Byla 1A-19-519-2014
Dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. Č. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 202 straipsnio 1 dalį 80 MGL, t. y. 10 400 Lt (dešimties tūkstančių keturių šimtų litų) bauda

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus, kolegijos teisėjų Vaclovo Iždono, Broniaus Zalagos, sekretoriaujant Irenai Skaringienei, dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Kungiui, gynėjai advokatei Lionei Musteikienei, nuteistajam A. Č.,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. Č. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 202 straipsnio 1 dalį 80 MGL, t. y. 10 400 Lt (dešimties tūkstančių keturių šimtų litų) bauda.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, pritaikius bausmių keitimo taisykles, kad bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu paskirta 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 mėnesiai laisvės apribojimo ir 80 MGL, t. y. 10 400 Lt (dešimties tūkstančių keturių šimtų litų), bauda.

4A. Č. įpareigotas paskirtą baudą sumokėti per 6 mėnesius į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, o teismui pateikti kvito nuorašą.

5A. Č. į bausmės laiką įskaityta pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nuosprendį visiškai atlikta 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

6A. Č. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikta galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

7Kaltinamajam A. Č. baudžiamoji byla dalyje pagal BK 182 straipsnio 3 dalį nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

8Procesas dėl Klaipėdos apskrities VMI civilinio ieškinio nutrauktas.

9Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, apeliacinį skundą,

Nustatė

10A. Č. nuteistas už tai, kad vertėsi neteisėta finansine veikla, t. y. jis laikotarpiu nuo 1996 m. vasario 3 d. iki 2008 m. liepos 11 d. ( - ) mieste, pažeisdamas 2002 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos Respublikos Finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 2 straipsnio 42 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 4 straipsnio 1 dalies, 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 17 straipsnio 1 dalies 13 punkto, 19 punkto, 22 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 27 straipsnio 1 dalies, 1996 m. gegužės 16 d. Lietuvos Respublikos Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo Nr. 1-1338 3 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 3 straipsnio 2 dalies, reikalavimus, neįsteigęs finansų įmonės, neteisėtai, versliškai vykdė finansinę veiklą, t. y. su Lietuvos Respublikos piliečiais sudarė 269 paskolos sutartis, pagal jas paskolino 1 015 474 Lt, gavo 160 713 Lt pajamų (palūkanų), jų nedeklaravo ( - ) apskrities VMI. A. Č. taip pat buvo kaltinamas, kad tyčia, apgaule išvengė prievolės į valstybės biudžetą sumokėti 166,38 Lt gyventojų pajamų mokesčio.

11Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Č. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nuosprendį ir jį pagal BK 182 straipsnio 3 dalį bei pagal BK 202 straipsnio 1 dalį išteisinti. Tuo atveju, jeigu teismas paliktų galioti apkaltinamąjį nuosprendį, prašo skiriant bausmę atsižvelgti į jo sveikatos būklę ir į tai, kad jis išlaiko 4 vaikus. Jei būtų paskirta bauda, prašo ją leisti sumokėti dalimis, išskaičiuojant iš jo invalidumo pensijos.

12Skunde apeliantas nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, teisėjas R. A. jo atžvilgiu buvo šališkas. Nors jis ne kartą mėgino nušalinti teisėją nuo bylos nagrinėjimo teisme, tačiau teisėjas nenusišalino. Teigia, kad apkaltinamasis nuosprendis ir jame išdėstyti motyvai patvirtina teisėjo šališkumą.

13Pasak apelianto, neaišku, kodėl jam taikomas Lietuvos Respublikos Finansų įstaigų įstatymas Nr. IX-1068 (aktuali redakcija nuo 2007 m. lapkričio 15 d. iki 2008 m. liepos 18 d.). Mano, kad asmuo, pasiskolindamas pinigų, Lietuvos Respublikos Finansų įstaigų įstatymo (toliau – ir Finansų įstaigų įstatymo) nepažeidžia, nes fizinio asmens teisės ir pareigos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK), tarp jų – ir paskolų teikimas, ir skolinimasis. Be to, elektronine bankininkyste operacijas gali atlikti ne tik finansų įstaigos.

