Byla e2-1264-944/2018
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė, sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei, dalyvaujant atsakovui V. P.,

2viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovams R. K., V. P., UAB „Šančių autoservisas“ ir KO, Kauno rajono policijos komisariatui dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų 119,61 Eur skolą už suteiktą pakrovimo, iškrovimo ir transportavimo paslaugą, 1763,79 Eur skolą už transporto priemonės saugojimą, 470,85 Eur vėlavimo palūkanas, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimo išlaidas. Nurodė, jog 2007 m. gegužės 12 d. surašytas transporto priemonės FORD ESCORT, valstybinis Nr. ( - ), priverstinio nuvežimo aktas ir nurodytas automobilis perduotas nuvežti jį į UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko saugojimo aikštelę. Nurodytu automobiliu buvo sukeltas eismo įvykis. Į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams paaiškėjo, kad nurodytos transporto priemonės vairuotojas, atsakovas V. P., vairavo neblaivus ir be vairuotojo pažymėjimo. Transporto priemonės vairuotojui buvo iškelta administracinė byla ir 2007-05-17 atsakovas nubaustas administracine tvarka. Kauno rajono policijos komisariatas kreipėsi į UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko dėl transporto priemonės FORD ESCORT, valstybinis Nr. ( - ), transportavimo iš įvykio vietos ir saugojimo UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko priklausančioje transporto priemonių saugojimo aikštelėje. UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko suteikė transporto priemonės transportavimo ir saugojimo paslaugas, kurias iki šios dienos nėra apmokėję atsakovai. UAB „Legal balance“ 2017 m. sausio 17 d. perėmė UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko reikalavimo teisę į R. K. ir V. P. 1883,40 Eur skolą ir į su skolą susijusias papildomas teises. Skolą ieškovei sudaro: transporto priemonės pakrovimas ir iškrovimas su transportavimo paslauga 413,00 Lt (119,61 Eur); saugojimas nuo 2007-05-12 iki 2009-02-12. Ieškovė pažymi, jog dalis transporto priemonės saugojimo išlaidų padengta UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko. Ieškovė prašo priteisti vėlavimo palūkanas už penkerius metus – iš viso 470,85 Eur.

5Atsakovas Vilius atsiliepimu su ieškiniu nesutinka, prašė taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad jis kreipėsi į UAB „Šančių servisas“ ir Ko vadovybę dėl transporto priemonės FORD ESCORT, valstybinis Nr. ( - ), grąžinimo. Atsakovas buvo informuotas, kad be savininkės arba policijos leidimo automobilis nebus grąžintas. Kauno policijos komisariatui nedavus leidimo pasiimti transporto priemonės, atsakovas kreipėsi į atsakovę R. K. ir informavo apie susidariusią situaciją. Iš pradžių atsakovei sutikus, vėliau ji ėmė ignoruoti atsakovo skambučius. Atsakovas negalėjo atsiimti transporto priemonės iš saugojimo aikštelės ne dėl savo kaltės.

6Atsakovė R. K. atsiliepimu su ieškiniu nesutinka. Nurodė, jog ji 2006 metų antroje pusėje, žodine sutartimi perleido nuosavybės teisę į ginčo automobilį. Automobilis buvo sugedęs, o dėl automobilio perregistravimo pažadėjo atvykti vėliau, tačiau nebepasirodė. Kadangi atsakovė nebuvo ginčo transporto priemonės savininkė ar jos valdytoja, todėl jai pareikštas reikalavimas atlyginti transporto priemonės saugojimo išlaidas neturi teisinio pagrindo ir negali būti tenkinamas. Paaiškino, kad atsakovė 2007 metų pabaigoje (2007-12-20) ginčo automobilį išregistravo. Paaiškino, kad ieškovės nurodomas teisinis pagrindas LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatos įsigaliojo nuo 2007-05-12, todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti priteisti išlaidas už ankstesnį laikotarpį.

7Ieškovė dubliku prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad transporto priemonės vairuotojas nebuvo transporto priemonės savininkas, todėl ši transporto priemonės nebuvo jam grąžinta. Ieškovė taip pat, nurodė, jog V. P. nepateikia jokių įrodymų, jog būtų kreipęsis į teismą dėl jo pažeistų teisių gynimo – matydamas, kad geranoriškai su transporto priemonės savininke nepavyksta susitarti dėl transporto priemonės atsiėmimo iš pradinio kreditoriaus saugojimo aikštelės, pirmasis atsakovas galėjo sumokėti išlaidas už transporto priemonės transportavimą ir saugojimą tai dienai, kai transporto priemonės savininkė pradėjo ignoruoti V. P. skambučius, ir kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti transporto priemonės savininkę atsiimti jai nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę. V. P. minėtų veiksmų neatliko ir lengvabūdiškai tikėjosi, kad transporto priemonės transportavimo ir saugojimo išlaidų jam atlyginti nereikės. Ieškovės nuomone, transporto priemonės nebuvo perleista atsakovui V. P., nes nėra pateikta jokių duomenų dėl tokio pobūdžio sandorio. VĮ „Regitra“ duomenų bazėje užfiksuota transporto priemonės savininko asmens duomenys, t. y. atsakovės, iki tol kol jie nebus paneigti ir neįrodyta, jog nuosavybės teisės buvo perleista. Ieškovė pabrėžia, jog nei vienas iš atsakovų pradiniam kreditoriui nebuvo siūlę užtikrinti prievolės įvykdymą papildomais, adekvačiais būdais. Nei vienam iš atsakovų neatsiimant transporto priemonės ir adekvačiai neužtikrinus prievolės įvykdymo, pradinis kreditorius privalėjo saugoti transporto priemonę visą ieškinyje nurodytą laikotarpį. Ieškovė nurodė, jog nors atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį, tačiau tokie argumentai yra nepagrįsti. Transporto priemonė buvo saugoma nuo 2007 m. gegužės 12 d. iki 2009 m. vasario 12 d., t. y. atsakovų pažeidimas buvo tęstinis, dėl kurio senaties terminas kiekvieną dieną skaičiavosi iš naujo, kadangi transporto priemonės saugojimo išlaidos papildomai kaupėsi kiekvieną dieną iki 2009 vasario 12 d. Atsižvelgiant į tai, ieškinio senaties termino pradžios momentas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2009 m. vasario 13 d., kuomet buvo sustabdytas transporto priemonės saugojimas ir transporto priemonė utilizuota.

