Byla 2S-1363-492/2009
Dėl skolos ir delspinigių priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės, teisėjų Romualdos Janovičienės, Henricho Jaglinskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Snoro lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. liepos 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7001-596/09 pagal ieškovo UAB „Snoro lizingas“ ieškinį atsakovei R. G. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas UAB „Snoro lizingas“ ieškiniu prašė priteisti 396,06 Lt pagal sutartį likusių mokėjimų, 336,70 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą likusių mokėjimų sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinį pareiškė pagal ieškovo buveinės vietos teismingumą, remdamasis su atsakove sudaryta išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartimi Nr. TOT5091908P.

4Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. liepos 28 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo UAB „Snoro lizingas“ ieškinį atsakovei R. G. dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Išaiškino ieškovui, kad atsisakymas priimti pareiškimą neužkerta kelio įstatymų nustatyta tvarka pateikti ieškinį teismui pagal teismingumą Šilalės rajono apylinkės teismui. Byloje pateiktos sutarties punktą, nustatantį ginčų teismingumą, teismas ex officio vertino kaip nesąžiningą sutarties sąlygą, atsižvelgdamas į 1) Europos Teisingumo Teismo prejudicinį 2009 m. birželio 4 d. sprendimą iš esmės analogiškoje civilinėje byloje Nr. C-243/08, kurioje aptarti nacionalinio teismo veiksmai, privalomi sprendžiant pareikšto ieškinio teismingumo klausimą bylose, kurių viena šalis yra vartotojas; 2) į tai, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui pateikta sutartis sudaryta vartotojui prisijungus prie sutarties, t.y. jis buvo priverstas sutikti su verslininko iš anksto parengtomis sąlygomis, neturėdamas galimybės daryti įtakos šių sąlygų turiniui. Kadangi Europos Teisingumo Teismas konstatavo nacionalinio teismo pareigą atlikti teritorinės jurisdikcijos patikrinimą, t.y. nustatyti tinkamą teismingumą bylose su vartotojais, atsižvelgiant į tai, kad vartotoja gyvena ne Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo veiklos teritorijoje, teismas šio ginčo sprendimą Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme vertino kaip prieštaraujantį Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms, Europos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai bei Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

5Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Snoro lizingas“ prašė panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. liepos 28 d. nutartį ir išspręsti civilinės bylos teismingumo klausimą iš esmės – civilinę bylą palikti nagrinėti Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme. Nurodė, kad įstatymai nedraudžia standartinėse vartojimo sutarčių sąlygose įtvirtinti sutartinio teismingumo taisyklių. Tai yra patvirtinęs ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2002-05-20 nutartyje civ.b. Nr. 3K-3-748/2002. Todėl teismo pozicija, kad visi dėl vartojimo sutarčių kilę ginčai gali būti išimtinai sprendžiami tik vartotojo gyvenamosios vietos teisme, akivaizdžiai prieštarauja LR CPK nuostatoms ir yra šališka. Ieškovo parengtoje sutarties nuostatoje dėl teismingumo nebuvo pažeisti vartotojo interesai, nes sutartyje nustatyta, kad ieškinys gali būti pareiškiamas tiek ieškovo buveinės, tiek atsakovo gyvenamosios vietos teisme, taigi abiejų šalių teisės pareikšti ieškinį tokios pačios. Be to, pagal CK 6.188 str. 1 d., pripažinti negaliojančiomis sąžiningumo kriterijams prieštaraujančias sutarties sąlygas galima tik pagal vartotojo ieškinį, o ne teismo iniciatyva ir ne be bylos nagrinėjimo. Ieškovas nurodė, kad šiuo metu teismas turi spręsti klausimą tik dėl ieškinio priėmimo, tačiau jis ėmėsi tirti byloje esančius įrodymus, neišklausęs šalių argumentų bei motyvų, t.y. neišnagrinėjęs bylos, pripažino, kad tam tikros sutarties sąlygos laikytinos nesąžiningomis. Teismas nepagrįstai nurodė, kad vartotojui prisijungus prie sutarties, jis buvo priverstas sutikti su verslininko iš anksto parengtomis sąlygomis, neturėdamas galimybės daryti įtakos jų turiniui. Atsakovė buvo tinkamai supažindinta su teismingumą įtvirtinančia sąlyga, tai patvirtino savo parašu sutartyje, byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų pageidavusi sutarties sąlygas keisti, ieškovas neapribojo atsakovės teisės kreiptis į teismą, neperkėlė įrodinėjimo pareigos išimtinai atsakovei, neapribojo atsakovės teisės gintis visais įstatymuose numatytais būdais bei priemonėmis, taigi ieškovas elgėsi sąžiningai.

6Ieškovo UAB „Snoro lizingas“ atskirasis skundas netenkintinas.

7Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato CPK normos. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. CPK 32 str. 1 d. numato sutartinį teismingumą, kuriuo šalys rašytiniu tarpusavio susitarimu gali pakeisti teritorinį bylos teismingumą, tačiau LR Konstitucijos 5 str., Europos Sąjungos teisė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika akcentuoja padidintą vartotojų teisių apsaugą, kuri turi būti taikoma ne tik iš esmės nagrinėjant iš vartojimų santykių kylančias bylas ir jose priimant sprendimus (plačiąja prasme), bet ir sprendžiant verslininko vartotojui pareikšto ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, kuomet teismas privalo ex officio įvertinti standartines vartojimo sutarties sąlygas dėl sutartinio teismingumo, nes tik taip gali būti užtikrinta visapusė vartotojų teisių apsauga (LAT 2006-02-22 nutartis c.b.Nr.3K-3-141/2006; 2008-02-29 nutartis c.b. Nr.3K-3-211/2008). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo UAB „Snoro lizingas“ ir atsakovės R. G. sudaryta išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartis Nr. TOT5091908P atitinka vartojimo sutarties požymius (LR Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str.14-15 p.), spręsdamas ieškinio, kurio reikalavimas kildinamas iš šios sutarties, priėmimo klausimą, teismas ex officio įvertino sutarties sąlygą dėl teismingumo. Kadangi sprendžiamas ieškinio priėmimo klausimas, teismas neprivalėjo išklausyti šalių argumentų bei motyvų, išnagrinėti bylą tam, kad sutarties sąlygą dėl teismingumo pripažintų nesąžininga ir, to nepadarydamas, teismas nepažeidė įstatymo. Kolegija pažymi, kad vartojimo sutarties sąlygos gali būti pripažįstamos nesąžiningomis ne tik paties vartotojo, bet ir teismo iniciatyva, todėl apelianto argumentas, jog pagal CK 6.188 str. 1 d. tik vartotojas turi teisę reikalauti pripažinti negaliojančias sąžiningumo kriterijams prieštaraujančios vartojimo sutarties sąlygas, nėra pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr.30, p. 345-402).

8Ieškovo UAB „Snoro lizingas“ ir atsakovės R. G. sudaryta išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarties sąlyga dėl teismingumo vertintina kaip standartinė verslininko parengta vartojimo sutarties sąlyga dėl sutartinio teismingumo, todėl nelaikytina šalių susitarimu CPK 32 straipsnio 1 dalies, įtvirtinančios tokio teismingumo galimybę, prasme. CPK 32 straipsnio 1 dalies nuostata reikalauja sąmoningo, valingo šalių susitarimo pakeisti bendrąjį teritorinį teismingumą. Tokio susitarimo šalių sąmoningumas ypač reikšmingas tuo atveju, kai dėl sutartinio teismingumo susitaria verslininkas ir vartotojas, nustatydami, kad iš vartojimo sutarties kylantys ginčai bus nagrinėjami ieškovo - verslininko pasirinkimu, pagal ieškovo arba atsakovo gyvenamąją vietą ar buveinę. Tokiu atveju vartotojas iš esmės atsisako jam įstatymo nustatyto palankesnio reguliavimo, o susitarimas pranašumą suteikia verslininkui. Verslininkas, kreipdamasis į teismą ir galėdamas rinktis, kuriam teismui pateikti ieškinį, labiausiai tikėtina, rinksis teismą pagal savo buveinės vietą, o ne pagal atsakovės gyvenamąją vietą. Todėl realiai tai nėra pasirinkimas. Nustatydamas sutartyje galimybę pasirinkti, ieškovas iš tikrųjų nustatė teismingumą pagal jo buveinės vietą, jei jis, o tai labiausiai tikėtina, bus ieškovas. Teisėjų kolegija vien tik vartotojo parašą vartojimo sutartyje, įtvirtinančioje ir standartinę sąlygą dėl paminėtų sutartinio teismingumo nuostatų, vertina kaip neatitinkančią sąmoningo ir valingo susitarimo. Nors, kaip atskirajame skunde nurodė ieškovas, atsakovė buvo supažindinta su teismingumą įtvirtinančia sąlyga ir tai patvirtino savo parašu sutartyje, o byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų pageidavusi sutarties sąlygas keisti, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad sutarties sąlygos išdėstytos ieškovo rekvizitais pažymėtame lape, sutarties tekstas spausdintas, standartinėse sąlygose nebuvo nurodyta alternatyva, darytina išvada, kad atsakovė tiesiog prisijungė prie sutarties, neturėdama galimybės daryti įtakos šių sąlygų turiniui.

9Vartotojas, kaip labai dažnai ekonomiškai silpnesnė vartojimo sutarties šalis, neabejotinai yra suinteresuotas, kad iš vartojimo santykių kilęs ginčas būtų sprendžiamas kuo ekonomiškiau laiko ir išlaidų atžvilgiu. Todėl neatsitiktinai įstatymų leidėjas suteikia vartotojui teisę ieškinius (pareiškimus) verslininkui pareikšti teisme savo nuožiūra: arba pagal vartotojo gyvenamąją vietą, arba pagal verslininko gyvenamąją ar buveinės vietą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 29 straipsnis, 30 straipsnio 11-12 punktai). Analogiškas alternatyvaus teismingumo taisykles iš vartojimo sutarčių kylantiems ginčams spręsti nustato ir 2000-12-22 Tarybos reglamento Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas) 16 straipsnio 1 dalis.

10Teisėjų kolegija, vadovaujantis išdėstytu, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl ieškovo UAB „Snoro lizingas“ atskirasis skundas netenkinamas, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. liepos 28 d. nutartis paliekama nepakeista.

11Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str. 337 str. 1 p., 339 str., teisėjų kolegija

Nutarė

12Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Priteisti į valstybės pajamas iš ieškovo UAB „Snoro lizingas“ 2,80 Lt teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.