Byla e2S-1535-480/2016

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ius Pozitivum“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-12599-199/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ius Pozitivum“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Verslo valdymo ir restruktūrizavimo centras“ ir bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Koluna“, atstovaujamai bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valdymo ir restruktūrizavimo centras“, trečiasis asmuo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas, dėl nuostolių atlyginimo,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „Ius Pozitivum“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovių BUAB „Koluna“ ir UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ solidariai 4 797,65 Eur dydžio sumą už subnuomoto turto sutvarkymą, 6 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - 4.797,65 Eur dydžio sumai, areštuoti atsakovėms priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias ir esančias pas atsakoves ar trečiuosius asmenis, pavedant atsakovių turtą surasti ir aprašyti ieškovės pasirinktam antstoliui. Ieškovė nurodė, kad ieškinio suma yra laikytina didele, atsakovė UAB „Koluna“ yra bankrutavusi įmonė, o tai lemia didesnę riziką dėl teismo sprendimo neįvykdymo ateityje, jei ieškovės reikalavimas būtų patenkintas. Atsakovė UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ netinkamai vykdė įstatymuose nustatytus imperatyvius įpareigojimus, todėl pagrįsta yra manyti, kad toks nesąžiningas ir neatsakingas atsakovės elgesys taip pat lemia didesnę riziką dėl teismo sprendimo neįvykdymo. Atsakovės vengia sumokėti ieškovės patirtus nuostolius, kuriuos ieškovė patyrė dėl to, kad atsakovė BUAB „Koluna“ šiurkščiai pažeidė Subnuomos sutartį ir tinkamai neįvykdė minėta sutartimi nustatytos pareigos grąžinti subnuomojamą turtą tokį, koks jam buvo perduotas, o atsakovė UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ netinkamai įvykdė ĮBĮ nustatytas bankroto administratoriaus pareigas ir nesutvarkė ant subnuomojamo turto atsakovės BUAB „Koluna“ paliktų statybinių atliekų. Darytina pagrįsta prielaida, kad atsakovės gali bandyti iššvaistyti joms nuosavybės teise priklausantį turtą, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių atsakovių atžvilgiu teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi atmetė ieškovės UAB „Ius Positivum“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovių turtui.
  2. Teismas nurodė, kad ieškovė galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui grindžia iš esmės vienintele aplinkybe – didele ieškinio suma, tačiau kitų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą įrodančių įrodymų, nepateikė. Ieškinio suma neturi esminės reikšmės sprendžiant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą, grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui gali kilti tada, jei byloje yra patikimų duomenų apie tai, kad atsakovė ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar panašiais būdais siekti išvengti galimų prievolių vykdymo. Ieškovė tokių aplinkybių neįrodinėja, grėsmę būsimo teismo sprendimo vykdymui grindžia tik deklaratyviu, objektyviais duomenimis nepagrįstu teiginiu. Teismas konstatavo, kad ieškovei neįrodžius egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
  1. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Ius Pozitivum“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - taikyti atsakovėms BUAB „Koluna“ ir UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizavimo centras“ laikinąsias apsaugos priemones ieškinio reikalavimo ribose, t. y. 4.797,65 Eur dydžio sumai, areštuoti atsakovėms priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias ir esančias pas atsakoves ar trečiuosius asmenis, pavedant atsakovių turtą surasti ir aprašyti apeliantės pasirinktam antstoliui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė neva nepagrindė ir neįrodė, jog šioje byloje yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones - kad atsakovės gali bandyti joms priklausantį turtą perleisti, įkeisti ar panašiais būdais siekti išvengti įvykdyti teismo sprendimą, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar tapti visiškai nebeįmanomas. Šiuo atveju egzistuoja abi būtinos sąlygos, kurioms esant teismas turėjo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovių atžvilgiu.
    2. Teismas neanalizavo galimybės priimti / nepriimti ieškovei palankų teismo sprendimą, todėl, darytina išvada, kad teismas visapusiškai neįvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, teismo nutartis laikytina neteisėta. Apeliantė savo reikalavimus pagrindė tiek teisiniais argumentais, tiek rašytiniais įrodymais, todėl, preliminariai juos įvertinus, galima daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovei palankus teismo sprendimas yra tikėtinas.
    3. Nors būtent atsakovės turi įrodyti, kad joms pareikštas reikalavimas nėra didelis, o ieškovė, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tokių įrodymų teismui neprivalo pateikti, tačiau, apeliantė nurodo aplinkybes, kurių pagrindu darytina pagrįsta išvada, jog pareikšto ieškinio suma atsakovėms yra didelė. Atsakovė BUAB „Koluna“ yra bankrutavusi įmonė, todėl jos finansinė padėtis sunki. Atsakovei UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ priklauso du nekilnojamojo turto objektai, tačiau jiems nuo 2009 m. pradėti taikyti areštai, atsakovė dalyvavo ir dalyvauja ne vienoje byloje dėl nuostolių, atsiradusių dėl jos neteisėtų veiksmų atlyginimo. Nurodytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių atsakovės UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ sąžiningumu ir galimybėmis padengti 4.797,65 Eur sumą.
    4. Teismas nevertino atsakovių tarpusavio ryšio. Atsakovei BUAB „Koluna“ vadovauja bankroto administratorius UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“. Jeigu teismas netaikys laikinųjų apsaugos priemonių, iš atsakovei BUAB „Koluna“ priklausančio turto pardavimo gauta piniginių lėšų suma atsakovės UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ bus įsisavinta kaip administravimo išlaidų sąmata.
  1. Atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą kaip nepagrįstą. Nurodo šiuos argumentus:
    1. Ieškovė atsakoves į bylą įtraukė be jokio teisėto pagrindo – atsakovėms nesant materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektais, atitinkamai joms jokia pareiga atsakyti pagal pareikštą ieškinį kilti negali, todėl nėra ir jokio pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovės tariamas statybinis laužas iš tiesų priklausė BUAB „Koluna“, o ne jau išregistruotai BUAB „Jada“.
    2. UAB „Koluna“ statusas pagrindžia tą faktą, kad bendrovė yra sunkioje finansinėje padėtyje, tačiau bankrutuojančios bendrovės statusas pagrindžia ne tik tai, kad bendrovės padėtis sunki, bet ir pagrindžia aplinkybes, jog ieškovės reikalavimas, jo pripažinimo atveju, bus patenkintas įstatymų nustatyta tvarka, kartu su kitais kreditoriais, dėl ko laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra ir negali būti jokio pagrindo.
    3. Dalyvavimas bylose - dar nereiškia, jog yra teisėtas pagrindas pripažinti atsakovę UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ atlikus kokius nors neteisėtus veiksmus, ar kad bendrovė yra sunkioje finansinėje padėtyje. Nesant įrodymų, kad atsakovė atliko iš tikrųjų neteisėtus veiksmus ar įsiteisėjusių teismo nutarčių - šie ieškovės argumentai atmestini.
    4. UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ yra apsidraudusi profesinės civilinės atsakomybės draudimu, kuris paneigia grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą. Tiek bankroto administratoriaus, tiek ir bankrutuojančios įmonės statusai patys savaime, savo esme ir įstatymo reglamentavimu, sumažina grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą.

4Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
  2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovių turtui atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

5Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

  1. Civilinio proceso kodekso (CPK) 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Taigi, įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014, 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1162-241/2015).
  2. Apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo galimybės priimti / nepriimti ieškovei palankų teismo sprendimą, t. y. nevertino ieškovės pareikštų reikalavimų pagrįstumo, atmestini kaip nepagrįsti.
  3. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2010, 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010).
  4. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad į klausimą, ar ieškovės materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atliekamas tik preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas, kuris nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje preliminaraus ieškinio pagrįstumo tiesiogiai neaptarė, tačiau tai nereiškia, kad jo ir neįvertino. Ta aplinkybė, kad teismas vertino galimą grėsmę būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, sudaro pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškovės pareikštus reikalavimus, ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, laikė, jog ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti.
  5. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Pagrindiniai apeliantės motyvai, jos nuomone, pagrindžiantys būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra tai, kad ieškinio suma atsakovėms yra didelė, atsakovė BUAB „Koluna“ yra bankrutavusi, atsakovės UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ turtui yra taikomi areštai, ji dalyvauja ne vienoje byloje dėl nuostolių, atsiradusių dėl jos neteisėtų veiksmų atlyginimo, kas kelia pagrįstų abejonių atsakovės sąžiningumu ir galimybėmis padengti 4.797,65 Eur sumą.
  6. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Taigi, būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, kaip teisingai nurodė skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, vien didelė ieškinio suma savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-379/2012; 2013 m. liepos 15 d. nutartis Nr. 2-1724/2013; 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis Nr. e2-1507-330/2015; 2016 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016). Aplinkybė, ar ieškinio suma yra didelė, turi būti vertinama priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, atsižvelgiant į šalių padėtį, byloje pareikštus reikalavimus ir kitą ginčo specifiką. Nagrinėjamu atveju, svarbu nustatyti, ar yra prielaidų manymui, kad atsakovės gali būti nesąžiningos, siekdamos apsunkinti būsimo teismo sprendimo vykdymą. Tokių įrodymų ieškovė nepateikė, o deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Aplinkybė, kad kitoje civilinėje byloje atsakovės UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ atžvilgiu buvo priimtas jai nepalankus sprendimas, nepatvirtina šios atsakovės nesąžiningumo, be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė vengia vykdyti teismo sprendimą.
  7. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta ir apeliantės argumentus dėl atsakovių tarpusavio ryšio ir jų statuso. Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) 11 straipsnio 15-20 dalyse numatyta pareiga drausti bankroto administratoriaus profesinę civilinę atsakomybę. ĮBĮ 11 straipsnio 18 dalyje numatyta, kad administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali draudimo suma yra 57 900 Eur vienam draudžiamajam įvykiui ir 144 800 Eur visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. Nagrinėjamoje byloje ieškiniu pareikštas turtinis reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra kilęs dėl atsakovės UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, kaip įmonės bankroto administratoriaus, veiksmų. Aplinkybė, kad atsakovė yra apsidraudusi administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ieškiniu pareikšto reikalavimo dydis neviršija vienam draudžiamajam įvykiui nustatytos minimalios draudimo sumos, leidžia daryti išvadą, kad nėra grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Be to, ieškovė pareiškė ieškinį dviem solidariems atsakovams dėl 4 797,65 Eur nuostolių atlyginimo. Todėl aplinkybė, kad viena iš atsakovių BUAB „Koluna“ yra nemoki, nedaro įtakos teismo sprendimo įvykdymui, nes jo įvykdymo galima reikalauti iš mokios atsakovės (CK 6.6 str.).
  8. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas procesinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nepažeidė, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

6Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

7Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

8Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai