Byla 2A-1724-967/2019

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tatjanos Žukauskienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MS Transport“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kertušas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal bylą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MS Transport“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kertušas“ dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kertušas“ patikslintą priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „MS Transport“ dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, negauto pelno priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė UAB „MS Transport“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Kertušas“ (toliau – atsakovė) 730,00 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Nurodė, kad pagal 2016 m. vasario 16 d. krovinių tarptautinio vežimo automobiliais sutartį (toliau – sutartis) ieškovė suteikė atsakovei daugkartines tarptautinių krovinių vežimų paslaugas, už kurias atsakovė liko skolinga ieškovei 730,00 Eur, atsakovei išskaičiavus sumokėtą 90,00 Eur baudą už galimai vilkiko padarytą kelių eismo pažeidimą Prancūzijos Respublikoje bei 640,00 Eur už palydovinės įrangos išmontavimo darbus iš ieškovės vilkikų. Ieškovė su 730,00 Eur dydžio sumos išskaitymu nesutiko, nes palydovinė įranga buvo sumontuota atsakovės prašymu ir jos iniciatyva, dėl apmokėjimo už jos išmontavimą nebuvo susitarta, nepateikta ir jokių aiškių įrodymų dėl ieškovės atsakomybės už administracinį pažeidimą, nesudarytas susitarimas dėl atsakovės atstovavimo ieškovei už jai skirtą administracinę baudą ir jos apmokėjimą.

93.

10Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad teikia tarpininkavimo paslaugas tarp krovinio siuntėjo / gavėjo ir faktinio vežėjo. Atsakovė nuo 2012 metų gruodžio mėnesio bendradarbiavo ir teikė transportavimo paslaugas Lenkijos Respublikoje registruotai bendrovei Portmann Logistic Polska Sp. Z.o.o. (toliau – Portmann), užsiimančiai pervežimų ir logistikos paslaugų teikimu. S?i i?mone? priklauso Portmann i?moniu? grupei, kurios centrine? bu?stine? yra Prancu?zijos Respublikoje, ir uz?siima pervez?imu? ir logistikos paslaugu?. De?l paslaugu? teikimo atsakovė ir Portmann nebuvo sudare? ras?ytine?s sutarties, tode?l transporto paslaugu? teikimas, i?kainiai ir bendradarbiavimas su Portmann vyko pagal z?odini? s?aliu? susitarima?. Savo sutartiniu? i?sipareigojimu? Portmann vykdymui, atsakovė nusamde? ieškovę. Ieškovė ir atsakovė kartu pradėjo dirbti nuo 2016 m. vasario 12 d., sudariusios kroviniu? tarptautinio vežimo automobiliais sutarti? Nr. KER 2016/02 (toliau – sutartis), pagal kuria? atsakovė i?sipareigojo ieškovei pateikti krovini?, organizuoti vežima? ir su tuo susijusias paslaugas bei atsiskaityti už suteiktas paslaugas, o ieškovė i?sipareigojo pateikti transporto priemone? ir jai patike?ta? krovini? pristatyti i? krovinio paskirties vieta? bei išduoti krovini? jo teise?tam gave?jui. Pagal s?ia? sutarti? ies?kovė pateike? transporto priemones (vilkikus), o Portmann – puspriekabes ir kroviniu? pervez?imo uz?sakymus. Ies?kovė pildavosi kura? Portmann degaline?se ir naudojosi Portmann servisu, kurie is?skaic?iuodavo sumas uz? s?ias paslaugas is? kiekviena? me?nesi? moke?tinu? sumu? atsakovei, o atsakovė s?ias sumas is?skaic?iuodavo is? ies?kovei moke?tinu? sumu?. Ies?kovė visada ais?kiai z?inojo, kad vykdo Portmann kroviniu? pervez?imo uz?sakymus, o atsakovė veikia kaip tarpininkė tarp s?iu? dvieju? bendroviu?. Sutartiniu? santykiu? pradz?ioje, Portmann sumontavo ies?kovės vilkikuose palydovinio sekimo i?ranga?, kuri buvo skirta tam, kad bu?tu? galima nustatyti vilkiko buvimo vieta?, apskaic?iuoti kiekvieno ies?kovės vilkiko nuvaz?iuota? kilometru? skaic?iu?, matyti, kiek valandu? dirbo vairuotojas, kiek valandu? ilse?josi, leido lengviau planuotis mars?rutus bei matyti ar vilkikas juda tinkama kryptimi. Nuo nuvaz?iuotu? kilometru? skaic?iaus priklause? ies?kovės atlygis uz? suteiktas kroviniu? pervez?imo paslaugas. 2018 metų vasario me?nesio viduryje ies?kovė pareis?ke?, kad nutraukia sutartinius santykius su atsakove ir atsiima visus vilkikus. Jokio ras?ytinio pranes?imo apie sutarties nutraukima? nebuvo. Portmann is?montavo palydovinio sekimo i?ranga? ir is?skaic?iavo 640,00 Eur is? atsakovei moke?tinu? sumu?, todėl atsakovė s?ia? suma? i?trauke? tarp kitu? me?nesio is?laidu? ir is?ras?e? ies?kovei 2018 m. kovo 27 d. PVM sa?skaita?-faktu?ra? Serija KERT Nr. 1800215. Minėtos sa?skaitos ies?kovė neginc?ijo, jos panaikinti ar ats?aukti nepras?ė. Remiantis atsakovės buhalteriniais duomenimis, atsakovė skolos ies?kovei neturi, visos ies?kovės sa?skaitos apmoke?tos.

114.

12Kaip teigė atsakovė, 90,00 Eur suma už ieškovės vilkiko vairuotojo atliktą kelių eismo pažeidimą Prancūzijos Respublikoje išskaic?iuota iš moke?jimu? pagri?stai. Atsakovės vadovas 2018 m. balandžio 24 d. elektroniniu laišku persiunte? administracinio teise?s pažeidimo protokolą bei 2018 m. balandžio 24 d. sa?skaita-faktu?ra, tode?l i?rodymus, patvirtinanc?ius administracinio pažeidimo buvima?, ieškovė gavo. Tarp šaliu? susitarimo de?l ieškovės atstovavimo de?l jai paskirtos nuobaudos neturėjo būti. Sutarties 5.1.3 punktas numato, kad veže?jas atsako už savo ar jo agentu? ar kitu? ?asmenu?, kuriu? paslaugomis veže?jas naudojosi vežimo metu, kaltais veiksmais ar sa?moningai padaryta? žala?. Priešingai nei Lietuvos Respublikoje, Prancu?zijos Respublikoje greic?io matuokliai fotografuoja transporto priemone?s gala?. Kadangi ieškovės vilkikas tempe? Portamann puspriekabe?, greic?io matuoklis užfiksavo ne ieškovės vilkiko, bet Portmann puspriekabe?s valstybinius numerius. Atitinkamai administracinio pažeidimo protokolas buvo nusiu?stas ne tiesiogiai ieškovei, o Portmann. Bauda? Portmann apmoke?jo, o ve?liau šia? suma? išskaic?iavo iš moke?tinu? sumu? atsakovei. Ši suma buvo išskaičiuota atsakovės iš moke?jimu? ieškovei ir išrašyta 2018 m. balandžio 24 d. PVM sa?skaita-faktūra Serija KERT Nr. 180028. Ieškovė neginc?ijo atsakovės išrašytos sa?skaitos ir neprašė jos panaikinti. Taigi, ieškovės agentas ar darbuotojas padare? administracini? pažeidima? ir tokiais veiksmais suke?le? žala? atsakovei. Pagal sutarties 5.1.3 punktą ieškovė už šia? žala? yra atsakinga, tode?l atsakovė pagri?stai išskaic?iavo 90,00 Eur suma? iš ieškovei moke?tinu? sumu?. Tokie atvejai tarp šalių buvo pasitaikę ne kartą, tačiau niekada nekilo diskusiju? de?l baudos išskaic?iavimo ir tik praside?jus šiam ginc?ui ieškovė pirma? karta? skundėsi tuo, kad turi sumoke?ti už padaryta? administracini? pažeidima?. Kad ieškovė nereiške? de?l to pretenziju?, patvirtina 2018 m. gegužės 15 d. elektroninis laiškas, kuriame ieškovė nurodė, kad atsakovės skola ieškovei yra ne 730,00 Eur, bet 640,00 Eur. Tarp šaliu? buvo nusistove?jusi praktika, kad Portmann apmoke?davo gauta? ieškovei skirta? bauda?, o paskui baudos suma buvo išskaic?iuojama iš moke?tinu? sumu? atsakovei, o atsakovė ją išskaic?iuodavo iš moke?tinu? sumu? ieškovei. Pavyzdžiui, 2017 m. vasario 20 d. atsakovės vadovas persiunte? ieškovei ataskaita? bei sa?skaita? už 2017 metų sausio me?nesio išlaidas, kurioje?nurodytos dvi gautos baudos po 68,00 Eur. Šios sumos i?trauktos i? atsakovės PVM sąskaitą-faktūrą Serija KER17 Nr. 1000010 ieškovei. 2017 m. vasario 21 d. šalys sudare? tarpusavio atskaitymo suderinimo akta?, kuriame atsakovės PVM sa?skaitoje-faktūroje Serija KER17 Nr. 1000010 nurodyta 10 934,04 Eur suma buvo išskaic?iuota. Atsakovė tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akte nurodyta? likusia? 99 631,41 Eur suma? pilnai apmoke?jo.

135.

14Nors atskiro rašytinio susitarimo dėl palydovinių sistemos naudojimo ir nebuvo sudaryta, tačiau tarp šalių susiklostė žodiniu susitarimu pagrįsti santykiai, kad ieškovė, kaip vežėja, dengdavo išlaidas susijusias su palydovinės sekimo sistemos naudojimu. Kiekvieną mėnesį iš mokėtinų sumų ieškovei buvo išrašomos sąskaitos ir išskaičiuojami 240,00 Eur arba 300,00 Eur už palydovinės sekimo sistemos naudojimą (60,00 Eur už vieną vilkiką). Ieškovė dėl išskaičiuojamų sumų už palydovinių sekimo sistemų naudojimą niekada nereiškė pretenzijų. Taigi, nors ir nebuvo susitarimo, kad ieškovė turi mokėti už palydovinių sistemų naudojimą, tačiau ji šias išlaidas padengdavo. Ieškovei buvo pateikta sąskaita ne tik už palydovinės sekimo įrangos naudojimą, bet ir už šios įrangos išmontavimą. Išrašytos sąskaitos ieškovė neginčijo ir neprašė jos panaikinti. Kadangi sutartis buvo nutraukta neteisėtai, ieškovė privalo atlyginti atsakovės patirtus nuostolius. Sutarties 7.4. punktas numatė, kad sutartis galioja, kol yra naudinga abiem pusėms ir nustoja galioti praėjus 30 dienų nuo bet kurios šalies raštiško pranešimo apie sutarties nutraukimą. Ieškovė jokio raštiško pranešimo nepateikė, o tiesiog nusprendė nebeteikti krovinių pervežimo paslaugos ir atsiėmė vilkikus, nelaukdama 30 dienų termino pabaigos. Tarp ieškovės ir atsakovės sutartiniai santykiai prasidėjo nuo 2016 metų vasario mėnesio ir per visą šį laikotarpį ieškovė su savo vilkikais veždavo Portmann krovinius su Portmann puspriekabėmis. Atsakovė veikė kaip tarpininkė tarp šių dviejų bendrovių. Siekiant užtikrinti šio bendradarbiavimo tęstinumą, 2018 metų vasario mėnesį į Lietuvos Respubliką atvyko Portmann atstovai iš centrinės būstinės Prancūzijos Respublikoje ir susitiko su ieškove. Susitikimo metu buvo patenkinti ieškovės prašymai ir padidinta jos krovinių pervežimo paslaugos kaina iki 0,91 Eur už vieną kilometrą. Atsakovė savo įsipareigojimus vykdė tinkamai, o ieškovė niekada nepareiškė pretenzijų dėl atsakovo įsipareigojimų vykdymo. Kiekvieną mėnesį ieškovė gaudavo didelį užmokestį už suteiktas paslaugas. Pagal 2018 m. rugsėjo 2 d. tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktą, per šiek tiek ilgesnį nei 2 metų laikotarpį ieškovė iš viso išrašė PVM sąskaitų-faktūrų už 1 409 977,92 Eur sumą. Taigi, ieškovės atlygis būdavo maždaug apie 58 000,00 Eur kiekvieną mėnesį. Nepaisant to, kad šalys sėkmingai bendradarbiavo ir vykdė sutartinius įsipareigojimus, ieškovė 2018 metų vasario mėnesio susitikimo su atsakove metu pareiškė, kad toliau pervežimų nebevykdys ir atsiėmė visus vilkikus praėjus vos kelioms dienoms po susitikimo su Portmann atstovais ir atsakovu, kai buvo patenkinti ieškovės prašymai bei dar kartą pakeltas įkainis. Tad be priežasties ir nesilaikydama sutartyje nustatyto 30 dienų termino, ieškovė vienašališkai nusprendė nutraukti sutartinius įsipareigojimus. Dėl to, kad ieškovė vienašališkai nutraukė sutartį, Portmann turėjo išmontuoti palydovinės sistemos įrenginius iš ieškovės vilkikų, o atsakovė patyrė nuostolių, už kuriuos atsakovė išraše? PVM sa?skaita?-faktūrą ieškovei ir šia? suma? išskaic?iavo iš moke?tinu? sumu?.

156.

16Atsakovė pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu, ir priteisti iš ieškovės 1 033,20 Eur negautą pelną, 6,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė, nesilaikydama sąžiningumo, šalių bendradarbiavimo, civilinės apyvartos santykių stabilumo principų, nedėdama jokių pastangų sutarčiai išsaugoti, nesant jokio atsakovės esminio sutarties pažeidimo ir nesilaikydama sutarties nutraukimo tvarkos, neteisėtai nutraukė sutartį. Siekiant užtikrinti šalių bendradarbiavimo tęstinumą, 2018 metų vasario mėnesio pradžioje į Lietuvos Respubliką atvyko Portmann atstovai iš centrinės būstinės Prancūzijos Respublikoje ir susitiko su ieškove; susitikimo metu buvo patenkinti ieškovės prašymai ir padidinta krovinių pervežimo paslaugos kaina. Atsakovė savo įsipareigojimus vykdė tinkamai, o ieškovė niekada nepareiškė pretenzijų dėl atsakovės įsipareigojimų vykdymo. Kiekvieną mėnesį ieškovė gaudavo ir didelį užmokestį už suteiktas paslaugas. Nepaisant to, kad šalys sėkmingai bendradarbiavo ir vykdė sutartinius įsipareigojimus, 2018 m. vasario 12 d. susitikimo su atsakove metu, ieškovė pareiškė, kad toliau pervežimų nebevykdys ir nedelsiant atsiėmė visus vilkikus. Taigi, ieškovė be jokios priežasties ir nesilaikydama sutartyje nustatyto 30 dienų termino vienašališkai nusprendė nutraukti sutartinius įsipareigojimus.

177.

18Ieškovei vienašališkai nutraukus sutartį, atsakovė įgijo teisę reikalauti negautų pajamų atlyginimo. Tarp ieškovės ir atsakovės sutartiniai santykiai prasidėjo nuo 2016 metų vasario mėnesio. Kiekvieną mėnesį atsakovė uždirbdavo apie 1 000,00 Eur – 2 000,00 Eur pajamų už ieškovės suteiktas pervežimo paslaugas. Atsakovė pagrįstai tikėjosi, kad šalių bendradarbiavimas sėkmingai tęsis toliau, todėl turėjo protingus ir iš anksto numatytus lūkesčius toliau kas mėnesį gauti apie 1 000,00 Eur – 2 000,00 Eur pajamas. Jeigu ieškovė būtų sutartį nutraukusi teisėtai, laikantis sutartyje nustatytos tvarkos, sutartis dar būtų galiojusi 30 kalendorinių dienų (sutarties 7.4 punktas). Dėl neteisėto sutarties nutraukimo ir išankstinio pranešimo nepateikimo, buvo pažeistas atsakovės teisėtas lūkestis. Atsakovė teisėtai bei pagrįstai galėjo numatyti, kad net pateikus rašytinį pranešimą dėl sutarties nutraukimo, atsakovė 30 dienų galės naudotis ieškovės teikiamomis paslaugomis ir uždirbti pelną. Tai buvo protingai numatytos pajamos esant normaliai veiklai. Vis dėlto, toks atsakovės teisėtas lūkestis nebuvo išpildytas. Ieškovė nedelsiant atsiėmė vilkikus, nelaukė 30 dienų termino ir nesuteikė galimybės atsakovei užsidirbti. Atsakovė pajamų negavo dėl tiesioginių ieškovės neteisėtų veiksmų. Jeigu ieškovė būtų sutartį nutraukusi teisėtai bei laikantis sutartyje nustatytos tvarkos, atsakovė būtų galėjusi 30 dienų naudotis ieškovės teikiamomis paslaugomis ir uždirbti pelną. Ieškovei sutartį nutraukus neteisėtai ir pažeidus atsakovės teisėtus lūkesčius, atsakovė patyrė žalą negautų pajamų forma. Taigi, ieškovės neteisėti veiksmai yra tiesioginė atsakovės patirtų nuostolių priežastis.

198.

20Atsakovės paskaičiavimu, per paskutinį 6 mėnesių sutarties galiojimo laikotarpį ieškovė gavo 7 807,85 Eur pajamų. Atskaičiavus vadovo darbo užmokestį bei sąnaudas, kurios buvo patirtos vykdant ginčo sutartį, atsakovės pelnas prieš apmokestinimą sudaro 7 293,74 Eur. Atskaičiavus pelno mokestį, atsakovė per paskutinį 6 mėnesių galiojimo laikotarpį uždirbo 6 199,25 Eur grynojo pelno, o tai yra vidutiniškai 1 033,20 Eur per mėnesį. Taigi, dėl ieškovės neteisėto sutarties nutraukimo, atsakovė būtų galėjusi 30 dienų naudotis ieškovės teikiamomis paslaugomis ir uždirbti 1 033,14 Eur pelną.

219.

22Ieškovė atsiliepimu į patikslintą priešieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti jos pareikštų reikalavimų dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negautų pajamų priteisimo pagrįstumą.

23II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2410.

25Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1042-964/2019 ieškinį tenkino visiškai, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 730,00 Eur skolą, o patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies, pripažindamas ieškovės atliktą vienašališką 2016 m. vasario 12 d. krovinių tarptautinio vežimo automobiliais sutarties Nr. KER 2016/02 nutraukimą neteisėtu, kitoje dalyje patikslintą priešieškinį atmetė ir priteisė atsakovei iš ieškovės 128,28 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2611.

27Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, kad su ieškove buvo sutarta dėl sekimo įrangos eksploatavimo išlaidų padengimo, tačiau nesudarytas susitarimas dėl įmontavimo ir išmontavimo išlaidų atlyginimo, sprendė, kad nebuvo pagrindo reikalauti išmontavimo išlaidų iš ieškovės ir šias išlaidas išskaityti iš jai mokėtinų sumų. Tai, kad atsakovės vadovas 2018 m. kovo 27 d. elektroniniame laiške ieškovei nurodė, kad už palydovų išmontavimą reikalauja 340,00 Eur, nes užskaito 300,00 Eur permoką už palydovų eksploatavimą, teismo teigimu, reikšmės bylai neturi, nes duomenys šiame laiške nepaneigia, kad atsakovė paskaičiavo 640,00 Eur išlaidas už palydovinės įrangos išmontavimą, todėl šią sumą ieškovei ir privalo sumokėti.

2812.

29Teismas, spręsdamas dėl 90,00 Eur baudos išskaičiavimo pagrįstumo, pažymėjo, kad ieškovė nepripažino, jog jos vairuotojas vairavo transporto priemonę, nurodytą pranešime apie paskirtą baudą, o į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kad transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidimo fiksavimo metu būtų vairavęs būtent ieškovės vairuotojas. Įvairiuose dokumentuose transporto priemonės numeris nurodytas vis kitoks: pranešime apie baudą – valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), elektroniniame laiške – valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priede – (duomenys neskelbtini). Teismo įsitikinimu, net ir tuo atveju, jeigu administracinį pažeidimą, už kurį Prancūzijos Respublikos policija skyrė baudą, būtų padaręs ieškovės vilkiko vairuotojas, pagrindo ieškovei ją mokėti nebūtų, nes jai turėjo būti atsiųsta ne PVM sąskaita-faktūra už Portmann apmokėtą baudą, bet pažeidimo protokolas su duomenimis, informuojant apie galimybę su ja nesutikti arba sumokėti baudą, t. y. baudą turėjo sumokėti tas, kas padarė pažeidimą, o transporto priemonės savininkas, nesutikdamas jos mokėti, turėjo nurodyti kaltininką. Ją sumokėdamas kitas asmuo pripažino pats padaręs administracinį pažeidimą bei prisiėmė riziką dėl išlaidų iš faktiškai kalto asmens išieškojimo. Teismo vertinimu, susitarimas dėl žalos atlyginimo tarp šalių negali būti prilygintas susitarimui dėl atstovavimo sprendžiant baudų už administracinius pažeidimus klausimus. Reikalavimas sumokėti išlaidas už apmokėtą baudą paneigia pažeidėjo teisę gintis, prieštarauti, nurodyti argumentus dėl padaryto pažeidimo. Teismas, apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, darė išvadą, jog Portmann išlaidos sumokant baudą negali būti laikomos žala, kurios ji galėtų reikalauti iš ieškovės, nepaisant to, kad ieškovė anksčiau ir yra atlyginusi Portmann už sumokėtas baudas, gautas ieškovės vairuotojams padarius administracinius teisės pažeidimus: 2017 m. vasario 20 d. atsakovės vadovas persiuntė ieškovei ataskaitą bei PVM sąskaitą-faktūrą už 2017 metų sausio mėnesio išlaidas, kurioje nurodytos dvi gautos baudos po 68,00 Eur; šios sumos įtrauktos į atsakovės ieškovei išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Serija KER17 Nr. 1000010; šalių sudaryto 2017 m. vasario 21 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto duomenimis, PVM sąskaitoje-faktūroje Serija KER17 Nr. 1000010 nurodyta suma išskaičiuota, o likusi 99 631,41 Eur suma išmokėta. Teismas pabrėžė, kad kiekvienas atvejis vertintinas iš naujo, nes dėl naujo pažeidimo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi teisę prieštarauti, reikšti savo nuomonę, gintis. PVM sąskaita-faktūra Serija KER17 Nr. 1000010, į kurią įtrauktos dvi baudos po 68,00 Eur, nedetalizuota, ji pateikta atskirai elektroniniame laiške, į kurį ieškovė neatkreipė dėmesio, todėl nors ir galėjo su baudomis sutikti, tai nereiškė jos duoto sutikimo apmokėti baudas, gautas ateityje.

3013.

31Teismas nustatė, jog byloje nėra rašytinio šalies pranešimo apie sutarties nutraukimą, todėl spręsdamas dėl sutarties nutraukimo, atsižvelgė į tai, kad nors atsakovės vadovas teigė, jog sutartį nutraukė ieškovės vadovas, tačiau pats pripažino, kad sutartis jam tapo nenaudinga, jis dirbo su kitais partneriais, sutarties tęsti neplanavo, todėl jos nutraukimui neprieštaravo ir grąžino puspriekabes. Atsakovei sutarties nutraukimas buvo nenaudingas – su ja bendradarbiavimą nutraukė Portmann, ji prarado užsakymus ir galimybę užsidirbti, todėl konstatavo, kad sutartį nutraukė atsakovės vadovas žodžiu. Kadangi abi šalys pripažino sutarties nutraukimą įvykus 2018 metų pradžioje, teismas rėmėsi atsakovės vadovo paaiškinimais, kad sutartis nutraukta 2018 m. vasario 13 d. ir vykdyta dar tris dienas, po kurių puspriekabes atsakovė grąžino ir daugiau nebendradarbiavo. Ieškovės vadovo paaiškinimus teismas vertino kaip įrodymą, kad nepaisant nurodyto ilgesnio sutarties vykdymo laikotarpio, trukusio apie dvi savaites po 2018 m. vasario 13 d. sutarties nutraukimo, sutartis buvo nutraukta ne tik nepateikus raštiško pranešimo, kuriame būtų nurodytas sutarties nutraukimo pagrindas, bet ir nutraukus ją nesilaikant 30 dienų termino. Teismas paaiškino, jog teismo posėdžio metu atsakovės atstovas pateikė į bylą 2017 m. birželio 12 d. pranešimą ieškovei dėl sutarties nutraukimo, siųstą kaip įspėjimą dėl galimo bendradarbiavimo užbaigimo 2017 metų vasarą. Teismas konstatavo, jog nors tuo metu apie sutarties nutraukimą ieškovė informavo atsakovę laikydamasi reikalavimo pranešti apie jį raštu, tačiau vien šis faktas, esant byloje duomenims apie 2018 metais įvykusį kitokį šalių bendravimo nutrūkimą, nepaneigia ieškovės įvykdyto sutarties nutraukimo žodžiu, nesilaikant nutraukimo tvarkos tiek dėl jo formos, tiek dėl pranešimo termino, neteisėtumo.

3214.

33Teismas sutiko su atsakove, kad apskaičiuojant negautą pelną, ji pagrįstai tikėjosi vykdant sutartį kas mėnesį gauti pajamas, tačiau sutartis buvo nutraukta ne tą pačią dieną, kai tai pareiškė ieškovė, o vykdyta dar tris dienas (tai patvirtino pats atsakovės vadovas), be to, nepateikti duomenys, kad atsakovė būtų gavusi iš Portmann užsakymų, kurių įvykdyti dėl sutarties nutraukimo būtų negalėjusi, todėl apskaičiuota pelno suma netiksli. Nors atsakovės vadovas teigė, kad pranešus Portmann atstovams apie atsakovės pareikštą bendradarbiavimo nutraukimą, ši užsakymų nebeteikė, tai pagrindžiantys įrodymai nebuvo pateikti, todėl teismas negalėjo daryti vienareikšmiškos išvados, kad dar 27 dienas atsakovė galėjo gauti pelną, priešingai, pateikti užsakymai buvo baigti vykdyti ir tik tada puspriekabės grąžintos, duomenų apie neįvykdytus užsakymus nėra. Nors pagal tarp šalių susiklosčiusią praktiką atsakovė įprastai užskaitydavo iš ieškovės reikalautinas sumas, po sutarties nutraukimo 2018 m. vasario 13 d. ji ieškovei už atliktus darbus sumokėjo ir pretenzijų dėl negauto pelno, jo paskaičiavimo nereiškė, užskaitymo neatliko, priešingai, reikalavimą dėl negauto pelno pareiškė tik iškėlus bylą teisme pagal ieškovės pareikštą ieškinį, todėl teismas nurodė neturintis pagrindo pripažinti, kad atsakovė dėl neteisėto vienašališko ieškovės sutarties nutraukimo negavo 1 033,20 Eur pelno.

3415.

35Teismas, atmetęs atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovės 1 033,20 Eur pelno, kaip išvestinį atmetė ir patikslinto priešieškinio reikalavimą priteisti 6,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

36III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

3716.

38Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1042-964/2019 ir priimti naują sprendimą – atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimą pripažinti vienašališką 2016 m. vasario 12 d. krovinių tarptautinio vežimo automobiliais sutarties Nr. KER 2016/02 nutraukimą neteisėtu atmesti ir priteisti iš atsakovės 550,00 Eur apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3916.1.

40Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovės įvykdytą vienašališką sutarties nutraukimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavęs, jog rašytinio pranešimo dėl sutarties nutraukimo nebuvo, paaiškino, jog išvadą, kad būtent ieškovė ją vienašališkai nutraukė, darė remdamasis atsakovės vadovo paaiškinimais, kurie, ieškovės teigimu, objektyviais bylos duomenimis patvirtinti nebuvo. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog atsakovės patikslintame priešieškinyje nurodyto 2018 m. vasario 12 d. šalių atstovų susitikimo, kuriame ieškovė pareiškė, jog toliau pervežimų nebevykdys ir nedelsiant atsiėmė visus vilkikus, nebuvo. Atsakovės vadovas, paprašytas detaliau papasakoti apie 2018 m. vasario 12 d. vykusį susitikimą nurodė, kad apie sutarties nutraukimą jam buvo pranešta telefonu 2018 m. vasario 13 d., tiesiogiai su ieškovės atstovais jis susitikęs nebuvo. Priešingai nei nurodyta atsakovės procesiniuose dokumentuose, vilkikai nedelsiant nebuvo atsiimti, pervežimus vykdžius ne trumpiau negu iki 2018 m. vasario 17 d. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovės nurodytomis aplinkybėmis, susijusiomis su sutarties nutraukimu, suteikdamas joms aukštesnę įrodomąją galią ir pažeisdamas šalių lygiateisiškumo, rungimosi bei nešališkumo principus. Pabrėžė, jog pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti šalių nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai ar jos pagrįstos byloje pateiktais įrodymais, ir konstatuoti, kad atsakovė neįvykdė pareigos įrodyti, jog būtent ieškovė vienašališkai nutraukė sutartį.

4116.2.

42Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, jog ieškovę sutartį nutraukti privertė sutarties nenaudingumas. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog priežastis, lėmusi vienašališką sutarties nutraukimą, buvo tariamas sutarties nenaudingumas. Pabrėžė, kad pati atsakovė patikslintame priešieškinyje nurodžiusi, jog ji tebuvo tarpininkė santykiuose tarp Portmann ir pervežėjų, o jos įdirbis bei atlygis už vykdytą veiklą – minimalus. Tuo tarpu ieškovė sutarties laikotarpiu dirbo pakankamai pelningai, suteikdama krovinių pervežimo paslaugas, nors kai kurie kiti klientai mokėdavo ir didesnius atlygius. Taigi, ekonominė nauda, gaunama išlaikant tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, buvo lygiavertė. Jau 2017 metų viduryje tarp šalių buvo kilusių nesutarimų dėl sutarties vykdymo ir pradėta jos nutraukimo procedūra, todėl jeigu ji ieškovei nebūtų buvusi naudinga, atsižvelgiant į padidintą atlygį už pervežimo paslaugas, ši ją būtų nutraukusi anksčiau negu 2018 metų vasario mėnesį. Taigi, jeigu ginčo sutartis ieškovei ir buvo kuo nors nenaudinga, šis nenaudingumas nebuvo sąlygojantis sutarties nutraukimą. Be to, aplinkybė, jog 2018 metų pradžioje į Lietuvos Respubliką buvo atvykę Portmann atstovai, rodo, jog būtent Portmann ir atsakovė prieš sutarties nutraukimą ieškojo naujų pervežimo paslaugas galinčių suteikti įmonių, galinčių pakeisti ieškovę.

4316.3.

442018 m. gruodžio 19 d. teismo posėdyje atsakovės atstovas aiškiai nurodė, kad priešieškinis yra pateiktas kaip gynybos priemonė prieš ieškinį. Kitaip tariant, priešieškinis pateiktas ne dėl to, kad realiai būtų buvę pažeistos atsakovės teisės ir interesai, tačiau todėl, kad ji priešieškinį galėtų panaudoti atsikirsdama į ieškovės pateiktą ieškinį ir išvengtų prievolės sumokėti ieškovei priklausantį atlygį už suteiktas pervežimo paslaugas įvykdymo. Pažymėjo, jog šią aplinkybę patvirtina ir bylos medžiaga – atsakovė, procesiniuose dokumentuose nors ir teigė, kad tariamas ieškovės sutarties nutraukimas sukėlė jai nuostolių, nutrūko bendradarbiavimas su ilgamete kliente – Portmann, tačiau nepaisant to, pretenzija, ieškiniu ar kito savo pažeistų interesų gynimo būdu atsakovė nepasinaudojo iki tol, kol su ieškiniu į teismą nesikreipė ieškovė. Nors tarp šalių ir vyko intensyvus susirašinėjimas elektroniniais laiškais, joms nesutariant ir ginčijantis dėl nesumokėto atlygio už suteiktas pervežimo paslaugas, atsakovė nei karto, jokia forma neužsiminė, kad: ji laiko ieškovę atsakinga už sutarties nutraukimą; dėl sutarties nutraukimo tvarkos nevykdymo ji yra patyrusi nuostolius, susidariusius nutraukus su ja bendradarbiavimą klientei Portmann ir reikalauja juos atlyginti. Jeigu ieškovė būtų vienašališkai nutraukusi sutartį, tokiais savo veiksmais padarydama atsakovei nuostolių, šios aplinkybės būtų aptartos šalių susirašinėjime.

4516.4.

46Atsakovė neišmokėjo ieškovei dalies atlygio už tinkamai suteiktas pervežimo paslaugas, motyvuodama tuo, kad ieškovė privalėjo kompensuoti palydovinės įrangos išmontavimo darbus. Ieškovė pažymėjo, jog dėl palydovinės įrangos išmontavimo, kaip ir įmontavimo, darbų atlyginimo niekada ir jokiomis aplinkybėmis tartasi nebuvo.

4716.5.

48Nurodė, kad atsakovė turėjo realią galimybę neišmokėti ieškovei priklausančių lėšų, taip kompensuodama savo patirtus nuostolius dėl tariamai neteisėto sutarties nutraukimo, tačiau ja nepasinaudojo. Ši aplinkybė, ieškovės nuomone, patvirtina prielaidą, jog 2018 metų pradžioje realiai egzistuojančių pretenzijų dėl tariamo sutarties nutraukimo atsakovė neturėjo, jos atsirado tik bandant apsiginti nuo ieškovės pareikšto ieškinio, ką patvirtino ir atsakovės atstovas.

4917.

50Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5117.1.

52Pirmosios instancijos teismas, nenukrypdamas nuo teisės aktų reguliavimo bei teismų praktikos, prie?me? teisingą sprendimą dalyje de?l vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojanc?iu, remdamasis byloje esanc?iais duomenimis. Ieškovė jokio raštiško pranešimo dėl sutarties nutraukimo atsakovei nepateike?, nuspręsdama nebeteikti kroviniu? pervežimo paslaugos, ir atsie?me? vilkikus nesulaukusi 30 dienu? termino pabaigos, tokiu būdu pažeisdama sutarties 7.4 punktą. Įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė buvo tinkamai įspėta apie sutarties nutraukimą, ieškovė nepateikė. Teismo pose?džio metu buvo išsiaiškinta, kad atsakovė 2018 m. vasario 13 d. sulaukė ieškovės skambučio, kuriuo ši pranešė, kad nuo penktadienio, t. y. 2018 m. vasario 16 d., pervežimo paslaugu? nebeteiks. Tai, kad paslaugos nebuvo teikiamos, patvirtina aplinkybe?, jog paskutine? ataskaita ir PVM sa?skaita-faktūra išrašytos už 2018 metų vasario mėnesį. Ieškovė be jokios (net esmine?s) priežasties ir nesilaikydama sutartyje nustatyto 30 dienu? termino vienašališkai nutraukė sutartinius i?sipareigojimus. Toks ieškovės elgesys buvo netike?tas, nes dar 2018 metų vasario me?nesio pradžioje i?vykusio trišalio susitikimo su Portmann, ieškove ir atsakove metu atrode?, jog yra užtikrintas tolimesnis šaliu? bendradarbiavimas, patenkinti ieškovės prašymai, padidintas ieškovės teikiamu? paslaugu? i?kainis. Tuo tarpu ieškovė, siekdama išvengti su neteise?tu sutarties nutraukimu susijusiu? pasekmiu?, nurodė, kad sutartis tiesiog nebevykdoma. Toks faktiniu? aplinkybiu? vertinimas nelogiškas, nes atsakovė de?l ieškovės neteise?to sutarties nutraukimo prarado ilgameti? verslo partneri?, su kuriuo bendradarbiavo beveik 6 metus, ir nuolatines, kas me?nesi? gaunamas pajamas. Atsakovės nuomone, ne?ra jokio logiško paaiškinimo, kode?l ji bu?tu? nore?jusi sutarties nebevykdyti, priešingai negu ieškovė, kuriai gavus geresnį pasiūlymą, sutarties galiojimas tapo nebeaktualus.

5317.2.

54Ieškovės teiginiai, kad atsakovė nurodo netikslias ar net klaidingas aplinkybes yra nepagri?sti. Priešingai nei nurodo ieškovė, atsakovė proceso šalių nesuklaidino, nes po 2018 m. vasario 13 d. ieškovės skambuc?io vyko susitikimai, kurių metu buvo bandoma tartis de?l tolimesnio sutarties vykdymo, tac?iau situacija tarp šaliu? tapo konfliktine?. Teismo pose?džio metu nustatyta, kad ieškovė skambuc?io atsakovei metu 2018 m. vasario 13 d. praneše?, kad atsiima vilkikus, tokiu bu?du vienašališkai nutraukdama sutarti? nesilaikant sutartine?s sa?lygos de?l 30 dienu? pranešimo de?l sutarties nutraukimo pateikimo. Ieškovė apeliaciniame skunde nepateikė jokio argumento, kuriuo remdamasi būtų paaiškinusi, kode?l jos manymu pirmosios instancijos teismas nepagri?stai re?me?si aplinkybe, nustatyta apklausus bylos šalis teismo pose?džio metu, dėl sutarties nutraukimo datos.

5517.3.

56Ieškovės vadovas teismo pose?džio metu klaidino teismą, nurodydamas, kad niekada nebande? nutraukti sutarties. Į byla? pateiktas 2017 m. birželio 12 d. pranešimas atsakovei apie sutarties nutraukima? leidžia daryti išvadą, jog ieškovė jau anksčiau sieke? nutraukti sutarti?, neturėdama suinteresuotumo toliau vykdyti sutarti? ir bendradarbiauti su atsakove.

5717.4.

58Pirmosios instancijos teismas skundžiamą prendima? prie?me? pagal i? byla? pateiktu? i?rodymu? ir paaiškinimu? visuma?. Byloje esantys i?rodymai bei dalyvaujanc?iu? byloje asmenu? liudijimai patvirtina, kad sutarti? nutrauke? bu?tent ies?kovė. Kitu? s?ia? is?vada? paneigianc?iu? i?rodymu? ies?kovė nepateike? nei byla? nagrine?jant pirmosios instancijos teisme, nei paduodant apeliacinį skundą. Ies?kovė byloje nei?rodine?jo, kad sieke? toliau bendradarbiauti su atsakove, reikalavo ar pras?e? vykdyti sutarti?. S?iuo atveju ies?kovė nustojo vykdžiusi sutarti? be jokio is?ankstinio i?spe?jimo, tokiais savo veiksmais neteisėtai nutraukdama sutartį.

5917.5.

60Pries?ingai nei apeliaciniame skunde teigė ies?kovė, bu?tent ies?kovės netenkinusi vilkiku? nuomos i?kainio suma is? esme?s le?me? jos vienas?alis?ka? sutarties nutraukima?. Ies?kovės nurodomus as?tuonis me?nesius ji sutarti? vykdė tik tode?l, kad atsakovė dere?josi ir ke?le? i?kainius. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustate?, kad ies?kovei sutarties vykdymas buvo nenaudingas. Pats ieškovės vadovas teismo pose?dz?io metu patvirtino, kad sutartis tapo nenaudinga ir ieškovė dirba su kitais partneriais, tą pripažįstant ir apeliaciniame skunde, kuriame ieškovė pažymėjo, kad kiti klientai moka didesnius atlygius. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagri?stai nustate?, kad sutartis ies?kovei buvo nenaudingas sandoris ir de?l to ji s?ia? sutarti? su atsakove nesąžiningai nutrauke?, nesilaikydama sutartyje numatytų sutarties nutraukimo sąlygų.

6117.6.

62Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, atsakovė galėjo savo nuožiūra rinktis teise?s gynybos bu?dą, adekvatų konkrec?iu atveju.

6317.7.

64Byloje esantys i?rodymai patvirtina, kad sutarti? ies?kovė nutrauke? neteise?tai ir de?l to atsakovė patyre? z?ala?. Atsakovė nepraleido ies?kinio senaties termino kreiptis i? teisma? su byloje pareiks?tu reikalavimu, todėl jos reikalavimo tenkinimas negali priklausyti nuo laiko momento, kada ji pareis?kia pries?ini? reikalavima?: iki ies?kinio, po ies?kinio ar baigus nagrine?ti ies?kini? ir uz?vedant atskira? civiline? byla?. Pati aplinkybe?, kad atsakovė iki ies?kinio pareiškimo dienos nesikreipe? i? ies?kovę ne?ra teisis?kai reiks?minga ar s?alinanti ies?kovės atsakomybe? už sutarties nutraukimą ir tuo pagrindu sukeltą žalą. Atkreipė de?mesį, kad vienintele?je ras?ytine?je ies?kovės pretenzijoje de?l skolos, ji reikalavo sumoke?ti ne 730,00 Eur, o 640,00 Eur dydžio skola?. Taigi, pati ies?kovė reikalavimo de?l 90,00 Eur sumos sumoke?jimo atsakovei nepateike? iki ies?kinio padavimo dienos. Vadovaujantis ieškovės logika, ji pati tokiu bu?du pripaži?sta, jog jos ieškinys yra nepagri?stas.

6518.

66Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1042-964/2019 dalyje dėl ieškovės ieškinio patenkinimo ir bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės priteisimo ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovės patikslintą priešieškinį tenkinti visiškai, priteisiant iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6718.1.

68Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, ir materialinės teisės normas, todėl liko nenustatytos bylai išspręsti teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurias nustačius būtų priimtas kitoks sprendimas.

6918.2.

70Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl 640,00 Eur priteisimo, skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, jog tarp šalių nebuvo susitarimo dėl palydovinės sekimo įrangos įrengimo, jos eksploatavimo ir išmontavimo išlaidų atlyginimo, neatsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus bei neteisingai interpretuodamas atsakovės atstovo posėdžio metu duotus paaiškinimus. Sutarties 5.1.3 punktu ieškovė įsipareigojo grąžinti siuntėjui su krovinio vežimu susijusias išlaidas. Nors atskiras rašytinis susitarimas tarp šalių buvo nesudarytas, tačiau susiklostė tokie santykiai, kad ieškovė, kaip vežėja, dengdavo visas eksploatacines sutarties vykdymo išlaidas, įskaitant, bet neapsiribojant: už kurą ir Ad blue skystį; už Portmann serviso paslaugas; už Portmann plovyklos paslaugas; už palydovinių sistemų eksploatavimą, aptarnavimą; už kelių eismo pažeidimus. Būtent tokią tarp šalių susiklosčiusią praktiką patvirtina byloje esantys dokumentai. Visas sumas už išvardintas išlaidas Portmann išskaičiuodavo iš kiekvieną mėnesį mokėtinų sumų atsakovei, o atsakovė atitinkamai šias sumas išskaičiuodavo iš ieškovei mokėtinų sumų, todėl visos eksploatacinės išlaidos (neapsiribojant tuo, kurios rūšies buvo ir kurios buvo faktiškai patirtos) patenka į sutarties 5.1.3 punktą ir šalių susitarimą, pagal kurį jos buvo išskaičiuojamos iš ieškovei mokėtinų sumų. Ieškovė niekada tokios šalių praktikos neginčijo. Byloje esančios ataskaitos, ieškovės PVM sąskaitos-faktūros atsakovei, tarpusavio skolų suderinimo aktai, atsakovės atlikti banko mokėjimų pavedimų nurodymai patvirtina, kad nuo pat sutarties sudarymo pradžios, išlaidų sąskaitos būdavo išskaičiuojamos iš ieškovei mokėtinų sumų. Taigi, dėl taip susiformavusių santykių, išlaidų sumų, jų įskaitymų į mokėtinas sumas, ieškovė niekada nekėlė pretenzijų, jokių reikalavimų nereiškė ir šioje byloje. Nepaisant byloje esančių įrodymų, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nebuvo susitarimo dėl įmontavimo ir išmontavimo išlaidų dengimo, todėl nėra pagrindo reikalauti išmontavimo išlaidų iš ieškovės ir šias išlaidas išskaityti iš jai mokėtinų sumų, tokiu būdu neatsižvelgdamas į susiklosčiusią šalių praktiką. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė visada padengdavo palydovinių sistemų naudojimo / aptarnavimo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas pripažinęs, kad susitarimas dėl eksploatacinių išlaidų buvo, nepagrįstai šias išlaidas atskyrė nuo palydovinių sistemų išmontavimo išlaidų, nepateikdamas jokio motyvuoto paaiškinimo, kuo palydovų sistemų naudojimo išlaidos skiriasi bei turi būti vertinamos atskirai nuo palydovinių sistemų demontavimo išlaidų. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepaaiškino, kodėl palydovinių sistemų demontavimo išlaidos turėjo būti vertinamos atskirai nuo tarp šalių susiklosčiusios praktikos, pagal kurią ieškovė padengdavo visas sutarties vykdymo išlaidas. Atsakovės vertinimu, į tarp šalių susiklosčiusią praktiką padengti sutarties vykdymo išlaidas pateko ne tik palydovų sistemų eksploatavimo, bet ir demontavimo išlaidos, todėl ji pagrįstai pareikalavo atlyginti patirtas 640,00 Eur išlaidas ir šią sumą išskaičiavo iš ieškovei mokėtinų sumų.

7118.3.

72Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jeigu atsakovė nereiškė reikalavimo ieškovei dėl įmontavimo išlaidų, tai nėra pagrindo reikalauti išmontavimo išlaidų ir jas išskaityti iš ieškovei mokėtinų sumų, vadovaudamasis tik teorine galimybe, jog tokios išlaidos turėjo būti patirtos. Atkreipė dėmesį, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad tokios išlaidos kada nors buvo patirtos ir šių išlaidų nebuvo pareikalauta. Jeigu atsakovė tokias išlaidas būtų patyrusi, tai pagal šalių sutarties vykdymo praktiką, ji būtų reikalavusi šių išlaidų atlyginimo iš ieškovės. Tai, kad nebuvo patirta išlaidų už įrangos sumontavimą, dar nereiškia, kad negali būti išlaidų už įrangos demontavimą. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo atsakovės atstovo žodžius, kuris nežinojo ar buvo įmontavimo išlaidų, bet pateikė savo asmeninę nuomonę, kad išmontavimo ir įmontavimo išlaidos teoriškai turėtų būti lygios. Vis dėlto, šis atsakovės atstovo teiginys nereiškia, kad tokios įmontavimo išlaidos buvo patirtos. Atsakovė pati nėra gavusi jokios sąskaitos dėl palydovinės įrangos sumontavimo, todėl negalėjo tokių išlaidų atlyginimo prašyti iš ieškovės. Portmann niekada nereikalavo atlyginti sumontavimo išlaidų, todėl atsakovės manymu, tokių išlaidų niekada nebuvo patirta. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą remdamasis aplinkybe, kad palydovų sistemų išmontavimo išlaidų atsakovė negalėjo pareikalauti, nes nepareikalavo jų įmontavimo išlaidų, kurių patirta nebuvo. Nėra jokio loginio paaiškinimo, kodėl reikalavimą dėl įrangos demontavimo išlaidų galima tenkinti tik tuo atveju, jeigu buvo pareikalauta įmontavimo išlaidų. Tokia pirmosios instancijos teismo sukurta sąlyga neturi jokio teisinio ar ekonominio pagrindimo.

7318.4.

74Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai atmetė atsakovės teiginius, konstatuodamas, jog 90,00 Eur bauda už ieškovės padarytą kelių eismo pažeidimą neturėjo būti išskaičiuota iš ieškovei mokėtinų sumų. Atsakovės vertinimu, 2018 m. balandžio 24 d. PVM sąskaita-faktūra Serija KERT Nr. 180028 ieškovei buvo išrašyta pagrįstai. Prancūzijos Respublikoje greičio matuokliai fotografuoja transporto priemonės galą, todėl greičio matuoklis užfiksavo ne ieškovės vilkiko, bet Portmann puspriekabės valstybinius numerius. Atitinkamai administracinio pažeidimo protokolas buvo nusiųstas ne tiesiogiai ieškovei, o Portmann. Kadangi puspriekabė buvo Portmann, ji šią baudą sumokėjo, išrašė sąskaitą ir baudos sumą išskaičiavo iš atsakovei mokėtinų sumų, o atsakovė – iš mokėjimų ieškovei bei išrašė 2018 m. balandžio 24 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija KERT Nr. 18002810. Ieškovė nereiškė jokių pretenzijų dėl 90,00 Eur sumos už baudą išskaičiavimo iš ieškovei mokėtinų sumų. Ieškovė tik ieškinyje pirmą kartą skundėsi tuo, kad turi sumokėti už pačios padarytą administracinį teisės pažeidimą. Kad ieškovė nereiškė dėl to pretenzijų, patvirtina ir 2018 m. gegužės 15 d. elektroninis laiškas, kuriame ieškovė nurodė, kad atsakovės skola ieškovei yra ne 730,00 Eur, bet 640,00 Eur. Tuo metu ieškovė apie 90,00 Eur baudą jau žinojo, nes visa su pažeidimu susijusi informacija buvo siųsta ieškovės darbuotojui dar 2018 m. balandžio 24 d., tačiau 2018 m. gegužės 15 d. elektroniniame laiške, reikalaudama skolos sumokėjimo, ieškovė šios sumos į reikalavimą neįtraukė. Pažymėjo, kad 2018 m. gegužės 15 d. elektroninis laiškas yra vienintelė ieškovės siųsta rašytinė pretenzija atsakovei, kurioje apie 90,00 Eur baudos nepagrįstumą neužsiminta, nors visą informaciją apie sumokėtą baudą ieškovės žinojo. Tikėtina, kad šią sumą ieškovė įtraukė, siekdama padidinti ieškinio sumą. Byloje esantys dokumentai bei dalyvaujančių asmenų paaiškinimai patvirtina, kad tarp šalių jau buvo nusistovėjusi tokia praktika dėl baudų apmokėjimo. Ieškovė anksčiau yra taip apmokėjusi baudas, tačiau jų niekada neginčijo ir neginčija. 2017 m. vasario 20 d. atsakovės vadovas elektroniniu laišku persiuntė ieškovei ataskaitą bei sąskaitą už 2017 metų sausio mėnesio išlaidas. Ataskaitoje yra nurodytos dvi gautos baudos po 68,00 Eur, kurios įtrauktos ir į atsakovės PVM sąskaitą-faktūrą Serija KER17 Nr. 1000010 ieškovei. 2017 m. vasario 21 d. šalys sudarė tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą, kuriame atsakovės PVM sąskaitoje-faktūroje Serija KER17 NR. 1000010 nurodyta 10 934,04 Eur suma buvo išskaičiuota, o likusi 99 631,41 Eur suma pilnai apmokėta. Tada ieškovė jokių pretenzijų nepareiškė, šių sumų neginčijo. Ieškovei taip pat tiko, jog Portmann sumokėjo baudą vietoj to, kad nurodytų ieškovę kaip transporto priemonę vairavusį asmenį. Pirmosios instancijos teismas aukščiau nurodytų aplinkybių nelaikė reikšmingomis, nors jos patvirtina, kad ieškovei toks atsiskaitymas už sumokėtą baudą tiko ir pretenziją dėl baudos ieškovė pareiškė tik su ieškiniu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad ankstesnėje sąskaitoje, į kurią įtrauktos dvi baudos, nebuvo detalizavimo, jis pateiktas tik atskirai elektroniniame laiške, į kurį ieškovė neatkreipė dėmesio. Atsakovė į bylą pateikė elektroninius laiškus, kuriais būdavo siunčiamos ataskaitos, išlaidų sąskaita, išlaidas patvirtinantys įrodymai. Šiuose elektroniniuose laiškuose atsakovė visada pateikdavo aiškią išlaidų detalizaciją. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ši detalizacija nebūdavo pateikiama atskirai, o kartu su visais dokumentais tuo pačiu elektroniniu laišku. Tokia šalių praktika buvo kiekvieną mėnesį nuo pat sutartinių santykių pradžios. Ieškovė negalėjo neatkreipti dėmesio į išlaidų detalizaciją, juo labiau, kad ieškovė net peržvelgdavo ar ataskaitoje nurodytų kilometrų kiekis yra teisingas. Pažymėjo, kad elektroniniame laiške nurodyta detalizacija yra aiški ir turėtų būti suprantama kiekvienam vidutiniškai apdairiam verslininkui. Be to, pirmosios instancijos teismas, suteikdamas didesnę įrodomąją reikšmę ieškovės tariamam nepastebėjimui, nukrypo nuo kasacinio teismo plėtojamos teismų praktikos, kad juridiniams asmenims keliami didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė turėjo pastebėti, jog tarp išlaidų yra ir mokėjimai už dvi baudas. Atmestini pirmosios instancijos teismo motyvai, kad atsiuntus ne protokolą, o sąskaitą, ieškovei buvo atimta teisė gintis nuo protokole nurodyto pažeidimo. Ieškovė turėjo teisę gintis nuo baudos ne prieš Prancūzijos Respublikos kompetentingas institucijas, bet prieš atsakovę, pateikdama įrodymus, jog nėra kalta dėl administracinio pažeidimo, kad bauda buvo apmokėta nepagrįstai, nurodyta ieškovei priklausanti transporto priemonė pažeidimo padarymo metu nebuvo Prancūzijos Respublikoje ir pan., tačiau jokių duomenų apie tai nepridėjo. Pažymėjo, kad ieškovei yra geriausiai žinoma ar bauda išrašyta pagrįstai, nes būtent ji geriausiai žino, kur ir kokiu metu buvo jai priklausanti transporto priemonė. Ieškovė turėjo pareigą į bylą pateikti įrodymus, kad ji administracinio teisės pažeidimo nepadarė, tačiau jos neįvykdė. Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad transporto priemonės numeris įvairiuose dokumentuose nurodytas vis kitoks yra teisiškai nereikšmingas. Teismo posėdžio metu buvo paaiškinta, kad priede ir pranešime apie baudą buvo klaidingai įrašyti valstybiniai numeriai, o reikėtų vadovautis elektroniniame laiške nurodytu valstybiniu numeriu. Būtent 2018 m. balandžio 24 d. PVM sąskaitoje-faktūroje buvo nurodyta, kad ši sąskaita išrašyta už transporto priemonės, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atliktą kelių eismo pažeidimą.

7518.5.

76Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas pripažino sutarties nutraukimą neteisėtu bei sutiko, jog atsakovė turi teisę į negautą pelną, iš ieškovės atsakovės negauto pelno nepriteisė tik dėl to, kad atsakovė po sutarties nutraukimo dar tris dienas vykdė paslaugų teikimą. Atsakovė tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus akcentavo, kad negauto pelno įrodinėjimas yra sudėtinga proceso dalis. Negautos pajamos savo esme yra tai, kas neįvyko dėl neteisėtų Ieškovo veiksmų, t. y. tai, kas būtų įvykę, jeigu neteisėtų ieškovės veiksmų nebūtų buvę. Atsakovės nuomone, tiksliai nustatyti tai, ko nėra, nors turėjo būti, yra iš esmės neįmanoma, todėl tam tikra paklaida skaičiuojant negautas pajamas turėtų būti leistina ir galima. Atsakovė pateikė į bylą pelno apskaičiavimą ir įrodymus, pagrindžiančius jos patirtą 1 033,20 Eur negautą pelną už 30 kalendorinių dienų laikotarpį. Sprendime pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės pateikti skaičiavimai pagrįsti, tačiau nustatęs, kad 3 dienas po sutarties nutraukimo paslaugos buvo teikiamos, nepagrįstai neatliko aritmetinio skaičiavimo ir proporcingai nesumažino negauto pelno, apskaičiuoto už 27 kalendorines dienas, ignoruodamas CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatą bei atsakovės prašymą nustatyti nuostolių dydį. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė vertinti atsakovės atstovo pateiktus paaiškinimus, jog daugiau užsakymų Portmann nebeteikė. Tarp šalių buvo susiklostę tokie santykiai, kad Portmann duodavo tiek užsakymų, kiek yra vilkikų. Taigi, atsakovei pranešus Portmann, kad nebeturi galimybių vykdyti užsakymus ieškovei nutraukus sutartį, Portmann nustojo teikti užsakymus. Ieškovė buvo vienintelė atsakovės samdoma vežėja šiame projekte, todėl net jei būtų buvę teikti užsakymai, atsakovė nebūtų turėjusi transporto priemonių jiems įvykdyti. Kadangi užsakymai nebebuvo siunčiami, atsakovė negalėjo pateikti teismui dokumentų apie tokius užsakymus. Visa tai paaiškinta teismo posėdžio metu, tačiau pirmosios instancijos teismas į visus paaiškinimus nepagrįstai neatsižvelgė.

7718.6.

78Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo motyvai, kad reikalavimą dėl negauto pelno atsakovė pareiškė tik iškėlus bylą pagal ieškovės ieškinį, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad atsakovė dėl neteisėto vienašališko ieškovės sutarties nutraukimo negavo pelno. Viena vertus, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad sutartis nutraukta neteisėtai, kita vertus, nesilaikė suformuotos teismų praktikos, pagal kurią neteisėtas sutarties nutraukimas yra sutarties nevykdymas, t. y. jos pažeidimas, sudarantis pagrindą taikyti sutartinę civilinę atsakomybę – reikalauti nuostolių atlyginimo (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnis). Sprendime pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakove, kad ji pagrįstai tikėjosi vykdant sutartį kas mėnesį gauti pajamų, tačiau tuo pačiu nurodė, kad atsakovė neva nereikšdama pretenzijų ar neatlikdama įskaitymų patvirtino, jog nepatyrė jokių nuostolių. Tokie pirmosios instancijos teismo motyvai prieštarauja atsakovės teisei į teisminę gynybą. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pripažino sutarties nutraukimą neteisėtu. Esant šiai pirmosios instancijos teismo nustatytai aplinkybei, atsakovei atsirado teisė reikalauti nuostolių (negautų pajamų) dėl ieškovės neteisėto sutarties nutraukimo. Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, atsakovė galėjo rinktis teisės gynybos būdą, adekvatų konkrečiu atveju, ir teikti pretenziją arba kreiptis į teismą su ieškiniu ar priešieškiniu. Atsakovė nepraleido ieškinio senaties termino kreiptis į teismą, o žalą dėl ieškovės nutrauktos sutarties patyrė, todėl pirmosios instancijos eismas nepagrįstai paneigė atsakovės teisę reikalauti priteisti negautas pajamas dėl ieškovės nesąžiningai nutrauktos sutarties vien tuo pagrindu, kad iki ieškinio pateikimo atsakovė tokių pretenzijų nereiškė. Vadovaujantis pirmosios instancijos teismo logika, jis neturėjo priteisti iš atsakovės 90,00 Eur sumos, kuri buvo išskaičiuota už baudą, nes dėl šios sumos ieškovė iki ieškinio pateikimo jokių pretenzijų nereiškė.

7918.7.

80Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad ieškovė byloje patyrė 250,00 Eur už ieškinio parengimą ir 400,00 Eur už vėlesnį atstovavimą, šias išlaidas laikė pagrįstomis ir protingomis, todėl ieškinį tenkinus visiškai, o patikslintą priešieškinį iš dalies, nusprendė ieškovei iš atsakovės priteisti 250,00 Eur už ieškinio parengimą ir 200,00 Eur už dokumentų rengimą ir atstovavimą. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė 550,00 Eur sumą už byloje patirtas atstovavimo išlaidas. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu ieškovė ne tik nepateikė prašymo raštu dėl 400,00 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo (tik dėl 250,00 Eur atstovavimo), bet ir PVM sąskaitų-faktūrų su jų detalizacija, kurios patvirtintų išlaidų apskaičiavimą ir jų pagrindimą. Ieškovė į bylą pateikė tik mokėjimo pavedimo kopijas bendrai 650,00 Eur sumai. 2018 m. spalio 31 d. mokėjimo pavedime yra nurodoma mokėjimo paskirtis „Sąskaita 18 37“. Kadangi PVM sąskaita-faktūra byloje nebuvo gauta, yra nežinoma už kokias teisines paslaugas ji išrašyta ar apskritai išrašyta už teisines paslaugas nagrinėtoje byloje, ar kitoje byloje. Atsakovės nuomone, ieškovė, nepateikdama PVM sąskaitų-faktūrų, pažeidė CPK 98 straipsnio 1 dalies reikalavimą raštu pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepateikė PVM sąskaitų-faktūrų už suteiktas teisines paslaugas, pirmosios instancijos teismas negalėjo daryti išvados, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir protingos.

8119.

82Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašė jį atmesti ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8319.1.

84Byloje nėra įrodymų, galinčių patvirtinti tarp šalių buvus susitarimą dėl eksploatacinių sutarties vykdymo išlaidų atlyginimo. Nustatyta, jog įmontuoti palydovinę sekimo įrangos sistemą į ieškovės automobilius reikalavo būtent atsakovė, nors ieškovės automobiliuose minėta įranga jau ir ja naudotis atsakovei niekas netrukdė; atsakovės palydovinė sekimo įranga buvo sumontuota jos lėšomis, jokia forma nereikalaujant ieškovės jų atlyginti; atsakovės vadovas 2018 m. gruodžio 19 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad iki 2018 m. vasario 13 d., kada jo nuomone buvo nutraukta sutartis, jis dar nežinojo apie atsirasiantį reikalavimą ieškovei atlyginti palydovinės sekimo įrangos išmontavimo kaštus – apie šį reikalavimą atsakovės vadovui tapo žinoma gavus pranešimą iš Portmann, atsiųstą jau pasibaigus bendradarbiavimui su ieškove. Tai, ieškovės vertinimu, pagrindžia aplinkybę, kad ieškovė su atsakove negalėjo susitarti, jog būtent ieškovė atlygins įrangos išmontavimo išlaidas, nes atsakovė tiek prieš sudarant sutartį, tiek ir ją vykdant nežinojo apie atsirasiantį pagrindą reikalauti iš ieškovės tokių išlaidų atlyginimo.

8519.2.

86Atsakovė apeliaciniu skundu siekia suklaidinti teismą – teismo posėdžio metu atsakovės direktorius K. D. sakė, jog įrangos įrengimo kaštai yra tolygūs jos išmontavimo kaštams, tačiau įrangos įrengimo išlaidų atlyginti niekada nereikalauta, tuo tarpu apeliaciniame skunde atsakovė teigė, jog atsakovės direktorius K. D. nežinojo ar apskritai įrangos įmontavimo išlaidos buvo patirtos. Toliau nurodyta, kad šalys buvo susitarusios, jog visas sutarties vykdymo išlaidas, apimančias kurą, techninius skysčius, automobilių remontą ir plovimą, dengs ieškovė, nors jokio atskiro susitarimo, kaip pažymėjo ieškovė, tarp šalių sudaryto nebuvo. Ieškovės pareigą teikti krovinių pervežimo paslaugas savo transporto priemonėmis, savo kuru bei pilnai vykdant savo transporto priemonių priežiūrą (remontas, techninių skysčių keitimas-pildymas) numatė sutartis ir dėl to papildomas šalių susitarimas nesudarytas. Vienintelis susitarimas, kurio į sutartį šalys nebuvo įtraukusios, tai buvo dėl palydovinės sekimo sistemos ryšio palaikymo mokesčio, kurį atlyginti įsipareigojo ieškovė. Aplinkybė, kad ieškovė kartais pasinaudodavo Portmann paslaugomis remontuodama, prižiūrėdama savo automobilius bei įsigydama kurą, neįrodo, jog šalys buvo susitarusios, kad ieškovė privalės atlyginti iš to kylančias išlaidas, dėl kurių pretenzijas atsakovė pareikš. Taigi, atskiro susitarimo, apimančio visas sutarties vykdymo išlaidas, šalys niekada nebuvo sudariusios. Ieškovė dengė tik tas išlaidas, kurios buvo numatytos vykdant sutartį.

8719.3.

88Pažymėjo, jog byloje nėra įrodymų, galinčių patvirtinti aplinkybę, kad ieškovės automobilis Prancūzijos Respublikoje viršijo greitį. Į bylą buvo pateiktas Prancūzijos Respublikos pranešimas apie paskirtą baudą, kuriame nurodyta, jog pažeidimą įvykdė transporto priemonė, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (tikėtina, jog tai priekabos registracijos numeris), tačiau nėra duomenų, jog šią priekabą vilko ieškovei priklausantis vilkikas. Priešingai, iš Portmann PVM sąskaitos-faktūros Nr. 01/03/2018 matyti, jog ji išrašyta už baudą, paskirtą transporto priemonei, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (M AND AT). Ieškovė tokios transporto priemonės, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), neturi, ji nėra nurodyta ir šalių ataskaitose. Nepriklausomai nuo to, kad atsakovė nurodė, jog yra įvykusi klaida, ir PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. 01/03/2018 turėjo būti įrašytas ieškovei priklausančios transporto priemonės numeris, nagrinėjamu atveju neįrodyta, jog pažeidimo dieną Prancūzijos Respublikoje būtent tame kelio ruože greitį viršijo ieškovei priklausantis automobilis. Be to, sutartimi ieškovė nesuteikė atsakovei ar kitiems asmenims įgaliojimo atstovauti ją teisiniuose santykiuose su valstybinėmis institucijomis dėl padaryto administracinio nusižengimo. Asmens, padariusio administracinį nusižengimą, teisė įgalioti kitą asmenį, kad administracine nuobauda būtų baudžiamas būtent jis, prieštarautų pamatiniams teisės principams. Pažymėjo, jog Prancūzijos Respublikos pranešime apie paskirtą baudą nurodyta, jog tuo atveju, kai pažeidimą yra padaręs ne tas asmuo, kuriam atsiųstas pranešimas, jis turėtų nemokėti baudos, o užpildyti pridedamą prašymą panaikinti prievolę ir išsiųsti atitinkamai Prancūzijos Respublikos institucijai, administruojančiai kelių eismo taisyklių pažeidimus. Šiuo atveju Portmann LUX, gavusi Prancūzijos Respublikos pranešimą apie paskirtą baudą, pranešė, kad pažeidimas padarytas Portmann Logistic Polska, tačiau Portmann Logistic Polska, vietoje to, kad nurodytų atitinkamai Prancūzijos Respublikos institucijai, jog administracinį nusižengimą yra padariusi ne ji, prisiėmė atsakomybę, sumokėdama baudą, tačiau įrodymų, patvirtinančių atliktą mokėjimą, nepateikė, tokiais savo veiksmais prisiimdama jai tenkančią riziką. Taigi, nesant byloje įrodymų, jog pažeidimą padarė ieškovės automobilis, 90,00 Eur išskaičiavimas iš ieškovės uždirbtų lėšų yra aiškiai nepagrįstas. Atsakovė apeliaciniame skunde buvo teigusi, jog ieškovė jau anksčiau yra atlyginusi išlaidas, patirtas už ją sumokėjus baudas dėl padarytų administracinių pažeidimų ir kaip pavyzdį nurodė 2017 m. vasario 20 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija KERI7 Nr. 1000010, į kurios bendrą sumą įskaičiuotos administracinės nuobaudos. Ieškovė pabrėžė, kad iš 2017 m. vasario 20 d. PVM sąskaitos-faktūros Serija KERI7 Nr. 1000010 turinio negalima spręsti, kad į ją buvo įtrauktos mokėtinos sumos už administracines nuobaudas, priešingai, joje nurodyta, kad ji išrašyta už kuro ir serviso paslaugų teikimą per tarpininką 2017 metų sausio mėnesį. Tuo tarpu ginčo nuobaudos atveju, atsakovės pateiktoje PVM sąskaitoje-faktūroje Serija KERT Nr. 180028 aiškiai nurodoma, jog ji išrašyta už baudą, skirtą pažeidus kelių eismo taisykles Prancūzijos Respublikoje. Ieškovės vadovas patvirtino, jog nepastebėjo, kad į 2017 m. vasario 20 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija KERI7 Nr. 1000010 yra nepagrįstai įtraukta mokėtina suma, tačiau gavęs PVM sąskaitą-faktūrą Serija KERT Nr. 180028, kurioje reikalavimas dėl baudos apmokėjimo buvo aiškiai išskirtas, su nurodyta suma nesutiko. Nors atsakovė ir bandė aiškinti, jog kartu su PVM sąskaita-faktūra Serija KERI7 Nr. 1000010 ji elektroniniu laišku siuntė ir detalizaciją, tačiau jokio papildomai pridėto dokumento prie elektroninio laiško nėra, kaip ir įrodymo, jog tokio turinio elektroninis laiškas ieškovei iš tiesų išsiųstas ir ji yra jį gavusi. Pabrėžė, jog peržiūrėjusi iš atsakovės gautus elektroninius laiškus, tokio elektroninio laiško nerado. Todėl, ieškovės manymu, šiuo atveju negalima įsitikinti ir paties į bylą pridėto elektroninio laiško autentiškumu, t. y. ar jo turinys yra būtent toks, koks buvo siunčiant elektroninį laišką ieškovei.

8919.4.

90Atsakovė privalėjo įrodyti, jog aptariamu laikotarpiu: ji iš savo klientų būtų gavusi ar turėjusi realią galimybę gauti tokio dydžio užsakymus pervežti krovinius, kokiam yra pareiškusi reikalavimą patikslintame priešieškinyje; rasti kitų vežėjų, kurie būtų galėję pervežti krovinius, negalėjo; be kita ko, teikdama ir krovinių pervežimo paslaugas, savo pastangomis negalėjo įvykdyti krovinių pervežimo užsakymų, kurie buvo pateikti, – tačiau to nepadarė. Net atsakovės teiginys, jog su ja bendradarbiavimą nutraukė Portmann, nepagrįstas byloje esančiais įrodymais. Ieškovės nuomone, vien to pakanka, kad atsakovės reikalavimas priteisti netiesioginius nuostolius – jos tariamai negautas pajamas, būtų atmestas. Pažymėjo, jog apklausiant atsakovės vadovą 2018 m. gruodžio 19 d. teismo posėdyje, šis nurodė, kad esminiai aptariamo paskaičiavimo dydžiai atsakovės buvo pasirinkti neturint tam objektyvaus pagrindo, pavyzdžiui, 5,00 procentų dydžio bendrosios sąnaudos, skirtos aptarnauti atsakovės įmonės veiklai, atsakovės vadovo teigimu, galėjo būtų tiek kelis kartus mažesnės, tiek kelis kartus didesnės.

91IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9220.

93Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

9421.

95Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako dėl ieškovės ir atsakovės paduotų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos faktinių bei teisinių argumentų.

9622.

97Remiantis bylos medžiagos duomenimis, 2016 m. vasario 12 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta krovinių tarptautinio vežimo automobiliais sutartis Nr. KER 2016/02 (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovė ieškovei įsipareigojo pateikti krovinį, organizuoti vežimą ir su tuo susijusias paslaugas bei už atliktą vežimą sutartyje nurodytomis sąlygomis apmokėti, o ieškovė – pateikti transporto priemonę, kuria būtų pristatytas nugabentajam patikėtas krovinys į krovinio paskirties punktą ir išduotas turinčiam teisę jį gauti asmeniui (krovinio gavėjui) (sutarties 1.1, 1.2 punktai). Sutartis 2018 metų vasario mėnesio pradžioje ieškovės vienašališkai nutraukta. Atsakovė, apmokėdama ieškovei už sutarties vykdymo laikotarpiu suteiktas krovinių vežimo paslaugas pagal paskutinę ieškovės išrašytą 2018 m. kovo 27 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija MST Nr. 0010356, išskaičiavo iš jai mokėtinos sumos 90,00 Eur baudą, ieškovės gautą padarius kelių eismo pažeidimą Prancūzijos Respublikoje, ir 640,00 Eur palydovinės sistemos įrangos išmontavimo išlaidų. Ieškovė atliktą atsakovės išskaitymą ginčijo, pareikšdama, jog kelių eismo pažeidimo Prancūzijos Respublikoje nepadarė ir dėl palydovinės sistemos įrangos išmontavimo išlaidų atlyginimo su atsakove nesitarė.

9823.

99Atsakovė, vadovaudamasi susiklosčiusia šalių tarpusavio praktika dėl atlygintinų išlaidų sutarties galiojimo laikotarpiu, prašė ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus ir patikslintą priešieškinį tenkinti, pripažįstant ieškovės atliktą vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisiant jai 1 033,20 Eur negauto pelno.

10024.

101Įvertinus šalių išdėstytas aplinkybes, darytina išvada byloje esant kilusį ginčą dėl sutarties vykdymo praktikos jos galiojimo laikotarpiu ir atlikto vienašališko neterminuotos sutarties nutraukimo teisėtumo, atsižvelgiant į iš jo kylančius teisinius padarinius. Dėl vienašališko sutarties nutraukimo

10225.

103Atsakovė patikslintame priešieškinyje buvo nurodžiusi, kad nepaisant to, jog šalys sėkmingai bendradarbiavo ir vykdė sutartinius įsipareigojimus, ieškovė 2018 metų vasario mėnesį be priežasties ir nesilaikydama sutartyje nustatyto 30 dienų termino vienašališkai nutraukė sutartinius įsipareigojimus. Toks sutarties nutraukimas turėjo būti pripažįstamas neteisėtu, ieškovei nedėjus jokių pastangų sutarčiai išsaugoti.

10426.

105Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovės patikslinto priešieškinio motyvus, konstatavo, kad ieškovė nesilaikė sutarties nutraukimo tvarkos tiek dėl jos formos, tiek dėl pranešimo termino, todėl įvykęs šalių bendradarbiavimo nutraukimas pripažintas neteisėtu.

10627.

107Apeliaciniu skundu ieškovė pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą sutarties nutraukimo teisėtumo atžvilgiu prašo pripažinti nepagrįstu, argumentuodama, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovės įvykdytą vienašališką sutarties nutraukimą dėl jos tariamo nenaudingumo.

10828.

109Kasacinio teismo sutarčių aiškinimo ir jų nuostatų taikymo praktika yra gausi ir pakankamai išplėtota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad sprendžiant dėl konkrečios civilinių santykių dalyvių valia sudarytos sutarties sąlygų esmės ir teisinės reikšmės, būtina atskleisti sutarties sąlygų turinį nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį aiškinant sutartį, turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015). Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010).

11029.

111Tikrieji sutarties šalių ketinimai turi būti bendri abejoms šalims ir jeigu šalių pozicijos skiriasi dėl sutarties teksto ar atskirų jos nuostatų prasmės, turi būti vadovaujamasi ta sutarties prasme, kurią sutarčiai būtų teikę analogiškoje situacijoje protingi asmenys. Nustatant tikruosius šalių ketinimus, kai šalių pozicijos skiriasi, būtina atsižvelgti ne tik į tam tikrų sąvokų įprastinę sampratą, bet kartu įvertinti sutarties tikslus bei pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2017).

11230.

113Nagrinėjamu atveju šalys sutarties 7.4 punkte numatė, jog sutartis galioja, kol yra naudinga abiem pusėms ir nustoja galioti praėjus 30 dienų nuo bet kurios šalies raštiško pranešimo apie sutarties nutraukimą. Visi šalių įsipareigojimai, atsiradę iki sutarties nutraukimo, turi būti įvykdyti.

11431.

115Sutarties nutraukimas, kaip kraštutinė sutarties šalies teisių gynimo priemonė, griežtai reglamentuotas įstatyme. Paprastai sutartis gali būti nutraukiama teismo tvarka (CK 6.217 straipsnio 4 dalis), t. y. teismas patikrina, ar sutarties nutraukimas yra proporcinga sutarties šalies teisių gynimo priemonė, ar reikalavimas nutraukti sutartį yra pagrįstas, teisėtas ir sąžiningas, ar sutarties nutraukimo padariniai neiškreips sutarties šalių teisių ir interesų pusiausvyros. Vienašališkai nutraukti sutartį galima tik įstatyme nustatytais atvejais, visų pirma siejamais su esminiu sutarties teisių pažeidimu, taip pat šalių sutartyje iš anksto aptartais atvejais (CK 6.217 straipsnis). Taigi teisė vienašališkai nutraukti sutartį paprastai atsiranda kitai šaliai sutartį iš esmės pažeidus. Tačiau net ir esant esminiam sutarties pažeidimui, ji negali būti nutraukiama bet kaip, nepaisant kontrahento interesų, – privalu laikytis įstatyme ar sutartyje nustatytos tvarkos. Tais atvejais, kai sutartis joje nustatytais atvejais gali būti vienašališkai nutraukta net ir nesant jos esminio pažeidimo, sutarties nutraukimo tvarkos laikymasis įgyja dar didesnę svarbą, nes kita sutarties šalis gali visiškai nesitikėti sutarties nutraukimo ir dėl to nukentėti. Sutarties šalies veiksmai, kuriais būtų siekiama vienašališkai nutraukti sutartį nesant tam pakankamo įstatyminio ar sutartyje įtvirtinto pagrindo ir nesilaikant sutarties nutraukimo tvarkos, turėtų būti vertinami kaip šiurkščiai pažeidžiantys sąžiningumo ir bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutartiniuose santykiuose principus, t. y. nesąžiningas elgesys, piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013).

11632.

117CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šio kodekso 6.217 straipsnyje nustatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą; apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. Ši norma įstatyme nedetalizuota, tačiau, pirma, akivaizdu, kad ji yra imperatyvioji, t. y. iš anksto nepranešus kitai šaliai sutartį vienašališkai nutraukti draudžiama; antra, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus dėl sutarties šalies teisės vienašališkai nutraukti sutartį apribojimų, darytina išvada, kad pranešimas kitai šaliai apie sutarties nutraukimą turi būti aiškus, konkretus, jame turi būti nurodytas sutarties nutraukimo pagrindas, sutarties nutraukimo data, jis turi būti tinkamai įteiktas kitai šaliai. Tik tokiu atveju bus pagrindas konstatuoti, kad sutarties šalis savo teise nutraukti sutartį pasinaudojo sąžiningai ir teisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013).

11833.

119Kaip jau buvo minėta, ieškovė ir atsakovė sutarties 7.4 punktu susitarusios, jog bet kuri šalis vienašališkai gali nutraukti sutartį, jeigu sutarties vykdymas abejoms šalims yra nebenaudingas, įspėjusi kitą šalį rašytiniu pranešimu prieš 30 dienų. Taigi, iš sutarties 7.4 punkto formuluotės galima spręsti, jog sutarties galiojimas šiuo atveju yra apibrėžtas ekonominiu naudingumu. Kitaip tariant, šalių sutartyje aptartas vienašalis sutarties nutraukimo atvejis siejamas ne su sutarties pažeidimu, kuris paprastai laikomas esminiu, tačiau su nauda, gaunama iš tokios sutarties tolimesnio vykdymo.

12034.

121Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog 2018 m. vasario 7 d. atsakovės vadovui K. D. buvo siųstas Portmann generalinio direktoriaus J.-M. B. elektroninis laiškas, kuriame šis nurodęs, kad „MS turi apsvarstyti dėl 5-ių KERTUSAS sunkvežimių + tiesioginių PROTMANN LUX sunkvežimių, kaip vientisą paketą. Dėl PORTMANN LUX sunkvežimių mes pateikėme geras kainos sąlygas tam, kad dalinai kompensuotume kitą kainą. Jiems buvo aiškiai pasakyta, kad dėl to nėra jokio kito kompromiso ir kad 5 KERTUSAS + PORTMANN LOGISTIC POLSKA sunkvežimiai turi likti.“ Atsakovė pateiktame patikslintame priešieškinyje paaiškinusi, jog 2018 m. vasario 6 d. įvykusio susitikimo metu krovinių pervežimo įkainis už vieną kilometrą padidintas nuo 0,89 Eur iki 0,91 Eur. Nepaisant pakelto krovinių pervežimo įkainio, sutartis buvo nutraukta 2018 m. vasario 13 d. ir vykdyta dar tris dienas, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovės vadovo K. D. paaiškinimais, po kurių puspriekabes ieškovė grąžino ir daugiau nebendradarbiavo.

12235.

123Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. – ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; kt.). Įrodymų pakankamumo taisyklė reiškia, kad teismui, įvertinusiam faktinių duomenų visumą, susiformavo įsitikinimas dėl fakto buvimo ar nebuvimo.

12436.

125Teisėjų kolegija pažymi, jog nesant rašytinio pranešimo dėl sutarties nutraukimo, remiamasi įrodymais, atitinkančiais nagrinėjamam klausimui išspręsti keliamus leistinumo ir sąsajumo kriterijus. Pažymėtina, jog iš 2018 m. rugsėjo 2 d. tarpusavio įsiskolinimų suderinimo akto matyti, kad paskutinė ieškovės už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas išrašyta buvo 2018 m. kovo 27 d. PVM sąskaita-faktūra Serija MST Nr. 00103565 34 337,79 Eur sumai. Minėta PVM sąskaita-faktūra atsakovei pateikta už 2018 metų vasario mėnesį teiktas paslaugas. Jokių vėlesnių PVM sąskaitų-faktūrų, įrodančių besitęsiančius šalių santykius, nebuvo. Taigi, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog neatmestina tikimybė, kad sutartis buvo nutraukta 2018 m. vasario 13 d. ieškovei telefonu pranešus atsakovės vadovui K. D. apie priimtą sprendimą, kitų duomenų apie vėlesniu laikotarpiu suteiktas paslaugas, už kurias būtų vykdyti mokėjimai, nesant.

12637.

127Vertinant 2018 m. vasario 13 d. atlikto ieškovės vienašališko sutarties nutraukimo teisėtumą, teigtina, jog atsižvelgiant į 2018 m. vasario 7 d. atsakovės vadovui K. D. siųsto Portmann generalinio direktoriaus J.-M. B. elektroninio laiško turinį, galima spręsti apie 2018 metų vasario pradžioje tarp šalių vykusias derybas dėl tolimesnio sutarties vykdymo ir jo sąlygų, kurių metu buvo pateikti atitinkami bekompromisiai pasiūlymai. Negalima atsižvelgus į tuometinius įvykius atmesti galimybės, jog šiuo atveju ieškovė pasiūlytomis sąlygomis nebuvo suinteresuota toliau tęsti sutarties, priešingai negu ji nurodo apeliaciniame skunde, todėl 2018 m. vasario 13 d., nesivadovaudama sutarties 7.4 punkte įtvirtintu rašytinės įspėjimo formos reikalavimu, ją nutraukė žodžiu. Viena vertus, ieškovės atliktus veiksmus būtų galima pripažinti šiurkščiai pažeidžiančius sąžiningumo ir bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutartiniuose santykiuose principus, tačiau kita vertus, byloje esantys rašytiniai įrodymai ir liudytojai parodymai teisme leidžia spręsti buvus lygiavertišką atsakovės suinteresuotumo išsaugoti sutartį trūkumą.

12838.

129Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą teigė, kad toks sutarties nutraukimas jai buvo nenaudingas, ji prarado klientę – Portmann, negalėdama vykdyti jos užsakymų, todėl išankstinis įspėjimas dėl sutarties nutraukimo, kuriame ji būtų galėjusi pasiruošti, buvo būtinas. Visų pirma, įrodymų, kad sutartis su Portmann buvo nutraukta ir juo labiau dėl ieškovės kaltės vienašališkai nutraukus sutartį – nėra. Pagal faktines aplinkybes, kurias pati atsakovė buvo nurodžiusi procesiniuose dokumentuose, sutartis po jos nutraukimo, t. y. 2018 m. vasario 13 d., kaip buvo pripažinta teisėjų kolegijos, buvo tęsiama dar tris dienas, iki 2018 m. vasario 16 d. Pažymėtina, jog paaiškinimų, kodėl atsakovė sutikusi tik dėl trijų dienų sutarties vykdymo po jos nutraukimo, ji nepateikė. Kaip minėta, sutarties 7.4 punkte buvo įtvirtinta nuostata, kad visi šalių įsipareigojimai, atsiradę iki sutarties nutraukimo, turi būti įvykdyti. Toks atsakovės elgesys, kai nepaisant sutartinio reglamentavimo, ji pageidavo greičiau atiduoti ieškovei priklausančias transporto priemones negu galimai būtų galėjusi atiduoti, reikalaudama vykdyti sutartinius įsipareigojimus iš viso 30 dienų, leidžia spręsti apie jos išreikštą norą abipusiu sutarimu nutraukti tolimesnį bendradarbiavimą, šalinant tokio nutraukimo neteisėtumo požymį. Atkreiptinas dėmesys, jog įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti priešingą išvadą, pavyzdžiui, atsakovės siųsto laiško ar pretenzijos ieškovei, kuriuose būtų pasisakoma dėl pastarosios įvykdyto sutarties pažeidimo, nėra. Taigi, konstatuotina, jog faktiškai sutartiniai teisiniai santykiai pasibaigė abiejų šalių sutarimu 2018 m. vasario 16 d., atsakovei akceptavus ieškovės ofertą nutraukti sutartį 2018 m. vasario 13 d.

13039.

131Teisėjų kolegija, remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, padarydamas nepagrįstą išvadą, jog 2018 m. vasario 13 d. įvykdytas sutarties nutraukimas buvo neteisėtas, todėl tenkinant ieškovės apeliacinį skundą, skundžiamas sprendimas šioje dalyje naikintinas, priimant naują sprendimą – atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimą pripažinti vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl negautų pajamų atlyginimo

13240.

133Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 1 033,20 Eur negauto pelno už likusį sutarties galiojimo terminą, sutartį nutraukus nesilaikant joje numatytos tvarkos.

13441.

135Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis nurodyta teisės norma, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2009; 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015). Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015).

13642.

137Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).

13843.

139Pagal neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį skiriama tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012).

14044.

141Taigi patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

14245.

143Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog sutartis nutraukta neteisėtai, nepagrįstai neatliko aritmetinio skaičiavimo proporcingai sumažindamas negautą pelną, apskaičiuotą už 27 kalendorines dienas, tokiu būdu neatsižvelgiant į CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatą bei atsakovės prašymą nustatyti nuostolių dydį.

14446.

145Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovės reikalavimą laikė nepagrįstu, šiai neįrodžius, jog 1) aptariamu laikotarpiu ji iš savo klientų būtų gavusi ar turėjusi realią galimybę gauti tokio dydžio užsakymus pervežti krovinius, kokiam yra pareiškusi reikalavimą patikslintame priešieškinyje; 2) negalėjo rasti kitų vežėjų, kurie būtų galėję pervežti krovinius; 3) teikdama krovinių pervežimo paslaugas, savo pastangomis negalėjo įvykdyti krovinių pervežimo užsakymų, kurie buvo pateikti.

14647.

147Nagrinėjamu atveju byloje konstatavus, jog nėra pagrindo ieškovės atlikto vienašališko sutarties nutraukimo pripažinti neteisėtu, sutartinė civilinė atsakomybė nuostolių atlyginimo forma ieškovei netaikytina (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnis).

14848.

149Tačiau vertinant pirmosios instancijos teismo argumentus dėl ieškovės prašyto priteisti 1 033,20 Eur negauto pelno pagrįstumo, teisėjų kolegija pasisako, kad aptarta kasacinio teismo praktika, formuojama negautų pajamų atlyginimo bylose, leidžia teigti, jog negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu šalis įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015).

15049.

151Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atsakovės pasirinktą negautų pajamų skaičiavimo būdą (išvestą pajamų, gautų per sutarties galiojimo laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d., vidurkį, atskaičius atsakovės vadovo darbo užmokestį ir apskaitos, banko paslaugų, kitas administracines, organizacinės technikos nusidėvėjimo, komandiruočių, patalpų nuomos ir komunalines, kuro įsigijimo sąnaudas), sprendžia, jog šis būdas neįrodo aplinkybės dėl sutarties nutraukimo atsakovę patyrus 1 033,20 Eur nuostolių negautų pajamų forma pagrįstumo. Pažymėtina, jog į bylą atsakovė nebuvo pateikusi duomenų apie sutartį, sudarytą su Portmann, galiojusią ginčo sutarties nutraukimo momentu, kuri nebuvo įvykdyta, ir dėl to jai atsiradusias pasekmes, preliminarius užsakymo kiekius, kainas, pajamų dydį, konkrečiai negautą pagal sudarytą sutartį su Portmann dėl ieškovės nutrauktos ginčo sutarties, tokiu būdu nekonkretizuodama patirtų nuostolių.

15250.

153Teisėjų kolegija nurodo, kad atsakovės pateiktos PVM sąskaitos-faktūros ir jų detalizacijos, sąskaitos apyvartos žiniaraščiai, banko išrašai, patvirtina sutarties galiojimo metu įvykusius sandorius, jų apimtis, tačiau šie duomenys, atsakovei neįrodžius, jog bus užtikrintas nurodytų pajamų gavimas ateinantį mėnesį, nebuvo pakankami atsakovės prašomą priteisti nuostolių atlyginimą pripažinti realiomis negautomis pajamomis. Neturint duomenų apie Portmann įsipareigojimą pateikti užsakymus pervežimui už tam tikrą kainą, spręstina, kad atsakovė negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių dėl konkrečių pajamų gavimo ateityje, todėl jos prašomos priteisti negautos pajamos laikytinos tikėtinomis gauti, o ne realiomis.

