Byla 2S-1076-56/2009

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Petro Jaržemskio

2kolegijos teisėjų Neringos Švedienės, Andžej Maciejevski

3teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvraka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lindorff Oy atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-05-27 nutarties, kuria byla perduota nagrinėti pagal teismingumą.

4Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

5I.Ginčo esmė

6Ieškovas UAB Lindorff Oy su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jam iš atsakovo V. V., 723,63 Lt skolos, 260,51 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir 64 Lt bylinėjimosi išlaidų.

7Nurodė, kad atsakovas su pirminiu kreditoriumi UAB ,,Omnitel‘ sudarė Skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų teikimo sutartį Nr. MB-0187654, pagal kurią atsakovui buvo teikiamos ryšio paslaugos, o pastarasis įsipareigojo tinkamai naudotis ryšio paslaugomis ir atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Atsakovui apmokėjimui buvo pateikos 1999-05-16 bei 1999-06-16 išrašytos sąskaitos, tačiau už paslaugas apmokėta nebuvo ir liko 723,63 Lt skola. Ieškovas Lindorff Oy ir UAB „Omnitel“ 2008-12-22 sudarė patvirtinimą apie teisę į skolą, kurio pagrindu ieškovas įgijo reikalavimo teisę į įsiskolinimo priteisimą iš atsakovo, pagal V. V. ir UAB „Omnitel“ sudarytą Skaitmeninio korinio ryšio paslaugų teikimo sutartį. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu. Atsakovas skolinio įsipareigojimo neįvykdė, todėl ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas skolos sumą priteisti. Ieškovas remdamasis sutarties 6.3 punktu, prašė iš atsakovo priteisti 260,51 Lt dydžio delspinigius.

8Ieškovas vadovaudamasis tarp šalių sudarytos sutarties 8.4 punktu ir Civilinio proceso 32 straipsnio 1 dalimu prašė teismo, kad ieškinys būtų nagrinėjamas Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme, pagal UAB ,,Omnitel“ buveinės adresą, T.Ševčenkos g. 25, Vilniuje.

9II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

10Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-05-27 nutartimi ieškinys, kaip neteismingas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, buvo atsisakytas priimti.

11Teismas pažymėjo, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Žemaitijos g. 22-14, Mažeikiuose arba Daukšos g. 44-41, Mažeikiuose.

12Įvertinęs tarp šalių sudarytą sutartį teismas konstatavo, kad tarp šalių buvo sudaryta atlygintinių paslaugų teikimo sutartis (LR CK 6.716 str.), kurios salygos buvo paruoštos iš anksto ir su skolininku derinamos nebuvo. Sutarčių salygos, kurias pradinis kreditorius rengė iš anksto, nederindamas su skolininku, nevienkartiniam naudojimui, laikytinos standartinėmis salygomis (CK 6.185 str.). Tokia salyga teismas laikė ir sutarties salyga dėl ginčo sprendimo teismingumo, nes vartojimo sutarties dalykas yra tam tikra prekė ar paslauga, o jos sąlygos, susijusios su iš sutarties kylančių ginčų teismingumu, yra papildomos, antraeilės sąlygos. Sudarydamas sutartį vartotojas visą dėmesį kreipia į esmines, su sutarties dalyku, susijusias sąlygas, labai dažnai į kitas sąlygas net neįsigilindamas. Tuo tarpu LR CPK 32 str. 1 d. nuostata reikalauja sąmoningo, valingo šalių susitarimo pakeisti bendrąjį teritorinį teismingumą. Vien tik vartotojo parašas vartojimo sutartyje neatitinka sąmoningo ir valingo susitarimo prasmės. Nesant sąmoningo vartotojo, t.y. šiuo atveju atsakovo, sutikimo, kad ginčas būtų sprendžiamas išimtinai pagal UAB „Omnitel“ buveinę, ši sąlyga nelaikytina šalių susitarimu dėl teismingumo LR CPK 32 straipsnio prasme.

13Teismas sprendė, kad sutarties salyga reglamentuojanti teismingumą neatitinka skolininko, kaip vartotojo, interesų, nes toks ginčo sprendimas kainuoja daugiau lėšų ir laiko, nei jo sprendimas atsakovo gyvenamosios vietos teisme. Vartotojas, įvertinęs šias laiko ir lėšų sąnaudas, gali apskritai nuspręsti neginti savo teisių nuo kreditoriaus – verslininko pareikštų reikalavimų, net jei tokie reikalavimai, vartotojo nuomone, ir yra visiškai nepagrįsti. Ieškovo reikalavimas pinigine išraiška nėra sąlyginai didelis ir galimos vartotojo bylinėjimosi sąnaudos būtų nedaug mažesnės ar net didesnės nei verslininko pareikštas reikalavimas. Todėl nagrinėjant ieškinio teismingumo klausimą šiuo atveju, būtina atsižvelgti į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus nurodytus LR CPK 7 straipsnyje. Teismo vertinimu pateiktas ieškinys operatyviau ir ekonomiškiau būtų išnagrinėtas kitame teisme t.y pagal atsakovo gyvenamąją vietą.

