Byla 2A-1777-657/2015
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Teismas

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Žibutės Budžienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Tamašausko rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-55-630/2015 pagal ieškovės Č. S. ieškinį atsakovams A. S., A. O. S., tretieji asmenys Jurbarko rajono 1-ajam notarų biuras, VĮ „Regitra“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Teismas

Nustatė

2I.Ginčo esmė

3Ieškovė Č. S. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančiomis transporto priemonės „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. ( - ) ir priekabos „Tauras“, valstybinis Nr. ( - ), 2012-07-17 bei 2012-08-31 pirkimo – pardavimo ir dovanojimo sutartis sudarytas tarp atsakovų A. S. ir A. O. S., priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l. 2). Nurodė, kad Jurbarko rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-7-714/2014 dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo, atsakovas A. S. pateikė duomenis, kad automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. ( - ), ir priekaba „Tauras“, valstybinis Nr. ( - ), yra jo gauti dovanų iš atsakovės A. O. S. pagal 2012-08-31 dovanojimo sutartį, todėl yra jo asmeninis, o ne santuokinis turtas. Atsakovas A. S., pašlijus santykiams su ieškove, be ieškovės žinios pradėjo pardavinėti turtą. 2012-07-17 buvo sudarytos dvi transporto priemonių pardavimo sutartys, kuriomis automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. ( - ), parduotas už 5.000,00 Lt, o priekaba „Tauras“, valstybinis Nr. ( - ), – už 1.000,00 Lt atsakovo seseriai – atsakovei A. O. S., aiškiai nepagrįstai sumažinus pastarojo turto vertę. Ieškovė tam sutikimo nebuvo davusi, sandoriai sudaryti slapta. Po šių sandorių sudarymo turto naudotoju ir toliau liko A. S.. Atsakovai, sudarydami sandorius, elgėsi nesąžiningai, realiai minėtas turtas nebuvo perduotas, nebuvo perduoti ir pinigai. Po mėnesio laiko automobilis „Mercedes Benz“ ir priekaba „Tauras“ 2012-08-31 dovanojimo sutartimi buvo grąžinti atsakovui A. S.. Tokiu būdu sudarius šiuos sandorius pasikeitė ginčo turto teisinis rėžimas, kadangi turtas iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisės pasidarė priklausantis A. S. asmeninės nuosavybės teise.

4Atsakovai A. S. ir A. O. S. su ieškiniu sutiko iš dalies (T.1, b.l. 46-47). Nurodė, kad 2012-07-17 dvi pirkimo-pardavimo sutartys, kurių pagrindu atsakovei A. O. S. buvo perleista nuosavybės teisė į automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. ( - ), ir priekabą „Tauras“, valstybinis Nr. ( - ), buvo sudarytos ieškovei žinant ir pritariant. Šias sutartis pasirašė A. S., nes transporto priemonės buvo registruotos jo vardu. Kito sutuoktinio rašytinio sutikimo, parduodant bendru turtu esančią transporto priemonę, įstatymas nereikalauja. Už parduotus daiktus gauti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams. 2012-08-31 dovanojimo sutartį atsakovai A. S. ir A. O. S. sudarė verčiami tuo metu susiklosčiusių aplinkybių, tačiau šiuo sandoriu atsakovai nesiekė perleisti nuosavybės, jis buvo sudarytas tik dėl akių – siekiant mažesnės draudimo įmokos. Atsakovei A. O. S. įsigijus automobilį ir priekabą, jai atsirado prievolė apdrausti transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę. Kadangi atsakovė neturi vairuotojo pažymėjimo, jai priskaičiuota draudimo įmoka buvo kelis kartus didesnė, nei ilgą vairavimo stažą turinčio A. S.. Neradus kito priimtino varianto, atsakovai susitarė formaliai sudaryti dovanojimo sutartį, perleisti nuosavybės teisę A. S., kuris 2012-09-01 savo vardu sudarė civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Todėl atsakovai pripažino ieškinio dalį dėl 2012-08-31 dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

5Trečiasis asmuo Jurbarko rajono 1-ojo notarų biuro notarė R. P. nurodė, kad sutarties sudarymo metu atsakovė A. O. S. pateikė transporto priemonių registracijos liudijimus, registruotus jos vardu, abejonių dėl sudaromo sandorio nekilo (T.1, b.l. 37). Notarė nepamena motyvų, dėl ko A. O. S. dovanojo šį turtą broliui. Sandorio metu šalys patvirtino, kad abi transporto priemonės niekam kitam neperleistos, areštai ir draudimai neuždėti, teisme ginčų nėra, sandoris sudaromas be apgaulės.

6Trečiasis asmuo VĮ „Regitra“ nurodė, kad VĮ „Regitra“ sandorių neregistruoja, o jų pagrindu registruoja kelių transporto priemones kaip kilnojamąjį daiktą, o ne daiktines teises (T.1, b.l. 39-40). Automobilio registracija nesukuria nuosavybės teisės. Kadangi VĮ Regitra nėra ginčo materialinio teisinio santykio subjektas, turintis savarankišką teisinį suinteresuotumą dėl ginčo dalyko, o tik valstybės įmonė, teisės aktų nustatyta tvarka vykdanti motorinių transporto priemonių registravimą Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre pareiškėjų pateiktų dokumentų pagrindu, prieštaravimų nereiškia.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Šakių rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – pripažinti negaliojančiomis tarp atsakovų A. S. ir A. O. S. 2012-07-17 sudarytas transporto priemonės Mercedes Benz, valstybinis Nr. ( - ), ir priekabos Tauras, valstybinis Nr. ( - ), pirkimo – pardavimo sutartis ir 2012-08-31 sudarytą ir Jurbarko rajono 1-ojo notarų biuro notarės R. P. patvirtintą transporto priemonės Mercedes Benz, valstybinis Nr. ( - ) ir priekabos Tauras, valstybinis Nr. ( - ), dovanojimo sutartį, taikė restituciją ir pripažino automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. ( - ) ir priekabą Tauras, valstybinis Nr. ( - ), ieškovės Č. S. ir atsakovo A. S. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, bei priteisė iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l. 118-124). Teismas nustatė, kad automobilis ir priekaba 2012-07-17 parduoti senyvo amžiaus atsakovo seseriai A. O. S., tą pačią dieną A. S. įregistruotas transporto priemonių naudotoju, patvirtina, jog nepavykus automobilio parduoti atsakovas ėmė siekti šį turtą įteisinti kaip savo asmeninę nuosavybę ir taip išvengti jo padalinimo santuokos nutraukimo metu. Atsakovės A. O. S. ir jos sūnaus liudytojo E. S. paaiškinimus, jog A. O. S. automobilius pirko verslui vykdyti, teismas vertino kaip suinteresuotų bylos baigtimi ir giminystės ryšiu saistomų asmenų siekimą padėti A. S. santuokos nutraukimo procese, be to, jie yra nelogiški ir prieštaraujantys vienas kitam. Šią išvadą teismas darė dėl to, jog pirkimo-pardavimo sandoris įvyko 2012-07-17, o dovanojimo sandoris buvo sudarytas po pakankamai trumpo laiko – 1,5 mėn., kaip teigia atsakovai ir liudytojas E. S., dėl tam tikrų aplinkybių atsakovės verslui nepavykus, esant brangiam civilinės atsakomybės draudimui, ginčo objektai vėl buvo perleisti A. S.. Nei ieškovė, nei jos dukra liudytoja L. S., gyvendamos tuose pačiuose namuose, šių aplinkybių nežinojo. Ginčo transporto priemonėmis atsakovė A. O. S. nesinaudojo, verslo nepradėjo, nepateikė jokių duomenų, jog bandė verslą registruoti, vairuotojo pažymėjimo neturi, todėl visos šios aplinkybės patvirtina faktą, kad pirkimo-pardavimo sandoris sudarytas tik dėl akių, nesiekiant sukurti nuosavybės teisės perleidimo pasekmių. Transporto priemonėmis ir toliau naudojosi A. S., jis jas draudė privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, ginčo turtą įtraukė į metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją. Atsakovai nurodė, kad 6.000,00 Lt sumą už transporto priemones A. O. S. atsakovui A. S. sumokėjo grynaisiais pinigais, jų perdavime pašaliniai asmenys nedalyvavo. Teismo nuomone atsakovo nurodytos skolos grąžinimo ir naujo šildymo katilo įsigijimo aplinkybės, įvertinus tai, jog jis užsiima net keletu verslų, turi komercinė paskirties nekilnojamojo turto, kito nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, neįrodo, jog atsakovė A. O. S. perdavė A. S. 6.000,00 Lt už automobilių pirkimą ir vėliau dalis šių pinigų buvo grąžinta kaip paskola, o kita dalis panaudota šildymo katilo pirkimui. Teismo vertinimu šią nuostatą dar labiau sustiprina pačios A. O. S. paaiškinimai, jog ji pabijojusi broliui paskolinti pinigų, todėl „persirašė“ automobilį kaip užstatą, nors praėjus 1,5 mėn., tas pačias transporto priemones broliui jau padovanojo be jokių įsipareigojimų grąžinti pinigus. Kadangi byloje nenustatytas pinigų perdavimo faktas tarp atsakovų, atsakovai šiuo atveju turėjo kitą tikslą ir ketinimą sudarydami tariamus sandorius – būtent pakeisti turto teisinį režimą, todėl teismas sprendė, jog šie sandoriai buvo tariami, o ne apsimestiniai. Jokių duomenų apie 2012 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais draudimo bendrovių atsakovei A. O. S. išduotus TPVCA privalomojo draudimo pasiūlymus byloje nėra. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, sandorių sudarymo aplinkybes, laiką, kontekstą, sandoryje dalyvavusių šalių tarpusavio santykių specifiką, 2012-07-17 pirkimo-pardavimo sutartis ir 2012-08-31 dovanojimo sutartį pripažino negaliojančiomis, niekinėmis dėl to, kad jas sudarant artimi giminaičiai buvo nesąžiningi, pinigai už ginčo automobilio pardavimą sumokėti nebuvo ir toks nuosavybės teisės perleidimas buvo susijęs su siekimu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe buvusį turtą įteisinti kaip asmeninę nuosavybę. Nors atsakovai po sandorio sudarymo ir atliko tam tikrus veiksmus, tačiau tai nepaneigia jų tikrųjų ketinimų ir siekiamo tikslo. Atsakovas A. S. transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartis sudarė su savo seserimi – atsakove A. O. S., šias aplinkybes šalys pripažino, todėl jos neįrodinėtinos. Pagal CK 6.67 straipsnio nuostatas šiuo atveju atsakovų nesąžiningumas preziumuojamas ir sąžiningumo įrodinėjimo našta tenka atsakovams. Byloje nustačius, jog sutuoktiniai nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio gyvena atskirai, nebendrauja, bendrų šeimos reikalų nesprendžia ir bendro ūkio neveda, nuo 2013 m. ieškovė su dukra išsikraustė iš bendrų namų, teismo nuomone duoda pagrindą spręsti, jog transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartys sudarytos be ieškovės sutikimo. Teismas sprendė, kad tai, jog ieškovė nežinojo apie transporto priemonių perleidimo sutartis patvirtina ir santuokos nutraukimo byloje esantys procesiniai dokumentai. Jurbarko rajono apylinkės teismui ieškovės pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai ir į dalintino turto sąrašą neįtraukė bei nepateikė duomenų apie turimas kitas transporto priemones – sunkvežimį, priekabą, motociklą, kurie taip pat turi būti padalinti. Teismas akcentavo, kad atsakovas A. S. duomenis iš VĮ „Regitra“ apie ginčo objektų nuosavybės teisių perleidimą teismui pateikė tik 2014-08-14, nors ši pažyma atsakovui VĮ „Regitra“ buvo pateikta 2013-02-14, nors prieš tai ieškovė ir jos atstovas prašė pateikti duomenis apie šalių bendrą turtą. Teismas sprendė, jog 2012-07-17 transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartys sudarytos be ieškovės sutikimo, jai nežinant, atsakovė A. O. S. yra artima atsakovo A. S. giminaitė, apie sutuoktinių pašlijusius santykius ji žinojo, savo sąžiningumo neįrodė, todėl sandoris nuginčytinas ir kitu ieškovės prašomu pagrindu – pagal CK 3.96 straipsnio 1 dalį. Nors ginčijamos pirkimo-pardavimo sutartys sudarytos 2012-07-17, tačiau atsižvelgus į aplinkybes, jog ieškovė prašė teismo įpareigoti atsakovą pateikti duomenis apie jo vardu registruotas transporto priemones, kurios turi būti įtrauktos į dalintino turto sąrašą, laikytina, kad ieškovė apie šiuos sandorius sužinojo tik 2014-08-14, Jurbarko rajono apylinkės teismui atsakovui pateikus pažymą apie transporto priemones ir dovanojimo sutartį. Ieškovė ieškinį teismui pateikė 2014-10-15, t.y. nepraleidusi ieškinio senaties termino. Teismas savo iniciatyva, neišeinant už ieškinio reikalavimo ribų, sprendė, jog šiuo atveju taikytina restitucija pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, šalys grąžintinos į pradinę padėtį iki transporto priemonių pirkimo-pardavimo ir dovanojimo sutarčių sudarymo ir transporto priemonės pripažintinos priklausančiomis Č. S. ir A. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Kadangi vienas iš sandorių nuginčijimo pagrindų buvo jų tariamumas, o šiuo atveju jie nebuvo vykdomi, byloje nebuvo nustatytas pinigų perdavimo už perkamas transporto priemones faktas, todėl atsakovas A. S. neprivalo gražinti atsakovei A.O. S. 6.000,00 Lt, kadangi jų pagal tariamą sandorį negavo. Ieškinį tenkinęs visiškai, teismas visas bylinėjimosi išlaidas priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Apeliaciniame skunde atsakovas A. S. prašė Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 2-5). Apelianto nuomone:

111. Teismas netinkamai nustatė pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo faktines aplinkybes, motyvus ir tikslus bei nepagrįstai sprendė, kad šie sandoriai buvo sudaryti tariamai. Teismas neteisingai interpretavo ir vertino atsakovų ir liudytojo paaiškinimus kaip nelogiškus ir prieštaringus. Atsakovas neturėjo ketinimų šių sandorių būdu pakeisti turto teisinį režimą. Sudarytų pirkimo-pardavimo sandorių tikrumą akivaizdžiai patvirtina sudarytų sandorių realus vykdymas. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.67 straipsnyje nustatytą prezumpciją, kad atsakovai yra artimi giminaičiai, todėl yra nesąžiningi. Teismas darė nepagrįstas išvadas dėl ieškovės sutikimo parduoti ginčo transporto priemones. Apie sunkvežimio ir priekabos pardavimą ieškovei buvo žinoma ir ji tam pritarė. Ieškovė sutuoktinio sutikimo prezumpcijos nepaneigė. Tuo tarpu byloje yra pakankamai nenuginčytų įrodymų, kad sunkvežimį ir priekabą šalys pardavė bendru sutarimu. Be to, teismas neteisingai aiškina ir taiko procesines teisės normas, reglamentuojančias šalių teises ir pareigas. Ieškovei ar jos atstovui santuokos nutraukimo byloje nebuvo reikalo prašyti, kad atsakovas pateiktų VĮ Regitros pažymą apie jo vardu registruotas transporto priemones, kadangi tokie duomenys gali būti gaunami iš viešųjų registrų, šiuo atveju iš VĮ „Regitra“. Duomenis apie visus automobilius ieškovė privalėjo turėti, tačiau į ieškinį įtraukė tik automobilį Ford Focus, vals. Nr. ( - ) Dėl to akivaizdu, kad ginčyti sunkvežimio ir priekabos pardavimą ieškovė sugalvojo vėliau, siekdama vien tik labiau pakenkti atsakovui. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad dovanojimo sandoriais buvo siekiama, jog perleistas turtas iki jo pardavimo buvęs jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe, taptų asmenine atsakovo nuosavybe. Nepaisant to, kad atsakovai pripažino dovanojimo sandorius buvus tariamaisiais, jie prašė teismo ieškinį atmesti visiškai, kadangi teismo pripažinimas dovanojimo sutarčių niekinėmis iš esmės nieko nepakeistų ir jokių pažeistų ieškovės teisių neatstatytų. Tariamuosius dovanojimo sandorius sudarę atsakovai dėl jų vienas kitam pretenzijų neturi ir bet kada savo pačių valia gali esamą padėtį ištaisyti sudarydami naujus sandorius.

122. Teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties termino eigos pradžią ir nepagrįstai darė išvadą, kad ieškinys teismui pateiktas nepraleidus ieškinio senaties termino. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Tuo atveju, jei ieškovė nebūtų iš paties atsakovo žinojusi apie transporto priemonių pardavimą atsakovei A.O. S. dar prieš sandorių sudarymą, ji šį faktą turėjo sužinoti rengdama ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir vykdydama CPK 382 straipsnio 4 punkto reikalavimą nurodyti duomenis apie bendrą sutuoktinių turtą. Tuo tarpu į teismą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškovė kreipėsi tik 2014-10-14, t.y. praleidusi senaties terminą beveik septynis mėnesius.

133. Bylą nagrinėjusi teisėja Lina Antanaitienė ir ieškovė Č. S. galimai yra susijusios giminystės ryšiais, o tokiu atveju teisėja Lina Antanaitienė privalėjo nusišalinti nuo šios bylos nagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teismas turi šias aplinkybes patikrinti ir tuo atveju, jei paaiškėtų jų giminystės ryšiai, sprendimas turi būti panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo.

14Atsakovė A. I. S. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovo apeliacinio skundo (T.2, b.l. 9-11). Nurodė, kad pritaria apeliacinio skundo argumentams. Be to, teismas nepagrįstai laikė nustatyta aplinkybę, kad pinigai už parduotą sunkvežimį ir priekabą nebuvo sumokėti, ir todėl netaikė restitucijos. Tačiau pirkimo kainos sumokėjimo faktą patvirtina abi sandorio šalys, rašytinė sutartis ir realus sutarties vykdymas. Panaikinus sandorius, o turtą grąžinus ieškovei ir atsakovui, jie nepagrįstai praturtėjo 8.000,00 Lt suma. Todėl toks teismo sprendimas reiškia neteisėtą atsakovės A. O. S. turto paėmimą ir jos nuosavybės teisių pažeidimą.

15Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė Č. S. prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą prašo palikti nepakeistą (T.2, b.l. 13-16). Nurodė, kad teismas pilnai ir visapusiškai išsiaiškino bylos aplinkybes, tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą sprendimą. Atsakovo pateikiami argumentai yra neteisingi, prieštaraujantys šioje byloje ir Jurbarko rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, kuri prijungta prie šios bylos, surinktiems įrodymams. Atsakovo daromos išvados neparemtos tinkamais įrodymais. Ginčo transporto priemonės buvo pirktos už santuokines lėšas, jas parduoti pritarimo ieškovė nedavė. Apie sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis ieškovė apskritai nebuvo informuota. A. O. S. šios transporto priemonės iš tikrųjų nebuvo reikalingos, o jos sūnus verslo neplanavo ir automobilio remonto nevykdė, kad tai yra atsakovo A. S. tikslingas manevras, siekiant sumažinti dalijamo turto masę ir transporto priemonių vertę. Ieškinys buvo pateiktas nepraleidus ieškinio senaties termino. Su teisėja Lina Antanaitiene ieškovės giminystės ryšys nesieja.

16Kitų atsiliepimų įstatymo nustatyta tvarka teismui nepateikta.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Apeliacinis skundas atmestinas.

19Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

20Dėl teisėjos nušalinimo. Atsakovas A. S. apeliaciniame skunde ir nurodo, kad civilinę bylą buvo išspręsta neteisingai, kadangi bylą nagrinėjusi teisėja nepagrįstai ir neteisėtai nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisėjui pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo nešališkumu (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas gali būti nušalinamas nuo jam priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo nešališkumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-846-381/2015). Kaip matyti iš bylos duomenų, bylos nagrinėjimo metu atsakovas nušalinimo teisėjai nereiškė, nors tokią teisę turėjo, jį atstovavo kvalifikuotas teisininkas advokatas Linas Šarkys. Asakovo nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos jokiais įrodymais, o nagrinėjant bylą teisėjos priimti procesiniai sprendimai neleidžia abejoti jos nešališkumu. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, kad byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo.

21Dėl sandorių negaliojimo (CK 1.86 str.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad būtų kvalifikuoti sutartiniai teisiniai santykiai visų pirma būtina nustatyti tikrąjį sutarties turinį, t.y. sutartį išaiškinti. Įstatyminės sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos Civilinio kodekso XV skyriuje, reikalauja sutartį aiškinti laikantis sąžiningumo principo ir, prioritetiškai siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus, pažodinio sutarties teksto aiškinimo nepakanka. Jeigu sutarties šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama, atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2008). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarčių aiškinimo taisyklės taikomos kartu su sutarties teksto (sąlygų) lingvistinės analizės metodu ir paprastai negali paneigti vienareikšmių ir šalių aiškiai patvirtintų sąlygų buvimo, jų privalomos galios šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008; kt.).

22Pagal CK 1.86 straipsnį negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių. Teismų praktikoje pažymėta, kad bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, reikia nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, reikia aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008; 2014 m. balandžio 16 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2014; kt.). Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012). Sandorio sudarymo priežastimi paprastai yra jį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), kurie formuoja vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemia sandorio pagrindą (teisinį tikslą). Nuo sandorio tiesioginio teisinio tikslo priklauso jo teisinis kvalifikavimas, t.y. tai, kokie materialiniai įstatymai yra taikomi sandoriui. Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai. Praktikoje būna situacijų, kai vedini vienų ar kitų tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t.y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2012). Tokioms faktinėms situacijoms reguliuoti ir skirtas tariamojo sandorio institutas.

