Byla e2A-2377-945/2017
Dėl skolos, palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Šančių autoservisas“ ir Ko

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos, palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Šančių autoservisas“ ir Ko.

3Teismas

Nustatė

4Ginčo esmė

5

    1. Ieškovė ieškiniu (elektroninės bylos lapai (toliau – e. b. l.) 1 – 4) prašė teismo priteisti iš atsakovo 119,61 Eur skolą už suteiktą pakrovimo, iškrovimo ir transportavimo paslaugą, 1 781,65 Eur skolą už transporto priemonės saugojimą, 475,34 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2006 m. kovo 30 d. Kauno rajono policijos komisariatas ir UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko sudarė Motorinių transporto priemonių transportavimo iš įvykio vietų ir pristatytų motorinių transporto priemonių saugojimo sutartį (toliau – Saugojimo sutartis), kuria UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugas. Atsakovas, būdamas neblaivus, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, 2007 m. kovo 9 d. sukėlė eismo įvykį, už kurį jam taikyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnį. Tiriant šį eismo įvykį 2007 m. kovo 9 d. surašytas transporto priemonės paėmimo protokolas. Kauno rajono policijos komisariatas kreipėsi į UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko dėl transporto priemonės transportavimo iš įvykio vietos ir jos saugojimo. Apie tai informuotas atsakovas. Transporto priemonės pakrovimas ir iškrovimas su transportavimo paslauga kainavo 119,61 Eur, saugojimas nuo 2007 m. kovo 9 d. iki 2008 m. gruodžio 22 d. – 1 894,12 Eur (po 10 Lt per dieną už 654 dienas). Atsakovo sutikimu realizavus transporto priemonę, gauta 112,95 Eur. Nepadengta skolos dalis – 1 901,26 Eur. Už vėlavimą atsiskaityti iš atsakovo priteistinos 475,34 Eur palūkanos ((119,61 + 1 781,65) x 5 proc. x 5 metų). 2017 m. sausio 17 d. ieškovė perėmė reikalavimo teisę į atsakovo 1 901,26 Eur skolą ir į su skola susijusias papildomas teises.
    2. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį (e. b. l. 40 – 44) prašė teismo ieškinį atmesti. Atsakovas neginčijo ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių, tačiau nurodė, jog pažeidimo metu galiojusiuose teisės aktuose nebuvo numatytas priverstinis transporto priemonės nuvežimas esant ATPK 126 straipsnio pažeidimui, todėl transporto priemonė nuvežta ir saugota neteisėtai. Be to, atsakovas nebuvo informuotas, į kurią tiksliai vietą automobilis nuvežtas saugoti, jam nebuvo išaiškinta teisė atsiimti automobilį. Trečiasis asmuo ėmėsi saugoti transporto priemonę nesiaiškindamas jos savininko, nepranešdamas, kad transporto priemonė saugoma atlygintinai, skolos dydį nulėmė būtent trečiojo asmens pasyvumas. Apie tai, kad jo automobilis saugomas, atsakovui buvo pranešta tik 2008 m. lapkričio 24 d. Iš karto nuvykęs į saugojimo aikštelę ir įvertinęs automobilio techninę būklę, atsakovas sutiko, kad automobilis būtų priduotas perdirbti į metalo laužą, nes tikėjosi, kad tai padengs automobilio nuvežimo ir saugojimo išlaidas.
    3. Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

    1. Prienų rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 10 d. sprendimu (e. b. l. 88 – 98) ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo ieškovei 119,61 Eur skolos už suteiktą pakrovimo, iškrovimo ir transportavimo paslaugą, 1 781,65 Eur skolos už transporto priemonės saugojimą, 18,75 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 920,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. balandžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 42,93 Eur žyminio mokesčio, priteisė iš ieškovės valstybei 22,55 Eur išlaidų už atsakovui teiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą atlyginimo.
    2. Teismas nustatė, kad ieškinį ieškovė turi teisę reikšti reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu. Teismas taip pat pripažino, jog, atsakovui vairavus neblaiviam, buvo pagrindas paimti iš jo transporto priemonę ir perduoti saugojimui, nurodė, jog skolos suma paskaičiuota laikantis Saugojimo sutarties nuostatų, skola susidarė ne dėl saugotojo pasyvumo, bet dėl paties atsakovo aplaidumo. Atsakovas turėjo pareigą veikti aktyviai ir kreiptis į policiją dėl informacijos apie galimybę atsiimti jam nuosavybės teise priklausantį automobilį suteikimo ir pasidomėti savo iniciatyva apie policijos nugabentos transporto priemonės saugojimo vietą, o ne laukti, kol policijos pareigūnai ar trečiasis asmuo pateiks informaciją. Atsakovas turėjo ir galėjo suprasti, jog privalės apmokėti saugojimo išlaidas. Kartu pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovas nebuvo informuotas apie realizavus transporto priemonę gautas lėšas bei skolos likutį, todėl palūkanos už vėlavimą atsiskaityti gali būti skaičiuojamos už 72 dienų laikotarpį nuo 2017 m. vasario 2 d. (t. y. po to, kai atsakovas buvo informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą) iki 2017 m. balandžio 14 d. ir sudaro 18,75 Eur. Bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstytos proporcingai patenkintiems ir atmestiems ieškinio reikalavimams.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

