Byla e2-1066-775/2018
Dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys – V. V., A. V. ir T. G

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Edita Šliumpienė, sekretoriaujant Jūratei Verseckienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Tadui Dumbliauskui, atsakovės atstovei advokatei Rasai Užkuraitienei, trečiajam asmeniui T. G., nedalyvaujant tretiesiems asmenims A. V., V. V., jos atstovui advokatui Aurelijui Gruodžiui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį atsakovei L. V. dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys – V. V., A. V. ir T. G..

3Teismas

Nustatė

4ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 5 224,87 Eur žalos atlyginimą, 488,13 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 54–57).

5Ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad 2015-01-07 kilo gaisras gyvenamojo namo adresu ( - ) antrame aukšte, kuriame esančios patalpos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovei. Nurodė, kad gaisro metu sudegė stogo dalis, antro aukšto konstrukcijos, pradegė perdanga, gesinant gaisrą buvo sulietos pirmo aukšto patalpos. Gaisro metu pagal Būsto draudimo sutartį ieškovė buvo suteikusi draudimo apsaugą butui adresu ( - ). Gaisro metu buvo sugadintas namas, sugadintos minėto buto patalpos bei jame buvęs namų turtas. Kadangi gaisro židinys buvo atsakovei priklausančioje gyvenamojo namo dalyje, nuosavybės teisė įpareigoja atsakovę elgtis su savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitų asmenų turtui. Dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, atsakovė turėjo būti itin atidi ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo. Šiuo atveju atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir neužtikrino, kad į patalpas nepatektų pašaliniai asmenys, todėl ji privalo atlyginti susidariusią žalą, kuri įvertinus medžiagų nusidėvėjimą, sudaro 5 224,87 Eur. Ieškovė ragino atsakovę atlyginti patirtą žalą, tačiau atsakovė iki šiol to nepadarė, todėl iš atsakovės turėtų būti priteista minėta suma.

6Atsakovė teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (2 t., b. l. 123–127), nurodė, jog su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

7Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovė paaiškino, jog atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 29/400 dalys gyvenamojo namo adresu ( - ), tretiesiems asmenims V. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso 87/400 dalys, A. V. – 38/100 dalys, o T. G. – 33/100 dalys minėto turto. Nurodė, kad atsakovė niekaip nepažeidė pareigos būti atidžia ir rūpestinga. Nors mansardoje negyveno, tačiau rūpinosi jai priklausančiomis patalpomis, jas rakindavo. Nurodė, kad tiriant gaisro priežastis buvo rasti benzino pėdsakai, spėjama, kad tai padegimas. Todėl atsakovė nėra kalta dėl kilusio gaisro. Šiuo atveju nėra ir priežastinio ryšio, nes gaisras kilo ne dėl atsakovės veiksmų. Nurodė, kad atsakovė nesutinka su paskaičiuotu žalos dydžiu, kadangi siekiant apskaičiuoti žalos dydį privalu nurodyti turto įsigijimo datą, įvertinti jo nusidėvėjimą, nes turtas turi būti atkurtas iki tokio lygio, kuris buvo žalos atsiradimo momentu, o ne kai turtas buvo naujas. Šiuo atveju iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų negalima nustatyti koks turi būti taikomas nusidėvėjimas, kadangi nenurodyta daiktų įsigijimo data.

8Trečiasis asmuo V. V. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą (1 t., b. l. 157–158), nurodė, jog dėl ieškinio pagrįstumo palieka spręsti teismo nuožiūra.

9Bylos nagrinėsimo metu V. V., jos atstovas paaiškino, kad V. V. 13 metų negyvena patalpose adresu ( - ), ji gyvena kitur. Paaiškino, kad motina ir brolis kurį laiką gyveno pas V. V., tačiau motina dėl sveikatos problemų išsikraustė gyventi pas seserį. Nurodė, jog V. V. nuosavybės teisę į namo dalį įgijo paveldėjimo būdu, tačiau patekti į paveldėtą namo dalį negalėjo, kadangi atsakovė nedavė jai raktų, keitė spynas. Nurodė, kad greičiausiai patalpos buvo padegtos tyčia, nes gaisro vietoje buvo rasta benzino, todėl šiuo atveju atsakovės kaltės nėra.