23Byloje nustatyta, kad atsakovai A. S. ir A. O. S. 2012 m. liepos 17 d. sudarė transporto priemonių Mercedes Benz, valstybinis Nr. ( - ), ir priekabos Tauras, valstybinis Nr. ( - ), pirkimo – pardavimo sutartis (T.1, b.l. 5-6). Įsigytos transporto priemonės buvo įregistruotos viešajame registre A. O. S. vardu, pažymint, jog transporto priemonių naudotojas yra A. S. (T.1, b.l. 7-8). 2012 m. rugpjūčio 31 d. tarp atsakovų buvo sudaryta šių transporto priemonių dovanojimo sutartį (T.1, b.l. 4), po sandorio sudarymo pakeisti įrašai VĮ „Regitra“ (T.1, b.l. 9).

24Byloje nekilo ginčo, kad transporto priemonių Mercedes Benz, valstybinis Nr. ( - ), ir priekabos Tauras, valstybinis Nr. ( - ) buvo įgytos ieškovės Č. S. ir atsakovo A. S. santuokos metu ir buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Jurbarko rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-3-714/2015 pagal ieškovės Č. S. ieškinį atsakovui ir A. S. ir atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartimi civilinė byla Nr. 2-3-714/2015 yra sustabdyta.

25Taigi, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai, t.y. ar 2012 m. liepos 17 d. transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu atsakovė A. O. S. įgijo realias civilines teises ir pareigas. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybes, liudytojų L. S. ir M. S. parodymus pagrįstai konstatavo, kad atsakovė nesiekė įgyti nuosavybės teisės į transporto priemones ir tik formaliai tapo turto savininke, nes ji yra atsakovo A. S. sesuo, neturi vairavimo pažymėjimo, tą pačią dieną atsakovas A. S. buvo įregistruotas transporto priemonių naudotoju. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog krovininį automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. ( - ) civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nuo 2011 m. rugpjūčio 26 d. iki 2012 m. rugpjūčio 25 d. ir nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. draudė atsakovas A. S. (T.1, b.l. 49-50), ginčo turtas buvo įtrauktas į atsakovo A. S. metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją (prijungta civilinė byla, T.1, b.l. 58-62). Byloje nėra įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas siekiant vystyti verslą, kad E. S. remontavo įsigytą automobilį. Atsakovų nurodytos aplinkybės, kad pirkėja A.O. S. sumokėjo sutarties kainą (6.000,00 Lt) ir įregistravo transporto priemones savo vardu, nepaneigia teismo išvados, kad pirkimo-pardavimo sandoris buvo formalus (CPK 178 str.). Įrodymais nepagrįsti apelianto argumentai, kad atsakovei A.O. S. buvo perduoti krovininis automobilis Mercedes Benz, valstybinis Nr. ( - ), ir priekaba Tauras, valstybinis Nr. ( - ), nes atsakovės A.O. S., o ir ieškovės parodymai, kad automobilis visuomet stovėjo gyvenamojo namo kieme, suponuoja išvadą dėl sandorio tariamumo.

26Atsakovai pripažino, jog 2012 m. rugpjūčio 31 d. transporto priemonių dovanojimo sutartis buvo sudaryta nesiekiant sukurti jokių teisinių pasekmių, nes buvo siekiama išvengti didesnio draudimo mokesčio mokėjimo. Taigi, sutarties sudarymas, vertintinas kaip netiesioginis patvirtinimas, jog valia dėl transporto priemonių pardavimo tarp šalių taip pat nebuvo suderinta. Akcentuotina ir tai, kad byloje nėra pateiktų jokių įrodymų, kurie leistų konstatuoti, esant prielaidas pripažinti galiojančia atsakovų sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija konstatuoja, nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas sudarytus sandorius tariamus, padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas.

27Šioje byloje ginčijamų sutarčių teisėtumą teismas vertintino ir pagal Lietuvos Respublikos CK 3.96 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių turto teisinį režimą.

28Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog sutuoktiniai nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio gyvena atskirai, nebendrauja, bendrų šeimos reikalų nesprendžia ir bendro ūkio neveda, nuo 2013 m. ieškovė su dukra išsikraustė iš bendrų namų, kas leidžia teigti, jog transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartys sudarytos be ieškovės Č. S. sutikimo. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo nesutikti su tokiomis teismo išvadomis. Tai, jog ieškovė neįtraukė transporto priemonių į pradinį ieškinį dėl santuokos nutraukimo, negali būti vertinama kaip sutikimas su šiais sandoriais bei negali atimti iš jos teisės ginti savo pažeistas teises šioje byloje. Ieškovė, sužinojusi apie tokių sandorių sudarymą, turėjo teisę pasirinkti, ar ginčyti sandorius, reikalauti taikyti restituciją, ir įtraukti šį turtą į dalijamo turto balansą, ar prašyti kompensacijos už santuokoje įgyto turto vertės sumažinimą.

29Apeliantas ir atsakovė A.O. S. teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo jų nesąžiningumą. Asmens sąžiningumas, kaip ne kartą yra išaiškinta kasacinio teismo teisminėje jurisprudencijoje, – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t.y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013; kt.).

30Kadangi asmens sąžiningumas yra fakto klausimas, jo nustatymas yra neatsiejamai susijęs su įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymu. Įrodinėjimo pareiga įgyvendinama nurodant teisiškai reikšmingas aplinkybes, renkant ir pateikiant teismui įrodymus bei dalyvaujant juos tiriant ir vertinant. Įrodymų vertinimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Detalizuodamas tikimybių pusiausvyros principo turinį, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo įsitikinimas dėl tam tikro fakto susiformuoja kaip protingo asmens objektyviai ir nešališkai atlikto vertinimo rezultatas. Šiuo požiūriu vertinant yra galimos abejonės, nes įstatymas ir teisė, o taip pat teismų praktika nereikalauja absoliutaus teismo įsitikinimo – kai abejonių visiškai neliktų. Teismui gali likti tam tikrų abejonių, bet jos protingo žmogaus požiūriu būtų vertinamos kaip nerimtos, neprotingos ir nepaneigiančios nustatomo fakto esmės. Tai gali būti šalutiniai, netiesioginiai, nereikšmingi fakto esmei ar kitaip su tiriamojo fakto esme nesusiję aspektai; tik teorinė fakto galimybė, kuri turėtų būti vertinama kaip prielaida; itin retai pasitaikanti ar mažai tikėtina konkrečioje situacijoje aplinkybė ir panašaus pobūdžio abejonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

31Tais atvejais, kai skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais, laikoma, kad kreditoriaus interesus pažeidusios sandorio šalys buvo nesąžiningos (CK 6.67 str.). Nagrinėjamu atveju atsakovai A. S. ir A. O. S. yra brolis ir sesuo, t.y. artimieji giminaičiai (CK 3.135 str.), kas suponuoja išvadą, jog jų nesąžiningumas preziumuojamas ir sąžiningumo įrodinėjimo našta tenka atsakovams.

32Iš apelianto pozicijos galima spręsti, kad jis yra įsitikinęs, jog byloje surinktų įrodymų visetas patvirtina atsakovų sąžiningumą tiek objektyviuoju, tiek subjektyviuoju aspektais. Teisėjų kolegijos vertinimu – sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis, bylos svarstymui pateiktų įrodymų nepakanka atsakovų A. S. ir A. O. S. veiksmus kvalifikuoti kaip sąžiningus.

33CPK 178 straipsnyje šalims nustatyta aplinkybių, kuriomis grindžiami reikalavimai bei atsikirtimai, įrodinėjimo pareiga, t. y. pareiga teikti įrodymus. Jei ši pareiga teismo nustatoma ne tam asmeniui, t. y. ne pagal įstatymo reikalavimus paskirstoma įrodinėjimo našta, konstatuojamas pirmiau nurodytos proceso teisės normos pažeidimas. Nagrinėjamoje byloje sutarties tariamumo įrodinėjimo pareiga teko ieškovei, o ginčijamo sandorio realaus vykdymo – apeliantui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą laikėsi įrodinėjimo naštos paskirstymo principo. Atsakovai, turėję pareigą įrodinėti faktą, jog pirkimo – pardavimo sutartis buvo realiai įvykdyta, šios pareigos nevykdė, pasirinko ieškovės pateiktų įrodymų kritikos ir tvirtinimo, kad transporto priemonės nebuvo įtrauktos į dalintino turto sąrašą, taktiką. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamo teismo sprendimo turiniu, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, konstatuoja, kad teismo išvados dėl šių sandorių tariamumo pagrįstos visapusišku ir objektyviu proceso metu įrodinėtų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, byloje esančių įrodymų visumos įvertinimu (CPK 185 str.).

34Dėl ieškinio senaties termino. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad galimi atvejai, kai asmuo apie teisės pažeidimą sužino vėliau nei turėjo tai padaryti, jeigu būtų buvęs pakankamai apdairus ir rūpestingas, kiek to galėtų tikėtis kita ginčo šalis arba bet kuris kitas asmuo. Tuomet konkrečiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties termino eigos pradžia laikytina diena, kada asmuo turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, nes asmens nerūpestingumu arba aplaidumu negalima pateisinti kitų asmenų interesų suvaržymo (CK 1.2 str., 1.5 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013). Bylą nagrinėjantis teismas senaties terminą reglamentuojančias teisės normas taiko ne formaliai, bet atsižvelgdamas į termino eigos pradžią nustatančias, patvirtinančias aplinkybes, o jeigu terminas praleistas – į praleidimo priežastis, galimybes atnaujinti ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-706/2015).

35Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžią. Tariamas sandoris taip pat yra niekinis sandoris, todėl niekinio sandorio negaliojimo faktui ieškinio senaties institutas nereikšmingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2007; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008; 2010 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2010). Kita vertus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog reikalavimui pašalinti niekinio sandorio pasekmes gali būti taikoma ieškinio senatis, tokiam reikalavimui pareikšti senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kada sandoris pradėtas vykdyti, ir asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie niekinio sandorio vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-4/2006; 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2006).

36Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad laikant, jog ieškovė sužinojo apie šiuos sandorius tik 2014-08-14, Jurbarko rajono apylinkės teismo posėdžio metu atsakovui pateikus pažymą apie transporto priemones ir dovanojimo sutartį (prijungta civilinė byla, T.2, b.l. 37-39), su ieškiniu į teismą 2014-10-15 (b.l. 2), t.y. nepraleidusi ieškinio senaties termino. Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai.

37Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, kt.). Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

38Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

Nutarė

39Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

40Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti... 2. I.Ginčo esmė... 3. Ieškovė Č. S. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančiomis... 4. Atsakovai A. S. ir A. O. S. su ieškiniu sutiko iš dalies (T.1, b.l. 46-47).... 5. Trečiasis asmuo Jurbarko rajono 1-ojo notarų biuro notarė R. P. nurodė, kad... 6. Trečiasis asmuo VĮ „Regitra“ nurodė, kad VĮ „Regitra“ sandorių... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Šakių rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Apeliaciniame skunde atsakovas A. S. prašė Šakių rajono apylinkės teismo... 11. 1. Teismas netinkamai nustatė pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo faktines... 12. 2. Teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties termino eigos pradžią ir... 13. 3. Bylą nagrinėjusi teisėja Lina Antanaitienė ir ieškovė Č. S. galimai... 14. Atsakovė A. I. S. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovo... 15. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė Č. S. prašė pirmosios... 16. Kitų atsiliepimų įstatymo nustatyta tvarka teismui nepateikta.... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. Apeliacinis skundas atmestinas.... 19. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 20. Dėl teisėjos nušalinimo. Atsakovas A. S. apeliaciniame skunde ir nurodo, kad... 21. Dėl sandorių negaliojimo (CK 1.86 str.). Teismų praktikoje pripažįstama,... 22. Pagal CK 1.86 straipsnį negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių,... 23. Byloje nustatyta, kad atsakovai A. S. ir A. O. S. 2012 m. liepos 17 d. sudarė... 24. Byloje nekilo ginčo, kad transporto priemonių Mercedes Benz, valstybinis Nr.... 25. Taigi, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę... 26. Atsakovai pripažino, jog 2012 m. rugpjūčio 31 d. transporto priemonių... 27. Šioje byloje ginčijamų sutarčių teisėtumą teismas vertintino ir pagal... 28. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog sutuoktiniai nuo 2010 m. rugsėjo... 29. Apeliantas ir atsakovė A.O. S. teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 30. Kadangi asmens sąžiningumas yra fakto klausimas, jo nustatymas yra... 31. Tais atvejais, kai skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais,... 32. Iš apelianto pozicijos galima spręsti, kad jis yra įsitikinęs, jog byloje... 33. CPK 178 straipsnyje šalims nustatyta aplinkybių, kuriomis grindžiami... 34. Dėl ieškinio senaties termino. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai... 35. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė... 36. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad laikant, jog... 37. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 38. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 39. Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti... 40. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....