    1. Apeliaciniu skundu (e. b. l. 101 – 105) atsakovas prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Esant teisiniam pagrindui atmesti apeliacinio skundo dalį dėl skolos už suteiktas pakrovimo, iškrovimo ir transportavimo paslaugas priteisimo, atsakovas prašo skundžiamo teismo sprendimo dalį dėl priteistos skolos dydžio pakeisti ir priteistą skolos dydį sumažinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Priverstinis transporto priemonės nuvežimas buvo taikytas be teisėto pagrindo, todėl ieškinys negalėjo būti tenkinamas.
      2. Atsakovui neįteikus priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto ir nustatyta tvarka neišaiškinus apskundimo tvarkos, buvo pažeistos ir suvaržytos jo teisės, kas leidžia spręsti, jog išlaidų dydžiui reikšmės turėjo ir pareigūnų veiksmai (neveikimas).
      3. 10 Lt dydžio tarifo už kiekvieną pasaugos parą taikymas tuo atveju, kai savininkas ar valdytojas automobilio neatsiima ilgą laiką, reikštų nepagrįstą saugotojo praturtėjimą. Saugotojui žinojus, kokiu pagrindu pasaugai buvo perduotas automobilis, ilgą laiką nesiėmus priemonių išsiaiškinti savininko ir pranešti, kad jo automobilis yra saugomas už atlyginimą, priteistina saugojimo išlaidų suma turi būti mažinama. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, dėl kokių priežasčių trečiasis asmuo delsė informuoti atsakovą apie saugomą atsakovui priklausančią transporto priemonę, taip pat neinformavo apie tai, jog utilizavus transporto priemonę gautų lėšų nepakanka įsiskolinimui padengti.
      4. Saugotojas veikė išimtinai savo interesais, iš atsakovo priteista skola už transporto priemonės saugojimą net 20 kartų viršija paties automobilio vertę. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog automobilis buvo saugomas lauko aikštelėje, nebuvo didelių gabaritų, daug vietos aikštelėje neužėmė, surūdijo ir tapo netinkamu eksploatuoti.
    2. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (e. b. l. 109 – 112) prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, jog ieškinio reikalavimo dydį nulėmė būtent atsakovo nerūpestingumas, transporto priemonės saugojimo įkainiai atitinka situaciją rinkoje.
    3. Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