15451.

155Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus įrodymus, negalėjo daryti išvados apie atsakovės pagrįstą lūkestį tikėtis konkrečių pajamų gavimo ateinantį mėnesį dėl ieškovės vienašališko sutarties nutraukimo, nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikoje nustatytų negautų pajamų priteisimo kriterijų. Dėl palydovinės sekimo įrangos išmontavimo išlaidų atlyginimo

15652.

157Ieškovė patikslintu ieškiniu prašiusi priteisti iš atsakovės 640,00 Eur, atsakovės išskaitytų iš mokėtinos sumos pagal 2018 m. kovo 27 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija MST Nr. 0010356 už išmontuotą palydovinę sekimo įrangą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad su ieškove buvo sutarta dėl sekimo įrangos eksploatavimo išlaidų padengimo, tačiau nesudarytas susitarimas dėl įmontavimo ir išmontavimo išlaidų atlyginimo, todėl nebuvo pagrindo jų reikalauti iš ieškovės ir šias išlaidas išskaityti.

15853.

159Atsakovė teigė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog tarp šalių nebuvo susitarimo dėl palydovinės sekimo įrangos įrengimo, jos eksploatavimo ir išmontavimo išlaidų atlyginimo, tarp šalių susiklosčius tokiems santykiams, kad ieškovė, kaip vežėja, dengdavo visas eksploatacines sutarties vykdymo išlaidas, išskaičiuojant jas iš ieškovei mokėtinų sumų.

16054.

161Ieškovė su tokia atsakovės pozicija nesutiko, atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodydama, jog įrodymų, galinčių patvirtinti tarp šalių buvus susitarimą dėl eksploatacinių sutarties vykdymo atlyginimo, nėra.

16255.

163Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sutikdama su ieškove sprendžia, jog atsakovės atliktas 640,00 Eur išskaitymas už palydovinės sistemos įrangos išmontavimą – neteisėtas. Atsakovės vadovo K. D. ieškovės darbuotojai siųstame 2018 m. kovo 23 d. elektroniniame laiške buvo nurodyta, jog per 2018 metų vasario mėnesį buvo patirtos išlaidos, kurias, be kita ko, sudarė palydovų išmontavimas – 640,00 Eur (4 x 160,00 Eur). Ieškovei pateikus 2018 m. kovo 27 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija MST Nr. 0010356, išrašytą 34 337,79 Eur sumai, atsakovė, ją apmokėdama, 2018 m. balandžio 30 d. pervedė 20 000,00 Eur, 2018 m. gegužės 4 d. – 5 000,00 Eur, 2018 m. gegužės 15 d. – 8 378,03 Eur, iš viso – 33 378,03 Eur, remiantis tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktu, prieš tai atlikusi 640,00 Eur išskaitą, įtraukdama šią sumą į kitas mėnesio eksploatacines išlaidas ir išrašydama ieškovei 2018 m. kovo 27 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija KERT Nr. 180021.

16456.

165Sutarties 5.1.3 punkte, kuriuo remiasi atsakovė, nurodyta, jog vežėjas taip pat privalo grąžinti siuntėjui (gavėjui) muitų rinkliavas, krovinio vežimo mokestį, jeigu jis krovinio neišsaugojo ir jeigu vežimo mokestis nėra įskaitomas į krovinio vertę bei kitas su krovinio vežimu susijusias išlaidas. Nėra pagrindo nesutikti su atsakove, kad šalių konkliudentiniais veiksmais buvo susiklosčiusi praktika, pagal kurią su krovinio vežimu susijusios išlaidos už kurą, plovimo paslaugas, palydovinių sekimo sistemų eksploatavimą, aptarnavimą ir kt. ieškovės buvo atlyginamos išskaičiuojant jas iš ieškovei mokėtinų sumų, ką patvirtina ir byloje esančios PVM sąskaitos-faktūros, tarpusavio skolų suderinimo aktai, mokėjimo nurodymai. Taigi, šios eksploatacinės išlaidos būdavo periodiškai patiriamos visos sutarties vykdymo laikotarpiu. Nagrinėjamu atveju dėl palydovinės sekimo sistemos išmontavimo išlaidų apmokėjimo jokios šalių praktikos susiklosčiusios nebuvo – jos patirtos vienintelį kartą išimant palydovinę sekimo įrangą iš ieškovės vilkikų, todėl ir jų apmokėjimo priskyrimas ieškovei negali būti laikomas sąžiningu.

16657.

167Be to, kaip teisingai buvo nurodyta pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime, byloje nėra duomenų, ko nepaneigė ir pati atsakovė, kad už palydovinės sekimo įrangos įmontavimą išlaidos Portmann jai atitinkamai būtų buvusios paskaičiuotos, todėl iš ieškovės jokia forma nereikalavus atlyginti palydovinės sekimo įrangos įmontavimo išlaidų, kurių faktinis realumas šiuo atveju, pabrėžtina, įrodytas nebuvo, neturėtų būti reikalaujama atlyginti ir išmontavimo išlaidų, ieškovei galėjus turėti pagrįstą lūkestį, jog už palydovinės įrangos įmontavimą ir išmontavimą tenkančias išlaidas, jeigu tokios ir buvo planuojamos patirti, apmokės pati atsakovė.

16858.

169Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas, atsakovės apeliacinį skundą atmetant (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl baudos už kelių eismo taisyklių pažeidimą priteisimo

17059.

171Ieškovės teigimu, byloje nėra įrodymų, galinčių patvirtinti aplinkybę, jog tai ieškovės transporto priemonė Prancūzijos Respublikoje viršijo greitį, vilkdama puspriekabę, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), todėl iš atsakovės turėtų būti priteista jos išskaičiuota 90,00 Eur suma. Tuo tarpu atsakovė, nesutikdama su ieškove, pareiškė, kad 2018 m. balandžio 24 d. PVM sąskaita-faktūra Serija KERT Nr. 180028 90,00 Eur sumai už baudą išrašyta pagrįstai. Ieškovei apie 90,00 Eur baudą buvo žinoma, nes visa su pažeidimu susijusi informacija siųsta ieškovės darbuotojui dar 2018 m. balandžio 24 d., tačiau pretenzijų dėl jos nepagrįstumo negauta.

17260.

173Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismu, konstatuoja, jog atsakovė, ginčydama ieškovės reikalavimą priteisti 90,00 Eur sumą, išskaičiuotą už apmokėtą baudą dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo Prancūzijos Respublikoje, neįrodė jį padarius būtent ieškovės transporto priemonę vairavusį asmenį.

17461.

175Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovės klientė Portmann Logistic Polska 2018 m. balandžio 23 d. elektroniniame laiške, adresuotame atsakovės vadovui K. D., rašė, jog priede siunčia debeto notą 2017 m. gruodžio 9 d. baudai už kelių eismo taisyklių pažeidimą; važiavo (duomenys neskelbtini) 2018 m. kovo 31 d. debeto avizoje Nr. 01/03/2018, Portmann Logistic Polska Sp. z.o.o. išrašytoje atsakovei, nurodyta, kad bauda – 90,00 Eur, (duomenys neskelbtini). Prancūzijos Respublikos 2018 m. kovo 14 d. pranešime apie paskirtą baudą Nr. 3689760920, adresuotame įstatyminiam atstovui Portmann Logistic Polsk, rašyta, kad 2017 m. gruodžio 9 d., 6.01 val. kryptimi (duomenys neskelbtini) – France važiavusios transporto priemonės, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (prie duomenų apie protokolą surašiusį policijos pareigūną padaryta rašytinė pastaba – „Kertusas (duomenys neskelbtini) vairuotojas viršijo maksimalų leistiną greitį – 50 km/h, pažeisdamas Prancūzijos kelių eismo taisyklių 413-14 straipsnio 2 dalį. Išaiškinta, jog asmuo, pripažįstantis padaręs pažeidimą, privalo sumokėti 90,00 Eur dydžio baudą, numatytą Prancūzijos kelių eismo taisyklių 413 straipsnio 14 dalies 1 punkte, pasirinkdamas vieną iš mokėjimo būdų, aprašytų dokumente „Apmokėjimo instrukcijos“, baudos sumokėjimas savaime reiškia pripažinimą padarius pažeidimą (Prancūzijos baudžiamojo proceso kodekso 529 straipsnis). Nepripažįstant padarius pažeidimą, nurodyta baudos nemokėti, užpildyti pridedamą prašymo panaikinti prievolę formą ir išsiųsti jį kartu su šio pranešimo apie įpareigojimą originalu ir nurodytais dokumentais adresu: L'officier du Ministere Public, (duomenys neskelbtini), France.

17662.

177Pastebėtina, jog transporto priemonės valstybinis numeris, vilkusios, tikėtina, puspriekabę, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), net trijuose dokumentuose, susijusiuose su mokėtina bauda – Portmann Logistic Polska 2018 m. balandžio 23 d. elektroniniame laiške, 2018 m. kovo 31 d. debeto avizoje Nr. 01/03/2018 ir Prancūzijos Respublikos 2018 m. kovo 14 d. pranešime apie paskirtą baudą Nr. 3689760920 skiriasi, jį identifikavus kaip (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kadangi 2018 m. kovo 31 d. debeto avizoje Nr. 01/03/2018, būtent pagal kurią atsakovė ieškovei išskaičiavo 90,00 Eur sumą už baudą, nurodyta transporto priemonė, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ieškovei nuosavybės teise nepriklauso, kaip galima matyti iš pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų ir jų detalizacijų, elektroninių susirašinėjimų, o kitų įrodymų, tokių kaip CMR važtaraštis, vienkartinė sutartis (sutarties 3.1 punktas), prie surašyto protokolo už Prancūzijos Respublikos kelių eismo taisyklių pažeidimą pridėtos konkrečiam pažeidimui priskirtinos fotonuotraukos su jų padarymo laiku, kuriais remdamasi atsakovė būtų galėjusi identifikuoti ieškovės vairuotoją, su jai priklausančia transporto priemone 2017 m. gruodžio 9 d., 6.01 val. padariusį pažeidimą, važiuojant kryptimi (duomenys neskelbtini) – France, nėra, pagrįstai ieškovei priteista 90,00 Eur suma.

17863.

179Nors šiuo atveju ginčydama tokią pirmosios instancijos teismo išvadą atsakovė apeliaciniame skunde ir nurodė, kad pagal šalių tarpusavio santykius, baudos apmokėjimas už ieškovę, išskaičiuojant šias sumas, buvo įprastos jų praktikos dalis, ką, anot atsakovės, įrodo ir 2017 m. vasario 20 d. K. D. elektroninis laiškas, tema – „Ataskaita 2017 01“, siųstas atsakovės darbuotojai, elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), kuriame buvo ataskaita, sąskaita ir detalizuotos išlaidos, kurias sudarė ir bauda (duomenys neskelbtini) – 68,00 Eur, bauda (duomenys neskelbtini) – 68,00 Eur, teisėjų kolegija pažymi, jog įsitikinti, kad toks elektroninis laiškas ieškovės iš tiesų buvo gautas, ir ji su jo turinyje minėtomis baudomis bei jų paskyrimo už atliktus kelių eismo pažeidimus aplinkybėmis turėjo galimybę susipažinti, pagal byloje esančius įrodymus neįmanoma. Nepaisant to, jog atsakovė teigė, kad ieškovė su elektroniniu paštu jai siųstomis PVM sąskaitų-faktūrų detalizacijomis susipažindavo visada, netgi tikrindama kilometrų skaičių, ar šis kiekvienu atveju teisingai nurodytas, todėl informacijos apie gautas baudas nepastebėti negalėjo, toks atsakovės argumentas laikytinas deklaratyviu, nepateikus į bylą šalių susirašinėjimo, iš kurio būtų matyti, jog PVM sąskaitų-faktūrų detalizacijos atsakovės būdavo vertinamos, ji apie patirtas išlaidas, įskaitant ir tas, kurios buvo skirtos baudoms apmokėti, žinodavo ir dėl jų atlyginimo įprastai pretenzijų nereikšdavo.

18064.

181Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžiamoje dalyje (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo

18265.

183Atsakovė apeliaciniu skundu nesutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovės byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos, susidedančios iš 250,00 Eur už ieškinio parengimą ir 400,00 Eur už atstovavimą, yra pagrįstos ir protingos. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė nepateikė prašymo raštu dėl 400,00 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo ir PVM sąskaitų-faktūrų su jų detalizacija, patvirtinančių išlaidų apskaičiavimą ir jų pagrindimą – tik mokėjimo pavedimo kopijas bendrai 650,00 Eur sumai. 2018 m. spalio 31 d. mokėjimo pavedime yra nurodoma mokėjimo paskirtis „Sąskaita 18 37“. Kadangi PVM sąskaita-faktūra byloje nebuvo gauta, yra nežinoma už kokias teisines paslaugas ji išrašyta ar apskritai išrašyta už teisines paslaugas nagrinėtoje byloje, ar kitoje byloje.

18466.

185Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88, 93 ir 98 straipsniai. CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos bylinėjimosi išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos nagrinėjimo teisme. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti. CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą atlyginimo apmokėjimo tvarka ir sąlygos. Pirma, proceso teisės normoje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ir advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Antra, proceso teisės normoje reglamentuojama, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Įrodymai, pagrindžiantys bylinėjimosi išlaidas, yra vertinami pagal bendras įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis).

18667.

187Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika priteisiant išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kaip matyti, pirmiausiai nustatomas šių išlaidų realumas, o būtent, kad dėl bylos nagrinėjimo teisme šalies nuostoliai yra tikrai patirti.

18868.

189Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. liepos 2 d. sutartimi ieškovė įgaliojo advokatą D. P. ją atstovauti Lietuvos Respublikos teismuose. Už suteiktas paslaugas 2018 m. birželio 7 d. mokėjimo nurodymu Nr. 17718 advokatui D. P. pervesta 250,00 Eur suma pagal, kaip nurodyta mokėjimo paskirtyje, sąskaitą 18 17, o 2018 m. spalio 31 d. mokėjimo nurodymu Nr. 18746 – 400,00 Eur suma, apmokant, kaip galima spręsti iš mokėjimo paskirties, sąskaitą 18 37. Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju 2018 m. birželio 7 d. mokėjimo nurodymas Nr. 17718 ir 2018 m. spalio 31 d. mokėjimo nurodymas Nr. 18746 patvirtina aplinkybę, jog ieškovė bylos nagrinėjimo metu iš viso advokatui D. P. buvo sumokėjusi 650,00 Eur, tokiu būdu jos patirtiems nuostoliams formaliai atitinkant realumo kriterijų, tačiau nepateikus į bylą nei sąskaitos 18 17, nei sąskaitos 18 37, iš kurių būtų galima spręsti, už kokias konkrečiai advokato D. P. suteiktas teisines paslaugas ieškovė jam pervedė 650,00 Eur sumą ir kokių darbo laiko sąnaudų iš advokato D. P. jos pareikalavo, neįmanomas jų dydžio atitikties Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintoms Rekomendacijoms dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) vertinimas, kaip tai numatyta CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir teismo įsitikinimas, kad būtent šios teisinės paslaugos buvo suteiktos nagrinėjamoje byloje.

19069.

191Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, neturėdamas byloje duomenų apie pervestos 650,00 Eur sumos paskirtį, detalizuotą PVM sąskaitose-faktūrose, bylą, kurioje ši suma patirta, nepagrįstai ją priskyrė teisinėms paslaugoms, suteiktoms už ieškinio parengimą ir vėlesnį atstovavimą, apmokėti, kai tokios informacijos jokia leistina forma nebuvo pateikęs nei pats ieškovę atstovaujantis advokatas D. P., konstatuodamas, kad šios išlaidos yra pagrįstos ir protingos, neįvertinus aplinkybės, jog PVM sąskaitų-faktūrų, pagal kurias advokato D. P. teisinės pagalbos suteikimo išlaidos atlygintos, byloje nėra.

19270.

193Kiti apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Dėl bylinėjimosi išlaidų

19471.

195Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

19672.

197Teisėjų kolegija, panaikinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje ir priėmusi naują sprendimą, tokiu būdu priešieškinį, tenkintą iš dalies, pripažindama atmestinu, atitinkamai proporcingai perskirsto pirmosios instancijos teismo apskaičiuotas atlygintinas bylinėjimosi išlaidas.

19873.

199Sprendžiant iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, ieškinį tenkinus visiškai, o priešieškinį – iš dalies, atsakovei iš ieškovės turėjo būti priteista 28,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ir iš abejų šalių valstybės naudai 10,46 Eur pašto išlaidų, jas paskirstant po 2,11 Eur iš ieškovės ir 8,35 Eur – iš atsakovės.

20074.

201Atsižvelgiant į tai, jog atmetus atsakovės apeliacinį skundą pagrindo tenkinti atsakovės patikslintą priešieškinį iš dalies nebeliko, o ieškovė, kaip jau buvo išaiškinta, savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be 22,00 Eur žyminio mokesčio, advokato D. P. teisinei pagalbai apmokėti tinkamai nepagrindė, teisėjų kolegija perskirsto pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas, priteisdama iš atsakovės 22,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai ir 10,46 Eur pašto išlaidų valstybei.

20275.

203Kadangi atsakovės apeliacinis skundas buvo atmestas, o ieškovė tiek ir savo paduotame apeliaciniame skunde, tiek ir atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas – 150,00 Eur žyminį mokestį, 400,00 Eur už apeliacinio skundo parengimą, 200,00 Eur už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą, patirtas apeliacinėje instancijoje, teisėjų kolegija pasisako dėl prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo.

20476.

205Kaip minėta, CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylinėjimosi išlaidos priteistinos, jei iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos buvo pateikti tokias išlaidas patvirtinantys dokumentai. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, kad jeigu yra pareikštas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pateikiama įrodymų, kurie patvirtina išlaidų dydį, teismas turi išspręsti tokių išlaidų atlyginimo klausimą. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017). CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimas dėl išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti pagrindžiančių įrodymų pakankamumo užtikrina realaus pinigų sumokėjimo už konkrečioje byloje suteiktas konkrečias paslaugas kontrolę, t. y. kad kita šalis nebūtų priversta mokėti už advokatų kontoros suteiktas paslaugas, nesusijusias su nagrinėta byla. Tuo atveju, jei pagal sąskaitą (ar kelias sąskaitas) klientas atsiskaito, mokėjimą patvirtinančiame dokumente nenurodydamas, už kurias paslaugas atsiskaito, nėra galimybės objektyviai nustatyti, ar atsiskaityta už konkrečioje byloje suteiktas teisines paslaugas, ar už kitas, su byla nesusijusias teisines paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).

20677.

207Nagrinėjamu atveju, ieškovė, siekdama pagrįsti bylinėjimosi išlaidų byloje patyrimą, pateikė 2019 m. kovo 4 d. mokėjimo nurodymą Nr. 19680, kuriuo sumokėjo advokatui D. P. 400,00 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad moka už sąskaitą 19 10 ir, kartu su atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą – 2019 m. balandžio 8 d. mokėjimo nurodymą Nr. 19963, kuriuo, sprendžiant iš mokėjimo paskirties, buvo apmokėta sąskaita 19 19 už atstovavimą civilinėje byloje Nr. 2-1042-964/2019. Kadangi teikdama apeliacinį skundą, ieškovė nepridėjo jokių įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad advokatui D. P. pervesta 400,00 Eur buvo sumokėta būtent už civilinėje byloje Nr. 2-1042-964/2019 atliktus veiksmus, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė pateikė į bylą dokumentus, pagrindžiančius 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų byloje patyrimą. Tuo tarpu turint duomenų, kad 2019 m. balandžio 8 d. mokėjimo nurodyme Nr. 19963 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos civilinėje byloje Nr. 2-1042-964/2019, ieškovei apmokėjus advokato D. P. paslaugas už parengtą atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kaip nurodyta ir 2019 m. birželio 14 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, jie laikytini pakankamais konstatuoti, kad ieškovė patyrė 200,00 Eur išlaidas už advokato D. P. civilinėje byloje Nr. 2-1042-964/2019 atliktus veiksmus. Toks nagrinėjamos situacijos teisinis vertinimas atitinka ir aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl įrodinėjimo naštos siekiant įrodyti bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą patyrimą.

20878.

209Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas šiuo atveju nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).

210Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

211tenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MS Transport“ apeliacinį skundą, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kertušas“ apeliacinį skundą atmetant.

212Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1042-964/2019 dalyje ir priimti naują sprendimą – atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kertušas“ patikslintą priešieškinį atmesti ir priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „MS Transport“, juridinio asmens kodas 153647128, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kertušas“, juridinio asmens kodas 121253292, 22,00 Eur (dvidešimt du eurus ir nulį euro centų) bylinėjimosi išlaidų, o valstybės naudai – 10,46 Eur (dešimt eurų ir keturiasdešimt šešis euro centus) pašto išlaidų.

213Kitoje dalyje palikti nepakeistą.

214Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „MS Transport“, juridinio asmens kodas 153647128, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kertušas“, juridinio asmens kodas 121253292, 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų ir nulį euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė UAB „MS Transport“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su... 7. 2.... 8. Nurodė, kad pagal 2016 m. vasario 16 d. krovinių tarptautinio vežimo... 9. 3.... 10. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi... 11. 4.... 12. Kaip teigė atsakovė, 90,00 Eur suma už ieškovės vilkiko vairuotojo... 13. 5.... 14. Nors atskiro rašytinio susitarimo dėl palydovinių sistemos naudojimo ir... 15. 6.... 16. Atsakovė pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti... 17. 7.... 18. Ieškovei vienašališkai nutraukus sutartį, atsakovė įgijo teisę... 19. 8.... 20. Atsakovės paskaičiavimu, per paskutinį 6 mėnesių sutarties galiojimo... 21. 9.... 22. Ieškovė atsiliepimu į patikslintą priešieškinį prašė jį atmesti.... 23. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 24. 10.... 25. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 8 d. sprendimu civilinėje... 26. 11.... 27. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, kad su ieškove buvo sutarta... 28. 12.... 29. Teismas, spręsdamas dėl 90,00 Eur baudos išskaičiavimo pagrįstumo,... 30. 13.... 31. Teismas nustatė, jog byloje nėra rašytinio šalies pranešimo apie sutarties... 32. 14.... 33. Teismas sutiko su atsakove, kad apskaičiuojant negautą pelną, ji pagrįstai... 34. 15.... 35. Teismas, atmetęs atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovės 1 033,20 Eur... 36. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai... 37. 16.... 38. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 39. 16.1.... 40. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovės įvykdytą vienašališką... 41. 16.2.... 42. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, jog... 43. 16.3.... 44. 2018 m. gruodžio 19 d. teismo posėdyje atsakovės atstovas aiškiai nurodė,... 45. 16.4.... 46. Atsakovė neišmokėjo ieškovei dalies atlygio už tinkamai suteiktas... 47. 16.5.... 48. Nurodė, kad atsakovė turėjo realią galimybę neišmokėti ieškovei... 49. 17.... 50. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašė jį atmesti ir... 51. 17.1.... 52. Pirmosios instancijos teismas, nenukrypdamas nuo teisės aktų reguliavimo bei... 53. 17.2.... 54. Ieškovės teiginiai, kad atsakovė nurodo netikslias ar net klaidingas... 55. 17.3.... 56. Ieškovės vadovas teismo pose?džio metu klaidino teismą, nurodydamas, kad... 57. 17.4.... 58. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą prendima? prie?me? pagal i? byla?... 59. 17.5.... 60. Pries?ingai nei apeliaciniame skunde teigė ies?kovė, bu?tent ies?kovės... 61. 17.6.... 62. Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, atsakovė galėjo savo... 63. 17.7.... 64. Byloje esantys i?rodymai patvirtina, kad sutarti? ies?kovė nutrauke?... 65. 18.... 66. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 67. 18.1.... 68. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas,... 69. 18.2.... 70. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl 640,00... 71. 18.3.... 72. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jeigu... 73. 18.4.... 74. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai atmetė atsakovės... 75. 18.5.... 76. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas pripažino sutarties... 77. 18.6.... 78. Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo motyvai, kad reikalavimą dėl negauto... 79. 18.7.... 80. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad ieškovė byloje... 81. 19.... 82. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašė jį atmesti ir... 83. 19.1.... 84. Byloje nėra įrodymų, galinčių patvirtinti tarp šalių buvus susitarimą... 85. 19.2.... 86. Atsakovė apeliaciniu skundu siekia suklaidinti teismą – teismo posėdžio... 87. 19.3.... 88. Pažymėjo, jog byloje nėra įrodymų, galinčių patvirtinti aplinkybę, kad... 89. 19.4.... 90. Atsakovė privalėjo įrodyti, jog aptariamu laikotarpiu: ji iš savo klientų... 91. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 92. 20.... 93. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų... 94. 21.... 95. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo... 96. 22.... 97. Remiantis bylos medžiagos duomenimis, 2016 m. vasario 12 d. tarp ieškovės ir... 98. 23.... 99. Atsakovė, vadovaudamasi susiklosčiusia šalių tarpusavio praktika dėl... 100. 24.... 101. Įvertinus šalių išdėstytas aplinkybes, darytina išvada byloje esant... 102. 25.... 103. Atsakovė patikslintame priešieškinyje buvo nurodžiusi, kad nepaisant to,... 104. 26.... 105. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovės patikslinto... 106. 27.... 107. Apeliaciniu skundu ieškovė pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą... 108. 28.... 109. Kasacinio teismo sutarčių aiškinimo ir jų nuostatų taikymo praktika yra... 110. 29.... 111. Tikrieji sutarties šalių ketinimai turi būti bendri abejoms šalims ir jeigu... 112. 30.... 113. Nagrinėjamu atveju šalys sutarties 7.4 punkte numatė, jog sutartis galioja,... 114. 31.... 115. Sutarties nutraukimas, kaip kraštutinė sutarties šalies teisių gynimo... 116. 32.... 117. CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šio kodekso 6.217 straipsnyje... 118. 33.... 119. Kaip jau buvo minėta, ieškovė ir atsakovė sutarties 7.4 punktu... 120. 34.... 121. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog 2018 m. vasario 7 d. atsakovės... 122. 35.... 123. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 124. 36.... 125. Teisėjų kolegija pažymi, jog nesant rašytinio pranešimo dėl sutarties... 126. 37.... 127. Vertinant 2018 m. vasario 13 d. atlikto ieškovės vienašališko sutarties... 128. 38.... 129. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą teigė, kad toks sutarties... 130. 39.... 131. Teisėjų kolegija, remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog... 132. 40.... 133. Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 1 033,20... 134. 41.... 135. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos,... 136. 42.... 137. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti... 138. 43.... 139. Pagal neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį skiriama... 140. 44.... 141. Taigi patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis,... 142. 45.... 143. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs,... 144. 46.... 145. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovės reikalavimą laikė... 146. 47.... 147. Nagrinėjamu atveju byloje konstatavus, jog nėra pagrindo ieškovės atlikto... 148. 48.... 149. Tačiau vertinant pirmosios instancijos teismo argumentus dėl ieškovės... 150. 49.... 151. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atsakovės pasirinktą negautų pajamų... 152. 50.... 153. Teisėjų kolegija nurodo, kad atsakovės pateiktos PVM sąskaitos-faktūros ir... 154. 51.... 155. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs... 156. 52.... 157. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašiusi priteisti iš atsakovės 640,00 Eur,... 158. 53.... 159. Atsakovė teigė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo,... 160. 54.... 161. Ieškovė su tokia atsakovės pozicija nesutiko, atsiliepime į atsakovės... 162. 55.... 163. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sutikdama su... 164. 56.... 165. Sutarties 5.1.3 punkte, kuriuo remiasi atsakovė, nurodyta, jog vežėjas taip... 166. 57.... 167. Be to, kaip teisingai buvo nurodyta pirmosios instancijos teismo skundžiamame... 168. 58.... 169. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 170. 59.... 171. Ieškovės teigimu, byloje nėra įrodymų, galinčių patvirtinti aplinkybę,... 172. 60.... 173. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismu, konstatuoja, jog... 174. 61.... 175. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovės klientė Portmann Logistic Polska... 176. 62.... 177. Pastebėtina, jog transporto priemonės valstybinis numeris, vilkusios,... 178. 63.... 179. Nors šiuo atveju ginčydama tokią pirmosios instancijos teismo išvadą... 180. 64.... 181. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog... 182. 65.... 183. Atsakovė apeliaciniu skundu nesutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta... 184. 66.... 185. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 186. 67.... 187. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika... 188. 68.... 189. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. liepos 2 d. sutartimi... 190. 69.... 191. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios... 192. 70.... 193. Kiti apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nurodyti argumentai... 194. 71.... 195. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 196. 72.... 197. Teisėjų kolegija, panaikinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje... 198. 73.... 199. Sprendžiant iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, ieškinį tenkinus... 200. 74.... 201. Atsižvelgiant į tai, jog atmetus atsakovės apeliacinį skundą pagrindo... 202. 75.... 203. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas buvo atmestas, o ieškovė tiek ir savo... 204. 76.... 205. Kaip minėta, CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylinėjimosi... 206. 77.... 207. Nagrinėjamu atveju, ieškovė, siekdama pagrįsti bylinėjimosi išlaidų... 208. 78.... 209. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų... 210. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 211. tenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MS Transport“... 212. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. sprendimą... 213. Kitoje dalyje palikti nepakeistą.... 214. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „MS Transport“, juridinio...