Byla 2A-871-544/2015

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Margaritos Dzelzienės ir N. D. Smetonienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. P. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. ( - ) pagal ieškovų M. K. ir V. K. ieškinį atsakovui G. P., tretiesiems asmenims Anykščių rajono savivaldybės ( - ) notarų biuro notarei R. B., Anykščių rajono savivaldybės ( - ) notarų biuro notarei B. D. – I. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir termino palikimui priimti pratęsimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3ieškovai V. K. ir M. K., kreipdamiesi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, prašė pripažinti O. K. 2011 m. lapkričio 3 d. sudarytą testamentą negaliojančiu, kadangi ji tuo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, pratęsti terminą V. K. ir M. K. priimti palikimą po O. K. mirties ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, jog O. K., kuri mirė ( - ), 2010 m. birželio 15d. Anykščių rajono savivaldybės ( - ) notarų biure surašė oficialųjį testamentą, pagal kurį visą savo turtą lygiomis dalimis paliko savo vaikams V. K., G. P. ir vaikaičiui M. K.. Po O. K. mirties ieškovai kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau sužinojo, kad O. K. Anykščių rajono savivaldybės ( - ) notarų biure yra sudariusi kitą, vėlesnį testamentą, kuriuo turtą paliko atsakovui G. P.. Ieškovų vertinimu, atsakovas G. P. pasielgė neteisėtai, nes paskutinio testamento surašymo metu jų motinai O. K. jau buvo skirta slauga dėl psichikos sutrikimo. Mano, kad atsakovas G. P., siekdamas paveldėti visą motinos turtą, nuslėpė šią aplinkybę nuo notaro. Ieškinyje buvo pabrėžiama, kad 2011 m. lapkričio 3 d. O. K. jau buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, nes gydėsi psichikos sveikatos centre. Be to, O. K. visą laiką sakydavo, kad turtą nori palikti visiems trims pirmajame testamente nurodytiems įpėdiniams (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 str.).

4Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovų M. K. ir V. K. ieškinį tenkino visiškai; pripažino negaliojančiu O. K. 2011 m. lapkričio 3 d. testamentą, patvirtintą Anykščių rajono savivaldybės ( - ) notaro biuro notarės B. D. – I., registro Nr. ( - ); ieškovams atnaujino praleistą trijų mėnesių terminą O. K., mirusios ( - ), palikimui priimti; nutarė Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pagal byloje esančius rašytinius įrodymus – ekspertizės akto išvadas, mirusiosios O. K. medicininių dokumentų išrašus, liudytojų A. G., A. L. T., R. K., G. Ž., L. J., P. V. P., V. K. paaiškinimus, matyti, jog O. K. dar prieš sudarant abu testamentus buvo pradėta gydyti dėl kraujotakos sutrikimų ir somatinių ligų, jai vystėsi galvos smegenų pažeidimai, dėl kurių išsivystė psichikos sutrikimai – demencijos sindromas, kuriam būdinga blogėjanti atmintis bei dėmesio koncentracija, dėl ko asmuo negali pakankamai suprasti ir kontroliuoti savo veiksmų. Be to, pagal liudytojų parodymus, su O. K. būdavo sunku susikalbėti, be kitų pagalbos ji nevaikščiodavo, pamiršdavo vardus, kalbėdavo tik apie praeitį, vėliau pati skundėsi sveikata ir atmintimi. Atsižvelgdamas į visa tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad išties galima daryti pagrįstą išvadą, jog antrojo testamento sudarymo metu O. K. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Teismas pabrėžė ir tai, kad tokios išvados neprieštarauja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai tokio pobūdžio bylose, kadangi mirusios O. K. medicininiuose dokumentuose dar gerokai prieš jos mirtį buvo fiksuojami jos sveikatos sutrikimai, įskaitant ir susijusius su psichinės sveikatos prastėjimu, atliktos kompiuterinės tomografijos, nustatytas specialus nuolatinės pagalbos poreikis, o vėliau – ir specialus nuolatinės slaugos poreikis.

5Apeliaciniu skundu atsakovas G. P. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškovų ieškinį atmetant arba panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo kitam pirmosios instancijos teismui bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas dėsto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bylose dėl CK 1.89 str. taikymo ir pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ir tendencingai vertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į byloje esančių įrodymų tarpusavio ryšį, nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais, nepagrįstai neprijungė prie bylos pateiktos UAB „Socialiniai ir sveikatos projektai“ medicinos direktoriaus išvados, kurioje nurodyta, jog mirusioji O. K. antrojo testamento sudarymo metu suvokė savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti ir netenkino jo prašymo skirti pakartotinę psichiatrinę ekspertizę. Apelianto nuomone, tai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir elgėsi tendencingai, dėl ko egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 str. 2 d., o skundžiamas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į liudytojų G. Ž., A. G., L. J., S. P., V. K. paaiškinimus ir jo pateiktą pažymą, jog O. K. aktyviai dalyvavo bažnytiniame bei politinių kalinių – tremtinių choruose, į aplinkybes, kad ji pati savimi pasirūpindavo ir šeimos nariams buvo pasakiusi, kad visą jai priklausantį turtą palieka tik vienam sūnui atsakovui G. P., kuris ja rūpinasi ir prižiūri. UAB „Socialiniai ir sveikatos projektai“ medicinos direktoriaus išvadoje yra nurodyta, kad abiejų testamentų sudarymo metu O. K. suvokė savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti. Notarės B. D. – I. paaiškino, kad O. K. adekvačiai, sklandžiai dėstė mintis, prisiminė ankstesnį testamentą, žinojo datas. Apeliantas pažymi, kad būtent antruoju testamentu O. K. išreiškė savo tikrąją valią, kuri pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką panašaus pobūdžio byloje privalo būti gerbiama ir jos paisoma, juo labiau, kad O. K. suprato, jog ieškovas V. K. ja visiškai nesirūpina, dėl ko ji ir pakeitė testamentą. Be to, apeliantas nurodė, jog O. K. medicininiuose dokumentuose užfiksuoti duomenys apie jos sveikatos būklę neatitiko realios jos sveikatos būklės.

6Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą M. K. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertinimo byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo. Nurodė, kad byloje nebuvo pagrindo skirti pakartotinę psichiatrinę ekspertizę, kadangi byloje esantis ekspertizės aktas yra išsamus, nekelia pagrįstų abejonių, o jame suformuluota išvada yra aiški ir nedviprasmiška. Atsiliepime pabrėžiama ir tai, jog atsakovo reikalaujama deontologinė ekspertizė buvo skirta, tik pats atsakovas neapmokėjo šios ekspertizės išlaidų, o be to, atliekant pastarąją ekspertizę nėra sprendžiami klausimai dėl medicininių dokumentų pildymo tikslumo. Atsakovo tvirtinimai dėl neteisingo mirusios motinos medicininių dokumentų pildymo yra išgalvoti, kadangi pats atsakovas ir jo žmona prižiūrėjo O. K., kuriai buvo nustatytas ir specialiųjų poreikių lygis, gaudavo jai skirtas socialines išmokas, veždavo pas gydytojus, tačiau tuo metu klausimas dėl medicininių dokumentų netinkamų įrašų apeliantui nekilo. Taigi atsakovo prašymai skirti papildomą ir pakartotinę ekspertizes yra akivaizdus piktnaudžiavimas savo teisėmis. Nurodė, kad teismas pagrįstai atsisakė priimti pelno siekiančio juridinio asmens pateiktą specialisto išvadą, nes ji, nors yra kategoriška ir prieštarauja ekspertizės akto išvadoms, bet yra neargumentuota, ją surašęs asmuo nebuvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingos išvados davimą ir buvo nesusipažinęs su visais reikšmingais dokumentais. Choro, kurį lankė mirusioji O. K., pažyma negali būti pripažinta oficialiu rašytiniu įrodymu, patvirtinančiu O. K. gerą psichinę sveikatos būklę. Atsakovas, reikšdamas nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai, siekė vilkinti procesą, o aplinkybė, kad priimtas sprendimas nėra palankus atsakovui, dar nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas nebuvo objektyvus ar netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Pažymima ir tai, kad priimant skundžiamą sprendimą nebuvo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose.

7Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą notarė B. D. – I. prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į tai, kad mirusiosios O. K. antrasis sudarytas testamentas atitinka visus teisės aktų reikalavimus, jis pasirašytas notarų biure tinkamai nustačius testatoriaus asmens tapatybę bei patikrinus, ar asmuo nėra registruotas Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre. Be to, sudarydama testamentą O. K. išreiškė savo valią, tiksliai atsakinėjo į notarės užduodamus klausimus bei pati pasirašė testamentą. Vien tai, kad testamentas testatorei buvo perskaitytas, nerodo, jog ji nesuprato su ja atliekamų veiksmų, o CK 5.28 str. 3 d. yra įtvirtinta notaro pareiga perskaityti testamentą testatoriui. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo ir su juo susijusių asmenų paaiškinimus ir parodymus vertino kaip nepatikimus, rėmėsi ekspertizės aktu, kuris nėra teismui privalomas, neatsižvelgė į aplinkybę, jog mirusiojo asmens testamente išreikšta valia privalo būti ypač gerbiama, kad pats asmuo turi teisę savo nuožiūra spręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti jo turtu ir kad šiuo atveju pati testatorė notarei paaiškino, jog keičia sudarytą testamentą todėl, kad tik atsakovas ir jos šeimos nariai ja rūpinasi. Pagal CK 5.17 str. 2 d., panaikinus vėlesnį testamentą, ankstesnis testamentas netampa galiojančiu, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

8Apeliacinis skundas atmetamas, o Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

9Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas atskirojo skundo ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.), išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas vadovaujantis byloje surinktais ir įvertintais įrodymais, tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir turi atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).

10Kaip matyti iš atsakovo G. P. apeliacinio skundo, jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu tvirtindamas, jog teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas spręsdamas klausimą dėl O. K. gebėjimo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti bei padarė eilę proceso pažeidimų – netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netenkino pareikštų prašymų dėl ekspertizių skyrimo, buvo šališkas ir tendencingas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, o taip pat byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas ir nepadarė esminių materialinės bei proceso teisės pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą.

11Vienas iš esminių apeliacinio skundo argumentų yra tas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus – suteikė pernelyg didelę įrodomąją galią byloje esančiam ekspertizės aktui bei neatsižvelgė į liudytojų notarės B. D. – I. G. Ž., A. G. L. J., S. P. bei V. K. parodymus, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, jog O. K. antrojo testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Tačiau sutikti su tokiais apelianto argumentais nėra pagrindo.

12Pirmiausia pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-335/2009; Nr. 3K-3-316/2010; Nr. 3K-3-206-916/2015 ir kt.). Kartu pažymėtina ir tai, jog pasisakydamas dėl CK 1.89 normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-451/2005; Nr. 3K-3-278/2009; Nr. 3K-3-421/2009; Nr. 3K-3-190/2013 ir kt.). Taigi ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Turi būti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Taigi ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-503/2009; Nr. 3K-3-163/2010 ir kt.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikėsi, nuo minėtos teismų praktikos nenuklypo ir pagrįstai mirusios O. K. būklę testamento sudarymo metu vertino ne tik pagal teismo psichiatrinės - psichologinės ekspertizės akto duomenis, bet ir pagal byloje esančius kitus per pakankamai ilgą laikotarpį iki ginčijamo sandorio sudarymo gautus reikšmingus medicininius duomenis ir kitus įrodymus.

13Kaip jau minėta, nagrinėjant šią civilinė bylą buvo skirta ar atlikta teismo psichiatrinė – psichologinė ekspertizė. Nors, kaip pagrįstai nurodo apeliantas, šis dokumentas bylą nagrinėjančiam teismui ir neturi jokios išankstinės bei prioritetinės galios, tačiau jame esantys duomenys, sprendžiant klausimą dėl O. K. sugebėjimo suvokti savo veiksmų esmę antrojo testamento sudarymo metu, yra reikšmingi. Kaip matyti iš aptariamo ekspertizės akto, Anykščių rajono psichikos sveikatos centro istorijoje yra užfiksuota, jog O. K. psichiatrų buvo gydyta nuo 2010 m. birželio 16 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. Anykščių rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro kortelėje yra užfiksuota, jog ji nuo įvairių ligų buvo gydyta nuo 2003 metų, nuo šio laikotarpio buvo daromi įrašai dėl galvos sukimosi. Iš ekspertizės akto matyti ir tai, kad 2010 birželio 16 d. O. K. buvo išrašytas siuntimas psichiatro konsultacijai, nurodant, kad, be kitų nustatytų susirgimų, jai diagnozuota ir lėtinė išeminė smegenų liga. Tą pačią dieną O. K. buvo aplankyta kito gydytojo, kuris taip pat pažymėjo, jog diagnozė yra kraujagyslinė demensija. Atsižvelgiant į tai, pacientė buvo nukreipta į gydytojų konsultacinę komisiją dėl specialiųjų poreikių nustatymo. Vėliau O. K., kuri į gydymo įstaigą ne kartą buvo atvykusi ir su atsakovo žmona, gydytojams skųsdavosi bloga savijauta, būdavo agresyvi, pagal medicininiuose dokumentuose atlikus įrašus, jos kognityvinės funkcijos ir atmintis blogėjo, ji nepajėgė savęs apsitarnauti. Ekspertizės akte nurodyta ir tai, jog O. K. buvo gydoma nuo kraujotakos sutrikimų nuo 2004 metų, dėl somatinių ligų ir amžinų pokyčių vystėsi galvos smegenų pažeidimai bei išsivystė psichikos sutrikimas – demencijos sindromas, kuriam būdinga blogėjanti atmintis ir dėmesio koncentracija ir dėl to asmuo negali pakankamai suprasti ir kontroliuoti savo veiksmus. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus kitą bylos medžiagą, ekspertizės metu ir buvo padaryta išvada, kad O. K. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – kraujagysline demencija (įsigyta silpnaprotyste) antrojo testamento sudarymo metu, t. y. 2011 m. lapkričio 3 d., dėl ko ji dėl savo sveikatos būsenos negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, taigi, negalėjo suprasti sudaryto sandorio turinio ir pasekmių (1 t., 181 – 183 b. l.). Teisėjų kolegijos vertinimu tokiomis ekspertizės akto išvadomis, priešingai nei nurodo apeliantas, nėra pagrindo abejoti, kadangi jas patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys – tiek medicininiai dokumentai, tiek liudytojo parodymai ir pačių šalių paaiškinimai.

14Iš bylos duomenų nustatyta, kad O. K. buvo atliktos net dvi galvos smegenų kompiuterinės tomografijos (2009 ir 2011 metais), kurių duomenys rodė, jog jau nuo to laiko O. K. smegenyse yra pakitimų (kraujagyslinė encefalopatija, degeneraciniai pakitimai, vidinė ir išorinė hidrocefalija), kurie ir lėmė, kad išsivystė psichikos sutrikimas – demencijos sindromas (1 t., 160, 182 – 183 b. l.). Be to, iš Anykščių rajono psichikos sveikatos centro direktoriaus pažymos matyti, kad šio centro gydytojų psichiatrų konsultacinė komisija, vadovaudamasi ir O. K. nustatyta diagnoze (F01.9 nepatikslinta kraujagyslinė demencija), nustatė specialų priežiūros poreikį iki 2012 m. birželio 17 d. Tačiau ligonės būklei blogėjant 2012 m. sausio 16 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus 5 teritorinis skyrius nustatė specialų nuolatinės slaugos poreikį neterminuotai, dėl ko O. K. nuo 2010 m. birželio mėnesio iki 2012 m. gegužės mėnesio buvo mokama priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija, o nuo 2012 m. sausio mėnesio iki 2012 m. gegužės mėnesio – dar ir slaugos išlaidų kompensacija (1 t., 53, 62 b. l.). Taigi išdėstyti duomenys rodo, kad nuo 2004 metų buvo pradėti fiksuoti O. K. psichinės sveikatos pakeitimai, dėl kurių progresavimo jai išsivystė diagnozuotas psichikos sutrikimas, dėl kurio ji ginčijamo sandorio sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

15Pirmiau išdėstytas aplinkybes apie tai, kad O. K., sudarydama antrąjį testamentą, turėjo psichikos sutrikimų, patvirtina ir šalių paaiškinimai bei liudytojų parodymai. O. K. gydęs gydytojas A. G. nurodė, kad pacientei buvo diagnozuota kraujagyslinė demencija, kuri yra progresuojanti liga. Šį faktą patvirtino atlikta kompiuterinė tomografija, kadangi jos metu buvo konstatuota degeneraciniai smegenų pakitimai, t. y. negrįžtamas smegenų ląstelių žuvimas. Be to, konsultacijų metu pacientė skundėsi nemiga, atminties blogėjimu, buvo pikta, agresyvi, sveikata blogėjo. Atlikus testus paaiškėjo, kad yra ryškus pažintinių funkcijų sutrikimas. Gydytojas paaiškino ir tai, jog tokį sutrikimą turintis asmuo gali pasakoti iš praeitis, tačiau nesuvokia dabarties, dėl ko O. K. į notarės klausimą galėjo atsakyti, kad supranta, tačiau neprisiminti, ko notarė klausė. Be to, gydytojas paaiškino ir tai, kad prie kraujagyslinių demencijų būna prašviesėjimai, kadangi gali pagerėti kraujotaka, o aplinkiniai turėjo pastebėti sveikatos pakitimus (1 t., 82 – 83 b. l.). Taigi vienas iš požymių, rodančių, kad O. K. išties turėjo psichikos sutrikimų, yra tai, kad ji galėjo puikiai suvokti praeitį, o ne dabartį. Būtent tokias aplinkybes, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, patvirtino liudytojos A. L. T., R. K., G. Ž., L. J., P. V. P., V. K., kurios nurodė, kad su O. K. būdavo sunku susikalbėti, ji sunkiai judėdavo, pamiršdavo vardus, kalbėdavo tik apie praeitį. Kartu pažymėtina, kad net ir G. Ž., A. G., L. J., S. P. bei V. K. teiginiai, kuriuos apeliantas išskyrė, tvirtindamas, jog jie įrodo, kad mirusioji O. K. puikiai suvokė aplinką, pati judėjo ir buvo itin šviesaus proto, niekaip nepaneigia virš išdėstytų aplinkybių visumos, patvirtinančios, kad O. K., sudarydama antrąjį testamentą, nesuvokė savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad O. K. galėjo atlikti tam tikrus fizinius veiksmus, nepatvirtina, kad ji nesirgo psichikos sutrikimu, dėl kurio negalėjo tinkamai suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti antrojo testamento sudarymo metu (1 t., 80 – 81, 82, 83, 139 – 140 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog liudytoja apklausta R. K., kuri pagal bylos medžiagą nuo rudens eidavo prižiūrėti O. K. beveik kiekvieną dieną po pietų, nurodė, kad jau nuo 2011 metų vasaros pastarosios sveikata buvo pašlijusi, svaigdavo galva, ji šaukdavo, nebežinodavo vardo (1 t., 81 – 82 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovo V. K. buvusi žmona eidavo prižiūrėti O. K., kuria taip pat rūpinosi ir atsakovo G. P. žmona, tik įrodo, jog mirusiajai išties buvo reikalinga priežiūra, kurios didžiąją dalį vykdė abiejų šalių artimieji. Be to, paties atsakovo G. P. ir jo žmonos S. P. paaiškinimai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, taip pat patvirtina kad O. K. psichinė sveikata kėlė nerimą. Liudytoja S. P., nors ir tvirtino, kad O. K. buvo psichiškai sveika, tačiau pati pripažino, jog jai svaigdavo galva, kad išsigando, kai jos nerado namuose ir skubiai važiavo parsivežti iš bažnyčios. Ši liudytoja nurodė ir tai, jog su O. K. kartu gyveno 9 metus, vedė bendrą ūkį, prižiūrėjo ir rūpinosi O. K., veždavo ją pas gydytojus (1 t., 107 – 108 b. l.). Taigi, ji tiesiogiai ir betarpiškai rūpinosi ne tik O. K. gyvenamosios aplinkos tvarkymu, tačiau ir jos sveikata. Atsižvelgiant į A. G. parodymus, kad aplinkiniai turėjo pastebėti O. K. sveikatos pakitimus, į apelianto paaiškinimą, kad jis mamai buvo nupirkęs „vaikštukus“, į atsakovo patvirtinimą, kad O. K. gaudavo pinigines lėšas į savo sąskaitą, kurias, naudodamiesi banko kortele, paimdavo jie patys (1 t., 79 – 80 b. l.) bei faktą, kad nuo 2009 iki 2011 metų O. K. 14 kartų kviesta greitoji medicinos pagalba dėl kraujotakos sutrikimų ir panašių simptomų ji nurodytu laikotarpiu 7 kartus lankyta gydytojo namuose (1 t., 183 b. l.), tampa neįtikimu apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas ir jo šeimos nariai nepastebėjo jokių pastarosios psichinės sveikatos sutrikimų, kad ji pati save aptarnavo ir kad jie nežinojo, jog O. K. yra nustatyta nuolatinė priežiūra, specialūs poreikiai ir skirtos ženklios pinigų sumos jų užtikrinimui.

16Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į jų visumą bei visiškai pagrįstai padarė išvadą, kad ginčo testamento sudarymo metu O. K. negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, dėl ko jos sudarytas antrasis testamentas negali būti pripažįstamas galiojančiu. Tokios išvados nepaneigia ir apelianto minimas Anykščių ( - ) bažnyčios vargonininko ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkės pasirašytas pareiškimas, kurį, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas prijungė prie bylos ir vertino priimdamas skundžiamą sprendimą. Paaiškinime nurodyta, kad O. K. iki 2011 metų rugsėjo mėnesio aktyviai dalyvavo choro veikloje (2 t., 60-63 b. l.). Šis dokumentas nėra išduotas oficialiai asmens psichinės sveikatos būklę įgaliotos vertinti įstaigos ar institucijos, o jo turinys nepaneigia pirmiau aptartų įrodymų visumos, patvirtinančios, kad O. K. buvo nustatytas progresuojantis psichikos sutrikimas.

17Apeliaciniame skunde apeliantas tvirtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, kadangi tendencingai vertino byloje esančius įrodymus, neskyrė jo prašomos ekspertizės bei neprijungė prie bylos UAB „Socialiniai ir sveikatos projektai“ specialisto konsultacinės išvados, dėl ko egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 str. 2 d. 1 p. Remiantis EŽTT praktika, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Gautrin and Others v. France, nos. 21257/93; 21258/93; 21259/93, judgment of 20 May 1998, par. 58). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, par. 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996,Reports 1996-III, § 58). Kartu pažymėtina, kad objektyvusis nešališkumo aspektas neturėtų būti aiškinamas pernelyg plačiai. Vien tai, kad šalis nesutinka su teismo priimtais sprendimais byloje, nesant kitų objektyviai pagrįstų nuogąstavimų dėl teismo šališkumo, neleidžia daryti išvados dėl teismo nešališkumo stokos ir Konvencijos 6 str. 1 d. pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015). Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodo jokių objektyviai pagrįstų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, tokia jo pozicija iš esmės susiformavo tuo metu, kai pirmosios instancijos teismas protokolinėmis nutartimis atsisakė tenkinti jo atstovų advokatų prašymus dėl papildomos ir pakartotinės ekspertizių skyrimo (2 t., 32, 62 b. l.). Tačiau vien aplinkybė, jog bylą nagrinėjantis teismas netenkina prašymo dėl įrodymų rinkimo, nepatvirtina teismo šališkumo, nes teismas turi teisę atmesti pareikštą prašymą, jei įrodymas neatitinka liečiamumo ar leistinumo reikalavimų, jei pateiktas netinkamos formos, jei prašymo tenkinimas užvilkins sprendimo byloje priėmimą ir (arba) toks prašymas galėjo būti pateiktas anksčiau ir pan. (CPK 159 str. 1 d., 245 str. 2 d., 251 str. 2 d.). Šiuo atveju svarbu pažymėti ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą, dar 2013 m. lapkričio 5 d. nutartimi tenkino ieškovų ir atsakovų prašymą skirti psichiatrinę - psichologinę bei deontologinę ekspertizę, tačiau atsakovas neapmokėjo deontologinės ekspertizės išlaidų, dėl ko ji, priešingai nei psichiatrinė – psichologinė ekspertizė, kurios atlikimo išlaidas apmokėjo ieškovai, nebuvo atlikta (1 t., 162 – 163, 171, 172, 173 b. l.). Taigi pats atsakovas, kuriam tuo metu antrinė teisinė pagalba dar nebuvo suteikta (1 t., 162, 175 b. l.), neįvykdė jam nustatytų pareigų, dėl ko jo prašoma skirti ekspertizė nebuvo atliekama. Tokios aplinkybės apeliacinės instancijos teismo vertinimu tik dar kartą patvirtina, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neturėjo jokios išankstinės nuomonės, nebuvo suinteresuotas ir nesielgė tendencingai. Būtent dėl šios aplinkybės, t. y. prašomos ekspertizės neskyrimo pakartotinai, apeliantas buvo pareiškęs nušalinimą pirmosios instancijos teismo teisėjai bei visam pirmosios instancijos teismui, tačiau Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. bei Panevėžio apygardos teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartimis, kurios buvo priimtos vadovaujantis CPK 64 – 68 str. nuostatomis bei šiuo metu yra įsiteisėjusios, tokie jo reikalavimai buvo atmesti (2 t., 33, 36, 39 b. l.).

18Sprendžiant klausimą dėl teismo šališkumo pažymėtina ir tai, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-585/2012; Nr. 3K-3-110/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-316/2010; Nr. 3K-3-85/2014; kt.). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas civilinio proceso tvarka konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008).

19Bylos nagrinėjimo metu apeliantas nesutiko su byloje esančio ekspertizės akto išvadomis ir prašė skirti pakartotinę ekspertizę. Tačiau šiuo atveju virš nurodyta byloje esančių įrodymų visuma, kurią teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, nesudarė pagrindo pagrįstai abejoti pateiktos ekspertizės akto pagrįstumu ar išsamumu bei skirti atlikti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Taigi apelianto argumentai iš esmės yra susiję su subjektyviu teismo priimtų procesinių sprendimų vertinimu. Tačiau tai, kad teismas atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę, savaime nereiškia apelianto teisių į sąžiningą procesą pažeidimo, nes bylos nagrinėjimo metu, nors šalys ir privalo būti aktyvios bei turi pareigą įrodinėti jų nurodomas aplinkybes, tačiau tai neturi tapti piktnaudžiavimu savo teisėmis ir proceso vilkinimu. Šiuo atveju procesas vyko pakankamai ilgą laiką, šalys teikė į bylą įrodymus, teismas šalių prašymu taip pat jų reikalavo, o atsakovo reikalavimas skirti jo prašomą ekspertizę buvo tenkintas. Po pirmosios ekspertizės atlikimo byloje buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių bylą išnagrinėti iš esmės ir priimti atitinkamą procesinį sprendimą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovo G. P. apeliacinio skundo argumentai dėl teismo šališkumo ir CPK 329 str. 2 d. nurodyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo yra nepagrįsti.

20Iš apelianto argumentų galima spręsti, jog deontologinę ekspertizę yra prašoma skirti todėl, kad būtų nustatyta, ar mirusiosios O. K. medicininiai dokumentai buvo pildomi tinkamai, t. y. ar juose atlikti įrašai nėra suklastoti bei neteisingi. Tačiau deontoligine ekspertize yra siekiama išsiaiškinti, ar teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybė buvo tinkama, o taikytas gydymas – pagrįstas, t. y. ar asmeniui buvo skirtas tinkamas gydymas, ar jam buvo atliekami tinkami ir tikslingi tyrimai, ar nebuvo padarytą klaidų gydant ir pan. Tačiau ši ekspertizė nėra skirta dokumentų klastojimo ar netinkamo pildymo atvejų nustatymui, nes tokie faktai gali būti nustatyti tik atlikus ikiteisminį tyrimą. Be to, pagal nagrinėjamos bylos pagrindą ir dalyką deontologinės ekspertizės išvados nebūtų susijusios su bylos esme, kurią sudaro nustatymas, ar ginčijamas sandoris negalioja dėl to, kad jį sudaręs asmuo negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Atsižvelgdamas į tai bei įvertindamas aplinkybę, jog byloje yra pateiktas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Rokiškio teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės aktas Nr. ( - ), kurio išvados yra aiškios, atitinka kitus byloje esančius įrodymus, o byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti tokių išvadų pagrįstumu, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo reikalavimą skirti pakartotinę teismo deontologinę ir psichiatrinę - psichologinę pomirtinę ekspertizę. To nepaneigia ir apelianto pateikta UAB „Socialiniai ir sveikatos projektai“ specialisto konsultacinė išvada. Nors šiame dokumente ir yra nurodytos visiškai priešingos išvados nei pirmiau aptartame ekspertizės akte, t. y. kad mirusioji O. K. antrojo testamento sudarymo metu suvokė savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti, tačiau tai akivaizdžiai prieštarauja byloje esančių ir virš aptartų įrodymų visumai, išvadą pateikė pelno siekiančios įmonės specialistas, kuriam nebuvo pateikta visa reikalinga ir reikšminga medžiaga (asmens medicininiai dokumentai ir visa civilinės bylos medžiaga) ir kuris nebuvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingos išvados davimą. Todėl ši konsultacinė išvada gali būti vertinama tik kaip ją pateikusio asmens nuomonė, nes nėra motyvų ir argumentų, kodėl, pripažįstant faktą, kad mirusioji O. K. sirgo lėtine psichikos liga, yra daroma kategoriškai priešinga išvada, nei ji yra padaryta ekspertizės akte (2 t., 83 – 84 b. l.).

21Apeliantas prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 str. nurodytas išimtis. Apeliantas prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nemotyvavo, be to, jis turėjo galimybę pateikti visus norimus įrodymus ir nurodyti esmines aplinkybes iki bylos nagrinėjimo dienos. Teisėjų kolegija nenustatė kitų aplinkybių, dėl kurių byla apeliacine tvarka turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (CPK 322 str.), todėl apelianto prašymas netenkinamas.

22Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas V. P. papildomai pateikė 2015 m. birželio 2 d. „Socialiniai ir sveikatos projektai“ specialisto konsultacinę išvadą Nr. 63 dėl O. K. psichikos sveikatos būklės įvertinimo ir Anykščių ( - ) bažnyčios vargonininko ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkės pareiškimą. CPK 314 str. įtvirtina, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmos instancijos teisme, išskyrus, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nurodytą konsultacinę išvadą, kuri yra tiesiogiai susijusi su nagrinėjamomis aplinkybės, todėl apeliacinės instancijos teismas šį naują įrodymą priima (CPK 314 str.). Kaip jau minėta, Anykščių ( - ) bažnyčios vargonininko ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkės pareiškimas buvo priimtas ir įvertintas bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje (2 t., 60-63, 68 b. l.).

23Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

24Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, iš atsakovo ieškovui M. K. yra priteisiama 100 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai pamokėti apeliacinės instancijos teisme už tinkamą atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, kadangi jų dydis neviršija (yra mažesnis) Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytų maksimalių dydžių (2 t., 96, 97 b. l., CPK 93, 98 str.).

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

26Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

27Priteisti M. K., a. k. ( - ) iš G. P., a. k. ( - ) 100 Eur (vieną šimtą eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. ieškovai V. K. ir M. K., kreipdamiesi į pirmosios instancijos teismą su... 4. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovų M. K. ir V. K.... 5. Apeliaciniu skundu atsakovas G. P. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios... 6. Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą M. K. prašo apeliacinį skundą... 7. Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą notarė B. D. – I. prašo... 8. Apeliacinis skundas atmetamas, o Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m.... 9. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas atskirojo... 10. Kaip matyti iš atsakovo G. P. apeliacinio skundo, jis nesutinka su pirmosios... 11. Vienas iš esminių apeliacinio skundo argumentų yra tas, kad pirmosios... 12. Pirmiausia pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas... 13. Kaip jau minėta, nagrinėjant šią civilinė bylą buvo skirta ar atlikta... 14. Iš bylos duomenų nustatyta, kad O. K. buvo atliktos net dvi galvos smegenų... 15. Pirmiau išdėstytas aplinkybes apie tai, kad O. K., sudarydama antrąjį... 16. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog... 17. Apeliaciniame skunde apeliantas tvirtina ir tai, kad pirmosios instancijos... 18. Sprendžiant klausimą dėl teismo šališkumo pažymėtina ir tai, kad... 19. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas nesutiko su byloje esančio ekspertizės... 20. Iš apelianto argumentų galima spręsti, jog deontologinę ekspertizę yra... 21. Apeliantas prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 str. 1 d.... 22. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas V. P. papildomai pateikė 2015 m.... 23. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas... 24. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, iš atsakovo ieškovui M. K.... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p.,... 26. Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimą palikti... 27. Priteisti M. K., a. k. ( - ) iš G. P., a. k. ( - ) 100 Eur (vieną šimtą...