Byla 2S-1075-275/2009

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

2kolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė,

3kolegijos teisėjai (pranešėja) Danutė Kutrienė ir Algirdas Auruškevičius,

4kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lindorff Oy atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, ieškinį atsakovui A. V. dėl skolos priteisimo.

5Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6Ieškovas Lindorff Oy kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. V. 727,04 Lt skolos, 261,73 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir 64 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad 2008-12-23 sutartimi UAB „Omnitel“ perleido jam reikalavimo teisę pagal pirminio kreditoriaus UAB „Omnitel“ ir atsakovo A. V. sudarytą skaitmeninio korinio ryšio paslaugų teikimo sutartį (toliau ir Sutartis), pagal kurią atsakovui buvo teikiamos mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio paslaugos. Atsakovas tinkamai neatsiskaitė pagal UAB „Omnitel“ 1999-05-16 ir 1999-06-16 išrašytas sąskaitas ir liko skolingas 727,04 Lt. Nurodė, kad ieškinį pareiškia pagal pradinio kreditoriaus UAB „Omnitel“ buveinės adresą.

7Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. gegužės 27 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo Lindorff Oy ieškinį ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas, įvertinęs UAB „Omnitel“ ir atsakovo A. V. sudarytos Sutarties 8.4 p. nuostatas dėl sutartinio teismingumo atitikties teisės aktų reikalavimams, atsižvelgdamas į tai, kad tarp pradinio kreditoriaus UAB „Omnitel“ ir atsakovo A. V. buvo sudaryta atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, konstatavo, kad Sutarties sąlygos, susijusios su teismingumo nustatymu yra papildomos, antraeilės sąlygos, todėl jos su vartotoju (atsakovu) turėjo būti aptartos individualiai. Teismas nurodė, kad vien tik vartotojo parašas vartojimo sutartyje neatitinka sąmoningo ir valingo susitarimo prasmės. Kadangi ieškovas nepateikė duomenų, jog sąlyga dėl teismingumo su atsakovu buvo aptarta individualiai, teismas padarė išvadą, jog standartinė sąlyga dėl ginčų sutartinio teismingumo yra nesąžininga ir yra negaliojanti nuo Sutarties sudarymo, todėl ieškinys yra neteismingas Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui. Teismas pasiūlė ieškovui kreiptis į teismą pagal atsakovo A. V. gyvenamąją vietą, esančią ( - ).

8Ieškovas Lindorff Oy atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009-05-27 nutartį ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas nepagrįstai, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, ex officio nustatė, kad Sutarties 8.4 p. dėl sutartinio teismingumo yra nesąžiningas, kad atsakovo parašai sutartyse nereiškia susitarimo dėl teritorinio teismingumo. Dėl to teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo, įgyvendinimo įstatymo 43 str., CK 1.7 str. 2 d., 6.188 str. Be to, sprendžiant klausimą dėl vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo, tinkamos šalys yra pirminis kreditorius ir atsakovas, todėl teismas spręsdamas nuostatos galiojimo klausimą turėjo į bylą įtraukti pirminį kreditorių UAB „Omnitel“. Jis sutinka, kad Sutartyje išdėstytos tipinės paslaugų tiekėjo parengtos sąlygos ir su jomis klientai sutinka prisijungimo būdu. Atsakovas savo parašu patvirtino, kad susipažino su Sutarties sąlygomis, suprato ir sutiko su jomis, todėl teismo išvadą, kad atsakovas visą dėmesį kreipė tik į esmines sąlygas, o kitas – nesigilino, yra nepagrįsta ir paremta prielaidomis, pažeidžianti CPK 21 str., CPK XIII skyriaus nuostatas.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10Atskirasis skundas atmestinas.

11Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo argumentus, bylos medžiagą, įvertinusi tai, kad ieškinys yra reiškiamas remiantis vartojimo sutartimi, pagal kurią atsakovas yra silpnesnioji sutarties šalis (vartotojas), vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės ribojimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 29 str., 137 str. 2 d. 2 p., pagrįstai atsisakė priimti ieškovo Lindorff Oy ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui, pasiūlė ieškovui kreiptis į teismą pagal bendrąsias teismingumo taisykles, t.y. pagal atsakovo A. V. (vartotojo) gyvenamąją vietą.

12Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo aiškintis, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos, t.y. nustačius, kad asmuo turi teisę kreiptis į teismą, turi būti patikrinama, ar šią teisę asmuo įgyvendina tinkamai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo Lindorff Oy ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui, kadangi ieškinys paduotas nesilaikant teritorinio teismingumo taisyklių, numatytų CPK 29 str., kuriomis remiantis nustatomas konkretus bendrosios kompetencijos pirmosios instancijos teismas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo patikrinti, ar ieškinys yra teismingas tam teismui, bei atsisakyti priimti ieškinį, jei ieškinys neteismingas tam teismui, nurodyti kitą teismą, kuriam priklauso nagrinėti bylą pagal pareikštą ieškinį (CPK 137 str.).

13Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas Lindorff Oy pareiškė ieškinį Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui pagal pirminio kreditoriaus UAB „Omnitel“ ir atsakovo A. V. sudarytos Sutarties, pagal kurią UAB „Omnitel“ teikė atsakovui mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio paslaugas, 8.4 p., t.y. pagal pradinio kreditoriaus UAB „Omnitel“ buveinės vietą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Sutarties 8.4 p., nustatė, kad nėra duomenų, jog ši sąlyga dėl sutartinio teismingumo, t.y. kad Sutarties šalims nesusitarus, ginčai bus sprendžiami pagal UAB „Omnitel“ buveinės vietą, buvo aptarta individualiai su atsakovu A. V., sudarant standartinę atlygintinų paslaugų sutartį, ji neatitinka skolininko, kaip vartotojo, interesų, todėl ji yra nesąžininga ir negaliojanti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokia pradinio kreditoriaus nustatyta standartinės Sutarties sąlyga dėl sutartinio teismingumo, prie kurios prisijungė vartotojas, suvaržo vartotojo teises ginti savo pažeistus interesus, todėl byla pagal ieškovo ieškinį turi būti nagrinėjama pagal vartotojo gyvenamąją vietą. Ši išvada daroma remiantis apeliacinės instancijos teismo suformuota praktika, kad bylos, kylančios iš vartojimo teisinių santykių, turi būti perduodamos nagrinėti teismui pagal vartotojo gyvenamąją vietą, nors vartojimo sutartyse yra nurodoma sąlyga dėl sutartinio teismingumo (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-752-56/2009, 2009-09-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-981-302/2009). Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. Vienas iš tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties šalies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas. Fizinio asmens (vartotojo) ekonominė padėtis paprastai yra silpnesnė negu kitos vartojimo sutarties šalies – pardavėjo ar paslaugų teikėjo (verslininko). Vartotojo, dalyvaujančio vartojimo sutartiniuose santykiuose, derybinės galios yra apribotos, neretai šis asmuo nepasirengęs deryboms arba nesugeba derėtis. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos, todėl vartotojas yra priverstas priimti jam primetamas stipraus kontrahento siūlomas sutarties sąlygas arba apskritai atsisakyti sutarties. Nurodytos aplinkybės lemia, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-04-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).

14Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vartojimo sutarties sąlygos nesąžiningumo turėjo į bylą įtraukti pirminį kreditorių, kadangi pirmosios instancijos teismas sprendė ieškinio priėmimo (ieškinio teismingumo nustatymo) klausimą, t.y. tikrino, ar ieškovas tinkamai įgyvendino teisę kreiptis į teismą. Be to, ieškovas nurodė, kad 2008-12-23 sutartimi pirminis kreditorius UAB „Omnitel“ jam perleido reikalavimo teisę pagal Sutartį į atsakovą. Tai reiškia, kad ieškovas iš pirminio kreditoriaus perėmė visas kreditoriaus teises ir pareigas, kylančias iš Sutarties.

15Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo, įgyvendinimo įstatymo 43 str., CK 1.7 str. 2 d., 6.188 str. CPK 21 str., CPK XIII skyriaus nuostatas, teismo nešališkumo, nepriklausomumo principus. Pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovo pateiktų įrodymų, susijusių su ieškinio pagrįstumu ir teisėtumu, o kaip jau minėta aukščiau, sprendė ieškinio teismingumo klausimą ir teisingai nustatė, kad ieškinys turi būti reiškiamas pagal atsakovo (vartotojo) gyvenamąją vietą.

16Kadangi pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos teismingumą ir pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

17Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija

Nutarė

18Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.