8Atsakovė R. K. tripliku prašo ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį, tenkinus ieškinį – jį sumažinti. Nurodė, kad nesutinka su ieškovo dublike nurodomu argumentu, jog ginčo automobilio nuosavybės registracija viešame registre neginčijamai įrodo, jog jo savininkė buvo atsakovė R. K.. Jokie teisės aktai nenumato pareigos automobilio pirkėjui ar pardavėjui viešajame registre įregistruoti automobilio pirkimo-pardavimo sutarties, todėl pagrįstai galima teigti, jog sprendžiant klausimą dėl automobilio priklausomumo nuosavybės teise, duomenys viešajame registre turi būti vertinami kritiškai ir jais turi būti vadovaujamasi tik tokiu atveju, jeigu byloje nėra kitų duomenų, patvirtinančių nuosavybės teises. Ieškovas dublike, taip pat teigia, jog atsakovė žinojo, kad ginčo automobilis saugomas UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko aikštelėje, tačiau minėta aplinkybė neįrodyta jokiais duomenimis, o ieškovo yra tik deklaruojama. Atsakovė apie automobilio saugojimą aikštelėje pirmą kartą sužinojo tik 2009-01-22 ir raštu atsakė UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko, kad ji nuo 2006 metų nebėra automobilio savininkė. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo atkas ir transporto priemonės pridavimo–priėmimo aktas liudija, kad ginčo automobilis priverstinai nuvežtas į aikštelę 2007-05-12. Iš kitų byloje ieškovo pateiktų įrodymų matyti, jog UAB „Šančių autoservisas“ apie paimtą saugoti ginčo automobilį atsakovės iš viso neinformavo. Neapmokėtą įsiskolinimą atsakovei išsiuntė tik 2009-01-20, t. y. po įvykio praėjus daugiau nei pusantrų metų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2007-05-12 transporto priemonės pridavimo–priėmimo aktas atsakovei nebuvo įteiktas ir ji nežinojo, jog reikės ar reikia mokėti už automobilio transportavimą ir jo saugojimą. Ieškovė taip pat, nepateikė jokių duomenų, kad policijos pareigūnai teisės aktų nustatyta tvarka būtų informavę atsakovę apie ginčo automobilio nuvežimą saugojimui. Atsakovai apie sudarytą pasaugos sutartį nežinojo, nebuvo sutarties šalys, o įstatyminio reglamentavimo, kad tretieji asmenys už suteiktas paslaugas pagal transporto priemonių pasaugos sutartį yra atsakingi saugotojui, nebuvo, todėl pasaugos sutarties dalis, kurioje nustatyta saugotojo teisė reikalauti iš trečiųjų asmenų išlaidų atlyginimo, nesukelia teisinių padarinių.

9Atsakovas V. P. Tripliku nurodė, kad transporto priemonės jam nebuvo leista pasiimti. Nurodė, kad transporto priemonę pirko iš vyriškio, atsakovės R. K. nepažįsta.

10Teismas

konstatuoja:

11ieškinys tenkintinas iš dalies.

12Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2006-03-30 tarp Kauno rajono policijos komisariato ir UAB „Šančių autoservisas“ ir KO sudaryta Motorinių transporto priemonių transportavimo iš įvykio vietų ir pristatytų motorinių transporto priemonių saugojimo sutartis (el. b. t. 1, l. 17–21). 2007-05-12 transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (el. b. t. 1, l. 29). 2007-05-12 surašytas transporto priemonės FORD ESCORT, valstybinis Nr. ( - ), pridavimo–priėmimo aktas (el. b. t. 1, l. 7). 2009-01-09 VĮ „Regitra“ duomenys dėl transporto priemonės FORD ESCORT, valstybinis Nr. ( - ) (el. b. t. 1, l. 16). VĮ „Regitra“ 2017-07-05 raštas dėl informacijos pateikimo (el. b. t. 1, l. 51). 2009-01-13 UAB „Šančių autoservisas“ ir KO surašytas raginimas dėl įsiskolinimo apmokėjimo atsakovei R. K. (el. b. t. 1, l. 83). 2009-02-03 PVM sąskaita faktūra, serija ( - ), už eksploatuoti netinkamas transporto priemones, juodojo metalo laužą (el. b. t. 1, l. 65). 2017-01-17 sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria trečiasis asmuo UAB „Šančių autoservisas“ ir KO perleido reikalavimo teises UAB „Legal Balance“ (el. b. t. 1, l. 8–11). Atsakovui V. P. 2017-01-24 išsiųstas pranešimas dėl kreditoriaus pakeitimo (el. b. t. 1, l. 5). Atsakovei R. K. 2017-01-24 išsiųstas pranešimas dėl kreditoriaus pakeitimo (el. b. t. 1, l. 26).

13Dėl nuosavybės teisių į ginčo automobilį.

14Atsakovė R. K. nesutinka su reiškiamu reikalavimu, nes ji ginčo transporto priemonę buvo perleidusi kitiems asmenims. Atsakovas V. P. nurodė, kad jis buvo transporto priemonės savininkas, tačiau ją įsigijo ne iš atsakovės R. K.. Ieškovė nesutinka su atsakove, nes VĮ „Regitra“ duomenimis transporto priemonės savininke nurodyta atsakovė R. K.. Įvertinus šias šalių išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad byloje kilo ginčas, kas auto įvykio metu buvo ginčo transporto priemonės savininkas.

15Vienas nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra sandoris (CK 4.47 straipsnio 1 punktas). Automobilis gali būti įgyjamas įvairiomis sutartimis, tarp jų ir pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Pažymėtina, kad CK 1.75 straipsnyje, reglamentuojama teisinė sandorių registracija, 1 dalyje nustatyta, kad įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad privaloma tam tikrų sandorių teisinė registracija gali būti nustatyta tik joje nurodytos galios teisės aktu – įstatymu, o tai reiškia, kad sandorių privalomos teisinės registracijos negalima nustatyti kitu, t. y. poįstatyminiu, aktu. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 1 straipsnyje, kuriame nustatyta šio įstatymo paskirtis ir taikymas, nustatyta, kad šis įstatymas nustato eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigas įgyvendinant saugaus eismo politiką, eismo dalyvių mokymą, pagrindines eismo dalyvių, už kelių priežiūrą atsakingų asmenų, policijos, muitinės pareigūnų ir kitų tikrinančių pareigūnų teises ir pareigas, taip pat pagrindinius su transporto priemonių technine būkle, techninės būklės tikrinimu, transporto priemonių registravimu susijusius reikalavimus, eismo saugumo reikalavimus keliams, siekiant apsaugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, gerinti transporto ir pėsčiųjų eismo sąlygas. Iš šios Įstatymo paskirties darytina išvada, kad juo nereglamentuojamas transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutarčių registravimas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 35 dalyje nustatyta, kad motorinės transporto priemonės arba priekabos registravimas – procedūra, kurią sudaro motorinės transporto priemonės arba priekabos tapatumo nustatymas, jos duomenų įrašymas į Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrą, leidimo dalyvauti viešajame eisme būtinų sąlygų atitikimo patikrinimas, valstybinio registracijos numerio ženklų ir dokumento, liudijančio apie transporto priemonės įregistravimą, išdavimas ir kurią baigus įgyjamas leidimas motorinei transporto priemonei arba jos priekabai dalyvauti viešajame eisme. Šioje Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo normoje, nustatančioje išvardytų transporto priemonių pagal CK 4.253 straipsnį registravimą, taip pat nenustatyta reikalavimo įregistruoti (juolab privalomai) transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį. Išaiškintina, kad automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Tai, kad atitinkamo daikto registravimas yra ne nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas, o daikto registravimu siekiama kitų tikslų, ne kartą yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto valdyba v. UAB “Seta”, Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialas, bylos Nr. 3K-3-804/2001; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D., D. M. v. P. V. Š., E. Š; bylos Nr. 3K-3-1158/2003; 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M., J. M. v. A. B., K. Ž., valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialas, bylos Nr. 3K-3-192/2010; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. A. V., bylos Nr. 3K-3-448/2010). Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad įstatyme nenustatyta privalomo automobilio pirkimo–pardavimo sutarties registravimo.

16Teismas nurodo, kad pirkimo–pardavimo sutartis, kaip sandoris, yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 1 dalis). Šia sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 4.49 straipsnio 1 dalimi, daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktą įgyja nuo jo perdavimo momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Įstatymuose neįtvirtinta atskirų nuostatų dėl transporto priemonės perleidimo. Perduoti daiktą pagal pirkimo–pardavimo sutartį yra viena iš pardavėjo pareigų (CK 6.317 straipsnis). Pardavėjo pareiga perduoti daiktą apima ne tik veiksmus, kurie reikalingi daiktui faktiškai perduoti, bet ir daikto valdymo perdavimą pirkėjui, bei bet kokių pirkėjo valdymo teisės kliūčių pašalinimą, kad pirkėjas galėtų valdyti daiktą nuosavybės teise. CK 6.317 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tinkamos pardavėjo pareigos perduoti daiktą įvykdymas siejamas su dviem sąlygomis: pardavėjas turi perduoti daiktą pirkėjui valdyti arba sutinka, kad pirkėjas pradėtų jį valdyti; turi būti pašalintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliūtys. Pardavėjo pareiga perduoti daiktą laikoma tinkamai įvykdyta, jeigu įvykdytos abi šios sąlygos. Nei CK, nei CPK neįtvirtinta specialių įrodinėjimo priemonių šioms sąlygoms įrodyti, todėl pardavėjo pareigų įvykdymas gali būti grindžiamas visais įrodymais (CPK 177 straipsnio 1 dalis).

17Nagrinėjamu atveju atsakovė R. K. atsiliepimu nurodė, kad perleido automobilį atsakovui V. P.. Teismo posėdžio metu atsakovės R. K. atstovas nurodė, kad ji pardavė transporto priemonę ne atsakovui V. P., o nepažįstamiems asmenims. Teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo transporto priemonę realiai buvo naudojama jos sūnaus. Paaiškino, kad po sūnaus turėto autoįvykio ginčo transporto priemonė buvo nevažiuojanti, apgadinta, jos pardavimu rūpinosi sūnus. Teigia, kad buvo atvykę du asmenys, kurie apžiūrėjo transporto priemonę, sumokėjo pinigus ir ją pasiėmė, t. y. išsivilko, nes savo eiga ji nevažiavo. Teismo posėdžio metu nurodė, kad tiksliai nepamena gautos pinigų sumos, nes ji nebuvo ženkli, taip pat nepamena atvykusių asmenų vardų ar pavardžių. Pažymi, kad transporto priemonę nusipirkę asmenys pažadėjo vėliau atvykti ir susitvarkyti dokumentus, tačiau to nepadarė, vėliau ji kreipėsi dėl automobilio išregistravimo.

18Teismo posėdžio metu Atsakovas V. P. taip pat nurodė, kad jis buvo automobilio savininkas, t. y. šią transporto priemonę buvo įsigijęs iš vyriškio, kurio nepamena nei vardo nei pavardės, taip pat nepamena, kokia suma ir kada įsigijo šią transporto priemonę. Patvirtino, kad jis nepažįsta atsakovės R. K. ir ne iš jos pirko automobilį. Taip pat nurodė, kad ginčo automobilis buvo važiuojantis ir tvarkingas.

19Teismo posėdžio metu buvo apklausti du liudytojai: R. K. ir R. M., kurios patvirtino atsakovės R. K. išdėstytą poziciją. Teismo posėdžio metu apklausta, kaip liudytoja R. M. nurodė, kad ji yra atsakovės dukra. Jos brolis įsigijo ginčo transporto priemonę, kuri buvo registruota mamos vardu, tačiau ja naudojosi brolis. Po autoįvykio nusprendė parduoti transporto priemonę. Atvyko du vyrai jos apžiūrėti ir ją nupirko, t. y. sumokėjo pinigus pasiėmė transporto priemonę, žadėjo vėliau atvykti ir sutvarkyti dokumentus, tačiau neatvyko. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. K. nurodė, kad gyvena kaimynystėje. Patvirtino, kad ginčo transporto priemonė buvo parduoda daugiau nei prieš dešimt metų, ji nepažinojo asmenų, kurie nusipirko šią transporto priemonę, matė, kaip automobilis buvo išvilktas iš kiemo. Teismas nurodo, kad viena liudytoja yra atsakovės dukra, kita atsakovės kaimynė, tačiau duomenų, dėl kurių teismas negalėtų vadovautis minėtais paaiškinimais byloje nėra pateikta. Dėl šios aplinkybės pripažintina, kad liudytojų parodymai atitinka šalių duotus paaiškinimus, nėra prieštaringi, todėl vertintina su kitais byloje esančiais duomenimis.

20Įvertinus šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus pripažintina, kad 2007-05-12 autoįvykio metu atsakovė R. K. nebuvo transporto priemonės savininke (CPK 178 straipsnis). Kadangi buvo sudaryta žodinė sutartis atsakovė negali nurodyti konkrečios datos, sumos, asmenų, kurie įsigijo transporto priemonę, taip pat atsakovas V. P. negali nurodyti, iš ko, kokia kaina ir kada tiksliai įsigijo šią transporto priemonę, tačiau pats atsakovas V. P. pripažino, kad jis buvo teisėtas ginčo automobilio savininkas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad 2007-05-12 autoįvykio metu ginčo transporto priemonė priklausė nuosavybės teise atsakovui V. P., todėl jis kaip savininkas yra atsakingas už reikalavimus priteisti skolą už transporto priemonės transportavimą bei saugojimą. Esant nurodytoms aplinkybėms reikalavimas atsakovės R. K. atžvilgiu atmestinas, kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).

21Dėl transporto priemonės priverstinio paėmimo ir saugojimo teisėtumo.

22Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. liepos 21 d.) 7 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad transporto priemonių vairuotojai privalo žinoti ir vykdyti eismo dalyvių pareigas, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Įstatyme taip pat įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviam (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 7 straipsnio 3 dalis). Kelių eismo taisyklių (redakcijos, galiojusios nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. balandžio 9 d.) 53 punkte buvo įtvirtinta nuostata, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo. Be to, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 10 punkte buvo nustatyta, jog vykdydama saugaus eismo priežiūrą policija turi pareigą imtis priemonių dėl eismo įvykio paliktam be priežiūros turtui apsaugoti.

23Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas padarė administracinį teisės pažeidimą, t. y. vairavo neblaivus neturėdamas teisės vairuoti ir sukėlė eismo įvykį. Toks atsakovo elgesys parodo, kad jis nevykdė eismo dalyvio pareigų, pažeidė Kelių eismo taisykles ir dėl tokio savo elgesio teisėtai buvo nušalintas nuo tolesnio dalyvavimo eisme (ATPK 270 straipsnis). Nušalinus atsakovą nuo dalyvavimo eisme, jam priklausiusi transporto priemonė liko be priežiūros ir policijos pareigūnams teko pareiga užtikrinti jos saugumą. Be to, transporto priemonės palikimas eismo įvykio vietoje nurodytomis aplinkybėmis būtų kėlęs grėsmę ir eismo saugumui, kadangi atsakovas, išvykus policijos pareigūnams, būtų turėjęs galimybę tęsti savo neteisėtus veiksmus. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog policijos pareigūnai turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą priverstinai paimti transporto priemonę ir užtikrinti jos saugojimą.

24Įvykio metu galiojusios redakcijos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 26 straipsnyje buvo nurodyta, kad asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka, kas, kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. balandžio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2013, lemia ir administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens pareigą atlyginti pažeidimo padarinių pašalinimo išlaidas. Nurodytoje nutartyje teismas išaiškino, jog priverstinis transporto priemonės paėmimas ir saugojimas kvalifikuotinas kaip pasauga trečiojo asmens naudai, sukurianti pareigas tiek saugotojui, tiek ir transporto priemonės valdytojui ir savininkui. Kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. spalio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009, teisinio reglamentavimo aiškinimas, kad viešosios teisės pažeidėjas neprivalo atlyginti su transporto priemonės transportavimu ir saugojimu susijusių išlaidų, prieštarautų ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam protingumo principui, o vėlesnis šios pareigos įtvirtinimas bylos nagrinėjimo metu galiojančios redakcijos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje tik patvirtina nurodyto išaiškinimo pagrįstumą.

25Darytina išvada, kad transporto priemonė pagrįstai buvo transportuota ir saugoma pas trečiąjį asmenį, tačiau turi būti įvertintos saugojimo išlaidų proporcingumas ir šių išlaidų dydžio pagrįstumas.

26Dėl skolos už suteiktą pakrovimo ir iškrovimo paslaugą priteisimo.

27Ieškovė prašė priteisti 119,61 Eur už suteiktą transporto priemonės pakrovimo ir iškrovimo paslaugą. Nė viena iš šalių nekėlė šios sumos dydžio, apskaičiavimo ar pan. klausimų. Atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį. Ieškovė nurodė, kad ieškinio senatis turi būti skaičiuojama pagal CK 1.1278 straipsnio 5 dalį, kuri numato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurie neturi atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda kiekvieną dieną.

28Teismas nurodo, kad šioje byloje ieškovė reiškia du reikalavimus, t. y. dėl skolos už suteiktas paslaugas suteikimo (pakrovimo, iškrovimo ir transportavimo paslaugą) bei skolos už suteiktas pasaugos paslaugas nuo 2007-05-12 iki 2009-02-12. Įvertinus reiškiamus reikalavimus, jiems taikytinos skirtingos ieškinio senaties taikymo taisyklės.

29Pirmiausia, pakrovimo, iškrovimo ir transportavimo paslaugos buvo vienkartinės, jos suteiktos tik vieną kartą – 2007-05-12. Šią aplinkybę patvirtina transporto priemonės pridavimo–priėmimo aktas (el. b. t. 1, l. 7). Darytina išvada, kad po šios paslaugos suteikimo trečiajam asmeniui UAB „Šančių autoservisas“ ir KO atsirado teisė reikalauti apmokėti skolą už suteiktas parovimo, iškrovimo, transportavimo paslaugas. Be to, byloje pateikti trečiojo asmens UAB „Šančių autoservisas“ ir KO transporto priemonių nuvežimo, pakrovimo, iškrovimo, saugojimo ir papildomiems darbams įkainiai sudaryti 2008-01-01 patvirtina, kad tokios paslaugos, kaip pakrovimas/iškrovimas; transportavimas Kaunas + Kauno raj.; po eismo įvykio/be užvedimo raktelių ir pan. buvo skaičiuojami už vienetą, t. y. už vienkartines paslaugas. Darytina išvada, kad reikalavimui dėl skolos priteisimo taikytinas bendrasis ieškinio senaties terminas – dešimt metų nuo paslaugos suteikimo dienos, kai kilo pareiga atlyginti skolą už suteiktas pakrovimo, iškrovimo ir transportavimo paslaugas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Minėtos paslaugos suteiktos 2007-05-12, kai buvo surašytas transporto priemonės pridavimo–priėmimo aktas (el. b. t. 1, l. 7). Byloje nėra pateikta, kad būtų išrašyta sąskaita ar pan. už šias paslaugas, todėl darytina išvada, kad už šią paslaugą asmuo turėjo sumokėti jos suteikimo metu – 2007-05-12. Ieškinys teismui pateiktas 2017-05-17, ieškinyje nurodoma surašymo diena 2017-05-15. Darytina išvada, kad yra praleistas bendrasis ieškinio senaties terminas pareikšti reikalavimą dėl 119,61 Eur skolos priteisimo už pakrovimo, iškrovimo ir transportavimo paslaugas.

30Teismas nurodo, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas privalo ex officio patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2007; 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010).

31Pagal bylos duomenis nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Šančių autoservisas“ ir KO ir ieškovė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2017-01/1 pasirašė 2017-01-17 (el. b. t. 1, l. 8–11), reikalavimai atsakovas išsiųsti 2017-01-24 (el. b. t. 1, l. 5, 26). Minėtuose raštuose buvo nurodyta, kad atsakovams delsiant atsiskaityti daugiau nei 30 dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos, duomenys apie skolą bus perduoti UAB „Creditinfo Lietuva“, tvarkančiai jungtines skolininkų duomenų rinkmenas mokumo vertinimo bei įsiskolinimo valdymo tikslu, taip pat teikiančiai tokius duomenis teisėtą interesą turintiems tretiesiems asmenims, kad šie galėtų įvertinti duomenų subjekto mokumą ir valdyti įsiskolinimą. Įvertinus raginimuose nurodytą informaciją, teismo vertinimu atsakovams buvo suteikta teisė per vieną mėnesį padengi įsiskolinimą, todėl geranoriškas terminas įvykdyti ieškovei prievolę suėjo 2017-02-23. Darytina išvada, kad iki ieškinio senaties termino pabaigos buvo likę daugiau nei du mėnesiai. Duomenų, kad per šį laikotarpį ieškovė atliko papildomus aktyvius veiksmus nėra pateikta.

32Įvertinus išdėstytas aplinkybes pripažintina, kad reikalavimui dėl 119,61 Eur skolos priteisimo yra suėjęs ieškinio senaties terminas pagal CK 1.125 straipsnio 1 dalį, atsakovams prašant taikyti ieškinio senatį, ji taikytina, teismas ex officio nenustatė priežasčių šiam terminui atnaujinti, todėl reikalavimas priteisti 119,61 Eur skolą atmestinas (CPK 178 straipsnis).

33Antruoju reikalavimu prašoma priteisti 1763,79 Eur skolą už transporto priemonės saugojimą. Ieškovė nurodo, kad transporto priemonė buvo saugoma nuo 2007-05-12 iki 2009-02-12 (iš viso: 642 kalendorines dienas). Duomenų, kad ši transporto priemonė buvo grąžinta atsakovui nėra pateikta. Ieškovė nurodė, kad transporto priemonė buvo realizuota, kaip metalo laužas, pagal 2009-02-03 sąskaitą faktūrą gautos lėšos tenkančios ginčo automobiliui 95,57 Eur. Teismas nurodo, kad pagal pateiktus trečiojo asmens UAB „Šančių autoservisas“ ir KO transporto priemonių nuvežimo, pakrovimo, iškrovimo, saugojimo ir papildomiems darbams įkainius, sudarytus 2008-01-01, matyti, kad saugojimo paslaugos (viena para) nurodyta – 10 Lt/para. Darytina išvada, kad saugojimo paslaugos buvo tęstinės, todėl atitinkamai šiam reikalavimui taikytina CK 1.127 straipsnio 5 dalyje numatyta taisyklė, kad esant tęstiniam pažeidimui, ieškinio senaties terminas prasideda tą kiekvieną dieną. Šiuo atveju saugojimo paslaugos suteiktos nuo 2007-05-12 iki 2009-02-12 (iš viso: 642 kalendorines dienas), tad dešimties metų ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2009-02-12. Ieškinys teismui paduotas 2007-05-17, todėl šiam reikalavimui – 1763,79 Eur ieškinio senaties terminas nepraleistas.

34Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šios išlaidos per didelės, jam neleido pasiimti šios transporto priemonės, nes registracijos dokumentuose ne jis nurodytas savininku. Paaiškino, kad kitą dieną buvo nuvykęs pas trečiąjį asmenį UAB „Šančių autoservisas“ ir KO pasiimti daiktų, kuriuos jam leido pasiimti, tačiau transporto priemonės neleido atsiimti, taip pat buvo nuvykęs į policiją, tačiau leidimo atsiimti transporto priemonę taip pat nedavė. Šių savo paaiškinimo atsakovas nepagrindė jokiais duomenimis. Teismas išaiškino atsakovui įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, ar atsikirtimus į savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis), tačiau atsakovas neprašė nei išreikalauti duomenų, nei apklausti liudytojų ar pan. Darytina išvada, kad atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis bandė atsiimti transporto priemonę ir jam jos neatidavė laikytina neįrodyta (CPK 178 straipsnis). Kadangi teismo posėdžio metu atsakovės nurodė, kad prašoma suma per didelė, atitinkamai teismas turi pareigą pasisakyti dėl saugojimo išlaidų dydžio.

35Dėl saugojimo išlaidų proporcingumo.

36Ieškovė reikšdama reikalavimą dėl saugojimų išlaidų jas apskaičiavo po 10 Lt už parą už laikotarpį nuo 2007-05-12 iki 2009-02-12 (iš viso: 642 kalendorines dienas). Teismas nurodo, kad byloje pateikti trečiojo asmens UAB „Šančių autoservisas“ ir KO transporto priemonių nuvežimo, pakrovimo, iškrovimo, saugojimo ir papildomiems darbams įkainiai sudaryti 2008-01-01, duomenų kokie įkainiai buvo 2007 m. nėra pateikta. Teismas nurodo, kad nė viena iš šalių nereiškė reikalavimo dėl įkainių dydžio, todėl ieškovei juos apskaičiavus pagal 2008 m. įkainius spręstina, ar suma už saugojimą yra proporcinga, atitinka teismų formuojamą praktiką dėl transporto priemonės savininko ir saugotojo aktyvių ir sąžiningų veiksmų.

37Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, jog, tuo atveju, kai saugomas priverstinai nuvežtas automobilis, išlaidų už saugojimą dydžiui gali turėti reikšmės tiek pareigūnų, priėmusių sprendimą priverstinai nuvežti automobilį, tiek savininko ar valdytojo, tiek saugotojo veiksmai (neveikimas) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis 3K-7-309/2010).

38Teismas nurodo, kad atsakovas V. P. žinojo, kur laikomas ginčo automobilis, nes jis pripažino, kad buvo policijoje ir pas trečiąjį asmenį UAB „Šančių autoservisas“ ir KO. Pats atsakovas pripažino, kad po kelių mėnesių prarado suinteresuotumą ginčo automobiliu ir nesiekė jo susigrąžinti, nes galimai jo saugojimo išlaidos būtų jau viršijusios automobilio vertę.

39Vadovaujantis CK 6.832 straipsnio 1 dalimi, 6.845 straipsniu, Saugojimo sutarties 2.3–2.4 punktais, trečiajam asmeniui teko pareiga išsaugoti atsakovui priklausančią transporto priemonę bei atsakomybė už turto neišsaugojimą. Nurodytas teisinis reglamentavimas lemia, jog saugotojas neturėjo galimybės pasirinkti, saugoti transporto priemonę ar ne. Kaip išaiškino Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 28d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-2580-577/2015, tuo atveju, jeigu asmuo, net raginamas atsiimti transporto priemonę, to nepadaro, jis pripažintinas nerūpestingu, o kartu ir atsakingu už išlaidų atsiradimą, net jeigu tos išlaidos ženkliai viršija transporto priemonės vertę, kadangi saugotojas negali nustoti saugoti jam perduotą transporto priemonę. Kartu pabrėžtina, jog tokia išvada yra aiškiai sąlygota aktyvių saugotojo veiksmų bei transporto priemonės savininko pasyvumo. Spręsdamas klausimą dėl saugojimo išlaidų mažinimo byloje, kurioje saugotojas ilgą laiką mažos vertės transporto priemonę saugojo nesiimdamas aktyvių veiksmų, kad apie su saugojimu susijusias išlaidas būtų informuotas transporto priemonės savininkas, Panevėžio apygardos teismas 2011 m. balandžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-267-425/2011 nurodė, jog pagrindą mažinti priteistiną sumą sąlygoja ir saugotojo pasyvumas, kadangi saugotojas negali nesuprasti besitęsiančio saugojimo neekonomiškumo. Tokia išvada atitinka ir CK 6.200 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintas sutartinių santykių šalies pareigas sutartį vykdyti sąžiningai, kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, laikytis bendradarbiavimo ir kooperavimosi principų. Teismas nurodo, kad į bylą nei ieškovė, nei trečiasis asmuo UAB „Šančių autoservisas“ ir KO nepateikė jokių argumentų ir/ar įrodymų, dėl ko nuo 2007-05-12 saugojęs atsakovui V. P. priklausiusią transporto priemonę trečiasis asmuo į VĮ „Regitra“ dėl transporto priemonės savininko duomenų išsiaiškinimo kreipėsi tik 2009-01-09 (el. b. t. 1, l. 16), t. y. po dvidešimt vieno mėnesio, nors negalėjo nesuprasti, jog, skaičiuojant už kiekvieną automobilio saugojimo dieną, saugojimo išlaidų suma daug anksčiau viršijo transporto priemonės vertę.

40Pabrėžtina, jog atsakovas, net ir žinodamas apie transporto priemonės saugojimą, tikėtina, nežinojo sutartimi, kurios šalimi jis nebuvo, nustatytų tikslių įkainių, o trečiasis asmuo, būdamas sąžiningas ir laikydamasis kooperavimosi pareigos, turėjo galimybę informaciją apie transporto priemonės saugojimą atsakovams išsiųsti anksčiau. Teismas nurodo, kad šioje byloje tik atsakovė R. K. pateikė iš trečiojo asmens UAB „Šančių autoservisas“ ir KO gautą raštą (el. b. t. 1, l. 83), tokio pobūdžio duomenų dėl informacijos pateikimo atsakovui V. P. nėra pateikta.

41Apibendrinus nurodytas aplinkybes pripažintina, jog didelė suma už transporto priemonės saugojimą susidarė ne tik dėl atsakovo V. P. nerūpestingumo ir pasyvumo, bet ir dėl kooperavimosi bei bendradarbiavimo pareigą ignoravusio saugotojo kaltės, kas pripažintina pagrindu priteistinai sumai mažinti.

42Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas V. P. buvo transporto priemonės savininkas, nuo pat eismo įvykio datos jo gyvenamosios vietos adresas nepasikeitė, t. y. tas pats adresas nurodomas ieškovės pateiktuose prieduose dėl, tiek ieškinyje, jam siunčiami dokumentai įsiteikė. Nei ieškovė, nei trečiasis asmuo UAB „Šančių autoservisas“ ir KO neįrodinėjo, jog buvo atlikti kokie nors papildomi veiksmai, kuriais atsakovas V. P. iki bylos iškėlimo teisme dienos buvo informuotas apie susidariusią skolą, tiek ir po transporto priemonės realizavimo būtų informuotas apie likusį įsiskolinimą. Teismo vertinimu 2017-01-24 ieškovės raginimas išsiųstas atsakovui V. P. nesudaro pagrindo pripažinti, kad trečiasis asmuo UAB „Šančų autoservisas“ operatyviai, bendradarbiaudamas su atsakovu informavo dėl transporto priemonės, saugojimo išlaidų, dėl šios transporto priemonės realizavimo (pradavimo į metalo laužą) ir pan. Dėl nurodytų faktinių aplinkybių nagrinėjama byla yra artimesnė sąlygoms bylų, kuriose teismai pripažino saugotojo taikytus paslaugų įkainius už ilgą saugojimo laikotarpį nepagrįstais ir nesąžiningais.

43Teismų praktikoje pripažįstamas mišrios kaltės principas, pagal kurį vien aplinkybė, jog transporto priemonės savininkas nebuvo pakankamai aktyvus, nepaneigia saugotojo pareigos elgtis sąžiningai ir imtis veiksmų, kad apie didėjantį įsiskolinimą už saugojimą transporto priemonės savininkas būtų informuotas be nepagrįsto uždelsimo, o išvada, jog saugotojo veiksmai nebuvo nukreipti į bendradarbiavimą ir kooperavimąsi, pripažįstama pagrindu priteistiną sumą mažinti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009, Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1850-264/2011, 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1633-555/2013 ir kt.). Kartu pabrėžtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009 buvo nagrinėjama situacija, kai saugojimo sutartyje buvo nustatyti du įkainiai – 10 Lt už dieną ir 90 Lt už mėnesį. Kasacinis teismas įvertinęs rinkos sąlygas 2005 m. – 2007 m. laikotarpiu, net ir 90 Lt per mėnesį įkainį pripažino per dideliu (už beveik 25 saugojimo mėnesius taikant 90 Lt tarifą susidarytų 2 250 Lt suma, tačiau teismas priteistiną sumą papildomai sumažino iki 1 500 Lt, t. y. iki 60 Lt per mėnesį). Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1850-264/2011 nurodė, jog Kauno mieste 2009 m. – 2010 m. transporto priemonių saugojimas vidutiniškai kainavo 75 Lt – 95 Lt per mėnesį ir byloje pritaikė 90 Lt per mėnesį įkainį. Vertinant šiuos dydžius akivaizdu, jog už transporto priemonės saugojimą 2007 m. – 2008 m. skaičiuotas 300 Lt per mėnesį saugojimo mokestis buvo neproporcingai didelis, nulėmęs nepagrįstą saugotojo praturtėjimą, kas galėjo turėti įtakos ir jo pasyvumui laiku apie besikaupiančią skolą neinformuojant atsakovo. Dėl nurodytos priežasties išlaidų už transporto priemonės saugojimą suma perskaičiuotina taikant 90 Lt per mėnesį įkainį už 21 mėnesį už laikotarpį nuo 2007-05-12 iki 2009-02-12 (iš viso: 642 kalendorines dienas), kas sudaro 1890 Lt arba 547,38 Eur. Tiek 3 Lt per dieną (90 Lt per mėnesį) įkainis, tiek ir bendra 547,38 Eur saugojimo išlaidų suma pripažintina atitinkančia protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principus (CK 1.5 straipsnis). Pati ieškovė pripažino kad buvo gauta 95,57 Eur suma už transporto priemonės pridavimą į metalo laužą, todėl šia suma mažintina, iš atsakovo priteistina iki 451,81 Eur.

44Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, ieškovė pagrindė reikalavimą ir dalies (CPK 178 straipsnis), todėl iš atsakovo V. P. priteistina 451,81 Eur suma už transporto priemonės saugojimą.

45Dėl palūkanų priteisimo.

46Ieškovas prašo priteisti 470,85 Eur vėlavimo palūkanų. Teismas nurodo, kad pagal CK 6.261 straipsnį, praleidęs pinginės prievolės vykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais nuostoliais. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokio palūkanų dydžio.

47Šiuo atveju teismas atmetė reikalavimą dėl 119,61 Eur sumos priteisimo, atitinkamai sumažino sumą už saugojimo paslaugas iki 451,81 Eur sumos, todėl nuo priteistinos sumos skaičiuotini 5 proc. metinių palūkanų ir iš atsakovo priteistina 112,95 Eur suma palūkanų (451,81 Eur* 5 proc.*5 m).

48Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

49CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta skolininko prievolė mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t. y. vadinamąsias procesines palūkanas. Procesinės palūkanos atlieka kompensuojamąją funkciją, nes jos skirtos atlyginti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius, ieškovės nuostolius, o pagrindas jas priteisti yra atsakovės atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju ir dėl to jo ieškovė kreipėsi į teismą. Taigi prievolė mokėti vadinamąsias procesines palūkanas yra išvestinė, o ne savarankiška, todėl nustačius teisinį pagrindą atsakovui mokėti 451,81 Eur saugojimo išlaidų ir 112,95 Eur palūkanų (iš viso: 564,76 Eur), nuo šių sumų priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos ieškinio priėmimo teisme 2017-05-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

50Dėl bylinėjimosi išlaidų.

51CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyje reglamentuota, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

52Pagal pateiktus duomenis matyti, kad ieškovė turėjo 53 Eur bylinėjimosi išlaidų už sumokėtą žyminį mokestį. Ieškovės reikalavimas patenkintas 23,98 proc., todėl 12,71 Eur žyminio mokesčio dalis priteistina iš atsakovo V. P. ieškovei.

53Atsakovė R. K. patyrė 700 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti 200 Eur; 500 Eur (iš viso: 700 Eur) (el. b. t. 1, l. 52–53, 85–86). Šios išlaidos, jų dydis atitinka CPK 98 straipsnio reikalavimus. Ieškinio reikalavimus atsakovės atžvilgiu atmetus, šios sumos priteistinos iš ieškovės atsakovei R. K.

54Šioje byloje valstybė patyrė 8,18 Eur pašto išlaidų. Kadangi ieškinio reikalavimas patenkintas iš dalies iš ieškovės valstybei priteistina 6,22 Eur suma, o iš atsakovo V. P. pašto išlaidos nepriteistinos nes jos mažesnės nei nustatytos minimalios.

55Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,

Nutarė

56ieškinį tenkinti iš dalies.

57Priteisti ieškovei UAB „Legal Balance, įmonės kodas 302528679, iš atsakovo V. P., asmens kodas ( - ) 451,81 Eur skolos ut transporto priemonės saugojimą ir 112,95 Eur vėlavimo palūkanų, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą 564,76 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-05-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 12,71 Eur žyminio mokesčio.

58Kitą ieškinio dalį atmesti.

59Priteisti atsakovei R. K., asmens kodas ( - ) iš ieškovės UAB „Legal Balance, įmonės kodas 302528679, 700 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

60Priteisti valstybei iš UAB „Legal Balance, įmonės kodas 302528679, 6,22 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą, įmokos kodas: 5660.

61Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė, sekretoriaujant Marijai... 2. viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų 119,61 Eur skolą už... 5. Atsakovas Vilius atsiliepimu su ieškiniu nesutinka, prašė taikyti ieškinio... 6. Atsakovė R. K. atsiliepimu su ieškiniu nesutinka. Nurodė, jog ji 2006 metų... 7. Ieškovė dubliku prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad transporto... 8. Atsakovė R. K. tripliku prašo ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį,... 9. Atsakovas V. P. Tripliku nurodė, kad transporto priemonės jam nebuvo leista... 10. Teismas... 11. ieškinys tenkintinas iš dalies.... 12. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2006-03-30 tarp Kauno rajono policijos... 13. Dėl nuosavybės teisių į ginčo automobilį.... 14. Atsakovė R. K. nesutinka su reiškiamu reikalavimu, nes ji ginčo transporto... 15. Vienas nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra sandoris (CK 4.47 straipsnio... 16. Teismas nurodo, kad pirkimo–pardavimo sutartis, kaip sandoris, yra vienas iš... 17. Nagrinėjamu atveju atsakovė R. K. atsiliepimu nurodė, kad perleido... 18. Teismo posėdžio metu Atsakovas V. P. taip pat nurodė, kad jis buvo... 19. Teismo posėdžio metu buvo apklausti du liudytojai: R. K. ir R. M., kurios... 20. Įvertinus šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus pripažintina, kad... 21. Dėl transporto priemonės priverstinio paėmimo ir saugojimo teisėtumo.... 22. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2007... 23. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas padarė administracinį teisės... 24. Įvykio metu galiojusios redakcijos Saugaus eismo automobilių keliais... 25. Darytina išvada, kad transporto priemonė pagrįstai buvo transportuota ir... 26. Dėl skolos už suteiktą pakrovimo ir iškrovimo paslaugą priteisimo.... 27. Ieškovė prašė priteisti 119,61 Eur už suteiktą transporto priemonės... 28. Teismas nurodo, kad šioje byloje ieškovė reiškia du reikalavimus, t. y.... 29. Pirmiausia, pakrovimo, iškrovimo ir transportavimo paslaugos buvo... 30. Teismas nurodo, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį,... 31. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Šančių... 32. Įvertinus išdėstytas aplinkybes pripažintina, kad reikalavimui dėl 119,61... 33. Antruoju reikalavimu prašoma priteisti 1763,79 Eur skolą už transporto... 34. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šios išlaidos per didelės, jam... 35. Dėl saugojimo išlaidų proporcingumo.... 36. Ieškovė reikšdama reikalavimą dėl saugojimų išlaidų jas apskaičiavo po... 37. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, jog, tuo atveju, kai saugomas... 38. Teismas nurodo, kad atsakovas V. P. žinojo, kur laikomas ginčo automobilis,... 39. Vadovaujantis CK 6.832 straipsnio 1 dalimi, 6.845 straipsniu, Saugojimo... 40. Pabrėžtina, jog atsakovas, net ir žinodamas apie transporto priemonės... 41. Apibendrinus nurodytas aplinkybes pripažintina, jog didelė suma už... 42. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas V. P. buvo transporto priemonės... 43. Teismų praktikoje pripažįstamas mišrios kaltės principas, pagal kurį vien... 44. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, ieškovė pagrindė... 45. Dėl palūkanų priteisimo.... 46. Ieškovas prašo priteisti 470,85 Eur vėlavimo palūkanų. Teismas nurodo, kad... 47. Šiuo atveju teismas atmetė reikalavimą dėl 119,61 Eur sumos priteisimo,... 48. Dėl procesinių palūkanų priteisimo.... 49. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta skolininko prievolė mokėti įstatymų... 50. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 51. CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyje reglamentuota, kad šaliai, kurios naudai... 52. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad ieškovė turėjo 53 Eur bylinėjimosi... 53. Atsakovė R. K. patyrė 700 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti... 54. Šioje byloje valstybė patyrė 8,18 Eur pašto išlaidų. Kadangi ieškinio... 55. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270... 56. ieškinį tenkinti iš dalies.... 57. Priteisti ieškovei UAB „Legal Balance, įmonės kodas 302528679, iš... 58. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 59. Priteisti atsakovei R. K., asmens kodas ( - ) iš ieškovės UAB „Legal... 60. Priteisti valstybei iš UAB „Legal Balance, įmonės kodas 302528679, 6,22... 61. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno...