Byla 2K-271-648/2015
Dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Artūro Pažarskio, sekretoriaujant Rūtai Večerskaitei, dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei, išteisintajam J. S., išteisintojo gynėjui advokatui Remigijui Merkevičiui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Vilmanto Ančiukaičio kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio.

2Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu J. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir bausmės, paskirtos Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiais, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė J. S. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams ir 120 MGL (15 000 Lt, t. y. 4 344 Eur) dydžio bauda. Pritaikius BK 75 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį J. S. per du mėnesius pradėti dirbti, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2013 m. vasario 21 d. iki nuosprendžio paskelbimo. Iš nuteistojo J. S. priteista 1786,70 Lt (517,46 Eur) proceso išlaidų į valstybės biudžetą.

4Skundžiamu Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu panaikinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. nuosprendžio dalis dėl J. S. nuteisimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (už Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos antspaudo panaudojimą neturint teisėto pagrindo) bei pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis – J. S. išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių.

5Taip pat panaikinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. nuosprendžio dalis dėl J. S. nuteisimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (už Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos antspaudo įgijimą bei laikymą neturint teisėto pagrindo) ir bylos dalis J. S. nutraukta, nes įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo.

6Panaikintos visos šioje byloje J. S. paskirtos kardomosios priemonės ir nuosprendžio dalis dėl 1786,70 Lt (517,46 Eur) proceso išlaidų priteisimo į valstybės biudžetą.

7Teisėjų kolegija, susipažinusi su byla, išklausiusi teisėjo A. Pažarskio pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

8Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. S. nuteistas už tai, kad 2010 m. lapkričio 29 d., tikslus laikas nenustatytas, nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos (toliau – LŽTSS) pirmininku ar Klaipėdos filialo vadovu, neįregistruotas kaip šios sąjungos valdymo organas ar jos dalyvis, šios organizacijos vardu, gavęs laikinai pasinaudoti Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos dokumentais ir antspaudu, Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, esančiam Klaipėdoje, Galinio Pylimo g. 9, laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 28 d. iki 2010 m. lapkričio 29 d. pateikė suklastotus dokumentus, t. y. skundą, kurį J. S. pasirašė kaip Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininkas ir patvirtino 2004 m. birželio 2 d., tiksliau nenustatytoje vietoje ir laiku, iš B. G. gautu antspaudu „Lietuvos Žmogaus Teisių Stebėtojų Sąjunga. The Lithuanian Human Rights Observers Association. Lietuvos Respublika. VILNIUS“. Prie šio skundo J. S. pridėjo suklastotus dokumentus, t. y. Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos įstatus, 2000 m. kovo 15 d. Visuomeninės organizacijos registravimo pažymėjimą, išduotą Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungai, 2010 m. lapkričio 10 d. paklausimą Klaipėdos miesto savivaldybės merui, kuriuos patvirtino pasirašydamas su prierašu „kopija tikra, LŽTSS pirmininkas J. S. 2010-11-29 parašas“ bei patvirtino iš B. G. gautu antspaudu. Taip pat prie šio skundo pridėjo nenustatytu laiku ir vietoje LŽTSS vardu 2010 m. lapkričio 15 d. data atspausdintą įgaliojimą, kuriame įtvirtino tikrovės neatitinkančią informaciją, kad Lietuvos Žmogaus Teisių Stebėtojų Sąjunga, buveinės adresas Klaipėda, Taikos pr. 111a, Lietuvos Žmogaus Teisių Stebėtojų Sąjunga registro tvarkytojas VĮ „Registrų centras“ Kauno filialas, įgalioja J. S. atstovauti jai administracinėje byloje dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. T2-317 panaikinimo, kurį J. S., pristatydamas save kaip LŽTSS pirmininką, patvirtino savo parašu, taip įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius ir klaidinančius duomenis. Tokiais savo veiksmais J. S., neturėdamas atitinkamos kompetencijos bei įgaliojimų, prisistatydamas LŽTSS pirmininku, suklastojo 2010 m. lapkričio 29 d. skundą, pagamino netikrą 2010 m. lapkričio 15 d. įgaliojimą, suklastojo Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos įstatus, 2000 m. kovo 15 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Visuomeninės organizacijos registravimo pažymėjimą, išduotą Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungai, ir 2010 m. lapkričio 10 d. paklausimą Klaipėdos miesto savivaldybės merui, kuriuos panaudojo pateikdamas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, ir 2004 m. birželio 2 d., tiksliau nenustatytu laiku, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo ir laikotarpiu nuo 2004 m. birželio 2 d. iki 2010 m. lapkričio 29 d. laikė bei panaudojo juridinio asmens antspaudą „Lietuvos Žmogaus Teisių Stebėtojų Sąjunga. The Lithuanian Human Rights Observers Association. Lietuvos Respublika. VILNIUS“, t. y. šį antspaudą išleido į teisinę apyvartą.

9Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis: išteisindamas J. S. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (už Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos antspaudo panaudojimą neturint teisėto pagrindo) ir BK 300 straipsnio 1 dalį, konstatavo, kad nuteistojo J. S. veiksmuose – 2010 m. lapkričio 29 d. skunde, Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos įstatuose, 2000 m. kovo 15 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Visuomeninės organizacijos registravimo pažymėjime, 2010 m. lapkričio 10 d. paklausime Klaipėdos miesto savivaldybės merui bei 2010 m. lapkričio 15 d. įgaliojime pasirašant Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku bei šiuos dokumentus pateikiant teismui – nebuvo tiesioginės tyčios klastoti dokumentus ir žinomai suklastotus dokumentus panaudoti. Remiantis įrodymais nėra paneigta, jog J. S. sąžiningai klydo dėl savo įgaliojimų veikti Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos vardu, ir nesuvokė, kad įgaliojime įtvirtinta informacija yra žinomai melaginga: esant situacijai, kai B. G., nebenorėdamas toliau tęsti veiklos asociacijoje, perdavė jam asociacijos dokumentų originalus, antspaudą, surašė įgaliojimą veikti asociacijos vardu, asociacijos narių, kurie tęsė asociacijos veiklą, sutikimu ir pritarimu buvo išrinktas pirmininku, J. S., neturėdamas teisinio išsilavinimo, sąžiningai klysdamas manė esąs teisėtas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininkas bei turintis teisę juo prisistatinėti.

10Be to, skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 13 d. nutartimi atsisakė priimti J. S. skundą, pateiktą ginant viešąjį interesą, tuo pagrindu, jog skundą suinteresuoto asmens vardu teismui padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. sausio 28 d. nutartimi J. S. atskirąjį skundą dėl minėto sprendimo atmetė. Teismas konstatavęs, kad J. S. nėra įgaliotas vesti bylą asmuo, pritaikė jam įstatyme įtvirtintas procesines priemones ir užkirto kelią toliau dalyvauti procese. Todėl, kolegijos nuomone, Klaipėdos apygardos administraciniam teismui konstatavus, kad J. S. nėra įgaliotas vesti bylą asmuo ir taip užkirtus jam kelią toliau dalyvauti procese ginant viešąjį interesą, tokios procesinės sankcijos J. S. pakanka. Papildomas baudžiamųjų teisinių priemonių taikymas už tuos pačius veiksmus, kolegijos nuomone, yra perteklinis, nepagrįstas ir nereikalingas.

11Taip pat skundžiamame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad negalima pripažinti, jog J. S. veiksmuose panaudojant Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos antspaudą yra visi BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai. Byloje iki galo nepaneigta nuteistojo J. S. versija, kad jis jokio oficialaus reikalavimo sugrąžinti asociacijos antspaudą iš šios asociacijos narių negavo, o tarp asociacijos narių kilę ginčai dėl antspaudo naudojimo civilinėmis teisinėmis priemonėmis nėra išspręsti, nėra pripažinta, kad J. S. antspaudą naudojo neteisėtai. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažino, kad J. S. veiksmuose nenustatyta tiesioginė tyčia antspaudą naudoti neteisėtai, byloje surinktais įrodymais nepaneigta, kad jis antspaudą panaudojo sąžiningai klysdamas dėl savo įgaliojimų veikti asociacijos pirmininko vardu ir nesuvokdamas, kad neturi teisinio pagrindo jį naudoti.

12Nutraukdamas bylą pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (už Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos antspaudo įgijimą bei laikymą neturint teisėto pagrindo), apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad J. S. įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu jau yra nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2004 m. birželio 2 d. įgijo, laikė ir naudojo Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos antspaudą, neturėdamas tam teisėto pagrindo. Antspaudo įgijimo data (2004 m. birželio 2 d.) pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendį sutampa su nagrinėjamu atveju. Tuo tarpu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu J. S. yra nuteistas už antspaudo laikymą, neturint teisėto pagrindo, už ilgesnį laikotarpį negu nagrinėjamu atveju. Taigi, kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pakartotinai nuteisė J. S. už veiką, už kurią jis jau buvo nuteistas, todėl šią bylos dalį nutraukė.

13Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas V. Ančiukaitis prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nuosprendį ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl J. S. pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. Kitą nuosprendžio dalį pakeisti – J. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje (už Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos antspaudo panaudojimą neturint teisėto pagrindo).

14Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai išteisino J. S. dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje (už Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos antspaudo panaudojimą neturint teisėto pagrindo), t. y. netinkamai aiškino ir taikė šių bei BK 11 straipsnio nuostatas.

15Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas apie nusikalstamos veikos padarinius (t. y. kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokias teisines pasekmes sukėlė padaryta veika, koks jos pavojingumas), neatkreipė dėmesio į tai, kad nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, yra formali. Teisės teorija (doktrina) pateikia aiškų nusikalstamų veikų, kurių sudėtis priskirtina formalių nusikaltimų kategorijai, apibrėžimą – tai tokia nusikalstama veika, kai į nusikaltimo sudėtį neįtrauktas pavojingų pasekmių atsiradimas, nusikaltimas laikomas baigtu atlikus įstatyme nurodytą pavojingą veiką – atitinkamai veikiant ar susilaikant nuo veiksmų, nesvarbu, ar veika sukėlė kokias nors žalingas pasekmes, ar nesukėlė. Padariniai yra būtinasis nusikalstamos veikos sudėties požymis tuo atveju, kai jie tiesiogiai nurodyti BK straipsnio, aprašančio tos veikos sudėtį, dispozicijoje.

16Kasatorius nurodo, kad veikos pavojingumo pobūdį apibūdina įstatymu ginamų vertybių (nusikaltimo objekto) svarba. BK 300 straipsnyje esanti teisės norma saugo valdymo tvarką, dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą, tai užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. S. , nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, pirmininku ar Klaipėdos filialo vadovu, gavęs laikinai pasinaudoti sąjungos dokumentais ir antspaudu, neturėdamas teisėto pagrindo jį laikė ir panaudojo, t. y. šiuo antspaudu ir pasirašydamas kaip LŽTSS pirmininkas patvirtino dokumentus (skundą, sąjungos įstatus, Visuomeninės organizacijos registravimo pažymėjimą, išduotą LŽTSS, paklausimą Klaipėdos miesto savivaldybės merui, bei LŽTSS vardu atspausdintą suklastotą įgaliojimą atstovauti sąjungą administracinėje byloje) ir pateikė juos Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Baudžiamosios teisės aspektu tokia jo veika turėtų būti įvertintina kaip nusikalstama (pavojinga) ir daranti žalą valdymo tvarkai, nes iš esmės buvo pažeista normali, teisinga dokumentų apyvarta. Be to, pasak kasatoriaus, neteisėtai iš Lietuvos Žmogaus Teisių Stebėtojų Sąjungos pasisavinęs dokumentus (Lietuvos Žmogaus Teisių Stebėtojų Sąjungos įstatų ir 2000 m. kovo 15 d. Visuomeninės organizacijos registravimo pažymėjimo originalus) bei spaudą, J. S. užkirto kelią minėtos sąjungos oficialiems nariams ir pirmininkui vykdyti jų tolesnę veiklą, t. y. atlikti juridinius veiksmus, šaukti visuotinį susirinkimą ir t. t.

17Kasatorius nesutinka su apeliacinio teismo išvada, kad J. S. veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios klastoti dokumentus ir žinomai suklastotus dokumentus panaudoti ir kad jis, sąžiningai klysdamas, buvo įsitikinęs esantis Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku ir manė turintis teisę juo prisistatyti bei pasirašinėti dokumentus. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino bylos medžiagoje surinktus duomenis ir nustatytas faktines aplinkybes, neatkreipė dėmesio į tai, kad iš esmės kaip liudytojai apklausti asmenys nurodė galimas skirtingas aplinkybes dėl fakto, buvo ar ne J. S. LŽTSS nariu, tačiau nedviprasmiškai visi nurodė, kad Klaipėdoje Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos filialas nebuvo įsteigtas ir J. S. negalėjo būti ar tapti neegzistuojančio filialo pirmininku. Bylos medžiagoje apskritai nėra jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad LŽTSS filialas buvo įsteigtas Klaipėdoje, o jos primininku išrinktas J. S., todėl nėra jokio pagrindo abejoti, kad J. S., nebūdamas sąjungos pirmininku ar Klaipėdos filialo vadovu, įstatymų nustatyta tvarka neįregistruotas kaip šios sąjungos valdymo organas ar jos dalyvis, šios organizacijos vardu veikė neteisėtai.

18Taip pat kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad J. S. ne kartą kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą su įvairiais prašymais (suteikti paramos gavėjo statusą, įregistruoti Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos duomenų pakeitimus), o tai nedviprasmiškai rodo, kad J. S. aiškiai suvokė, jog reikalingas faktinis duomenų įregistravimas juridiniam faktui užtvirtinti. Juolab kad VĮ Registrų centras, atsisakydamas suteikti paramos gavėjo statusą ir išduoti naują registravimo pažymėjimą, jam raštiškai išaiškino, kas reikalinga norint įregistruoti valdymo organus – valdybą bei pirmininką, tačiau J. S. trūkumų neištaisė ir daugiau nesikreipė dėl LŽTSS duomenų pakeitimo įregistravimo. Šios aplinkybės, pasak kasatoriaus, taip pat neabejotinai patvirtina, kad J. S. suprato ir žinojo, jog tam tikri veiksmai turi būtį įforminti įstatymų nustatyta tvarka (juridinei reikšmei įgyti) ir tik po jų teisinio įregistravimo asmuo gali įgyti atitinkamą statusą.

19Be to, spręsdamas apie J. S. gebėjimą teisingai suvokti aplinkybes platesne prasme, apeliacinės instancijos teismas, pasak kasatoriaus, neįvertino jo veiksmų ir neatkreipė dėmesio į jo asmenybę apibūdinančias savybes bei ankstesnius teistumus už analogiškas nusikalstamas veikas. J. S. kaltinamas dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kurią galbūt padarė 2010 m. lapkričio 29 d. Iki to laiko už analogiškas tyčines veikas J. S. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 9 d. nuosprendžiu. Taip pat tuo metu dėl jo vyko keli ikiteisminiai tyrimai, kuriuose J. S. buvo pareikšti įtarimai pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, o vėliau jis Klaipėdos apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo J. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto teismo 2008 m. liepos 9 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 154 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (byla Nr. 1A-3-120/2010), 2010 m. sausio 8 d. nutartyje nurodė, kad J. S. ne tik inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu, bet ir iki šiol, apgaudinėdamas bei sąmoningai klaidindamas valstybines institucijas, sąmoningai piktnaudžiavo ir piktnaudžiauja teisėmis ir toliau galbūt užsiima aiškiai neteisėta veikla bei galbūt daro naujus nusikaltimus. Kasatoriaus nuomone, galima daryti pagrįstą ir objektyvią išvadą, kad dokumentų klastojimas yra tyčinė, sąmoninga, tendencinga, sisteminga ir nuolat besikartojanti J. S. veikla, nusikaltimus jis darė ne atsitiktinai, susidarius nepalankiai situacijai, o dėl jau susiformavusios neigiamos jo asmenybės orientacijos. Jis nedaro jokių išvadų iš ankstesnių teistumų, todėl, pasak kasatoriaus, apeliacinio teismo išvada, kad J. S. klastodamas dokumentus t. y. darydamas nusikalstamas veikas „sąžiningai klydo“ ar dar kokiu nors kitu būdu nesuvokė savo neteisėtų veiksmų esmės, laikytina nelogiška, neteisinga ir nepagrįsta jokiais byloje surinktais duomenimis.

20Kasaciniame skunde pažymima, kad J. S., pats save pristatinėjęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku, vienareikšmiškai turėjo suvokti, kas yra „teisė“ (skelbėsi, kad yra teisiškai išprusęs ir gali apginti kiekvieno asmens pažeistas teises) ir, kaip matyti iš bylos medžiagoje pateikto skundo Klaipėdos apygardos administraciniam teismui bei kitų jo rašytų skundų įvairioms institucijos (teisėsaugos, savivaldos, Seimui ir t.t.), visas savo „teises“ jis išmanė ir puikiai suvokė. Todėl, kasatoriaus nuomone, nėra jokio pagrindo abejoti, kad J. S., ne pirmą kartą darydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, suvokė jos pavojingumo pobūdį ir norėjo taip veikti.

21Kasaciniame skunde nurodoma, kad 2010 m. gruodžio 13 d. nutartimi teismas J. S. 2010 m. lapkričio 29 d. skundą, paduotą ginant viešąjį interesą, atsisakė priimti tuo pagrindu, kad skundas paduotas neįgalioto vesti bylą asmens. Tokią nutartį J. S. apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2011 m. sausio 28 d. nutartimi šį skundą atmetė. Skundžiamą nuosprendį priėmęs apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad šiuo atveju dar pirminėje skundo priėmimo stadijoje užkirtus kelią tolesnei proceso eigai, J. S. veiksmai nesukėlė jokių teisinių pasekmių, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo J. S. taikytų procesinių priemonių, užkertant kelią toliau dalyvauti procese, pakanka, papildomas baudžiamųjų teisinių priemonių taikymas už tuos pačius veiksmus, kolegijos nuomone, yra perteklinis, nepagrįstas ir nereikalingas. Kasatorius nesutinka su tokia išvada, nurodo, kad apeliacines instancijos teismas iš esmės klaidingai įvertino J. S. pritaikytas procesines sankcijas, jas prilygindamas bausmei dėl nusikalstamos veikos padarymo. Tai yra visiškai skirtingos kategorijos, kurios sukelia skirtingas pasekmes dėl skirtingų veiksmų, J. S. veiksmai negali būti vertinami tik administracinės teisenos apimtimi, o turi būti įvertinti ir baudžiamosios teisenos aspektu.

22Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nėra pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada dėl bylos nutraukimo J. S. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį už Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos antspaudo įgijimą bei laikymą neturint teisėto pagrindo. Tačiau kasatorius nesutinka su J. S. išteisinimu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį už Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos antspaudo panaudojimą neturint teisėto pagrindo.

23Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad J. S. veiksmuose (antspaudu patvirtinant dokumentus, pateiktus Klaipėdos apygardos administraciniam teismui) nenustatyta tiesioginė tyčia antspaudą naudoti neteisėtai; byloje surinktais įrodymais nepaneigta, kad jis antspaudą panaudojo sąžiningai klysdamas dėl savo įgaliojimų veikti asociacijos pirmininko vardu ir nesuvokdamas, kad neturi teisinio pagrindo jo naudoti.

24Kasatoriaus nuomone, nėra jokio pagrindo teigti, kad J. S. nesuvokė, jog Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos antspaudą jis naudoja neteisėtai. Bylos medžiagoje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad LŽTSS valdybos pirmininkas B. G. sąjungos antspaudą ir įstatus buvo laikinai perdavęs J. S., tačiau išaiškėjus, kad jis sąjungos veiklą vykdo pažeisdamas jos įstatus, nuo 2005–2006 m. antspaudą ir dokumentus iš J. S. buvo siekiama susigrąžinti, tačiau šis nuolat išsisukinėjo ir daug kartų atsisakė tai daryti. Be to, B. G. nurodė, kad dėl J. S. veiklos pradėjo gauti skundus, patys sąjungos nariai daug kartų skundėsi dėl jo netinkamo elgesio ir veiksmų, pats B. G. registruotu laišku kreipėsi į J. S., kad pastarasis grąžintų įstatus ir antspaudą, tačiau jis to nepadarė. Liudytoja V. A. parodė, kad kelis kartus žodžiu kreipėsi į J. S., prašydama gražinti antspaudą ir dokumentus, tačiau tai padaryti jis atsisakė, dėl to ji kelis kartus raštiškai kreipėsi į Klaipėdos miesto prokuratūrą. Apeliacinės instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje akcentavo, jog „nepaneigta nuteistojo J. S. versija, kad jis jokio oficialaus reikalavimo sugrąžinti asociacijos antspaudą iš šios asociacijos narių negavo“, tačiau, kasatorius pažymi, kad nėra jokio teisės akto, kuris imperatyviai nurodytų būtinybę atitinkamą reikalavimą išreikšti konkrečia forma t. y. raštu, o vien tai, kad bylos medžiagoje nėra rašytinės formos reikalavimo, dar nepatvirtina, jog jo apskritai nebuvo. Kasatoriaus teigimu, nėra pagrindo abejoti liudytojų parodymais (kurie dėl reikalavimo grąžinti dokumentus ir antspaudą tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu davė konkrečius, objektyvius ir nuoseklius parodymus) ir iš esmės abejoti reikalavimo egzistavimu bei taip pakankamai akivaizdžias aplinkybes paversti įrodinėjimo objektu, reikalaujančiu papildomų duomenų fakto pagrįstumui nustatyti.

25Kasatorius pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, todėl būtina atkreipti dėmesį į jo sprendimus: J. S. už analogiškas veikas, kaip ir skundžiamame nuosprendyje (BK 300 straipsnio 1 dalis ir 302 straipsnio 1 dalis), nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu. Dėl šio nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutarties J. S. pateikė kasacinį skundą, kurį išnagrinėjęs, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gruodžio 18 d. nutartyje, atmesdamas kasacinį skundą, konstatavo, kad J. S., neturėdamas teisėto pagrindo ir įgaliojimų, įvairiais suklastotais dokumentais kreipdamasis į atitinkamas institucijas pažeidė valstybės nustatytą valdymo tvarką dėl antspaudų, dokumentų naudojimo tvarkos, iškreipdamas nustatytą antspaudų, dokumentų panaudojimo ir apyvartos tvarką, trukdė svarbių teisėsaugos institucijų, vykdančių teisėsaugos funkcijas, veiklą.

26Pasak kasatoriaus, tai rodo, kad apeliacinės instancijos teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nuosprendyje padaryta išvada, jog J. S. veiksmuose nėra nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, požymių, prieštarauja minėtai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai šio baudžiamojo įstatymo vertinimo ir taikymo praktikai. J. S. veiksmus darant analogiškas nusikalstamas veikas skirtingų instancijų teismai vertina nevienodai, t. y. analogiški jo veiksmai pirmosios ir kasacinės instancijos teismų pripažįstami kaip nusikalstami, tačiau apeliacinės instancijos teismo – kaip nesudarantys nusikalstamos veikos sudėties požymių. Toks skirtingas teismo vertinimas, pasak kasatoriaus, laikytinas ne tik ydingu, bet ir iš esmės reikalaujančiu suvienodinti aptariamų analogiškų nusikalstamų veikų vertinimą priimant tos pačios rūšies nuosprendį.

27Kasacinis skundas tenkinamas iš dalies.

28Dėl nusikalstamos veikos sudėties požymio – kaltės (tiesioginės tyčios)

29Prokuroras kasaciniame skunde nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad J. S. veikoje nėra vieno iš būtinųjų nusikaltimo sudėties požymio – kaltės (tiesioginės tyčios).

30Kvalifikuojant veikas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl netikro dokumento pagaminimo, tikro dokumento suklastojimo ar disponavimo žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu bei BK 302 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto antspaudo panaudojimo, būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią, kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad pagamina netikrą dokumentą, suklastoja tikrą dokumentą ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, neturėdamas teisinio pagrindo panaudoja antspaudą, o tai gali sukelti teisines pasekmes, ir nori taip veikti.

31Teismų praktikoje pasisakyta, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-19/2014, 2K-210/2014).

32Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, jog J. S. Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos vardu Klaipėdos apygardos administraciniam teismui laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 28 d. iki 2010 m. lapkričio 29 d. pateikė skundą, kurį J. S. pasirašė kaip LŽTSS pirmininkas ir patvirtino organizacijos antspaudu, prie skundo pridėjo dokumentus, Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos įstatus, 2000 m. kovo 15 d. Visuomeninės organizacijos registravimo pažymėjimą, išduotą Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungai, 2010 m. lapkričio 10 d. paklausimą Klaipėdos miesto savivaldybės merui, kuriuos patvirtino pasirašydamas su prierašu „kopija tikra, LŽTSS pirmininkas J. S. 2010-11-29 parašas“ bei patvirtino antspaudu ir pridėjo LŽTSS vardu 2010 m. lapkričio 15 d. data atspausdintą įgaliojimą, kuriuo J. S. įgaliojamas atstovauti jai administracinėje byloje dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. T2-317 panaikinimo. J. S. bylos nagrinėjimo metu neneigė šių nustatytų aplinkybių, tačiau nepripažino, jog nurodyti dokumentai yra suklastoti, teigė, kad juos surašė ir (ar) pasirašė, patvirtino organizacijos antspaudu ir pateikė teismui kaip Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininkas.

33Apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas J. S., padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju J. S. veiksmuose nėra kaltės – tiesioginės tyčios disponuoti suklastotais dokumentais ir neteisėtai naudoti antspaudą. Teismas nurodė, jog J. S., pasirašydamas dokumentuose kaip LŽTSS pirmininkas, nesuprato, kad jis neturi įgaliojimų ir kompetencijos taip veikti ir taip klastoja dokumentus, kad jis sąžiningai klysdamas buvo įsitikinęs esantis sąjungos pirmininkas ir turintis teisę veikti jos vardu.

34Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl tiesioginės tyčios nebuvimo veikoje yra neteisingos ir nepagrįstos. Šis teismas nepakankamai atidžiai išnagrinėjo J. S. veiksmuose nustatytus nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius požymius. Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys, jog teismas nustatydamas, kad J. S., panaudodamas juridinio asmens antspaudą, neveikė tyčia, padarė išvadas, prieštaringas tiek paties teismo nustatytoms aplinkybėms, tiek aplinkybėms, kurios nustatytos kitoje teisme išnagrinėtoje J. S. byloje dėl tokių pačių kaltinimų. Apeliacinės instancijos teismas tą bylos dalį nutraukė tuo pagrindu, kad yra įsiteisėjęs Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendis dėl to paties kaltinimo (beje, minėtu nuosprendžiu J. S. buvo nuteistas ir dėl antspaudo neteisėto panaudojimo). Tačiau, nors ir nustatęs šį faktą, teismas antspaudo panaudojimo teisėtumo klausimą šioje byloje iš esmės susiejo su jo įgijimo bei laikymo aplinkybėmis ir padarė išvadą, jog nėra pripažinta, kad J. S. LŽTSS antspaudą naudojo neteisėtai, taip kvestionuodamas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas aplinkybes.

