Byla 2S-10-275/2010

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

2kolegijos pirmininkė ir pranešėja Danutė Kutrienė,

3kolegijos teisėjai Romualda Janovičienė ir Tatjana Žukauskienė,

4kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Snoro lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Snoro lizingas“ ieškinį atsakovei D. K. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

5Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6I.Ginčo esmė

7Ieškovas UAB „Snoro lizingas“ 2009-07-31 kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės D. K. 1 858 Lt skolos, 530,76 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog su atsakove buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis. Atsakovei laiku nesumokėjus eilinės įmokos ieškovas siuntė raštiškas pretenzijas, pranešimus apie nesumokėtą skolą trumposiomis žinutėmis, tačiau atsakovė gera valia neatsiskaitė.

8II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

9Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009-08-03 nutartimi atsisakė priimti ieškovo UAB „Snoro lizingas“ ieškinį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs sudarytos sutarties dalyką, šalių ypatumus ir prekių pobūdį, šalių sudarytą sutartį pripažino vartojimo kredito sutartimi (CK 6.886 str.), o atsakovą – vartotoju (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 15 p.). Kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vartotojų, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.193 str. 4 d., kuri nustato, kad visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai, ex officio įvertino šalių sudarytos sutarties sąlygą dėl sutartinio teismingumo kaip nesąžiningą. Remdamasis Europos Teisingumo Teismo 2009-06-04 prejudiciniu sprendimu byloje Pannon GSM Zrt. v. Erzsébet Sustikné Gy?rfi civilinėje byloje, kurioje aptarti nacionalinio teismo veiksmai privalomi sprendžiant pareikšto ieškinio (pareiškimo) teismingumo klausimą bylose, kurių viena šalis yra vartotojas, teismas sprendė, kad pateikta sutartis sudaryta vartotojui prisijungus prie sutarties, todėl sutarties 9.1. punktas ex officio vertintinas kaip nesąžininga sutarties sąlyga, todėl šio ginčo sprendimas Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme prieštarautų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms, Europos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai bei Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

10III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

11Ieškovas UAB „Snoro lizingas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009-08-03 nutartį ir išspręsti civilinės bylos teismingumo klausimą iš esmės - civilinę bylą priimti nagrinėti Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino bei taikė procesinės ir materialinės teisės normas. Remdamasis LAT nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-748/2002 nurodo, jog šalių valia keisti teritorinį priklausymą teismams yra ribojama tik ta apimtimi, kuria jis pažeidžia imperatyvias išimtinio teritorinio teismingumo taisykles. Tuo atveju, jeigu susitarimas šių taisyklių nepažeidžia, jis turi būti teismų pripažįstamas ir vykdomas. Ieškovas pažymi, jog jo parengtoje standartinėje sutartyje vartotojo interesai nebuvo pažeisti, nes minėta nuostata įtvirtino, kad ieškinys dėl sutarties gali būti pareiškiamas tiek ieškovo buveinės vietos teisme, tiek ir atsakovo gyvenamosios vietos teisme. Tai reiškia, jog atsakovas, ginčydamas sutartį arba jos sąlygas turi lygiai tokią pačią teisę, kaip ir ieškovas, kreiptis į savo gyvenamosios vietos teismą, ir jo teisės remtis sutarties standartine sąlyga, numatančia sutartinį teismingumą, bus ginamos. Todėl teismas, nepagrįstai ieškovo parengtą standartinę sutarties sąlygą vertino kaip nesąžiningą, nes ieškovas šiuo atveju nepažeidė pusiausvyros principo ar imperatyvių teisės normų dėl teisės kreiptis į teismą. Pažymi, jog vadovaujantis ginčijamos nutarties logika, tuo atveju, jeigu ginčas sprendžiamas ieškovo – verslininko pasirinkimu (CPK 32 str.) jo buveinės vietos teisme, jam suteikiamas nepagrįstas pranašumas vartotojo atžvilgiu. Tai reiškia, kad vartojimo sutarčių standartinėse sąlygose negali būti įtvirtinamos sutartinio teismingumo taisyklės, t.y. negali būti nurodoma, jog iš vartojimo sutarties kilę ginčai gali būti nagrinėjami konkrečiame teisme, kadangi teismas laikosi nuomonės, jog visi dėl vartojimo sutarčių kilę ginčai gali būti sprendžiami tik vartotojo gyvenamosios vietos teisme. Pažymi, jog įstatymai nedraudžia standartinėse vartojimo sutarčių sąlygose įtvirtinti sutartinį teismingumą (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-748/2002). Tuo tarpu remiantis CK 6.188 str. 1 d. pripažinti negaliojančiomis sąžiningumo kriterijams prieštaraujančias sutarties sąlygas, jeigu tokios būtų nustatytos, galima tik pagal vartotojo ieškinį, o ne teismo iniciatyva ir ne be bylos nagrinėjimo. Šiuo atveju teismas turėjo spręsti klausimą tik dėl ieškinio priėmimo (CPK 135 str.), tačiau, bylos neišnagrinėjęs iš esmės, pripažino, kad sutarties sąlygos laikytinos nesąžiningomis. Tvirtina, jog atsakovas buvo tinkamai supažindintas su teismingumą įtvirtinančia sąlyga, tai jis patvirtino savo parašu sutartyje.

12Teisėjų kolegija

konstatuoja:

13Atskirasis skundas atmestinas.

14Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio priėmimo stadijoje, taikydamas palankiausio vartotojui sutarties sąlygos aiškinimo taisyklę, ex officio sprendė klausimą dėl standartinės vartojimo sutarties sąlygos, nustatančios sutartinį teismingumą, atitikties sąžiningumo kriterijams ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Sutartinio teritorinio teismingumo atveju (CPK 32 str. 1 d.) teismą, nagrinėsiantį bylą, pasirenka ginčo šalys, tarpusavio rašytiniu susitarimu galinčios pakeisti teritorinį bylos teismingumą, tačiau šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavusi silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti ne tik specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą, bet ir efektyvų vartotojo interesų gynimą.

15Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto 2-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu, savo reikalavimą dėl skolos ir delspinigių priteisimo iš skolininko kildindamas iš 2008-04-09 sudarytos išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarties Nr. LCD804093MPA pažeidimo, kuriuo grindė savo reikalavimo teisę į įsiskolinimo ir delspinigių priteisimą iš atsakovės, šiai nesumokėjus eilinės įmokos ir kitų mokėjimų. Kolegija, priešingai nei tvirtinama atskirajame skunde, pažymi, kad vartojimo sutarties sąlygos gali būti pripažįstamos nesąžiningomis ne tik paties vartotojo, bet ir vartotojų teises ginančių institucijų ar bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva (CK 1.78 str. 5 d., 6.188 str. 6 d.). Todėl toks apelianto argumentas, jog pagal CK 6.188 str. 1 d. tik vartotojas turi teisę reikalauti pripažinti negaliojančias sąžiningumo kriterijams prieštaraujančios vartojimo sutarties sąlygas, nėra pagrįstas.

16Kartu pastebėtina, kad CK 6.188 str. įtvirtinti sąžiningumo kriterijai gali būti taikomi tik individualiai neaptartoms vartojimo sutarčių sąlygoms (CK 6.188 str. 2 d.), kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tokios sąlygos nustatytos iš anksto pardavėjo ar paslaugų teikėjo parengtoje standartinėje sutartyje (CK 6.188 str. 4 d.). Atskirajame skunde apeliantas patvirtina, kad šiuo konkrečiu atveju sutartyje esančios sąlygos yra tipinės paslaugų teikėjo nevienkartiniam naudojimui parengtos sąlygos (CK 6.185 str.). Kadangi nacionalinė teisė turi būti aiškinama taip, kad neprieštarautų Europos Sąjungos teisei ir ETT formuojamai praktikai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Europos Teisingumo Teismo 2009-06-04 priimtu sprendimu byloje Nr. C-243/08 dėl 2008-05-22 Budaörsi V?rosi B?rós?g (Vengrija) pagal EB 234 str. pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje Pannon GSM Zrt. v. Erzsébet Sustikné Gy?rfi, kurioje buvo sprendžiamas teismingumo klausimas tarp tos pačios kategorijos šalių – paslaugų teikėjo ir vartotojo bei aptarti nacionalinio teismo veiksmai, privalomi sprendžiant pareikšto ieškinio (pareiškimo) teismingumo klausimą bylose, kai viena šalis yra vartotojas. Prejudiciniame sprendime Europos Teisingumo Teismas, be kita ko, nusprendė, kad Nacionalinis teismas privalo ex officio įvertinti, ar sutarties sąlyga yra nesąžininga, kai tik jam tampa žinomos šiuo atžvilgiu reikalingos teisinės ir faktinės aplinkybės. Tokią sąlygą pripažinęs nesąžininga, jis jos netaiko, išskyrus kai vartotojas tam prieštarauja. Pažymėtina, jog nacionalinis teismas taip pat turi šią pareigą atlikdamas savo teritorinės jurisdikcijos patikrinimą. Tuo pagrindu pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ieškinio priėmimo stadijoje sąžiningumo aspektu vertino minėtos sutarties 9.1. p. standartinę nuostatą, įtvirtinančią sutartinį teismingumą, jog šalims nesusitarus derybų metu, ginčas sprendžiamas teisme ieškovo nuožiūra pagal ieškovo arba pagal atsakovo gyvenamąją vietą ar buveinę.

17Kita vertus, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad minėtos standartinės sutarties sąlyga spręsti ginčą išimtinai ieškovo pasirinkimu buvo aptarta su skolininku individualiai. Tokiu įrodymu nelaikytina ir ieškovo atskirajame skunde nurodoma aplinkybė, jog atsakovas savo parašu sutartyje patvirtino, kad yra tinkamai supažindintas su teismingumo taisyklėmis. Sutarties pasirašymo faktas nepaneigia prezumpcijos, jog šiuo atveju atsakovas kaip silpnesnioji sutarties šalis buvo priverstas priimti jam siūlomas (primetamas) ieškovo (stipraus kontrahento) parengtas sutarties sąlygas, o priešingu atveju atsisakyti sutarties (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ši sąlyga nelaikytina šalių susitarimu dėl teismingumo CPK 32 str. prasme, ji vertintina kaip nesąžininga (CK 6.188 str. 6 d.), todėl yra negaliojanti nuo sutarties sudarymo momento. Kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantas netinkamai aiškina CK 6.193 str. 4 d. ir 6.188 str. 6 d. įtvirtintų palankiausių vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygų aiškinimo taisyklių ir sutartinio teismingumo taisyklių santykį, tvirtindamas, jog standartinėje sutartyje iš viso negali būti įtvirtinamos sutartinio teismingumo taisyklės. Aukščiau paminėti teisės aktai nedraudžia standartinėse sutartyse nustatyti sutartinį teismingumą įtvirtinančią sąlygą (CPK 32 str. 1 d.), tačiau tokiu atveju ji turi neprieštarauti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, apsaugai keliamiems reikalavimams.

18Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovo ieškinio pareiškimą, t.y. ex officio patikrinęs ir nustatęs, kad pradinio ieškovo UAB „Snoro lizingas“ su atsakove sudarytos išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartyje Nr. LCD804093MPA numatyta standartinė sąlyga spręsti ginčą ieškovo nuožiūra pasirinktinai pagal ieškovo arba pagal atsakovo gyvenamąją vietą ar buveinę yra nesąžininga, tinkamai įgyvendino Europos Teismingumo Teismo nacionaliniams teismams nustatytą pareigą atlikti teritorinės jurisdikcijos patikrinimą, nustatyti tinkamą teismingumą bylose su vartotojais. Kadangi atsakovės (vartotojos) gyvenamoji vieta ieškinyje nurodoma ( - ), ginčo sprendimas Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme prieštarautų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms bei Europos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai.

19Pažymėtina, kad sutartinio teismingumo aiškinimo klausimais, esant vartojimo teisiniams santykiams, naujausia teismų praktika jau yra suformavusi analogiškus teismų precedentus (Vilniaus apygardos teismo nutartys: 2009-10-12 civilinėje byloje Nr. 2S-1070-464/2009; 2009-10-14 civilinėje byloje Nr. 2S-1076-56/2009; 2009-10-19 civilinėje byloje Nr. 2S-1074-611/2009; 2009-10-27 civilinėje byloje Nr. 2S-1075-275/2009; 2009-10-22 civilinėje byloje Nr. 2S-1073-115/2009; 2009-10-20 civilinėje byloje Nr. 2S-1065-520/2009; 2009-12-07 civilinėje byloje Nr. 2S-1363-492/2009 ir t.t.).

20Dėl ieškovo UAB „Snoro lizingas“ atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismas turėjo 2,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Netenkinus ieškovo atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš ieškovo į valstybės biudžetą (CPK 92 str.).

21Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija

Nutarė

22Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

23Priteisti iš ieškovo UAB „Snoro lizingas“ (į.k. 124926897, adr. A. Goštauto g. 40A, LT-01112 Vilnius) į valstybės biudžetą 2,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią... 2. kolegijos pirmininkė ir pranešėja Danutė Kutrienė,... 3. kolegijos teisėjai Romualda Janovičienė ir Tatjana Žukauskienė,... 4. kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB... 5. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 6. I.Ginčo esmė... 7. Ieškovas UAB „Snoro lizingas“ 2009-07-31 kreipėsi į teismą, prašydamas... 8. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009-08-03 nutartimi atsisakė... 10. III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai... 11. Ieškovas UAB „Snoro lizingas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus... 12. Teisėjų kolegija... 13. Atskirasis skundas atmestinas.... 14. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir atskirojo skundo... 15. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto 2-ąjį apylinkės... 16. Kartu pastebėtina, kad CK 6.188 str. įtvirtinti sąžiningumo kriterijai gali... 17. Kita vertus, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, ieškovas nepateikė jokių... 18. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 19. Pažymėtina, kad sutartinio teismingumo aiškinimo klausimais, esant vartojimo... 20. Dėl ieškovo UAB „Snoro lizingas“ atskirojo skundo nagrinėjimo... 21. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329,... 22. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 3 d. nutartį... 23. Priteisti iš ieškovo UAB „Snoro lizingas“ (į.k. 124926897, adr. A....