Byla 2A-1633-555/2013
Dėl įsiskolinimo priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Devynios mylios“ apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-29-810/2013 pagal ieškovės UAB ,,Devynios mylios“ ieškinį atsakovams E. D., K. L. ir A. L. dėl įsiskolinimo priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

3I.Ginčo esmė

4ieškovė UAB ,,Devynios mylios“ prašė priteisti solidariai iš atsakovų E. D., K. L. ir A. L. 12000,00 Lt įsiskolinimo, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį ir išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (b. l. 87-89). Nurodė, kad 2009 m. gegužės 13 d. ieškovė ir Kauno apskrities VPK sudarė sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo Nr. 20-IL-1785, pagal kurios 1-4 p., 6 p. ieškovė, Kauno apskrities VPK operatyvaus valdymo (budėtojų) padalinio pareigūnui iškvietus, įsipareigojo priverstinai nuvežti transporto priemones į aikštelę, esančią ( - ) Kaišiadorių r. sav., ir ten jas saugoti. Pagal šios sutarties 5.1 p. ieškovė turi teisę už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą iš transporto priemonės savininko, valdytojo ar kito asmens reikalauti atlyginti saugojimo išlaidas pagal ieškovės nustatytus įkainius, atitinkančius to laikotarpio ir tos vietovės vidutinės rinkos kainas. 2010 m. balandžio 9 d. transportavo, nuvežė į aikštelę, ir ten saugo transporto priemonę ,,VW Golf“, v/n ( - ). Transporto priemonė ,,VW Golf“, v/n ( - ) nuosavybės teise priklauso atsakovui E. D., o šios transporto priemonės valdytoju transporto priemonės sulaikymo metu buvo atsakovas A. L.. Transporto priemonės transportavimas kainavo 300,00 Lt, o jos saugojimas nuo 2010 m. balandžio 9 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. kainavo 15060,00 Lt (753 dienos x 20,00 Lt).

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš A. L. 2300,00 Lt įsiskolinimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-09-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 72,00 Lt žyminio mokesčio ir 240,00 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ieškovei, kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė iš ieškovės 36,30 Lt pašto išlaidų valstybei. Nurodė, kad pagal eismo įvykio metu (2010 m. balandžio 9 d.) galiojusio Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 6 d. redakciją išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais (jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET ar kitų teisės aktų reikalavimus) ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Atsakovai E. D. ir K. L. ginčija transporto priemonės ,,VW Golf“, v/n ( - ), nuosavybę, t. y. atsakovas E. D. teigė, jog nors viešajame registre nurodyta transporto priemonė yra registruota jo vardu, tačiau jis nėra ir 2010-04-09 metu nebuvo nurodyto automobilio savininkas, nes prieš šį įvykį automobilį už 600 Lt pardavė atsakovui A. L.. Teismas nurodė, kad vieši registro duomenys ieškovei leidžia tik identifikuoti galimą atsakovą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 6 d. prasme, bet nesukuria nepaneigiamos nuosavybės teisės prezumpcijos ir neužkerta kelio atsakovui ginčyti savo materialinio ir procesinio subjektiškumo dėl nuosavybės teisių į transporto priemonę. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovai E. D. ir K. L. 2010-04-09 buvo ir yra transporto priemonės ,,VW Golf“, v/n ( - ), savininkai, todėl laikė, kad E. D. ir K. L. nėra tinkami atsakovai šioje byloje ir ieškinį jiems dėl įsiskolinimo priteisimo atmetė. Atsižvelgdamas į tai, jog ginčo dėl to, jog ieškovė atsakovui A. L. priklausantį automobilį saugojo, nėra, todėl teismas sprendė, kad ieškovės išlaidos, kurias ieškovė patyrė veikdama atsakovo A. L. interesais, turi būti atlygintos (CK 6.233 straipsnis). Nurodė, kad pagal teismų praktiką, tuo atveju, kai saugomas priverstinai nuvežtas automobilis, išlaidų už saugojimą dydžiui gali turėti reikšmės tiek pareigūnų, priėmusių sprendimą priverstinai nuvežti automobilį, tiek savininko ar valdytojo, tiek saugotojo veiksmai (neveikimas). Teismas, įvertinęs nagrinėjamų teisinių santykių esmę tarp ieškovės ir atsakovo, atitiktį logikos dėsniams, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, darė išvadą, jog atsakovo A. L. elgesys neatitinka rūpestingo, protingo ir apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio. Teismas sprendė, kad ieškovės prašoma priteisti 300,00 Lt suma už transporto priemonės priverstinį nuvežimą yra pagrįsta byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nėra per didelė, todėl priteisė ją iš atsakovo A. L.. Teismas sprendė, kad už ilgalaikį automobilio saugojimą negali būti skaičiuojama pagal vienos paros tarifą, kadangi tai reikštų nepagrįstą ieškovės praturtėjimą. Nurodė, kad ieškovė tik 2012 m. vasario 21 d., t. y. praėjus beveik 2 metams po transporto priemonės ,,VW Golf“, v/n ( - ), transportavimo į saugojimo aikštelę ir jos saugojimo pradžios (2010 m. balandžio 9 d.) kreipėsi į Kauno apskrities VPK su prašymu pateikti informaciją apie šios transporto priemonės savininką ir valdytoją (b. l. 15), raginimą geruoju sumokėti 15360,00 Lt įsiskolinimo už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą, atsiimti transporto priemonę iš saugojimo aikštelės arba pateikti dokumentus, patvirtinančius minėtos transporto priemonės nepriklausymą atsakovui E. D. ieškovė išsiuntė tik 2012 m. gegužės 2 d. (b. l. 18-19). Teismas darė išvadą, jog ir ieškovė buvo pasyvi nepateisinamai ilgą laiką, nesielgė kaip rūpestingas, protingas ir apdairus teisinių santykių dalyvis, dėl ko pati prisidėjo prie su automobilio saugojimu susijusių išlaidų didinimo. Teismas nurodė, kad net ir ieškovei gera valia sumažinus įsiskolinimą už transporto priemonės saugojimą (nuo 15360,00 Lt iki 12000,00 Lt), ieškovės prašomas priteisti įsiskolinimas už transporto priemonės saugojimą yra neprotingai didelis, prieštarauja gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams, todėl yra pagrindas jį mažinti, ir iš atsakovo A. L. ieškovei priteisė iš viso 2300,00 Lt (2000,00 Lt už transporto priemonės saugojimą + 300,00 Lt už transporto priemonės priverstinį nuvežimą). Patenkinus ieškinį iš dalies, 20 procentų, teismas atitinkami paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimą dalyje, kuria atmestas ieškinys, pakeisti, ieškinį tenkinti, priteistą ieškovei iš atsakovo sumą padidinant 4000 Lt, bei atitinkamai paskirstant bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo išvados neatitinka aktualios kasacinio teismo praktikos. Vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 15 d. nutartis civ. Byloje A. D. v. V. S. IĮ„Pietvė“, bylos Nr. 3K- 3-327/2011), kasacinis teismas suformavo nuostatą kad tokia sutartis - tai yra pasaugos sutartis trečiojo asmens naudai (CK 6.191 str. 1 d.), kuria trečiajam asmeniui (transporto priemonės valdytojui ir/ar savininkui) sukuriama ne tik reikalavimo teisė, bet ir tam tikros pareigos, inter alia pareiga atlyginti transporto priemonės saugojimo išlaidas įmonei, kuri pagal sutartį su teritorine policijos įstaiga priverstinai nuveža ir saugo transporto priemones. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šalių teisinius santykius kvalifikavo kaip kito asmens reikalų tvarkymą (CK 6.229 str.), o ne kaip pasaugos sutartį trečiojo asmens naudai (CK 6.191 str. 1 d.). Teigia, kad teismo išvada, esą automobilį saugant ilgą laiką jo saugojimo išlaidos vien dėl to yra mažesnės, nėra pagrįsta, nes transporto priemonės saugojimo išlaidos tiesiogiai nepriklauso nuo saugojimo trukmės, kadangi saugoma transporto priemonė vis tiek užima tam tikrą vietą, vis tiek yra permanentinės išlaidos fizinei apaugai, buhalterinei apskaitai ir pan. Nurodo, kad minimalios vieno automobilio saugojimo išlaidos vieną parą sudarė 15,00 Lt, todėl teismas ieškovei priteisė gerokai mažesnę sumą (2,66 Lt per parą), nei faktinės automobilio saugojimo išlaidos. Nurodo, kad teismo samprotavimai apie apelianto siekius nepagrįstai praturtėti neturi pagrindo, nes ieškovės veikla yra nuostolinga. Taip pat teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal galiojančias teisės normas apie transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą jos savininkui ir/ar valdytojui turi pranešti ne ieškovė, o policijos pareigūnai.

9Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliacinis skundas tenkintinas..

12Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

13Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB ,,Devynios mylios“ ir Kauno apskrities VPK 2009 m. gegužės 13 d. sudarė sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo Nr. 20-IL-1785, pagal kurią ieškovė, Kauno apskrities VPK operatyvaus valdymo (budėtojų) padalinio pareigūnui iškvietus, įsipareigojo priverstinai nuvežti transporto priemones į aikštelę, esančią ( - ) Kaišiadorių r. sav., ir ten jas saugoti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 269 straipsnio 7 dalimi ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsniu. Pagal šios sutarties 5 p. ieškovė UAB ,,Devynios mylios“ turi teisę už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą iš transporto priemonės savininko, valdytojo ar kito asmens reikalauti atlyginti saugojimo išlaidas pagal ieškovės UAB ,,Devynios mylios“ nustatytus įkainius, atitinkančius to laikotarpio ir tos vietovės vidutinės rinkos kainas; nuvežtą transporto priemonę saugant ilgiau kaip 6 mėn., pasiteirauti iš policijos įstaigos informacijos apie tolesnę būtinybę ją saugoti, negavusi iš policijos įstaigos informacijos apie tolesnę būtinybę saugoti priverstinai nuvežtą transporto priemonę, savo lėšomis vykdyti sumokėjimo už nuvežimą ir saugojimą išieškojimą ar kitaip spręsti neatsiimtų transporto priemonių klausimą su jų savininkais ar kitais asmenimis. Atsakovas A. L. 2010 m. balandžio 9 d. apie 15 val. 00 min. padarė administracinį teisės pažeidimą, dėl ko policijos pareigūnai pagal ATPK 269 straipsnį turėjo teisę nuvežti transporto priemonę, šią teisę delegavo privačiam asmeniui - UAB „Devynios mylios“, kuri patyrė išlaidų, susijusių su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu.

14Byloje nėra ginčijama aplinkybė, jog ieškovė priverstinai nuvežtą automobilį saugojo bei turėjo dėl to išlaidų. Tačiau pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepateisinamai ilgą laiką buvo pasyvi, nesielgė kaip rūpestinga ir apdairi teisinių santykių dalyvė, dėl ko pati yra prisidėjusi dėl su automobiliu susijusių saugojimo išlaidų didinimo. Apeliaciniame skunde nesutinkama su tokia teismo išvada, teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, nesutinkama su teismo išvada, kad apeliantė nepateisinamai ilgą laiką elgėsi pasyviai ir tokiu būdu prisidėjo prie atsiradusių automobilio saugojimo išlaidų. Darytina išvada, jog byloje kilęs ginčas tik dėl automobilio saugojimo išlaidų dydžio.

15Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad vykdydama savo sutartinę prievolę, ieškovė veikė savo ir Kauno apskrities VPK interesais, įgyvendindama Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalies reikalavimus, sprendė, kad ieškovę UAB ,,Devynios mylios“ ir atsakovą A. L. siejo kito asmens reikalų tvarkymo santykiai (CK 6.229 straipsnis) bei savo argumentus grindė kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis Nr. 3K-3-436/2009, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis Nr. 2A-342-340/2010). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bylose, kuriose buvo sprendžiama dėl pareigos atlyginti transporto priemonės saugojimo išlaidas, atsižvelgdamas į vėlesnėje, priimtoje 2011 m. liepos 15 d. nutartyje, bylos Nr. 3K-3-327/2011, pateiktus išaiškinimus, kurioje kasacinio teismo teisėjų kolegija, nenukrypstant nuo Konstitucinio Teismo doktrinos (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas), spręsdama analogiškus ginčus, įvardijo aiškius kriterijus, kuriais vadovaujantis trečiojo asmens reikalų tvarkymas negali būti taikomas priverstiniam transporto priemonių nuvežimui ir saugojimui, bei įtvirtino taisyklę, kad šiems santykiams taikomos nuostatos, reglamentuojančios pasaugą (CK 6.830 straipsnis), sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog nagrinėjamos bylos atveju netinkamai kvalifikuoti ginčo teisiniai santykiai.

16Sprendžiant automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų priteisimo klausimą kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad, atsižvelgiant į viešojoje teisėje nustatytą reguliavimą, pasaugos sutartimi trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnio 1 dalis) trečiajam asmeniui gali būti sukuriama ne tik reikalavimo teisė, bet ir tam tikros pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. D. v. V. S. IĮ „Pietvė“, bylos Nr. 3K-3-327/2011). Kadangi atsakovas vairavo transporto priemonę neblaivus, tai jis turi pareigą atlyginti dėl tokių pažeidimų padarinių pašalinimo trečiųjų asmenų patirtas išlaidas (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 26 straipsnis).

17Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal ieškovės paskaičiavimą automobilio saugojimo išlaidas sudarė: transporto priemonės ,,VW Golf“, v/n ( - ) transportavimas - 300,00 Lt, o jos saugojimas nuo 2010 m. balandžio 9 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. 15060,00 Lt (753 dienos x 20,00 Lt), t.y. iš viso 15360,00 Lt. Teismas iš dalies sutikdamas su ieškovės pateiktas paskaičiavimais, vadovaudamasis CK 6.229 straipsnio 3 dalies nuostata, kurioje nustatyta, kad apie viską, ką yra atlikęs, asmuo, tvarkantis kito asmens reikalus, privalo pastarajam kaip įmanoma greičiau pranešti, kai tai tampa galima, ir pateikti raštu išsamią gautų pajamų, išlaidų bei nuostolių ataskaitą, sprendė, kad reikalaujama suma yra pernelyg didelė, argumentuodamas tuo, jog už ilgalaikį automobilio saugojimą negali būti skaičiuojama pagal vienos paros tarifą, kadangi tai reikštų nepagrįstą apelianto praturtėjimą.

18Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, atsižvelgdamas į naujausią kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl pareigos atlyginti transporto priemonės saugojimo išlaidas ir kuria, kaip jau minėta, trečiojo asmens reikalų tvarkymas negali būti taikomas priverstiniam transporto priemonių nuvežimui ir saugojimui, pažymi, kad nustatant ieškovei atlygintiną sumą, svarbus ne tik pasaugos atsiradimo pagrindas ir aplinkybė, kokių priemonių ėmėsi ieškovė, žinodama, kokiu pagrindu pasaugai buvo perduotas automobilis, išsiaiškinti savininką ir jam pranešti, kad jo automobilis yra saugomas už atlyginimą. Svarbu nustatyti ir paties transporto priemonės savininko ar naudotojo atliktus veiksmus, imantis priemonių dėl automobilio atsiėmimo ir tuo pačiu dėl išlaidų, susijusių su jo saugojimu, sumažinimu, domėjimosi jo likimu. Bylos duomenis nustatyta, kad automobilis pasaugai buvo perduotas 2010 m. balandžio 9 d., aktyvius veiksmus dėl automobilio savininko paieškos ieškovė pradėjo 2012 m. vasario 21 d., t. y. praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo automobilio perdavimo, nors iš pasaugos sutarties trečiojo asmens naudai sąlygų galima spręsti, kad saugant transporto priemonę vykdytojas turi domėtis būtinybe ją toliau saugoti. Nustatyta, kad automobilio savininkas, tuo pačiu ir kelių eismo taisykles pažeidęs asmuo, apie automobilio priverstinį nuvežimą sužinojęs jo nuvežimo dieną, nagrinėjamojoje byloje neįrodinėjo prašomų priteisti saugojimo išlaidų pagrįstumo, nepateikė jokių argumentų, dėl kokių priežasčių nesidomėjo transporto priemonės likimu, todėl kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovo veiksmai, elgesys neatitiko rūpestingumo, protingumo ir apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio.

19Esant tokioms aplinkybėms ir išdėstytam teisiniam reglamentavimui, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šiuo klausimu, sprendžia, kad šalių teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip pasaugos sutartis trečiojo asmens naudai. Atsižvelgiant tiek į saugančio asmens veiksmus (nesiėmė priemonių nustatyti transporto priemonės savininką ir taip sumažinti saugojimo išlaidas), tiek į automobilio savininko, kuris vairavo transporto priemonę neblaivus, veiksmus (visiškas nesidomėjimas priverstinai nuvežtos transporto priemonės likimu), bei teisinius veiksmus, pareiškus reikalavimus dėl saugojimo išlaidų atlyginimo (CPK 178 straipsnis), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteista 2000 Lt suma už automobilio saugojimą nėra teisinga.

20Byloje nustatyta, kad bendradarbiavimo sutarties pagrindu ieškovė priverstinai nuvežtus automobilius saugojo, nustačiusi 20 Lt tarifą už kiekvieną saugojimo parą. Teismo argumentai dėl nepagrįsto praturtėjo tvarkant kitų asmenų turtą dėl anksčiau paminėtos kasacinio teismo praktikos nėra pagrįsti, atsižvelgiant į šalius siejusius teisnius santykius, bei į tai, kad ieškovė tikslindama savo reikalavimą sumažino prašomą priteisti sumą nuo 15060 Lt iki 12000 Lt, atsižvelgiant į abiejų šalių elgesį, apeliacinio teismo vertinimu, yra pagrindas šias saugojimo išlaidas tarp šalių paskirstyti pusiau, t. y. iš atsakovo ieškovei priteisti 6000 Lt. Nustatant priteistinos sumos dydį atsižvelgtina į tai, jog byloje nėra pateikta įrodymų, apie kitoms ieškovės sutarties pagrindu saugojamoms transporto priemonėms taikomą tarifą už kiekvieną pasaugos mėnesį, saugojimo laikotarpį, todėl manytina, kad apeliaciniu skundu prašoma priteisti 6000 Lt suma už saugojimą laikotarpį (753 dienas), neįskaitant nuvežimo išlaidų, nėra nepagrįsta, nereiškia nepagrįsto saugotojo praturtėjimo dėl kito asmens padaryto teisės pažeidimo.

21Esant išdėstytiems argumentams spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo teisinius santykius taikomas priverstiniam transporto priemonių nuvežimui ir saugojimui, transporto priemonės savininko atsakomybės apimtį ir ribas, todėl apeliacinis skundas tenkintinas, pakeičiant sprendimą, padidinant iš atsakovo priteistą sumą už priverstinį automobilio nuvežimą iki 6000 Lt.

22Tenkinus apeliacinį skundą ir pakeitus teismo sprendimą, padidinant iš atsakovo priteistą sumą už priverstinį automobilio nuvežimą iki 6000 Lt, pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Iš atsakovo priteistina ieškovei 189 Lt (pirmosios instancijos teisme) ir 120 Lt (apeliacinės instancijos teisme) žyminio mokesčio, 630 Lt (pirmosios instancijos teisme) ir 726 Lt (apeliacinės instancijos teisme) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: iš atsakovo priteistina 23,82 Lt ir iš ieškovės priteistina 21,56 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

23Teismas, vadovaudamasis Lietuvos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

24Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimą pakeisti, rezoliucinę dalį išdėstant:

25Ieškinį tenkinti iš dalies.

26Priteisti iš atsakovo A. L. 6300,00 Lt įsiskolinimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-09-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei UAB „Devynios mylios“.

27Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

28Priteisti iš atsakovo A. L. 309 Lt žyminio mokesčio ir 1356 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovei UAB „Devynios mylios“.

29Priteisti iš atsakovo A. L. 23,82 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į Surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

30Priteisti iš ieškovės UAB „Devynios mylios“ 21,56 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į Surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus... 2. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą ir civilinę bylą,... 3. I.Ginčo esmė... 4. ieškovė UAB ,,Devynios mylios“ prašė priteisti solidariai iš atsakovų... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 24 d. sprendimu... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 8. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013... 9. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.... 10. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 11. Apeliacinis skundas tenkintinas..... 12. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos... 13. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB ,,Devynios mylios“ ir Kauno... 14. Byloje nėra ginčijama aplinkybė, jog ieškovė priverstinai nuvežtą... 15. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad vykdydama savo sutartinę... 16. Sprendžiant automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų... 17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal ieškovės paskaičiavimą... 18. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutikdamas su pirmosios instancijos... 19. Esant tokioms aplinkybėms ir išdėstytam teisiniam reglamentavimui,... 20. Byloje nustatyta, kad bendradarbiavimo sutarties pagrindu ieškovė... 21. Esant išdėstytiems argumentams spręstina, kad pirmosios instancijos teismas... 22. Tenkinus apeliacinį skundą ir pakeitus teismo sprendimą, padidinant iš... 23. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,... 24. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimą... 25. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 26. Priteisti iš atsakovo A. L. 6300,00 Lt įsiskolinimo, 5 proc. dydžio metines... 27. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 28. Priteisti iš atsakovo A. L. 309 Lt žyminio mokesčio ir 1356 Lt išlaidų... 29. Priteisti iš atsakovo A. L. 23,82 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei,... 30. Priteisti iš ieškovės UAB „Devynios mylios“ 21,56 Lt bylinėjimosi...