10Trečiasis asmuo T. G. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (3 t., b. l. 1–4), prašė jį patenkinti.

11Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo T. G. paaiškino, kad kilus gaisrui adresu ( - ) jam priklausančioje namo dalyje išdegė vonios patalpa, sudegė vonios spinta, pakabinamos spintelės, nepataisomai sugadinta skalbimo mašina ir kiti baldai. Nurodė, jog patyrė didelius nuostolius, kadangi gaisro gesinimo metu buvo sulietos visos gyvenamos patalpos. Nors atsakovė mansardoje negyvena nuo 2010 metų, tačiau jai priklausančiose patalpose dažnai lankydavosi jos sūnus A. V. su draugais, vartodavo alkoholį ir triukšmaudavo. Paaiškino, jog mansardos antro aukšto patalpomis naudojosi tik atsakovė bei jos vaikai A. V. ir V. V.. Yra nustatyta, kad mansardoje įrengtame bute buvo nustatytas gaisro židinys, atsakovė netinkamai prižiūrėjo jai priklausantį turtą. Kadangi atsakovė nebuvo rūpestinga iš jos turėtų būti priteista žala.

12Trečiasis asmuo A. V. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Tretieji asmenys A. V., V. V., jos atstovas ir atsakovė L. V. į 2018-05-14 teismo posėdį neatvyko, apie bylą jiems yra pranešta tinkamai, atsakovę byloje atstovauja advokatė, todėl byla nagrinėtina tretiesiems asmenims, advokatui Aurelijui Gruodžiui bei atsakovei nedalyvaujant.

13Teismas konstatuoja:

14ieškinys atmetamas.

15Byloje nustatyta, kad gyvenamojo namo, esančio ( - ), 87/100 dalys nuosavybės teise priklauso V. V., 29/400 dalys – L. V., 38/100 dalys – A. V. ir 33/100 dalys – T. G. (1 t., b. l. 25–27, 107–108). Trečiasis asmuo T. G. laikotarpiu nuo 2013-10-26 iki 2014-10-25 ir nuo 2014-10-26 iki 2015-10-25 buvo apdraudęs savo namą būsto draudimo liudijimu (1 t., b. l. 11–12; 2 t., b. l. 62–63). 2015-01-07 gyvenamojo namo mansardoje adresu ( - ) kilo gaisras, Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba dėl kilusio gaisro surašė aktą (2 t., b. l. 6–7). Tą pačią dieną buvo surašytas pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, jo priedas (2 t., b. l. 10–14, 28–29). 2015-01-07, 2015-01-15, 2015-01-22, 2015-01-29, 2015-01-27, 2015-02-23 bei 2015-02-26 buvo apklausti atsakovės sūnus A. V., A. V., V. V., M. S., A. S., A. V., J. G., T. G. ir J. S. (2 t., b. l. 4–5, 88–109). 2015-01-08 ir 2015-11-05 buvo surašytas turto sugadinimo aktai, jų priedai (1 t., b. l. 40–41, 43–44, 47–50). 2015-01-15 Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba informavo ieškovę apie patirtus nuostolius adresu ( - ) (3 t., b. l. 16). Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba informavo trečiąjį asmenį T. G. apie gaisro metu sugadintą turtą (1 t., b. l. 34). 2015-01-16 surašytas patalpų apžiūros protokolas, jo priedas (2 t., b. l. 15–27). 2015-01-29 atsakovė dėl jos patalpose kilusio gaisro buvo pripažinta nukentėjusiąja (2 t., b. l. 3). 2015-02-13 ieškovė kreipėsi į Kauno vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariatą ir Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo tarnybą dėl informacijos apie gaisro aplinkybes pateikimo (1 t., b. l. 30, 32). 2015-02-13 ir 2015-03-13 ieškovė apskaičiavo draudimo išmokas (1 t., b. l. 6, 45). 2015-02-17 ieškovė sudarė žalos įvertinimo aktą (1 t., b. l. 17). 2015-02-25 Lietuvos teismo ekspertizės specialisto išvadoje nurodyta, kad gaisro vietoje buvo rasta benzino pėdsakų (2 t., b. l. 8–9). 2015-03-13 ieškovė paskaičiavo trečiajam asmeniui T. G. nuostolio ir draudimo išmoką (1 t., b. l. 21–22). T. G. buvo informuotas apie žalos atlyginimą (1 t., b. l. 35, 46). 2015-02-17 ir 2015-03-16 ieškovė išmokėjo trečiajam asmeniui T. G. draudimo išmoką (1 t., b. l. 7, 9). 2015-05-13 ieškovė buvo informuota, jog 2015-01-07 mansarda adresu ( - ) spėjama galėjo būti padegta (1 t., b. l. 14). 2015-04-16 ieškovė kreipėsi į atsakovę, V. V. bei A. V. dėl trečiajam asmeniui išmokėtos išmokos išieškojimo (1 t., b. l. 37–39). 2015-09-21 ieškovė buvo informuota, jog nenustačius nusikalstamą veiką padariusio asmens ikiteisminis tyrimas sustabdytas (1 t., b. l. 13, 28, 31). 2018-02-01 ieškovė apskaičiavo T. G. nuostolių ir draudimo išmoką dėl 2015-01-07 įvykusio gaisro (2 t., b. l. 64–65).

16Byloje yra pateiktos namo adresu ( - ), kuriame kilo gaisras, fotonuotraukos (1 t., b. l. 51–106, 109–114. 121–123, 125; 3 t., b. l. 17–46). Tai pat pateikta minėta namo techninės apskaitos bylos kopija (1 t., b. l. 115–120). Byloje pateiktas pastatų nuostolio aprašymas (1 t., b. l. 33). Byloje buvo apklausti liudytojai J. G., A. V. ir A. S..

17Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas) (CK 6.266 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės būtent tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Tik už tokiu būdu padarytą žalą pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Statinių savininko (valdytojo) deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nenustatinėjama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.266 straipsnio 1 dalis).

18Kitais atvejais už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (CK 6.246–6.248 straipsniai). Tokios išvados atitinka ir teismų formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. Tauragės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-365/2005; 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Riviva“, kooperatinė bendrovė „Alytaus prekyba“, bylos Nr. 3K-3-554/2007; 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. M. K. –D. ir kt., byla Nr. 3K-3-123/2009; 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B.–W., A. U. W., R. B. v. A. P. , bylos Nr. 3K-3-378/2009; 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vaivorykštė“v. UAB Revinė“, bylos Nr. 3K-7-152/2010).

19Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių darytina išvada, kad šiuo atveju žalos atsiradimą lėmė ne pastato trūkumai, todėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo klausimas dėl gaisro kilusio pastate padarytos žalos atlyginimo spręstinas ne remiantis CK 6.266 straipsnio pagrindu (griežtosios civilinės atsakomybės), o bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai), nustatant visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas.

20CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.). Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta gaisru, asmens neteisėti veiksmai turi būti patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose, nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Esant tokiai situacijai patalpų savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo. Tokio elgesio privalo laikytis tiek turto savininkas, tiek kitas jo valdytojas, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti atitinkamas patalpas (LAT 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009).

212015-01-07 gyvenamojo namo, esančio adresu ( - ), antrame aukšte kilo gaisras. Namas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso L. V., V. V., A. V. ir T. G. (1 t., b. l. 25–26). Naudojimosi tvarka namo patalpomis nėra nustatyta, tačiau faktiškai antro aukšto patalpomis naudojosi L. V. ir V. V.. Kadangi gaisro židinys buvo atsakovės naudojamose antro aukšto patalpose, tualete, todėl atsakovė turi įrodyti, kad ji nekalta dėl gaisro kilimo.

22Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdyba nurodė, jog įvykio aplinkybes tiria policija (1 t., b. l. 34). 2015-05-13 Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK Viešosios policijos skyriaus pažymoje nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2015-01-07 namo, esančio ( - ), mansarda spėjama, jog buvo padegta (1 t., b. l. 14). Byloje pateikta 2015-02-25 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, jog tikėtina, kad tirti pateiktuose dviejuose degėsių pavyzdžiuose yra ypač degaus skysčio – benzino pėdsakų (2 t., b. l. 8–9). 2015-09-21 pateiktoje Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK Viešosios policijos skyriaus pažymoje nurodyta, jog nenustačius nusikalstamą veiką padariusio asmens, ikiteisminis tyrimas sustabdytas (1 t., b. l. 13, 28).

23Ieškovės atstovas nurodė, jog gaisro židinys nustatytas atsakovės patalpose, todėl būtent ji nebuvo pakankamai rūpestinga ir neužtikrino, kad į jas nepatektų pašaliniai tretieji asmenys ir nesukeltų gaisro. Raktus buvo davusi sūnui A. V., kuris vedė asocialų gyvenimo būdą, su draugais lankydavosi tame bute ir galimai galėjo netyčia jį padegti.

24Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovė, kaip patalpų savininkė, savo pareigą rūpestingai ir atsakingai prižiūrėti nekilnojamąjį turtą vykdė tinkamai. Gaisro kilimo metu ginčo patalpose niekas negyveno, jose buvo atjungta elektra, šildymas ir vanduo, patalpos buvo su langais, durys rakinamos, todėl bet kurie pašaliniai asmenys į patalpas patekti negalėjo. Šių patalpų raktus turėjo L. V., jos sūnus A. V. ir V. V.. Ikiteisminio tyrimo metu V. V. nurodė, jog gaisro kilimo dieną jos bute nebuvo. Šiame bute paskutinį kartą prieš gaisrą ji lankėsi šeštadienį, t. y. 2015-01-03, nes pasidėjo ten savo daiktus (2 t., b. l. 90–91, 96–97). Atsakovė L. V. savo raktus nuo šių patalpų buvo perdavusi šeimos nariui – sūnui A. V., kuris retkarčiais užeidavo į šias patalpas. A. V., tiek ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 4–5), tiek ir teismo posėdyje patvirtino, jog paskutinį kartą šiame bute buvo 2015-01-04 dieną, atsirakino duris, pasiėmė darbinius darbužius ir išėjo, duris užrakino. Liudytoja J. G. patvirtino, jog ji A. V. mačiusi prieš gaisrą 2015-01-05, tai užfiksuota tos dienos vaizdo įraše, nes jų namuose yra įrengta vaizdo kamera. Šias aplinkybes ikiteisminiame tyrime patvirtino ir trečiasis asmuo T. G.. Kadangi A. V. ginčo bute buvo 2015-01-05 dieną, o gaisras kilo 2015-01-07, todėl byloje neįrodytas priežastinis ryšys tarp kilusio gaisro ir atsakovės sūnaus A. V. galimų neteisėtų veiksmų. Pažymėtina ir tai, jog nei liudytojai ikiteisminiame tyrime, nei šalys byloje, kurie yra namo bendraturčiai ir gyvena pirmame aukšte, nenurodė, jog prieš gaisrą ginčo patalpose būtų girdėję, kad antro aukšto patalpose būtų buvę svetimi asmenys, kad jie triukšmautų ar girtuokliautų (2 t., b. l. 88–89). Nors liudytoja J. G. ikiteisminiame tyrime teigė, jog mano, kad mansardą padegė valkata A. V. (2 t., b. l. 7, 11), tačiau bylos nagrinėjimo metu ji paaiškino, jog ji darė tik tokią prielaidą, o išgyvenusi didelį stresą, netinkamai išsireiškė.

25Kadangi techninių priežasčių kilti gaisrui nenustatyta, dėl gaisro pagal BK 187 straipsnio 2 dalį pradėtas ikiteisminis tyrimas sustabdytas nenustačius už gaisro kilimą atsakingų asmenų, teismas sprendžia, jog gaisras galėjo kilti dėl trečiųjų asmenų, už kuriuos atsakovė neatsakinga, veiksmų. Jokių duomenų, kad gaisro kilimą nulėmė netinkamas atsakovės elgesys, byloje nėra. Nors trečiojo asmens T. G. įrengtos name vaizdo kameros tuo laikotarpiu jokių pašalinių asmenų kiemo dalyje nuo gatvės pusės neužfiksavo, tačiau į antro aukšto patalpas galima patekti ir per kitą įėjimą iš kiemo pusės (1 t., b. l. 112, 2 t., b. l. 100–101), kurio vaizdo kameros nefilmuoja, todėl pašaliniai asmenys į ginčo patalpas galėjo patekti nepastebėti ir per kitą kiemo pusę. Liudytoja A. V. ikiteisminiame tyrime nurodė, kad iš gaisrininkų girdėjusi, jog buvo „prasuktas to buto durų raktas“ (2 t., b. l. 98–99).

26Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovė buvo pakankamai rūpestinga ir ėmėsi reikiamų priemonių tiek, kiek jų buvo galima protingai tikėtis iš patalpų savininko užtikrinant savo nekilnojamojo turto priežiūrą. Byloje nėra duomenų, jog ji turėjo imtis kažkokių išskirtinių priemonių, kad ji galėjo numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Tuo labiau, kad tretieji asmenys į patalpas pateko ir prieš jos pačios valią, tikėtinai sugadindami spyną, todėl atsakovei taikyti atsakomybę nėra pagrindo.

27Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio, negali būti konstatuotas civilinės atsakomybės sąlygų visetas, todėl teismas patikslintą ieškinį atmeta.

28Atmetus ieškinį, iš ieškovės atsakovei priteisiamos 1 150 Eur advokato atstovavimo išlaidos (1 t., b. l. 172–175, 2 t., b. l. 156–157), kurios neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio.

29Atmetus ieškinį, valstybei iš ieškovės priteistina 26,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

30Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 284 straipsniu, 307 straipsniu,

Nutarė

31ieškinį atmesti.

32Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės “Lietuvos draudimas”, kodas 110051834, atsakovei L. V., kodas ( - ) 1 150 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

33Priteisti valstybei iš ieškovės akcinės bendrovės “Lietuvos draudimas”, kodas 110051834, 26,36 Eur (dvidešimt šešis eurus 36 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

34Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Edita... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš... 5. Ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad 2015-01-07 kilo... 6. Atsakovė teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į patikslintą... 7. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovė paaiškino, jog atsakovei... 8. Trečiasis asmuo V. V. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą (1 t., b.... 9. Bylos nagrinėsimo metu V. V., jos atstovas paaiškino, kad V. V. 13 metų... 10. Trečiasis asmuo T. G. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į... 11. Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo T. G. paaiškino, kad kilus gaisrui... 12. Trečiasis asmuo A. V. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į patikslintą... 13. Teismas konstatuoja:... 14. ieškinys atmetamas.... 15. Byloje nustatyta, kad gyvenamojo namo, esančio ( - ), 87/100 dalys nuosavybės... 16. Byloje yra pateiktos namo adresu ( - ), kuriame kilo gaisras, fotonuotraukos (1... 17. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų... 18. Kitais atvejais už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių... 19. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių darytina išvada, kad šiuo atveju... 20. CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio... 21. 2015-01-07 gyvenamojo namo, esančio adresu ( - ), antrame aukšte kilo... 22. Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdyba nurodė, jog įvykio... 23. Ieškovės atstovas nurodė, jog gaisro židinys nustatytas atsakovės... 24. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, jog... 25. Kadangi techninių priežasčių kilti gaisrui nenustatyta, dėl gaisro pagal... 26. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovė buvo... 27. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio, negali... 28. Atmetus ieškinį, iš ieškovės atsakovei priteisiamos 1 150 Eur advokato... 29. Atmetus ieškinį, valstybei iš ieškovės priteistina 26,36 Eur išlaidų,... 30. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259... 31. ieškinį atmesti.... 32. Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės “Lietuvos draudimas”, kodas... 33. Priteisti valstybei iš ieškovės akcinės bendrovės “Lietuvos... 34. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos...