Byla 2K-325/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Vytauto Piesliako ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. (M. S.) kasacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį už penkias nusikalstamas veikas – piktnaudžiavimą tarnyba: paimant pinigus iš Y. L. (Letunovskiy) – teisės atėmimu eiti valstybės tarnautojo pareigas vieneriems metams, paimant pinigus iš V. T. (V. T.) – teisės atėmimu eiti valstybės tarnautojo pareigas vieneriems metams trims mėnesiams, paimant pinigus iš V. K. (V. K.) – teisės atėmimu eiti valstybės tarnautojo pareigas vieneriems metams šešiems mėnesiams, paimant pinigus iš F. B. (F. B.) – teisės atėmimu eiti valstybės tarnautojo pareigas vieneriems metams devyniems mėnesiams, paimant pinigus iš A. A. (A. A.) – teisės atėmimu eiti valstybės tarnautojo pareigas dvejiems metams.

2Vadovaujantis BK 45 straipsniu, 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta teisės atėmimas eiti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo pareigas trejiems metams keturiems mėnesiams.

3Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nuspręsta konfiskuoti M. S. 43,43 Lt, kaip gautus iš nusikalstamos veikos.

4Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis, kuria nuteistojo M. S. apeliacinis skundas atmestas. .

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos D. Bajerčiūtės pranešimą,

Nustatė

6M. S. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį už penkias nusikalstamas veikas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant sau naudos, nesant kyšininkavimo požymių, t. y. už tai, kad būdamas valstybės tarnautojas, dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Vilniaus miesto rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkte Sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu, šiurkščiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2-4, 8 punktuose įtvirtintus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktų reikalavimus pareigūnui laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, vadovautis etikos principais bei taisyklėmis tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, 2007 m. sausio 2 d. VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. TE-8 patvirtintų pareigybės aprašymo 4, 5.1, 8 punktus bei 2007 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 8-90 patvirtintoje Lavoriškių sienos perėjimo punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijoje numatytus reikalavimus, neužtikrino Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo bei kitų norminių aktų, reglamentuojančių valstybės sienos apsaugos vykdymą, netinkamai vykdė sargybos funkcijas, nustatyta tvarka neatlikęs tinkamo transporto priemonių patikrinimo, Vilniaus r., Lavoriškių sen., kelyje Vilnius–Polockas tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1153-1154, neteisėtai paėmė iš įvažiavusių į Lietuvos Respubliką Lavoriškių pasienio kontrolės punktą vairuotojų pinigus, taip padarydamas didelę žalą valstybei, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas. M. S. nusikalstamas veikas padarė šiomis aplinkybėmis:

71) 2008 m. birželio 20 d., apie 2.07 val., iš vairuotojo Y. L., važiavusio „Kolbi“ automobiliu LF 55250 (valst. Nr. duomenys neskelbtini), neteisėtai paėmė 100 Rusijos Federacijos rublių (9,39 Lt), kurie buvo įdėti į Rusijos Federacijos piliečio pasą Nr. duomenys neskelbtini, pateiktą kartu su transporto priemonių registracijos dokumentais;

82) 2008 m. liepos 13 d., apie 9.05 val., iš „N“ IĮ vairuotojo V. T., važiavusio automobiliu „Volvo“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) su puspriekabe (valst. Nr. duomenys neskelbtini), neteisėtai paėmė 100 Rusijos Federacijos rublių (9,36 Lt), kurie buvo įdėti į Rusijos Federacijos piliečio pasą Nr. duomenys neskelbtini, pateiktą kartu su transporto priemonių registracijos dokumentais;

93) 2008 m. liepos 13 d., apie 9.07 val., iš V. N. IĮ vairuotojo V. K., važiavusio automobiliu „Iveco 440E43“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Blumhardt Sal40“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), neteisėtai paėmė 50 Rusijos Federacijos rublių (4,68 Lt), kurie buvo įdėti į Rusijos Federacijos asmens pasą 62 Nr. duomenys neskelbtini, pateiktą kartu su transporto priemonių registracijos dokumentais;

104) 2008 m. liepos 29 d., apie 21.50 val., iš ,,D“ IĮ vairuotojo F. B., važiavusio automobiliu FH 12 (valst. Nr. TVV duomenys neskelbtini) su puspriekabe ZZF18 (valst. Nr. duomenys neskelbtini), neteisėtai paėmė 10 Lt, kurie buvo įdėti į Baltarusijos Respublikos piliečio pasą duomenys neskelbtini, pateiktą kartu su transporto priemonių registracijos dokumentais;

115) 2008 m. liepos 29 d., apie 22.01 val., iš IĮ ,,P“ vairuotojo A. A., važiavusio automobiliu „Scania R143“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) su puspriekabe (valst. Nr. duomenys neskelbtini), neteisėtai paėmė 10 Lt, kurie buvo įdėti į Rusijos Federacijos piliečio pasą duomenys neskelbtini, pateiktą kartu su transporto priemonių registracijos dokumentais.

12Kasaciniu skundu nuteistasis M. S. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d nutartį ir baudžiamąją bylą prieš jį nutraukti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

13Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (t. y. kvalifikavo veiką ne pagal tą BK straipsnį) ir padarė esminių BPK pažeidimų, kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

14Kasatoriaus manymu, abiejų instancijų teismai pažeidė BPK 78, 80 straipsnių nuostatas. Vertindami liudytojų Y. L., V. T., I. T., V. K., F. B. ir A. A. parodymus, kaip atitinkančius BPK reikalavimus įrodymus, teismai klaidingai ir išplėstai interpretavo BPK 80 straipsnio 1 punkte nurodytą sąvoką „apie savo paties galimai padarytą veiką, dėl kurios yra pradėtas tyrimas“. Įstatyme nustatyta, kad liudytoju negali būti apklaustas asmuo, „kuris gali duoti parodymus apie savo padarytą nusikalstamą veiką“; ši aplinkybė visiškai nesiejama su tuo, prieš ką pradėtas ikiteisminis tyrimas, o tik su numanomu apklausiamo asmens parodymų turiniu. Kasaciniame skunde pažymima, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gegužės 19 d. nutartyje Nr. 2K-225/2009 yra išaiškinęs, jog liudytojo, kaip baudžiamojo proceso dalyvio, statusas paprastai yra neutralus, liudytojas apklausiamas apie jam žinomus kitų asmenų veiksmus, o ne apie savo aktyvius tiesioginius veiksmus tikėtinoje nusikalstamoje veikoje. Liudytojui negali būti pateikiami klausimai, į kuriuos atsakius būtų gauti duomenys, galintys būti pagrindas reikšti įtarimus ar kaltinimus šiam proceso dalyviui. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad verčiant liudyti prieš save teisingo proceso principas yra pažeidžiamas. Šiuo atveju minėti liudytojai buvo apklausiami apie aplinkybes, kurios buvo žinomos dar prieš jų apklausą: visi jie buvo surašę paaiškinimus, kuriuose nurodė tą pačią bylai reikšmingą aplinkybę, – jog jie „davė kyšį“ pasienio pareigūnui, o toks faktas teisine prasme reiškia BK 227 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką – papirkimą. Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai privalėjo suvokti, kad apklausiami asmenys duos parodymus ir apie savo veikas, kurios nepriklausomai nuo tyrimo tikslų bei tyrimo pradėjimo pagrindo yra nusikalstamos ir turi būti teisiškai įvertintos. Tai, kad Y. L., V. T., I. T., V. K., F. B. ir A. A. nebuvo pareikšti įtarimai, nereiškia, jog jiems neturėjo būti taikomi BPK numatyti liudijimo ypatumai (jie turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus prieš save) ir apskritai galėjo būti taikomos nebent BK 227 straipsnio 5 dalies nuostatos, priimant atitinkamą nutarimą ikiteisminio tyrimo metu. Kasatorius teigia, kad šioje byloje liudytojų „suinteresuotumas“ bylos baigtimi net netirtas – gali būti, kad šie asmenys patyrė turtinę ir (ar) neturtinę žalą dėl, tikėtina, neteisėtų VSAT pareigūnų veiksmų. Liudytojams darytą poveikį rodo tai, jog du nepažįstami asmenys – V. T. ir V. K. – surašė visiškai identiškus pareiškimus ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Kasatoriaus manymu, klaidinga teismo išvada, kad liudytojai Y. L., V. T., I. T., V. K., F. B. ir A. A. „parodymus davė laisva valia, niekieno neverčiami“, nes BPK 83 straipsnyje įtvirtintos prievartos priemonės prieš liudytoją, numatant atsakomybę už melagingų parodymų davimą ir vengimą bei atsisakymą duoti parodymus. Apie parodymų davimą laisva valia turėtų būti sprendžiama ne pagal formalią įtariamojo (jo gynėjo) galimybę dalyvauti liudytojo apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją pateikiant klausimus, o pagal tai, ar užtikrinama apklausiamo asmens procesinė padėtis, jo teisės pagal įstatymą. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, jog jis neginčijo to, kad jam nebuvo užtikrinta galimybė dalyvauti liudytojo apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją, o nurodė, kad minėti liudytojai buvo apklausti pažeidžiant BPK 80 straipsnio 1 punkto nuostatas. Taigi duomenys, gauti pažeidžiant BPK normas, nelaikytini įrodymais ir jų pagrindu negali būti grindžiamas teismo nuosprendis.

15Kasatorius nurodo, kad buvo pažeistos ir BPK 160 straipsnio nuostatos. Abiejų instancijų teismai nepagrįstai vertino kaip techninę klaidą tai, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2008 m. gegužės 30 d. nutarties rezoliucinėje dalyje (kuria remiantis buvo atlikta slapta patalpų garso ir vaizdo kontrolė) nėra nurodytas terminas, kuriam yra leidžiami slapti ikiteisminio tyrimo veiksmai, nes apie tai sprendė iš nutarties turinio aprašomosios dalies ir prokuroro prašyme nurodyto laikotarpio. Kasatorius pažymi, kad įstatymas tiesiogiai nenumato, kokios aplinkybės procesiniuose dokumentuose laikytinos „techninėmis klaidomis“ ir kokias aplinkybes galima pagrįsti loginėmis išvadomis. BPK 160 straipsnyje numatytos trys pagrindinės aplinkybės, kurios turi būti nurodytos ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje, tarp jų ir slapto sekimo terminas. Kasatorius abejoja, ar esminis įstatymo reikalavimo (sekimo termino nurodymo) nepaisymas gali būti laikomas technine klaida, ir daro išvadą, kad, surašydamas minėtą nutartį, teismas pažeidė BPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus. Tai, kad teismo nutarties aprašomojoje dalyje nurodyta, jog prokuroras prašo leisti atlikti šiuos veiksmus nuo 2008 m. gegužės 29 d. iki rugpjūčio 29 d., o rezoliucinėje dalyje, kad prašymas tenkinamas, nereiškia, jog šiuo atveju leistinos kažkokios loginės išvados apibrėžiant terminą. Kasatorius mano, kad padarytas pažeidimas yra esminis, todėl duomenys, gauti atliekant minėta nutartimi sankcionuotus slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus, yra gauti neteisėtu būdu ir neatitinka BPK 20 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

16Kasatorius teigia, kad jis nepadarė jokios nusikalstamos veikos ir nėra jokių BPK nustatyta tvarka surinktų duomenų, pagrindžiančių jo kaltę, tačiau pagal kaltinimo formulavimą akivaizdu, jog nusikalstama veika kvalifikuota neteisingai. Pasak kasatoriaus, jam inkriminuoti veiksmai (pinigų ėmimas iš į pasienio punktą įvažiavusių vairuotojų), atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, galėtų būti vertinami pagal BK 225 straipsnį kaip kyšininkavimas arba pagal BK 228 straipsnio 2 dalį kaip piktnaudžiavimas siekiant turtinės naudos. Be to, atkreipdamas dėmesį į apeliacinės instancijos teismo išvadas, kasatorius mano, kad jas galima vertinti dvejopai – jei teismas mano, jog egzistavo „pareigūnų (daugelio, ne vien M. S.) sukurta tvarka, tada jo (M. S.) veikas reikėtų kvalifikuoti kaip vieną tęstinę veiką ir įvertinti tikėtiną bendrininkavimą, t. y. atskleisti šį pareigūnų nusikalstamą susitarimą, arba minima nusikalstama „pareigūnų primesta, sukurta tvarka“ byloje neįrodyta, nes jokios tai liudijančios aplinkybės teismų sprendimuose nenurodytos.

17Kasatorius mano, kad jo veikoms baudžiamasis įstatymas taikytas netinkamai ir atkreipia dėmesį į tai, jog 2007 m. sausio 4 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams baudžiamosiose bylose (BK 225, 226, 227, 228, 229 straipsniai) apibendrinimo apžvalgos 3 punkte nurodyta, kad jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo gauna turtines vertybes ar paslaugas, kurias kitas asmuo jam perduoda ar suteikia ne už konkrečių veiksmų atlikimą (ar neatlikimą) vykdant įgaliojimus, BK 225 straipsnis netaikomas. Tokia veika, atsižvelgiant į kitas nustatytas bylos aplinkybes, kvalifikuojama kaip piktnaudžiavimas (BK 228 straipsnis); 26 punkte išaiškinta, kad asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės pareigūno savo tarnybinės padėties, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui, tačiau, jei tarp piktnaudžiavimo tarnyba ar įgaliojimų viršijimo įstatymo dispozicijoje nurodytų padarinių nekyla arba tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių nėra priežastinio ryšio, BK 228 straipsnis netaikomas.

18Kasatorius pažymi, kad abiejų instancijų teismų išvados dėl veikų teisinio vertinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį yra prieštaringos, nes teigiama, jog jis nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas, dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkte, neteisėtai priėmė pinigus, taip pat nustatyta tvarka neatliko tinkamo automobilio bei priekabos patikrinimo, dėl to didelės žalos patyrė valstybė. Pasak kasatoriaus, iš jam inkriminuotos veikos aprašymo aišku, kad jis neatliko tinkamo automobilio bei priekabos patikrinimo ir už tai ėmė pinigus. Kasatorius teigimu, kyšis paprastai imamas už veiksmus, kuriuos asmuo galėjo atlikti (ar nuo jų susilaikyti) dėl savo tarnybos, ir pirmiausia tai yra tokie veiksmai, kurie siejasi su pareigūno ar tarnautojo darbo pobūdžiu ar funkcijomis ir kuriuos jis yra kompetentingas atlikti. Akivaizdu, kad vairuotojai pinigus, tikėtina, perduodavo tik už veiksmus, kuriuos pareigūnas (M. S.) galėjo ar privalėjo atlikti dėl savo tarnybos, nes dirbo nustatytoje darbo vietoje ir galėjo nuspręsti, kokį asmens ir transporto priemonės tikrinimo būdą pasirinkti. Iš liudytojų (vairuotojų) parodymų matyti, kad „vilkinimu“ jie laikė detalų tikrinimą, nes pasienio pareigūnas neturi galimybės tiesiog be priežasties stabdyti eismo per pasienio postą (tokia aplinkybė byloje ir nenustatyta). Tai, kad vairuotojai, tikėtina, nedarė jokių pasienio kirtimo tvarkos pažeidimų, kvalifikavimui neturi reikšmės. Šiuo atveju svarbus jų motyvas išvengti detalaus transporto priemonių patikrinimo (pasienietis tai daryti turėjo teisę) ir tokių pareigūno veiksmų jie tiesiogiai siekė išvengti ir kuo greičiau kirsti valstybės sieną.. Akivaizdu, jog visi vairuotojai davė pareigūnui už tai pinigus. Tokie pareigūno veiksmai visiškai atitinka BK 225 straipsnio 4 dalyje numatytą veiką.

19Kasatoriaus teigimu, šioje byloje teismai nors ir konstatavo, kad pasienietis neatliko tinkamos automobilio patikros, tačiau nenurodė jokių aplinkybių, kurios sukėlė neigiamus padarinius dėl tokio pasieniečio elgesio. Šiuo atveju dėl M. S. veiksmų (vykdomo transporto priemonių ir asmenų tikrinimo) jokių realių neigiamų padarinių nekilo, t. y. valstybės sienos nekirto nepatikrinti, netinkamai patikrinti asmenys ar transporto priemonės. Tai, kad žalos patyrė valstybė (nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas), kasatoriaus įsitikinimu, neturi reikšmės veikos kvalifikavimui, nes tokie padariniai kyla tiek padarius BK 225 straipsnyje, tiek 228 straipsnyje numatytą veiką. Kasatoriui kyla klausimas, kaip būtų vertinama jo, tikėtina, padaryta nusikalstama veika, jei jam būtų perduota pinigų suma, viršijanti 250 MGL. Šioje byloje tai būtų vertinama tik kaip apysunkis nusikaltimas (BK 228 straipsnio 2 dalis), o ne kaip veika, numatyta BK 225 straipsnio 3 dalyje.

20Atsiliepimu Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti.

21Prokuroras nurodo, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, liudytojų (transporto priemonių vairuotojų) Y. L., V. T., I. T., V. K., F. B. ir A. A. parodymai gauti nepažeidžiant BPK nuostatų, todėl pagrįstai pripažinti įrodymais. Šių asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimas nebuvo nagrinėjamos bylos dalykas, t. y. jie buvo apklausti apie kasatoriaus veiksmus (BPK 78, 83, 183, 184 straipsniai). Iš tarnybinio pranešimo, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, turinio matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl pasieniečių, tikėtina, padariusių nusikalstamas veikas, o ne dėl vairuotojų. Byloje nustatyta, kad tam tikrą pinigų sumą Lavoriškių užkardos pareigūnams, tarp jų ir M. S., vairuotojai davė ne savo iniciatyva, o dėl jiems primestos, pačių pareigūnų sukurtos tvarkos, t. y. siekdami išvengti dirbtinai užtęsto dokumentų bei automobilio patikrinimo. Prokuroras pažymi, kad tokias aplinkybes iš dalies patvirtina ir tai, kad iš viso baudžiamojon atsakomybėn už analogiškas nusikalstamas veikas buvo patraukti dvidešimt du Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardos pasienio pareigūnai, dirbę Lavoriškių sienos perėjimo punkte. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu M. S. buvo nuteistas dėl piktnaudžiavimo tarnyba (BK 228 straipsnio 2 dalis), o ne dėl kyšininkavimo. Tai rodo, kad liudytojai buvo apklausti ne dėl jų pačių, tikėtina, padarytos nusikalstamos veikos – papirkimo, o konkrečiai dėl M. S. padarytų nusikalstamų veikų.

22Prokuroras pažymi, kad nuteistasis teisingai nurodo, jog Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartyje, kuria buvo sankcionuotas neviešo pobūdžio prievartos priemonių jam taikymas, nėra nurodyta šių priemonių taikymo trukmė, kaip to reikalaujama BPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punkte, tačiau tai, prokuroro manymu, nėra pagrindas išvadai, jog duomenys, gauti taikant šią procesinę prievartos priemonę, buvo surinkti neteisėtai. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo teisėjai buvo pateiktas prašymas leisti taikyti procesines prievartos priemones nuo 2008 m. gegužės 29 d. iki rugpjūčio 29 d., teismo nutartimi toks prašymas tenkintas ir jame nurodyti terminai nebuvo viršyti, todėl prokuroras mano, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2008 m. gegužės 30 d. nutarties pagrindu atlikti veiksmai nelaikytini neteisėtais, o jų atlikimo metu gauti duomenys turi būti pripažįstami įrodymais BPK 20 straipsnio prasme. Kartu prokuroras pažymi, kad pirmiau paminėti duomenys byloje buvo patikrinti atliekant ir kitus proceso veiksmus, jokių prieštaravimų tarp surinktų duomenų nenustatyta. Abiejų instancijų teismai išsamiai paaiškino, kodėl kasatoriaus nurodytas pažeidimas laikytinas technine klaida ir kodėl jokios jo teisės nepažeistos. Prokuroro įsitikinimu, ši klaida nesuteikia pagrindo abejoti duomenų, surinktų taikant minėtas procesinės prievartos priemones, patikimumu ir įrodomąja verte.

23Prokuroras nurodo, kad kasatoriaus veika teisingai kvalifikuota pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. M. S. nuteistas už tai, kad neteisėtai priėmė pinigus ir nustatyta tvarka neatliko tinkamo transporto priemonių patikrinimo, t. y. jo veika pasireiškė dviem atskirais veiksmais, o ne, kaip teigia kasatorius, vieni jo neteisėti veiksmai (pinigų priėmimas) lėmė kitų neteisėtų veiksmų atlikimą (nustatyta tvarka neatliktas tinkamas patikrinimas).

24Prokuroras pažymi, kad pagal BK 228 straipsnio 2 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo už tai, kad, siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos (jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių), piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad toks savanaudiškas piktnaudžiavimas nėra kyšininkavimas; piktnaudžiavimo atveju gaunama nauda, tačiau ne ją priimant, pažadant, susitariant priimti, reikalaujant ar provokuojant kitą asmenį duoti, pavyzdžiui, pinigus, ir už tai neatliekant jokių teisėtų ar neteisėtų veiksmų (ar neveikiant) kito asmens naudai. Jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo gauna turtines vertybes ar paslaugas, kurias kitas asmuo jam perduoda ar suteikia ne už konkrečių veiksmų atlikimą (ar neatlikimą) vykdant įgaliojimus, BK 225 straipsnis netaikomas. Tokia veika, atsižvelgiant į kitas nustatytas byloje aplinkybes, kvalifikuojama kaip piktnaudžiavimas. Kyšiu nelaikomas asmens papirkinėjimas tikintis įgyti jo palankumą, gauti kokią nors paramą, išvengti galimų nemalonumų ir pan. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad vairuotojai Y. L., V. T., I. T., V. K., F. B. ir A. A., pateikdami dokumentus, tarp jų ir pasą su įdėtais pinigais, neprašė, nereikalavo, kad M. S. atliktų kokius nors teisėtus ar neteisėtus veiksmus arba neatliktų jų šių asmenų interesais, o įdėdavo pinigus, siekdami išvengti dirbtinio patikrinimo vilkinimo. Nuteistasis paimdavo pinigus, neturėdamas tokios teisės, tačiau dokumentų patikrinimą atlikdavo, laikydamasis įprastos tvarkos. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo veiksmai pagrįstai nekvalifikuoti kaip kyšininkavimas pagal BK 225 straipsnį.

25Be to, prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išnagrinėjęs kitų nuteistųjų Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardos pasienio pareigūnų V. B., E. Š., R. P., A. K., A. R. (R.), D. B., G. V., E. G., D. K. (K.) baudžiamąsias bylas (Nr. 2K-332/2011, 2K-430/2011, 2K-531/2011, 2K-536/2011, 2K-537/2011, 2K-131/2012, 2K-134/2012, 2K-203/2012) dėl analogiškų nusikalstamų veikų ir šių nuteistųjų kasacinius skundus (kuriuose buvo nurodyti analogiški, kaip ir M. S. kasaciniame skunde, argumentai) atmetė.

26Kasacinis skundas atmestinas.

27Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad tenkinti kasacinį skundą nėra pagrindo.

28Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su BPK normų pažeidimais

29Kasatorius M. S. teigia, kad byloje nėra BPK nustatyta tvarka surinktų jo kaltę padarius veikas, už kurias nuteistas, pagrindžiančių duomenų. Kasaciniame skunde nurodoma, kad, apklausiant liudytojus (t. y. asmenis, vairavusius transporto priemones), yra padaryti BPK 78, 80, straipsnių pažeidimai, o teisėjui priimant 2008 m. gegužės 30 d. nutartį, kuria leista vykdyti slaptą sekimą, – BPK 160 straipsnio pažeidimai.

30Kasatoriaus skunde nurodyti teiginiai nepagrįsti. Iš bylos medžiagos ir teismų sprendimų turinio matyti, kad liudytojų Y. L., V. T., I. T., V. K., F. B. ir A. A. parodymų turinys liečia ne jų pačių galimai padarytas nusikalstamas veikas (kaip kad teigia kasatorius); iš tiesų šie asmenys bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti ir parodė aplinkybes apie M. S. neteisėtus veiksmus priimant iš jų pinigus. Be to, šiame baudžiamajame procese aiškinantis įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes, minėtiems liudytojams įtarimai nebuvo pareikšti, taip pat nepriimti kitokie procesiniai sprendimai dėl jų baudžiamosios atsakomybės. Taigi tiek dėl liudytojų parodymų turinio, tiek formaliąja procesine prasme nėra pagrindo teigti buvus BPK 80 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių asmenys negali būti apklausiami kaip liudytojai. Nesant tokių aplinkybių, liudytojai Y. L., V. T., I. T., V. K., F. B. ir A. A., laisva valia davę parodymus apie jiems žinomas bylai reikšmingas aplinkybes (BPK 78 straipsnis), atliko pareigą (BPK 83 straipsnio 1 dalis) ir kartu teisėtai buvo įspėti (BPK 83 straipsnio 4 dalis) dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą. Taigi teismai, pripažindami išvardytų liudytojų parodymus teisėtai gautais įrodymais, nepažeidė BPK 20 straipsnio 1-4 dalių nuostatų. Kasacinio skundo teiginiai dėl liudytojų suinteresuotumo bylos baigtimi ar VSAT pareigūnų, tikėtina, jiems daryto neteisėto poveikio niekuo nepagrįsti. Liudytojų parodymų patikimumas įvertintas pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas; pirmosios instancijos teismas dėl šių įrodymų vertinimo padarė motyvuotas išvadas, o apeliacinės instancijos teismas jas pripažino esant pagrįstomis. Iš 2008 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria apylinkės teismo teisėja leido vykdyti slaptą sekimą, matyti, kad aprašomojoje nutarties dalyje nurodyta, jog prokuroras pateikė prašymą (toks prašymas yra byloje) vykdyti BPK 160 straipsnyje numatytus veiksmus nuo 2008 m. gegužės 29 d. iki 2008 m. rugpjūčio 29 d. Šis prašymas buvo patenkintas. Atsižvelgdamas į tai, taip pat ir į tai, kad, vykdant slapto sekimo veiksmus, nurodytas terminas nebuvo pažeistas, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog slapto sekimo trukmės neįrašymas nutarties rezoliucinėje dalyje šiuo atveju nėra esminis BPK 160 straipsnio pažeidimas, o dėl to ir tokios nutarties pagrindu įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų pripažinimas įrodymais nelaikytinas BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimu (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai negu nurodo kasatorius, teismų išvados dėl jo veikų įrodytumo yra grindžiamos bylos įrodymų, įvertintų pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, visuma.

31Dėl baudžiamojo įstatymo taikymo

32Kasatorius teigia, kad pagal teismų sprendimuose aprašytas jam inkriminuotų veikų aplinkybes BK 228 straipsnio taikymas yra netinkamas, be to, teismų padarytos išvados dėl to, už ką jis paėmė iš valstybės sieną kertančių vairuotojų pinigus, yra prieštaringos, o kokius padarinius sukėlė tai, kad jis neatliko tinkamos transporto priemonių patikros, – nenurodyta. Pasak kasatoriaus, vairuotojai davė pinigus siekdami išvengti detalaus transporto priemonių patikrinimo, o tokios aplinkybės rodo, kad veika atitinka BK 225 straipsnio 4 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą. Šie kasacinio skundo teiginiai atmestini.

33BK 228 straipsnyje numatyta veika (piktnaudžiavimas) yra tada, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiauja tarnybine padėtimi ar viršija įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patiria valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Ši veika, padaryta siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, kvalifikuojama pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi esmė yra tai, kad valstybės tarnautojas (ar jam prilygintas asmuo), pasinaudodamas įstatymais ar kitais teisės aktais jam suteiktomis teisėmis bei pareigomis, jas panaudoja priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui ir tokiu savo veikimu ar neveikimu padaro didelę žalą valstybei (ar kitiems BK 228 straipsnio dispozicijoje nurodytiems asmenims). Siekimas turtinės naudos reiškia siekį gauti bet kokio turtinio pobūdžio rezultatą.

34Šioje byloje įrodytomis pripažintų M. S. nusikalstamų veikų (BK 228 straipsnio 2 dalis) teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės yra tai, kad jis, dirbdamas vyresniuoju pasieniečiu Lavoriškių sienos perėjimo punkte, neteisėtai paėmė iš kertančių valstybės sieną vairuotojų pinigus, kuriuos šie davė nieko neprašydami, ne už kokius nors konkrečius veiksmus (ar jų neatlikimą), nes per valstybės sieną važiavo teisėtai ir tik norėjo išvengti dirbtinai užtęsto nepraleidimo vykti neva tikrinant dokumentus ar transporto priemones (būtent tokias aplinkybes ir nurodė valstybės sieną kirtę ir pinigus kasatoriui davę transporto priemonių vairuotojai). M. S. tarnybiniai įgaliojimai ir atliekamos funkcijos leido jam tai daryti (leisti kirsti valstybės sieną, delsti tai daryti ar pan.), o tuo pasinaudodamas kasatorius neteisėtai priimdavo (penkis kartus) iš vykstančių asmenų pinigus. Toks piktnaudžiavimas tarnyba pažeidžiant įstatymus bei kitus teisės aktus ir buvo susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais – didele žala valstybei, kuri nurodyta ir atskleista teismų sprendimuose. Pagal juose aprašytas nusikalstamų veikų faktines aplinkybes kasatoriaus M. S. veikos atitinka BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį sudarančius požymius. Šiame kontekste pažymėtina, kad ta aplinkybė, ar kasatorius tinkamai atliko valstybės sieną kertančių transporto priemonių patikrinimą, nepašalina jo atsakomybės už piktnaudžiavimą tarnyba.

35Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio arba apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo arba naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

36Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

37Atmesti nuteistojo M. S. kasacinį skundą.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Vadovaujantis BK 45 straipsniu, 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės... 3. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nuspręsta konfiskuoti M. S.... 4. Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos D. Bajerčiūtės pranešimą,... 6. M. S. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį už penkias nusikalstamas... 7. 1) 2008 m. birželio 20 d., apie 2.07 val., iš vairuotojo Y. L., važiavusio... 8. 2) 2008 m. liepos 13 d., apie 9.05 val., iš „N“ IĮ vairuotojo V. T.,... 9. 3) 2008 m. liepos 13 d., apie 9.07 val., iš V. N. IĮ vairuotojo V. K.,... 10. 4) 2008 m. liepos 29 d., apie 21.50 val., iš ,,D“ IĮ vairuotojo F. B.,... 11. 5) 2008 m. liepos 29 d., apie 22.01 val., iš IĮ ,,P“ vairuotojo A. A.,... 12. Kasaciniu skundu nuteistasis M. S. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės... 13. Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai netinkamai... 14. Kasatoriaus manymu, abiejų instancijų teismai pažeidė BPK 78, 80... 15. Kasatorius nurodo, kad buvo pažeistos ir BPK 160 straipsnio nuostatos. Abiejų... 16. Kasatorius teigia, kad jis nepadarė jokios nusikalstamos veikos ir nėra... 17. Kasatorius mano, kad jo veikoms baudžiamasis įstatymas taikytas netinkamai ir... 18. Kasatorius pažymi, kad abiejų instancijų teismų išvados dėl veikų... 19. Kasatoriaus teigimu, šioje byloje teismai nors ir konstatavo, kad pasienietis... 20. Atsiliepimu Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir... 21. Prokuroras nurodo, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra teisėti ir... 22. Prokuroras pažymi, kad nuteistasis teisingai nurodo, jog Vilniaus rajono... 23. Prokuroras nurodo, kad kasatoriaus veika teisingai kvalifikuota pagal BK 228... 24. Prokuroras pažymi, kad pagal BK 228 straipsnio 2 dalį atsako valstybės... 25. Be to, prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis... 26. Kasacinis skundas atmestinas.... 27. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo... 28. Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su BPK normų pažeidimais... 29. Kasatorius M. S. teigia, kad byloje nėra BPK nustatyta tvarka surinktų jo... 30. Kasatoriaus skunde nurodyti teiginiai nepagrįsti. Iš bylos medžiagos ir... 31. Dėl baudžiamojo įstatymo taikymo... 32. Kasatorius teigia, kad pagal teismų sprendimuose aprašytas jam inkriminuotų... 33. BK 228 straipsnyje numatyta veika (piktnaudžiavimas) yra tada, kai valstybės... 34. Šioje byloje įrodytomis pripažintų M. S. nusikalstamų veikų (BK 228... 35. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo... 36. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 37. Atmesti nuteistojo M. S. kasacinį skundą....