35Apeliacinės instancijos teismas daug dėmesio skyrė J. S., liudytojų B. G., S. V., T. J., M. D., M. Z., V. A. parodymų bei rašytinių dokumentų analizei ir vertinimui dėl J. S. dalyvavimo LŽTSS veikloje bei jo narystės šioje sąjungoje. Pripažinęs, kad byloje objektyvių įrodymų nėra, apeliacinės instancijos teismas padarė priešingą išvadą nei pirmosios instancijos teismas, t. y., kad J. S. buvo LŽTSS narys ir dalyvavo jos veikloje, o dėl teisinio išsilavinimo neturėjimo jis sąžiningai klydo, manydamas esantis LŽTSS pirmininkas ir turintis teisę juo prisistatinėti. Tokia teismo išvada neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir yra nepakankama konstatuoti tyčios nebuvimą.

36Sąžiningumas nustatomas pagal du kriterijus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Objektyviąja prasme sąžiningumas reiškia, kad asmuo veikia protingai ir teisingai. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumą nusako asmens psichinė būklė konkrečioje situacijoje ir nustatomas vertinant, ar asmuo galėjo ką nors žinoti, daryti ar nedaryti, atsižvelgiant į asmens amžių, išsilavinimą, gyvenimišką patirtį, sveikatą ir t. t. Asmuo bus sąžiningas, jei jo veiksmai atitiks abu nurodytus kriterijus.

37Kaip minėta, teismai nustatė, jog J. S. skundo su priedais pateikimo Klaipėdos apygardos administraciniam teismui metu nebuvo Lietuvos žmogaus teisių stebėjimo sąjungos pirmininku. J. S. 2006–2010 metų laikotarpiu ne kartą kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą su prašymais įregistruoti įvairius juridinio asmens duomenų pakeitimus, taip pat ir jo kaip LŽTSS pirmininko statuso įregistravimą. Tokie prašymai nebuvo tenkinti, o atsisakydama įregistruoti duomenų pakeitimus VĮ Registrų centro Kauno filialas J. S. nurodė atsisakymo priežastis ir ne kartą paaiškino trūkumų pašalinimo galimybes. Aplinkybė, kad nėra atlikta juridinio asmens duomenų pakeitimo teisinė registracija, J. S. neabejotinai buvo žinoma. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog J. S. negalėjo nežinoti ir nesuvokti, kad jo kaip Lietuvos žmogaus teisių stebėjimo sąjungos pirmininko statusas, suteikiantis teisę veikti jos vardu, turi būti įforminti įstatymų nustatyta tvarka. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamos veikos padarymo metu J. S. atžvilgiu buvo įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo jis buvo nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, ir teismas nuosprendyje buvo aiškiai nurodęs ir motyvavęs dėl J. S. galimybės veikti sąjungos vardu (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-3-120/2010). Taigi, nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad J. S. veiksmai neatitinka „sąžiningo klydimo“ situacijos.

38Šiuo nagrinėjamu atveju, J. S. dokumentus suklastojo, pagamino netikrą dokumentą, šiuos dokumentus panaudojo ir panaudojo antspaudą neturėdamas teisėto pagrindo veikdamas tiesiogine tyčia, jo veikoje yra visi objektyvūs ir subjektyvūs nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

39Dėl veikos pavojingumo ir BK 37 straipsnio taikymo

40Prokuroras nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, jog išteisintojo J. S. padaryti veiksmai LŽTSS vardu kreipiantis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą nesukėlė pavojingų padarinių ir nėra tiek pavojingi, jog būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė.

41Pastebėtina, jog apeliacinės instancijos teismas, pasisakęs apie nusikalstamų veikų, kuriomis kaltintas J. S., pavojingumą, jį išteisino ne dėl to, kad veikos nepavojingos ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, o nesant veikose vieno iš būtinųjų nusikalstamų veikų sudėties požymių – kaltės.

42BK 11 straipsnio 1 dalis ir 12 straipsnis nustato, kad nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu laikoma ne bet kokia, o tik pavojinga, priešinga teisei veika. Nusikalstamos veikos pavojingumas reiškia, jog tokia veika kėsinamasis į įstatymo saugomas vertybes ir dėl to šioms vertybėms yra padaroma žala ar sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė. Formalių nusikaltimų sudėčių atveju reali žala saugomoms vertybėms gali būti ir nepadaryta, o tik sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė. Padariniai nėra būtinasis nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymis, tačiau sprendžiant baudžiamosios atsakomybės taikymą už šių nusikaltimų, kurie aprašyti formaliąja sudėtimi, padarymą, taip pat svarbu nustatyti, kiek pavojingos padarytos veikos.

43Teismų praktikoje nagrinėjant šios kategorijos baudžiamąsias bylas nusikaltimo pavojingumas yra vienas iš kriterijų apsprendžiančių baudžiamosios atsakomybės taikymą. Teismai yra pasisakę, jog tais atvejai, kai veika (pavyzdžiui dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai) negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, tokia veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010,

442K-559/2011, 2K-161/2012, 2K-7-251/2013, 2K-331/2014 ir kt.). Taigi tokiais atvejais nusikalstama veika nepadaroma, nes veikoje nėra visų būtinųjų objektyviųjų ir (ar) subjektyviųjų sudėties požymių.

45Taip pat teismų praktikoje yra pasisakyta, jog jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, t. y. pripažįstama mažareikšme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-86/2006, 2K-449/2012,

462K-180-693/2015). Taigi, net ir padaręs nusikalstamą veiką, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme (BK 37 straipsnis). Vadinasi, pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai.

47Šioje byloje BK 37 straipsnio taikymo klausimas nebuvo keliamas, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iš BPK 376 straipsnio 1 dalies kylančios kasacinės instancijos teismo pareigos nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl kasacinio skundo, paduoto dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, patikrinti teismo nuosprendžius ar nutartis teisės taikymo aspektu, kasacinės instancijos teismas nėra saistomas kasacinio skundo motyvais ir turi konstitucinę teisę apibrėžti baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas. Kolegijos nuomone, byloje yra pagrindas svarstyti baudžiamojo įstatymo – BK 37 straipsnio – taikymo klausimą.

48Taigi, vienas iš pagrindinių kriterijų sprendžiant apie konkrečios veikos pavojingumą yra padarinių (žalos) rūšys ir dydis. Nėra nusikalstamų veikų nesukeliančių žalingų padarinių, tačiau atskirais atvejais šie padariniai būna labai įvairūs ir jų visų numatyti bei nurodyti baudžiamajame įstatyme tiesiog neįmanoma. Kitais atvejais pavojingi padariniai laiko atžvilgiu yra atitolę nuo juos sukėlusios pavojingos veikos, todėl tokių veikų padarinių kaip būtino jų sudėties požymio įtvirtinimas įstatyme (ir laukimas jų realioje tikrovėje) nepagrįstai nutolintų ar apskritai sumažintų galimybes tokias veikas kvalifikuoti kaip baigtas, nors neretai jau pats kaltininko veikimas ar neveikimas savaime yra tokio pavojingumo, kad ir be tokio veikimo ar neveikimo padarinių, yra pagrindas veiką kriminalizuoti.

49Nusikaltimo pavojingumą nulemia du kriterijai – pavojingumo pobūdis ir pavojingumo laipsnis. Pavojingumo pobūdis paprastai priklauso nuo nusikaltimo objekto, t. y. nuo saugomų teisinių gėrių, į kuriuos kėsinamasi, vertingumo. Pavojingumo pobūdžiui turi įtakos ir padaryta žala, nes ji tiesiogiai yra susijusi su nusikaltimo objektu. Nustatant padarytosios veikos pavojingumo laipsnį, esminę reikšmę irgi turi padarytos žalos dydis, taip pat ir kiti faktoriai – veikos padarymo būdas, kaltė, veikos motyvai, tikslai. Vadinasi, padarinių nustatymas ir įvertinimas yra būtini konstatuojant visos nusikalstamos veikos pavojingumo – kiekvienos veikos materialaus požymio buvimą. Pažymėtina, kad padarinių kaip būtino požymio neįtvirtinimas nusikalstamos veikos sudėtyje nereiškia, jog veikos, BK aprašytos formaliosiomis sudėtimis, tarp jų ir nurodytos BK 300 straipsnio 1 dalyje bei 302 straipsnio 1 dalyje, nesukelia pavojingų padarinių ir kad jų apskritai nereikia tirti byloje.

50Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia ir nurodo padarytos žalos dydį. Būtent žalos pobūdis, jos dydis išreiškia veikos pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms.

51BK 37 straipsnio formuluotė „ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų“ suponuoja išvadą, jog, konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama į visų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime. Taigi kaltininko kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai, kaltininko asmenybės ypatumai, taip pat turi esminę reikšmę išvadai apie nusikaltimo mažareikšmiškumą.

52Nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už nusikaltimų, numatytų BK 300 ir 302 straipsniuose, padarymą įstatymų leidėjas siekia apsaugoti normalią institucijų, užtikrinančių valdymo tvarką, veiklą. Todėl nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nurodytuose straipsniuose numatytos sankcijos taikytinos tada, kai, suklastojant dokumentus, tam neteisėtai panaudojant ir juridinio asmens antspaudą, disponuojant suklastotais dokumentais, apsunkinama ar sudaroma reali galimybė apsunkinti konkrečios institucijos (nagrinėjamoje byloje – teismo) veiklą.

53Minėta, jog J. S. Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos vardu skundu su priedais kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą. Skundas paduotas dėl viešojo intereso gynimo – Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 28 d. sprendimo Nr.

54T2-317 panaikinimo, siekiant sustabdyti atliekų deginimo gamyklos statybas. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 13 d. nutartimi konstatavo, jog visuomeninė organizacija – Lietuvos žmogaus teisių stebėjimo sąjunga – turėjo teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso aplinkosaugos srityje gynimo, tačiau skundą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti asmuo, todėl teismas atsisakė jį priimti. Byloje nenustatyta, kad J. S. , klastodamas dokumentus, juos panaudodamas siekė kažkokių asmeninių ar LŽTSS reikšmingų rezultatų, atvirkščiai, matyti, jog kreiptasi į teismą dėl galbūt pažeidžiamų Klaipėdos miesto ir rajono gyventojų interesų. Kreipimasis į teismą Klaipėdos apygardos administracinio teismo veiklos nesutrikdė, teismas bendra tvarka išsprendė skundo priėmimo klausimą ir nutartimi atsisakė jį priimti. Taigi teisminis bylos nagrinėjimo procesas iš esmės neprasidėjo, o skundo su priedais pateikimas teismui realiai šalims, kurios buvo nurodytos kaip dalyvaujančios procese, jokių teisinių pasekmių ar neigiamų padarinių nesukėlė. Vadinasi, J. S. nusikalstamų veikų pobūdis, apimtis bei žala BK 300 straipsnio 1 dalies ir 302 straipsnio 1 dalies normomis saugomoms vertybėms – valdymo tvarkai – yra nereikšminga.

55Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad J. S. padarytos veikos pagal jų objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusios tokio pavojingumo laipsnio, jog, vertinant jas pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 straipsnio nuostatų kontekstą, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių (t. y. ultima ratio) taikymas, todėl jis yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla nutrauktina.

56Taigi, apeliacinės instancijos teismas neteisingai įvertino bylos įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimas) bei nepagrįstai išteisino J. S. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį (už Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos antspaudo panaudojimą neturint teisėto pagrindo) (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų pažeidimas). Teisėjų kolegija sutinka, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylą J. S. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (už Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos antspaudo įgijimą ir laikymą neturint teisėto pagrindo), nes buvo įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo, todėl ši nuosprendžio dalis paliktina galioti.

57Pagal baudžiamąjį įstatymą pilnamečiam asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 37 straipsnyje numatytu pagrindu, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis). Įvertinusi šių priemonių pobūdį ir tai, kad byloje ikiteisminis tyrimas pradėtas 2010 metų gruodžio 31 d. ir tęsėsi iki 2012 m. sausio 6 d., o bylos nagrinėjimas teismuose užtruko ilgiau kaip trejus metus, o tai laikytina nepagrįstai ilgu bylos nagrinėjimo terminu, J. S. baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos.

58Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

59Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 7 d. nuosprendį.

60Panaikinti šio nuosprendžio dalį, kuria J. S. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį (už Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos antspaudo panaudojimą neturint teisėto pagrindo), ir dėl šių kaltinimų, vadovaujantis BK 37 straipsniu, J. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir šią baudžiamosios bylos dalį nutraukti.

61Kitos Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio dalies nekeisti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu J. S.... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu,... 4. Skundžiamu Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 5. Taip pat panaikinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d.... 6. Panaikintos visos šioje byloje J. S. paskirtos kardomosios priemonės ir... 7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byla, išklausiusi teisėjo A. Pažarskio... 8. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. S. nuteistas už tai, kad 2010 m.... 9. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo... 10. Be to, skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad Klaipėdos apygardos... 11. Taip pat skundžiamame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas nurodė,... 12. Nutraukdamas bylą pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (už... 13. Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės... 14. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė... 15. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas,... 16. Kasatorius nurodo, kad veikos pavojingumo pobūdį apibūdina įstatymu ginamų... 17. Kasatorius nesutinka su apeliacinio teismo išvada, kad J. S. veiksmuose nebuvo... 18. Taip pat kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas neatkreipė... 19. Be to, spręsdamas apie J. S. gebėjimą teisingai suvokti aplinkybes platesne... 20. Kasaciniame skunde pažymima, kad J. S., pats save pristatinėjęs Lietuvos... 21. Kasaciniame skunde nurodoma, kad 2010 m. gruodžio 13 d. nutartimi teismas J.... 22. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nėra pagrindo nesutikti su... 23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad J. S.... 24. Kasatoriaus nuomone, nėra jokio pagrindo teigti, kad J. S. nesuvokė, jog... 25. Kasatorius pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą... 26. Pasak kasatoriaus, tai rodo, kad apeliacinės instancijos teismo 2014 m.... 27. Kasacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 28. Dėl nusikalstamos veikos sudėties požymio – kaltės (tiesioginės tyčios)... 29. Prokuroras kasaciniame skunde nesutinka su apeliacinės instancijos teismo... 30. Kvalifikuojant veikas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl... 31. Teismų praktikoje pasisakyta, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik... 32. Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, jog J. S. Lietuvos žmogaus teisių... 33. Apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas J. S., padarė išvadą, kad... 34. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos apeliacinės instancijos teismo... 35. Apeliacinės instancijos teismas daug dėmesio skyrė J. S., liudytojų B. G.,... 36. Sąžiningumas nustatomas pagal du kriterijus – objektyvųjį ir... 37. Kaip minėta, teismai nustatė, jog J. S. skundo su priedais pateikimo... 38. Šiuo nagrinėjamu atveju, J. S. dokumentus suklastojo, pagamino netikrą... 39. Dėl veikos pavojingumo ir BK 37 straipsnio taikymo... 40. Prokuroras nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, jog... 41. Pastebėtina, jog apeliacinės instancijos teismas, pasisakęs apie... 42. BK 11 straipsnio 1 dalis ir 12 straipsnis nustato, kad... 43. Teismų praktikoje nagrinėjant šios kategorijos baudžiamąsias bylas... 44. 2K-559/2011, 2K-161/2012, 2K-7-251/2013, 2K-331/2014 ir kt.). Taigi tokiais... 45. Taip pat teismų praktikoje yra pasisakyta, jog jei veika turi konkrečios... 46. 2K-180-693/2015). Taigi, net ir padaręs nusikalstamą veiką, asmuo teismo... 47. Šioje byloje BK 37 straipsnio taikymo klausimas nebuvo... 48. Taigi, vienas iš pagrindinių kriterijų sprendžiant apie konkrečios veikos... 49. Nusikaltimo pavojingumą nulemia du kriterijai – pavojingumo pobūdis ir... 50. Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime... 51. BK 37 straipsnio formuluotė „ar kitų nusikaltimo... 52. Nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už nusikaltimų, numatytų 53. Minėta, jog J. S. Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos vardu skundu... 54. T2-317 panaikinimo, siekiant sustabdyti atliekų deginimo gamyklos statybas.... 55. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad J. S.... 56. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neteisingai įvertino bylos įrodymus... 57. Pagal baudžiamąjį įstatymą pilnamečiam asmeniui, atleidžiamam nuo... 58. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 59. Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 60. Panaikinti šio nuosprendžio dalį, kuria J. S. išteisintas dėl kaltinimų... 61. Kitos Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...