Byla 1A-309-197/2016
Dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo: K. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Reginos Gaudutienės ir Svajūno Knizlerio, sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Sauliui Verseckui, gynėjams advokatams Aidui Venckui, Evaldui Liutkevičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo: K. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas:

2- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (1 883 Eur) dydžio bauda,

3- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (1 883 Eur) dydžio bauda.

4Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 50 MGL (1 883 Eur) dydžio bauda.

5Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013 m. vasario 25 d., 9.25 val., iki 2013 m. vasario 27 d., 9.05 val., ir paskirta bauda sumažinta 4 MGL (150,64 Eur) ir paskirta galutinė 46 MGL – 1 732,36 Eur (tūkstančio septynių šimtų trisdešimt dviejų eurų trisdešimt šešių centų) bauda.

6K. K. išteisintas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

7Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš nuteistojo K. K. konfiskuota turto – nusikaltimo rezultato – pirties krosnelės vertę atitinkanti pinigų suma – 550,89 Eur (penki šimtai penkiasdešimt eurų aštuoniasdešimt devyni centai).

8R. Č. išteisintas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, nes nepadarytos veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

9Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

10K. K. nuteistas už tai, kad būdamas statutiniu valstybės tarnautoju – Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba arba VST prie VRM) ( - ) vyriausiuoju specialistu, vidaus tarnybos majoru, žinodamas, kad Tarnybos vadas, vidaus tarnybos generolas S. M. asmeniniam naudojimui ketina įsigyti naują pirties pečių, siekdamas pastarajam įsiteikti, turėdamas išankstinę tyčią pageidaujamą Tarnybos vado įsigyti pirties pečių nupirkti Tarnybos lėšomis ir neatlygintinai jam perduoti, Tarnybos vadui S. M. apie tokius jo ketinimus nežinant ir dėl to nesant kaltam, suplanavo, parengė ir įvykdė tyčinius tęstinius apgaulės veiksmus bei apgaulės tikslu suklastojo tikrus dokumentus bei juos panaudojo.

112012 m. gruodžio 3 d., apie 14.56 val., ir 2012 m. gruodžio 4 d., apie 12.52 val., telefoninių pokalbių metu, o taip pat 2012 m. gruodžio 4 d., apie 13 val., betarpiško susitikimo su V. P., V. P. individualios įmonės patalpose, esančiose ( - ), metu, pateikė kaip pavyzdį parodyti iš S. M. namų paimtą naudotą pirties krosnį ir tiksliai neįvardijęs savo duomenų, atstovavimo pagrindo, bet prisistatęs kariškiu su V. P. susitarė dėl analogiškos naujos kieto kuro pirties krosnies pagaminimo laiko, kainos, nurodydamas, kad duomenis, reikalingus pardavimo dokumentams įforminti, atsiųs kitą dieną faksu, po ko vykdydamas susitarimą 2012 m. gruodžio 5 d., apie 9.21 val., telefoninio pokalbio metu pasakė V. P., kad faksu atsiųs rekvizitus, kuriuos V. P. įrašys pardavimo sąskaitoje faktūroje už užsakytos pirties krosnies pagaminimą ir tesėdamas šį pažadą, tą pačią dieną, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, faksu nusiuntė V. P. Tarnybos, kaip pirkėjo, kurį, atstovavo tik tariamai, nes tam neturėjo jokių įgaliojimų ar pavedimų, rekvizitus, kuriuos V. P. įrašė į sąskaitą faktūrą ir tą pačią dieną pateikė jam nurodytu Tarnybos fakso numeriu.

12Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir žinodamas, kad Tarnyba yra gavusi V. P. įmonės atsiųstą sąskaitą faktūrą jo užsakytos pirties pečiaus apmokėjimui, tačiau suvokdamas, kad Tarnyba V. P. įmonei apmokėti už pirties krosnį, kuri pagal savo pobūdį nėra reikalinga ir tinkama Tarnybos tikslų ir funkcijų įgyvendinimui, negali, kaip ir tą aplinkybę, kad Tarnyba turi teisę prekes ir paslaugas pirkti tik iš tiekėjų, atrinktų viešųjų pirkimų būdu, siekdamas, kad už pirties krosnį, dėl kurios pagaminimo ir kainos jau buvo susitaręs su V. P. ir kurią ketino neatlygintinai perduoti asmeninėms S. M. reikmėms, būtų apmokėta Tarnybos lėšomis, pasinaudodamas tuo, kad Tarnybos vado 2012 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 47V-487 patvirtintame VST prie VRM padalinių paruošimo perdislokavimui į laikinąsias dislokacijos vietas plane numatyta užduotis įrengti lauko stovyklas bei numatomas veiklos organizavimas lauko sąlygomis, o jis šio plano užduoties sėkmingam įgyvendinimui vykdydamas savo tiesiogines funkcijas įgaliotas pasirūpinti pratybose dalyvaujančių pajėgų logistiniu aprūpinimu, bei tuo, kad Tarnybos vado 2009 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 47V-516 patvirtintos pareigybės aprašymo 21 punkto pagrindu įpareigotas inicijuoti inžinerinių paslaugų, statybinių, apdailos, instaliacijos medžiagų ir kitų prekių viešuosius pirkimus, nustatyta tvarka teikti jų poreikį ir aprašymus, suplanavo inicijuoti, tariamai palapinių, naudojamų lauko pratybose šildymui reikalingų kieto kuro krosnelių VST prie VRM vardu pirkimą, turėdamas išankstinę tyčią jokių kieto kuro krosnelių Tarnybos nuosavybėn neįgyti ir tik atliktų VST prie VRM viešųjų pirkimų procedūrų metu palankiai jo siekiamam tikslui nusprendus kieto kuro krosneles pirkti iš V. P. individualios įmonės, jas, kaip tariamai įgytas, pakeisti mažaverčiu turtu ir vykdydamas šią savo suplanuotų veiksmų dalį atliko atskirus tyčinius veiksmus: 2012 m. gruodžio 7 d. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo darbo vietoje, adresu ( - ), Logistikos valdymo skyriaus specialistei R. B., nesuvokusiai, kad dalyvauja K. K. nusikalstamoje veikoje, davė nurodymą parengti mažos vertės dviejų kieto kuro krosnelių įsigijimo paraišką, kurią patvirtino savo parašu žinodamas, kad joje įtvirtinti žinomai jam melagingi duomenys apie tai, kad jis inicijuoja VST prie VRM tariamai reikalingų dviejų kieto kuro krosnelių, kurių bendra maksimali kaina iki 2 000 Lt, viešąjį pirkimą, nors realių ketinimų vykdant savo funkcijas įgyti VST prie VRM nuosavybėn tokių krosnelių neturėjo, o siekė iš Tarnybos gauti lėšų apmokėjimui už kito objekto – pirties krosnies dėl kurios pirkimo nesilaikydamas teisės aktų reglamentuojančių viešųjų pirkimų procedūras, jau buvo susitaręs su V. P. ir tokiu būdu parengdamas fiktyvią paraišką, suklastojo tikrą dokumentą bei jį panaudojo 2012 m. gruodžio 7 d. pateikdamas suderinimui ir tvirtinimui VST prie VRM Finansų ir apskaitos skyriaus vedėjai E. P., Plėtros ir projektų įgyvendinimo skyriaus viršininkui R. B. bei vadui S. M., dėl ko pastarieji nežinodami apie fiktyvų paraiškos pobūdį ir nesuvokdami, jog dalyvauja nusikalstamoje veikoje ir nėra kalti, patvirtino šią paraišką taip Tarnybos Plėtros ir projektų įgyvendinimo skyriaus Viešųjų pirkimų poskyriui sukurdami pareigą atlikti mažos vertės viešąjį pirkimą dvejoms kieto kuro krosnelėms įgyti.

13Jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad mažos vertės viešojo pirkimo procedūras atlieka VST prie VRM Viešųjų pirkimų poskyrio jaunesnysis specialistas R. Č., 2012 m. gruodžio 7 d. jo darbo kabinete, esančiame ( - ), melagingai nurodė, kad V. P. įmonė dvi paraiškoje nurodytas kieto kuro krosneles galėtų pagaminti už 1 902,12 Lt, nuslėpdamas nuo R. Č. aplinkybes, kad jau yra susitaręs su dėl vienos pirties krosnies pagaminimo, kurios vertė, pagal V. P. atsiųstą sąskaitą faktūrą yra 1 902,12 Lt, ko pasėkoje R. Č., nežinodamas apie K. K. užmačias ir nesuvokdamas, kad dalyvauja nusikalstamoje veikoje dėl ko nėra kaltas, parašė 2012 m. gruodžio 7 d. mažos vertės viešojo pirkimo pažymą Nr. 47D-310, kurioje K. K. jam įvardintą V. P. įmonę su 1 902,12 Lt vertės pasiūlymu parinko kaip laimėtoją.

14K. K., tęsdamas savo nusikalstamą veiką žinodamas, kad VST prie VRM negali apmokėti V. P. įmonei už jo užsakyto pirties pečiaus pagaminimą pagal V. P. anksčiau išrašytą sąskaitą faktūrą, nes jos data ankstesnė nei Tarnyboje atliktos viešojo pirkimo procedūros ir todėl negali būti naudojama, 2012 m. gruodžio 7 d., apie 9.56 val., telefoninio pokalbio metu paprašė V. P., kad šis išrašytų naują sąskaitą faktūrą 2012 m. gruodžio 7 d. data, adresuotą VST prie VRM, po ko 2012 m. gruodžio 13 d., apie 14.54 val., telefoninio pokalbio metu, sužinojęs iš V. P., kad jo užsakyta pirties krosnis jau pagaminta, susitarė su pastaruoju, kad atvyks jos paimti artimiausiu metu bei vykdydamas susitarimą 2012 m. gruodžio 17 d., apie 11.10 val., kartu su VST prie VRM darbuotoju A. K., nesuvokiančiu, kad dalyvauja nusikalstamoje veikoje ir dėl to nėra kaltas, Tarnybai priklausančiu automobiliu ,,VW MULTIVAN“, valst. Nr. ( - ) atvyko į V. P. įmonės dirbtuves, esančias ( - ), kur pasikrovė pirties krosnį ir pasirašė V. P., nesuvokusio, kad dalyvauja nusikalstamoje veikoje ir dėl to nėra kaltas, išrašytoje 2012 m. gruodžio 17 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija VP Nr. 0175, patvirtindamas jam žinomai melagingą aplinkybę, kad Tarnyba nupirko ir jis priėmė dvi kieto kuro krosneles, kurių vertė 1 902,12 Lt, nors faktiškai gavo ir priėmė kitą prekę - vieną pirties krosnį, bei tokiu būdu suklastojo šį tikrą dokumentą.

15Tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad veikia VST prie VRM vardu, kaip materialiai atsakingas asmuo, kuriam turimų apibrėžtų įgaliojimų pagrindu gaunamą Tarnybos nuosavybėn turtą privalu pristatyti ir naudoti tik VST prie VRM reikmėms, jis 2012 m. gruodžio 17 d., apie 11.10 val., gautą iš V. P. individualios įmonės pirties krosnį kartu su A. K. tuo pačiu automobiliu nuvežė į S. M. gyvenamąją vietą, esančią ( - ), kur ją pastatė pastoviam naudojimui pirties patalpoje ir tokiu būdu S. M. naudai įgijo svetimą – VST prie VRM priklausantį 1 902,12 Lt vertės turtą.

16Piktnaudžiaudamas VST prie VRM susiklosčiusiais jo ir kitų valstybės tarnautojų tarnybiniais pasitikėjimo santykiais, 2012 m. gruodžio 17 d., apie 14.11 val., telefoninio pokalbio metu nurodė Tarnybos darbuotojai R. B., nesuvokusiai dalyvaujant nusikalstamoje veikoje, kad jis jau turi sąskaitą faktūrą už dvi Tarnybai skirtas krosneles ir padiktavo jai šioje sąskaitoje faktūroje įrašytus pardavėjo – V. P. IĮ duomenis, taip ją suklaidindamas, tikslu, kad ji greičiau inicijuotų Tarnybos apmokėjimą V. P. įmonei už tariamą dviejų krosnelių pagaminimą, nuslėpdamas nuo jos aplinkybę, kad realiai Tarnyba šioje sąskaitoje faktūroje nurodyto turto neįgijo ir neįgys ir 2012 m. gruodžio 19 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pateikė fiktyvią 2012 m. gruodžio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą serija VP Nr.0175 Tarnybos atsakingiems darbuotojams VST prie VRM Plėtros ir projektų įgyvendinimo skyriaus viršininkui R. B., Finansų ir apskaitos skyriaus vedėjos pavaduotojai J. M., Turto administravimo poskyrio viršininkei L. A. ir Finansų ir apskaitos skyriaus viršininkei E. P., nesuvokusiems dalyvaujant nusikalstamoje veikoje, suderinimui bei apmokėjimo V. P. įmonei atlikimui, taip panaudodamas žinomai suklastotą tikrą dokumentą, dėl ko buvo K. K. suklaidinti, klaidingai supratę, kad Tarnyba nupirko dvi kieto kuro krosneles, kurias K. K., kaip įgaliotas ir kompetentingas Tarnybos atstovas priėmė, jie suderino šį fiktyvų buhalterinės apskaitos dokumentą, įregistravo jį į Tarnybos buhalterinės apskaitos registrą ir juo vadovaudamiesi, 2013 m. sausio 18 d. elektroniniu bankiniu pavedimu pervedė V. P. individualiai įmonei 1 902,12 Lt, taip atlygindami šiai įmonei už turtą, kurio Tarnyba realiai neįgijo.

17Tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą įgyti galimybę ir laiko, pateisinti tariamai dviejų nupirktų ir gautų kietojo kuro krosnelių trūkumą, piktnaudžiaudamas tarnybiniais pasitikėjimo ryšiais su VST prie VRM valstybės tarnautojais, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, pasirašė 2012 m. gruodžio 27 d. turto atidavimo naudotis aktą Nr. 47VŽ-10-603 ir taip suklastojo šį tikrą dokumentą, nes žinodamas, kad dvi kieto kuro krosnelės į Tarnybą pristatytos nebuvo, sąmoningai nuslėpdamas šią aplinkybę nuo Tarnybos Turto administravimo poskyrio viršininkės L. A., nesuvokiančios, kad dalyvauja nusikalstamojoje veikoje ir dėl to nesančia kalta, suklaidinęs ją dėl aplinkybės, kad šis turtas Tarnybos nuosavybėje yra pristatytas, pasirašė akte, patvirtindamas jam žinomai melagingą informaciją, t. y., kad šį turtą – dvi kieto kuro krosneles gavo naudoti Tarnybos ūkinėje veikloje ir taip užsitikrino, kad jo nusikalstama veika kurį laiką neišaiškės bei tuo pasinaudojęs, siekdamas suklaidinti kitus Tarnybos darbuotojus, kad šie nepastebėtų ir neįtartų turto trūkumo, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2013 m. vasario 25 d. pristatė į ( - ), esančias Tarnybos patalpas dvi mažavertes naudotas kietojo kuro krosneles tokiu būdu panaudodamas apgaulę suklaidino VST prie VRM dėl tariamai nupirktų kietojo kuro krosnelių fakto ir kokybės bei šiais tęstiniais tyčiniais veiksmais užmaskavo tikrąją ūkinę operaciją – 1 902,12 Lt vertės pirties pečiaus įgijimą kitam asmeniui, padarydamas VST prie VRM 1 902,12 Lt turtinę žalą.

18Be to, K. K. buvo kaltinamas ir tuo, kad, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju – VST prie VRM ( - ) vyriausiuoju specialistu, vidaus tarnybos majoru, laikotarpyje nuo 2012 m. gruodžio 4 d. iki 2013 m. vasario 25 d. ( - ) teritorijose, siekdamas asmeninės naudos sau – įgyti Tarnybos vado, vidaus tarnybos generolo S. M. palankumą tolimesniuose tarnybiniuose santykiuose, o taip pat siekdamas turtinės naudos S. M., kad šis, išvengtų asmeninių išlaidų už vienos kieto kuro pirties krosnies įgijimą asmeninėm reikmėm, jo naudai apgaule įgijo svetimą, Tarnybai priklausantį, 1 902,12 Lt vertės, turtą, viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, sukčiaudamas ir suklastodamas bei panaudodamas tikrus dokumentus, piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, dėl ko padarė turtinę – 1 902,12 Lt, ir didelę neturtinę žalą valstybės biudžetinei įstaigai VST prie VRM ir valstybei, o būtent:

19kad jis, viršydamas įgaliojimus, t. y. neturėdamas jokio teisinio pagrindo ar pavedimo, neatlikus privalomų viešųjų pirkimų procedūrų, laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 3 d. iki 2012 m. gruodžio 7 d. neteisėtai veikė Tarnybos vardu sudarydamas sandorį su V. P. IĮ vadovu V. P. dėl vienos kieto kuro pirties krosnies gamybos, aptardamas visas tokios krosnelės pagaminimo ir pardavimo detales ir tokiu būdu sukūrė Tarnybai finansinę prievolę apmokėti už jos veiklai nereikalingą, netinkamą ir neketinamą įgyti turtą.

20Tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, jis, siekdamas nuslėpti šią faktinę aplinkybę nuo Tarnybos kompetentingų pareigūnų ir kartu siekdamas, kad už pirties krosnį V. P. IĮ būtų apmokėta Tarnybos lėšomis, pasinaudodamas savo žiniomis apie Tarnybos vidinę struktūrą, vidinį veiklos organizuotumą, reikiamų įsigyti prekių poreikį, išmanydamas Lietuvos Respublikos įstatymais, poįstatyminiais teisės aktais bei vidiniais Tarnybos teisės aktais nustatytą Tarnybos turto poreikio, įsigijimo, panaudojimo tvarką ir procedūras, Tarnybos viešųjų pirkimų planavimo, inicijavimo, atlikimo tvarką ir procedūras, Tarnybos reikmėms įgyto turto priėmimo, perdavimo bei įforminimo tvarką ir procedūras, atsiskaitymo už Tarnybos lėšomis nupirktas prekes bei paslaugas tvarką ir procedūras, piktnaudžiaudamas jam suteiktais tarnybiniais įgaliojimais ir funkcijomis – planuoti bei inicijuoti Tarnybai reikalingų prekių, paslaugų pirkimus Tarnybos lėšomis, 2012 m. gruodžio 7 d., neturėdamas tikslo įgyti dvi kieto kuro krosneles, inicijavo jų mažos vertės fiktyvų viešąjį pirkimą, pasirašydamas tam fiktyvią paraišką, kurią, piktnaudžiaudamas tarnybiniais pasitikėjimo santykiais, pateikė suderinimui Tarnybos vadui S. M., Plėtros ir projektų įgyvendinimo skyriaus viršininkui R. B. ir Finansų ir apskaitos skyriaus vedėjai E. P., kurie nesuvokdami, kad dalyvauja K. K. nusikalstamoje veikoje ir dėl to nėra kalti, ją patvirtino ir taip suklastojęs tikrą dokumentą ir jį panaudojęs sukūrė Tarnybai prievolę atlikti dviejų kieto kuro krosnelių mažos vertės viešąjį pirkimą.

21Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pasinaudodamas savo, kaip Tarnybos viešojo pirkimo iniciatoriaus statusu, žinodamas, kad jo inicijuotą mažos vertės viešąjį pirkimą Tarnybos vardu atliks R. Č., 2012 m. gruodžio 7 d. Tarnybos patalpose, R. Č. darbo kabinete, esančiame ( - ), melagingai nurodė pastarajam, kad V. P. įmonė dvi paraiškoje nurodytas kieto kuro krosneles galėtų pagaminti už 1 902,12 Lt, nuslėpdamas nuo R. Č. aplinkybes, kad jau yra susitaręs su V. P. dėl vienos pirties krosnies pagaminimo, kurios vertė, pagal V. P. atsiųstą sąskaitą faktūrą yra 1 902,12 Lt, ko pasėkoje R. Č., savarankiškai be susitarimo su K. K. piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi, neatlikęs privalomos viešojo pirkimo apklausos procedūros, neapklausęs V. P. įmonės ir dar dviejų tiekėjų, parašė 2012 m. gruodžio 7 d. mažos vertės viešojo pirkimo pažymą Nr. 47D-310, kurioje K. K. jam įvardintą V. P. įmonę su 1 902,12 Lt vertės pasiūlymu parinko kaip laimėtoją taip ją suklastodamas.

22Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpyje nuo 2012 m. gruodžio 7 d. iki 17 d. pasinaudodamas savo, kaip pirkimo iniciatoriaus statusu ir tarnybiniais įgaliojimais, žinodamas, kad mažos vertės viešojo pirkimo nugalėtoju pripažinta V. P. IĮ, bei suvokdamas, kad VST prie VRM negali apmokėti V. P. įmonei už jo užsakyto pirties pečiaus pagaminimą, 2012 m. gruodžio 17 d., pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi nusikalstamam tikslui įgyvendinti, apie 11.10 val. kartu su VST prie VRM darbuotoju A. K., nesuvokiančiu, kad dalyvauja nusikalstamoje veikoje ir dėl to nėra kaltas, Tarnybai priklausančiu automobiliu ,,VW MULTIVAN“ valst. Nr. ( - ) atvyko į V. P. įmonės dirbtuves, esančias ( - ), kur pasikrovė vieną pagamintą pirties krosnį ir pasirašė V. P., nesuvokusio, kad dalyvauja nusikalstamoje veikoje ir dėl to nėra kaltas, išrašytoje 2012 m. gruodžio 17 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija VP Nr. 0175, patvirtindamas jam žinomai melagingą aplinkybę, kad Tarnyba nupirko ir jis priėmė dvi kieto kuro krosneles, kurių vertė 1 902,12 Lt, nors faktiškai gavo ir priėmė vieną pirties krosnį, tokiu būdu suklastodamas tikrą dokumentą ir tuoj po to, tą pačią dieną, ta pačia tarnybine transporto priemone, kartu su A. K. pirties pečių nuvežė ir pastatė nuolatiniam naudojimui į S. M. naudojamą pirtį, esančią ( - ), taip apgaulės veiksmais kitam asmeniui įgydamas svetimą VST prie VRM priklausantį 1 902,12 Lt vertės turtą.

23Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, siekdamas, kad už pirties krosnį V. P. IĮ būtų apmokėta Tarnybos lėšomis, piktnaudžiaudamas jam suteiktais tarnybiniais įgaliojimais laikotarpyje nuo 2012 m. gruodžio 17 d. iki 18 d. tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, piktnaudžiaudamas tarnybiniais pasitikėjimo santykiais, pateikė suklastotą 2012 m. gruodžio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą serija VP Nr. 0175, suderinimui ir apmokėjimui VST prie VRM Plėtros ir projektų įgyvendinimo skyriaus viršininkui R. B., Finansų ir apskaitos skyriaus vedėjos pavaduotojai J. M., Turto administravimo poskyrio viršininkei L. A. ir Finansų ir apskaitos skyriaus viršininkei E. P., kurie nežinodami, kad PVM sąskaitoje faktūroje įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie dviejų kieto kuro krosnelių pardavimą ir todėl nėra kalti, pavedė nurodytą sąskaitą apmokėti, ko pasėkoje, 2013 m. sausio 18 d. elektroniniu bankiniu pavedimu Tarnyba pervedė V. P. individualiai įmonei 1 902,12 Lt, taip atlyginant šiai įmonei už turtą, kurio realiai neįgijo.

24Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, turėdamas tikslą pateisinti tariamai dviejų nupirktų ir gautų kietojo kuro krosnelių trūkumą, piktnaudžiaudamas Tarnybos Turto administravimo poskyrio viršininkės L. A., kuri nesuvokė, kad dalyvauja nusikalstamojoje veikoje ir dėl to nėra kalta, pasitikėjimu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, pasirašė 2012 m. gruodžio 27 d. turto atidavimo naudotis aktą Nr. 47VŽ-10-603 ir taip suklastojo šį tikrą dokumentą, nes žinodamas, kad dvi kieto kuro krosnelės į Tarnybą pristatytos nebuvo, sąmoningai nuslėpdamas šią aplinkybę nuo L. A., pasirašė akte, patvirtindamas jam žinomai melagingą informaciją, t. y., kad šį turtą – dvi kieto kuro krosneles gavo naudoti Tarnybos ūkinėje veikloje ir taip užsitikrino, kad jo nusikalstama veika kurį laiką neišaiškės bei tuo pasinaudojęs, siekdamas suklaidinti kitus Tarnybos darbuotojus, kad šie nepastebėtų ir neįtartų turto trūkumo, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2013 m. vasario 25 d. pristatė į ( - ), esančias Tarnybos patalpas dvi mažavertes naudotas kietojo kuro krosneles ir taip panaudodamas apgaulę suklaidino VST prie VRM dėl tariamai nupirktų kietojo kuro krosnelių fakto ir kokybės bei užmaskavo tikrąją ūkinę operaciją – 1 902,12 Lt vertės pirties pečiaus įgijimą kitam asmeniui, padarydamas VST prie VRM 1 902,12 Lt turtinę žalą.

25Tokiais tyčiniais tęstiniais veiksmais K. K. pasikėsino į Viešojo saugumo tarnybos, jos K. dalinio, turinčio administracinius įgaliojimus, normalią, atitinkančią teisinės valstybės siekį, veiksmingą, autoritetingą, Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – Konstitucija), įstatymus ir vidinius Tarnybos bei Grupės teisės aktus atitinkančią, veiklą, veikdamas priešingai Viešojo saugumo tarnybos, kaip teisėsaugos institucijos, užtikrinančios viešąją tvarką, Konstitucijos I skirsnio 5 straipsnį, Vidaus tarnybos statuto I skyriaus, II skyriaus Pirmame skirsnyje, V skyriuje nustatytiems vidaus tarnybos bei vidaus tarnybos pareigūno tikslams, uždaviniams, funkcijoms, veiklos principams bei apribojimams, taip pat Viešojo saugumo tarnybos, kurios paskirtis atkurti ir (ar) užtikrinti viešąją tvarką ypatingų ir ekstremalių situacijų atvejais, I ir II skyriuose, taip pat VST prie VRM nuostatų, patvirtintų 2007 m. kovo 14 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 278, I ir II skyriuje nustatytiems VST prie VRM tikslams, uždaviniams, funkcijoms ir veiklos principams, VST prie VRM ( - ) vyriausiojo specialisto pareigybės charakteristikos IV skyriuje numatytoms valstybės tarnautojo funkcijoms, pažeisdamas Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą – valstybės įstaigos tarnauja žmonėms, Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, skaidrumo, pagarbos įgytoms teisėms, nuolatinio bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principus, Viešojo saugumo tarnybos įstatymo 4 straipsnyje numatytus Tarnybos veiklą grindžiamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo, asmenų lygybės įstatymams, asmeninės iniciatyvos ir tarnybinės drausmės derinimo principus, Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytus valstybės tarnautojų veiklos svarbiausius etikos principus – pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo principus, taip pat šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytas valstybės tarnautojo pareigas – laikytis Konstitucijos ir įstatymų, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 3, 4 punktuose numatytą valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų prievolę – nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus bei 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pirkimo tikslą - „vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas“.

26Tokiu būdu naudodamasis tarnybiniais įgaliojimais ir statusu savanaudiškais tikslais, darydamas atskiras nusikalstamas veikas – sukčiavimą ir dokumentų klastojimą, šiurkščiai pažeisdamas nurodytus teisės aktus, sulaužydamas pareigūno priesaiką Lietuvos Respublikai, iškraipė, diskreditavo ir sumenkino VST prie VRM, kaip valstybinės institucijos veiklos tikslus ir principus, pažemino ir diskreditavo statutinio – VST prie VRM ( - ) vyriausiojo specialisto valstybės tarnautojo vardą bei autoritetą ir tokiu būdu padarė didelės neturtinės žalos valstybei ir juridiniam asmeniui – VST prie VRM.

27R. Č. buvo kaltinamas tuo, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi nesant kyšininkavimo požymių, dėl ko didelę neturtinę žalą patyrė juridinis asmuo – VST prie VRM ir valstybė, taip pat įtariamas tuo, kad piktnaudžiaudamas tarnyba suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo, o būtent:

28būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, dirbdamas VST prie VRM Plėtros ir projektų įgyvendinimo skyriaus Viešųjų pirkimų poskyrio jaunesniojo specialisto pareigose, VST prie VRM vado 2012 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 47V-468 paskirtas viešųjų pirkimų organizatoriumi, kuriam pavesta Tarnybos vado nustatyta tvarka organizuoti ir atlikti mažos vertės (iki 10 000 Lt) supaprastintus pirkimus, kai tokiems pirkimams atlikti nesudaroma Tarnybos Viešųjų pirkimų komisija, būdamas atsakingas už viešųjų pirkimų procedūras, 2012 m. gruodžio 7 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, VST prie VRM patalpose, esančiose ( - ), gavęs pavedimą organizuoti dviejų kieto kuro krosnelių mažos vertės viešąjį pirkimą, iš pirkimo iniciatoriaus – VST prie VRM ( - ) vyriausiojo specialisto K. K., žodžiu gavęs informaciją, kad V. P. įmonė dvi pastarojo parengtoje paraiškoje nurodytas kieto kuro krosneles galėtų pagaminti už 1 902,12 Lt, turėdamas iš anksto suplanuotą tikslą K. K. jam nurodytą V. P. IĮ parinkti organizuojamo mažos vertės viešojo konkurso laimėtoju ir veikdamas priešingais tarnybos interesams, pažeisdamas Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą principą, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, 29 straipsnio 1 dalies principą, kad valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, 46 straipsnio 4 dalies principą, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999-07-08 Nr. VIII-1316 redakcija, galiojusi nuo 2012 m. lapkričio 22 d. iki 2012 m. gruodžio 30 d.) 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktus, įpareigojančius valstybės tarnautoją laikytis Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nepiktnaudžiauti tarnyba, Viešojo saugumo tarnybos įstatymo (2006-09-19 Nr. X-813 redakcija) 4 straipsnyje įtvirtintus Tarnybos veiklos įstatymų viršenybės, teisėtumo, asmenų lygybės įstatymams, principus, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo (1997-07-02 Nr. VIII-371 redakcija) 3 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktus, įpareigojančius asmenis, dirbančius valstybės tarnyboje, nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, priimti sprendimus vadovaujantis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, pažeisdamas VST prie VRM supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių (patvirtintos vado 2012 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 47V-628) 127 punkto reikalavimus, Viešųjų pirkimų įstatymo (1996 m. rugpjūčio 13 d. Nr. I-1491 redakcija, galiojusi nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. sausio 29 d.) 85 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad „Perkančioji organizacija, išskyrus šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytus atvejus, supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles“, Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus bei 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pirkimo tikslą - „vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas“, imituodamas tariamai įvykdytas tiekėjų žodžiu apklausas, savo darbo vietoje, ( - ), suklastojo 2012 m. gruodžio 7 d. mažos vertės viešojo pirkimo pažymą Nr. 47D-310, tyčia įrašydamas joje žinomai melagingus duomenis, apie tai, kad jis kaip pirkimo organizatorius, žodžiu atliko trijų tiekėjų – V. P. IĮ, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ žodinę apklausą ir gavo šių bendrovių pasiūlymus su krosnelių kainomis, t. y., kad V. P. IĮ pasiūlė 1 902,12 Lt, UAB „( - )“ – 1 984,40 Lt, UAB „( - )“ – 2 052,16 Lt, po ko šią žinomai melagingą informaciją patvirtino savo parašu ir tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą, nurodydamas, kad pirkimą laimėjo V. P. IĮ, neva pasiūliusi mažiausią, K. K. jam nurodytą – 1 902,12 Lt, kainą.

29Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis laikotarpyje nuo 2012 m. gruodžio 7 d. iki 2012 m. gruodžio 17 d., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, VST prie VRM patalpose, esančiose ( - ), žinomai suklastotą tikrą dokumentą - mažos vertės viešojo pirkimo pažymą Nr. 47D-310 panaudojo pateikdamas ją VST prie VRM Plėtros ir projektų įgyvendinimo skyriaus viršininkui R. B., kuris nežinodamas apie fiktyvų jos pobūdį ir dėl to nėra kaltas, pažymą patvirtino savo parašu, sukurdamas VST prie VRM prievolę kietojo kuro krosneles pirkti iš V. P. IĮ, taip savo veiksmais, nesant išankstinio susitarimo, sudarė sąlygas K. K. pasinaudoti fiktyvaus viešojo pirkimo rezultatais, pastarojo suplanuotoje ir tęsiamoje nusikalstamoje veikoje, kurios tikslas buvo atsiskaityti su V. P. įmone VST prie VRM lėšomis už visai kitą prekę - vieną pirties krosnį, taip atlyginant šiai įmonei 1 902,12 Lt sumą už turtą, kurio VST prie VRM realiai neįgijo.

30Šiais savo tyčiniais veiksmais R. Č. organizuodamas mažos vertės viešąjį pirkimą, pažeisdamas viešųjų pirkimų principus, suteikė privilegijas ir protegavo V. P. IĮ ir tuo pačiu diskriminavo ir eliminavo neapibrėžtą ratą kitų Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, turėjusių arba galėjusių turėti galimybę sąžiningai konkuruoti dalyvaujant mažos vertės viešojo pirkimo konkurse dėl ko VST prie VRM neišnaudojo galimybės tarnybiniams tikslams skirtas kietojo kuro krosneles, įgyti pigiau, sudarė sąlygas kitam VST prie VRM valstybės tarnautojui K. K. pasinaudoti fiktyvaus viešojo pirkimo rezultatais pabaigiant pastarojo suplanuotas ir vykdomas BK 228 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, be to tyčia pažeisdamas nurodytų teisės aktų reikalavimus bei juose įtvirtintus principus, naudodamasis savo tarnybine padėtimi suklastodamas tikrą dokumentą ir jį panaudodamas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir tokiu būdu diskreditavo ir pažemino statutinio valstybės tarnautojo – VST prie VRM Plėtros ir projektų įgyvendinimo skyriaus Viešųjų pirkimų poskyrio jaunesniojo specialisto vardą, taip sukurdamas savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistemą, dėl ko buvo sumenkintas VST prie VRM, kaip valstybės institucijos, ir Lietuvos Respublikos, kaip valstybės, įvaizdis ir taip VST prie VRM ir valstybei padaryta didelės neturtinės žalos.

31Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendyje nurodoma, kad įvertinus pateiktus duomenis pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuotina, kad K. K. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, požymių, o R. Č. nepadarė veikų turinčių nusikaltimų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, požymių.

32Teismas padarė išvadą, kad kaltinamojo K. K. poelgis, kito asmens naudai įgyjant Tarnybai priklausantį 1 902,12 Lt vertės turtą, nesukėlė tokių padarinių, dėl kurių jis turi būti įvertintas baudžiamosios teisės priemonėmis ir negalėtų būti vertinamas kaip drausmės ar kitokio pobūdžio pažeidimas. Nenustatė, jog minėti K. K. veiksmai lėmė kaltinime nurodytus padarinius – didelės neturtinės žalos VST prie VRM ir valstybei atsiradimą. Nenustačius būtinojo BK 228 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyto piktnaudžiavimo nusikaltimo požymio – didelės žalos, K. K., o taip pat ir R. Č. pagal šį baudžiamąjį įstatymą išteisintino BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.

33Be to, vertindamas kaltinamojo R. Č. veiksmus dėl jam inkriminuotų BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų, teismas padarė išvadą, jog R. Č. nepadarė veikų, turinčių šių nusikaltimų ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nes būtent pirkimo iniciatoriaus K. K. veiksmai suklaidino R. Č. dėl V. P. įmonės siūlomos kainos. Teismas vertina, kad K. K. nusikalstamas sumanymas apgaule S. M. naudai įgyti svetimą turtą lėmė, kad kaltinamasis R. Č., nežinodamas apie šį K. K. sumanymą ir nesuvokdamas, jog dalyvauja nusikalstamoje veikoje, užpildė ir pasirašė Mažos vertės viešojo pirkimo pažymą Nr. 47D-310. Tai kaltinamasis K. K. inicijavo pirkimą, nurodė melagingą informaciją, jog V. P. įmonė už 1 902,12 Lt pagamins dvi kieto kuro krosneles. Kaltinamasis R. Č. patvirtino, kad vykdė pirkimą, kad pagal taisykles turėjo apklausti tris įmones, kad naudojosi internetine naršykle ieškojo atitikmenų ir užpildė pirkimo paraišką. Tai, kad R. Č. vykdydamas apklausą ieškojo kieto kuro krosnelių internete patvirtino liudytoja V. A.. Nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad kitų dviejų įmonių, kurių kainos buvo pateikiamos pirkimo pažymoje, prekės neatitiko pirkimo objekto aprašymo (pvz. galingumo ir kt.), tačiau tai nepaneigia kaltinamojo R. Č. parodymų, jog jis ieškojo internete atitikmens. Neatmetama, jog K. K. nurodytų konkrečių reikalavimų, kuriuos turėjo atitikti perkamos krosnelės, kitų įmonių prekiaujamoms krosnelėms atitikti realiai nebuvo galimybės. Visų šių aptartų duomenų visumos kontekste apygardos teismas kaltinamojo R. Č. veiksmuose nenustatė subjektyviosios pusės – kaltės požymio (tiesioginės tyčios), todėl R. Č. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisintas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismas dėl šios aplinkybės konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti R. Č. padarius nusikaltimą ir BK 228 straipsnio 1 dalyje.

34Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro V. A. apeliaciniame skunde nurodoma, kad naikintina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria išteisinti K. K. dėl BK 228 straipsnio 2 dalies, R. Č. – BK 228 straipsnio 1 dalies, 300 straipsnio 1 dalies. Teismas įrodymus vertino atskirai vieną nuo kito, o ne jų visumą, padarė išvadas neatitinkančias bylos aplinkybių, todėl buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kurie sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 329 straipsnio 2 ir 4 punktai, 369 straipsnio 3 dalis).

35Kauno apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatuodamas, jog dėl nuteistojo K. K. poelgio nekilo BK 228 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos privalomos pasekmės, t. y. nebuvo padaryta didelė neturtinė žala VST prie VRM ir valstybei, nenurodė tokią išvadą pagrindžiančių faktinių argumentų, nepateikė individualaus vertinimo, kurie iš teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų ar jų visetas, nepakankami ar sukelia abejonių dėl didelės žalos požymio piktnaudžiaujant K. K. tarnyba, nustatymo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė BK 228 straipsnio dispozicijoje nurodytos didelės žalos vertinimo kriterijus, tačiau jų netaikė, neanalizavo ir negretino su byloje nustatytomis aplinkybėmis, todėl liko neįvertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai arba teismas vertindamas įrodymus padarė klaidas dėl jų turinio. Apygardos teismas patikimai nustatė, kad K. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, t. y. K. K. savo tiesiogines pareigas naudojo ne tarnybiniams pažeidimams daryti, bet atliko suplanuotus tyčinius nusikaltimus. Tais atvejais, kai statutinio valstybės tarnautojo pareigos panaudojamos nusikaltimams daryti, ypatingai diskredituojamas ne tik paties statutinio valstybės tarnautojo vardas, bet ir daroma didelė žala visoms statutinėms organizacijoms, nes jų veikla turi būti grindžiama įstatymų viršenybės, teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo principais. K. K. veikė priešingai valstybės institucijos, kuriai jis atstovavo, tikslams. Be to, nuteistasis sudarė įspūdį, kad VST prie VRM sukurta savivalės, įstatymų nepaisymo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi sistema, dėl ko šiai įstaigai patikėtas valstybės turtas naudojamas asmeniniams šios statutinės įstaigos vadovo interesams tenkinti, t. y. sumenkino VST prie VRM ir visos valstybės tarnybos autoritetą, diskreditavo statutinio valstybės tarnautojo vardą ir tokiu būdu padarė didelės žalos valstybei. Pažymi, kad K. K. savo veiksmais padarė Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintos nuosavybės teisės pažeidimą, kas teismų praktikoje taip pat pripažįstama didele žala valstybei. Be to, pagal suformuotą teismų praktiką tais atvejais, kai valstybės tarnautojas, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, padaro dar ir kitą nusikalstamą veiką, šis faktas suteikia papildomą pagrindą konstatuoti, kad šiais veiksmais sumenkinamas valstybės institucijų autoritetas ir padaroma didelė žala valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys Nr. 2K-529/2008, 2K-488/2009, 2K-16/2010, 2K-302/2011). Dėl šių priežasčių K. K. padarytas piktnaudžiavimas tarnyba peržengia tarnybinio nusižengimo ribas, nes savo veiksmais, siekdamas turtinės ir kitokios asmeninės naudos, jis padarė didelę žalą VST prie VRM ir valstybei. Teismo nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, kad K. K. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, kad būdamas statutiniu valstybės tarnautoju ir klastodamas dokumentus, juos panaudodamas apgauna VST prie VRM valstybės tarnautojus ir tuo pačiu apgaule įgyja svetimą turtą ir taip norėjo elgtis, be to numatė, kad dėl tokių jo veiksmų didelės žalos gali patirti VST prie VRM ir valstybė ir to norėjo. Todėl daro išvadą, kad K. K. veiksmuose nustatyti visi būtini tiek subjektyvieji, tiek objektyvieji jam inkriminuoto BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

36Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje esančias nuostatas, todėl nepagrįstai išteisino R. Č. iš nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. Č. į tikrą dokumentą įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, neveikė tiesiogine tyčia, nes tai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Iš byloje esančių UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ raštų, liudytojų J. V., R. S., V. P. parodymų matyti, kad nieko nežino apie VST prie VRM vykdytą apklausą mažos vertės pirkime, tuo metu negamino ir neprekiavo krosnelėmis, kurių galingumas 7 kW, šilumos atsidavimas – oras, kuras – malkos, korpusas metalas-plienas. Liudytojos V. A. parodymai iš esmės tik patvirtina, kad R. Č. ieškojo krosnelių internete, tačiau liudytoja negalėjo nurodyti kokių įmonių puslapius vartė ir kokiu tikslu tai darė R. Č.. Prokuroras pažymi, kad R. Č. internete galėjo ieškoti ne įmonių produkcijos ir jos kainų, o tik atitinkamų įmonių rekvizitų. Atkreipia dėmesį dar ir į tai, kad 2012 m. gruodžio 7 d. mažos vertės viešojo pirkimo pažymoje Nr. 47D-310 nurodytas apklausos būdas žodžiu neatitinka išteisintojo paaiškinimų, kad jis reikalingų duomenų ieškojo internete. 2014 m. sausio 30 d. Viešųjų pirkimų tarnybos rašte Nr. 4S-388 nedviprasmiškai nurodyta, kad nustačius, jog tiekėjai savo internetiniame tinklalapyje tuo metu, kai buvo pildoma Tiekėjų apklausos pažyma, tokios informacijos apie savo prekes neteikė, Pirkimo organizatorius, pildydamas Tiekėjų apklausos pažymą pažeidė Taisyklėse nustatytą apklausos žodžiu vykdymo tvarką, įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, pirkimo tikslo siekimą. Be to, įvertinęs K. K. nusikalstamus veiksmus ir aplinkybes, kad R. Č. apie vieną galimą tiekėją ir jo kainą gavo iš K. K., o kitų dviejų kainos išgalvotos ir parinktos didesnės, prokuroras daro išvadą, kad mažos vertės viešojo pirkimo pažymoje Nr. 47D-310 duomenys apie du galimus viešojo pirkimo dalyvius, jų prekių charakteristikas ir kainas buvo įrašyti sąmoningai, nors jie neatitiko tikrovės tik tam, kad laimėtų V. P. įmonė remiantis mažiausios kainos kriterijumi. R. Č. veiksmų kvalifikavimui pagal BK 300 straipsnio 1 dalį reikšmės neturi jo motyvai ir tikslai. Aplinkybė, kad R. Č. buvo suklaidintas K. K. dalyje dėl V. P. įmonės produkcijos ir kainų bei ketinimų, nepaneigia R. Č. kaltės pažymoje nurodant fiktyvius duomenis apie kitus du viešojo pirkimo dalyvius, jų produkciją bei kainas. Dokumento turinyje tam, kad jį pripažinti suklastotu nebūtina įrašyti visų žinomai melagingų duomenų – pakanka ir dalies, svarbu, kad tokie duomenys iš esmės iškraipo objektyvią tiesą ir yra juridine prasme reikšmingi. Apeliantas cituoja nuosprendį ir teigia, kad iš to galima daryti prielaidą, jog Kauno apygardos teismas iš esmės pripažino objektyviuosius ir subjektyviuosius dokumento klastojimo požymius, todėl turėjo spręsti dėl veikos mažareikšmiškumo (LAT nutartys Nr. 2K-271-648/2015, 2K-180-693/2015), o ne išteisinti.

37Prokuroro vertinimu tokie R. Č. veiksmai peržengia formalaus viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimo ribas ir pasižymi pakankamu pavojingu (LAT nutartis Nr. 2K-544-788/2015), o tai leidžia daryti vienareikšmišką ir kategorišką išvadą, kad R. Č. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir suklastojo bei panaudojo tikrą dokumentą fiktyviai organizuodamas VST prie VRM vykdomą kietojo kuro krosnelių mažos vertės viešąjį pirkimą. Dėl to VST prie VRM ir valstybė patyrė didelės neturtinės žalos – buvo paminti viešųjų pirkimų principai, apribota kitų ūkio subjektų teisė sąžiningai konkuruoti, dalyvaujant viešajame pirkime, sumenkintas valstybės, VST prie VRM ir visos valstybės tarnybos autoritetas, diskredituotas statutinio valstybės tarnautojo vardas, kuriant savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistemą, nebuvo išnaudotos galimybės perkamas krosneles įsigyti pigiau, buvo sudarytos sąlygos kitam VST prie VRM valstybės tarnautojui K. K. pasinaudoti fiktyvaus viešojo pirkimo rezultatais pabaigiant pastarojo suplanuotas ir vykdomas nusikalstamas veikas. R. Č. melagingų duomenų įrašymas konkurso dokumente, to dokumento pateikimas konkurso rengėjams, neabejotinai sukėlė teisiškai reikšmingus padarinius, nes buvo iškreipti konkurso rezultatai, pati konkurso procedūra iš esmės tapo formali, konkurso laimėtoja pripažinta įmonė, kuri net nežinojo, kad dalyvauja kokiame nors viešajame pirkime. Pastebi, kad viešųjų konkursų pagrindu organizuojami pirkimai yra labai svarbi valstybės tarnybos veiklos sritis, kurioje panaudojamos didžiulės mūsų valstybės ir Europos Sąjungos struktūrų lėšos. Todėl piktnaudžiavimai šioje srityje daro milžinišką ekonominę ir moralinę žalą ne tik konkrečiai valstybės gyvenimo sričiai, bet ir bendrai visoms mūsų valstybės galimybėms pritraukiant Europos Sąjungos fondų lėšas tam tikriems projektams įgyvendinti, nes esant neskaidrioms ir nesąžiningos konkurencijos sąlygoms mažėja galimybės gauti Europos Sąjungos lėšų būtiniems projektams įgyvendinti (LAT nutartis Nr. 2K-415-697/2015). Akcentuoja ir tai, kad R. Č. būdamas statutiniu valstybės tarnautoju šiurkščiai pažeidė kaltinime nurodytus Valstybės tarnybos įstatyme ir kituose įstatymuose deklaruojamus tarnautojo veiklos principus bei reikalavimus laikytis Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigas ir nepiktnaudžiauti tarnyba. Be to, BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką R. Č. padarė netiesiogine tyčia, nes klastodamas ir panaudodamas mažos vertės viešojo pirkimo pažymą suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali kilti didelė žala VST prie VRM ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti.

38Apeliantas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendį dalyje dėl K. K. išteisinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, taip pat dėl R. Č. išteisinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį, kuriuo:

39K. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 250 MGL (9 415 Eur) baudą.

40Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, paskirta bausme už BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką apimant švelnesnes Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes už BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 250 MGL (9 415 Eur) baudą.

41Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikotarpį, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2013 m. vasario 25 d. iki 27 d. (2 paras), vieną arešto parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, kas sudaro 4 MGL ir paskirti K. K. galutinę 246 MGL (9 264 Eur) dydžio baudą.

42Vadovaujantis BK 682 straipsniu kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą teisės dirbti ar eiti valstybės tarnautojo ar valstybės tarnautojui prilyginto asmens pareigas viešajame juridiniame asmenyje 5 (penkeriems) metams.

43R. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti:

44- pagal BK 228 straipsnio 1 dalį 150 MGL (5 649 Eur) dydžio baudą;

45- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 50 MGL (1 883 Eur) dydžio baudą.

46Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 150 MGL (5 649 Eur) dydžio baudą.

47Vadovaujantis BK 682 straipsniu kartu su bausme R. Č. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą teisės dirbti ar eiti valstybės tarnautojo ar valstybės tarnautojui prilyginto asmens pareigas viešajame juridiniame asmenyje 5 (penkeriems) metams.

48Likusią Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

49Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo K. K. ir išteisintojo R. Č. gynėjai – atmesti.

50Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro V. A. apeliacinis skundas tenkinamas dalinai.

51Kauno apygardos teismas pagrįstai nustatė, jog nuteistasis K. K. apgaule kitų naudai įgijo svetimą turtą bei suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo bei teisingai, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, šias jo nusikalstamas veikas kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Šioje dalyje apeliantas Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia.

52Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog K. K. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, požymių, nes šiuo konkrečiu atveju nenustatyta, kad buvo padaryta didelė neturtinė žala VST prie VRM ir valstybei. K. K. poelgis kito asmens naudai įgyjant Tarnybai priklausantį 1 902,12 Lt vertės turtą nesukėlė tokių padarinių, dėl kurių jis turi būti įvertintas baudžiamosios teisės priemonėmis ir negalėtų būti vertinamas kaip drausmės ar kitokio pobūdžio pažeidimas.

53Teisėjų kolegija nustatė, kad K. K., būdamas statutiniu valstybės tarnautoju – VST prie VRM ( - ) vyriausiuoju specialistu, vidaus tarnybos majoru, laikotarpyje nuo 2012 m. gruodžio 4 d. iki 2013 m. vasario 25 d. ( - ) teritorijose, siekdamas asmeninės naudos sau – įgyti Tarnybos vado, vidaus tarnybos generolo S. M. palankumą tolimesniuose tarnybiniuose santykiuose, o taip pat siekdamas turtinės naudos S. M., kad šis, išvengtų asmeninių išlaidų už vienos kieto kuro pirties krosnies įgijimą asmeninėm reikmėm, jo naudai apgaule įgijo svetimą, Tarnybai priklausantį, 1 902, 12 Lt vertės, turtą, viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, sukčiaudamas ir suklastodamas bei panaudodamas tikrus dokumentus, piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, dėl ko padarė turtinę – 1 902,12 Lt, ir didelę neturtinę žalą valstybės biudžetinei įstaigai VST prie VRM ir valstybei, t. y. jis viršydamas įgaliojimus, neturėdamas jokio teisinio pagrindo ar pavedimo, neatlikus privalomų viešųjų pirkimų procedūrų, laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 3 d. iki 2012 m. gruodžio 7 d. neteisėtai veikė Tarnybos vardu sudarydamas sandorį su V. P. IĮ vadovu V. P. dėl vienos kieto kuro pirties krosnies gamybos, aptardamas visas tokios krosnelės pagaminimo ir pardavimo detales ir tokiu būdu sukūrė Tarnybai finansinę prievolę apmokėti už jos veiklai nereikalingą, netinkamą ir neketinamą įgyti turtą. Tokiu būdu naudodamasis tarnybiniais įgaliojimais ir statusu savanaudiškais tikslais, darydamas atskiras nusikalstamas veikas – sukčiavimą ir dokumentų klastojimą, K. K. pasikėsino į Viešojo saugumo tarnybos, jos K. dalinio, turinčio administracinius įgaliojimus, normalią, atitinkančią teisinės valstybės siekį, veiksmingą, autoritetingą, Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – Konstitucija), įstatymus ir vidinius Tarnybos bei Grupės teisės aktus atitinkančią, veiklą, veikdamas priešingai Viešojo saugumo tarnybos, kaip teisėsaugos institucijos, užtikrinančios viešąją tvarką, Konstitucijos I skirsnio 5 straipsnį, Vidaus tarnybos statuto I skyriaus, II skyriaus Pirmame skirsnyje, V skyriuje nustatytiems vidaus tarnybos bei vidaus tarnybos pareigūno tikslams, uždaviniams, funkcijoms, veiklos principams bei apribojimams, taip pat Viešojo saugumo tarnybos, kurios paskirtis atkurti ir (ar) užtikrinti viešąją tvarką ypatingų ir ekstremalių situacijų atvejais, I ir II skyriuose, taip pat VST prie VRM nuostatų, patvirtintų 2007 m. kovo 14 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 278, I ir II skyriuje nustatytiems VST prie VRM tikslams, uždaviniams, funkcijoms ir veiklos principams, VST prie VRM ( - ) vyriausiojo specialisto pareigybės charakteristikos IV skyriuje numatytoms valstybės tarnautojo funkcijoms, pažeisdamas Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą – valstybės įstaigos tarnauja žmonėms, Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, skaidrumo, pagarbos įgytoms teisėms, nuolatinio bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principus, Viešojo saugumo tarnybos įstatymo 4 straipsnyje numatytus Tarnybos veiklą grindžiamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo, asmenų lygybės įstatymams, asmeninės iniciatyvos ir tarnybinės drausmės derinimo principus, Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytus valstybės tarnautojų veiklos svarbiausius etikos principus – pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo principus, taip pat šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytas valstybės tarnautojo pareigas – laikytis Konstitucijos ir įstatymų, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 3, 4 punktuose numatytą valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų prievolę – nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus bei 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pirkimo tikslą - „vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas“, šiurkščiai pažeidė nurodytus teisės aktus, sulaužė pareigūno priesaiką Lietuvos Respublikai, iškraipė, diskreditavo ir sumenkino VST prie VRM, kaip valstybinės institucijos veiklos tikslus ir principus, pažemino ir diskreditavo statutinio – VST prie VRM ( - ) vyriausiojo specialisto valstybės tarnautojo vardą bei autoritetą ir tokiu būdu padarė didelės neturtinės žalos valstybei ir juridiniam asmeniui – VST prie VRM.

54Prokuroras, nesutikdamas su apygardos išvadomis, teigia, jog K. K. padarytas piktnaudžiavimas tarnyba peržengė tarnybinio nusižengimo ribas, nes savo veiksmais, siekdamas turtinės ir kitokios asmeninės naudos, jis padarė didelę žalą VST prie VRM ir valstybei.

55Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 2 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog statutinis valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja įstatymo patvirtintas statutas arba Diplomatinės tarnybos įstatymas, nustatantys specialias priėmimo į valstybės tarnybą, tarnybos atlikimo, atsakomybės ir kitas su tarnybos ypatumais susijusias sąlygas, ir (ar) turintis viešojo administravimo įgaliojimus jam nepavaldžių asmenų atžvilgiu. Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 6 straipsnyje nurodyta, jog vidaus reikalų įstaigų personalą sudaro pareigūnai, kiti valstybės tarnautojai ir darbuotojai. Tokiu būdu, K. K. pagrįstai pripažintas statutiniu valstybės tarnautoju, kuriam taikomi Statute numatyti reikalavimai. Tiek VTĮ (29 straipsnio 6 dalies 3 punktas, tiek Statute (33 straipsnio 3 dalies 5 punktas) numatyta, kad tarnybinės nuobaudos gali būti taikomos už korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, susijusią su tarnybinių pareigų atlikimu, nors už šią veiką valstybės tarnautojas, pareigūnas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Tokiu būdu yra laikoma, jog tarnybinis nusižengimas iš esmės skiriasi nuo nusikalstamos veikos tik pagal didelės turtinės ir /ar neturtinės žalos požymį.

56Apygardos teismas nuosprendyje būtent ir nurodė, kad piktnaudžiavimo, numatyto BK 228 straipsnyje, požymis – didelė žala yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. BK 228 straipsnio dispozicija neapibrėžia ir nepateikia universalių kriterijų didelės žalos požymiui konstatuoti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į tai, koks kaltininko veiksmų pobūdis, kokiais teisės aktais ir kokie jais nustatyti reikalavimai, principai yra pažeidžiami, kokia jų reikšmė teisinėje valstybės sistemoje, kokia kaltininko einamų pareigų svarba, rezonansas visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaka valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir kt. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti iš esmės žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-335/2013). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, jog nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo teigti, kad K. K. poelgis, kito asmens naudai įgyjant Tarnybai priklausantį 1 902,12 Lt vertės turtą, sukėlė tokius padarinius, dėl kurių jis turi būti įvertintas baudžiamosios teisės priemonėmis ir negalėtų būti vertinamas kaip drausmės ar kitokio pobūdžio pažeidimas, t. y. nenustatė, jog minėti nuteistojo K. K. veiksmai lėmė kaltinime nurodytus padarinius – didelės neturtinės žalos VST prie VRM ir valstybei atsiradimą.

57Apeliantas, ginčydamas tokią teismo išvadą, teigia, jog teismas nenurodė ją pagrindžiančių faktinių argumentų, nepateikė individualaus vertinimo, kurie iš teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų ar jų visetas, nepakankami ar sukelia abejonių dėl didelės žalos požymio piktnaudžiaujant K. K. tarnyba, nustatymo. Teigia, kad . K. K. savo tiesiogines pareigas naudojo ne tarnybiniams pažeidimams daryti, bet atliko suplanuotus tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, o tais atvejais, kai statutinio valstybės tarnautojo pareigos panaudojamos nusikaltimams daryti, ypatingai diskredituojamas ne tik paties statutinio valstybės tarnautojo vardas, bet ir daroma didelė žala visoms statutinėms organizacijoms, nes jų veikla turi būti grindžiama įstatymų viršenybės, teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo principais. K. K. veikė priešingai valstybės institucijos, kuriai jis atstovavo, tikslams bei sudarė įspūdį, kad VST prie VRM sukurta savivalės, įstatymų nepaisymo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi sistema, dėl ko šiai įstaigai patikėtas valstybės turtas naudojamas asmeniniams šios statutinės įstaigos vadovo interesams tenkinti, t. y. sumenkino VST prie VRM ir visos valstybės tarnybos autoritetą, diskreditavo statutinio valstybės tarnautojo vardą ir tokiu būdu padarė didelės žalos valstybei. Pažymi, kad K. K. savo veiksmais padarė Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintos nuosavybės teisės pažeidimą, kas teismų praktikoje taip pat pripažįstama didele žala valstybei. Be to, pagal suformuotą teismų praktiką tais atvejais, kai valstybės tarnautojas, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, padaro dar ir kitą nusikalstamą veiką, šis faktas suteikia papildomą pagrindą konstatuoti, kad šiais veiksmais sumenkinamas valstybės institucijų autoritetas ir padaroma didelė žala valstybei (kasacinės nutartys Nr. 2K-529/2008, 2K-488/2009, 2K-16/2010, 2K-302/2011). Dėl šių priežasčių K. K. padarytas piktnaudžiavimas tarnyba peržengia tarnybinio nusižengimo ribas, nes savo veiksmais, siekdamas turtinės ir kitokios asmeninės naudos, jis padarė didelę žalą VST prie VRM ir valstybei. Teismo nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, kad K. K. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, kad būdamas statutiniu valstybės tarnautoju ir klastodamas dokumentus, juos panaudodamas apgauna VST prie VRM valstybės tarnautojus ir tuo pačiu apgaule įgyja svetimą turtą ir taip norėjo elgtis, be to numatė, kad dėl tokių jo veiksmų didelės žalos gali patirti VST prie VRM ir valstybė ir to norėjo. Todėl daro išvadą, kad K. K. veiksmuose nustatyti visi būtini tiek subjektyvieji, tiek objektyvieji jam inkriminuoto BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

58Iš teisų LAT savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad būtinasis piktnaudžiavimo (BK 228 straipsnis) požymis, skiriantis šį nusikaltimą ir nuo tarnybinio nusižengimo, yra didelės žalos padarymas valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Turtinė žala laikytina didele, kai ji viršija 250 MGL dydžio sumą. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, darbo sutrikdymo. Įstatyme nepateikta universalių kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir kt. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinės nutartys Nr. 2K-232/2012, 2K-7-335/2013, 2K-21/2014). Be to, šio požymio buvimas ar nebuvimas turi būti motyvuotas, pagrįstas byloje ištirtais duomenimis ir nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys Nr. 2K-245/2013, 2K-316/2013). Apeliantas teisus teigdamas, jog neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo. Tačiau valstybės tarnautojas (šiuo atveju statutinis valstybės tarnautojas) piktnaudžiaudamas tarnyba visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus ir diskredituoja tarnautojo (ar jam prilyginto asmens) vardą, bet ne bet koks jo vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei.

59Didelės žalos valstybei padarymas turi būti konstatuojamas ne apsiribojant tik atitinkamų valstybės tarnautojo (ar jam prilyginto asmens) pareigų bei teisės aktų, reglamentuojančių jo veiklą, išvardijimu, o nurodant argumentus, iš kurių būtų aišku, kodėl padaryta žala valstybei vertinama kaip didelė. Analogiškai turi būti nurodomi motyvai dėl tokios žalos nebuvimo. Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad Kauno apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatuodamas, jog dėl nuteistojo K. K. poelgio nekilo BK 228 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos privalomos pasekmės, t. y. nebuvo padaryta didelė neturtinė žala VST prie VRM ir valstybei, nenurodė tokią išvadą pagrindžiančių faktinių argumentų, nepateikė individualaus vertinimo, kurie iš teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų ar jų visetas, nepakankami ar sukelia abejonių dėl didelės žalos požymio piktnaudžiaujant K. K. tarnyba, nustatymo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė BK 228 straipsnio dispozicijoje nurodytos didelės žalos vertinimo kriterijus, tačiau jų netaikė, neanalizavo ir negretino su byloje nustatytomis aplinkybėmis, todėl liko neįvertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai arba teismas vertindamas įrodymus padarė klaidas dėl jų turinio.

60Iš tiesų pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio turinys patvirtina, kad jame nėra išdėstytų motyvų dėl būtino objektyviojo nusikalstamos veikos požymio (padarinių) – didelės žalos nebuvimo, kodėl atsiradusi žala, atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, nelaikytina didele. Apygardos teismas tik nurodė, jog nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo teigti, kad K. K. poelgis, kito asmens naudai įgyjant Tarnybai priklausantį 1 902,12 Lt vertės turtą, sukėlė tokius padarinius, dėl kurių jis turi būti įvertintas baudžiamosios teisės priemonėmis ir negalėtų būti vertinamas kaip drausmės ar kitokio pobūdžio pažeidimas. Teismas nenustatė, jog minėti K. K. veiksmai lėmė kaltinime nurodytus padarinius – didelės neturtinės žalos VST prie VRM ir valstybei atsiradimą.

61Teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka. Kaip ir minėjo prokuroras savo apeliaciniame skunde K. K. savo tiesiogines pareigas naudojo ne tarnybiniams pažeidimams daryti, bet atliko suplanuotus tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje. Būtent dėl šių nusikalstamų veikų padarymo K. K. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas. Kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog, kai statutinio valstybės tarnautojo pareigos panaudojamos nusikaltimams daryti, ypatingai diskredituojamas ne tik paties statutinio valstybės tarnautojo vardas, bet ir daroma didelė žala visoms statutinėms organizacijoms, nes jų veikla turi būti grindžiama įstatymų viršenybės, teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo principais. Nuteistasis pasinaudojo tuo, kad Tarnybos vado 2012 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 47V-487 buvo patvirtintas VST prie VRM padalinių paruošimo perdislokavimui į laikinąsias dislokacijos vietas planas. Jame buvo numatyta užduotis įrengti lauko stovyklas bei numatomas veiklos organizavimas lauko sąlygomis. Jis buvo įgaliotas pasirūpinti pratybose dalyvaujančių pajėgų logistiniu aprūpinimu, bei tuo, kad Tarnybos vado 2009 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 47V-516 patvirtintos pareigybės aprašymo 21 punkto pagrindu įpareigotas inicijuoti inžinerinių paslaugų, statybinių, apdailos, instaliacijos medžiagų ir kitų prekių viešuosius pirkimus, nustatyta tvarka teikti jų poreikį ir aprašymus, suplanavo inicijuoti, tariamai palapinių, naudojamų lauko pratybose šildymui reikalingų kieto kuro krosnelių VST prie VRM vardu pirkimą, turėdamas išankstinę tyčią jokių kieto kuro krosnelių Tarnybos nuosavybėn neįgyti ir tik atliktų VST prie VRM viešųjų pirkimų procedūrų metu palankiai jo siekiamam tikslui nusprendus kieto kuro krosneles pirkti iš V. P. individualios įmonės, jas, kaip tariamai įgytas, pakeisti mažaverčiu turtu ir vykdydamas šią savo suplanuotų veiksmų dalį atliko atskirus tyčinius veiksmus: 2012 m. gruodžio 7 d. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo darbo vietoje, ( - ), Logistikos valdymo skyriaus specialistei R. B., nesuvokusiai, kad dalyvauja K. K. nusikalstamoje veikoje, davė nurodymą parengti mažos vertės dviejų kieto kuro krosnelių įsigijimo paraišką, kurią patvirtino savo parašu žinodamas, kad joje įtvirtinti žinomai jam melagingi duomenys apie tai, kad jis inicijuoja VST prie VRM tariamai reikalingų dviejų kieto kuro krosnelių, kurių bendra maksimali kaina iki 2 000 Lt, viešąjį pirkimą, nors realių ketinimų vykdant savo funkcijas įgyti VST prie VRM nuosavybėn tokių krosnelių neturėjo, o siekė iš Tarnybos gauti lėšų apmokėjimui už kito objekto – pirties krosnies dėl kurios pirkimo nesilaikydamas teisės aktų reglamentuojančių viešųjų pirkimų procedūras, jau buvo susitaręs su V. P. ir tokiu būdu parengdamas fiktyvią paraišką, suklastojo tikrą dokumentą bei jį panaudojo 2012 m. gruodžio 7 d. pateikdamas suderinimui ir tvirtinimui VST prie VRM Finansų ir apskaitos skyriaus vedėjai E. P., Plėtros ir projektų įgyvendinimo skyriaus viršininkui R. B. bei vadui S. M., dėl ko pastarieji nežinodami apie fiktyvų paraiškos pobūdį ir nesuvokdami, jog dalyvauja nusikalstamoje veikoje ir nėra kalti, patvirtino šią paraišką taip Tarnybos Plėtros ir projektų įgyvendinimo skyriaus Viešųjų pirkimų poskyriui sukurdami pareigą atlikti mažos vertės viešąjį pirkimą dvejoms kieto kuro krosnelėms įgyti.

62Taigi, K. K., įgyvendindamas savo asmeninius tikslus ir netinkamai atlikdamas minėtais teisės aktais jam pavestas pareigas sukėlė ir kitas pasekmes, t. y. palapinės, naudojamos lauko pratybose, buvo aprūpintos netinkama šildymo įranga – dviem mažavertėmis naudotomis kieto kuro krosnelėmis. Įvertinama ir tai, kad tam, jog įgyvendinti savo tikslus, jis pasitelkė daug jau pirmiau minėtų Tarnybos pareigūnų, nestatutinių valstybės tarnautojų, nieko nežinojusių apie jo daromą nusikalstamą veiką, veikė aukščiausio pagal pareigas pareigūno – VST prie VRM vado S. M. naudai. Tokiu būdu, daug Tarnybos pareigūnų veikė priešingai jos interesams. Taip buvo sumenkintas VST prie VRM prestižas, autoritetas, buvo sutrikdyta Tarnybos veikla, o tai laikytina didele žala ir Tarnybai, ir valstybei.

63Tarp K. K. piktnaudžiavimo tarnyba ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys, nes piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi objektyviai, dėsningai nulėmė pirmiau aptartos didelės žalos atsiradimą. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, kolegijos nuomone, K. K. piktnaudžiaudamas tarnyba, VST prie VRM ir valstybei padarė didelę neturtinę žalą, nes savo veiksmais pažeidė valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, lojalumo ir kitus valstybės tarnybos principus, diskreditavo valstybės tarnautojo (VST prie VRM pareigūno) vardą, sumenkino VST autoritetą, taip pat sudarė sąlygas kitiems Tarnybos pareigūnams, nieko nežinojusiems apie jo daromą nusikalstamą veiką, netinkamai atlikti savo pareigas, pažeisti teisės aktų, reglamentuojančių viešuosius pirkimus, reikalavimus. Tokiais savo veiksmais K. K. siekė asmeninės naudos, t. y. norėjo įsiteikti VST prie VRM vadui S. M., užsitikrinti jo, kaip aukščiausio Tarnybos pareigūno, palankumą tolimesniuose tarnybiniuose santykiuose. Šių savo tikslų jis siekė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad jo veiksmai yra pavojingi, peržengia kompetencijos, įgaliojimų ribas, bei numatė, kad dėl tokio jo elgesio – piktnaudžiaujant tarnyba padarytų sukčiavimo ir dokumentų klastojimo, neišvengiamai atsiras didelė žala Tarnybai ir valstybei ir to norėjo.

64K. K. ši nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 228 straipsnio 2 dalį.

65Skiriant bausmę K. K., įvertintinos aplinkybės, jog šiuo metu jam nustatytas 60 % darbingumo netekimas, jis negauna jokių socialinių išmokų, todėl jam skirtina mažesnė bauda nė prašo prokuroras. Taip pat skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – atėmimas teisės dirbti ar eiti valstybės tarnautojo ar valstybės tarnautojui prilyginto asmens pareigas viešajame juridiniame asmenyje.

66Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje esančias nuostatas, todėl nepagrįstai išteisino R. Č. iš nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. Č. į tikrą dokumentą įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, neveikė tiesiogine tyčia, nes tai neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

67Iš bylos rašytinių įrodymų matyti, kad R. Č. dirbo VST prie VRM Plėtros ir projektų įgyvendinimo skyriaus Viešųjų pirkimų poskyrio jaunesniojo specialisto pareigose ir VST prie VRM vado 2012 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 47V-468 buvo paskirtas viešųjų pirkimų organizatoriumi, kuriam pavesta Tarnybos vado nustatyta tvarka organizuoti ir atlikti mažos vertės (iki 10 000 Lt) supaprastintus pirkimus, kai tokiems pirkimams atlikti nesudaroma Tarnybos Viešųjų pirkimų komisija, t. y. jis buvo statutiniu valstybės tarnautoju atsakingu už viešųjų pirkimų procedūras. 2012 m. gruodžio 7 d. jis gavo pavedimą organizuoti dviejų kieto kuro krosnelių mažos vertės viešąjį pirkimą. Kaip seka iš K. K. ir R. Č. parodymų, pirkimo iniciatorius buvo VST prie VRM ( - ) vyriausiasis specialistas K. K.. Iš pastarojo žodžiu buvo gauta informacija, kad V. P. įmonė dvi pastarojo parengtoje paraiškoje nurodytas kieto kuro krosneles galėtų pagaminti už 1 902,12 Lt. Apeliantas teigia, kad R. Č. organizuodamas mažos vertės viešąjį pirkimą, pažeidė viešųjų pirkimų principus, suteikė privilegijas ir protegavo V. P. IĮ ir tuo pačiu diskriminavo ir eliminavo neapibrėžtą ratą kitų Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, turėjusių arba galėjusių turėti galimybę sąžiningai konkuruoti dalyvaujant mažos vertės viešojo pirkimo konkurse dėl ko VST prie VRM neišnaudojo galimybės tarnybiniams tikslams skirtas kietojo kuro krosneles, įgyti pigiau, sudarė sąlygas kitam VST prie VRM valstybės tarnautojui K. K. pasinaudoti fiktyvaus viešojo pirkimo rezultatais pabaigiant pastarojo suplanuotas ir vykdomas BK 228 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, be to tyčia pažeisdamas nurodytų teisės aktų reikalavimus bei juose įtvirtintus principus, naudodamasis savo tarnybine padėtimi suklastodamas tikrą dokumentą ir jį panaudodamas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir tokiu būdu diskreditavo ir pažemino statutinio valstybės tarnautojo – VST prie VRM Plėtros ir projektų įgyvendinimo skyriaus Viešųjų pirkimų poskyrio jaunesniojo specialisto vardą, taip sukurdamas savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistemą, dėl ko buvo sumenkintas VST prie VRM, kaip valstybės institucijos, ir Lietuvos Respublikos, kaip valstybės, įvaizdis ir taip VST prie VRM ir valstybei padaryta didelės neturtinės žalos.

68Apygardos teismas nuosprendyje padarė išvadą, jog R. Č. nepadarė veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, požymių. Nuosprendyje nurodoma, jog, byloje esančių duomenų visumos kontekste daroma išvada, kad būtent pirkimo iniciatoriaus K. K. veiksmai suklaidino R. Č. dėl V. P. įmonės siūlomos kainos, kadangi jis nurodė, jog ši įmonė už 1 902,12 Lt pagamins dvi kieto kuro krosneles. Pirmosios instancijos teismas vertina, kad K. K. nusikalstamas sumanymas apgaule S. M. naudai įgyti svetimą turtą lėmė, kad kaltinamasis R. Č., nežinodamas apie šį K. K. sumanymą ir nesuvokdamas, jog dalyvauja nusikalstamoje veikoje, užpildė ir pasirašė Mažos vertės viešojo pirkimo pažymą Nr. 47D-310. Būtent K. K. inicijavo pirkimą, nurodė melagingą informaciją, jog V. P. įmonė už minėtą kainą pagamins dvi kieto kuro krosneles. R. Č. patvirtino, kad vykdė pirkimą, kad pagal taisykles turėjo apklausti tris įmones, kad naudojosi internetine naršykle ieškojo atitikmenų ir užpildė pirkimo paraišką. Tai, kad R. Č. vykdydamas apklausą ieškojo kieto kuro krosnelių internete patvirtino liudytoja V. A.. Nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad kitų dviejų įmonių, kurių kainos buvo pateikiamos pirkimo pažymoje, prekės neatitiko pirkimo objekto aprašymo (pvz. galingumo ir kt.), tačiau tai nepaneigia R. Č. parodymų, jog jis ieškojo internete atitikmens. Neatmetama, jog K. K. nurodytų konkrečių reikalavimų, kuriuos turėjo atitikti perkamos krosnelės, kitų įmonių prekiaujamoms krosnelėms atitikti realiai nebuvo galimybės. Visų šių aptartų duomenų visumos kontekste apygardos teismas padarė išvadą, kad R. Č. veiksmuose nenustatytas subjektyviosios pusės – kaltės požymis (tiesioginė tyčia). BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektyviajam požymiui – kaltei yra būdinga tiesioginė tyčia. Nenustačius būtinojo BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto dokumento suklastojimo ir panaudojimo nusikaltimo požymio – tiesioginės tyčios, R. Č. pagal šį baudžiamąjį įstatymą išteisintas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu. nenustačius R. Č. tyčios suklastoti bei panaudoti Mažos vertės pažymą, nėra pagrindo pripažinti R. Č. padarius BK 228 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką.

69Teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos išvadomis sutinka ir šioje dalyje atmeta prokuroro apeliacinio skundo argumentus.

70Viešųjų pirkimų įstatyme (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. sausio 29 d.) buvo nurodyta, jog mažos vertės viešasis pirkimas yra supaprastintas pirkimas, kai prekių ar paslaugų pirkimo vertė yra mažesnė kaip 100 Lt (be pridėtinės vertės mokesčio). Šio įstatymo 85 straipsnio 2 dalyje nurodyta kad perkančioji organizacija mažos vertės pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles. VST prie VRM supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklės buvo patvirtintos vado 2012 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 47V-628 (2 t., b. l. 188; 3 t., b. l. 1-43) . Be to, minėtas įstatymas nustatė mažos vertės pirkimo būdus. Vienas iš šių būdų yra apklausos. Mažos vertės pirkimai atliekami apklausos būdu žodžiu (asmeniškai/telefonu/reklama internete/katalogai ir pan.) arba raštu. Išteisintasis R. Č. teigia, jog dviejų šildymo krosnelių viešasis pirkimas buvo atliekamas žodiniu apklausos būdu, t. y. informacijos apie galimus tiekėjus ieškant internete. Šie jo teiginiai liko nepaneigti. Liudytoja V. A. pirmosios instancijos teisme parodė, kad krosnelių pirkimas, buvo paprastas mažos vertės pirkimas, kurį turėjo atlikti organizatorius. Paraiškoje būna nurodyta preliminari vertė (nuo – iki). Organizatorius tas, kuris atliko apklausą, o iniciatorius buvo K. K., pirkimo procedūrą organizavo R. Č.. Pagal vidaus pirkimo taisykles iniciatorius ištiria rinką, apžiūri prekes, K. K. rekomenduoja organizatoriui į ką kreiptis. Iš kelių įmonių buvo gauti pasiūlymai nežino, bet žino, kad R. Č. klausinėjo ir žiūrėjo internete, tai nebuvo vienintelis variantas buvo svarstoma iš kelių įmonių. Ji pati matė, kaip R. Č. ieškojo krosnelių kainų, nes jie dirba viename kabinete, o jis atsivertęs internete rodė tokias krosneles. Ji matė metalines krosneles, kainas žiūrėjo, kainų neatsimena, bet krosneles matė. Gali patvirtinti faktą, kad R. Č. kompiuteryje buvo atsivertęs puslapius, kur matėsi krosnelės, firmų negali pasakyti, nes galima remtis viešai skelbiama informacija. Kad R. Č. ieškotų konkrečių „( - )“ ir „( - )“ firmų negali pasakyti. Mažos vertės pirkimai vykdomi atliekant apklausą žodžiu. Viešai iš skelbiamų kainų galima daryti apklausą. Nėra būtina skambinti ir kalbėti žodžiu, galima žiūrėti internete, jei kainos paskelbtos viešai. Pirkimo organizatorius siūlo pagal mažiausią kainą. Pirkimo iniciatoriaus pasiūlymai nėra privalomi pirkimų organizatoriui. Yra įprasta, kad pirkimų iniciatorius pateikia įmones, kainas. Mažos vertės apklausos pažymą matė. Paraiškoje turi būti teisingi duomenys. Pirkimo būdas yra privalomas, tai apklausos pažymoje reikia pažymėti. Pirkimo būdas – peržiūra internetu, apklausa buvo internetu. Nurodyta apklausa žodžiu apima ir peržiūrą internetu pagal taisykles (7 t., b. l. 13-14).

71Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas pernelyg sureikšmino šios liudytojos parodymus. Jo manymu R. Č. internete galėjo ieškoti ne įmonių produkcijos ir jos kainų, o tik atitinkamų įmonių rekvizitų (adresų, kodų). Apelianto teigimu tai patvirtina UAB „( - )“ ir „( - )“ raštai, kad bendrovė „( - )“ 2012 m. gruodžio 7 d. negamino ir neprekiavo kieto kuro krosnelėmis, kurių galingumas 7 kW, šilumos atidavimas – oras, kuras – malkos, korpusas metalas – plienas, ir abi bendrovės nurodė, kad tokios informacijos savo internetiniuose puslapiuose neskelbė (4 t., b. l. 143, 145-147). Tačiau UAB „( - )“ rašte nurodyta, kad 2012 m. gruodžio 7 d. įmonė prekiavo keturių gamintojų penkiasdešimt keturių skirtingų modelių krosnelėmis, kurių galingumas 7 kW, šilumos atidavimas – oras, kuras – malkos, korpusas metalas – plienas, o internetiniame puslapyje tik nebuvo skelbiama apie kainą 848 Lt. Dokumentų apie tai, kas būtent tą dieną buvo skelbiama įmonės internetiniame puslapyje, nėra. Liudytoja J. V., dirbanti UAB „( - )“ vyr. finansininke, parodė, kad kokia informacija bendrovės internetiniame puslapyje buvo skelbiama ji nežino, tačiau patvirtino, jog jie kieto kuro krosnelėmis prekiavo ir prekiauja, tačiau jų kaina pagal nurodytus parametrus buvo kita, o internete yra kainininkas ir jis skelbiamas viešai (7 t., b. l. 14-15). Liudytojas R. S., dirbantis UAB „( - )“ direktoriumi, parodė, kad įmonė užsiima prekyba krosnelėmis patalpų šildymui, kurios yra ketinės, iš plieno negamina ir tokiomis neprekiauja. Įmonė turėjo savo tinklalapį, jį administruoja patys, jis ir kolega. Kainos pas juos visą laiką būdavo lygios, be centų. Jo niekas neprašė pateikti duomenų apie tai, ką 2012 m. skelbė tinklalapyje, tokio dalyko nepatikrinsi, nes duomenys tiek laiko nesaugomi. Ikiteisminio tyrimo metu jis buvo klausiamas tik tai, ar jis turėjo metalinę, 7 kilovatų krosnelę už 820 Lt (7 t., b. l. 39-40).

72Taigi, nei minėtų bendrovių raštai, nei liudytojų J. V. ir R. S. parodymai nepaneigia, o iš dalies netgi patvirtina, išteisintojo R. Č. parodymus, kuriuos patvirtino ir liudytoja V. A., kad vykdydamas dviejų kieto kuro krosnelių viešąjį pirkimą apklausos būdu (paieška internete) naudojosi internetine naršykle, ieškojo atitikmenų ir užpildė pirkimo paraišką. Nors šių įmonių prekės nepilnai atitiko pirkimo objekto aprašymo, tačiau pirmiau aptartais įrodymais nustatyta, jog jos prekiavo kieto kuro šildymo krosnelėmis, apie tai informacija buvo jų internetiniuose puslapiuose, ir nepaneigia R. Č. nurodomos aplinkybės, jog jis ieškojo internete atitikmens. Be to, nebuvo nustatyta, kokia informacija iš tiesų buvo skelbiama šių bendrovių internetiniuose puslapiuose 2012 m. gruodžio 7 d., o šiuo metu to padaryti nėra galimybės. Kiekviena abejonė turi būti aiškinama kaltininko naudai.

73Bylos duomenimis nustatyta, kad šildymo krosnelių pirkimo iniciatoriumi buvo nuteistasis K. K.. Būtent jis nurodė poreikį įsigyti minėtas krosneles, pateikė dėl supaprastinto pirkimo atlikimo paraišką (2 t., b. l. 174-175), o taip pat nurodė ir įmonę, kurioje būtų galima įsigyti krosneles, jų kainą. Išteisintasis R. Č. nieko nežinojo apie K. K. tolimesnius nusikalstamus tikslus. Būtent tai ir nurodyta pranešime apie įtarimą K. K.: jis nuslėpė nuo R. Č. aplinkybes, kad jau yra susitaręs su V. P. dėl vienos pirties krosnies pagaminimo, o R. Č. savarankiškai atliko viešojo pirkimo procedūras, nesant tarp jų susitarimo (6 t., b. l. 14-20).

74Esant tokioms aplinkybėms, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog R. Č. veiksmuose nenustatytas subjektyviosios pusės – kaltės požymis – tiesioginė tyčia. BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektyviajam požymiui – kaltei yra būdinga tiesioginė tyčia. Tai reiškia, kad pagamindamas netikrą ar klastodamas tikrą dokumentą, jį panaudodamas, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju byloje esantys duomenys tokių aplinkybių nepatvirtina. Nenustačius būtinojo BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto dokumento suklastojimo ir panaudojimo nusikaltimo požymio – tiesioginės tyčios, teismas R. Č. pagal šį baudžiamąjį įstatymą pagrįstai išteisino BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.

75Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat nurodė, jog teismas nesprendė klausimo dėl tokios veikos pripažinimo mažareikšme. Tačiau tai buvo galima daryti tik tuo atveju, jei teismas būtų pripažinęs, jog tokia nusikalstama veika – dokumento suklastojimas ir jo panaudojimas buvo padaryta.

76Išteisintasis R. Č. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas, kad, naudodamasis savo tarnybine padėtimi suklastodamas tikrą dokumentą ir jį panaudodamas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir tokiu būdu diskreditavo ir pažemino statutinio valstybės tarnautojo – VST prie VRM Plėtros ir projektų įgyvendinimo skyriaus Viešųjų pirkimų poskyrio jaunesniojo specialisto vardą, taip sukurdamas savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistemą, dėl ko buvo sumenkintas VST prie VRM, kaip valstybės institucijos, ir Lietuvos Respublikos, kaip valstybės, įvaizdis ir taip VST prie VRM ir valstybei padaryta didelės neturtinės žalos. Tokiu būdu piktnaudžiavimas tarnyba buvo siejamas su tikro dokumento suklastojimu ir jo panaudojimu. Nenustačius R. Č. tyčios suklastoti bei panaudoti Mažos vertės pažymą, nėra pagrindo pripažinti jį kaltu, padarius BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką.

77Taigi, darytina išvada, jog Kauno apygardos teismo išteisinamasis nuosprendis R. Č. atžvilgiu yra teisėtas ir pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo.

78Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 3 ir 4 dalimis, 329 straipsnio 2 punktu, 330 straipsniu,

Nutarė

79Kauno apygardos nuosprendžio 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio dalį dėl K. K. išteisinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį:

80K. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 100 MGL dydžio – 3 766 Eur baudą.

81Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šią bausmę subendrinti su bausmėmis paskirtomis pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą bausmę – 100 MGL dydžio (3 766 Eur) baudą.

82Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013 m. vasario 25 d., 9 val. 25 min., iki 2013 m. vasario 27 d., 9 val. 05 min., paskirtą baudą sumažinti 4 MGL (150,64 Eur) bei paskirti galutinę subendrintą bausmę 96 MGL dydžio 3 615,36 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų penkiolikos Eur trisdešimt šešių ct) baudą.

83Vadovaujantis BK 682 straipsniu kartu su bausme K. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą teisės dirbti ar eiti valstybės tarnautojo ar valstybės tarnautojui prilyginto asmens pareigas viešajame juridiniame asmenyje 2 (dvejiems) metams.

84Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. - pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (1 883 Eur) dydžio bauda,... 3. - pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (1 883 Eur) dydžio bauda.... 4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos... 5. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame... 6. K. K. išteisintas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika... 7. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš nuteistojo K. K. konfiskuota... 8. R. Č. išteisintas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį,... 9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 10. K. K. nuteistas už tai, kad būdamas statutiniu valstybės tarnautoju –... 11. 2012 m. gruodžio 3 d., apie 14.56 val., ir 2012 m. gruodžio 4 d., apie 12.52... 12. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir žinodamas, kad Tarnyba yra gavusi V. P.... 13. Jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad mažos vertės viešojo... 14. K. K., tęsdamas savo nusikalstamą veiką žinodamas, kad VST prie VRM negali... 15. Tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad veikia VST prie VRM vardu, kaip... 16. Piktnaudžiaudamas VST prie VRM susiklosčiusiais jo ir kitų valstybės... 17. Tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą įgyti galimybę ir laiko,... 18. Be to, K. K. buvo kaltinamas ir tuo, kad, būdamas statutiniu valstybės... 19. kad jis, viršydamas įgaliojimus, t. y. neturėdamas jokio teisinio pagrindo... 20. Tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, jis, siekdamas nuslėpti šią faktinę... 21. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pasinaudodamas savo, kaip Tarnybos... 22. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpyje nuo 2012 m. gruodžio 7 d.... 23. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, siekdamas, kad už pirties krosnį V.... 24. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, turėdamas tikslą pateisinti... 25. Tokiais tyčiniais tęstiniais veiksmais K. K. pasikėsino į Viešojo saugumo... 26. Tokiu būdu naudodamasis tarnybiniais įgaliojimais ir statusu savanaudiškais... 27. R. Č. buvo kaltinamas tuo, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi nesant... 28. būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, dirbdamas VST prie VRM Plėtros ir... 29. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis laikotarpyje nuo 2012 m. gruodžio 7 d. iki... 30. Šiais savo tyčiniais veiksmais R. Č. organizuodamas mažos vertės... 31. Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendyje nurodoma, kad... 32. Teismas padarė išvadą, kad kaltinamojo K. K. poelgis, kito asmens naudai... 33. Be to, vertindamas kaltinamojo R. Č. veiksmus dėl jam inkriminuotų BK 228... 34. Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro V. A. apeliaciniame skunde... 35. Kauno apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatuodamas, jog dėl... 36. Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20... 37. Prokuroro vertinimu tokie R. Č. veiksmai peržengia formalaus viešųjų... 38. Apeliantas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d.... 39. K. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 228 straipsnio 2... 40. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, paskirta... 41. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu,... 42. Vadovaujantis BK 682 straipsniu kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio... 43. R. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 228 straipsnio 1... 44. - pagal BK 228 straipsnio 1 dalį 150 MGL (5 649 Eur) dydžio baudą;... 45. - pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 50 MGL (1 883 Eur) dydžio baudą.... 46. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, paskirtas... 47. Vadovaujantis BK 682 straipsniu kartu su bausme R. Č. paskirti baudžiamojo... 48. Likusią Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio dalį... 49. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašo apeliacinį skundą... 50. Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro V. A. apeliacinis skundas... 51. Kauno apygardos teismas pagrįstai nustatė, jog nuteistasis K. K. apgaule... 52. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog K. K. nepadarė veikos,... 53. Teisėjų kolegija nustatė, kad K. K., būdamas statutiniu valstybės... 54. Prokuroras, nesutikdamas su apygardos išvadomis, teigia, jog K. K. padarytas... 55. Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 2... 56. Apygardos teismas nuosprendyje būtent ir nurodė, kad piktnaudžiavimo,... 57. Apeliantas, ginčydamas tokią teismo išvadą, teigia, jog teismas nenurodė... 58. Iš teisų LAT savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad būtinasis... 59. Didelės žalos valstybei padarymas turi būti konstatuojamas ne apsiribojant... 60. Iš tiesų pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio turinys... 61. Teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis... 62. Taigi, K. K., įgyvendindamas savo asmeninius tikslus ir netinkamai atlikdamas... 63. Tarp K. K. piktnaudžiavimo tarnyba ir kilusių pasekmių yra priežastinis... 64. K. K. ši nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 228 straipsnio 2 dalį.... 65. Skiriant bausmę K. K., įvertintinos aplinkybės, jog šiuo metu jam... 66. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20... 67. Iš bylos rašytinių įrodymų matyti, kad R. Č. dirbo VST prie VRM Plėtros... 68. Apygardos teismas nuosprendyje padarė išvadą, jog R. Č. nepadarė veikų,... 69. Teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos išvadomis sutinka ir... 70. Viešųjų pirkimų įstatyme (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. spalio 1 d. iki... 71. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas pernelyg sureikšmino šios... 72. Taigi, nei minėtų bendrovių raštai, nei liudytojų J. V. ir R. S. parodymai... 73. Bylos duomenimis nustatyta, kad šildymo krosnelių pirkimo iniciatoriumi buvo... 74. Esant tokioms aplinkybėms, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog R. Č.... 75. Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat nurodė, jog teismas nesprendė... 76. Išteisintasis R. Č. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas, kad,... 77. Taigi, darytina išvada, jog Kauno apygardos teismo išteisinamasis nuosprendis... 78. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 79. Kauno apygardos nuosprendžio 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio dalį dėl... 80. K. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228... 81. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šią bausmę subendrinti su... 82. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame... 83. Vadovaujantis BK 682 straipsniu kartu su bausme K. K. paskirti baudžiamojo... 84. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....