14Išdėstytų argumentų pagrindu teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas pripažinti šalių sudarytoje sutartyje įtvirtintą standartinę sąlygą dėl ginčų sutartinio teismingumo nesąžininga, o pagal Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 6 dalį, tokia sąlyga yra negaliojanti nuo sutarties sudarymo.

15Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį, kaip neteismingą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, pasiūlydamas ieškovui kreiptis į atsakovo gyvenamosios vietos teismą.

16III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

17Ieškovas, UAB Lindorff Oy, atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.

18Nurodo, kad teismas ieškinio priėmimo stadijoje nepagrįstai nusprendė, kad sutarties salyga, nustatanti sutartinį teismingumą yra nesąžininga ir negaliojanti. Šalių susitarimas dėl teismingumo atspindi šalių autonomijos principą, o šalių valia gali būti ribojama tik tokia apimtimi, kuria pažeidžiamos tik imperatyvios išimtinio teritorinio teismingumo taisyklės, jei susitarimas tokių taisyklių nepažeidžia, jis turi būti pripažįstamas ir vykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-748/2002). Teismas vertindamas sutarties salygą dėl sutartinio teismingumo, jos sąžiningumo aspektu, nesivadovavo Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 43 straipsniu, nustatančiu, kad Civilinio kodekso 6 knygos normos dėl atskirų rūšių sutarčių sudarymo tvarkos bei sutarties formos reikalavimų taikomos toms sutartims, kurios sudaromos įsigaliojus šiam kodeksui. Remdamasis Civilinio kodekso 1.7 straipsnio 2 dalimi, ieškovas nurodo, kad teismas nutardamas pripažinti sutartinį teismingumą nesąžininga sutarties salyga, nepagrįstai vadovavosi 2001 metų Civiliniu kodeksu, nes sutarties sudarymo metu jo nuostatos negaliojo. Teismo sprendimas pripažinti vartojimo sutarties salygas nesąžiningomis nepagrįstas ir dėl to, kad sutarties salygos nesąžiningomis gali būti pripažįstamos tik vartotojo reikalavimu ir esant pagrindams nustatytiems Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalyje, o tokie pagrindai nagrinėjamoje byloje nustatyti nebuvo. Nurodo, kad ieškovas yra tik pirminio ieškovo teisių perėmėjas ir sprendžiant klausimą dėl vartojimo sutarties salygų sąžiningumo, negalėtų būti tinkama šalimi. Ieškovas patvirtino, kad vartojimo sutarties salygos yra tipinės paslaugų teikėjo parengtos salygos ir su jomis klientai sutinka prisijungimo būdu. Atsakovas sutartyje parašu patvirtino, kad yra susipažinęs su sutarties salygomis, jas suprato ir su jomis sutinka. Ieškovo nuomone teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškinys nenagrinėtinas Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme, todėl nutartis turi būti panaikinta.

19Atsiliepime į atskirąjį skundą įstatymo nustatytais terminais pateiktas nebuvo.

20Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

21Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį teisinius argumentus konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo nutartis pagrįsta bei teisėta ir naikinti jos atsirąjame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).

22Teisės kreiptis į teismą tvarką įtvirtina CPK normos, kurios apibrėžia ir su civilinių bylų teismingumu susijusius klausimus. Kai kurios su bylų teismingumu susijusios nuostatos įstatyme suformuluotos imperatyvia forma, kuomet jų privalo laikytis visi asmenys, norintys pasinaudoti teisminės gynybos teise ar teise kreiptis į teismą su pareiškimu, kitos – dispozityvia forma, kuomet bylos teismingumas priklauso nuo besikreipiančio į teismą asmens pasirinkimo.

23Sutartinio teritorinio teismingumo atveju (CPK 32 str. 1 d.) teismą, nagrinėsiantį bylą, pasirenka ginčo šalys, tarpusavio rašytiniu susitarimu galinčios pakeisti teritorinį bylos teismingumą. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtintas ginčo šalių autonomijos principas (CK 1.2 str. 1 d.), suteikiantis šalims teisę (laisvę) tarpusavio susitarimu pakeisti bendrosiomis teismingumo taisyklėmis nustatytą bylos nagrinėjimo vietą. CPK normos šalių valią keisti bylos teritorinį teismingumą riboja tik imperatyviu draudimu šalių susitarimu keisti išimtinį ir rūšinį teismingumą (CPK 32 str. 2 d.). Tačiau šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavusi silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti ne tik specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą, bet ir efektyvų vartotojo interesų gynimą.

24Sutinamai su Civilinio kodekso 6.176 straipnio 1 dalimi paslaugų sutartimi viena šalis šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio ar kitokio pobūdžio paslaugas, nesusijusias su materialaus daikto sūkurimu, o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai klientas yra fizinis asmuo vartotojas, paslaugų sutarčiai mutantis mutantis taikomos Civilinio kodekso 6.188, 6.350-6.370 straipsnių nuostatos. Civilinio kodekso 6.188 straipsnyje įtvirtinti sąžiningumo kriterijai gali būti taikomi tik individualiai neaptartoms vartojimo sutarčių sąlygoms (CK 6.188 str. 2 d.), kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tokios sąlygos nustatytos iš anksto pardavėjo ar paslaugų teikėjo parengtoje standartinėje sutartyje (CK 6.188 str. 4 d). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog vartotojų teisių apsauga yra konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas ir kartu Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iš Europos Sąjungos teisės, bei atkreipęs dėmesį į tai, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet kartu ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei. Dėl to ginčą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-141/2006; 2008-02-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-211/2008).

25Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare, nacionalinių teisės aktų nuostatos derinamos su Bendrijos vartotojų teisių apsaugos acquis nuostatomis, o nacionalinė teisė turi būti aiškinama taip, kad neprieštarautų Europos Sąjungos teisei ir ETT formuojamai praktikai. Todėl aiškinant vartojimo sutartis, turi būti taikomos ne tik bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193 str.- 6.195 str.), bet ir speciali CK 6.193 str. 4 d., CK 6.188 str. 6 d. įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisyklė (vadinamoji contra proferentem taisyklė), kad tuo atveju, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-10-07 nutartis c. b. Nr. 3K-3-1137/2002).

26Byloje nustatyta, kad UAB ,,Omnitel“ su atsakovu V. V. sudarė skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų teikimo sutartį Nr. MR-0187654, pagal kurią atsakovui buvo suteikta teisė naudotis mobiliojo ryšio operatotiaus teikiamomis paslaugomis, o atsakovas įsipareigojo tinkamai naudotis teikiamomis paslaugomis ir už jas atsiskaityti ( sutarties 5.4 p.). 2008-12-23 įsiskolinimo reikalavimo teisė buvo perleista Lindorff Oy, veikiančiai per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, kuris su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą reikalaudamas iš skolininko V. V. priteisti 723,63 Lt skolos, 260 Lt delspinigių, 5 procentus procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas.

27Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavo, jog tarp pradinio kreditoriaus „Omnitel“ ir atsakovo šioje byloje buvo sudaryta atlygintinų paslaugų teikimo sutartis (CK 6.716 str.) ir jos sąlygas vertino Civilinio kodekso 6.188 straipsnyje nustatytų sąžiningumo kriterijų aspektu. Kolegija, priešingai nei tvirtinama atskirajame skunde, pažymi, kad vartojimo sutarties sąlygos gali būti pripažįstamos nesąžiningomis ne tik paties vartotojo, bet ir vartotojų teises ginančių institucijų ar bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva. Todėl toks apelianto argumentas, jog pagal CK 6.188 straipsnio 1 dalį tik vartotojas turi teisę reikalauti pripažinti negaliojančias sąžiningumo kriterijams prieštaraujančios vartojimo sutarties sąlygas, nėra nepagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr.30, p. 345-402). Atskirajame skunde apeliantas patvirtina, kad šiuo konkrečiu atveju sutartyje esančios sąlygos yra tipinės paslaugų teikėjo nevienkartiniam naudojimui parengtos sąlygos (CK 6.185 str.).

28Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ieškinio priėmimo stadijoje vertino sąžiningumo aspektu minėtos sutarties standartinę nuostatą, įtvirtinančią sutartinį teismingumą. Atsižvelgdama į tai, jog pateikdamas ieškinio pareiškimą teismui ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad minėtos standartinės sutarties sąlyga spręsti ginčą išimtinai pagal UAB „Omnitel“ buveinės vietą buvo aptarta su skolininku individualiai, teisėjų kolegija sutinka pirmosios instancijos teismo išvada, kad ši sąlyga nelaikytina šalių susitarimu dėl teismingumo LR CPK 32 straipsnio prasme, ji vertintina kaip nesąžiningą ir yra negalionuoti nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.188 str. 6 d.). Atkreiptinas dėmesys, jog byloje Cofidis ETT pabrėžė, kad teisėjo teisė ex officio ar vartotojo reikalavimu pripažinti nesąžiningą sutarties sąlygą negaliojančia turi būti įgyvendinama neatsižvelgiant į senaties terminą, galintį apriboti šią nacionalinio teismo teisę (2002-11-21 Sprendimas, C-473/00, Rink. p. I-10875, 36, 38 punktai).

29Nurodytų argumentų pagrindu kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovo skundo argumentus, jog teismas negalėjo remtis nuostatomis, kurios 1998-07-24 Sutarties sudarymo metu negaliojo (CK 1.7 str. 2 d.). CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 43 straipsnio nuostatos, kuriomis remiasi ieškovas, yra susijusios su atskirų rūšių sutarčių sudarymo tvarkos, formos reikalavimais, tuo tarpu sutarties sąlygos yra susijusios su sutarties turiniu. To paties įstatymo 45 straipsnis įsakmiai nurodo, kad CK normos, susijusios su sutarčių aiškinimu, o į jų tarpą patenka ir CK 6.193 str. 4 d. suformuota taisyklė, yra taikomos visoms CK įsigaliojimo momentu galiojusioms sutartims, taigi ir ginčo sutarčiai, kurios sąlygą, susijusią su teismingumu, ir įvertino pirmosios instancijos teismas.

30Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovo ieškinio pareiškimą, t.y. ex officio patikrinęs ir nustatęs, kad pradinio kreditoriaus UAB „Omnitel” su atsakovu 1999-04-21 sudarytos sutarties dėl Skaitmeninio korinio ryšio paslaugų teikimo Nr. MB-0187654 8.4. punkte numatyta standartinė sąlyga spręsti ginčą išimtinai pagal UAB „Omnitel“ buveinę vietą yra nesąžininga, tinkamai įgyvendino Europos Teismingumo Teismo nacionaliniams teismams nustatytą pareigą atlikti teritorinės jurisdikcijos patikrinimą, nustatyti tinkamą teismingumą bylose su vartotojais. Kadangi atsakovo (vartotojo) gyvenamoji vieta ieškinyje nurodoma Žemaitijos g. 22-14, Mažeikiuose arba Daukšos g. 44-41, Mažeikiuose, ginčo sprendimas Vilniaus m. 2-ajame apylinkės teisme prieštarautų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms bei Europos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai.

31Nurodytų argumentų pagrindu atskirasis skundas atmestinas.

32Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1p., kolegija

Nutarė

33Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-05-27 nutartį palikti nepakeistą, o ieškovo Lindorff Oy veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą atskirąjį skundą atmesti.

1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos teisėjų Neringos Švedienės, Andžej Maciejevski... 3. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvraka išnagrinėjo civilinę... 4. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 5. I.Ginčo esmė... 6. Ieškovas UAB Lindorff Oy su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama... 7. Nurodė, kad atsakovas su pirminiu kreditoriumi UAB ,,Omnitel‘ sudarė... 8. Ieškovas vadovaudamasis tarp šalių sudarytos sutarties 8.4 punktu ir... 9. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 10. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-05-27 nutartimi ieškinys, kaip... 11. Teismas pažymėjo, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Žemaitijos g. 22-14,... 12. Įvertinęs tarp šalių sudarytą sutartį teismas konstatavo, kad tarp... 13. Teismas sprendė, kad sutarties salyga reglamentuojanti teismingumą neatitinka... 14. Išdėstytų argumentų pagrindu teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas... 15. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, teismas atsisakė priimti ieškovo... 16. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai... 17. Ieškovas, UAB Lindorff Oy, atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti... 18. Nurodo, kad teismas ieškinio priėmimo stadijoje nepagrįstai nusprendė, kad... 19. Atsiliepime į atskirąjį skundą įstatymo nustatytais terminais pateiktas... 20. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios... 21. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, atskirojo skundo bei... 22. Teisės kreiptis į teismą tvarką įtvirtina CPK normos, kurios apibrėžia... 23. Sutartinio teritorinio teismingumo atveju (CPK 32 str. 1 d.) teismą,... 24. Sutinamai su Civilinio kodekso 6.176 straipnio 1 dalimi paslaugų sutartimi... 25. Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare, nacionalinių teisės aktų... 26. Byloje nustatyta, kad UAB ,,Omnitel“ su atsakovu V. V. sudarė skaitmeninio... 27. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai... 28. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visiškai... 29. Nurodytų argumentų pagrindu kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovo skundo... 30. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 31. Nurodytų argumentų pagrindu atskirasis skundas atmestinas.... 32. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1p., kolegija... 33. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-05-27 nutartį palikti nepakeistą, o...