Byla 2K-245/2013
Dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Greičiaus, Gintaro Godos ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos, sekretoriaujant Linai Baužienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui, nuteistiesiems Z. G. ir O. J., nuteistosios O. J. gynėjui advokatui Remigijui Rinkevičiui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Dariaus Valkavičiaus ir nuteistojo Z. G. kasacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. nuosprendžio bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio ir nuteistosios O. J. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio.

2Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. nuosprendžiu Z. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį 2600 Lt (20 MGL) dydžio bauda, 228 straipsnio 1 dalį 3900 Lt (30 MGL) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes subendrinus iš dalies sudedant, galutinė subendrinta bausmė paskirta 5200 Lt (40 MGL) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

3O. J., pritaikius BK 40 straipsnį, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą ir perduota K. M. pagal laidavimą be užstato dvejiems metams, baudžiamoji byla jai nutraukta.

4Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu nuteistojo Z. G. apeliacinis skundas atmestas, o prokuratūros apeliacinis skundas tenkintas iš dalies – nuosprendžio dalis, kuria O. J., pritaikius BK 40 straipsnį, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą ir perduota K. M. pagal laidavimą be užstato dvejiems metams, baudžiamoji byla jai nutraukta, panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis: O. J. nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 2600 Lt (20 MGL) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Valerijaus Čiučiulkos pranešimą, prokuroro, prašiusio prokuroro kasacinį skundą tenkinti, o abiejų nuteistųjų kasacinius skundus atmesti, nuteistojo Z. G., prašiusio jo kasacinį skundą tenkinti, nuteistosios O. J. ir jos gynėjo, prašiusių šios nuteistosios kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

Nustatė

6Z. G. ir O. J. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad suklastojo dokumentus ir suklastotus dokumentus panaudojo, t. y., veikdami bendrininkų grupe, 2007 m. gruodžio 17–28 laikotarpiu O. J., būdama UAB „TEC“ direktore, šios bendrovės patalpose, esančiose ( - ), savo parašais patvirtino UAB „TEC“ dokumentus pagal 2007 m. gruodžio 17 d. pasirašytą sutartį Nr. 07-147 dėl „Tilto per Jiesios upę ir viaduko per geležinkelį Marijampolės plente Kauno mieste, Rokuose rekonstrukcijos techninių projektų parengimas pagal projektinę užduotį ir statinio projekto vykdymo priežiūra“: 2007 m. gruodžio 17 d. išrašytus atliktų darbų aktą ir atliktų darbų bei išlaidų apmokėjimo pažymą, nors nurodyti darbai už 249 998 Lt nebuvo atlikti, ir PVM sąskaitą faktūrą serija TEC Nr. 2007118, pagal kurią Kauno miesto savivaldybė privalėjo sumokėti minėtus 249 998 Lt; šiuos suklastotus dokumentus Kauno miesto savivaldybės patalpose, esančiose Kaune, Laisvės al. 96, perdavė Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Komunalinio ūkio skyriui, kuriuos Z. G., kaip Komunalinio skyriaus vedėjo pavaduotojas, patvirtino savo parašu ir perdavė Kauno miesto savivaldybės administracijos Apskaitos skyriui.

7Be to, Z. G. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir padarė didelės žalos valstybei, t. y., būdamas Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotoju, pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktus privalėdamas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai ir laiku atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas pavedamas užduotis, laikytis įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, Kauno miesto savivaldybės vardu sudaromų sutarčių pasirašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. T-616 20 punkto nuostatų, pagal kurias savivaldybės administracijos padalinys, rengęs (teikęs) sutarties projektą, kontroliuoja sutarties vykdymą, taip pat priima atliktus darbus, pirktas prekes ar suteiktas paslaugas (pasirašo priėmimo dokumentus) ir atsako už kitų sutartyje numatytų įsipareigojimų įvykdymą įgyvendinant Kauno miesto gatvių priežiūros 2007-2009 metų programą, 2007 m. gruodžio 17–28 laikotarpiu Kauno miesto savivaldybės patalpose, esančiose Kaune, Laisvės al. 96, pagal 2007 m. gruodžio 17 d. pasirašytą sutartį Nr. 07-147 dėl „Tilto per Jiesios upę ir viaduko per geležinkelį Marijampolės plente Kauno mieste, Rokuose rekonstrukcijos techninių projektų parengimas pagal projektinę užduotį ir statinio projekto vykdymo priežiūra“ priėmė UAB „TEC“ realiai neatliktus darbus, pasirašė atliktų darbų išlaidų apmokėjimo pažymą, nors nurodyti darbai už 249 998 Lt nebuvo atlikti, ir PVM sąskaitą faktūrą serija TEC Nr. 2007118, kuriuos perdavė Kauno miesto savivaldybės administracijos Apskaitos skyriui ir jų pagrindu 2007 m. gruodžio 28 d. pavedimu Nr. 4773 Kauno miesto savivaldybė išmokėjo UAB „TEC“ 249 998 Lt, dėl to Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos patyrė didelę 249 998 Lt turtinę žalą.

8Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nuosprendžius pakeisti: 1) panaikinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymą O. J. ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį jai paskirti 9100 Lt (70 MGL) dydžio baudą, 2) Z. G. paskirti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 70 MGL dydžio baudą, pagal BK 228 straipsnio 1 dalį – 100 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šias bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti 14 300 Lt (110 MGL) dydžio baudą. Kitas nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.

9Prokuroras nurodo, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias baudžiamojo įstatymo nuostatas, nes nuteistiesiems Z. G. ir O. J. už padarytas nusikalstamas veikas parinko neteisingus bausmės – baudos – dydžius.

10Kasatoriaus įsitikinimu, teismai nepagrįstai pripažino O. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, norint konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, t. y. nurodė esmines nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Tuo tarpu iš bylos duomenų matyti, kad O. J. ikiteisminio tyrimo metu, 2011 m. gegužės 19 d., apklausiama kaip įtariamoji, atsisakė duoti parodymus, nurodė neprisipažįstanti padariusi nusikaltimą ir tik ikiteisminio tyrimo pabaigoje, kai susipažino su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, sutiko duoti parodymus, nurodė, jog prisipažįsta padariusi jai inkriminuojamą nusikaltimą ir pateikė prašymą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau prokuratūra motyvuotu nutarimu šį prašymą atmetė. Prokuroro manymu, iš šių aplinkybių akivaizdu, kad O. J. sutiko duoti parodymus ir formaliai nurodė nuoširdžiai besigailinti tik po to, kai suprato ir įvertino, kad prieš ją ir jos bendrininką yra surinkta pakankamai svarių įrodymų dėl dokumentų suklastojimo ir jų panaudojimo. Toks prisipažinimas, kasatoriaus įsitikinimu, nelaikytinas savanorišku, nes O. J. dėl jai inkriminuoto nusikaltimo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme prisipažino tik verčiama prieš ją surinktų įrodymų, siekdama užsitikrinti vienos iš BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų buvimą, kad galėtų prašyti teismo ir tikėtis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Be to, prokuroras prašo atsižvelgti į tai, kad O. J. savo veiksmų nevertino kritiškai kaip įstatymo uždraustos veikos, bet priešingai – juos vertino teigiamai, kaip paslaugą padedant Kauno miesto savivaldybei įsisavinti ir išleisti iki metų pabaigos skirtas lėšas.

11Kasaciniame skunde prokuroras nurodo, kad abiejų instancijų teismai, O. J. ir Z. G. už padarytas nusikalstamas veikas nustatydami skirtinų baudų dydžius, netinkamai taikė BK 54 straipsnio 2 dalies ir 61 straipsnio 2 dalies nuostatas. Prokuroro teigimu, teismai išskirtinę reikšmę suteikė Z. G. ir O. J. asmenybę apibūdinantiems duomenims ir padarytų veikų pavojingumo laipsniui, t. y. Z. G. atveju nurodė, kad jis neteistas, dirbantis, padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, kad padaryta žala pašalinta, o O. J. atveju apeliacinės instancijos teismas vertino tik tai, kad ji anksčiau neteista ir padarė nesunkų nusikaltimą. Tačiau kitų BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių teismai nevertino, į jas atsižvelgė tik parinkdami bausmės rūšį.

12Prokuroro įsitikinimu, Z. G. ir O. J. paskirtos bausmės aiškiai prieštarauja teisingumo principui, paskirtų baudų dydžiai nepakankami teisingai nubausti šiuos asmenis ir paveikti juos taip, kad ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nors teismai savo nuosprendžiuose ir nurodė nustatę vieną kaltinamųjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe, taip pat kad Z. G. yra teisiamas už kelias tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena yra apysunkis nusikaltimas, o O. J. teisiama už nesunkų nusikaltimą, tačiau, kasatoriaus manymu, šių aplinkybių reikšmės tinkamai neįvertino. Be to, teismai visiškai neatsižvelgė į tai, kad Z. G. ir O. J. nusikalstamas veikas padarė veikdami tiesiogine tyčia, kad nusikaltimais sukelti ypač sunkūs padariniai – padaryta didelė 249 998 Lt žala, kuri atsirado Kauno miesto savivaldybei sumokėjus UAB „TEC“ šią pinigų sumą už faktiškai neatliktus darbus, ir dėl to valstybė (Lietuvos automobilių kelių direkcija) negalėjo disponuoti šiomis lėšomis (finansuoti kitų projektų), kad ši žala buvo pašalinta tik beveik po dvejų metų, faktiškai atlikus tilto per Jiesios upę Marijampolės plente projektavimo darbus, kad Z. G. ir O. J. veikos padarymo metu ėjo gana aukštas vadovaujančias ir atsakingas pareigas.

13Prokuroras pažymi ir tai, kad abiejų instancijų teismai nepakankamai įvykdė ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimą nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti bausmės skyrimo motyvus, nes nepakankamai motyvavo skirtinų baudų abiem kaltinamiesiems dydį.

14Kasaciniu skundu nuteistasis Z. G. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nuosprendžių dalis, kuriose jis nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, ir bylą jam nutraukti, nes nepadaryta veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

15Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra neteisėti, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – BK 228 straipsnio 1 dalis ir 300 straipsnio 1 dalis. Pasak Z. G., teismai, pripažindami jį kaltu dėl šių veikų padarymo, nukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, taip pat ignoravo Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimų nuostatas.

16Nuteistasis pažymi, kad BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Taigi vien formalus nusikalstamų veiksmų konstatavimas nėra pagrindas teigti, kad veika buvo pavojinga, padarė žalos saugomoms vertybėms ir už ją turi būti baudžiama. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas konstatavo jį padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką (t. y. pasirašius neatitinkančius tikrovės dokumentus), remdamasis tik formaliais pagrindais, visiškai netirdamas ir neanalizuodamas, ar dėl tokių jo veiksmų realiai kilo kokių nors žalingų padarinių, ar buvo pakenkta įstatymo saugomoms vertybėms. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012, 2K-205/2012) baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi būti pakankamai didelis, t. y. veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Jei dokumente įrašyti tikrovės ne visai atitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamojo įstatymo požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

17Kasatorius teigia, jog abiejų instancijų teismai nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad jokia žala Kauno miesto savivaldybei (ir (ar) Lietuvos automobiliu kelių direkcijai) neatsirado, pati Kauno miesto savivaldybė savęs žalą patyrusia (civiline ieškove) nelaikė ir tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant abiejų instancijų teismuose akcentavo, kad jokios žalos nepatyrė ir jokiu pretenzijų jam (kasatoriui) dėl atliktų veiksmų neturi, jo veiksmus vertino teigiamai.

18Kasatorius nurodo, kad tarp Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir Kauno miesto savivaldybės 2007 m. rugsėjo 13 d. buvo pasirašyta finansavimo sutartis Nr. S-995, pagal kurią buvo įsipareigota skirti tikslinių lėšų tilto per Jiesios upę ir viaduko per geležinkelį Marijampolės plente rekonstrukcijos techniniams projektams parengti. Gavusi tikslinį finansavimą savivaldybė paskelbė viešąjį konkursą dėl rangovo parinkimo techniniams projektams parengti. Šių statinių rekonstrukcijos techninių projektų parengimo paslaugų sutartis Nr. 07-147 su konkurso laimėtoju UAB „TEC“ buvo pasirašyta 2007 m. gruodžio 17 d., t. y. tą pačią dieną, kai baigėsi 2007 m. rugsėjo 13 d. finansavimo sutarties Nr. S-995 galiojimas (sutarties 7.1. punktas). Tačiau realiai konkurso laimėtojas – UAB „TEC“, pasiūlęs mažiausią kainą, jau buvo žinomas 2007 m. gruodžio 5 d., kada viešojo pirkimo komisija posėdyje atplėšė vokus ir sudarė preliminarią pasiūlymų eilę. Kadangi tuo metu galiojusio Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 7 dalies 3 punkte buvo numatytas 10 dienų terminas komisijos sudarytai preliminariai eilei apskųsti, savivaldybė privalėjo sulaukti termino pabaigos ir tik tada, nesant skundų, 2007 m. gruodžio 17 d. pasirašyti minėtą sutartį. Tačiau nuo 2007 m. gruodžio 5 d. UAB „TEC“ realiai jau pradėjo vykdyti darbus, nuvyko apžiūrėti objektų, atliko matavimus ir kt., todėl 2007 m. gruodžio 17 d., t. y. sutarties pasirašymo ir apmokėjimo dieną, dalis darbų realiai jau buvo padaryti. Pasak kasatoriaus, savivaldybė sumokėjo rangovui UAB „TEC“ už ne iki galo atliktus darbus tam, kad nedingtų dviejų avarinių statinių rekonstrukcijos techniniams projektams parengti skirtos lėšos. Minėtų objektų rekonstrukcijos techniniai projektai buvo parengti, atliktos jų ekspertizės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymais Nr. A-4406 ir A-4407 patvirtinti bei perduoti savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriui.

19Nuteistojo teigimu, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jo veiksmus lėmė objektyvios priežastys – būtinybė padėti Kauno miesto savivaldybei gauti lėšų itin prastos būklės kelių rekonstrukcijai, kurias reikėjo panaudoti iki 2007 metų pabaigos. Kaip žinia, nepanaudojus skirtų pinigų iki metų pabaigos, jie būtų sugrąžinti į valstybės biudžetą ir iš naujo jų gauti nebūtų galimybės. Kasatorius pažymi, kad savivaldybėje visi sprendimai (dėl statinių priežiūros, rangovo parinkimo konkurso būdu parengti techninius projektus, sutarčių pasirašymo, apmokėjimo už atliktus darbus ir kitų finansinių procedūrų) buvo priimami ir vykdomi kolegialiai, o ne vieno konkretaus savivaldybės tarnautojo. Visi šie dokumentai buvo pasirašyti atsakingų savivaldybės tarnautojų ir nė vienas iš jų neįžvelgė savo veiksmuose jokių nusikalstamų ketinimų, kenkimo savivaldybės interesams. Priešingai, buvo siekiama Kauno miesto savivaldybei ir visai visuomenei ekonomiškai naudingo tikslo – gauti reikalingų lėšų kritinės būklės kelių rekonstrukcijos techniniams projektams parengti. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad jis savo veiksmais ne tik nesiekė naudos sau ar rangovui UAB „TEC“, bet bandė apsaugoti instituciją, kurioje dirba, nuo būsimų nuostolių, nes, rangovui atlikus sutartyje aptartus darbus po 2007 metų, savivaldybė privalėtų su juo atsiskaityti, tačiau to padaryti negalėtų, nes pinigai, kaip nepanaudotos lėšos, būtų grąžinti į valstybės biudžetą. Tai, kad tokiais veiksmais buvo išvengta didelių turtinių nuostolių, patvirtino visi pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai ir Kauno miesto savivaldybė, kurių parodymai teismų sprendimuose nepaneigti.

20Pasak nuteistojo, teismai neanalizavo, ar kasatorius veikė tiesiogine tyčia, ar turėjo nusikalstamą ketinimą padaryti BK 300 straipsnyje numatytą veiką ir sukelti Kauno miesto savivaldybei (ir (ar) Lietuvos automobilių kelių direkcijai) kokių nors neigiamų padarinių. Kasatorius tvirtina nesiekęs suklastoti dokumentų ir jais sukelti neigiamų padarinių, juolab kad jokių neigiamų padarinių dėl jo veiksmų ir neatsirado. Taigi, kasatoriaus įsitikinimu, jo veiksmuose nėra BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties subjektyviojo požymio – tiesioginės tyčios; šios nusikalstamos veikos padarymą teismai konstatavo tik formaliai, nevertindami, ar tai pavojinga veika, ar tik formalus pažeidimas. Kasatorius mano, kad jo pasirašyti dokumentai (atliktų darbų išlaidų apmokėjimo pažyma, atliktų darbų aktas ir PVM sąskaita faktūra) neiškreipė tikrovės tiek, kad jo veiksmus būtų galima laikyti pavojingais ir nusikalstamais. Kasatoriaus įsitikinimu, toks Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos ir baudžiamosios teisės esmės ignoravimas gali lemti nepavojingų veikų kriminalizavimą, nekaltų asmenų nubaudimą, pažeidžiant BK 2 straipsnio 3 dalies nuostatas, iškreipiant baudžiamojo įstatymo principus ir paskirtį. Taigi, kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas, neištyręs veikos kvalifikavimui reikšmingų aplinkybių, nepagrįstai jį nuteisė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

21Taip pat, kasatoriaus įsitikinimu, teismai nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe – dokumentų klastojimą bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nes šiuo atveju nėra esminių bendrininkavimo požymių – susitarimo kartu daryti nusikalstamą veiką ir suvokimo, į ką yra kėsinamasi. Pasak nuteistojo, jo veikoje nebuvo tiesioginės tyčios klastoti dokumentus, susitarimo ar bendro veikimo su O. J., taip pat bendro tikslo siekimo, nors būtent bendras dviejų ar daugiau asmenų suvokimas, kad jie veikia kartu ir daro nusikalstamą veiką, yra esminis pripažįstant buvus bendrininkavimą. Kasatoriaus teigimu, neteisingai vertindami aplinkybes ir aiškindami BK 24 straipsnio normos turinį, teismai padarė nepagrįstą išvadą dėl jo bendrininkavimo su O. Jokubauskiene.

22Kasaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad, sprendžiant BK 228 straipsnio 1 dalis taikymą, turi būti nustatyta, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, kokia kaltininko einamų pareigų svarba, rezonansas visuomenėje dėl padarytos veikos, jo įtaka valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui, nukentėjusiųjų skaičius, nusikalstamos veikos laikas, trukmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2004, 2K-263/2010, 2K-400/2011, 2K-161/2012). Todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad tai, jog padaryti veiksmai buvo vienkartiniai, dėl jų nekilo visuomenėje rezonanso, nėra aplinkybės, šalinančios nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą.

23Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas neanalizavo ir nenurodė, kokius valstybės tarnybos principus jis pažeidė, kokiu būdu jo veiksmais buvo iškreipta valstybės tarnybos esmė ir kaip pakenkta valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, kokia žala padaryta ir kodėl ji laikytina didele Kauno miesto savivaldybei (ir (ar) Lietuvos automobilių kelių direkcijai). Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje didelę žalą formaliai prilygino PVM sąskaitos faktūros sumai. Taip pat apeliacinės instancijos teismas neanalizavo nuteistojo veikos subjektyviųjų požymių, neįrodė tyčios jo veiksmuose, nors būtina nustatyti, jog kaltininkas suvokė savo veikos pavojingumą, t. y. suprato, kad pažeidžia atitinkamus tarnybą reglamentuojančius įstatymus, kitus teisės aktus, peržengia kompetencijos, įgaliojimų ribas ir taip panaudodamas savo tarnybinę padėtį ar ja pasinaudodamas veikia priešingai tarnybos interesams, numato, kad dėl tokios veikos neišvengiamai atsiras arba realiai gali atsirasti didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai ar juridiniam arba fiziniam asmeniui.

24Nuteistasis pažymi, kad piktnaudžiavimas gali būti padaromas tik tiesiogine ar netiesiogine tyčia, ir šis nusikaltimo sudėties subjektyvusis požymis taikant BK 228 straipsnio 1 dalį turi būti nustatytas motyvuotai, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, ištirtais duomenimis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas apsiribojo vien tik formaliu konstatavimu, kad Z. G. peržengė tarnybinio nusižengimo ribas ir tai padarė tyčia, suvokdamas veikimo pasekmes ir padarydamas žalą. Skundžiamame nuosprendyje teismas nenurodė nei tyčios formos, nei kokiais veiksmais jo tyčia piktnaudžiauti tarnyba ir sukelti Kauno miesto savivaldybei didelę žalą pasireiškė. Kasatorius teigia stengęsis, kad Kauno miesto savivaldybė gautų finansavimą kritinės būklės keliams rekonstruoti, o gavus tokį finansavimą – laiku jį panaudoti. Pasak kasatoriaus, tokiais veiksmais jis nesiekė sau jokios naudos ir nesukėlė neigiamų padarinių Kauno miesto savivaldybei (ir (ar) Lietuvos automobilių kelių direkcijai), priešingai – užtikrino, kad kritinės būklės kelių rekonstrukcijos darbai būtų pradėti ir ateityje naudos dėl to turėtų visuomenė. Taigi savo tarnybos nuteistasis nepanaudojo priešingai valstybės interesams, taip elgdamasis nenumatė, kad Kauno miesto savivaldybei (ir (ar) Lietuvos automobilių kelių direkcijai) atsiras ar gali atsirasti kokia nors žala.

25Kasatorius teigia, kad abiejų instancijų teismai visiškai netyrė ir neanalizavo, ar dėl jo veiksmų kilo didelė žala; šis nusikaltimo sudėties požymis nustatytas formaliai, atsižvelgiant tik į sąskaitos faktūros sumą (t. y. 249 998 Lt), nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika įpareigoja teismą, kvalifikuojant veiksmus pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, aiškiai įvardyti ir įvertinti padarytą žalą (turtinę, neturtinę), nustatyti, ar ji yra didelė ir kodėl laikytina didele konkrečiu atveju. Taigi didelės žalos požymis turi būti pagrįstas byloje esančių duomenų visumos vertinimu. Bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pažeidimai negali būti kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas, neišanalizavus, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar pakankamai yra duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinus kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis.

26Kasatorius įsitikinęs, kad jis savo veiksmais nesumenkino nei Kauno miesto savivaldybės (ir (ar) Lietuvos automobilių kelių direkcijos), nei valstybės autoriteto, nes niekas iš jų nepatyrė jokios žalos. Kauno miesto savivaldybė nuteistajam jokių pretenzijų dėl jo atliktų veiksmų neturėjo, jo drausmine tvarka nenubaudė, jis ir toliau dirba Kauno miesto savivaldybės administracijoje Kultūros paveldo skyriaus vedėjo pavaduotoju. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šių svarbių aplinkybių neįvertino ir nepagrįstai atmetė kaip neturinčias reikšmės nusikalstamos veikos pagal BK 228 straipsnio 1 dalį kvalifikavimui.

27Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytas didelės žalos požymis, apibūdinantis nusikalstamos veikos padarinius, yra pagrindinis nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bei drausminių valstybės tarnautojų pažeidimų atribojimo kriterijus. Tačiau abiejų instancijų teismai šio nusikaltimo sudėties požymio išsamiai neišanalizavo ir neįrodė, kad jo veiksmai peržengė drausminių tarnybos pažeidimų ribas ir tapo pavojingi bei nusikalstami. Kasatoriaus įsitikinimu, didelės žalos požymis nepagrįstai buvo sutapatintas su PVM sąskaitos faktūros suma ir jo veiksmai dėl to pripažinti nusikalstamais, taip nukrypstant nuo formuojamos teismų praktikos. Be to, teismai neatsižvelgė į tai, kad Tilto per Jiesios upę ir viaduko per geležinkelį Marijampolės plente Kauno mieste, Rokuose, rekonstrukcijos techniniai projektai buvo parengti, jie buvo visiškai tinkami tolesniems rekonstrukcijos darbams vykdyti ar finansavimo tokiems darbams paieškai, todėl nei Kauno miesto savivaldybė, nei Lietuvos automobilių kelių direkcija jokių nuostolių (turtinės žalos) nepatyrė.

28Kasatorius pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai) neteisėtas veikas ne visuomet tikslinga pripažinti nusikaltimu ir taikyti pačią griežčiausią priemonę – baudžiamąją atsakomybę. Kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). Taigi, kasatoriaus įsitikinimu, abiejų instancijų teismai privalėjo atsižvelgti ir į jo, kaip valstybės tarnautojo, charakteristiką, ilgalaikį darbą valstybės tarnyboje ir indėlį į visuomeninę veiklą. Pasak kasatoriaus, jis valstybės tarnyboje dirba nuo 1986 m. liepos 1 d., Kauno miesto savivaldybės administracijoje – nuo 1990 m. kovo 11 d. Per darbo valstybės tarnyboje laiką buvo ne kartą paaukštintas pareigomis, Kauno miesto savivaldybės administracijos vadovo daugelį kartų skatintas. Kasatorius prašo atsižvelgti, kad toks formalus jo nusikalstamos veikos pagal BK 228 straipsnio 1 dalį konstatavimas ir neteisėtų apkaltinamųjų nuosprendžiu priėmimas lemia tai, jog jis negalės toliau eiti savo, kaip Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjo pavaduotojo, pareigų, jam bus apskritai atimta galimybė dirbti valstybės tarnyboje, nes bus laikomas neatitinkantis nepriekaištingos reputacijos standarto.

29Kasaciniu skundu nuteistoji O. J. prašo Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio dalį, kurioje ji nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. nuosprendžio dalį, kuria ji buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato dvejiems metams.

30Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria ji buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Pasak nuteistosios, šios instancijos teismas, svarstydamas BK 40 straipsnio taikymo klausimą, konstatavo, kad nėra pagrindo manyti, jog ji nenusikals ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes kitoje byloje ji yra kaltinamoji, tačiau, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį už padarytą nusikalstamą veiką, nurodė, jog ji anksčiau neteista, padarė nesunkų nusikaltimą, todėl nusprendė skirti baudą, kuri savo dydžiu nesiektų BK 47 straipsnio 3 dalyje nustatyto baudos už nesunkų nusikaltimą vidurkio. Kasatorės teigimu, tokie teismo motyvai prieštaringi, iš jų galima suprasti, kad jeigu teismas tikrai manytų, jog ji linkusi nusikalsti, nebūtų jai paskyręs švelnesnės bausmės.

31Nuteistoji įsitikinusi, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos nebuvimą, nepagrįstai rėmėsi tuo, kad 2004 m. birželio 1 d. prieš ją buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 249 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir kad 2010 m. balandžio 27 d. teismui perduotoje byloje ji yra kaltinamoji. Kasatorė teigia, kad, taip argumentuodamas savo išvadas, teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, baudžiamajame ir baudžiamojo proceso įstatymuose bei tarptautiniuose teisės aktuose. Pasak O. J., apie asmens polinkį daryti nusikalstamas veikas sprendžiama iš jo baustumo (administracinio, baudžiamojo), tačiau ji pirmą kartą nuteista skundžiamu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu. Kasatorės kaip kaltinamosios statusas kitoje baudžiamojoje byloje nesuteikia teismui teisės daryti prielaidos, kad ji toje byloje bus pripažinta kalta ar kad dėl to ji yra linkusi nusikalsti ir ateityje gali daryti naujus nusikaltimus.

32Be to, kasatorė pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai neišnagrinėjo visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų, nors pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teismas, spręsdamas asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, turi atsižvelgti ne vien į formaliąsias teisines apsisprendimo sąlygas, bet ir į kitas svarbias bylos ypatybes. Sprendimo motyvai privalo būti aiškūs ir išsamūs, išdėstyti pagal visus įstatymo reikalaujamus kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Taigi, kasatorės teigimu, šios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą, jos teises pažeidžiantį nuosprendį.

33Prokuroro ir nuteistosios O. J. kasaciniai skundai atmestini, nuteistojo Z. G. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

34Dėl prokuroro kasacinio skundo (dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 54 straipsnio 2 dalies taikymo)

35Prašymą sugriežtinti nuteistiesiems paskirtas bausmes prokuroras grindžia tokiais argumentais: teismas nepagrįstai nustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą O. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę; nustatydamas abiem nuteistiesiems skiriamų baudų dydžius teismas tinkamai neįvertino visų BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, t. y. to, kad nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, kad jie sukėlė itin sunkius padarinius – 249 998 Lt dydžio turtinę žalą.

36Teisėjų kolegija pažymi, kad šie argumentai prieštarauja bylos medžiagai. Iš bylos duomenų matyti, kad O. J. prisipažino kalta ir kritiškai įvertino savo nusikalstamą veiką dar ikiteisminio tyrimo metu. Šios pozicijos ji nekeitė ir vėlesnėse proceso stadijose. Todėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos šuo atveju pritaikytos tinkamai. Skundžiamų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų turinys patvirtina, kad skirdami bausmes teismai laikėsi tiek BK 54 straipsnio 2 dalies, tiek 61 straipsnio 2 dalies nuostatų, t. y. atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Paskirtosios bausmės griežtumas ar švelnumas nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, nes BPK 376 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu. Dėl neteisingai paskirtos bausmės, t. y. dėl aiškiai per griežtos ar aiškiai per švelnios, nuosprendį galima apskųsti tik apeliacine tvarka (BPK 312 straipsnio 1 dalis).

37Dėl nuteistosios O. J. kasacinio skundo (dėl BK 40 straipsnio taikymo)

38Kasatorė nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą. Apie šio principo pažeidimą būtų pagrindas kalbėti tuo atveju, jeigu dėl kitos bylos, kuri dar tik pradėta nagrinėti teisme, skundžiamame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas būtų padaręs išvadą, kad nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos sąlygos (kad asmuo nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą). Tuo tarpu konstatuodamas, kad trūksta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos, teismas nekaltumo prezumpcijos principo nepažeidė. O. J. kaip kaltinamosios statusas kitoje byloje nereiškia, kad ji yra padariusi kitų nusikaltimų, kol tai nenustatyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, tačiau ši aplinkybė turi įtakos O. J. asmenybės apibūdinimui ir yra kliūtis teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad ji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog nėra BK 40 straipsnyje numatytų asmens atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės būtinų sąlygų visumos, t. y. kad šią normą pirmosios instancijos teismas pritaikė netinkamai. Todėl nuteistosios O. J. kasaciniame skunde suformuluotas prašymas palikti galioti šį procesinį pirmosios instancijos teismo sprendimą, prieš tai panaikinus apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio atitinkamą dalį, negali būti patenkintas.

39Dėl nuteistojo Z. G. kasacinio skundo (dėl BK 228 straipsnio 1 dalies, BPK 320 straipsnio 3 dalies taikymo)

40Prašymą jam priimtus skundžiamus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus panaikinti ir bylą nutraukti nuteistasis Z. G. grindžia teiginiu, kad jis nepadarė veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių. Kasatorius neneigia jam inkriminuotų veiksmų padarymo, t. y. kad pasirašė ir pateikė apmokėti kaltinime nurodytus dokumentus, nors tuo metu UAB „TEC“ sutartyje numatytų projektavimo darbų dar nebuvo atlikusi. Nuteistasis pripažįsta, kad jo veiksmuose formaliai yra BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo (dokumento suklastojimas) sudėties požymių, tačiau teigia manąs, kad tuose veiksmuose nėra nusikaltimui būtino požymio – veikos pavojingumo. Atkreipdamas dėmesį į tai, kad jo veiksmai kvalifikuoti ne tik pagal paminėtą BK normą, bet ir pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, kasatorius skunde teigia, jog trūksta ne tik pavojingumo, bet ir dar vieno būtino šio nusikaltimo sudėties požymio – didelės žalos. Z. G. skunde teigia, kad: nei valstybei, nei Kauno miesto savivaldybei žala nebuvo padaryta, nes darbai, už kuriuos savivaldybė sumokėjo kaltinime nurodytą pinigų sumą (249 998 Lt), realiai buvo tinkamai atlikti, tik vėliau; avansu įforminti darbų atlikimą buvo būtina, nes priešingu atveju tiems metams valstybės išskirti pinigai būtų buvę prarasti. Kasatorius skunde tvirtina, kad BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytas didelės žalos požymis, apibūdinantis nusikalstamos veikos padarinius, yra pagrindinis nusikaltimų valstybės tarnybai ir vešiesiems interesams bei drausminių valstybės tarnautojų pažeidimų atribojimo kriterijus. Anot kasatoriaus, abiejų instancijų teismai šio nusikaltimo sudėties požymio išsamiai neišanalizavo ir neįrodė, kad jo veiksmai peržengė drausminių tarnybos pažeidimų ribas ir tapo pavojingi bei nusikalstami. Kasatoriaus įsitikinimu, didelės žalos požymis nepagrįstai buvo sutapatintas su PVM sąskaitos faktūros suma ir jo veiksmai dėl to pripažinti nusikalstamais, taip nukrypstant nuo formuojamos teismų praktikos.

41Iš nuteistojo Z. G. apeliacinio skundo matyti, kad jame šis apeliantas ginčijo jam inkriminuoto BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymio „didelė žala“ buvimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai vienas iš būtinų šio nusikaltimo sudėties požymių. Todėl siekdamas patikrinti bylą tiek, kiek to reikalaujama nuteistojo Z. G. apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis), apeliacinės instancijos teismas turėjo patikrinti, ar pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad Z. G. nusikalstamais veiksmais Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos buvo padaryta 249 998 Lt dydžio turtinė žala. Byloje yra duomenų, kad darbai, už kuriuos Kauno miesto savivaldybė 2007 m. gruodžio 28 d. sumokėjo UAB „Tiltų ekspertų centras“ kaltinime nurodytą pinigų sumą, realiai buvo atlikti 2009 m. rudenį (techniniai projektai buvo patvirtinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymais). Kauno miesto savivaldybės administracija 2010 m. gruodžio 16 d. šios bylos tyrėjai I. M. adresuotame rašte nurodė, kad Kauno miesto savivaldybė turtinės žalos nepatyrė. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2011 m. rugpjūčio 29 d. rašte „Dėl turtinės žalos“ nurodyta, kad: direkcija pagal kompetenciją negali atlikti visų su vietinės reikšmės susisiekimo infrastruktūros objektų statyba ir priežiūra susijusių funkcijų ir įvertinti turtinės žalos valstybės biudžetui; išsamesnę informaciją dėl galimos turtinės žalos valstybės biudžetui turėtų suteikti Kauno miesto savivaldybė. Apklausti kaip liudytojai savivaldybės darbuotojai parodė, kad turtinė žala Kauno miesto savivaldybei nebuvo padaryta. Iš skundžiamo Kauno apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, o apsiribojo tokiais teiginiais: „ ... Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog nuteistasis, pasirašydamas atliktų darbų išlaidų pažymą, nors realiai darbai nebuvo atlikti, neabejotinai peržengė tarnybinio nusižengimo ribas ir tai padarė tyčia, visiškai suvokdamas tam momentui tokio veiksmo pasekmes bei padarydamas atitinkamą žalą. ... Nuteistojo teigimu, teismas nepagrįstai nusprendė, kad nusikalstama veika padaryta žala yra pašalinta, o tai prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir liudininkų parodymams. Pats nuteistasis teigia žalos nepadaręs, tačiau teismas, konstatuodamas tai, kad žala pašalinta, tik patvirtina aplinkybę, jog nusikalstamos veikos momentu žala buvo padaryta, o vėliau ji pašalinta, galimai atlikus tam tikrus darbus. ...“

42Iš pacituotų teiginių galima spręsti, kad čia kalbama ne apie tokią turtinę žalą, kurios sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), o apie žalą tam tikru momentu. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (prarastam turtui kompensuoti, sužalotam turtui pataisyti ir kt.) ir negautos pajamos. Asmeniui inkriminuojant turtinės žalos padarymą kaip BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymį, būtina nustatyti, kad buvo padaryta CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta žala, o ne žala tam tikru momentu (kaip skundžiamame nuosprendyje nurodė apeliacinės instancijos teismas). Šiuo atveju tai būtų kaltinime nurodytos pinigų sumos netekimas (praradimas). Tos sumos neteisėtas sumokėjimas avansu už darbus, kurie buvo atlikti vėliau (kad ir gerokai pažeidžiant sutarties terminus), nėra tų pinigų praradimas (žala). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad analogiškai aptariama situacija buvo įvertinta ir Kauno apygardos prokuratūros prokurorės J. Dedelienės 2011 m. liepos 12 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Nutarime nurodyta, kad tyrimo metu nustatyta, jog: Kauno miesto savivaldybė, vykdydama viešąjį pirkimą pagal 2007 m. gruodžio 17 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 07-147, turtinės žalos nepatyrė, nes numatyti projektavimo darbai buvo atlikti; darytina išvada, kad turtas neiššvaistytas. Šio dokumento, kaip ir kitų šioje nutartyje paminėtų įrodomų, apeliacinės instancijos teismas nevertino, taip pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalyje suformuluotą reikalavimą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde. Šis pažeidimas esminis, nes jis sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir dėl nuteistojo Z. G. apeliacinio skundo priimti teisingą procesinį sprendimą. Todėl skundžiamo nuosprendžio dalis, kurioje Z. G. apeliacinis skundas atmestas, naikintina ir ši bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Nors iš Z. G. inkriminuotų nusikaltimų didelės žalos padarymas yra tik BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo vienas iš būtinųjų sudėties požymių (BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie formalių – padariniai nėra šios sudėties požymis), iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pakartotinai tikrintinas Z. G. nuteisimo ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį teisėtumas ir pagrįstumas, nes abi Z. G. inkriminuotos veikos sudaro idealią sutaptį.

43Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1, 5 punktais,

Nutarė

44Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Dariaus Valkavičiaus ir nuteistosios O. J. kasacinius skundus atmesti.

45Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistojo Z. G. apeliacinis skundas atmestas, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. nuosprendžiu Z. G.... 3. O. J., pritaikius BK 40 straipsnį, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės... 4. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Valerijaus Čiučiulkos pranešimą,... 6. Z. G. ir O. J. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad suklastojo... 7. Be to, Z. G. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad... 8. Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros... 9. Prokuroras nurodo, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė... 10. Kasatoriaus įsitikinimu, teismai nepagrįstai pripažino O. J. atsakomybę... 11. Kasaciniame skunde prokuroras nurodo, kad abiejų instancijų teismai, O. J. ir... 12. Prokuroro įsitikinimu, Z. G. ir O. J. paskirtos bausmės aiškiai... 13. Prokuroras pažymi ir tai, kad abiejų instancijų teismai nepakankamai... 14. Kasaciniu skundu nuteistasis Z. G. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės... 15. Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra neteisėti,... 16. Nuteistasis pažymi, kad BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo... 17. Kasatorius teigia, jog abiejų instancijų teismai nepagrįstai neatsižvelgė... 18. Kasatorius nurodo, kad tarp Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir Kauno... 19. Nuteistojo teigimu, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad... 20. Pasak nuteistojo, teismai neanalizavo, ar kasatorius veikė tiesiogine tyčia,... 21. Taip pat, kasatoriaus įsitikinimu, teismai nepagrįstai pripažino jo... 22. Kasaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad, sprendžiant BK 228 straipsnio 1... 23. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas neanalizavo ir nenurodė,... 24. Nuteistasis pažymi, kad piktnaudžiavimas gali būti padaromas tik tiesiogine... 25. Kasatorius teigia, kad abiejų instancijų teismai visiškai netyrė ir... 26. Kasatorius įsitikinęs, kad jis savo veiksmais nesumenkino nei Kauno miesto... 27. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytas... 28. Kasatorius pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo... 29. Kasaciniu skundu nuteistoji O. J. prašo Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų... 30. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios... 31. Nuteistoji įsitikinusi, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas... 32. Be to, kasatorė pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai... 33. Prokuroro ir nuteistosios O. J. kasaciniai skundai atmestini, nuteistojo Z. G.... 34. Dėl prokuroro kasacinio skundo (dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 54... 35. Prašymą sugriežtinti nuteistiesiems paskirtas bausmes prokuroras grindžia... 36. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie argumentai prieštarauja bylos medžiagai.... 37. Dėl nuteistosios O. J. kasacinio skundo (dėl BK 40 straipsnio taikymo)... 38. Kasatorė nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė... 39. Dėl nuteistojo Z. G. kasacinio skundo (dėl BK 228 straipsnio 1 dalies, BPK... 40. Prašymą jam priimtus skundžiamus pirmosios ir apeliacinės instancijos... 41. Iš nuteistojo Z. G. apeliacinio skundo matyti, kad jame šis apeliantas... 42. Iš pacituotų teiginių galima spręsti, kad čia kalbama ne apie tokią... 43. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 44. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiojo... 45. Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...