    1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
    2. Kaip matyti tiek iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, tiek ir iš apeliacinio skundo turinio, tarp šalių nekilo ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių, t. y. faktų, jog ieškinyje nurodyta transporto priemonė priklauso atsakovui (e. b. l. 17), jog 2007 m. kovo 9 d. atsakovas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir padarė ATPK 126 straipsnyje numatytą pažeidimą (e. b. l. 71), jog tiriant šį pažeidimą transporto priemonė Saugojimo sutarties pagrindu (e. b. l. 20 – 24) perduota saugoti trečiajam asmeniui (e. b. l. 16), jog skolos suma paskaičiuota vadovaujantis Saugojimo sutarties nuostatomis (e. b. l. 6 – 11), dalis skolos padengta atsakovo sutikimu (e. b. l. 5) transporto priemonę realizavus gautomis lėšomis (e. b. l. 75 – 77).
    3. Vertinant su saugojimo paslaugos įkainiais susijusias faktines aplinkybes dėmesys atkreiptinas į tai, jog, gavus bylą apeliacinės instancijos teisme, 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi (e. b. l. 127 – 128) buvo konstatuota, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme į bylą nebuvo pateikti duomenys apie įkainius, taikytus 2007 m., kas įvertinta kaip procesinis trūkumas, kurį galima pašalinti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Šalindama šį trūkumą ieškovė pateikė teismui papildomus duomenis (e. b. l. 119 – 124), iš kurių matyti, jog 2007 m. įkainis už transporto priemonių saugojimą buvo didesnis ir siekė 20 Lt už dieną. Kartu ieškovė nurodė jokių papildomų reikalavimų nereiškianti ir palaikanti savo poziciją, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė po 10 Lt už kiekvieną saugojimo dieną. Tiek atsakovui, tiek ir trečiajam asmeniui buvo suteikta galimybė iki teismo posėdžio pateikti poziciją dėl papildomai į bylą pateiktų duomenų, tačiau šia teise proceso dalyviai nepasinaudojo. Kartu pabrėžtina, jog papildomai pateikti dokumentai neatskleidė jokių naujų aplinkybių, tepatvirtino pirmosios instancijos teismo poziciją, jog ieškiniu prašoma priteisti suma neviršija Saugojimo sutartyje nurodytų įkainių.
    4. Akcentuotina ir tai, jog apeliaciniu skundu neginčijamas ieškovo tinkamumas, t. y. reikalavimo teisės perleidimo ieškovei teisėtumas (e. b. l. 12 – 15, 27 – 28), į apeliacijos ribas nepatenka ir klausimas, ar tinkamai pirmosios instancijos teismas nustatė laikotarpį, už kurį turi būti skaičiuojamos palūkanos.
    5. Apeliacinio proceso ribas apibrėžia atsakovo argumentas dėl skolos atsiradimo neteisėtumo dėl teisinio pagrindo priverstinai paimti jam priklausiusią transporto priemonę ir ją saugoti nebuvimo bei alternatyvus argumentas, jog priteistina suma turi būti mažinama, kadangi jos dydį nulėmė netinkami policijos ir trečiojo asmens veiksmai (neveikimas).

13Dėl transporto priemonės priverstinio paėmimo ir saugojimo teisėtumo

    1. Apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovui priklausanti transporto priemonė buvo priverstinai paimta ir saugota nesant tam teisinio pagrindo, siejamas iš esmės su tuo, jog bylos nagrinėjimo metu galiojantys teisės aktai, kuriais grindžiami tokie veiksmai, 2007 m. kovo 9 d. dar negaliojo: ATPK 269 straipsnis nuostata, numatančia priverstinį transporto priemonės paėmimą ir saugojimą ATPK 126 straipsnio pažeidimo atveju, papildytas 2008 m. sausio 1 d.; Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) nauja redakcija, kurios 33 straipsnio 6 dalyje numatyta priverstinai paimtos transporto priemonės nuvežimo ir išlaidų atlyginimo tvarka, įsigaliojo 2008 m. liepos 1 d.; Transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos aprašas su nuoroda į ATPK 126 straipsnį patvirtintas Lietuvos Policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 5-V-200.
    2. Iš kitos pusės, SEAKĮ (redakcijos, galiojusios nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. liepos 21 d.) 7 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad transporto priemonių vairuotojai privalo žinoti ir vykdyti eismo dalyvių pareigas, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Įstatyme taip pat įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviam (SEAKĮ 7 str. 3 d.). Kelių eismo taisyklių (redakcijos, galiojusios nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. balandžio 9 d.) 53 punkte buvo įtvirtinta nuostata, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo. Be to, SEAKĮ 6 straipsnio 2 dalies 10 punkte buvo nustatyta, jog vykdydama saugaus eismo priežiūrą policija turi pareigą imtis priemonių dėl eismo įvykio paliktam be priežiūros turtui apsaugoti. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas padarė administracinį teisės pažeidimą, t. y. vairavo neblaivus neturėdamas teisės vairuoti ir sukėlė eismo įvykį. Toks atsakovo elgesys parodo, kad jis nevykdė eismo dalyvio pareigų, pažeidė Kelių eismo taisykles ir dėl tokio savo elgesio teisėtai buvo nušalintas nuo tolesnio dalyvavimo eisme (ATPK 270 str., redakcija, galiojusi nuo 2007 m. sausio 30 d. iki 2007 m. gegužės 5 d.). Nušalinus atsakovą nuo dalyvavimo eisme, jam priklausiusi transporto priemonė liko be priežiūros ir policijos pareigūnams teko pareiga užtikrinti jos saugumą. Be to, transporto priemonės palikimas eismo įvykio vietoje nurodytomis aplinkybėmis būtų kėlęs grėsmę ir eismo saugumui, kadangi atsakovas, išvykus policijos pareigūnams, būtų turėjęs galimybę tęsti savo neteisėtus veiksmus. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog policijos pareigūnai turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą priverstinai paimti transporto priemonę ir užtikrinti jos saugojimą, ką ir konstatavo pirmosios instancijos teismas.
    3. Įvykio metu galiojusios redakcijos SEAKĮ 26 straipsnyje buvo nurodyta, kad asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka, kas, kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. balandžio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2013, lemia ir administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens pareigą atlyginti pažeidimo padarinių pašalinimo išlaidas. Nurodytoje nutartyje teismas išaiškino, jog priverstinis transporto priemonės paėmimas ir saugojimas kvalifikuotinas kaip pasauga trečiojo asmens naudai, sukurianti pareigas tiek saugotojui, tiek ir transporto priemonės valdytojui ir savininkui. Kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. spalio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009, teisinio reglamentavimo aiškinimas, kad viešosios teisės pažeidėjas neprivalo atlyginti su transporto priemonės transportavimu ir saugojimu susijusių išlaidų, prieštarautų ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintam protingumo principui, o vėlesnis šios pareigos įtvirtinimas bylos nagrinėjimo metu galiojančios redakcijos SEAKĮ 33 straipsnio 6 dalyje tik patvirtina nurodyto išaiškinimo pagrįstumą.
    4. Apibendrinant nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog teisinį santykį pirmosios instancijos teismas kvalifikavo tinkamai ir sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovo transporto priemonė buvo paimta ir saugoma neteisėtai bei atsakovas neturi pareigos atlyginti su jos transportavimu ir saugojimu susijusių išlaidų, nėra pagrindo.

14Dėl saugojimo išlaidų proporcingumo

    1. Kaip minėta, atsakovas apeliaciniu skundu prašo, teismui konstatavus, jog nėra pagrindo ieškinį atmesti, sumažinti iš jo priteistą sumą akcentuodamas, jog suma už transporto priemonės saugojimą yra neproporcinga, jos dydį nulėmė ne tik atsakovo veiksmai, bet ir policijos bei trečiojo asmens aplaidumas.
    2. Pabrėžtina, jog šis skundo argumentas nėra siejamas su ieškinio reikalavimu dėl 119,61 Eur skolos už suteiktą pakrovimo, iškrovimo ir transportavimo paslaugą priteisimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria šis reikalavimas patenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas nepatenka į apeliacijos ribas. Šioje nutartyje taip pat nurodyta, jog tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad Saugojimo sutartyje buvo nustatytas ne mažesnis nei 10 Lt už vieną saugojimo dieną įkainis, kurį pritaikius už 654 dienas gauta 1 894,12 Eur suma (654 dienos * 10 Lt / 3,4528). Atsakovas kelia klausimą dėl tokio dydžio proporcingumo ir policijos pareigūnų bei trečiojo asmens veiksmų įtakos laikotarpio, už kurį skola paskaičiuota, trukmei.
    3. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, jog, tuo atveju, kai saugomas priverstinai nuvežtas automobilis, išlaidų už saugojimą dydžiui gali turėti reikšmės tiek pareigūnų, priėmusių sprendimą priverstinai nuvežti automobilį, tiek savininko ar valdytojo, tiek saugotojo veiksmai (neveikimas) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis 3K-7-309/2010).
    4. Atsakovas apeliaciniame skunde akcentavo, jog jo teisės buvo apribotos, kadangi transporto priemonės perdavimo akte nebuvo jo duomenų, policijos pareigūnai vengė pareigos informuoti jį apie tai, jog transporto priemonė saugoma atlygintinai, taip pat apie transporto priemonės saugojimo vietą. Su tokia atsakovo pozicija nesutiktina dėl kelių priežasčių. Pirma, atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pripažino buvęs eismo įvykio vietoje transporto priemonės pakrovimo ir išvežimo metu, todėl jam buvo žinomas jos perdavimo saugojimui faktas. Antra, atsakovas už ATPK 126 straipsnio 2 dalies pažeidimą nubaustas 2007 m. kovo 14 d. (e. b. l. 71), t. y. po 5 dienų po pažeidimo padarymo, jam netaikytas transporto priemonės konfiskavimas, todėl atsakovas negalėjo nesuprasti turintis teisę transporto priemonę atsiimti. Trečia, nors, kaip matyti iš bylos medžiagos (e. b. l. 71), administracinio teisės pažeidimo byla įstatymų nustatyta tvarka buvo sunaikinta, atsakovas neginčijo aplinkybės, jog jis dėl transporto priemonės į policiją niekada nesikreipė, jam priklausiusia transporto priemone nesidomėjo. Ketvirta, nors Saugojimo sutarties 4.3 punkte ir buvo įtvirtinta policijos pareiga nustatyti transporto priemonės savininką, o jo nenustačius – apie tai informuoti saugotoją, ši pareiga nustatyta saugotojo naudai, o, kaip matyti iš bylos medžiagos, jokių pretenzijų dėl tokios informacijos nepateikimo nei trečiasis asmuo, nei ieškovė neteikė. Nurodytų aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai spręsti, jog, elgdamasis kaip rūpestingas turto savininkas, atsakovas privalėjo pasidomėti jam priklausiusio automobilio likimu, turėjo visas sąlygas išsiaiškinti automobilio buvimo vietą, tačiau šia galimybe nepasinaudojo, elgėsi pasyviai ir neapdairiai, kas turėjo neigiamos įtakos transporto priemonės saugojimo trukmei.
    5. Ginčydamas saugotojo veiksmų pagrįstumą atsakovas nurodė, jog transporto priemonė nebuvo vertinga, neišsiskyrė specifiniais gabaritais, todėl už jos saugojimą negalėjo būti paskaičiuota jos vertę ženkliai viršijanti suma. Vadovaujantis CK 6.832 straipsnio 1 dalimi, 6.845 straipsniu, Saugojimo sutarties 2.3 – 2.4 punktais, trečiajam asmeniui teko pareiga išsaugoti atsakovui priklausančią transporto priemonę bei atsakomybė už turto neišsaugojimą. Nurodytas teisinis reglamentavimas lemia, jog saugotojas neturėjo galimybės pasirinkti, saugoti transporto priemonę ar ne. Kaip išaiškino Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 28d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-2580-577/2015, tuo atveju, jeigu asmuo, net raginamas atsiimti transporto priemonę, to nepadaro, jis pripažintinas nerūpestingu, o kartu ir atsakingu už išlaidų atsiradimą, net jeigu tos išlaidos ženkliai viršija transporto priemonės vertę, kadangi saugotojas negali nustoti saugoti jam perduotą transporto priemonę.
    6. Kartu pabrėžtina, jog tokia išvada yra aiškiai sąlygota aktyvių saugotojo veiksmų bei transporto priemonės savininko pasyvumo. Spręsdamas klausimą dėl saugojimo išlaidų mažinimo byloje, kurioje saugotojas ilgą laiką mažos vertės transporto priemonę saugojo nesiimdamas aktyvių veiksmų, kad apie su saugojimu susijusias išlaidas būtų informuotas transporto priemonės savininkas, Panevėžio apygardos teismas 2011 m. balandžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-267-425/2011 nurodė, jog pagrindą mažinti priteistiną sumą sąlygoja ir saugotojo pasyvumas, kadangi saugotojas negali nesuprasti besitęsiančio saugojimo neekonomiškumo. Tokia išvada atitinka ir CK 6.200 straipsnio 1 – 3 dalyse įtvirtintas sutartinių santykių šalies pareigas sutartį vykdyti sąžiningai, kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, laikytis bendradarbiavimo ir kooperavimosi principų. Kaip teisingai nurodė atsakovas, į bylą nei ieškovė, nei trečiasis asmuo nepateikė jokių argumentų ir / ar įrodymų, dėl ko nuo 2007 m. kovo 9 d. saugojęs atsakovui priklausiusią transporto priemonę trečiasis asmuo į VĮ „Regitra“ dėl transporto priemonės savininko duomenų išsiaiškinimo kreipėsi tik 2008 m. lapkričio 24 d. (e. b. l. 17), t. y. daugiau nei po 20 mėnesių, nors negalėjo nesuprasti, jog, skaičiuojant po 10 Lt už kiekvieną automobilio saugojimo dieną, saugojimo išlaidų suma daug anksčiau viršijo transporto priemonės vertę. Pabrėžtina, jog atsakovas, net ir žinodamas apie transporto priemonės saugojimą, tikėtina, nežinojo sutartimi, kurios šalimi jis nebuvo, nustatytų įkainių, o trečiasis asmuo, būdamas sąžiningas ir laikydamasis kooperavimosi pareigos, turėjo galimybę informaciją apie transporto priemonės saugojimą atsakovui išsiųsti anksčiau. Šiuo aspektu reikšminga pripažintina ir ta aplinkybė, jog, gavęs informaciją iš saugotojo, atsakovas atsiliepė be nepagrįsto uždelsimo ir transporto priemonė buvo operatyviai realizuota.
    7. Apibendrinant nurodytas aplinkybes sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog didelė suma už transporto priemonės saugojimą susidarė ne tik dėl atsakovo nerūpestingumo ir pasyvumo, bet ir dėl kooperavimosi bei bendradarbiavimo pareigą ignoravusio saugotojo kaltės, kas pripažintina pagrindu priteistinai sumai mažinti.
    8. Pirmosios instancijos teismas sprendimą nemažinti už transporto priemonės saugojimą mokėtinos sumos grindė Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 10 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-357-577/2013 ir 2017 m. gegužės 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-636-881/2017 pateikiamomis teisės aiškinimo taisyklėmis. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, šia praktika pirmosios instancijos teismas rėmėsi be pagrindo dėl to, jog iš esmės skyrėsi nurodytose bylose ir šioje byloje susiklosčiusios situacijos. Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-357-577/2013 atsakovu buvo ne transporto priemonės savininkas, bet sutartį su saugotoju sudaręs ir su sutarties sąlygomis sutikęs policijos komisariatas, be to, nurodytoje byloje nebuvo keliamas klausimas dėl įkainių proporcingumo ar saugojimo terminų trukmės. Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-636-881/2017 buvo konstatuota reikšminga faktinė aplinkybė, jog ilgą transporto priemonės saugojimo trukmę nulėmė būtent transporto priemonės savininko netinkamas elgesys neregistruojant transporto priemonės savo vardu ir neišviešinant nuosavybės fakto, dėl ko tikrasis transporto priemonės savininkas saugotojui tapo žinomas tik teisminio proceso metu, saugotojas neturėjo galimybės anksčiau informuoti savininką apie jo prievoles.
    9. Nagrinėjamoje byloje neginčijamos aplinkybės, jog atsakovas eismo įvykio metu buvo tiek transporto priemonės valdytojas, tiek ir jos savininkas, jog nuo pat 2007 m. kovo 9 d. nesikeitė atsakovo gyvenamoji vieta, jog vos tik gavus VĮ „Regitra“ duomenis apie transporto priemonės savininką trečiajam asmeniui pavyko susisiekti su atsakovu, jog atsakovas nevengė bendradarbiauti, ne tik susisiekė su trečiuoju asmeniu, bet ir išreiškė sutikimą realizuoti transporto priemonę. Nei ieškovė, nei trečiasis asmuo neįrodinėjo, jog trečiasis asmuo atliko kokius nors papildomus veiksmus, kuriais atsakovas tiek iki 2008 m. lapkričio 24 d. būtų informuotas apie saugojimo faktą bei susidariusią skolą, tiek ir po transporto priemonės realizavimo būtų informuotas apie likusį įsiskolinimą. Nors paskutinioji aplinkybė neturėjo įtakos pagrindinės skolos dydžiui, ją pirmosios instancijos teismas pripažino reikšminga mažindamas palūkanų už vėlavimą atsiskaityti dydį ir šios teismo sprendimo dalies ieškovė neginčija.
    10. Dėl nurodytų faktinių aplinkybių nagrinėjama byla yra artimesnė sąlygoms bylų, kuriose teismai pripažino saugotojo taikytus paslaugų įkainius už ilgą saugojimo laikotarpį nepagrįstais ir nesąžiningais.
    11. Teismų praktikoje pripažįstamas mišrios kaltės principas, pagal kurį vien aplinkybė, jog transporto priemonės savininkas nebuvo pakankamai aktyvus, nepaneigia saugotojo pareigos elgtis sąžiningai ir imtis veiksmų, kad apie didėjantį įsiskolinimą už saugojimą transporto priemonės savininkas būtų informuotas be nepagrįsto uždelsimo, o išvada, jog saugotojo veiksmai nebuvo nukreipti į bendradarbiavimą ir kooperavimąsi, pripažįstama pagrindu priteistiną sumą mažinti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009, Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1850-264/2011, 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1633-555/2013 ir kt.).
    12. Kartu pabrėžtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009 buvo nagrinėjama situacija, kai saugojimo sutartyje buvo nustatyti du įkainiai – 10 Lt už dieną ir 90 Lt už mėnesį, kas leidžia vertinti kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, jog visais atvejais saugojimo išlaidų dydis, saugojimui trunkant ilgiau nei mėnesį, turi būti mažinamas iki 90 Lt už mėnesį (tą konstatavo ir Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-66-619/2014). Iš kitos pusės, kaip matyti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009 turinio, nurodytu atveju, įvertinus rinkos sąlygas 2005 m. – 2007 m. laikotarpiu, net ir 90 Lt per mėnesį įkainis buvo pripažintas per dideliu (už beveik 25 saugojimo mėnesius taikant 90 Lt tarifą susidarytų 2 250 Lt suma, tačiau teismas priteistiną sumą papildomai sumažino iki 1 500 Lt, t. y. iki 60 Lt per mėnesį). Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1850-264/2011 nurodė, jog Kauno mieste 2009 m. – 2010 m. transporto priemonių saugojimas vidutiniškai kainavo 75 Lt – 95 Lt per mėnesį ir byloje pritaikė 90 Lt per mėnesį įkainį. Vertinant šiuos dydžius akivaizdu, jog už transporto priemonės saugojimą 2007 m. – 2008 m. skaičiuotas 300 Lt per mėnesį saugojimo mokestis buvo neproporcingai didelis, nulėmęs nepagrįstą saugotojo praturtėjimą, kas galėjo turėti įtakos ir jo pasyvumui laiku apie besikaupiančią skolą neinformuojant atsakovo. Dėl nurodytos priežasties išlaidų už transporto priemonės saugojimą suma perskaičiuotina taikant 90 Lt per mėnesį įkainį už 22 mėnesius (nors saugojimas truko 21 mėnesį ir 13 dienų, skaičiuojant už kiekvieną nepilno mėnesio dieną atskirai taikant 10 Lt įkainį būtų gaunama didesnė (130 Lt) suma, dėl ko taikytinas būtent viso mėnesio įkainis), kas sudaro 1 980 Lt (90 Lt x 22 mėn.) arba 573,45 Eur (1 980 Lt / 3,4528). Tiek 3 Lt per dieną (90 Lt per mėnesį) įkainis, tiek ir bendra 573,45 Eur saugojimo išlaidų suma pripažintina atitinkančia protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principus, būtent į ją orientavosi apeliacinį skundą teikęs atsakovas, į bylą nėra pateikta duomenų, kurie leistų abejoti šios sumos pagrįstumu.
    13. Kaip matyti iš bylos medžiagos, būtent į saugojimo išlaidų sumą buvo įskaitytos pardavus transporto priemonę gautos 112,95 Eur pajamos. Ginčo dėl šios sumos nekilo, atsakovo argumentas, jog transporto priemonės kainai neigiamos įtakos galėjo turėti saugojimo sąlygos, vertintinas kaip nesusijęs su nagrinėjama byla, kadangi, pasitvirtinus, jog saugotojas pažeidė rūpestingumo pareigas, galėtų būti reiškiamas reikalavimas dėl tokiu pažeidimu galimai padarytos žalos atlyginimo, tačiau nurodyta aplinkybė negali turėti jokios įtakos transporto priemonės savininko pareigai atsiskaityti už transporto priemonės saugojimą. Sumažinus saugojimo išlaidų dydį, galutinė ieškovei iš atsakovo priteistina saugojimo išlaidų suma apskaičiuotina iš pagrįsta pripažintos 573,45 Eur sumos atėmus saugotojo gautą 112,95 Eur sumą, t. y. 573,45 Eur – 112,95 Eur = 460,50 Eur.

