės atėmimo bausmės. E. M. nuo 2015 m. balandžio 24 d. kalinamas tardymo izoliatoriuje, taigi iš jo laisvė atimta daugiau kaip trejus metus. Padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, pavojingumo visuomenei laipsnis bei duomenys, apibūdinantys E. M. asmenybę iki veikų padarymo bei kalinimo laikotarpiu, apelianto nuomone, suteikia galimybę skirti jam subendrintą bausmę, neviršijančią laiko, kurį jis išbuvo suimtas.

30915.17.

310Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priteisė T. B. solidariai iš E. M., R. M., M. R. ir G. V. aštuonis tūkstančius eurų turtinei žalai atlyginti, nes šie pinigai, anot nukentėjusiojo, iš jo buvo paimti dėl skolos, kuri atsirado Norvegijos Karalystėje veikusiam prekeiviui neatsiskaičius už narkotines medžiagas. Atsižvelgiant į tai, kad E. M. nebuvo susijęs su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis toje šalyje, jis nėra materialiai atsakingas už, pasak T. B., patirtą turtinę žalą. Be to, gynėjo nuomone, nukentėjusiesiems priteista neturtinė žala galėtų būti sumažinta, nes 2015 m. balandžio 24 d. jie vykdė policijos užduotį, patys provokavo nuteistuosius, nuosprendyje minimas jų patirtas stresas vargu ar buvo, nes jie žinojo, ko siekia savo veiksmais.

31116.

312Apeliaciniame skunde nukentėjusysis T. B. prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendį pakeisti dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikties faktinėms bylos aplinkybėms, visiškai tenkinti jo pareikštą ieškinį dėl 38 258,19 Eur žalos atlyginimo ir 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. 8 250 Eur, perduotus saugoti į depozitinę sąskaitą, perduoti jam padarytai turtinei žalai atlyginti.

31316.1.

314Nukentėjusysis T. B. teigia, kad teismas nepagrįstai nepriteisė jam 258,91 Eur už vaistus. Teismas nurodė, kad jis nepateikė tokias išlaidas patvirtinančių dokumentų, tačiau ši teismo išvada neatitinka tikrovės, nes byloje yra vaistų pirkimo kvitų originalai, jie buvo pateikti teismui 2018 m. kovo 28 d. ir tai užfiksuota teisiamojo posėdžio protokole (t. 30, b. l. 96, 99). Nustatydamas neturtinės žalos dydį, apelianto nuomone, teismas tinkamai neįvertino jo atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo padarinių. Teismas tiek jam, tiek T. K. priteisė po 5 000 eurų neturtinei žalai atlyginti, nors jis dėl patirtų dvasinių išgyvenimų ir sukrėtimų patyrė sunkų sveikatos sutrikimą, gydėsi psichiatrijos klinikoje. Be to, byloje įrodyta, kad jis turėjo pagrindą manyti, jog gali būti nužudytas, taip pat kad toks pats pavojus gresia ir jo šeimai. Byloje nustatyta, kad jam į galvą buvo įremtas pistoletas, kuris bet kuriuo momentu galėjo iššauti, buvo nurodymas ir bandymas jį užsmaugti ar papjauti (t. 3, b. l. 13–15; t. 4, b. l. 77), taip pat išvežti iš viešosios vietos, siekiant įgyvendinti šiuos grasinimus. Tai neįvyko tik dėl to, kad policija tam sutrukdė, todėl nukentėjusysis teigia nesutinkantis su teismo sprendimu išteisinti kaltinamuosius pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 9 ir 11 punktus, nes jis buvo įsitikinęs, kad gali prarasti savo gyvybę.

31516.2.

316Apeliantas taip pat nurodo, kad civiliniame ieškinyje prašė priteisti iš kaltų asmenų išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei pateikė advokato kvito originalą (t. 24, b. l. 52), tačiau teismas šio prašymo neišsprendė, nors privalėjo tai padaryti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Be to, priimdamas nuosprendį, teismas turėjo išspręsti klausimą dėl 8 250 eurų, paimtų iš E. M. automobilio apžiūros metu ir perduotų saugoti į depozitinę sąskaitą. Šiuos pinigus, nukentėjusiojo nuomone, teismas galėjo perduoti jam priteistai žalai atlyginti.

31717.

318Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistieji R. M., G. V., I. S., M. R., M. A., R. A. G. ir jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, nuteistasis E. M. ir jo gynėjas prašė gynėjo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistųjų R. M., R. A. G., G. V., I. S., M. R., M. A. bei nuteistojo E. M. gynėjo apeliacinius skundus atmesti, nukentėjusiojo T. B. apeliacinį skundą tenkinti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

31918.

320Nuteistųjų R. M., G. V., M. R., M. A., nuteistojo E. M. gynėjo, nukentėjusiojo T. B. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Nuteistųjų R. A. G. ir I. S. apeliaciniai skundai atmetami.

32119.

322Nuteistasis R. M. kaltės padarius nusikaltimus, numatytus BK 146 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, G. V. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje, M. R. kaltės padarius nusikaltimus, numatytus BK 146 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje, I. S. kaltės padarius nusikaltimus, numatytus BK 146 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, nuteistojo E. M. gynėjas ginamojo kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 146 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, neginčija, šioje dalyje nuosprendį skundžia tik dėl paskirtų bausmių, G. V. papildomai nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje, jis padarė dalyvaudamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, siekdamas susidoroti su vieno iš nusikalstamo susivienijimo vadovų R. M. nurodymų nevykdančiais T. B., T. K. ir priversti juos toliau platinti narkotines bei psichotropines medžiagas, taip pat, kad šiai nusikalstamai veikai padaryti jis panaudojo teleskopinę lazdą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

32320.

324Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžio dalis, kuria R. M. ir G. V. nuteisti pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, M. R. nuteistas pagal BK 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį, naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 punktas). Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžio dalis dėl E. M. ir R. M. nuteisimo pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį, G. V. nuteisimo pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį keičiama dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 3 ir 4 punktai), nuosprendžio dalis dėl M. A. nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį keičiama dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 3 punktas), nuosprendžio dalis dėl M. R. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės keičiama dėl netinkamai paskirtos bausmės (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 2 punktas), nuosprendžio dalis dėl R. A. G. nuteisimo pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį ir dėl T. B. civilinio ieškinio išsprendimo keičiama dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 4 punktas). Dėl kaltinamojo akto trūkumų ir teismo šališkumo

32521.

326Nuteistojo E. M. gynėjas ir nuteistasis M. A. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų. Gynėjas nurodo, kad kaltinamajame akte nėra tiksliai nurodyti padarytų nusikalstamų veikų vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios akivaizdžiai trukdė nagrinėti bylą to kaltinamojo akto nustatytose ribose, susijusiose su jo ginamuoju E. M. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 249 straipsnio 3 dalyje, BK 7 straipsnio 12 punkte ir 260 straipsnio 3 dalyje. Be to, kaltinamajame akte nebuvo išskirta ir liko neaišku, kurie E. M. veiksmai atitinka BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 5, 9, 11 punktuose numatyto nusikaltimo požymius, o kurie – požymius veikos, numatytos BK 146 straipsnio 2 dalyje. Nuteistasis M. A. taip pat nurodo, kad jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 5, 9 ir 11 punktuose ir BK 146 straipsnio 2 dalyje, aprašytos kartu, neišskiriant konkrečiai kokiais veiksmais jis galimai padarė šias nusikalstamas veikas. Be to, kaltinamajame akte nenurodytas nė vienas iš trijų BK 146 straipsnio 2 dalies dispozicijoje išvardintų kvalifikuojančių požymių (smurto panaudojimas, pavojaus sukėlimas nukentėjusiojo asmens gyvybei ar sveikatai, laikymas nukentėjusiojo asmens nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas). Šie apeliacinių skundų argumentai nepagrįsti.

32722.

328Reikalavimai kaltinamojo akto turiniui nustatyti BPK 219 straipsnyje. Šiame straipsnyje išdėstytas kaltinamojo akto rekvizitų sąrašas yra baigtinis ir išsamus. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Pažymėtina, kad kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nusikalstamos veikos aprašymas turi atitikti BK normoje, pagal kurią nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai BPK 219 straipsnio 3 punkte nurodytos aplinkybės jame nenurodytos arba nurodytos netiksliai, nekonkrečiai ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą, ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-161-511/2016, 2K-183-693/2016, 2K-297-222/2016, 2K-280-648/2018 ir kt.).

32923.

330Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis ir šioje byloje pateiktą kaltinamąjį aktą, konstatuoja, jog jis atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus, yra surašytas pakankamai išsamiai, jame nurodytos visos baudžiamajai bylai teisingai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės ir jas pagrindžiantys duomenys. Iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad nuteistiesiems E. M. ir M. A. inkriminuojamų nusikalstamų veikų aprašymai atitinka šių straipsnių dispozicijas, nes kaltinamajame akte, kitaip nei teigia apeliantai, yra įvardyti konkretūs baudžiamuosiuose įstatymuose draudžiami E. M. ir M. A. veiksmai, veikų padarymo vietos, laikai, būdai, įskaitant smurto panaudojimą prieš nukentėjusiuosius neteisėtai atimant jiems laisvę, taip pat nusikalstamų veikų dalykai, t. y. jame išdėstytos visos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, svarbios teismui sprendžiant šių asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimą.

33124.

332Apeliaciniuose skunduose nuteistieji R. M., R. A. G. ir nuteistojo E. M. gynėjas, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu bei akcentuodami, kad nebuvo tenkinami prašymai dėl jų nurodytų asmenų apklausos, tvirtina, jog šios aplinkybės rodo teismo šališkumą, o taip pat, kad netinkamas įrodymų vertinimas nulėmė neteisingą ir nepagrįstą nuosprendžio priėmimą.

33325.

334Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015). Taip pat pažymėtina, kad konstatuoti nešališkumo principo pažeidimą nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonių. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-466/2009, Nr. 2K-198/2009, 2K-195/2010, 2K-214-976/2017, 2K-150-689/2019 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje nėra, ir apeliantai skunduose taip pat nenurodo jokių duomenų, kurie galėtų rodyti Kauno apygardos teismo teisėjų kolegijos asmeninį suinteresuotumą byla. Tuo tarpu siekiant konstatuoti objektyvųjį teismo šališkumą, turi būti nustatyti realūs faktai, galintys pagrįsti abejones dėl apygardos teismo teisėjų kolegijos šališkumo. Pažymėtina, kad teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog teismas išnagrinėjo bylą šališkai, jei nėra duomenų, faktų, rodančių teismo suinteresuotumą bylos baigtimi. Nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės dėl bylos vertinimo nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Tokių duomenų šioje konkrečioje byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra. Dėl nukentėjusiųjų T. B. ir T. K. parodymų vertinimo

33526.

336Nuteistieji R. M., G. V. ir M. R. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad vienintelis jų ir kitų nuteistųjų kaltės įrodymas yra nukentėjusiųjų T. B. ir T. K. parodymai. Jie teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi minėtų nukentėjusiųjų parodymais, nes šių asmenų procesinis statusas ir parodymų gavimo aplinkybės, neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Atkreipia dėmesį į tai, kad T. B. ir T. K. buvo apklausti kaip specialieji liudytojai BPK 82 straipsnio 3 dalies tvarka, tačiau vėliau, nepriėmus jokio procesinio sprendimo dėl jų procesinės padėties, 2015 m. gegužės 29 d. T. B., o 2015 m. birželio 1 d. T. K. jau apklausiami kaip paprasti liudytojai, kol jie nebuvo pripažinti nukentėjusiaisiais nuo prekybos žmonėmis. Nuteistųjų nuomone. T. B. ir T. K. negalėjo būti apklausti kaip nukentėjusieji, nes jie pasakojo apie savo pačių padarytas nusikalstamas veikas. Todėl jų parodymai, remiantis BPK 20 straipsnio 4 dalimi, nelaikytini gauti teisėtu būdu, ir apygardos teismo negalėjo būti vertinami. Be to, skunduose nurodoma, jog nukentėjusiųjų T. B. ir T. K. parodymų patikimumas kelia abejonių, kadangi nukentėjusieji patys yra suinteresuoti išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir turi būti patikrintas kitų įrodymų kontekste.

33727.

338Kitaip negu teigiama apeliaciniuose skunduose, apygardos teismas galėjo vadovautis nukentėjusiųjų parodymais. Pagal BPK 80 straipsnio 1 dalį kaip liudytojas negali būti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant šio Kodekso 82 straipsnio 3 dalyje numatytus liudijimo ypatumus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, T. B. ir T. K. ikiteisminio tyrimo pradžioje nuo 2015 m. balandžio 17 d. (t. 1, b. l. 1) buvo apklausti kaip specialieji liudytojai BPK 82 straipsnio 3 dalies tvarka (t. 3, b. l. 6; 13; 16; 92; 103), vėliau, nuo 2015 m. gegužės 29 d. T. B., ir nuo 2015 m. birželio 1 d. T. K. apklausiami kaip paprasti liudytojai (t. 3, b. l. 27; 74; 77; 118; 127); 2016 m. sausio 18 d. nutarimu T. B. (t. 3, b. l. 80), o 2016 m. sausio 13 d. nutarimu T. K. (t. 3, b. l. 133) pripažinti nukentėjusiaisiais, ir šiame statuse dalyvavo viso tolesnio proceso metu. Vertinant nukentėjusiųjų parodymus apie Norvegijoje vykdytą narkotinių medžiagų prekybą akivaizdu, kad jie davė parodymus apie galimai savo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnyje. Šioje byloje jiems įtarimai pareikšti nebuvo, kas ir nesudarė pagrindo priimti vienokį ar kitokį tolesnį procesinį sprendimą. Kita vertus, aplinkybė, kad nukentėjusieji kaip liudytojai buvo apklausiami apie savo pačių galimai padarytas nusikalstamas veikas, nagrinėjamoje byloje nesuteikia pagrindo duotus parodymus pripažinti neteisėtais ir jų nevertinti. Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. BPK 80 straipsnio 1 dalies funkcija yra apsaugoti įtariamojo procesines teises (be kita ko, ir draudimo versti duoti parodymus prieš save), kad jos nebūtų apeitos apklausiant šį asmenį liudytoju. Tačiau, kaip jau minėta, nei T. B., nei T. K. nagrinėjamoje byloje baudžiamojon atsakomybėn patraukti nebuvo. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nesprendžia, kaip aukščiau nurodyti proceso veiksmai atsilieptų vertinant nukentėjusiųjų duotus parodymus, jeigu įtarimai būtų pareikšti ir jiems. Tačiau kadangi ikiteisminio tyrimo metu įtarimai nei T. B., nei T. K. pareikšti nebuvo, jų, kaip liudytojų, o vėliau nukentėjusiųjų procesinė padėtis tokia ir liko. Kolegija nemato argumentų, kodėl apygardos teismas negalėjo vertinti nukentėjusiųjų parodymų byloje atsakomybėn patrauktų nuteistųjų atžvilgiu – nukentėjusiųjų procesinė padėtis šiuo atveju neįtakoja nuteistiesiems (pirmoje instancijoje kaltinamiesiems) galiojančių procesinių garantijų. Todėl apygardos teismas, vertindamas nukentėjusiųjų parodymus nagrinėjamoje byloje, Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų nepažeidė.

33928.

340Teisėjų kolegija pritaria skundų argumentams ta apimtimi, kad nukentėjusiųjų parodymai dėl minėtų bylos ypatybių turi būti vertinami atsargiai ir patvirtinti kitais bylos duomenimis. Šioje byloje nukentėjusiųjų situacija nedaug skiriasi nuo liudytojų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu, parodymų vertinimo. Kita vertus, konkrečiu atveju kolegija nemato pagrindo nesivadovauti nukentėjusiųjų duotais parodymais – tiek T. K., tiek T. B. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, išsamūs, jie nekito ir vienas kitą papildė. Be to juos patvirtina ir kiti bylos duomenys, kaip kitų liudytojų (A. A., R. D.) parodymai, iš dalies ir kitų nuteistųjų bei liudytojo R. P. parodymai, kriminalinės žvalgybos metu gauti duomenys, Norvegijos teisėsaugos institucijų pateikta informacija vykdant teisinės pagalbos prašymą ir kt. Dėl atskirų epizodų ir jų vertinimo kolegija detaliau pasisakys atskiruose nuosprendžio skyriuose. Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, 249 straipsnio 2 ir 3 dalyse

29.

341Apygardos teismas pagrįstai vertino nuteistųjų R. M., G. V., R. A. G. ir E. M. veiksmus kaip neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis labai dideliu kiekiu pagal BK 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį, taip pat E. M. ir R. M. veiksmus – pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, o G. V., M. R., I. S. ir M. A. – pagal BK 249 straipsnio 2 dalį.

34230.

343Nuteistieji, ginčydami nuteisimą už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, teigia, kad su narkotikų verslu Norvegijoje jie niekaip nesusiję, ir kad šį verslą vykdė T. B., T. K. ir R. P., kuriam nukentėjusieji liko skolingi. Tokias aplinkybes nurodė ir apeliacinės instancijos teisme kaip liudytojas apklaustas R. P., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą (t. 1, b. l. 64–65). Jis parodė Norvegijoje klausęs tik T. B., o vėliau T. K. nurodymų. Su R. M. jį siejo draugiški ryšiai, o su G. V. bendravo tik dėl automobilių prekybos (t. 34, b. l. 63-69). Ginčydami nuteisimą pagal BK 249 straipsnio 2 ir 3 dalis, apeliantai teigia, kad jokiam nusikalstamam susivienijimui jie nepriklausė, byloje surinkti įrodymai jų kaltės nepatvirtina, nusikalstamo susivienijimo požymiai – pastovūs tarpusavio ryšiai, vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas, hierarchinė struktūra, aiškus vadovas, didelis organizuotumas, baimės atmosfera, disponavimas bendromis lėšomis ir t. t. – nenustatyti. Šiuos apeliacinių skundų argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.

34431.

345Bylos duomenimis, nukentėjusysis T. B., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kur patvirtino ikiteisminio tyrimo metu anksčiau duotų parodymų teisingumą, ir pirmosios instancijos teisme, parodė, kad 2014 metų vasarą susipažino su R. M., vadinamu „R.“, kuris pasiūlė vystyti Norvegijoje trinkelių verslą. Toks pasiūlymas jį sudomino, jie apsikeitė „Skype“ paskyromis. Rudenį jis su šeima išvyko į Norvegiją, o praėjus kelioms savaitėms per „Skype“ programėlę jam parašė R. M. ir pasiūlė susitikti Askimo miestelyje. Susitikimo metu R. M. gyrėsi, kad atskirdo iš Ispanijos, o Norvegijoje turi susirinkti pinigų. Paklausus, kada jie pradės trinkelių verslą, R. M. nurodė, kad atskris jo partneris, kurį reikės pasitikti, ir šis viską suvadovaus. Po dviejų savaičių R. M. pranešė, kad reikia važiuoti į oro uostą pasitikti to verslo partnerio. Tai buvo R. P.. Tuo metu jis jo nepažinojo, bet atpažino pagal R. M. nurodytus požymius. R. P. Norvegijoje neturėjo kur gyventi, transporto, o jis geranoriškai priėmė pastarąjį pas save pagyventi, parūpino jam norvegišką telefono kortelę, internetą. Beieškant tokių dalykų, jis susipažindino R. P. su T. K.. Po kurio laiko R. P. nurodė, kad reikia nuvažiuoti į Oslą susitikti su kažkokiu žmogumi. Osle susitiko su vyru, vardu A.. Susitikimo metu jis vertėjavo R. P. ir sužinojo, kad pastarasis tariasi su A. dėl narkotikų kiekių, kainų. Po susitikimo pasakė R. P., kad nenori dalyvauti tokiuose reikaluose, tačiau šis patikino, kad jie tik bendraus ir tarsis, o pinigai bus geri, ir viskas bus tvarkoje. Jis nesugebėjo atsisakyti, prisibijojo, ir taip buvo įtrauktas į narkotikų verslą. R. P. asmeniui vardu A. pardavė 7 kg hašišo, tačiau pastarasis už jį neatsiskaitė. Be to, R. P. narkotikų sandorius vykdė su asmeniu vardu F.. Aiškino, kad šio asmens gautus pinigus visiems padalins R. M.. Pastarajam atvykus į Norvegiją, R. P. bijojo pasakyti šiam apie skolą už hašišą, aiškino, kad pinigus atiduos, kad viskas kontroliuojama. 2014 metų pabaigoje ar 2015 metų pradžioje, kai buvo grįžęs į Lietuvą, įvyko susitikimas su R. P., kuris jau nebuvo toks draugiškas kaip anksčiau, paaiškino, kad susidarė skola už tą neatsiskaitytą hašišą, todėl T. B. turi surasti nurodytą žmogų, kad šis grąžintų skolą, priešingu atveju skola bus „pakabinta jam“. Tuomet jis vyko į Marijampolę aiškintis dėl skolos su D. R.. D. R. pasakė, kad viską žino, kad kontaktavo su A., kad šis atiduos pinigus, tik reikia nuvykti į Čekiją pasiimti tų pinigų. Vėliau R. M. per „Skype“ pakvietė T. B. į susitikimą prie „McDonald‘s“ restorano, Savanorių pr. Kaune. Susitikime dalyvavę R. M. ir G. V. nurodė jam per savaitę surinkti 8 000 Eur už tą skolą, priešingu atveju pagrasino, kad jis arba jo žmona „gaus rūgšties“. Tuomet jis pardavė savo automobilį, pridėjo turėtas santaupas ir atidavė pinigus R. M., galvojo, kad viskas tuo pasibaigs. Maždaug po savaitės R. M. pakvietė jį susitikti prie parduotuvės „Fresh Market“, Europos pr. Kaune. Šio susitikimo metu R. M. planšetiniame kompiuteryje parodė, kad D. R. turi mašinų verslą su A., ir pasakė, kad jis atgaus savo skolą. Po dviejų dienų jam paskambino G. V. ir liepė laukti R. M.. Pastarasis atvažiavo automobiliu „Mercedes“, o dar du žmonės atvažiavo kažkokiu džipu. R. M. pasakė, kad tą džipą paėmė, ar tai skolininkas davė už skolas, ir liepė jam tą automobilį užregistruoti savo vardu, nes jie to padaryti negali, kadangi visi teisti. Kai pasakė, kad jis taip pat negali savo vardu registruoti, nes turi skolų, liepė registruoti draugės vardu. Po kelių dienų R. M. vėl pakvietė susitikti prie parduotuvės „Fresh Market“. Susitikimo metu R. M. jam paaiškino, kad džipo ieško D. R. ir turi įvykti susitikimas su kažkokiu „J.“, todėl ir jis turi važiuoti kartu. Susitikimas vyko prie PC „Prisma“, Jonavos g. Kaune. Susitikime buvo ne vienas ekipažas, dalyvavo ir E. M. bei M. R.. R. M. priėjo prie jų, draugiškai pasisveikino. E. M. aiškinosi, kas čia vyksta, kodėl ieško tos mašinos, o R. M. jam paaiškino, kad sumaištis kilo dėl parduoto hašišo. Tuomet E. M. pasakė, kad tokiu atveju nėra apie ką diskutuoti, ir visi išsiskirstė. Bendraudamas su T. K. jis sužinojo, kad R. P. buvo sulaikytas Norvegijoje, kad buvo susitikimas su R. M.. T. K. grįžo į Lietuvą po R. P. suėmimo. T. K. žinojo narkotikų slėptuves, todėl R. M. pradėjo jo ieškoti. Susitikęs R. M. klausinėjo T. K., kaip įvyko R. P. sulaikymas ir pasakė, kad nebėra kam važiuoti į Norvegiją, todėl reikės vykti jam su T. K.. Į Norvegiją vyko jis (T. B.), T. K., G. V., taip pat jo (T. B.) prašymu vyko jo draugas R. D.. Keliavo skirtingais automobiliais (jis su G. V. vienu automobiliu, o T. K. su R. D. – kitu) ir skirtingais maršrutais. Automobilius ir maršrutus suskirstė R. M.. G. V. sakė, kad turi važiuoti su svetimais dokumentais, reiškė lyg ir nepasitenkinimą. Taip pat jis aiškino, kad nereikia bijoti vežioti tuos narkotikus, kad čia pinigai. Gyrėsi, kad jis Lietuvoje narkotikus vežioja bulvių maišais. Be to, kelionės metu užsiminė, kad yra dar viena 30 000 eurų skola, kurią reikės „atidirbti“. Tai buvo R. M. sprendimas, nes sulaikę R. P. Norvegijos policijos pareigūnai paėmė didelę pinigų sumą. Kai atvyko į Norvegiją, G. V. parodė žemėlapyje, kur jie turi nuvežti narkotines medžiagas, kur jas padėti. Vėliau jie visi vyko į mišką pasiimti narkotikų ir buvo vežami į stotį, kad nugabentų narkotikus. Jis, T. K. ir R. D. susitarė, kad narkotikų negabens, o grįš į Lietuvą. Narkotikų nelietė, paliko ten, kur juos padėjo G. V., o grįžę į Lietuvą kreipėsi į teisėsaugos pareigūnus. Po to įvyko susitikimas su G. V. prie parduotuvės „Fresh Market“, kurio metu buvo kalbama apie skolas. G. V. nurodė, kad jie turės susitikti dar kartą, kai galės dalyvauti R. M., ir tuomet įvyko susitikimas prie PC „Molas“, kai jie buvo nuteistųjų užpulti (t. 3, 148–155; t. 25, b. l. 89–97).

34632.

347Iš esmės analogiškas jam žinomas įvykių aplinkybes apklaustas ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė ir nukentėjusysis T. K.. Jis parodė, kad 2014 metais taip pat buvo įtrauktas į nuteistųjų narkotikų verslą. Jis buvo R. P. „kojos“. Važiuodavo kartu su pastaruoju į mišką atkasti paslėptų narkotikų (hašišo, metamfetamino), kuriuos gabendavo parduoti F. ir A.. Prieš T. K. išvykstant į Lietuvą, t. y. apie gruodžio 23 d., atvyko R. M., kurio R. P. prisibijojo. R. M. davė jiems (T. K. ir R. P.) nurodymus iškasti paslėptas narkotines medžiagas ir perdėti į kitą vietą. Taip pat T. K. turėjo parvežti į Lietuvą 20 000 kronų ir perduoti pinigus R. M. nurodytam asmeniui. Pasak T. K., jis pinigus yra vežęs du kartus; vieną kartą perdavė R. M. nurodytam asmeniui, kitąsyk R. M.. Po Naujųjų Metų jam grįžus į Norvegiją, buvo atvežti narkotikai „Mazda“ automobiliu, kuriuo atvyko R. A. G. su dar dviem asmenimis. Tuo laikotarpiu į Norvegiją buvo atvykęs ir G. V.. R. P. liepė pastarajam nupirkti bilietus traukiniu, nes šis turėjo vykti į Trondheimą derinti reikalų dėl narkotinių medžiagų realizavimo. Tuomet R. P. gavo nurodymus į Trondheimą nugabenti 5 kg hašišo ir metamfetamino. T. K. nugabeno R. P. į stotį ir pastarasis išvyko paskui G. V.. Tuo tarpu R. A. G. laukė pinigų už narkotikus, telefonu bendravo su G. V. dėl apmokėjimo. Iš narkotikų pardavimo Trondheime gauti pinigai (apie 450 000–500 000 kronų) tuo pačiu R. A. G. „Mazda“ automobiliu buvo išgabenti į Lietuvą. Kai sulaikė R. P., jis (T. K.) iš Norvegijos pasišalino. Maždaug po dviejų savaičių pas jį atvažiavo T. B. su R. M., kuris teiravosi apie R. P. sulaikymą ir kokia dabar situacija. Po to R. M. nurodė jam (T. K.) ir T. B. kartu su G. V. vėl vykti į Norvegiją, nes „nebuvo kam dirbti“, davė nurodymus dėl kelionės. T. B. į kelionę pasiūlė vykti ir draugui R. D.. Norvegijoje visi G. V. nurodymu nuvažiavo į mišką Fetsunde, kur G. V. parodė T. K. slėptuves su hašišu ir metamfetaminu, iš ten paėmęs daugiau kaip 5 kg narkotinių medžiagų liepė jas nuvežti į Liliastriomą, vėliau į Trondheimą. Tuomet jis pasikalbėjo su T. B. ir abu nusprendė to nedaryti, nes jiems vėl norėjo užkrauti svetimas 30 000 Eur skolas. Viską paliko ir grįžo į Lietuvą, kreipėsi į pareigūnus. Vieną dieną G. V. pasiūlė susitikti prie parduotuvės „Fresh Market“, jie su T. B. nuvyko ir paaiškino, kodėl išvyko iš Norvegijos. G. V. pasakė, kad jie dar turi susitikti su R. M. ir pasikalbėti, po to įvyko susitikimas prie PC „Molas“, kur juos nuteistieji užpuolė (t. 24, b. l. 114–118; t. 3, b. l. 92–96; 103–104; 97-102; 127–132; t. 4, b. l. 26–34). Pažymėtina, kad būtent pagal šio nukentėjusiojo suteiktą informaciją Norvegijos pareigūnai surado narkotikų slėptuves ir jose laikytas narkotines ir psichotropines medžiagas. Aplinkybes, jog būnant Norvegijoje būtent G. V. nurodė, kur važiuoti, taip pat liepė iš miško paimtus krepšius su narkotikais nuvežti į kitą miestą, ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme patvirtino liudytojas R. D. (t. 5, b. l. 156–157; t. 25, b. l. 166–168). Teisėjų kolegija papildomai pastebi, kad pagal T. B. parodymus, G. V. paskutinį kartą į Norvegija vyko su kito asmens, t. y. G. B. dokumentais. Apygardos teisme apklaustas liudytojas G. B. (t. 25, b. l. 166) parodė savo asmens dokumentą palikęs G. V. automobilyje, kas papildomai patvirtina nukentėjusiojo nurodytas įvykių aplinkybes.

34833.

349Taigi, nors nuteistieji R. M. ir G. V. neigia bet kokias sąsajas su narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekyba Norvegijoje, o G. V. – dar ir aplinkybę, kad lankėsi Norvegijoje tuo metu, kai į Norvegiją narkotikus atgabeno R. A. G., tokį jų aiškinimą paneigia nuoseklūs ir detalūs nukentėjusiųjų parodymai, kuriais netikėti teisėjų kolegija nemato pagrindo, ir kurie, be kita ko, patvirtina, kad visame šiame narkotikų prekybos versle pagrindinį vaidmenį atliko nuteistasis R. M..

35034.

351Tai, kad narkotinių bei psichotropinių medžiagų prekybą Norvegijoje organizavo ne nukentėjusieji, patvirtina ir byloje surinkti duomenys apie nuteistųjų paskutinius susitikimus su T. B. ir T. K. prie parduotuvės „Fresh Market“ (dalyvaujant G. V., R. M.) ir prie PC „Molas“ (dalyvaujant R. M., E. M., G. V., M. R., I. S. ir M. A.), kurių metu buvo sprendžiami klausimai dėl su narkotikais susijusių pinigų. Nors G. V. teigia, jog susitikimų tikslas buvo susigrąžinti R. P. skolą (t. 30, b. l. 22–27), o kiti nuteistieji nurodo, kad tik norėjo pagelbėti G. V. dėl skolų, teisėjų kolegija šiuos parodymus atmeta kaip pastarųjų gynybinę versiją.

35235.

353Kaip matyti iš pokalbio tarp nukentėjusiųjų ir G. V., kuris įvyko 2015 m. balandžio 23 d. susitikimo prie parduotuvės „Fresh Market“ metu, dalyvaujant liudytojui V. Ž., stenogramos (t. 4, b. l. 46–50), G. V. aiškinosi dėl pinigų, tačiau apie jokią R. P. skolą neužsiminė. Užfiksuoto pokalbio turinys leidžia daryti išvadą, kad R. P., vadinamas „Ra.“, turėjo perduoti nukentėjusiesiems pinigus, tačiau jie dingo (G. V.: „Iš Trondheimo <...> Ir pasakė, kad tau (T. B.) 156 štukas. <...> Trise buvot. <...> O tai kas fanierą paėmė? <...> „sako, aš tam ilgam padaviau“), taip pat, kad R. P. susivienijimo vadovus galimai apgaudinėjo (T. B.: „Nebuvau tam Trondheime <...>. Tai gal ten tas Ra. nupi...? <...>, kad jus Ra. ten durnino <...> Jis pi... nuo jūsų šaibas ir viskas. <...> (R. P.) labai nervuodavosi, kai tu man skambini...“; G. V.: „Ką jis (R. P.) kriselindavo, a ne? <...> Tai p... jam taigi bus tam Ra.“.). Be to, apie pinigus buvo kalbama ir T. B. 2016 m. balandžio 16 d. susirašinėjime per „Skype“ programėlę su R. M. 2015 m. balandžio 16 d.: R. M.: „ok parvezei kapces?“, T. B.: „nieko neparvežiau“; R. M.: „prapi...?“ (T. B. mobilaus ryšio telefono 2015 m. balandžio 27 d. apžiūros protokolas, t. 3, b. l. 58–72). Esant tokiems duomenims bei pirmiau aptartiems nukentėjusiųjų parodymams, nėra įtikinama nuteistųjų versija, kad tiek šio susitikimo, tiek kitą dieną vykusio susitikimo prie PC „Molas“ metu buvo kalbama apie R. P. skolą ar kad nuteistieji vien tik iš noro pagelbėti G. V., kuris savo ruožtu norėjo padėti R. P., būtų ėmęsi tokių intensyvių smurtinių veiksmų, naudojant ginklus atimti nukentėjusiųjų laisvę. Juolab, kad kaip matyti iš nukentėjusiųjų T. B., T. K. parodymų, o taip pat ir nuteistojo M. R. parodymų, kad 2015 m. balandžio 24 d. E. M. nurodė, jog suplanuota treniruotė nevyks bei kad jiems reikia vykti iki I. S., bei nuteistojo I. S. parodymų, jog dėl susitikimo įvykio dienos rytą pas jį atvykusiems E. M., M. A. ir M. R. skambino ir susitikimo vietą nurodė R. M., pagrindiniai susitikimo prie PC „Molas“ organizatoriai buvo R. M. ir E. M., bet ne G. V., o tai tik dar kartą patvirtina nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes, kad R. P. su jų pagalba tik vykdė R. M. ir G. V. nurodymus ir uždirbtus pinigus perduodavo R. M. į Lietuvą, bei kad pastarųjų susitikimų tikslas buvo išsiaiškinti dėl pinigų iš narkotikų prekybos, o ne pagelbėti R. P. jo asmeniniuose reikaluose. Papildomai pastebėtina, kad liudytojas V. Ž. pirmosios instancijos teisme parodė (t. 25, b. l. 109–110), kad G. V. jam pasakojo, esą jis buvo Norvegijoje, tačiau jį apgavo dėl pinigų.

35436.

355Nuteistasis G. V. apeliaciniame skunde be jau minėtų argumentų dėl susitikimo tikslo taip pat nurodo, kad apygardos teismas nepagrįstai nustatė, kad jis, atvykęs prie PC „Molas“, nuteistųjų pagrobimui panaudojo teleskopinę lazdą. Kitaip negu teigia nuteistasis, apygardos teismas nustatė, kad G. V., būdamas ginkluotas peiliu ir teleskopine lazda, apie 12.30 val. kartu su R. M. atvyko į automobilių stovėjimo aikštelę prie PC „Molas“. Kaip matyti iš 2015 m. balandžio 24 d. automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. ( - ), apžiūros protokolo (t. 5, b. l. 101-102), jame be kitų daiktų po priekine vairuotojo sėdyne iš galinės pusės pakišta teleskopinė lazda. Kadangi byloje nėra ginčo, kad minėtu automobiliu į įvykio vietą atvažiavo R. M. ir G. V., teismas nepadarė klaidos nustatydamas, kad G. V. atvyko į įvykio vietą atvyko būdamas ginkluotas teleskopine lazda.

35637.

357Nuteistieji R. M. ir G. V. apeliaciniuose skunduose argumentuoja, kad slėptuvėse rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos jiems nepagrįstai inkriminuotos, nes jie apie tas slėptuves nežinojo. Tačiau iš jau pirmiau aptartų duomenų aiškiai matyti, kad narkotikų prekybą Norvegijoje organizavo R. M. kartu su G. V., kuris nusikalstamoje schemoje buvo „antras“ asmuo po R. M.. Tad nors daugumą nukentėjusiųjų nurodytų veiksmų slepiant ir realizuojant narkotikus atliko R. P., pasitelkęs pastaruosius, tačiau tai vyko su grupės hierarchijoje aukščiau esančių R. M. ir G. V. žinia. Todėl jų atsakomybei neturi reikšmės aplinkybė, ar jie konkrečiai žinojo visas vietas, kur buvo slepiamos narkotinės medžiagos. Kita vertus, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu T. K., detaliai paaiškinęs apie Norvegijoje vykdytą prekybą narkotikais, parodė ir tai, kad psichotropinės medžiagos, t. y. apie 15 kg metamfetamino, kurių likutis pagal jo duotus parodymus buvo rastas Oslo priemiestyje, miške prie Tomm Murstadbakken 2 esančio vaikų darželio, yra R. M. ir R. P.. Šias medžiagas pastarieji paslėpė 2014 metų gruodžio mėnesio pabaigoje, vėliau jam tą slėptuvę su metamfetaminu parodė R. P.. Taip pat T. K. parodė, kad R. P. nurodymu paslėpė apie 959 g hašišo (iš R. A. G. atvežtos partijos) ir 3 392,8 g metamfetamino miške prie Utfartsveien gatvės (Oslas) (t. 3, b. l. 97–102, 127–132). Šias narkotines ir psichotropines medžiagas, kaip jau minėta, pagal T. K. pateiktą informaciją rado Norvegijos policijos pareigūnai. Be to, T. K. nurodė, kad 2014 metų pabaigoje jo namuose buvo apsistojęs ir R. M., kuris sakė atskridęs iš Ispanijos. Kad R. M. tarp 2014 metų pabaigoje ar 2015 m. pradžioje skrido į Ispaniją, ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir T. B.; apie tai sužinojo iš R. M., su kuriuo dar Lietuvoje buvo susitikęs dėl D. R.. Ši aplinkybė, vertinant ją kartu su liudytojo V. P. parodymais (t. 6, b. l. 151–163, t. 25, b. l. 110–111), kad jis buvo matęs, kaip jiems prieš išvykstant į Ispaniją R. A. G. bendrauja tiek su G. V., tiek su R. M. (pastarasis R. A. G. už kažką sudavė smūgį koja), leidžia daryti išvadą, kad šiems nuteistiesiems buvo žinomas ir narkotinių medžiagų gabenimas iš Ispanijos, o R. M. rūpinosi šio pervežimo organizavimu.

35838.

359Be to, iš bylos duomenų matyti, kad R. M. sprendė piniginius reikalus tiek, dalyvaujant G. V., dėl tariamos T. B. 8 000 eurų skolos už iš A. negautus pinigus, tiek dėl automobilio „Land Rover“ pagrobimo už D. R. „įsipareigojimus“ atsakyti už minėtą pinigų trūkumą; prieš šio automobilio pagrobimą R. M. vyko dėl A. skolos aiškintis pas D. R. (2015 m. rugpjūčio 31 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, t. 8, b. l. 118–127). Be T. B. ir T. K. parodymų aplinkybę, kad minėtus 8 000 eurų T. B. teko surinkti ir atiduoti, patvirtino ir kaip liudytoja apklausta T. B. sugyventinė A. A. (t. 25, b. l. 107–109), kuri, be kita ko, nurodė ir tai, kad Norvegijoje pas juos gyveno R. P., taip pat, kad ji dalyvavo T. B. susitikime su G. V. ir R. M. Jonavos g., kur buvo tariamasi dėl automobilio „Land Rover“. Be to, liudytoja parodė, kad T. B. jai sakė, kad minėti asmenys užsiima narkotinių medžiagų prekyba, o pats T. B. esąs tik tarpininkas.

36039.

361Teisėjų kolegija nemato pagrindo abejoti ir nuosekliais nukentėjusiojo T. K. parodymais, kiek jie susiję su nuteistojo R. A. G. nusikalstamais veiksmais. Nukentėjusysis T. K. parodė, kad į Norvegiją atvykus automobiliui „Mazda“, jis padėjo R. P. į krepšius krauti narkotines medžiagas, kurias pastarasis ėmė iš automobilyje įrengtos slėptuvės. R. P. jam minėjo, kad automobiliu atkeliavo apie 20 kg hašišo. Pasak T. K. jam sukrauti prireikė dviejų krepšių, taip pat T. K. aprašė, kaip išoriškai atrodė narkotinės medžiagos – supakuotos į kiaušinio formos paketus su automobilių firmų logotipais, kas atitinka ir Norvegijos pareigūnų protokoluose fiksuotas rastas narkotines medžiagas (t. 2, b. l. 56). Be to, ikiteisminio tyrimo metu T. K. nurodė, kad narkotikus slėpė jau po R. A. G. atvykimo automobiliu „Mazda“ iš Ispanijos, ir kad tuo metu R. P. kito hašišo tiekėjo neturėjo (t. 3, b. l. 129). Nors nukentėjusysis T. K. parodė betarpiškai nebendravęs su R. A. G. apie narkotines medžiagas, kita vertus, iš jo parodymų galima spręsti, kad iš trijų į Norvegiją automobiliu atvykusių asmenų R. A. G. buvo viršiausias, tik jis bendravo su R. P., per pastarąjį su G. V. derino jų buvimo Norvegijoje ir kelionės apmokėjimo klausimus. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad pagal T. K. parodymus automobilyje slepiant gautus pinigus dalyvavo ne R. A. G., bet asmuo, kurį nukentėjusysis įvardijo kaip V. P. (t. 3, b. l. 130; t. 4, b. l. 30), ką apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino ir V. P.. Tačiau tai, kad slepiant pinigus buvo pasinaudota V. P., nepaneigia jau minėtais bylos duomenimis nustatytos aplinkybės, kad narkotinių medžiagų gabenimui iš Ispanijos į Norvegiją vadovavo R. A. G.. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad narkotines medžiagas iš Ispanijos gabeno ne jis, bet V. P.. Tačiau kaip matyti iš V. P., kaip ir kartu keliavusio T. E. K. parodymų, kurie šiuo aspektu papildo T. K. nurodytas aplinkybes, kelionės klausimus ir kitus reikalus tiek Ispanijoje, tiek Norvegijoje sprendė būtent R. A. G., kuris apmokėjo ir kelionės išlaidas. Be to, V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dar būnant Lietuvoje R. A. G. buvo susitikęs su asmenimis, su kuriais derino reikalus, vieną jų atpažino kaip G. V., kitą – kaip R. M., kuris, pasak liudytojo, susitikimo metu R. A. G. sudavė smūgį koja (t. 6, b. l. 151–163), kas paneigia ir nuteistojo R. A. G. aiškinimą, kad jis nei R. M., nei G. V. nepažinojo. Tuo tarpu pats liudytojas V. P. su nuteistaisiais R. M. ir G. V. tiesioginio kontakto neturėjo, jis klausė R. A. G. nurodymų. Papildomai pažymėtina, kad jiems grįžus į Lietuvą, V. P. R. A. G. nurodymu savo vardu iškeitė Norvegijos kronas į eurus, kuriuos atidavė R. A. G. (byloje yra ir „Medicinos banko“ 2016 m. sausio 20 d. raštas dėl valiutos keitimo operacijos, t. 6, b. l. 166–169). Liudytojai V. P. ir T. E. K. nuosekliai parodė ir tai, kad automobilis „Mazda 6“, valst. Nr. ( - ), kuriuo jie vyko į Ispaniją ir Norvegiją, buvo registruojamas jų vardais R. A. G. interesais (t. 25 b. l. 110–111; 183–184). Šiuos jų parodymus patvirtina minėtame automobilyje rasti mokėjimo kvitai už registraciją bei draudimą, pasirašyti nuteistojo (2015 m. rugsėjo 29 d. apžiūros protokolas, t. 6, b. l. 118–119). Be to, R. A. G. atsakomybę patvirtina ir netiesioginiai įrodymai: liudytojas P. Č. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme parodė, kad R. A. G. jo namo garaže gamino narkotines medžiagas, į savo verslą įtraukdamas alkoholiu piktnaudžiaujančius, socialiai pažeidžiamus asmenis; apie narkotikų vežimą jam minėjo pats nuteistasis ir kiti pas jį lankęsi asmenys – V. P., J., asmuo, vardu An. (t. 7, b. l. 17, t. 25, b. l. 146–147).

36240.

363Nuteistasis R. A. G. apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokole užfiksuotą V. P. sesers I. Z. pokalbį apie tai, kad reikia atsikratyti automobilio „Mazda“, kaip ir į V. P. pokalbį, kuriame jis nenustatytam asmeniui žada pasikonsultuoti su R. A. G. dėl narkotinių medžiagų permetimo į įkalinimo įstaigą (t. 11, b. l. 45–56, įrašas išklausytas pirmosios instancijos teismo posėdyje). Tačiau tai, kad ikiteisminiame tyrime galimai nebuvo surinkta pakankamai duomenų V. P. ar kitų asmenų atžvilgiu, ir jiems nebuvo pateikti kaltinimai, nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, kad R. A. G. pastarųjų atžvilgiu bet kokiu atveju buvo pagrindinė figūra narkotinių medžiagų gabenime, ir kad juos pajungdavo savo tikslams. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad pastarajame V. P. pokalbyje liudytojas apie R. A. G. kalba taip: „Aš pas Rm. paklausiu G.. <…> Nu tas tai žino, ...“ (kaip gauti narkotinių medžiagų) ... „sukasi su tais visais.“ <...> ne, ne, su G. Rm.,..., su tuo vyriausiu.“ (t. 11, 56–57). Tai tik dar kartą patvirtina, kad R. A. G. dirbo su asmenimis, organizuotai užsiimančiais narkotikų verslu, tačiau, savo ruožtu, pats pasitelkdavo jam pavaldžius pagalbininkus.

36441.

365Nuteistojo E. M. gynėjo ir nuteistųjų G. V., R. A. G. apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad byloje nebuvo patikimai nustatyti narkotinių medžiagų kiekiai. Nuteistasis R. A. G. taip pat nurodo, kad T. K. narkotinių medžiagų pats nesvėrė, tad nebuvo nustatytas tikslus jų kiekis, o ir kaltinime nurodytame automobilyje „Mazda 6“ įrengta slėptuvė T. K. nurodytam kiekiui – apie 20 kg hašišo – būtų per maža. Šiuos apeliacinių skundų argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.

36642.

367Kasacinėje praktikoje yra išaiškinta, jog nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, sudėtims būdingas specifinis veikos dalykas – psichotropinės ar narkotinės medžiagos, kurį radus ir paėmus paprastai atliekami ekspertiniai tyrimai, kurių metu tiksliai nustatoma, kokios tai medžiagos ir koks yra grynų narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis. Kai narkotinės ar psichotropinės medžiagos nerastos, taigi negalimas ir jų tyrimas, pvz., kai medžiagos (jų dalis arba visos) jau būna išplatintos arba suvartotos, dalyko požymis taip pat gali būti konstatuojamas vadovaujantis kitais duomenimis. Priešingu atveju, neradus narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir nesant galimybei atlikti jų tyrimo, būtų sudaromos prielaidos išvengti baudžiamosios atsakomybės. Specialisto išvados ir ekspertizės aktai įrodinėjant bylai reikšmingas aplinkybes yra tik vienas iš įrodymų, kuris vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais. Taigi konkrečioje byloje teismai, laikydamiesi įrodinėjimui keliamų reikalavimų, savarankiškai sprendžia dėl kiekvieno nusikalstamos veikos sudėties elemento įrodytumo. Vien tai, jog narkotinės ar psichotropinės medžiagos nerastos, negali užkirsti kelio taikyti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, tačiau nusikalstamos veikos dalykas turi būti įrodytas. Taigi, kvalifikuojant veiką pagal atitinkamą BK 260 straipsnio dalį, nusikalstamos veikos dalykas turi būti aprašomas ir pagrindžiamas taip, kad nekiltų abejonių, kokio pavojingumo veiką kaltininkas padarė. Kadangi narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis yra viena esminių aplinkybių, pagal kurią diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, todėl dalyko kiekybinė išraiška nurodoma ir motyvuojama nepaliekant neaiškumų, pagal kurią BK 260 straipsnio dalį kvalifikuojama veika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85-976/2018).

36843.

369Iš nukentėjusiųjų T. B. ir T. K. parodymų galima spręsti, kad narkotikų prekyba Norvegijoje vyko reguliariai, uždirbant dideles pinigų sumas (su A. ir F. vykdyti sandoriai, dideli kiekiai narkotinių bei psichotropinių medžiagų ir pinigų sumos pas R. P., T. K. 20 000 kronų gabenimas į Lietuvą R. M. nurodytam asmeniui, slėptuvėse rastas metamfetaminas, kelionė į Norvegiją su G. V. realizuoti ten paslėptas narkotines medžiagas, „pradanginti“ 156 000 eurų iš Trondheimo, dėl policijos reido pas R. P. susidaręs 30 000 eurų „minusas“ ir t. t.). Minėtų aplinkybių visuma apygardos teismui leido padaryti pagrįstą išvadą, kad nuteistieji disponavo labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

37044.

371Teisėjų kolegija nemato pagrindo abejoti T. K. parodymais, kad R. M. kartu su R. P. slėptuvėje, įrengtoje Oslo priemiestyje, miške, prie Tomm Murstadbakken 2 esančio vaikų darželio, paslėpė apie 15 kg metamfetamino, taip pat, kad iš automobilyje „Mazda 6“ buvusios slėptuvės išimtas hašišo kiekis buvo itin didelis – apie 20 kg, juolab, kad, pasak nukentėjusiojo, jam sukrauti prireikė dviejų krepšių. Nuteistojo R. A. G. apeliaciniame skunde nurodyti neva slėptuvės matmenys (13x19 cm), sprendžiant iš automobilio „Mazda 6“, valst. Nr. ( - ), apžiūros protokolo, nurodo tiktai metalinio dangtelio, kuris uždengė po galine sėdyne esančią angą, bet ne pačios slėptuvės matmenis (t. 6, b. l. 120). Be to, papildomos šio automobilio apžiūros protokole nurodoma, kad į slėptuvės angą laisvai telpa ranka (t. 6, b. l. 130). Vadinasi, slėptuvė galėjo sutalpinti didesnį kiekį narkotinių medžiagų.

37245.

373Apeliaciniame skunde nuteistojo E. M. gynėjas teisingai atkreipia dėmesį, kad likusi neišplatinta narkotinių ir psichotropinių medžiagų dalis, kurią nukentėjusiojo T. K. nurodytose slėptuvėse rado ir paėmė Norvegijos teisėsaugos institucijų pareigūnai, Lietuvos specialistų nebuvo ištirta. Kita vertus, minėtos medžiagos buvo tiriamos Norvegijos Nacionalinio kovos su organizuotu ir kitu sunkiu nusikalstamumu padalinio laboratorijoje, kurios pateiktais duomenimis nesivadovauti teisėjų kolegija neturi pagrindo. Ištyrus minėtas medžiagas buvo nustatyta, kad slėptuvėje prie Tomm Murstadbakken 2 esančio vaikų darželio rasta geltonos spalvos medžiaga, supakuota trijose pakuotėse, kurių svoris 924,9 g, 1 020 g ir 827,9 g, yra metamfetamino sulfatas, kuriame metamfetamino koncentracija svyruoja nuo 29 iki 36 procentų, o slėptuvėje miške ties Utfartsveien gatve rastos medžiagos – tai kanapių derva (svoris 959 g) ir metamfetamino sulfatas (supakuotas į tris pakuotes, kurių svoris 1 799 g, 842,8 g ir 751 g), kuriame metamfetamino koncentracija svyruoja nuo 32 iki 48 procentų (t. 2, b. l. 108–111). Atsižvelgiant į tai, kad pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas jau 100 g metamfetamino yra laikoma labai dideliu kiekiu (105 punktas), o kanapių dervos – 125 g (20 punktas), teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad slėptuvėse rastos kanapių dervos bei metamfetamino kiekiai buvo labai dideli.

37446.

375Nuteistojo R. A. G. apeliaciniame skunde abejojama dėl Norvegijos pareigūnų radinio, kuris Norvegijos Nacionalinio kovos su organizuotu ir kitu sunkiu nusikalstamumu padalinio laboratorijos 2016 m. vasario 3 d. tyrimų ataskaitoje buvo pavadintas kaip daiktas A-2, 959 g kanapių derva (t. 2, b. l. 111). Kaip matyti iš Oslo vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. balandžio 22 d. ataskaitos, medžiagos, kurias pareigūnai įtarė esant hašišą (virš 1 kg) ir metamfetaminą (apie 4,5 kg), buvo rastos prie Utfartsveien gatvės 2015 m. balandžio 21 d. (t. 2, b. l. 28–31). Iš Oslo vyriausiojo policijos komisariato pateiktų iliustracijų bei ataskaitos dėl konfiskavimo matyti, kad rastiems paketams su narkotinėmis medžiagomis buvo priskirti numeriai A-2, A-4, A-5, A-6, iš jų pakete A-2 įtariamas hašišas (t. 2, b. l. 53–63; 26–27; 65–71). Todėl laboratorinių tyrimo ataskaitoje nurodytas įrašas „2015-09-15 Osle rasta medžiaga“ (t. 2, b. l. 111) yra paaiškinamas arba kaip rašymo apsirikimas, arba kaip tokių raštų surašymo ypatumas, nes jis nurodo ne į suradimo datą 2015 m. balandžio 21 d., tačiau radinio konfiskavimo datą 2015 m. rugsėjo 15 d. (t. 2, b. l. 65–73); be to, minėto tyrimo registracijos data nurodoma 2015 m. balandžio 23 d. (t. 2, b. l. 111), taigi viena diena nuo prašymo ir dvi dienos nuo medžiagos suradimo 2015 m. balandžio 21 d. Todėl teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad minėtoje laboratorijos ataskaitoje minima 959 g kanapių dervos (hašišo), rasto prie Utfartsveien gatvės, juo labiau, kad kitoje, 2016 m. vasario 1 d. laboratorinių tyrimų ataskaitoje (t. 2, b. l. 110) minimi trys paketai su metamfetaminu, kurie, sugretinus prašymo ištirti ir konfiskavimo dokumentus, buvo rasti vėliau, 2015 m. balandžio 24 d. prie Tomm Murstadbakken 2 (t. 2, b. l. 3, 15, 19).

37647.

377Taigi pirmiau aptartų bylos duomenų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad R. M. kartu su G. V. organizavo sistemingą narkotinių medžiagų prekybą labai dideliais kiekiais Norvegijoje, pasitelkdami R. P. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, t. 1, b. l. 64–65) kaip asmenį, kuris vietoje prekiavo narkotikais bei koordinavo T. B., T. K., o taip pat ir nusikalstamam susivienijimui nepriklausančio R. A. G., gabenusio hašišo krovinį iš Ispanijos į Norvegiją, veiksmus. Iš nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad Norvegijoje jie klausė R. P. nurodymų, o pastarasis, kaip ir G. V., buvo pavaldus R. M., kurio, pagal T. K. parodymus, R. P. bijojo. Kai vykdant narkotinių medžiagų sandorį su A. nepavyko gauti pinigų, R. P. pasakė T. B., kad „patekom į bėdą“, bijojo, kad apie tai nesužinotų R. M.. Pasak T. K., R. M. taip pat kartą jo pats paprašė iš slėptuvės perkasti narkotines medžiagas, kad geriau jas paslėpti, tačiau R. P. nebeatsiminė tos vietos, bet bijodamas R. M. pasakė šiam neva ten jau matė policiją.

37848.

379Iš aptartų duomenų matyti ir tai, kad betarpiškai prekiaujantys narkotinėmis medžiagomis asmenys buvo visiškai atsakingi už pelną – nepavykus sandoriui su A., T. B. buvo „uždėta“ 8 000 eurų „skola“. Norvegijoje sulaikius R. P., T. B. ir T. K. buvo nurodyta „atidirbti“ 30 000 eurų „minusą“. T. K. ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, kad uždirbtus pinigus yra vežęs į Lietuvą, vieną kartą perdavė R. M. nurodytam asmeniui, kitąsyk R. M.. Pasak T. K. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų, pinigai buvo bendri, R. P. „viską užrašinėdavo“. Pagal T. B. parodymus ikiteisminio tyrimo metu, R. P. jam buvo sakęs, jog pelną už sandėrį su F. visiems padalins R. M..

38049.

381Iš bylos taip pat matyti, kad R. M. organizavo automobilio „Land Rover“ pagrobimą (apie tai teisėjų kolegija pasisakys vėliau, dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 3 dalyje) už D. R. „garantuotą“ nepavykusį sandorį su A. ir grupuotės narių susitikime prie PC „Prisma“ sprendė automobilio likimą, nors lemiamą žodį, pagal T. B. parodymus, šiuo klausimu tarė E. M.. Be to, R. M. davė nurodymą T. B. (šiam vėlgi grasindamas) ir T. K. kartu su G. V. nuomotu automobiliu vykti į Norvegiją, kur jie turėjo klausyti pastarojo nurodymų. Vadinasi, grupuotė pasižymėjo pakankamai aukšto lygio veiksmų koordinacija, griežtais pavaldumo santykiais, uždirbtas pelnas buvo laikomas bendru ir perduodamas aukštesniems grupuotės nariams, o už sandorių nesėkmes baudžiama.

38250.

383Apeliacinės instancijos teisme gynybos prašymu liudytojais apklaustų H. N. ir S. B. parodymai (t. 34, b. l. 57–60; 60–61) taip pat neveda prie kitokio bylos duomenų vertinimo: H. N. teigė, kad Šilainių restorane pietavo su T. B., iš kurio pirko heroiną, ten atsitiktinai sutiko R. M., jie susipažino ir bendravo apie statybų verslą. Iš šio liudytojo parodymų matyti, kad jam nieko nebuvo žinoma apie R. M. ir T. B. veiklą Norvegijoje. Be to, jie tik patvirtina nukentėjusiojo T. B. parodymus, kad jis susipažino su R. M. per pažįstamą H. (N.), ir R. M. jam siūlė plėtoti trinkelių verslą Norvegijoje. Kas vyko Norvegijoje vyko vėliau, liudytojas H. N. parodyti negalėjo. Be to, liudytojo parodymų patikimumu verčia abejoti ir jo paties nurodytos aplinkybės, kad nors jis buvo teistas už tai, kad 2014–2015 metais disponavo heroinu, minėtoje byloje nurodė savo tiekėjus, tačiau tarp jų T. B. nefigūravo. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad T. B. turėjo statybų firmą Norvegijoje. Tuo tarpu nėra jokių duomenų, kad statybų verslu užsiimtų R. M.. Kiti bylos duomenys dėl prekybos narkotikais, kaip ir susitikimo prie PC „Molas“ aplinkybės tokią prielaidą patikimai paneigia. Tuo tarpu liudytojas S. B. parodė, kad trinkelių verslo ypatybėmis aiškiau neįvardintas asmuo, galimai M. A. ar R. M., domėjosi tik 2017 metais, t. y. praėjus keliems metams nuo byloje nagrinėjamų įvykių.

38451.

385Nuteistojo E. M. gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad galima narkotinių medžiagų prekyba Norvegijoje neturėjo tiesioginių sąsajų su E. M., o nusikalstamo susivienijimo atžvilgiu nėra nustatyti R. M. ir G. V. ryšiai su M. R. bei su I. S. ir M. A.. Apeliantas teisingai pažymi, kad nukentėjusieji parodė, jog M. A. ir I. S. iki susitikimo prie PC „Molas“ nebuvo matę, T. K. nežinojo ir E. M., o kriminalinės žvalgybos slapto sekimo metu (t. 11, b. l. 119–145) buvo užfiksuoti E. M., M. R., I. S., M. A. susitikimai, bet R. M. ar G. V. juose nefigūravo. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad minėti asmenys pažinojo vienas kitą, kartu treniruodavosi sporto klube, o kaip matyti iš nuteistojo M. R. parodymų, reguliariai susitikdami aptardavo ir kažkokius reikalus. Ikiteisminio tyrimo metu M. R. taip pat parodė, kad E. M. reguliariai susitikdavo su R. M. ir G. V. („kartais per savaitę kartą, kartais kartą per mėnesį, kartais porą kartų per savaitę“), taip pat ir kartu, ir po vieną. Jam su E. M. pietaujant kavinėse Kaune, prie E. M. ir M. R. neretai prisijungdavo arba G. V., arba R. M., arba jiedu kartu. Prie stalo jie esą kabėdavo „tik apie mergas ir šiaip apie nieką“, o kai norėdavo pasišnekėti tarpusavyje, palikdavo M. R. vieną ir paeidavo tolėliau (t. 21, b. l. 93–94). Be to, kratos metu R. M. gyvenamojoje vietoje buvo rastas lapelis su užrašu: „Paklausk, kiek E. nori už baltus ratus į Norvegiją kur žmonės norės. “ (2015 m. gruodžio 21 d. apžiūros protokolas, t. 12, b. l. 126). Papildomai pastebėtina, kad E. M. automobilyje buvo rastas lapelis su metamfetamino gamybos formule (Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro Cheminių tyrimų skyriaus viršininko 2016 m. rugsėjo 2 d. pažyma, t. 5, b. l. 44). Tai paneigia apeliacinių skundų teiginį, kad šie asmenys nesą susiję per narkotinių medžiagų prekybą.

38652.

387Be to, iš nukentėjusiojo T. B. parodymų matyti, kad R. M. buvo iškviestas E. M., ir susitikimo prie PC „Prisma“ metu aiškinosi šiam dėl užvaldyto automobilio „Land Rover“. R. M. nurodžius, kad tai susiję su jų parduotu hašišu, už kurį nebuvo atsiskaityta, E. M. nurodė, kad tokiu atveju nėra apie ką diskutuoti ir tuo susitikimas baigėsi. Šie nukentėjusiojo parodymai, kaip teisingai pažymima ir gynėjo apeliaciniame skunde, iš tiesų leidžia daryti išvadą, kad E. M. automobilio pagrobimo priežasčių ir aplinkybių galėjo nežinoti. Kita vertus, akivaizdu, kad pati situacija, susijusi su narkotikų prekyba Norvegijoje ir šiame procese patirtais nuostoliais, šiam nuteistajam buvo gerai žinoma, o tai, kad būtent jis nusprendė, koks bus R. M. iniciatyva už skolą užvaldyto automobilio likimas, patvirtina, jog būtent pastarasis buvo asmuo, priimantis lemiamus sprendimus dėl grupuotės veiklos, įskaitant disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Byloje surinkti duomenys apie išankstinius visų nuteistųjų pasiruošimo susitikimui su nukentėjusiaisiais prie PC „Molas“ veiksmus bei byloje užfiksuoti nuteistojo E. M. veiksmai susitikus su nukentėjusiaisiais, taip pat leidžia daryti išvadą, kad E. M. šiame susitikime nebuvo atsitiktinis asmuo. Kaip parodė M. R., jis tą dieną vežiojo E. M., kur jis liepė. Kiti nuteistieji paliko E. M. automobilyje savo asmeninius daiktus, dokumentus, turėjo su savimi ginklus. Grobimo veiksmuose E. M. taip pat buvo aktyvus, o sprendžiant iš prie 2016 m. balandžio 12 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo esančios pokalbių stenogramos, jau vežant T. B. automobilyje, E. M. aiškino pastarajam, kodėl jis buvo pagrobtas, davė nurodymus I. S., kur važiuoti: „Išsiaiškinsim ir viskas, vsio. <...> Jeigu nieko nepričiom, nieks jūsų nedaužys k... <...>“; (kitiems automobilyje) „Per ten gal nevažiuokit.“; (pamačius, kad stabdo kitą automobilį, I. S.) „Į kiemą kur nors įvaryk. <...> Stok va čia. <...>“; (T. B.) „Čia ne viską žinom. <...> Tai va draugai užgarantavo <...> Todėl, kad draugai geri pasako, davai mus api...“ (t. 4, b. l. 74–76). Šie duomenys taip pat rodo, kad E. M. ne tik buvo žinoma, apie kokias skolas kalbama, bet ir jis pats turėjo interesą dėl šių pinigų išsiaiškinti.

38853.

389Nuteistojo E. M. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad E. M. susitikime prie PC „Prisma“, kur buvo sprendžiamas tolesnis automobilio „Land Rover“ likimas, nedalyvavo, tuo metu buvo išvykęs į Kazachstaną, ką rodo ir pirmosios instancijos teisme pateikta paso kopija. Nuteistieji M. R., R. M. bei liudytojai A. K., V. M., dalyvavę minėtame susitikime, taip pat parodė, kad E. M. jame nebuvo.

39054.

391Pagal E. M. parodymus pirmosios instancijos teisme, jo kelionė į Kazachstaną prasidėjo sausio 2015 m. sausio pabaigoje ir baigėsi kažkuriomis vasario dienomis, kelionėje praleido dvi-tris dienas (t. 29, b. l. 61–65). Byloje esančioje paso kopijoje matoma E. M. išduota Kazachstano Respublikos viza, taip pat du pasienio kontrolės antspaudai, rodantys jo atvykimą į Almatą 2015 m. sausio 31 d. ir išvykimą iš Kazachstano 2015 m. vasario 1 d. (t. 30, b. l. 68, 69). Nuteistasis M. R. pirmosios instancijos teisme parodė, kad susitikimas vyko sausio pabaigoje, jis atvažiavo vieno asmens, vardu Al., paprašytas pasaugoti A. K., jeigu konflikto metu kiltų muštynės (t. 29, b. l. 1–8). Liudytojas A. K. parodė sausio pabaigoje su pažįstamu, vardu M., dalyvavęs minėtame susitikime, nes buvo paprašytas pasiaiškinti dėl automobilio savo tuometinės draugės E. B.. Buvo sekmadienis, galėjo būti vasario 1 d., atvyko M. R. su kitu asmeniu, taip pat T. B. su kažkokiu asmeniu, tačiau jie kalbėjosi tik dviese. Pokalbyje dominavo T. B., buvo pakankamai agresyvus, ir patvirtino savo pretenzijas į automobilį (t. 26, b. l. 153–154). Analogiškas aplinkybes nurodė nuteistasis R. M.. Jis parodė, kad į susitikimą atvyko T. B. prašymu, apie ką šis kalbėjosi su A. K., negirdėjo (t. 28, b. l. 60–63). Liudytojas V. M. parodė, kad vieną sekmadienio rytą, tai buvo gal sausio pabaiga, gal vasario pradžia, ( - ) atsitiktinai sutiko M. R.. Šis jam pasiūlė nuvykti į Kauną, į sporto salę, kad parodytų nugaros pratimus dėl išvaržos, tačiau prieš tai jie nuvyko į susitikimą prie PC „Prisma“, kur jis liko laukti automobilyje. Iš kaimyno jam buvo žinoma, kad E. M. tuo metu buvo išvykęs į Rusiją (t. 30, b. l. 76).

39255.

393Tačiau teisėjų kolegija vadovautis nuteistojo E. M., kaip ir nuteistųjų M. R., R. M. bei paminėtų liudytojų, parodymais nemato pagrindo. Kaip jau minėta, ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme T. B. nuosekliai parodė, kad E. M. minėtame susitikime dalyvavo, taip pat detaliai nupasakojo visas šio susitikimo aplinkybes, įsikaitant tai, kad susitikimo metu būtent E. M. nusprendė dėl automobilio „Land Rover“ likimo. Pagal nukentėjusiojo pirmosios instancijos teisme duotus parodymus, 2015 m. pradžioje, jau perdavus reikalaujamus 8000 eurų, R. M. jį iškvietė į susitikimą prie „Fresh Market“, pasakė, kad D. R. turi automobilių verslą, išsitraukęs planšetę rodė automobilių nuotraukas. Po kelių dienų R. M. atvarė ir perdavė automobilį T. B., kuris buvo užregistruotas pastarojo draugės A. A. vardu, pagal „Regitros“ duomenis 2015 m. sausio 24 d. (t. 8, b. l. 1–7). Po kiek laiko R. M. telefonu pasakė T. B., kad D. R. ieško automobilio, tačiau tik pasijuokė. Dar po kiek laiko R. M. iškvietė T. B. į minėtą susitikimą prie PC „Prisma“. Jiems atvažiavus, jų laukė „J.“, stovėjęs nuošalėje, E. M. su M. R. ir dar du vyrai. E. M. pakvietė R. M. pasiaiškinti dėl „Land Roverio“, klausė, „kodėl per bachūrus ieško“, tuomet R. M. paaiškino, „kad tai už mūsų neatsiskaitytą hašišą, ‚E.‘ pasakė, kad viskas aišku, nebėra ką diskutuoti.“ Bylos duomenimis, automobilis buvo pagrobtas 2015 m. sausio 16 d., A. A. vardu užregistruotas 2015 m. sausio 24 d. (t. 8, b. l. 1–7). Vadinasi, tuo laikotarpiu T. B. gavo automobilį iš R. M.. Užregistravus automobilį dar po kiek laiko, pasak T. B., jam R. M. telefonu pranešė, jog automobilio ieško D. R., ir dar vėliau išsikvietė T. B. į susitikimą prie PC „Prisma“. Nuo automobilio perdavimo iki susitikimo prie PC „Prisma“, pasak T. B., praėjo apytikriai dvi savaitės. Taigi pagal T. B. parodymus susitikimas galėjo įvykti tiek sausio pabaigoje, tiek vasario pradžioje, tiek ir vėliau nei vasario 1 d., kuomet E. M. jau buvo išvykęs iš Kazachstano, taigi objektyviai galėjo dalyvauti aptariamame susitikime.

39456.

395Teisėjų kolegija, vertindama susitikimo prie PC „Prisma“ aplinkybes, atkreipia dėmesį į nuteistojo M. R. parodymų prieštaringumą. Viena vertus, jis teigė, kad saugojo E. M. pagal sutartį, žinojo jo darbotvarkę, visada būdavo tik su E. M., dirbo jo apsaugininku kiekvieną dieną praktiškai nuo 8.00 iki 18.00 val., be to, kiekvieną dieną kartu sportavo. Kita vertus, jis nurodė, kad apie E. M. išvykimą sužinojo iš pastarojo žmonos, kai, paprašytas pasaugoti A. K., vyko pas E. M. atsiklausti leidimo, bet žmona pasakė, kad šis išvykęs iš Lietuvos. Dar daugiau, M. R. aiškino, kad tuo metu jis važinėjo E. M. automobiliu. Paklaustas, kaip jis jam buvo paliktas, nurodė, kad E. M. jam buvo palikęs, nes buvo išvykęs, ir automobilis jam nebuvo reikalingas (t. 21, b. l. 92–98, t. 29, b. l. 1–8). Taigi jei E. M. tuo laikotarpiu, kai vyko aptariamas susitikimas, jam būtų palikęs automobilį, nes esą buvo išvykęs, nėra paaiškinama, kam važiuoti į ( - ) atsiklausti E. M. leidimo. Iš šių parodymų visumos matyti, jog M. R. teiginys, kad esą jis į susitikimą vyko ne kaip E. M. apsaugininkas, o asmens vardu Al. prašymu saugoti A. K., neatitinka tikrovės.

39657.

397Nuteistojo R. M. parodymus, esą jis susitikime dėl automobilio „Land Rover“ dalyvavo T. B., kuris pats užvaldė šį automobilį, prašymu, paneigia tiek nukentėjusiojo T. B. parodymai, tiek kiti jau pirmiau aparti bylos duomenys, iš kurių, kaip minėta, matyti, kad narkotinių medžiagų prekybą organizavo ir skolų už narkotikus klausimus sprendė ne T. B., kuris Norvegijoje tik vykdė R. P. nurodymus, bet hierarchijoje už R. P. aukščiau stovintys asmenys. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys ir į liudytojo D. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo perskaityti teisiamajame posėdyje, kad be T. B. jį du kartus buvo susiradę ir kiti, „aukštesnes pozicijas“ užimantys asmenys, atvažiavę baltos spalvos „Mercedes Benz“ visureigiu, valst. Nr. 111 (pagal T. B., liudytojų V. Ž., G. B. parodymus baltos spalvos „Mercedes“ visureigiu naudojosi G. V.), vienas jų klausinėjo apie A., sakė, kad jis „chebrai skolingas pinigų“, ir D. R. už tai atsakingas (t. 8, b. l. 111–113; 114–117). Pagal 2015 m. rugpjūčio 31 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolą D. R. kaip asmenį, atvykusį baltos spalvos „Mercedes“ visureigiu ir klausinėjusį apie A., atpažino R. M. (t. 8, b. l. 118–127). Nors šis liudytojas, kaip teisingai apeliaciniame skunde pažymi nuteistasis R. M., teisiamajame posėdyje apklaustas nebuvo, tačiau tai nereiškia, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai negali būti vertinami kaip duomenys kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti.

39858.

399Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus aspektus, teisėjų kolegija nesivadovauja ir liudytojo A. K. parodymais, esą susitikimas vyko T. B. iniciatyva ir šis jo metu elgėsi įžūliai, dominavo, o R. M. laikėsi nuošalyje. Kolegija atkreipia dėmesį į ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo A. B. (D. B., iš kurio buvo pargobtas automobilis „Land Rover“, tėvo) parodymus, kuriuos jis patvirtino pirmosios instancijos teisme, kad A. K. jo prašymu bandė pasiaiškinti dėl pagrobto automobilio, ir vėliau paaiškino, kad bandė pasikalbėti su „žmonėm“, ir situacija yra „ne jo naudai“, nes D. R. skolingas apie 40 000 eurų už Norvegijoje apgaule pasisavintus jų narkotikus (t. 8, b. l. 129-132, t. 26, b. l. 155–156). Tai rodo, jog A. K. dėl automobilio nebuvo susitikęs pakalbėti tik su T. B., tačiau akivaizdžiai dalyvavo nusikalstamo susivienijimo narių susitikime, kuriame buvo aptariamas klausimas dėl narkotinių medžiagų skolos ir automobilio likimo. Dėl minėtų priežasčių teisėjų kolegija nemato pagrindo vadovautis ir pirmosios instancijos teisme apklausto liudytojo V. M. parodymais, esą jis susitikime prie PC „Prisma“ atsidūrė atsitiktinai, nes prieš tai ( - ) susitiko M. R., ir pastarasis jį pasiėmė į Kauną, kad parodytų pratimų dėl nugaros išvaržos. Kolegija dar kartą atkreipia dėmesį į prieštaravimus paties M. R. parodymuose, be to, nėra įtikinama, jog M. R., pasak paties, važiuodamas į galimai konfliktinę situaciją tik atsitiktinai ar dėl nugaros išvaržos (ko pats M. R. neparodė) būtų atsivežęs pašalinį asmenį.

40059.

401Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nemato pagrindo netikėti T. B. parodymais, kad E. M. dalyvavo minėtame susitikime prie PC „Prisma“, kur R. M. turėjo jam pasiaiškinti dėl pagrobto „Land Rover“ automobilio, ir E. M. galutinai nusprendė dėl šio automobilio likimo.

40260.

403Visi pirmiau aptarti duomenys, be kita ko, patvirtina, kad R. P., G. V. ir R. M. kartu su nukentėjusiaisiais vykdant narkotinių medžiagų prekybą Norvegijoje, E. M. laikėsi nuošalėje, tačiau pasirodydavo, kai reikėdavo spręsti neaiškumus ar konfliktus, ir turėjo lemiamą balsą. Todėl apygardos teismas pagrįstai pripažino E. M. vadovavus nusikalstamam susivienijimui, įskaitant ir jo narių veiklą vykdant narkotinių bei psichotropinių medžiagų prekybą bei šių medžiagų neteisėtą laikymą.

40461.

405Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į apeliacinės instancijos teisme apklaustų liudytojų E. P. ir A. Z. parodymus (t. 35, b. l. 68–71; 71–75). Kaip liudytojas apklaustas E. P. parodė, kad tiek R. M., tiek E. M. priklausė aguoninių-kamuolinių nusikalstamam susivienijimui, ir E. M. buvo sudaręs atskirą „p.“ pogrupį, kuriam priklausė ir R. M.. Nurodymus duodavo E. M.. Apie 2012 m. liudytojas iš T. G. sužinojo, kad E. M. gamino metamfetaminą. Tai, kad R. M. ir E. M. yra metamfetamino gamintojai, liudytojas buvo girdėjęs ir iš kitų grupuotės narių. Pats E. P. priklausė kitam, T. G., pogrupiui. Visi pogrupiai, kaip ir kiekvienas grupės narys, mokėdavo 400 litų per metus į bendrą kasą, pinigai buvo naudojami paremti bausmę atliekančius grupuotės narius. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas A. Z. parodė, kad „kamuolinių“ susivienijimas turėjo atskirus pogrupius, jis nuo 2006 m. iki 2016 m. priklausė T. G. pogrupiui, kuris turėjo savo atskirą kasą, tačiau buvo mokami pinigai ir į bendrą „kamuolinių“ susivienijimo kasą. Kitą pogrupį buvo sukūręs E. M., kurį liudytojas matydavo su M. R., atlikusiu E. M. apsauginio rolę, I. S., M. A.. R. M., pasak liudytojo, priklausė, T. G. pogrupiui, net ir po to, kai 2010 ar 2011 metais T. G. nurodymu buvo sumuštas. Tačiau, kita vertus, liudytojas nurodė, kad nežino, ką R. M. veikė po 2011 metų, tik girdėjo iš kitų grupuotės narių, kad R. M. artimai bendravo su E. M., pats yra juos matęs kartu. Liudytojas taip pat nurodė, kad kai kartu su A. G. pakavo apie 30 kg metamfetamino, A. G. jam pasakė, kad metamfetaminas pirktas iš E. M..

40662.

407Nors aptarti liudytojų E. P. ir A. Z. parodymai dėl R. M. pavaldumo E. M. skiriasi, jie abu parodė „kamuolinių“ susivienijime buvus atskirus pogrupius, bendrą kasą, taip pat tai, kad E. M. gamino metamfetaminą ir bendravo su R. M.. Jau pirmiau aptarta aplinkybė, kad R. M. E. M. buvo iškviestas pasiaiškinti dėl pagrobto automobilio „Land Rover“, atitinka liudytojo E. P. parodymus, kad R. M. buvo pavaldus E. M.. Priešingu atveju, jeigu vadovautis liudytojo A. Z. parodymais, kad pogrupių hierarchinis pasiskirstymas buvo toks, jog nurodymus kitiems nariams galėjo duoti tik pogrupio vadovas, R. M. būtų turėjęs aiškintis ne E. M., bet kitam asmeniui. Vertinant E. P. ir A. Z. parodymus, lieka neatmestina A. Z. nurodyta aplinkybė, kad anksčiau R. M. priklausė kitam susivienijimo pogrupiui, tačiau kai 2010–2011 metais buvo sumuštas, suartėjo su E. M.. Tuo tarpu teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliacinės instancijos teisme liudytojais taip pat apklaustų G. Ž., A. G. ir T. G. parodymus (t. 35, b. l. 144–145; 145; 146–147). Liudytojai iš esmės parodė, kad jeigu kai kuriuos nuteistuosius ir pažinojo, tai juos siejo tik asmeniniai ar atsitiktiniai ryšiai, ir jiems apie jokias nuteistųjų nusikalstamas veikas žinoma nebuvo. Kolegija atkreipia dėmesį, kad minėtų asmenų parodymai nėra informatyvūs, be to, jie kitoje byloje yra kaltinami be kita ko ir dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų padarymo, taip pat atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas dėl dalyvavimo nusikalstamame susivienijime.

40863.

409Kaip matyti iš aptartų bylos duomenų, jie patvirtina apygardos teismo išvadas, kad nuteistieji veikė savarankiškame nusikalstamame susivienijime, kuriame E. M., turėjęs lemiamą balsą, kartu su R. M. organizavo narkotinių medžiagų prekybą Norvegijoje, pastarasis savo ruožtu davė nurodymus G. V., o jie vėlgi kontroliavo Norvegijoje buvusių asmenų – asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas bei nukentėjusiųjų T. B. ir T. K. veiksmus. Susivienijime, kaip minėta pirmiau, vyravo griežta hierarchinė struktūra, aiškus užduočių pasiskirstymas, taip pat kuriama baimės bei baudimo atmosfera, uždirbtas pelnas laikomas bendru ir perduodamas susivienijimo vadovams, kaip ir bendrai aiškinamasi dėl nesutarimų ar konfliktų, kuriuose E. M. turėjo sprendžiamąjį balsą. Ta aplinkybė, kad į susitikimą prie PC „Molas“, kur panaudojant smurtą ir grasinimus buvo grobiami nukentėjusieji, nuteistieji atsigabeno ginklus, rodo, kad vėliausiai nuo 2015 m. balandžio 24 d. šis susivienijimas veikė kaip ginkluotas.

41064.

411Apygardos teismas taip pat pagrįstai dėl dalyvavimo E. M. ir R. M. suburtame nusikalstame susivienijime pripažino kaltais M. R., I. S. ir M. A.. M. R. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme (t. 21, b. l. 92–98, t. 29, b. l. 1–8) parodė, kad visuomet lydėjo E. M., taip pat vairavo jo automobilį, tačiau ne kaip nusikalstamo susivienijimo dalyvis, o kaip apsaugos įmonės „A“ darbuotojas, atliko tik apsaugininko funkcijas, apie E. M. ir kitų asmenų, su kuriais pastarasis reguliariai susitikdavo – nuteistasis įvardija R. M. ir G. V. –, reikalus nieko nežinojo, nes jam dalyvaujant apie juos nebūdavo kalbama. E. M. pradėjo saugoti nuo 2013 metų; iki tol jo nepažinojo. I. S. ir M. A. pirmosios instancijos teisme parodė, kad E. M. ir M. R. pažįsta, kartu sportuodavo M. R. klube. R. M. ir G. V. žino, tačiau bendrų reikalų neturėjo. I. S. įmonėje nuteistieji draudėsi turtą, buvo jo klientai. Į susitikimą prie PC „Molas“ vyko G. V. prašymu pastarajam aiškinantis dėl skolų, dėl kokių, nesigilino.

41265.

413Byloje nėra ginčo, kad M. R. visur lydėdavo E. M. ir, kaip nurodė tiek jis pats, tiek nuteistieji E. M. ir R. M., tiek ir kiti byloje apklausti liudytojai, atliko E. M. apsaugininko funkcijas. Be to, M. R., kaip parodė ir pats, dalyvaudavo nuteistųjų susitikimuose, taip pat ir epizoduose prie PC „Prisma“, kur buvo sprendžiamas automobilio „Land Rover“ likimas, ir prie PC „Molas“, kai buvo pagrobti T. B. ir T. K.. Nukentėjusysis T. B. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme nuosekliai parodė, kad susitikimo metu prie PC „Prisma“, kai buvo aiškinamasi dėl „Land Rover“ likimo, M. R. stovėjo greta, tad pokalbį suprato. Be to, M. R. buvo aktyvus smurtiniame bei ginkluotame nukentėjusiųjų pagrobime prie PC „Molas“, pagal nukentėjusiojo T. K. parodymus, pastarajam sudavė kelis smūgius ir kartu su G. V. įsodino nukentėjusįjį į automobilį. Kadangi bylos duomenimis abu nukentėjusieji buvo aktyviai pagrobti, turint tikslą pasiaiškinti dėl tariamų skolų, teisėjų kolegija atmeta M. R. pirmosios instancijos teisme duotus parodymus, esą jis tik vieną kartą sudavė T. K., kad nutrauktų muštynes su G. V. (pasak T. K. parodymų, G. V. jam grasino peiliu), o nukentėjusįjį į automobilį įsodino tik tam, kad jį nuramintų (kas nepaaiškina aplinkybės, kodėl tuomet reikėjo kažkur važiuoti). Taigi M. R. vaidmuo neapsiribojo vien E. M. apsauga. Papildomai pastebėtina, kad susitikimo „Statoil“ benzino kolonėlėje vaizdo įraše (2016 m. gegužės 9 d. apžiūros protokolas, t. 5, b. l. 75–89) matyti, kad tą pačią dieną, dar prieš pagrobiant nukentėjusiuosius, kiti susitikime dalyvavę nuteistieji nevengia bendrauti su M. R., kuris, pagal jo parodymus, buvo vien apsauginis ir nieko nežinojo, juo labiau, kad pagrobimo eiga turėjo būti aptarta iš anksto. M. R. pirmosios instancijos teisme parodė, kad R. M. minėto susitikimo metu norėjo jo išklausinėti apie T. B., kas jis per žmogus, iš kur jį pažįsta, tačiau šią M. R. versiją paneigia jau pirmiau aptarti bylos duomenys, iš kurių matyti, kad R. M. T. B. ir pats pakankamai gerai pažinojo, taigi aiškintis dėl jo su M. R., kuris su nukentėjusiuoju prieš daugelį metų kartu dirbo, nebuvo jokio reikalo. M. R. parodymus, esą jis iki 2013 metų E. M. nepažinojo, paneigia byloje esanti 2011 m. lapkričio 25 d. kovos menų asociacijos „B“ (duomenys pakeisti) steigimo sutartis, kurioje steigėjais nurodyti M. R. ir E. M. (t. 21, b. l. 157–158).

41466.

415Byloje esanti 2016 m. gegužės 19 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos slapto sekimo pažyma patvirtina reguliarų E. M., M. A. ir I. S. bendravimą tarpusavyje, kaip ir jų bendrus susitikimus su kitais asmenimis 2011–2012 metų laikotarpiu, o 2016 m. sausio 19 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų 2014 m. vasario 27 d. atlikimo protokole fiksuotas E. M. bendravimas su M. R. ir M. A. 2014 metų vasario 27 d. (t. 11, b. l. 119–145), taigi, kai M. R., pasak paties duotų parodymų, nuo 2013 metų jau dirbo E. M.. Kaip minėta, aplinkybę, kad E. M., M. R., I. S. ir M. A. priklausė taip vadinamai „p.“ grupuotei, apeliacinėje instancijoje nurodė ir liudytojas A. Z.. Nors minėti duomenys nėra tiesiogiai susiję su T. B. ir T. K. epizodais, tačiau parodo, kad M. R., o taip pat I. S. ir M. A. dirbo E. M.: nustatyti jų reguliarūs susitikimai, į pokalbius su trečiaisiais asmenimis jie paprastai atvykdavo kartu su E. M.. Nors minėtuose dokumentuose, kaip teisingai nurodoma skunduose, nėra fiksuoti susitikimai su R. M. ir G. V., tačiau M. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai patvirtina, kad su minėtais asmenimis, bent jau M. R. veiklos su E. M. metu, jau buvo reguliariai susitinkama.

41667.

417Vertinant byloje surinktų duomenų visumą, darytina išvada, kad nuteistųjų M. R., I. S. ir M. A. dalyvavimas įvykiuose prie PC „Molas“ grobiant nukentėjusiuosius T. B. ir T. K., kitaip negu teigiama apeliaciniuose skunduose, taip pat nebuvo atsitiktinis. Nors M. R., I. S. ir M. A. nebuvo pagrindiniai vykdytojai, tačiau smurtiniame ir ginkluotame pagrobime veikė iškviesti vadovaujančių susivienijimo narių E. M. ir R. M., ir taip įgyvendino savo vaidmenį nusikalstame susivienijime. Aplinkybę, kad nusikaltimas buvo ne atsitiktinis, tačiau planuojamas, parodo jau minėtos aplinkybės, kad nuteistieji buvo ginkluoti, buvo pasiėmę pirštines, kurias užsidėjo prieš grobimą (M. R. parodymai ikiteisminio tyrimo metu), asmeninius daiktus paliko E. M. automobilyje „Audi“, ir prie PC „Molas“ važiavo kitu automobiliu (I. S. vairuojama „Mazda“), atliekant grobimo veiksmus buvo pasidalinta užduotimis. Kitaip negu teigiama nuteistojo I. S. apeliaciniame skunde, nuteistųjų atsakomybei neturi reikšmės aplinkybė, kiek dienų iš anksto buvo planuojamas pagrobimas ir kaip trumpalaikiai kiti susivienijimo nariai buvo informuoti apie tai, kas vyks, ir ką kiekvienas turės daryti. Kadangi susitikimo tikslas buvo pasiaiškinti dėl dingusių pinigų, susijusių su narkotikų prekyba Norvegijoje, pagrobimas yra paaiškinamas šiame nusikalstamo susivienijimo veiklos kontekste, tad konkretus laikas, kada buvo nuspręsta juos pagrobti, šiuo atveju neturi įtakos sprendžiant apie grupės organizuotumą. Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad nuteistiesiems I. S. ir M. A. nebuvo pateikti kaltinimai dėl narkotinių medžiagų prekybos Norvegijoje, tad greta tik epizodinio dalyvavimo nuteistieji negalėjo turėti ir tyčios, koks buvo nusikalstamo susivienijimo tikslas (BK 25 straipsnio 4 dalis). Tačiau iš pirmiau aptartų duomenų matyti, kad E. M. užsiėmė narkotinių medžiagų prekyba, o M. R., I. S. ir M. A. pastoviai bendravo su E. M., kartu vykdavo į susitikimus, aptardavo reikalus. Todėl aplinkybės, kad nuteistieji darė tik tai, ką sakė E. M. ar asmeniškai nepažinojo nukentėjusiųjų, taip pat, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių jų dalyvavimą R. M. vykdomoje narkotikų prekyboje Norvegijoje (2016 m. kovo 30 d. Kauno apygardos prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas M. A. ir I. S. atžvilgiu dalyje dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis ir dėl prekybos žmonėmis nutrauktas (t. 1, b. l. 42–44); M. R. atsakomybės pagal BK 260 straipsnio 3 dalį klausimas bus aptartas atskirai), jų tyčios, kad susivienijimas buvo sukurtas vykdyti narkotinių medžiagų prekybą, nepaneigia, nes iš nustatytų aplinkybių – tamprūs ryšiai su E. M., dalyvavimas smurtiniame, ginkluotame grobime dėl dingusių pinigų už narkotikus, nesibodint rizikuoti nukentėjusiųjų gyvybe – akivaizdu, kad tiek I. S., tiek M. A., kaip ir M. R., žinojo, kad nusikalstamo susivienijimo hierarchijoje aukščiau buvę asmenys – R. M. ir E. M. – užsiima narkotinių medžiagų prekyba, ir kad toks yra šio susivienijimo tikslas. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakomybei pagal BK 249 straipsnį pagrįsti nėra būtina, kad nusikalstamo susivienijimo narys būtų padaręs konkrečias nusikalstamas veikas.

41868.

419Nuteistųjų I. S. ir M. A. apeliaciniuose skunduose taip pat atkreipiamas dėmesys, kad apygardos teismo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje konstatuojama, kad I. S. ir M. A. nusikalstamame susivienijime atsirado tik 2015 m. balandžio 24 d., kai jie buvo įtraukti į nusikaltimą. Toks „vienadienis“, epizodinis, dalyvavimas nusikalstamame susivienijime, pasak apeliantų, atitinkamos veikos pagrįsti negali. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 249 straipsnio sudėtis laiko atžvilgiu savaime nenumato jokio specialaus momento, kada asmuo įsitraukia į nusikalstamą susivienijimą ir tampa jo dalyviu. Tačiau bet kokiu atveju turi būti įrodyta, kad asmuo įsitraukia su aiškia perspektyva, kad dalyvavimas bus pastovus, o asmens ryšys su susivienijimu pakankamai tamprus, kad jo poelgis atitiktų tipinį šios veikos pavojingumą kaip nusikaltimas visuomenės saugumui. „Vienadienio“ dalyvavimo nusikalstame susivienijime, kaip teisingai nurodoma apeliaciniuose skunduose, BK 249 straipsnio sudėtis nenumato. Tačiau teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad nuosprendžio nustatomojoje dalyje, kaip ir pateiktuose kaltinimuose, konstatuota, kad I. S. ir M. A. į E. M. ir R. M. organizuoto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo veiklą įsitraukė ne vėliau kaip nuo 2015 m. balandžio mėnesio. Kitaip negu apygardos teismas nurodė savo motyvuose, lieka neaiškus tikslus šių asmenų įsitraukimo laikas, tačiau iš bylos duomenų visumos akivaizdu, kad minėtas įsitraukimas nebuvo tik epizodinis, „vienadienis“. Kaip matyti iš jau aptartų bylos duomenų, reguliarūs ryšiai tarp E. M., I. S. ir M. A. nustatyti jau nuo 2011 metų, kaip ir tarp E. M. ir M. R., jiems tais pačiais metais įkūrus kovos menų asociaciją (t. 21, b. l. 157–158), o nuo 2013 metų M. R. pradėjus dirbti E. M. pagal saugos sutartį (t. 21, b. l. 155), kas pirmiau aptartų bylos duomenų kontekste leidžia daryti išvadą, kad E. M., ne vėliau kaip nuo 2014 m. rudens kartu su R. M. organizavęs nusikalstamą susivienijimą prekybai narkotinėmis medžiagomis, kartu atsivedė ir kitus nuteistuosius, ir tuo pačiu paneigia nuteistųjų M. R., I. S. ir M. A. teiginius, esą jie įvykiuose prie PC „Molas“ dalyvavo atsitiktinai ir jokiam susivienijimui nepriklausė.

42069.

421Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas pagrįstai vertino nuteistųjų R. M., G. V., R. A. G. ir E. M. veiksmus pagal BK 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį, taip pat E. M. ir R. M. veiksmus – pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, o G. V., M. R., I. S. ir M. A. – pagal BK 249 straipsnio 2 dalį.

42270.

423Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apygardos teismas netiksliai nustatė psichotropinės medžiagos metamfetamino, kurį nusikalstamo susivienijimo nariai E. M., R. M. ir G. V. neteisėtai laikė platinimo tikslais slėptuvėse, įrengtose Oslo priemiestyje, miške, prie Tomm Murstadbakken 2 esančio vaikų darželio, ir Oslo priemiestyje, miške, prie Utfartsveien gatvės, likučių kiekius, rastus Norvegijos Karalystės teisėsaugos institucijų pareigūnų. Teismas konstatavo, kad slėptuvėje prie Tomm Murstadbakken 2 esančio vaikų darželio buvo rasta 3,6 kg miltelių, turinčių savo sudėtyje labai didelį kiekį – 2 817,8 g – metamfetamino, o slėptuvėje prie Utfartsveien gatvės – 3 392,8 g metamfetamino. Tačiau, kaip matyti iš Norvegijos Nacionalinio kovos su organizuotu ir kitu sunkiu nusikalstamumu padalinio laboratorijos 2016 m. vasario 1 d. laboratorinių tyrimų ataskaitos (t. 2, b. l. 110), 2 817,8 g žymi bendrą svorį metamfetamino sulfato miltelių, supakuotų į tris pakuotes (924,9 g, 1020 g ir 872,9 g), o metamfetamino koncentracija nurodyta procentais (atitinkamai 29 %, 36 % ir 32 %). Tuo tarpu 3,6 kg buvo pasverti tik radus metamfetaminą (2015 m. balandžio 24 d. ataskaita, t. 2, b. l. 15), o vėliau svoris laboratorijoje buvo patikslintas. Tuo tarpu 3 392,8 g pagal 2016 m. vasario 3 d. laboratorinių tyrimų ataskaitą (t. 2, b. l. 111) taip pat žymi bendrą slėptuvėje prie Utfartsveien gatvės rastų metamfetamino sulfato miltelių, supakuotų į tris pakuotes (1799 g, 842,8 g ir 751 g), svorį, o metamfetamino koncentracija nurodyta procentais (atitinkamai 48 %, 32 % ir 47 %). Atsižvelgiant į tai, nuosprendžio nustatomoji dalis tikslintina, nustatant tokius nuteistųjų E. M., R. M. ir G. V. neteisėtai platinimo tikslu laikytos psichotropinės medžiagos metamfetamino likučius, rastus Norvegijos teisėsaugos institucijų pareigūnų: slėptuvėje, įrengtoje Oslo priemiestyje, miške prie Tomm Murstadbakken 2 esančio vaikų darželio – 2 817,8 g metamfetamino sulfato miltelių, kuriuose metamfetamino koncentracija yra 924,9 g – 29 %, 1020 g – 36 %, 872,9 g – 32 %; slėptuvėje Oslo priemiestyje, miške prie Utfartsveien gatvės – 3 392,8 g metamfetamino sulfato miltelių, kuriuose metamfetamino koncentracija yra 1 799 g – 48 %, 842,8 g – 32 %, 751,0 g – 47 %.

42471.

425Be to, pažymėtina, kad teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, jog nuosprendyje negali būti formuluočių, liudijančių apie dar nenuteistų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistų ir toje byloje neteisiamų asmenų kaltę padarius nusikalstamą veiką. Jeigu nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė su tokiais asmenimis, nustatomojoje nuosprendžio dalyje, aprašant nusikalstamą veiką, jų pavardės neminimos. Šiuo atveju teismas, kaip veikusį kartu su kitais nuteistaisiais įvardijo R. P., kuriam šioje byloje kaltinimai nepareikšti, nes Kauno apygardos prokuratūros 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarimu jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas į atskirą, nes R. P., jį sulaikius Norvegijoje, pagal teisinės pagalbos prašymą buvo perduotas į Vokietijos Federacinę Respubliką (t. 1, b. l. 64–65). Šis pažeidimas taisytinas nustatant, kad nuteistieji R. M., E. M. nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 3 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte ir 260 straipsnio 3 dalyje, G. V. nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte ir 260 straipsnio 3 dalyje, R. A. G. nusikalstamą veiką, numatytą BK 7 straipsnio 12 punkte ir 260 straipsnio 3 dalyje, padarė veikdami su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą.

42672.

427Teisėjų kolegijos vertinimu apygardos teismas nepagrįstai kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį pripažino M. R.. Teismas konstatavo, kad pastarasis, veikdamas kaip nusikalstamo susivienijimo narys, bendrais veiksmais su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais E. M., R. M., G. V. ir R. P. Norvegijos Karalystėje įrengtose slėptuvėse neteisėtai, turėdamas bendrą tikslą parduoti, jau pirmiau paminėtose slėptuvėse laikė minėtus labai didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, M. R. atsakomybės pagal šį straipsnį teismas apskritai nevertino. Nors teismas pagrįstai nustatė, kad M. R. priklausė nusikalstamam susivienijimui, kaip ir suvokė, kokie yra šio susivienijimo tikslai, tačiau, kita vertus, byloje nepakanka duomenų neabejotinai išvadai, kad M. R. kaip nors prisidėjo prie narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo ir platinimo Norvegijoje kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Vien priklausomybė nusikalstamam susivienijimui dar automatiškai nepagrindžia atsakomybės už šio susivienijimo daromas atskiras nusikalstamas veikas – pastarosios turi būti įrodinėjamos pagal bendras taisykles. Bylos duomenimis, M. R. dalyvaudavo susivienijimo narių susitikimuose, ir, kaip nurodė tiek jis pats, tiek nuteistieji E. M. ir R. M., atliko E. M. apsaugininko funkcijas. Sprendžiant iš to, kad jis dalyvavo susitikime prie PC „Prisma“, kuriame buvo sprendžiamas pagrobto automobilio „Land Rover“ likimas, taip pat dalyvavo nukentėjusiųjų T. B. ir T. K. smurtiniame pagrobime prie PC „Molas“ aiškinantis dėl neva dingusių pinigų už narkotines medžiagas, darytina išvada, kad M. R., kitaip negu jis parodė pirmosios instancijos teisme, buvo žinoma, kuo užsiima kiti nuteistieji. Be to, nukentėjusysis T. B. patvirtino, kad susitikimo metu prie PC „Prisma“, kai buvo aiškinamasi dėl automobilio „Land Rover“ likimo, M. R. stovėjo greta ir pokalbį suprato. Tačiau duomenų, kurie leistų neabejotinai nustatyti buvus objektyvų priežastinį ryšį tarp jo veiksmų (E. M. apsauga, dalyvavimas smurtiniame grobime prie PC „Molas“ jau visiems grįžus iš Norvegijos) ir neteisėto disponavimo narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis bei jų platinimo Norvegijoje, byloje nepakanka. Kokių nors M. R. sąsajų su narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu Norvegijoje nepatvirtino nei nukentėjusieji T. K. ir T. B., nei kiti bylos dalyviai. Todėl nuosprendžio dalis, kuria M. R. pripažintas kaltu pagal kaltu pagal BK 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį, naikinama, ir M. R. dėl šio kaltinimo išteisinamas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).

42873.

429Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistieji R. M., G. V., R. A. G. ir E. M. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, taip pat, kad R. M. ir E. M. organizavo nusikalstamą susivienijimą minėtoms nusikalstamoms veikoms daryti (kuris vėliau peraugo į šaunamaisiais ginklais ginkluotą nusikalstamą susivienijimą) ir jam vadovavo, o G. V., M. R., I. S. ir M. A. dalyvavo minėto nusikalstamo susivienijimo veikloje. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 147 straipsnio 2 dalyje (R. M., G. V.)

43074.

431Apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, kad R. M. kartu su G. V. įgyvendino BK 147 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimo sudėtį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. M., pasitelkdamas ir R. P., verbavo T. B. ir T. K. daryti nusikalstamoms veikoms – vykdyti narkotikų prekybą Norvegijoje, panaudodamas apgaulę, grasinimus, sukurdamas bauginančią aplinką, grasindamas fiziniu susidorojimu liepęs T. B. perduoti 8000 eurų kaip „skolą“ dėl nepavykusio narkotinių medžiagų sandėrio, grasinimais liepdamas nukentėjusiesiems kartu su G. V. sugrįžti į Norvegiją, kur jie turėjo vykdyti tolesnius G. V. nurodymus. G. V. taip pat prisidėjo prie nukentėjusiųjų bauginimo, teigė kad nukentėjusieji turi „atidirbti“ už susivienijimo patirtus nuostolius, kontroliavo juos antroje kelionėje į Norvegiją. Taigi teismas nustatė šiuos nusikalstamos veikos požymius: verbavimą daryti nusikalstamai veikai, panaudojant apgaulę (tik R. M. atveju) bei tiesioginius ir netiesioginius grasinimus, pasinaudojant nukentėjusiųjų priklausomumu ir pažeidžiamumu. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad nuteistieji įgyvendino minėtą nusikalstamą veiką:

43275.

433BK 147 straipsnyje (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcija) nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pardavė, pirko, kitaip perleido ar įgijo, verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje žmogų panaudodamas fizinį smurtą ar grasinimus arba kitaip atimdamas galimybę priešintis, arba pasinaudodamas nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudodamas apgaulę, arba priimdamas ar sumokėdamas pinigus, arba gaudamas ar suteikdamas kitokią naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo, nesvarbu, ar jis sutiko, būtų išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai ar kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitais išnaudojimo tikslais. BK 147 straipsnyje nustatyta prekybos žmonėmis veika – tai įvairūs sandoriai, kurių objektas yra žmogus (pardavimas, pirkimas, kitoks perleidimas ar įgijimas, verbavimas, gabenimas ar laikymas nelaisvėje žmogaus) ir kurie sudaromi siekiant išnaudoti tą žmogų. Prekybos žmonėmis atveju svarbu, kad su asmeniu yra elgiamasi lyg su daiktu, juo disponuojama kaip preke, varžoma jo laisvė ir valia.

43476.

435Verbavimas kasacinėje praktikoje suprantamas kaip kito žmogaus skatinimas (įtikinėjimas, pažadai, siūlymai) išnaudojimo tikslais atlikti veiksmus (duoti sutikimą, vykti į užsienį ir pan.), kurie leistų vėliau tą žmogų išnaudoti laisvę varžančios kontrolės sąlygomis. Tai iš esmės aktyvūs kaltininko veiksmai, kuriais siekiama palenkti nukentėjusiojo valią ir jį perimti savo ar kito asmens kontrolėn. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-942/2016).

43677.

437Prekyba žmonėmis yra priskiriama nusikaltimams asmens laisvei. Asmens valios palaužimo momentas prekybos žmonėmis atvejais atlieka pagrindinį vaidmenį. Veika gali būti kvalifikuojama kaip BK 147 straipsnyje nustatytas nusikaltimas tik nustačius, kad žmogaus laisvė buvo pažeista. Todėl būtinas prekybos žmonėmis požymis yra ir jo priešingumas žmogaus laisvei, siejamas su tam tikru piktavališku poveikiu nukentėjusiajam, leidžiančiam palenkti šio asmens valią, kontroliuoti ir įtraukti jį į išnaudojimą.

43878.

439Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, pasireiškiančia pelnymosi tikslu, t. y. kaltininkas supranta, kad įgyja, perleidžia, verbuoja, gabena ar laiko nelaisvėje kitą žmogų, žino, kad siekiant kontrolės prieš šį žmogų buvo ar bus naudojamas smurtas, grasinimai, apgaulė, piktnaudžiaujama jo priklausomumu ar pažeidžiamumu arba sumokama jį kontroliuojančiam asmeniui, siekia, kad šis žmogus būtų jo ar kitų asmenų išnaudojamas, arba nors to ir nesiekia, bet žino apie tai ir nori taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-487/2014, 2K-156-699/2018, 2K-281-489/2019, 2K-13-719/2020).

44079.

441Teisėjų kolegija nemato pagrindo abejoti byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad T. B., panaudojant apgaulę, esą jis kartu su R. M. ir R. P. vykdys trinkelių verslą, o vėliau – R. P. pagalba sukuriant bauginančią aplinką ir panaudojant grasinimus, buvo įtrauktas į narkotinių medžiagų prekybą bei buvo skatinamas ją vykdyti. Teismas taip pat teisingai nustatė, kad į narkotinių medžiagų verslą apgaule ir grasinimais buvo įtrauktas ir T. K., pas kurį Norvegijoje vėliau apsigyveno R. P.. Teisėjų kolegija šiuo požiūriu nemato pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais, kuriuos taip pat patvirtina ir liudytojų A. A. (kurią T. B. išsiuntė į Lietuvą) bei R. D. (kuriam Norvegijoje T. B. nupasakojo savo situaciją) parodymai. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nors nukentėjusiųjų laisvė buvo apribota, nes jie buvo verčiami vykdyti kitų organizuotos grupės narių nurodymus, taip pat ir grasinant ir uždedant „baudas“, tačiau minėtas laisvės suvaržymas nepasiekė tokio intensyvumo, kurį būtų galima laikyti visišku valios palenkimu ir sistemine asmens kontrole, kas, atsižvelgiant į šio įstatymo istorines ištakas kaip vergijos uždraudimas, ir sudaro tipinį žmonių prekybos nusikaltimo pavojingumą. Asmens vertimas kažką daryti ar nedaryti, kaip matyti ir iš kitų BK straipsnių, susijusių su asmens apsisprendimo laisvės suvaržymu (pvz., BK 146, 148, 181 straipsniai), sistematikos, žmonių prekybos sudėties dar automatiškai nepagrindžia. Tiek T. B., tiek T. K. buvo suaugę asmenys, nei materialiu ar visuomeniniu statusu, nei išsilavinimu, nei fizinės ar psichinės sveikatos būkle socialiai pažeidžiamoms grupėms akivaizdžiai nepriklausė. T. B. pasak savo parodymų pirmosios instancijos teisme anksčiau kaip pareigūnas-instruktorius tarnavo specialios parengties policijos kuopoje, buvo treniruotas ir mokėjo elgtis su ginklais. Bent jau savo bendravimo su minėtais asmenimis pradžioje, kai nukentėjusieji suvokė, kad užsiims nelegaliais dalykais, nukentėjusieji nebuvo tokioje situacijoje, kurią būtų buvę galima apibūdinti kaip „be išeities“. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į T. B. parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jį apklausiant BPK 82 straipsnio 3 dalies tvarka (t. 3, b. l. 6–7; 9): po pirmojo susitikimo su F., kai T. B. suprato, apie ką eina kalba, R. P. jį įtaigiai įtikinėjo (toliau) dalyvauti narkotinių medžiagų prekyboje, esą tai tik derybos, pinigai bus geri, ir T. B. sutiko. Šeimą į Lietuvą nukentėjusysis išsiuntė tuomet, kai vienas sandoris dėl hašišo nepavyko ir R. P. jam pasakė, kad „papuolėm į bėdą“. R. P. neprieštaravo, kai T. B. jam pasakė, kad daugiau šiais reikalais neužsiims. Be to, T. B. prieš grįždamas į Lietuvą paliko R. P. T. K. telefono numerį, kad R. P. galėtų apsistoti pas pastarąjį. Aiškūs grasinimai prasidėjo vėliau, kai 2015 m. sausį R. M. liepė T. B. surinkti 8000 eurų, kaip ir vėliau, kai jį vertė dar kartą keliauti į Norvegiją ar kai G. V. nurodė nukentėjusiesiems, kad reikės „atidirbti“ 30 000 eurų trūkumą. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad T. B. situacija jam nesutrukdė Norvegijoje į narkotinių medžiagų verslą įtraukti T. K., o vėliau – R. D.. T. K. apklausoje ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kaip buvo supažindintas su R. P., kaip ir tai, jog T. B. tuo metu jau buvo įtrauktas į minėtą veiklą (t. 3, b. l. 93). Kad esą juos supažindino „R. P. nurodymu“, T. B. nurodė tik pirmosios instancijos teisme, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu dar teigė, jog tai įvyko „natūraliai“, nes T. K. buvo jo draugas, (t. 3, b. l. 27). Be to, kaip minėta, T. B. prieš išvykdamas paliko R. P. T. K. telefono kontaktą, kad šis galėtų apsigyventi pas pastarąjį. Taip pat pastebėtina, kad R. D., sprendžiant iš jo ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b. l. 156–157) ir pirmosios instancijos teisme duotų parodymų, taip pat ir iš T. B. parodymų pirmosios instancijos teisme, Lietuvoje kalbinamas keliauti į Norvegiją, apie tikrąjį kelionės tikslą nebuvo informuotas. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad iš byloje esančio „Skype“ programėlės susirašinėjimo 2015 m. kovo ir balandžio mėnesiais tarp T. B. ir R. M. (vardu „tomas mainas“; 2015 m. balandžio 27 d. apžiūros protokolas, t. 3, b. l. 58–72), jie bendrauja pakankamai draugiškai (R. M.: „pasuksim, k... bijo manęs“, šypsenėlė; T. B.: „Tu daug geri lb todėl jom ir nepatinka“, šypsenėlė), nors ir matoma, kad nurodymus duoda R. M. („susitinkam ten kur vakar iki 10“; „4 val ten atlėk prie freso“; „svx ryt reik ant pietų tau paduot 600 ta skola labai reik nepavesk“; „30 min dalėk iki freso“; 2015 m. balandžio 16 d.: „ok parvezei kapces?“ T. B.: „nieko neparvežiau“; R. M.: „prapi...?“). T. K. įtraukimas į nusikalstamą veiklą pagal T. B. ir T. K. pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir pirmosios instancijos teisme duotus parodymus įvyko tuomet, kai jiems susipažinus R. P. į T. K. automobilį be ceremonijų įmetė narkotines medžiagas (t. 3, b. l. 9–10). Tačiau pagal T. K. ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. balandžio 17 d. duotus detalesnius parodymus jų pirmo susitikimo metu R. P. T. K. tiesiog informavo, kad jie prekiaus narkotinėmis medžiagomis, ir T. K. dėl bendros jo povyzos ir tono nedrįso atsisakyti, o susitikimas, kada R. P. tikrai į automobilį įmetė narkotines medžiagas, įvyko po keleto dienų, kai R. P. ar T. B. telefonu jam liepė nuvažiuoti į Oslą (t. 3, b. l. 93). Taigi T. K., sutikdamas atvažiuoti, jau turėjo žinoti, koks bus susitikimo tikslas. Be to, T. B. parodė, kad R. P. įtikinėjo T. K. kaip anksčiau ir jį patį (T. B.), ir T. K. „nesugebėjo atsisakyti“ (t. 3, b. l. 10), o T. K., nors ir parodė, kad R. P. sukūrė bauginančią aplinką, vėlgi teigė, kad jis „pasitikėjo T. B. ir galvojo, kad tiek atlygio klausimai, tiek saugumas yra savaime vėliau normaliai išspręstinas klausimas“ (t. 3, b. l. 93), kas rodo, jog esant „normaliai“ įvykių eigai, T. K. galimai nebūtų turėjęs didelių prieštaravimų taip pat užsidirbti iš narkotinių medžiagų verslo. Nors teisėjų kolegija nemato pagrindo abejoti T. K. parodymais, jog R. P., vėliau apsigyvenęs pas jį ir sukurdamas bauginančią atmosferą, nukentėjusįjį įklampino į narkotinių medžiagų prekybą, labai apsunkindamas galimybes iš to išeiti, tačiau, kita vertus, nurodo, kad T. K. nebuvo taip intensyviai grasinama kaip T. B.: 8000 eurų „skola“ buvo „uždėta“ tik pastarajam, dėl antros kelionės į Norvegiją R. M. betarpiškai grasino tik T. B., o T. K. papasakojo R. M., kaip sulaikė R. P., tačiau į Norvegiją važiavo jau lieptas R. M. grasinimais įbauginto T. B., nes „kito kelio nėra“ (t. 3, b. l. 95, 119). Be to, ir T. B., ir T. K. parodė, kad R. P. jiems Norvegijoje tiesiogiai grasinęs nebuvo. Taigi nors T. B. ir T. K. santykiai su nusikalstamo susivienijimo nariais buvo pagrįsti bauginimu, įtraukiant juos į verslą ir su laiku sukuriant priklausomumo atmosferą, tačiau dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, kad nukentėjusieji nebuvo socialiai pažeidžiami, be to, nėra tokių duomenų, jog bent jau veiklos pradžioje juos būtų įstūmę į beviltišką padėtį. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad priklausomumu, pavaldumu, baime, o neretai ir prievarta grįsti santykiai jau savaime yra būdingi nusikalstamam susivienijimui. Kaip matyti iš nukentėjusiųjų parodymų, pats R. P. savo ruožtu prisibijojo R. M.. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į V. P. parodymus (t. 6, b. l. 151–163), kaip R. M. prieš jiems vykstant į Ispaniją dėl kažkokio „prasižengimo“ smūgiavo R. A. G. (nors jis nusikalstamo susivienijimo narys nebuvo).

44280.

443Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka vienareikšmiškai ir neabejotinai išvadai, kad R. M. ir G. V. padarė BK 147 straipsnio 2 dalyje nusikalstamą veiką. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis, vadovaujantis BPK 329 straipsnio 1 punktu, šioje dalyje naikinamas, ir R. M. ir G. V. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį išteisinami, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

44481.

445T. B. 8000 eurų civilinis ieškinys pagal nuteistiesiems suformuluotus kaltinimus vertintinas kaip žala, kilusi dėl padarymo nusikaltimo, numatyto BK 147 straipsnio 2 dalyje. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad apygardos teismas apkaltinamajame nuosprendyje nemotyvavo, kodėl ši suma buvo priteistina ne tik iš R. M. ir G. V., bet ir iš E. M. bei M. R., kuriems kaltinimai pagal BK 147 straipsnio 2 dalį pateikti nebuvo. Juo labiau, nei pateiktame kaltinime, nei byloje nėra duomenų, kaip šie asmenys būtų susiję su 8000 eurų išreikalavimu iš T. B.. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, šioje dalyje nukentėjusiojo T. B. ieškinys paliekamas nenagrinėtas, T. B. paliekant galimybę teikti ieškinį civiline tvarka. Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (R. M.)

44682.

447Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas pagrįstai nustatė, kad R. M. organizavo ginkluotą automobilio „Land Rover“, valst. Nr. ( - ), pagrobimą iš D. B. ir, pateikęs T. B. suklastotą šio automobilio pirkimo-pardavimo sutartį (t. 8, b. l. 8), nurodė jį užregistruoti savo arba savo artimųjų vardu. Nors nuteistasis R. M. teigia, kad jis su automobilio pagrobimu niekaip nesusijęs, kad jį pagrobė pats nukentėjusysis T. B., nes šiam skolingas liko su D. R. susijęs asmuo, vardu A., o jis pats tik nurodė T. B. G. V., kaip asmenį, galintį padėti realizuoti minėtą automobilį, tokį nuteistojo aiškinimą paneigia bylos įrodymai.

44883.

449Kaip matyti iš bylos, asmenys, betarpiškai užvaldę D. B. priklausantį automobilį, nebuvo nustatyti. Kita vertus, kaip matyti iš pirmosios instancijos teisme perskaitytų nukentėjusiojo D. B. ikiteisminio tyrimo duotų parodymų, automobilį pagrobę asmenys ieškojo D. R. ir pagrobimo metu nurodė, kad jei ras pastarąjį, tuomet išsiaiškins ir dėl automobilio (t. 7, b. l. 151–152, 154–156). Šiuos parodymus patvirtina ir nukentėjusiojo D. B. tėvo liudytojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai, kad D. B. jam pasakojo, jog automobilis buvo pagrobtas dėl D. R. skolų. Tuomet A. B. pabandė atgauti automobilį A. K. pagalba, tačiau šis kiek vėliau jam pranešė, kad „žmonės“ dėl D. R. 40 000 eurų skolų už narkotikus automobilio negrąžins (t. 8, b. l. 129–132, t. 26, b. l. 155–156). Kaip jau buvo minėta, byloje neginčijamai nustatyta, kad būtent nuteistieji, įskaitant R. M., o ne nukentėjusysis T. B. organizavo narkotikų prekybą Norvegijoje ir būtent jiems asmuo, vardu A., liko skolingas už hašišą. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo netikėti ir nukentėjusiojo T. B. parodymais, kad R. M. buvo suinteresuotas A. skola, o jam (T. B.) buvo liepta ieškoti D. R. kaip „atsakingam“ už skolą (kas paaiškina ir tai, kad galų gale šiam nukentėjusiajam buvo „pakabinta“ 8 000 eurų skola), bei kad, sužinojęs apie D. R. automobilių verslą, R. M. nurodė, jog savo skolą atsiims, ir netrukus atvarė T. B. automobilį „Land Rover“ bei nurodė užregistruoti jį savo arba draugės vardu. Juolab, kad bylos duomenimis yra nustatyta, jog ne tik T. B., bet ir pats R. M. ne kartą buvo susiradęs D. R. ir aiškinosi su juo dėl A. skolos (liudytojo D. R. parodymai, t. 8, b. l. 110–113, 114–120, duomenys, užfiksuoti asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole, t. 8, b. l. 118–127). Kaip liudytoja apklausta T. B. draugė A. A. taip pat parodė iš T. B. sužinojusi, kad automobilį „Land Rover“ jam davė ir liepė užregistruoti savo vardu R. M.. Be to, vėliau ji pati dalyvavo susitikime su G. V. ir R. M., kurie paėmė jos telefono numerį ir nurodė, kad automobilį reikės nufotografuoti ir parduoti įdėjus skelbimą, o T. B. liepė vėl vykti į Norvegiją. Vėliau jie atsiuntė kažkokius asmenis (nustatyta, kad vienas jų buvo G. V. draugas T. P.), kurie automobilį nufotografavo ir sakė, kad reikia bandyti jį kažkam perrašyti. Ši liudytoja taip pat nurodė, kad T. B. liepė jai tų asmenų klausyti, neprieštarauti (t. 25, b. l. 107–109). A. A. parodymus patvirtina ir liudytojas T. P., kuris nurodė, kad fotografuoti automobilio nuvažiavo G. V. prašymu, susitikimo metu liudytoja savo intereso dėl pardavimo nerodė (t. 25, b. l. 147). Be to, iš bylos matyti, kad nukentėjusiojo D. B. tėvui A. B. pabandžius atgauti pagrobtą automobilį A. K. pagalba, būtent R. M. buvo iškviestas E. M. pasiaiškinti šiam dėl pagrobto automobilio. Taigi aptarti vienas kitą papildantys duomenys patvirtina aplinkybę, kad automobilio pagrobimą organizavo ne kas kitas, bet būtent nuteistasis R. M., kuris surado D. R. automobilių verslą ir nusprendė dėl skolos už hašišą paimti automobilį, tuo tarpu nukentėjusysis T. B. minėtu automobiliu disponavo tik tiek, kiek jam leido šio turto pagrobimą organizavęs R. M..

45084.

451Nors nuteistojo R. M. gynėjo prašymu apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas H. N., analogiškai kaip ir nuteistasis R. M., nurodė, kad T. B. jam pasakojo, jog automobilį pasiėmė jis pats už skolas (t. 34, b. l. 57–60), teisėjų kolegija ir šių liudytojo H. N. parodymų nelaiko patikimais. Pirma, H. N. pats nurodė, kad T. B. jam nekonkretizavo, kaip visureigis pas jį atsidūrė. Antra, liudytojas parodė, kad nei su T. B., nei su R. M. daug bendrų reikalų neturėjo, T. B. jam esą tiekė heroiną, o jis pats yra remontavęs seną T. B. automobilį. Tokiu atveju lieka nepaaiškinama, kodėl T. B. turėjo H. N. pasakoti padaręs plėšimą. Abejonių liudytojo patikimumu kelia ir jo nurodytas kitas epizodas, esą T. B., panaudodamas šaunamąjį ginklą, buvo apiplėšęs kitą narkotikų prekeivį ir iš pastarojo atimtas narkotines medžiagas pardavinėjo H. N., juolab, kad, kaip minėta, savo byloje, kurioje yra nuteistas už heroino laikymą 2014–2015 metais, H. N., nurodydamas narkotikų tiekėjus, T. B. neminėjo. Tuo tarpu nuteistojo R. M. apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, kad T. B. telefone buvo rasta 2015 m kovo 25 d. žinutė „keitimas į Land Rover Discovery 2.7 dyzelis 2006 m. domina?“ (t. 3, b. l. 45), paaiškina T. B. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kad jam, be kita ko, buvo liepta iškeisti šį automobilį į kitą.

45285.

453Esant tokių aplinkybių visumai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas teisingai konstatavo, jog R. M. padarė BK 180 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 146 straipsnio 2 dalyje (M. A.)

45486.

455Nuteistasis M. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteisė jį pagal BK 146 straipsnio 2 dalį naudojant smurtą neteisėtai atėmus laisvę T. B. ir T. K.. Pasak apelianto, T. B. parodymai nepatvirtina, kad jis smurtavo pastarojo atžvilgiu; tokių duomenų nepateikia ir įvykio vietoje užfiksuotų pokalbių stenograma bei vaizdo įrašas. M. A. taip pat cituoja T. B. parodymus, kad patalpinus pastarąjį į automobilį, M. A. sėdėjo savo pusėje, nieko nedarė ir tylėjo.

45687.

457Kitaip negu teigiama skunde, apygardos teismas teisingai nustatė M. A. kaltę pagal BK 146 straipsnio 2 dalį.

45888.

459Nukentėjusysis T. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad R. M. užsimojo smūgiuoti jam į veidą. Tuomet kažkas pribėgo jam iš nugaros, pargriovė ant žemės, privažiavus automobiliui atsidarė durys, gale sėdėjo E. M., už vairo I. S., kurio jis anksčiau nebuvo matęs. T. B. nuo gatvės į mašiną tempė M. A. ir R. M.. Spardė, trypė kaip tik galėjo. E. M. iš galo rėkė, kad jį pjautų, subadytų, kad lengviau įsitempti į mašiną. R. M. išsitraukė pistoletą, įrėmė į galvą nukentėjusiajam, sakė sėsti į mašiną. Pamatęs ginklą nukentėjusysis išsigando, E. M. jį už kaklo įsitempė į mašiną. Kairėje pusėje atsisėdo M. A., jis nieko nedarė ir nekalbėjo. T. B. mušė R. M. ir, kaip jis spėja, už nugaros M. A. (t. 25, b. l. 89–97).

46089.

461Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu T. B. parodė, kad jį mušti pradėjo R. M., tuomet jam iš už nugaros privažiavo automobilis, iš kurio iššoko dar du vyrai, kurių jis neįžiūrėjo, ir padėjo R. M. jį mušti (t. 4, b. l. 13–15).

46290.

463Byloje nėra ginčo, kad M. A. kartu su E. M., M. R. ir I. S. pastarojo vairuojamu automobiliu „Mazda 6“, valst. Nr. ( - ), atvyko į įvykio vietą, kurį laiką stebėjo nukentėjusiųjų pokalbį su R. M. ir G. V., ir tuomet privažiavo artyn. I. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis privažiavęs neišlipo, bet liko sėdėti prie automobilio vairo, tuomet į automobilį įgrūdo T. B.. Šiuos I. S. parodymus teisme patvirtino ir nukentėjusysis T. B.. Kaip matyti iš nukentėjusiojo T. K. bei nuteistųjų I. S. ir M. R. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų, M. R., atvykęs į susitikimo vietą, ėmėsi T. K. ir kartu su G. V. įsodino jį į automobilį „Opel Zafira“. Taigi kiti du vyrai, padėję R. M. smurtauti prieš T. B. ir patalpinti pastarąjį į automobilį „Mazda 6“, galėjo būti tik E. M. ir M. A.. Be to, ikiteisminio tyrimo metu M. R. parodė, kad jam kartu su G. V. užsiimant T. K., visi kiti smurtavo prieš kitą ant žemės nukritusį nukentėjusįjį, buvo daug riksmo, paskui į automobilį atbėgo R. M. (t. 21, b. l. 97). Pirmosios instancijos teisme M. R. jau nurodė šio smurto nematęs, bet parodymų keitimo paaiškinti negalėjo, tik nurodė, esą protokole jie neteisingai užrašyti, o protokolą jis pasirašė streso būsenoje. Teisėjų kolegija nemato priežasčių nesivadovauti šiais jo pirminiais parodymais, nes jų turinys rišlus, detalus, M. R. protokole savo parašu patvirtino, kad šį procesinį dokumentą skaitė ir kad jo parodymai užfiksuoti teisingai. Be to, šiuos jo parodymus patvirtina kiti bylos duomenys. Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Specialiųjų užduočių valdybos 2015 m. 2015 m. balandžio 30 d. slapto sekimo pažymos Nr. 20-IL-47277, kurioje užfiksuotas slaptas sekimas 2015 m. balandžio 24 d. prie PC „Molas“, (t. 4, b. l. 61) matyti, kad įvykio metu visi nuteistieji nukentėjusiųjų grobimo veiksmuose buvo aktyvūs. Nuteistasis M. A. skunde nurodo, kad pažymoje nurodytos aplinkybės, t. y. kad jie visi mušė T. B., o po to M. A., E. M. ir I. S. sumuštą T. B. nutempė į automobilį, prieštarauja vaizdo įrašui prie šios pažymos, ir kad jame nesimato, kad jis būtų atlikęs tokius veiksmus, t. y. mušęs nukentėjusįjį, tempęs jį į automobilį. Tačiau minėtame vaizdo įraše apskritai nesimato, kas tiksliai vyko prie staigiai privažiavusio I. S. vairuojamo automobilio „Mazda“, nes filmavimo kameros lauką užstojo namo kampas. Todėl minėtas vaizdo įrašas sekimo pažymoje nurodytų aplinkybių, ką stebėjo pareigūnai, savaime nei patvirtina, nei paneigia. Papildomai pastebėtina, kad bylos duomenys (nuteistųjų parodymai, iš UAB „Statoil“ ir UAB „Group“ Islandijos pl. 61c, 69b paimti vaizdo įrašai, t. 5, b. l. 75–100) patvirtina, jog dar iki susitikimo su T. B. ir T. K. prie PC „Molas“ nuteistieji susitikinėjo „Statoil“ degalinėje, taip pat prie Karmėlavos, kur ir turėjo įvykti susitikimas su nukentėjusiaisiais, tačiau pastarieji ten vykti atsisakė ir nurodė kitą susitikimo vietą, t. y. , prie PC „Molas“. Be to, nuteistieji į susitikimo vietą atvyko trečiųjų asmenų vardu registruotais automobiliais, prieš tai M. A. ir I. S. savo asmens dokumentus paliko E. M. automobilyje (automobilio „Audi A8“ valst. Nr. ( - ) apžiūros protokolas, t. 5, b. l. 15–29). Tai rodo, kad nuteistieji susitikimą planavo iš anksto, derino savo veiksmus, be to, į jį atvyko ginkluoti. Šių duomenų visuma paneigia M. A. parodymus, kad jis prie PC „Molas“ G. V. prašymu atsirado daugiau mažiau atsitiktinai, be jokio išankstinio tikslo, ir išlipęs iš automobilio tik paėjo du metrus ir nieko nedarė. Dėl minėtų priežasčių M. A. dalyvavimo pagrobiant T. B. nepaneigia ir skunde cituojami šio nukentėjusiojo parodymai, kad automobilyje nuteistasis tik sėdėjo ir nieko nedarė. Kadangi, pasak T. B., pagrindinį vaidmenį tramdant besipriešinantį nukentėjusįjį automobilyje perėmė E. M., šį užsmaugdamas, M. A. galėjo apsiriboti pasyvesne role, saugodamas T. B. iš kitos pusės, kad nepabėgtų. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad bendrininkaujant visi bendrininkai neprivalo veikti „kaip vienas“ ir atlikti tapačius veiksmus – esant bendrai tyčiai jiems inkriminuojami ne tik jų pačių, bet ir kitų bendrininkų indėliai į nusikalstamos veikos padarymą. Dėl minėtų priežasčių M. A. yra atsakingas ir už T. K. laisvės atėmimą, nors tiesioginių veiksmų pastarojo atžvilgiu, kaip teisingai nurodo skunde, ir neatliko. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje (M. A.)

46491.

465Nuteistasis M. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad buvo nepagrįstai nuteistas už neteisėtą šaunamojo ginklo ir šaudmenų įgijimą, gabenimą ir laikymą, nes vien tik ginklo radimas automobilyje, kuriuo vyko ir jis, neįrodo jo tyčios. Pistoletas „Baikal“ jam nepriklausė, tai teisme patvirtino nuteistasis I. S., pripažinęs, kad šis ginklas yra jo. Pasak nuteistojo, vien tik odorologinio tyrimo rezultatais taip pat negali būti konstatuota, kad asmuo dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, o jokių kitų jo kaltę patvirtinančių duomenų byloje nėra. Be to, specialisto išvada, pateikta atlikus odorologinį tyrimą, neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl teismas ja vadovavosi nepagrįstai, taip pat tinkamai neįvertino, kad išvada yra tik tikėtina. Tai, kad iš jo paimtoje striukėje su pirštinėmis buvo rasta šūvio pėdsakų dalelių, jo kaltės taip pat nepatvirtina, nes šiuos daiktus jis įsigijo maždaug prieš savaitę iki įvykio. Be to, jei jis būtų rankose laikęs šaunamąjį ginklą, šalia sėdėjęs nukentėjusysis T. B. būtų matęs pas jį esantį ginklą.

46692.

467Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. 2015 m. balandžio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. ( - ), priekinėje salono dalyje tarp sėdynių rastas pistoletas „Baikal“ su duslintuvu. Nuo jo buvo nuimti kvapai, kurie patalpinti į stiklainį. Automobilyje taip pat buvo rasta 42 šoviniai ir, kaip matyti iš nuotraukos, dėžutėje telpa 50 vienetų šovinių, išimti 8 šoviniai, o pistoleto „Baikal“ dėtuvėje sudėti taip pat 8 šoviniai (t. 4, b. l. 81–103).

46893.

469Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2015 m. birželio 17 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(2960)-IS1-4092 nustatyta, kad tirti pateiktas pistoletas, užduotyje pavadintas „Baikal“, yra savadarbis šaunamasis ginklas, pritaikytas šaudyti 9 mm kalibro trumpaisiais „Browning“ (sinonimai – 9x17 mm, .380 Auto) šoviniais. Pistoletas pagamintas savadarbiu būdu perdirbant Rusijos pramonės gamybos dujinį pistoletą „IZH-79-8“, kuriam buvo pakeistas vamzdis, grąžinamoji spyruoklė bei atlikti kiti tiriamojoje dalyje paminėti konstrukciniai pakeitimai. Šis savadarbis šaunamasis ginklas priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams. Pistoletas pateiktoje būklėje yra iš dalies tinkamas šaudyti. Šio ginklo numeris yra nutrintas. Prie pistoleto pritvirtintas objektas yra savadarbis šaunamojo ginklo duslintuvas, kuris priskiriamas A kategorijos ginklų priedėliams. Tirti pateikti 50 vienetų šovinių yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro trumpieji „Browning“ (sinonimai – 9x17 mm, .380 Auto) šoviniai, kurie yra šaudmenys. Šios rūšies šoviniai skirti šaudyti iš daugelio modelių 9 mm kalibro pistoletų bei iš kai kurių modelių pistoletų kulkosvaidžių. Šiais šoviniais taip pat galima šaudyti iš tirti pateikto pistoleto (t. 4, b. l. 126–136).

47094.

471Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, Lietuvoje draudžiami A kategorijos ginklų priedėliai, taip pat bet kokie savadarbiai šaunamieji ginklai. Šio įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad tik leidimas laikyti ginklus suteikia teisę įsigyti konkrečius leidime nurodytus ginklus ir jiems skirtus ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis. Taigi automobilyje „Mazda 6“, valst. Nr. ( - ), rastas pistoletas yra savadarbis ginklas, kurio apyvarta draudžiama, o rasti 50 vienetų šaudmenų būtų vertinami kaip leistini tik tuo atveju, jeigu jie būtų įgyti asmens, turinčio atitinkamą leidimą.

47295.

473Nors nuteistieji M. A. ir I. S. teigia, kad ginklas ir šaudmenys priklauso pastarajam, ne M. A., apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad tokia nuteistųjų versija yra paneigta byloje esančiais įrodymais, kurie patvirtina ne I. S., o M. A. disponavimą minėtu ginklu, duslintuvu ir šaudmenimis.

47496.

475Iš byloje esančio 2016 m. gegužės 9 d. vaizdo įrašų, paimtų iš UAB „Statoil“, Islandijos pl. 61c, UAB „Group servis“, Islandijos pl. 69, ir autoserviso Kaune, Islandijos pl. 69b, apžiūros protokolo matyti, kad 2015 m. balandžio 24 d. E. M., R. M., M. R., I. S. ir M. A. susitiko „Statoil“ degalinėje, esančioje Islandijos pl. 61, Kaune. Apie 11.36 val. visi išvyko automobiliu „Audi A8“, valst. Nr. ( - ). ( - ) esančiame garažų masyve užfiksuota, kad I. S. iš garažų masyvo išvyko automobiliu „Mazda 6“, valst. Nr. ( - ) (t. 5, b. l. 75–100).

47697.

477Jau pirmiau minėta 2015 m. balandžio 30 d. slapto sekimo pažyma Nr. 20-IL-47277 patvirtina, kad į susitikimą su nukentėjusiaisiais T. B. ir T. K. automobiliu „Mazda 6“, valst. Nr. ( - ), atvyko M. A., I. S., M. R. ir E. M. (t. 4, b. l. 60–68).

47898.

479Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2016 m. gegužės 12 d. specialisto išvadoje Nr. 140-1-(00045)-IS1-11 konstatuota, kad tikėtina, jog kvapo pėdsake, paimtame 2015 m. balandžio 24 d. adresu Topolių g. 18 Kaune, iš automobilio „Mazda 6“, valst. Nr. ( - ), nuo pistoleto „Baikal“ yra M. A. kvapas. Ant minėto pistoleto E. M., I. S., M. R. kvapo rasta nebuvo (t. 4, b. l. 172–176).

48099.

481Asmens kratos protokole užfiksuota, kad pas M. A. rastas ir paimtas peilis ruda rankena, taip pat juodos spalvos pirštinės ir striukė, geltonos spalvos grandinėlė (t. 17, b. l. 37). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. gegužės 17 d. specialisto išvadoje Nr. 11-856(16) nustatyta, kad ant tyrimui pateiktos M. A. striukės ir pirštinių yra kelių rūšių šūvio pėdsakų dalelių (t. 4, b. l. 119–121).

482100.

483Lietuvos apeliaciniame teisme apklausta specialistė A. Verseckaitė parodė, kad ji šioje byloje pateikė specialisto išvadą Nr. 140-1-(00045)-IS1-11 (t. 4, b. l. 172-176) ir ją tvirtina. Specialistė detaliai paaiškino, kaip atlieka odorologinį tyrimą ir nurodė, kad šiuo atveju buvo tiriami keturių asmenų kvapo pėdsakai, ir visų jų šunys atitinkamomis pozomis nežymėjo, tačiau į vieno asmens kvapą reagavo. Dėl šių priežasčių buvo pateikta tikėtina išvada, jog kvapo pėdsake, paimtame 2015 m. balandžio 24 d., adresu Topolių g. 18, Kaune, iš automobilio „Mazda 6“, valst. Nr. ( - ), nuo pistoleto „Baikal“, yra M. A. kvapas. Specialistė dar kartą pakartojo, kad visi šunys, panaudoti tikrinant konkretų kvapo pėdsaką, savo signalinėmis pozomis reagavo į tą objektą, tačiau nesignalizavo tvirtai – prie to objekto nesisėdo. Pažymėjo, kad dėl nuteistųjų E. M., I. S. ir M. R. galimų kvapo pėdsakų buvo duotos kategoriškai neigiamos išvados, nes šunys visiškai nereagavo į tuos objektus. Paaiškino, kad jeigu kvapas nuo pistoleto „Baikal“ buvo paimtas tą pačią dieną, kai atsitiko įvykis, tai duoda aukštesnio patikimumo pėdsaką, nes metalas, skirtingai nei plastikas, gerai sugeria ir labai gerai atiduoda kvapą, todėl nuo jo labai gerai nuimti kvapus, t. y. jis labai lengvai atiduoda kvapo molekules kvapo sugėrikliui (t. 34, b. l. 55–57).

484101.

485Kita vertus, pritartina apeliacinio skundo argumentui, kad odorologinio tyrimo rezultatai dėl tokio tyrimo specifikos negali būti vieninteliu ir asmens kaltę lemiančiu įrodymu. Be to, tyrimo išvada nėra kategoriška. Taip pat ir ant M. A. rūbų rastos šūvių dalelės neleidžia daryti kategoriškos išvados dėl minėto pistoleto „Baikal“ priklausomybės nuteistajam. Pirma, jau pačioje specialisto išvadoje ant rūbų rastų šūvio dalelių kiekis nėra traktuojamas kaip reikšmingas (t. 4, b. l. 121). Antra, kontaminacija dalelėmis galėjo atsirasti ir kitais būdais negu būtent disponavimas minėtu ginklu (nors paties nuteistojo versiją, esą šūvio dalelės ant striukės galėjo atsirasti anksčiau, iki jis šią striukę įsigijo, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bendrą įvykių kontekstą – ginkluotą nukentėjusiųjų grobimą – atmeta kaip gynybinę). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esama pakankamai duomenų, kurie patvirtina M. A. atsakomybę dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, buvusiais ginklo apkaboje. Bylos duomenimis automobilyje, kuriuo buvo vežamas pagrobtas T. B., vairuotojo vietoje sėdėjo I. S., o galinėje sėdynėje T. B. iš šonų – M. A. ir E. M.. Byloje nėra ginčo, kad I. S. ir E. M. šaunamuosius ginklus turėjo prie savęs, kuriuos jau lauke paėmė pareigūnai. Trečias ginklas, t. y. minėtas savadarbis pistoletas „Baikal“ su savadarbiu duslintuvu, kartu su šoviniais buvo rastas automobilyje tarp priekinių sėdynių. Nustatyti BK 253 straipsnyje numatyto neteisėto disponavimo ginklu ar šaudmenimis požymiams nėra svarbu, kam šis ginklas ar šaudmenys priklauso nuosavybės teise, todėl I. S. parodymai, esą ginklą įgijo jis, šiame kontekste apskritai nėra aktualūs. Tipinį šios veikos pavojingumą lemia nustatymas aplinkybės, ar asmuo ginklą (šaudmenis) galėjo naudoti kaip savo. Kadangi rastas pistoletas su šaudmenimis dėtuvėje buvo gabenamas tarp automobilio sėdynių, vadinasi, šis ginklas minėto pagrobimo scenarijuje ten gulėjo su tikslu, esant reikalui, būti panaudotas bet kurio iš nuteistųjų, bet, visų pirma, paties M. A., kadangi kiti bendrininkai, kaip minėta, ginklus jau turėjo. Teisėjų kolegija taip pat atmeta I. S. parodymus, esą jis šį pistoletą vežėsi automobilyje tik norėdamas jį kartu su draugais išbandyti: ginklas buvo rastas ne šaudykloje ar panašioje vietoje, o nukentėjusiųjų smurtinio pagrobimo metu, kitiems bendrininkams taip pat būnant ginkluotiems ir tuos ginklus panaudojant grasinimams. Be to, prie pistoleto buvo primontuotas savadarbis duslintuvas, kas taip pat nepaaiškinama esą planuotu nesklandaus mechanizmo išbandymu. Dėl tų pačių priežasčių atmestinas ir nuteistojo M. A. argumentas, kad nukentėjusysis T. B. jo rankose šaunamojo ginklo nematė, nes ginklo bei šaudmenų gabenimas ir laikymas esant galimybei jais naudotis kaip savo, byloje yra neabejotinai nustatyti. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis T. B. pirmosios instancijos teisme taip pat parodė prie rankinio stabdžio matęs padėtą ginklą. Todėl byloje surinktų duomenų visuma neabejotinai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą dėl M. A. atsakomybės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už neteisėtą šaunamojo ginklo ir jame buvusių šaudmenų laikymą bei gabenimą. Tačiau kadangi byloje nėra neabejotinai nustatyta, kad nuteistasis M. A. šį ginklą ir įgijo, minėta aplinkybė iš nuosprendžio nustatomosios dalies šalinama. Iš nuosprendžio taip pat šalinama aplinkybė, kad M. A. neteisėtai gabeno ir laikė automobilio priekinėje panelėje esančioje daiktų dėtuvėje rastus 42 vnt. šovinius, nes, kaip minėta, liko nepaneigta, jog kartu su ginklu ir šie nuosavybės teise priklausė I. S., o betarpiškai disponuoti šiais šoviniais, taigi juos gabenti ir laikyti, pagrobimo metu galinėje automobilio vietoje sėdintis M. A. negalėjo. Dėl nukentėjusiojo T. B. apeliacinio skundo

486102.

487Nukentėjusysis T. B. prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendį pakeisti dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio (t. 24, b. l. 50) ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms, visiškai tenkinti jo pareikštą ieškinį dėl 38 258,19 Eur žalos atlyginimo ir 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 8 250 Eur, perduotus saugoti į depozitinę sąskaitą, perduoti jam padarytai turtinei žalai atlyginti.

488103.

489Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis T. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 8 258,91 Eur turtinės ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad dėl nuteistųjų neteisėtos veikos prarado sveikatą, dėl pavojaus savo bei artimųjų gyvybės ir sveikatos patyrė dvasinius išgyvenimus, buvo gydomas VŠĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje (t. 24, b. l. 50). Duodamas parodymus teisme nukentėjusysis T. B. paaiškino, kad dėl visų šioje byloje nagrinėjamų įvykių jam sutriko sveikata, dėl ligos jis negali dirbti, be to, patiria nepatogumų dėl valstybės jam skirtos apsaugos, yra priverstas nuolat keisti gyvenamąją vietą (t. 25, b. l. 89–97). Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo T. B. civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir solidariai iš nuteistųjų R. M., E. M., M. R. ir G. V. priteisė 8 000 Eur turtinei žalai atlyginti, o solidariai iš R. M., E. M., M. A., M. R., I. S. ir G. V. – 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo T. B. parodymais dėl jam priklausančių 8 000 Eur užvaldymo, todėl šioje dalyje ieškinį tenkino, o dalyje dėl 258,91 Eur išlaidų vaistams ieškinį atmetė, konstatavęs, kad nukentėjusysis nepateikė jokių šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Teismas taip pat nurodė, kad nukentėjusiojo T. B., kaip ir nukentėjusiojo T. K., reikalavimas dėl neturtinės žalos yra aiškiai per didelis, neturtinės žalos dydis, atitinkantis jo patirtus išgyvenimus, yra 5 000 eurų.

490104.

491Apeliaciniame skunde T. B. nurodo, kad apygardos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, neįvertino jo patirtų išgyvenimų, nepagrįstai išteisinęs kaltinamuosius pagal BK 22 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 9, 11 punktus. Teisėjų kolegija pritaria apygardos teismo išvadai, kad byloje nepakanka duomenų, kurie leistų neabejotinai nustatyti kaltinamųjų tyčią nužudyti nukentėjusiuosius. Vertinant byloje surinktus duomenis, susitikimo tikslas buvo įbauginti nukentėjusiuosius, verčiant juos toliau prekiauti narkotinėmis medžiagomis, išsiaiškinti dėl neva susidariusios skolos. Nors nukentėjusiems buvo grasinama ginklais (pistoletu, peiliu), ir konflikto metu jiems akivaizdžiai kilo pavojus, kad, palaužiant jų pasipriešinimą, ginklai galėjo būti panaudoti, byloje vis dėlto nėra pakankamai duomenų, kad pagrobimo tikslas buvo nužudyti nukentėjusiuosius. Apygardos teismas taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį, kad grobimas vyko viešoje vietoje, įrankių ar parengiamųjų veiksmų paslėpti nukentėjusiųjų kūnus nustatyta nebuvo, kaip ir nebuvo nustatyta, kad nuteistieji būtų sutarę nužudymo planą. Todėl byloje liko nepaneigta nuteistųjų versija, jog 2015 m. balandžio 24 d. susitikimo tikslas buvo įbauginti nukentėjusiuosius savanaudiškais tikslais.

492105.

493Kita vertus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad spręsdamas apie neturtinės žalos dydį, teismas nemotyvavo savo sprendimo ir nepakankamai vertino nustatytas bylos aplinkybes. Bylos duomenimis, grobimo metu T. B. atžvilgiu buvo intensyviai smurtaujama, nuteistieji jam grasino pistoletu, pagal užfiksuotą pokalbių stenogramą vienas jų šaukė „pjauk jį“ (t. 4, b. l. 77), vežant automobilyje E. M., patartas I. S., besipriešinantį nukentėjusįjį prismaugė. Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad T. B., kaip nurodė ir pats, jautė mirties baimę. Į bylą yra pateiktas VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus išrašas iš medicininių dokumentų Nr. 2015/3292 apie nukentėjusiojo T. B. sveikatos būklę bei tolesnio gydymo rekomendacijos, iš kurio matyti, kad 2015 m. gruodžio 8 d. jam buvo diagnozuotas panikos sutrikimas (ligos kodas F41.0), jis buvo gydomas psichoaktyviais medikamentais ir reabilitacinėmis priemonėmis (t. 24, b. l. 51). Pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertas S. S. paaiškino, kad T. B. susirgo panikos sutrikimu, šio sutrikimo pasireiškimo simptomai – tai baimė, nerimas, kylantys esant ekstremaliai situacijai, vegetacinės sistemos sutrikimai, tokios ligos yra gydomos psichiatrijos skyriuje (t. 24, b. l. 118–119). Taigi dėl aptariamo įvykio metu patirtų išgyvenimų T. B. susirgo panikos sutrikimu, dėl kurio turėjo būti gydomas psichiatrijos ligoninėje. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo priteistas neturtinės žalos dydis yra aiškiai per mažas. Tačiau nustatydama žalos dydį, teisėjų kolegija nemato pagrindo priteisti visą nukentėjusiojo skunde prašomą sumą – 30 000 eurų. Kolegija atkreipia dėmesį, kad neturtinės žalos atlyginimu nėra ir dėl savo specifikos negali būti siekiama visiška restitucija; jos tikslas yra suteikti nukentėjusiajam satisfakciją dėl patirto skausmo bei dvasinių išgyvenimų. Be to, nors T. B. akivaizdžiai buvo bauginamas, tačiau, kitaip negu nustatė apygardos teismas, nevertintinas kaip nukentėjęs nuo prekybos žmonėmis asmuo. Todėl jam neturtinio pobūdžio žala vertintina atsižvelgiant į nuteistųjų smurtu ir grasinimais sukeltus sveikatos sutrikimus bei nepatogumus dėl saugumo keičiant gyvenamąją vietą. Atsižvelgdama į visas pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad 7 000 eurų suma, solidariai priteistina iš nuteistųjų, dalyvavusių 2015 m. balandžio 24 d. užpuolime, yra protinga suma neturtinei žalai atlyginti.

494106.

495Teisėjų kolegija pritaria nukentėjusiojo T. B. apeliacinio skundo argumentams, kad apygardos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti civilinio ieškinio dalį dėl išlaidų vaistams. Kitaip negu nuosprendyje nurodė apygardos teismas, nukentėjusysis pateikė nerimą ir depresiją mažinančių vaistų („Spitomin“, „Valdoxan“, „Sertralin“) pirkimo kvitus, patvirtinančius 258,91 Eur dydžio išlaidas, patirtas laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2016 m. guodžio 9 d. (t. 30, b. l. 96). Taigi patirtos išlaidos vaistams už reikalingą gydymą priteistinos solidariai iš žalą padariusių nuteistųjų vadovaujantis BPK 109 straipsniu.

496107.

497Taip pat byloje yra 500,00 eurų sumos pinigų priėmimo kvitas (t. 24, b. l. 52), patvirtinantis, kad nukentėjusysis T. B. patyrė tokio dydžio išlaidas pirmosios instancijos teisme jį atstovavusio advokato paslaugoms apmokėti. Pirmosios instancijos teismas dėl šių išlaidų priteisimo nuosprendyje nepasisakė ir šio klausimo neišsprendė. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir apimtį, minėta išlaidų advokatui suma pateisinama, todėl, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, priteistina iš minėtų nuteistųjų.

498108.

499Nukentėjusysis T. B. apeliaciniame skunde teisingai atkreipė dėmesį, kad skundžiamu nuosprendžiu nebuvo išspręstas ir klausimas dėl 2016 m. rugsėjo 28 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo valdybos nutarimu Kauno AVPK depozitinėje sąskaitoje saugomų 8 250 eurų, grynais rastų automobilyje „Audi A8“, valst. Nr. ( - ), kuriuo naudojosi E. M. (t. 5, b. l. 11). Šias pinigines lėšas nukentėjusysis prašo nukreipti į jam padarytos žalos atlyginimą. Teismas šį prašymą tenkina iš dalies.

500109.

501Kaip matyti iš bylos, ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo E. M. tėvas V. A. M. kreipėsi su prašymu grąžinti automobilyje „Audi A8“, valst. Nr. ( - ), rastus pinigus, teigdamas, kad tikrasis automobilio ir jame buvusių pinigų savininkas yra jis pats, o ne sūnus E. M.. Kartu su prašymu grąžinti šiuos pinigus V. A. M. į bylą pateikė minėto automobilio dokumentų kopijas ir 2015 m. balandžio 23 d. preliminarios šio automobilio pirkimo-pardavimo sutarties kopiją, sudarytą tarp jo ir pirkėjo S. P., kurioje, be kita ko, nurodyta, kad už šį automobilį S. P. jam sumokėjo 7000 eurų avansą (t. 6, b. l. 31–39).

502110.

503Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas V. A. M. taip pat parodė, kad jis yra minėto automobilio savininkas, bet jį duodavo pasinaudoti E. M. ar jo žmonai. 2015 m. balandžio 23 d. pavakarę jis kaip įprastai davė sūnui automobilį. Automobilio salono daiktadėžėje buvo avansu grynais už automobilį gauti 7 000 eurų, įdėti į maišelį. Šiuos pinigus išimti pamiršo, kitą dieną prašė tai padaryti E. M. žmonos R. M. (t. 6, b. l. 19–20). Apie tai, kad automobilyje buvo minėti V. A. M. pinigai, nurodė girdėjusi ir ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta E. M. sutuoktinė R. M. (t. 6, b. l. 5). Teisėjų kolegija minėtus parodymus dėl pinigų priklausomybės V. A. M. atmeta. Nors pagal pateiktus dokumentus automobilį pirko ir draudė V. A. M., tačiau, kolegijos vertinimu, automobilyje rastų pinigų savininkas buvo E. M.. Pirmosios instancijos teisme šis nuteistasis parodė, kad automobilis „Audi A8“ priklausė jam, jis juo kartais naudojosi. Be to, pagal jo parodymus, prieš vykstant į susitikimą prie PC „Molas “, E. M. pasakė savo bendrams, kad su savo mašina važiuoti nenori, nes jau buvo ją pardavęs, avansą paėmęs. Nuteistasis M. R. pirmosios instancijos teisme taip pat parodė, kad automobilis „Audi A8“ priklausė E. M.. Kadangi E. M. neturėjo vairuotojo pažymėjimo, M. R. jį vežiodavo būtent šiuo automobiliu. Jokių aplinkybių, kad automobilis buvo skolinamas iš E. M. tėvo, M. R. nenurodė. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad policijai sulaikius nuteistuosius po įvykio prie PC „Molas“, automobilio raktelis buvo rastas pas M. R.. (2015 m. balandžio 24 d. M. R. asmens kratos protokolas, t. 21, b. l. 76). Be to, pagal 2015 m. balandžio 24 d. įvykio apžiūros protokolą (t. 5, b. l. 1–4), grynieji pinigai buvo rasti ne automobilio daiktadėžėje įvynioti į maišelį, kaip kad teigė V. A. M., bet bagažinėje, kelioniniame krepšyje „Adidas“, tarp asmeninių E. M. daiktų, perrišti gumele. Papildomai pastebėtina, kad automobilyje įvairiose vietose buvo rasta daug palaidų daiktų, priklausiusių E. M. (mobilieji telefonai, kortelės, įvairūs pasai, pažymėjimai, narkotinių medžiagų tabletės (2015 m. liepos 14 d. specialisto išvada, t. 5, b. l. 58–59) ir t. t.), o tai tik dar kartą paneigia V. A. M. aiškinimą, kad automobilis priklausė jam, o E. M. tik kartas nuo karto jį skolinosi, ir patvirtina, kad faktinis šio automobilio, kaip ir jame buvusių daiktų bei pinigų savininkas buvo E. M., ir, jeigu nuteistasis automobilį tikrai rengėsi parduoti, tai buvo daroma jo sąskaita.

504111.

505Kaip jau minėta, šioje byloje nukentėjusysis T. B. yra pareiškęs civilinį ieškinį, kuris tenkintas iš dalies, civilinį ieškinį yra pareiškęs ir nukentėjusysis T. K., jo ieškinys taip pat tenkintas iš dalies. BPK 116 straipsnis įpareigoja ikiteisminio tyrimo pareigūnus, prokurorą ir teismą imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti įtariamajam ar kaltinamajam priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį. Šiuo konkrečiu atveju nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu laikinas nuosavybės teisės apribojimas minėtoms E. M. piniginėms lėšoms nebuvo taikytas. Kita vertus, tai neužkerta kelio priemonių, reikalingų byloje pareikštiems civiliniams ieškiniams užtikrinti, imtis apeliacinės instancijos teismui, bylą nagrinėjančiam ir pagal nukentėjusiojo, byloje pareiškusio civilinį ieškinį, apeliacinį skundą. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į nukentėjusiesiems T. B. ir T. K. solidariai iš nuteistųjų priteistas sumas padarytai turtinei ir neturinei žalai atlyginti, ir siekiant šiuos ieškinius užtikrinti, E. M. skirtinas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į 8 250 eurų, kurie buvo rasti automobilyje „Audi A8“, valst. Nr. ( - ), ir kurie šiuo metu saugomi Kauno AVPK depozitinėje sąskaitoje. Ši procesinė prievartos priemonė taikytina iki bus atlyginti minėti civiliniai ieškiniai. Dėl paskirtų bausmių

506112.

507E. M. padarė penkis tyčinius nusikaltimus, t. y. nusikaltimus visuomenės saugumui, žmogaus laisvei, taip pat nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, kuriuos baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 6 dalis, 249 straipsnio 3 dalis, 260 straipsnio 3 dalis), apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis, 146 straipsnio 2 dalis, 253 straipsnio 1 dalis) ir nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis, 259 straipsnio 1 dalis) kategorijoms. Nuteistasis buvo aktyvus nusikaltimų padaryme (nusikalstamo susivienijimo organizavimas ir vadovavimas jam, vykdant nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu labai dideliais kiekiais narkotinių medžiagų, taip pat neteisėtą laisvės atėmimą), be to, labai sunkūs nusikaltimai buvo daromi ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir užsienio valstybės teritorijoje. Bylos duomenimis, nuteistasis praeityje buvo nusikaltęs (t. 19, b. l. 54–99). Jis turi šeimą (t. 19, b. l. 48), nusikaltimų padarymo metu dirbo (t. 19, b. l. 49). Už paramą gavęs padėkos raštus nuo Ukrainos Autokefalinės stačiatikių cerkvės, teigiamai vertintas Kauno tardymo izoliatoriaus, kur buvo ne kartą skatinamas už dalyvavimą įvairiose veiklose (t. 30, b. l. 54–57; 58–66). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

508113.

509R. M. padarė šešis tyčinius nusikaltimus, t. y. nusikaltimus visuomenės saugumui, žmogaus laisvei, nuosavybei, valdymo tvarkai, taip pat nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, kuriuos baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 6 dalis, 249 straipsnio 3 dalis, 260 straipsnio 3 dalis), sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis, 180 straipsnio 3 dalis), apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis, 146 straipsnio 2 dalis, 253 straipsnio 1 dalis) ir nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis, 300 straipsnio 1 dalis) kategorijoms. Bylos duomenimis, R. M. ir praeityje jau buvo ne kartą nusikaltęs, taip pat ir užsienio valstybėje, jis teistas už įvairias tyčines nusikalstamas veikas nuosavybei, taip pat viešajai tvarkai, teisingumui ir kt. (t. 15, b. l. 102–148). R. M. vaidmuo nusikaltimų padaryme buvo aktyvus (nusikalstamo susivienijimo organizavimas, vadovavimas jam ir dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje, vykdant nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, taip pat prekybą žmonėmis, neteisėtą laisvės atėmimą, plėšimą), labai sunkūs nusikaltimai buvo vykdomi kelių valstybių teritorijose. R. M. nusikaltimų padarymo metu nedirbo (t. 15, b. l. 149–151; 152), 2017 m. susituokė (t. 30, b. l. 50). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

510114.

511G. V. padarė tris tyčinius nusikaltimus, t. y. nusikaltimus visuomenės saugumui ir žmogaus laisvei, taip pat nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kuriuos baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 6 dalis, 249 straipsnio 2 dalis, 260 straipsnio 3 dalis) ir apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis, 146 straipsnio 2 dalis) kategorijoms. Bylos duomenimis, G. V. ir praeityje buvo nusikaltęs, taip pat ir užsienio valstybėje, jis teistas už įvairius nusikaltimus nuosavybei, žmogaus sveikatai, viešajai tvarkai (t. 16, b. l. 189–195; t. 17, b. l. 9–31). G. V. turi nepilnametę dukrą (t. 17, b. l. 2–8), 2016 m. susituokė (t. 30, b. l. 49), nusikaltimų padarymo metu dirbo (t. 17, b. l. 1). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

512115.

513M. A. padarė tris tyčinius nusikaltimus, t. y. nusikaltimus visuomenės saugumui, žmogaus laisvei ir nusikaltimą, susijusi su disponavimu šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, kuriuos baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 6 dalis, 249 straipsnio 2 dalis) ir apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis, 146 straipsnio 2 dalis, 253 straipsnio 1 dalis) kategorijoms. Bylos duomenimis, M. A. ir praeityje ne kartą buvo nusikaltęs, taip pat ir užsienio valstybėje, jis teistas už veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti (t. 18, b. l. 18–23), be to, nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė neatlikęs visos nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu. M. A. turi šeimą, nepilnamečių vaikų, nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo, teigiamai įvertintas Kybartų pataisos namų, pagal 2018 m. gruodžio 27 d. atliktą OASys vertinimą pakartotinio teistumo rizika vidutinė (t. 17, b. l. 70–72; t. 18, b. l. 24–26; t. 30, b. l. 51–53; t. 33, b. l. 207–209). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

514116.

515I. S. padarė tris tyčinius nusikaltimus, t. y. nusikaltimus visuomenės saugumui, žmogaus laisvei ir nusikaltimą, susijusi su disponavimu šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, kuriuos baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 6 dalis, 249 straipsnio 2 dalis) ir apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis, 146 straipsnio 2 dalis, 253 straipsnio 1 dalis) kategorijoms. Bylos duomenimis, I. S. neteistas (t. 20, b. l. 103–105), turi šeimą, nusikaltimų padarymo metu, taip pat šiuo metu dirba, ankstesnėje darbovietėje teigiamai charakterizuotas (t. 19, b. l. 146–147; 148–149; t. 20, b. l. 78; t. 24, b. l. 5; 9–12; t. 33, b. l. 152–158). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

516117.

517R. A. G. padarė vieną nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis, 260 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimas padarytas veikiant ne tik Lietuvos, bet ir užsienio valstybių teritorijoje, be to, nusikalstamo susivienijimo, kurio nariu pats nebuvo, naudai. Bylos duomenimis, R. A. G. praeityje teistas, taip pat ir užsienio valstybėje (t. 21, b. l. 44–61). Jis išsituokęs, nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu dirba (t. 21, b. l. 62; 66–69; t. 34, b. l. 145–146). Nuteistasis turi įvairių sveikatos sutrikimų, įskaitant onkologinę ligą (t. 20, b. l. 180–181; t. 35, b. l. 86–88; 113; 138–139). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

518118.

519M. R. padarė tris tyčinius nusikaltimus, t. y. nusikaltimus visuomenės saugumui, žmogaus laisvei ir valdymo tvarkai, kuriuos baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 6 dalis, 249 straipsnio 2 dalis) ir apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis, 146 straipsnio 2 dalis, 300 straipsnio 2 dalis) kategorijoms. Bylos duomenimis, M. R. praeityje neteistas (t. 21, b. l. 190), nevedęs, bet turi nepilnametę dukrą, nusikalstamos veikos padarymo metu ir vėliau dirbo, darbovietėje teigiamai charakterizuotas (t. 21, b. l. 155–156; 193; 157–158; 163; t. 30, b. l. 83–85). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kitaip, negu teigiama M. R. apeliaciniame skunde, pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą dėl BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo apygardos teismas pagrindo neturėjo, nes nuteistasis veiką pripažino, tačiau dėl jos nesigailėjo.

520119.

521Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas laikėsi BK 41, 54 straipsniuose numatytų bausmės skyrimo pagrindų, ir už nuteistųjų nusikalstamas veikas paskyrė teisingas bausmes. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija, ir apeliacinė instancija patikrina, ar šios diskrecijos ribos nebuvo peržengtos, t. y., ar nuteistajam nebuvo paskirta aiškiai per griežta ar per švelni bausmė. Kolegija konstatuoja, kad paskirtos bausmės atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą įvertinus ir sumažėjusią kaltinimo M. A. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį apimtį, taip pat kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Apygardos teismas, skirdamas bausmes, taip pat atsižvelgė ir į ilgą proceso trukmę. Tačiau kolegija pritaria M. R. apeliacinio skundo argumentui, kad teismas jam paskyrė pernelyg griežtą bausmę už BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą: M. R. anksčiau nebuvo teistas, be to, byloje nėra duomenų, kad suklastotą vairuotojo pažymėjimą jis būtų panaudojęs. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė mažintina iki trijų mėnesių. Tuo tarpu, kitaip negu teigiama I. S. ir M. R. apeliaciniuose skunduose, teismas jiems paskyrė teisingas bausmes už nusikalstamą veiką, numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje, o I. S. – ir už veiką, numatytą 253 straipsnio 1 dalyje: nukentėjusiųjų pagrobimas prie PC „Molas“ buvo smurtinis, intensyvus, naudojant ginklus vykdomas rizikuojant nukentėjusiųjų gyvybe ir sveikata. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad esant bendrai tyčiai asmenims yra inkriminuojami ne tik jų pačių, bet ir kitų bendrininkų indėliai į nusikalstamos veikos padarymą. Kaip pagrįstai nurodoma nuteistojo I. S. apeliaciniame skunde, šio nuteistojo vaidmuo nukentėjusiųjų pagrobime nebuvo pagrindinis, tačiau kolegijos vertinimu anaiptol ne antraeilis: nors I. S. smurto veiksmuose betarpiškai nedalyvavo, tačiau vairavo automobilį, kuriuo buvo atgabenti kiti nuteistieji ir netrukus išgabentas pagrobtas T. B., pats turėjo šaunamąjį ginklą, be to, pasak nukentėjusiojo parodymų, automobilyje patarė T. B. laikančiam E. M. nukentėjusįjį prismaugti, kad šis nebesipriešintų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, jog I. S. ir M. R. dėl epizodo prie PC „Molas“ apygardos teismo paskirtos bausmės nėra per griežtos.

522Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktu, 3 ir 4 dalimis, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2, 3 ir 4 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

523Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžio dalį, kuria R. M. pripažintas kaltu pagal BK 147 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams bei ši bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis už kitas nusikalstamas veikas, G. V. pripažintas kaltu pagal BK 147 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams bei ši bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis už kitas nusikalstamas veikas, M. R. pripažintas kaltu pagal BK 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų bei ši bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis už kitas nusikalstamas veikas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

524R. M. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

525Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, R. M. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

526G. V. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

527Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, G. V. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų ir 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

528M. R. pagal BK 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

529Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendį dalyje dėl E. M., R. M. nuteisimo pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį, G. V. nuteisimo pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį, R. A. G. nuteisimo pagal BK 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį, M. A. nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, dėl M. R. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės ir dėl civilinio ieškinio išsprendimo pakeisti.

530Nustatyti, kad nuteistieji R. M., E. M. nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 3 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte ir 260 straipsnio 3 dalyje, G. V. nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte ir 260 straipsnio 3 dalyje, R. A. G. nusikalstamą veiką, numatytą BK 7 straipsnio 12 punkte ir 260 straipsnio 3 dalyje, padarė veikdami su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą.

531Nustatyti, kad nuteistųjų E. M., R. M., G. V. neteisėtai platinimo tikslu laikytos psichotropinės medžiagos metamfetamino likučiai, rasti Norvegijos teisėsaugos institucijų pareigūnų, yra tokie: slėptuvėje, įrengtoje Oslo priemiestyje, miške prie Tomm Murstadbakken 2 esančio vaikų darželio – 2 817,8 g metamfetamino sulfato miltelių, kuriuose metamfetamino koncentracija yra 924,9 g – 29 %, 1020 g – 36 %, 872,9 g – 32 %; slėptuvėje Oslo priemiestyje, miške prie Utfartsveien gatvės – 3 392,8 g metamfetamino sulfato miltelių, kuriuose metamfetamino koncentracija yra 1 799 g – 48 %, 842,8 g – 32 %, 751,0 g – 47 %.

532Iš nuosprendžio aprašomosios dalies dėl nustatytos M. A. nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, pašalinti aplinkybes dėl neteisėto savadarbio šaunamojo ginklo – pistoleto „Baikal“, kuris yra perdirbtas iš Rusijos pramoninės gamybos dujinio pistoleto „IZH-79-8“, pritaikyto šaudyti 9 mm kalibro trumpaisiais „Browning“ šoviniais, su duslintuvu – ir 50 vienetų pramoninės gamybos 9 mm kalibro trumpųjų „Browning“ šovinių įgijimo, taip pat aplinkybes dėl neteisėto 42 vienetų šovinių atgabenimo prie PC „Molas“ bei jų laikymo automobilyje „Mazda 6“, valst. Nr. ( - ), iki sulaikymo metu šiuos šaudmenis rado ir paėmė policijos pareigūnai.

533M. R. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo.

534Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, M. R. šiuo nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį ir skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

535Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiajam T. B. solidariai iš R. M., E. M., M. R. ir G. V. priteista 8 000 eurų turtinei žalai atlyginti. T. B. civilinį ieškinį dalyje dėl 8 000 eurų turtinės žalos palikti nenagrinėtą (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

536Solidariai iš R. M., E. M., M. A., M. R., I. S. ir G. V. nukentėjusiojo T. B. naudai priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti padidinti iki 7 000 (septynių tūkstančių) eurų.

537Papildomai T. B. naudai solidariai iš nuteistųjų R. M., E. M., M. A., M. R., I. S. ir G. V. priteisti 258,91 (du šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus, 91 ct) euro turtinei žalai atlyginti ir 500 (penkis šimtus) eurų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

538Laikinai, iki bus atlyginti priteisti nukentėjusiųjų T. B. ir T. K. civiliniai ieškiniai, apriboti nuteistojo E. M. nuosavybės teises į 8 250 eurų, kurie buvo rasti automobilyje „Audi A8“, valst. Nr. ( - ), ir kurie šiuo metu saugomi Kauno AVPK depozitinėje sąskaitoje.

539Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

540Nuteistųjų R. A. G. ir I. S. apeliacinius skundus atmesti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. R. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, už atskiras... 5. R. M. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 9 ir 11... 6. E. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 249 straipsnio 3 dalį laisvės... 7. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, už atskiras... 8. E. M. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 9 ir 11... 9. R. A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 7 straipsnio 12 punktą ir... 10. G. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį laisvės... 11. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, už atskiras... 12. G. V. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 9 ir 11... 13. I. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį laisvės... 14. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, už atskiras... 15. I. S. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 9 ir 11... 16. M. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį laisvės... 17. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, už atskiras... 18. M. R. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 9 ir 11... 19. M. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį laisvės... 20. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, už atskiras... 21. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrintą bausmę subendrinus... 22. M. A. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 9 ir 11... 23. Solidariai iš R. M., E. M., M. R. ir G. V. nukentėjusiajam T. B. priteista 8... 24. Solidariai iš R. M. E. M., M. A., M. R., I. S. ir G. V. nukentėjusiesiems T.... 25. Nukentėjusiojo T. K. civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos... 26. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 27. I. Bylos esmė... 28. 1.... 29. R. M. pagal BK 249 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad, turėdamas... 30. Tęsdamas vadovavimą nusikalstamam susivienijimui ir pats tiesiogiai... 31. R. M. ne tik organizavo nusikalstamą susivienijimą, bet ir pats tiesiogiai... 32. Taip pat R. M., kartu su E. M. tęsdamas vadovavimą nusikalstamo susivienijimo... 33. 1.1.... 34. R. M. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2014 metų... 35. R. M., žinodamas, kad nei jis pats, nei asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis... 36. 2014 metų rudenį, tiksliau nenustatytu laiku, asmuo, kurio atžvilgiu... 37. R. M., tęsdamas veiksmus, nukreiptus į prekybą žmonėmis, 2015 metų sausio... 38. R. M., tęsdamas veiksmus, nukreiptus į prekybą žmonėmis, po 2015 m. kovo... 39. 1.2.... 40. R. M. pagal BK 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už... 41. Taip pat R. M., vadovaudamas nusikalstamo susivienijimo nariams asmeniui, kurio... 42. R. M., 2014 m. gruodžio pabaigoje–2015 m. sausio pradžioje būdamas Oslo... 43. Taip pat R. M., vadovaudamas nusikalstamo susivienijimo nariams ir pats... 44. Taip pat R. M. neteisėtai savo ir nusikalstamo susivienijimo nario asmens,... 45. Taip R. M., veikdamas kaip nusikalstamo susivienijimo vadovas, vadovavo... 46. 1.3.... 47. R. M. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už... 48. 1.4.... 49. R. M. pagal BK 146 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas kaip... 50. G. V. sutarus su nukentėjusiaisiais T. B. ir T. K. dėl susitikimo laiko ir... 51. R. M., tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir kartu su kitais nusikalstamo... 52. 1.5.... 53. R. M. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad ne vėliau kaip... 54. 2.... 55. E. M. pagal BK 249 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad, turėdamas... 56. Tęsdamas vadovavimą nusikalstamam susivienijimui ir būdamas aukštesnio... 57. Būdamas aukštesnio lygmens nusikalstamo susivienijimo vadovu, E. M. sprendė... 58. Toliau vadovaudamas nusikalstamam susivienijimui ir spręsdamas tik... 59. Vadovaudamas sutelktiems nusikalstamo susivienijimo nariams ir veikdamas pagal... 60. 2.1.... 61. E. M. pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už... 62. 2.2.... 63. E. M. pagal BK 146 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad R. M. per G. V.... 64. Vadovaudamas nusikalstamam susivienijimui ir veikdamas pagal iš anksto su kitu... 65. R. M. ir G. V. susitikus su T. B. bei T. K. ir davus signalą – sudavus... 66. Tuo metu nusikalstamo susivienijimo narys G. V. peiliu grasino T. K. jį... 67. 2.3.... 68. E. M. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, neturėdamas... 69. 2.4.... 70. E. M. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2015 m. balandžio... 71. 3.... 72. R. A. G. pagal BK 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį nuteistas... 73. 2015 m. sausio 5 d. jis sudarė fiktyvią automobilio „Mazda 6“, valst. Nr.... 74. 4.... 75. G. V. pagal BK 249 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, turėdamas... 76. Toliau dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje ir veikdamas kaip... 77. G. V., dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje ir po 2015 m. kovo 28... 78. Taip G. V. ne vėliau kaip nuo 2014 metų gruodžio mėnesio dalyvavo... 79. 4.1.... 80. G. V. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad nuo 2015 m.... 81. 4.2.... 82. G. V. pagal BK 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už... 83. Vykdydamas nusikalstamo susivienijimo vadovo R. M. užduotį, G. V. 2015 m.... 84. Vadovaudamas narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimui Norvegijos... 85. 4.3.... 86. G. V. pagal BK 146 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, dalyvaudamas... 87. 5.... 88. I. S. pagal BK 249 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą... 89. I. S., dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje ir iš anksčiau su E.... 90. 5.1.... 91. I. S. pagal BK 146 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad R. M. per G. V.... 92. Veikdamas kaip šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo... 93. R. M. ir G. V. susitikus su T. B. bei T. K. ir davus signalą – sudavus... 94. 5.2.... 95. I. S. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad ne vėliau kaip... 96. 6.... 97. M. R. pagal BK 249 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, turėdamas... 98. Ne vėliau kaip nuo 2015 metų sausio mėnesio, tiksliai nenustatytos dienos,... 99. Toliau dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, 2015 m. balandžio 24... 100. 6.1.... 101. M. R. pagal BK 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už... 102. Nusikalstamo susivienijimo nariams R. M., asmeniui, kurio atžvilgiu... 103. 6.2.... 104. M. R. pagal BK 146 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, R. M. per G. V.... 105. Veikdamas kaip šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo... 106. R. M. ir G. V. susitikus su T. B. ir T. K. ir davus signalą – sudavus... 107. 6.3.... 108. M. R. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad laikė netikrą,... 109. 7.... 110. M. A. pagal BK 249 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą... 111. 7.1.... 112. M. A. pagal BK 146 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad R. M. per G. V.... 113. Veikdamas kaip šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo... 114. R. M. kartu su G. V. susitikus su T. B. bei T. K. ir davus signalą – sudavus... 115. 7.2.... 116. M. A. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad ne vėliau kaip... 117. 8.... 118. R. M., E. M., M. A., M. R., I. S. ir G. V. taip pat buvo kaltinami pagal BK 22... 119. 8.1.... 120. Pirmosios instancijos teismas R. M., E. M., M. A., M. R., I. S. ir G. V. dėl... 121. 9.... 122. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 123. 9.1.... 124. Nuteistasis R. M. teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį... 125. 9.2.... 126. Apelianto teigimu, teismo motyvai dėl kaltinamųjų parodymų vertinimo, t. y.... 127. 9.3.... 128. Nuteistasis nurodo, kad pagal teismo konstatuotas aplinkybes R. P. buvo aktyvus... 129. 9.4.... 130. Pasak apelianto, nukentėjusiųjų procesinį statusą turinčių T. B. ir T.... 131. 9.5.... 132. Bylos duomenimis, 2015 m. balandžio 17 d. T. B. ir T. K. pateikė... 133. 9.6.... 134. Vien ta aplinkybė, kad prokuroras T. B. ir T. K. vertino kaip prekybos... 135. 9.7.... 136. Nuteistasis R. M. nurodo, kad T. B. ir T. K. buvo nusikaltimų vykdymo... 137. 9.8.... 138. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas... 139. 9.9.... 140. Pirmosios instancijos teismas konstatavo buvus hierarchinę struktūrą,... 141. 9.10.... 142. Pirmosios instancijos teismas pripažino jį (R. M.) kaltu ne tik dėl to, kad... 143. 9.11.... 144. Bendros kasos buvimą teismas taip pat konstatavo remdamasis vieninteliu ir... 145. 9.12.... 146. Taigi šiuo atveju, pasak nuteistojo, nėra jokių faktinių duomenų, kurie... 147. 9.13.... 148. Apelianto teigimu, teismo išvados dėl jo kaltės padarius nusikaltimą,... 149. 9.14.... 150. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad prievarta prieš T. B. ir T. K.... 151. 9.15.... 152. Apeliantas cituoja Prekybos žmonėmis aukų nustatymo, ikiteisminio tyrimo ir... 153. 9.16.... 154. Teismo išvados dėl pasinaudojimo T. K. priklausomumu dėl jo jau įvykdytų... 155. 9.17.... 156. Tai, kad nebuvo panaudotas nė vienas teismo konstatuotas nukentėjusiųjų... 157. 9.18.... 158. Nuteistasis teigia, kad šioje byloje nebuvo nustatytas ir kitas būtinasis... 159. 9.19.... 160. Apeliantas nurodo, kad kai kurie veiksmų, už kuriuos jis nuteistas pagal BK 7... 161. 9.20.... 162. Nuteistojo R. M. teigimu, byloje nebuvo nustatyta ir jokių jo veiksmų, kurie... 163. 9.21.... 164. Esminis ir vienintelis įrodymų šaltinis epizode dėl plėšimo ir dokumentų... 165. 10.... 166. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. A. G. prašo Kauno apygardos teismo 2018 m.... 167. 10.1.... 168. Nuteistasis R. A. G. teigia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas... 169. 10.2.... 170. Apeliantas nurodo, kad jam inkriminuotas fiktyvios 2015 m. sausio 5 d.... 171. 10.3.... 172. Nuteistasis pažymi, kad automobilis „Mazda 6“ byloje vertinamas kaip... 173. 10.4.... 174. Apeliantas nurodo, kad slėptuvės įrengimo aplinkybės nustatytos nebuvo, tai... 175. 10.5.... 176. Pasak nuteistojo, lieka neaišku, kokių duomenų pagrindu buvo padarytos... 177. 10.6.... 178. Apelianto teigimu, taip pat neaišku, kokie neabejotini duomenys patvirtina,... 179. 10.7.... 180. Nuteistasis R. A. G. pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tirta... 181. 10.8.... 182. Apelianto teigimu, nukentėjusiojo T. K., kaip ir nukentėjusiojo T. B.,... 183. 10.9.... 184. Be to, pasak nuteistojo, byloje nebuvo nustatytas narkotinių medžiagų... 185. 10.10.... 186. Apeliantas teigia, jog kaltinimo teiginys, kad jo nurodymu V. P. automobilyje... 187. 10.11.... 188. Apibendrindamas skunde išdėstytus argumentus, nuteistasis R. A. G. nurodo,... 189. 10.12.... 190. Apeliantas taip pat nurodo, kad kaltinime aprašyti jo veiksmai, t. y. 450... 191. 11.... 192. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. V. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 193. 11.1.... 194. Nuteistasis G. V. teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra... 195. 11.2.... 196. Apeliantas nurodo, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog tais atvejais,... 197. 11.3.... 198. Nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą... 199. 11.4.... 200. Teismas, pagrįsdamas jo kaltę dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo... 201. 11.5.... 202. Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina ir teismo išvados, kad jis buvo... 203. 11.6.... 204. Apeliantas teigia, kad trumpalaikis jo bendravimas su kitais kaltinamaisiais... 205. 11.7.... 206. Nuteistas G. V. pažymi, kad kaltinamųjų parodymai taip pat yra įrodymai BPK... 207. 11.8.... 208. Apeliantas skunde aptaria BK 147 straipsnyje numatyto prekybos žmonėmis... 209. 11.9.... 210. Apeliantas cituoja nukentėjusiojo T. B. parodymus, duotus 2015 m. balandžio... 211. 11.10.... 212. Nuteistasis G. V. teigia, kad teismas nepagrįstai jo kaltę grindė 2016 m.... 213. 11.11.... 214. Pasak apelianto, bylą nagrinėjusio teismo šališkumą patvirtina tai, kad... 215. 11.12.... 216. Nuteistasis G. V. nurodo, kad teisminio nagrinėjimo metu jis nurodė... 217. 11.13.... 218. Apeliantas pažymi, kad, inkriminuojant nusikalstamą veiką, susijusią su... 219. 11.14.... 220. Nuteistasis G. V. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas jo... 221. 11.15.... 222. Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių... 223. 11.16.... 224. Nuteistasis G. V. nurodo, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu iš dalies... 225. 11.17.... 226. Apelianto teigimu, byloje nėra jokių įrodymų, kad jis savo nusikalstamais... 227. 12.... 228. Apeliaciniame skunde nuteistasis I. S. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 229. 12.1.... 230. Nuteistasis I. S. teigia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas,... 231. 12.2.... 232. Apelianto teigimu, byloje nustatytos aplinkybės vienareikšmiškai paneigia ir... 233. 12.3.... 234. Nuteistasis I. S. pažymi, kad neneigia bendro veikimo kartu su kitais... 235. 12.4.... 236. Apelianto teigimu, atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimai, numatyti BK 253... 237. 13.... 238. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. R. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 239. 13.1.... 240. Nuteistasis M. R. teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra... 241. 13.2.... 242. Apeliantas cituoja savo parodymus, duotus teisiamajame posėdyje, ir teigia,... 243. 13.3.... 244. Nuteistasis nurodo, kad iš nukentėjusiųjų parodymų matyti, jog jie patys... 245. 13.4.... 246. Apeliantas taip pat nurodo, kad šioje byloje nukentėjusiuoju pripažintas ir... 247. 13.5.... 248. Nuteistasis M. R. cituoja nukentėjusiojo D. B., liudytojų V. V., R. D., A.... 249. 13.6.... 250. Pasak apelianto, teismo išvados, kad jis, kaip nusikalstamo susivienijimo... 251. 13.7.... 252. Nuteistasis M. R. teigia, kad skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje... 253. 13.8.... 254. Pirmosios instancijos teismo išvadas dėl 2015 m. sausio–vasario mėn.... 255. 13.9.... 256. Nuteistasis M. R. pažymi, kad savo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 146... 257. 13.10.... 258. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo jam už nusikaltimus, numatytus... 259. 14.... 260. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. A. prašo Kauno apygardos teismo 2018 m.... 261. 14.1.... 262. Nuteistasis M. A. teigia, kad šioje byloje surašytas kaltinamasis aktas... 263. 14.2.... 264. Apeliantas nurodo, kad jis nepagrįstai nuteistas už neteisėtą šaunamojo... 265. 14.3.... 266. Nuteistasis taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas... 267. 14.4.... 268. Nuteistasis teigia, kad yra nepagrįstai nuteistas ir pagal BK 249 straipsnio 2... 269. 14.5.... 270. Apeliantas teigia, kad apie galimai padarytus kitų asmenų nusikaltimus jis... 271. 14.6.... 272. Nuteistasis M. A. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas jį... 273. 14.7.... 274. Apeliantas teigia, kad teismas jo kaltę nepagrįstai grindė veiksmų... 275. 15.... 276. Apeliaciniame skunde nuteistojo E. M. gynėjas prašo panaikinti Kauno... 277. 15.1.... 278. Nuteistojo E. M. gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė... 279. 15.2.... 280. Apeliantas pažymi, kad pagal BPK 219 straipsnio 3 dalį kaltinamajame akte... 281. 15.3.... 282. Kaltinamajame akte taip pat nurodyta, kad organizuodamas nusikalstamą... 283. 15.4.... 284. Visi nurodyti kaltinamojo akto trūkumai, pasak apelianto, akivaizdžiai... 285. 15.5.... 286. Apeliantas nurodo, kad teismas nuosprendyje konstatavo, jog E. M. nusikalstamas... 287. 15.6.... 288. Be to, gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. M.... 289. 15.7.... 290. Apeliantas nurodo, kad E. M. nepripažino drauge su R. M. organizavęs... 291. 15.8.... 292. Pasak gynėjo, nors T. B. 2015 m. lapkričio 11 d. apklausiamas kaip liudytojas... 293. 15.9.... 294. Apeliantas taip pat pažymi, kad susitikime prie PC „Prisma“ dalyvavo M.... 295. 15.10.... 296. Visos aptartos aplinkybės, gynėjo teigimu, ne tik paneigia teismo išvadą,... 297. 15.11.... 298. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepateikė jokių... 299. 15.12.... 300. Nuteistojo gynėjas teigia, kad teismas nuosprendyje bandė argumentuoti... 301. 15.13.... 302. Apelianto nuomone, 2015 m. balandžio 24 d. įvykiai nepatvirtina, kad E. M.... 303. 15.14.... 304. Nuteistojo gynėjas teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo ir tai, kad E.... 305. 15.15.... 306. Teismas nuosprendyje pažymėjo, kad E. M. nuo 2011 metų buvo taikomos... 307. 15.16.... 308. Nuteistojo gynėjas pažymi, kad E. M. neneigia padaręs BK 259 straipsnio 1... 309. 15.17.... 310. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priteisė T. B. solidariai... 311. 16.... 312. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis T. B. prašo Kauno apygardos teismo 2018... 313. 16.1.... 314. Nukentėjusysis T. B. teigia, kad teismas nepagrįstai nepriteisė jam 258,91... 315. 16.2.... 316. Apeliantas taip pat nurodo, kad civiliniame ieškinyje prašė priteisti iš... 317. 17.... 318. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistieji R. M., G. V., I.... 319. 18.... 320. Nuteistųjų R. M., G. V., M. R., M. A., nuteistojo E. M. gynėjo,... 321. 19.... 322. Nuteistasis R. M. kaltės padarius nusikaltimus, numatytus BK 146 straipsnio 2... 323. 20.... 324. Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžio dalis, kuria R. M. ir... 325. 21.... 326. Nuteistojo E. M. gynėjas ir nuteistasis M. A. apeliaciniuose skunduose nurodo,... 327. 22.... 328. Reikalavimai kaltinamojo akto turiniui nustatyti BPK 219 straipsnyje. Šiame... 329. 23.... 330. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis ir šioje byloje... 331. 24.... 332. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji R. M., R. A. G. ir nuteistojo E. M.... 333. 25.... 334. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du... 335. 26.... 336. Nuteistieji R. M., G. V. ir M. R. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad... 337. 27.... 338. Kitaip negu teigiama apeliaciniuose skunduose, apygardos teismas galėjo... 339. 28.... 340. Teisėjų kolegija pritaria skundų argumentams ta apimtimi, kad... 341. Apygardos teismas pagrįstai vertino nuteistųjų R. M., G. V., R. A. G. ir E.... 342. 30.... 343. Nuteistieji, ginčydami nuteisimą už neteisėtą disponavimą labai dideliu... 344. 31.... 345. Bylos duomenimis, nukentėjusysis T. B., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo... 346. 32.... 347. Iš esmės analogiškas jam žinomas įvykių aplinkybes apklaustas... 348. 33.... 349. Taigi, nors nuteistieji R. M. ir G. V. neigia bet kokias sąsajas su... 350. 34.... 351. Tai, kad narkotinių bei psichotropinių medžiagų prekybą Norvegijoje... 352. 35.... 353. Kaip matyti iš pokalbio tarp nukentėjusiųjų ir G. V., kuris įvyko 2015 m.... 354. 36.... 355. Nuteistasis G. V. apeliaciniame skunde be jau minėtų argumentų dėl... 356. 37.... 357. Nuteistieji R. M. ir G. V. apeliaciniuose skunduose argumentuoja, kad... 358. 38.... 359. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad R. M. sprendė piniginius reikalus tiek,... 360. 39.... 361. Teisėjų kolegija nemato pagrindo abejoti ir nuosekliais nukentėjusiojo T. K.... 362. 40.... 363. Nuteistasis R. A. G. apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į elektroninių... 364. 41.... 365. Nuteistojo E. M. gynėjo ir nuteistųjų G. V., R. A. G. apeliaciniuose... 366. 42.... 367. Kasacinėje praktikoje yra išaiškinta, jog nusikalstamų veikų, susijusių... 368. 43.... 369. Iš nukentėjusiųjų T. B. ir T. K. parodymų galima spręsti, kad narkotikų... 370. 44.... 371. Teisėjų kolegija nemato pagrindo abejoti T. K. parodymais, kad R. M. kartu su... 372. 45.... 373. Apeliaciniame skunde nuteistojo E. M. gynėjas teisingai atkreipia dėmesį,... 374. 46.... 375. Nuteistojo R. A. G. apeliaciniame skunde abejojama dėl Norvegijos pareigūnų... 376. 47.... 377. Taigi pirmiau aptartų bylos duomenų visuma leidžia daryti pagrįstą... 378. 48.... 379. Iš aptartų duomenų matyti ir tai, kad betarpiškai prekiaujantys... 380. 49.... 381. Iš bylos taip pat matyti, kad R. M. organizavo automobilio „Land Rover“... 382. 50.... 383. Apeliacinės instancijos teisme gynybos prašymu liudytojais apklaustų H. N.... 384. 51.... 385. Nuteistojo E. M. gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad galima narkotinių... 386. 52.... 387. Be to, iš nukentėjusiojo T. B. parodymų matyti, kad R. M. buvo iškviestas... 388. 53.... 389. Nuteistojo E. M. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad E. M. susitikime... 390. 54.... 391. Pagal E. M. parodymus pirmosios instancijos teisme, jo kelionė į Kazachstaną... 392. 55.... 393. Tačiau teisėjų kolegija vadovautis nuteistojo E. M., kaip ir nuteistųjų M.... 394. 56.... 395. Teisėjų kolegija, vertindama susitikimo prie PC „Prisma“ aplinkybes,... 396. 57.... 397. Nuteistojo R. M. parodymus, esą jis susitikime dėl automobilio „Land... 398. 58.... 399. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus aspektus, teisėjų kolegija... 400. 59.... 401. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nemato pagrindo... 402. 60.... 403. Visi pirmiau aptarti duomenys, be kita ko, patvirtina, kad R. P., G. V. ir R.... 404. 61.... 405. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į apeliacinės instancijos teisme... 406. 62.... 407. Nors aptarti liudytojų E. P. ir A. Z. parodymai dėl R. M. pavaldumo E. M.... 408. 63.... 409. Kaip matyti iš aptartų bylos duomenų, jie patvirtina apygardos teismo... 410. 64.... 411. Apygardos teismas taip pat pagrįstai dėl dalyvavimo E. M. ir R. M. suburtame... 412. 65.... 413. Byloje nėra ginčo, kad M. R. visur lydėdavo E. M. ir, kaip nurodė tiek jis... 414. 66.... 415. Byloje esanti 2016 m. gegužės 19 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos... 416. 67.... 417. Vertinant byloje surinktų duomenų visumą, darytina išvada, kad nuteistųjų... 418. 68.... 419. Nuteistųjų I. S. ir M. A. apeliaciniuose skunduose taip pat atkreipiamas... 420. 69.... 421. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 422. 70.... 423. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apygardos teismas netiksliai... 424. 71.... 425. Be to, pažymėtina, kad teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, jog... 426. 72.... 427. Teisėjų kolegijos vertinimu apygardos teismas nepagrįstai kaltu pagal BK 260... 428. 73.... 429. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 430. 74.... 431. Apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, kad R. M. kartu su G. V. įgyvendino... 432. 75.... 433. BK 147 straipsnyje (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcija)... 434. 76.... 435. Verbavimas kasacinėje praktikoje suprantamas kaip kito žmogaus skatinimas... 436. 77.... 437. Prekyba žmonėmis yra priskiriama nusikaltimams asmens laisvei. Asmens valios... 438. 78.... 439. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, pasireiškiančia pelnymosi... 440. 79.... 441. Teisėjų kolegija nemato pagrindo abejoti byloje nustatytomis aplinkybėmis,... 442. 80.... 443. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 444. 81.... 445. T. B. 8000 eurų civilinis ieškinys pagal nuteistiesiems suformuluotus... 446. 82.... 447. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas pagrįstai nustatė, kad R. M.... 448. 83.... 449. Kaip matyti iš bylos, asmenys, betarpiškai užvaldę D. B. priklausantį... 450. 84.... 451. Nors nuteistojo R. M. gynėjo prašymu apeliacinės instancijos teismo... 452. 85.... 453. Esant tokių aplinkybių visumai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 454. 86.... 455. Nuteistasis M. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos... 456. 87.... 457. Kitaip negu teigiama skunde, apygardos teismas teisingai nustatė M. A. kaltę... 458. 88.... 459. Nukentėjusysis T. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad R. M. užsimojo... 460. 89.... 461. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu T. B. parodė, kad jį mušti pradėjo R.... 462. 90.... 463. Byloje nėra ginčo, kad M. A. kartu su E. M., M. R. ir I. S. pastarojo... 464. 91.... 465. Nuteistasis M. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad buvo nepagrįstai nuteistas... 466. 92.... 467. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino,... 468. 93.... 469. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2015 m. birželio 17 d.... 470. 94.... 471. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7... 472. 95.... 473. Nors nuteistieji M. A. ir I. S. teigia, kad ginklas ir šaudmenys priklauso... 474. 96.... 475. Iš byloje esančio 2016 m. gegužės 9 d. vaizdo įrašų, paimtų iš UAB... 476. 97.... 477. Jau pirmiau minėta 2015 m. balandžio 30 d. slapto sekimo pažyma Nr.... 478. 98.... 479. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2016 m. gegužės 12 d.... 480. 99.... 481. Asmens kratos protokole užfiksuota, kad pas M. A. rastas ir paimtas peilis... 482. 100.... 483. Lietuvos apeliaciniame teisme apklausta specialistė A. Verseckaitė parodė,... 484. 101.... 485. Kita vertus, pritartina apeliacinio skundo argumentui, kad odorologinio tyrimo... 486. 102.... 487. Nukentėjusysis T. B. prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d.... 488. 103.... 489. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis T. B. pareiškė civilinį... 490. 104.... 491. Apeliaciniame skunde T. B. nurodo, kad apygardos teismas, spręsdamas dėl... 492. 105.... 493. Kita vertus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad spręsdamas apie neturtinės... 494. 106.... 495. Teisėjų kolegija pritaria nukentėjusiojo T. B. apeliacinio skundo... 496. 107.... 497. Taip pat byloje yra 500,00 eurų sumos pinigų priėmimo kvitas (t. 24, b. l.... 498. 108.... 499. Nukentėjusysis T. B. apeliaciniame skunde teisingai atkreipė dėmesį, kad... 500. 109.... 501. Kaip matyti iš bylos, ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo E. M. tėvas V. A.... 502. 110.... 503. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas V. A. M. taip pat parodė,... 504. 111.... 505. Kaip jau minėta, šioje byloje nukentėjusysis T. B. yra pareiškęs civilinį... 506. 112.... 507. E. M. padarė penkis tyčinius nusikaltimus, t. y. nusikaltimus visuomenės... 508. 113.... 509. R. M. padarė šešis tyčinius nusikaltimus, t. y. nusikaltimus visuomenės... 510. 114.... 511. G. V. padarė tris tyčinius nusikaltimus, t. y. nusikaltimus visuomenės... 512. 115.... 513. M. A. padarė tris tyčinius nusikaltimus, t. y. nusikaltimus visuomenės... 514. 116.... 515. I. S. padarė tris tyčinius nusikaltimus, t. y. nusikaltimus visuomenės... 516. 117.... 517. R. A. G. padarė vieną nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu... 518. 118.... 519. M. R. padarė tris tyčinius nusikaltimus, t. y. nusikaltimus visuomenės... 520. 119.... 521. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas laikėsi BK 41, 54... 522. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 523. Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžio dalį, kuria R. M.... 524. R. M. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika,... 525. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, R. M.... 526. G. V. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika,... 527. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, G. V.... 528. M. R. pagal BK 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį išteisinti,... 529. Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendį dalyje dėl E. M., R. M.... 530. Nustatyti, kad nuteistieji R. M., E. M. nusikalstamas veikas, numatytas BK 249... 531. Nustatyti, kad nuteistųjų E. M., R. M., G. V. neteisėtai platinimo tikslu... 532. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies dėl nustatytos M. A. nusikalstamos... 533. M. R. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę... 534. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, M. R. šiuo... 535. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiajam T. B. solidariai iš R.... 536. Solidariai iš R. M., E. M., M. A., M. R., I. S. ir G. V. nukentėjusiojo T. B.... 537. Papildomai T. B. naudai solidariai iš nuteistųjų R. M., E. M., M. A., M. R.,... 538. Laikinai, iki bus atlyginti priteisti nukentėjusiųjų T. B. ir T. K.... 539. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 540. Nuteistųjų R. A. G. ir I. S. apeliacinius skundus atmesti....