15Dėl palūkanų priteisimo

    1. Kaip minėta, tenkindamas ieškinį iš dalies pirmosios instancijos teismas palūkanas už laikotarpį iki ieškinio padavimo paskaičiavo už 72 dienas. Ši sprendimo dalis apeliacine tvarka neginčijama. Apeliacinės instancijos teismui sumažinus bendrą priteistinos skolos dydį iki 580,11 Eur (119,61 Eur + 460,50 Eur), būtent už šią sumą taikant pirmosios instancijos teismo nurodytą apskaičiavimo tvarką, ir apskaičiuotinos ieškovei iš atsakovo priteistinos palūkanos: 5 proc. x 580,11 Eur x 72 / 365 = 5,72 Eur. Būtent iki tokios sumos mažintina pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista palūkanų suma.
    2. Sumažinus bendrą priteistą pagrindinės skolos sumą, tikslintina ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl sumos, už kurią skaičiuojamos procesinės palūkanos: 119,61 Eur + 460,50 Eur + 5,72 Eur = 585,83 Eur.

16Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

    1. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies iš naujo spręstinas šalių bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėtų išlaidų paskirstymo klausimas. Sumažinus ieškovei iš atsakovo priteistiną skolos sumą spręstina, jog buvo patenkinta 24,6 proc. (585,83 Eur / 2 376,60 Eur) ieškinio reikalavimų. Dėl nurodytos priežasties iš atsakovo ieškovei priteistina žyminio mokesčio už ieškinį suma mažintina iki 13,04 Eur (53 Eur (e. b. l. 19, 34) x 24,6 proc.), iš ieškovės valstybei priteistina išlaidų už atsakovui bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teiktą teisinę pagalbą suma didintina iki 89,50 Eur (118,70 Eur (e. b. l. 80, 82) 75,4 proc.).
    2. Be to, esant kitokiai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcijai, yra pagrindas paskirstyti ir pirmosios instancijos teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, priteisiant iš ieškovės su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme susijusių išlaidų dalį – 7,20 Eur (9,55 Eur x 75,4 proc.).
    3. Kartu paskirstytinos ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme. Kadangi buvo patenkinta 69,5 proc. (1 920,01 Eur – 585,83 Eur) / 1 920,01 Eur) apeliacinio skundo reikalavimų, valstybei iš ieškovės priteistina 60,36 Eur (86,85 Eur x 69,5 proc.) išlaidų, susijusių su atsakovui apeliaciniame procese teikta valstybės garantuojama teisine pagalba. Iš ieškovės valstybei taip pat priteistinas už patenkintą apeliacinio skundo dalį mokėtinas 30 Eur ((1 920,01 Eur – 585,83 Eur) x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo atsakovas buvo atleistas, ir su apeliaciniu procesu susijusių dokumentų įteikimo išlaidų dalies atlyginimas – 2,32 Eur (3,34 Eur x 69,5 proc.), viso – 32,32 Eur (30 Eur + 2,32 Eur).

17Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Nutarė

18Atsakovo A. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

19Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. sprendimą pakeisti, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

20„Ieškinį patenkinti iš dalies.

21Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas ( - ), iš atsakovo A. G., asmens kodas ( - ) 119,61 Eur (vieną šimtą devyniolika eurų ir šešiasdešimt vieną centą) skolos už suteiktą pakrovimo, iškrovimo ir transportavimo paslaugą, 460,50 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt eurų ir penkiasdešimt centų) skolos už transporto priemonės saugojimą, 5,72 Eur (penkis eurus ir septyniasdešimt du centus) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (585,83 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. balandžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

22Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas ( - ) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas ( - ), 13,04 Eur (trylika eurų ir keturis centus) žyminio mokesčio.

23Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, juridinio asmens kodas ( - ), valstybei 89,50 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus ir penkiasdešimt centų) išlaidų už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos institucijos suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. ( - ) – AB „Swedbank“ banke, ( - ) – AB „Citadele“ banke, ( - ) – AB DNB banke, ( - ) – AB SEB banke, ( - ) – AB Šiaulių banke, ( - ) – Danske banke, ( - ) – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – ( - ), įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

24Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, juridinio asmens kodas ( - ), valstybei 7,20 Eur (septynis eurus ir dvidešimt centų) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. ( - ) – AB „Swedbank“ banke, ( - ) – AB „Citadele“ banke, ( - ) – AB DNB banke, ( - ) – AB SEB banke, ( - ) – AB Šiaulių banke, ( - ) – Danske banke, ( - ) – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – ( - ), įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

25Atmesti kitą ieškinio dalį.“

26Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, juridinio asmens kodas ( - ), valstybei 60,36 Eur (šešiasdešimt eurų ir trisdešimt šešis centus) išlaidų už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos institucijos suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliaciniame procese, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. ( - ) – AB „Swedbank“ banke, ( - ) – AB „Citadele“ banke, ( - ) – AB DNB banke, ( - ) – AB SEB banke, ( - ) – AB Šiaulių banke, ( - ) – Danske banke, ( - ) – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

27Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, juridinio asmens kodas ( - ), valstybei 32,32 Eur (trisdešimt du eurus ir trisdešimt du centus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame procese, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. ( - ) – AB „Swedbank“ banke, ( - ) – AB „Citadele“ banke, ( - ) – AB DNB banke, ( - ) – AB SEB banke, ( - ) – AB Šiaulių banke, ( - ) – Danske banke, ( - ) – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

28Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. Ginčo esmė... 5.
    1. Ieškovė ieškiniu (elektroninės bylos lapai... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7.
        1. Prienų rajono apylinkės... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 9.
            1. Apeliaciniu skundu (e. b.... 10. Teismas... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 12.
                1. Lietuvos Respublikos... 13. Dėl transporto priemonės priverstinio paėmimo ir saugojimo teisėtumo 14. Dėl saugojimo išlaidų proporcingumo
                      15. Dėl palūkanų priteisimo
                          16. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
                            17. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1... 18. Atsakovo A. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 19. Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. sprendimą pakeisti,... 20. „Ieškinį patenkinti iš dalies.... 21. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio... 22. Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas ( - ) ieškovei uždarajai akcinei... 23. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“,... 24. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“,... 25. Atmesti kitą ieškinio dalį.“... 26. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“,... 27. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“,... 28. Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....