14Dėl nusikalstamos veikos laikotarpio

15Nuteistasis nurodo, kad jis buvo kaltinamas vykdęs nusikalstamą veiką laikotarpiu nuo 1996 m. vasario 3 d. iki 2008 m. liepos 11 d. Teigia, kad susipažinęs su byla jis nerado duomenų, patvirtinančių, jog 2008 m. liepos 11 d. dar vykdė, teismo manymu, nusikalstamą veiką. Dėl to jis kreipėsi į teismą, prašydamas perduoti bylą prokurorui, kad būtų tinkamai surašytas kaltinamasis aktas. Teismas šio jo prašymo netenkino ir nuosprendyje pažymėjo, jog „Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. Č. pirmą paskolos sutartį sudarė 1996 m. vasario 3 d. ir paskolino A. M. 1000 Lt, ši data parodo versliškos tęstinės finansinės veiklos pradžią. 2008 m. liepos 11 d. kai buvo sudaryta paskolos sutartis dėl 1000 Lt paskolos su K. R., šios veiklos pabaigą (10 t. 88, 94 b. l)“. Apelianto teigimu, jeigu teisėjas nebūtų buvęs jo atžvilgiu šališkas, jis būtų atkreipęs jo dėmesį į prašymus patikslinti teismo manymu, nusikalstamos veikos pabaigą. Atkreipia dėmesį, kad krata ( - ), buvo atlikta 2008 m. gegužės 13 d., paskolos kopija dėl 1000 Lt paskolos su K. R. ir E. M., patvirtinta 2008 m. birželio 18 d., o paskolos sutartis dėl 1000 Lt paskolos su K. R. ir E. M., kuria teismas rėmėsi kaip įrodymu, kada baigėsi jo (A. Č.) tariamai nusikalstama veika, sudaryta 2008 m. vasario 11 d. (ne 2008 m. liepos 11 d.). Teigia, kad nei teismui pateiktame kaltinamajame akte, nei teismui pateiktoje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, įrodymų, kad 2008 m. liepos 11 d. jis vykdė, prokurorų manymu, nusikalstamą veiką. Tai, kad prokuratūra nurodė, jog 2008 m. liepos 11 d. jis vykdė nusikalstamą veiką, savaime nėra įrodymas. Pažymi, kad viskas turi būti pagrįsta įrodymais, o tokių duomenų byloje nėra, išskyrus tai, kad specialistė Z. Š. specialisto išvadoje yra nurodžiusi tokią datą.

16Dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos

17Pasak apelianto, nesuprantama, kodėl jam taikomas Finansų įstaigų įstatymas. Pažymi, kad jis paskolino savo pinigus, o to įstatymas nedraudžia. Nurodo CK 6.870, 6.871, 6.872 straipsnius. Kartu atkreipia dėmesį, kad ant paskolos sutarčių, 2008 m. gegužės 13 d. paimtų per kratą ( - ), yra aiškiai nurodyta, jog tai – paskolos sutartis, nurodytas paskolos davėjas ir paskolos gavėjas. Sutartyje žodžių kredito sutartis, kreditorius ar kredito gavėjas nėra. Taip yra todėl, kad jis (A. Č.) paskolino savo pinigus, kaip tai numato CK. Teigia, kad jokios finansinės veiklos, priskiriamos finansų įstaigoms, jis nevykdė: nebuvo įsteigęs jokių darbo vietų, nebuvo jokių darbo santykių, jis nesireklamavo ir t. t.

18A. Č. pažymi, kad jis yra neįgalus, jo negalia – centrinės nervų sistemos lėtinė liga (išsėtinė sklerozė), darbingumas – 35 procentai. Iš Sodros jis gauna valstybės nustatytą neįgalumo pensiją, kuri ir yra pagrindinis jo pajamų ir pragyvenimo šaltinis. Mano, kad valstybė, nustatydama neįgalumo pensijos dydį, atsižvelgė į tai, kad ši pensija bus vienintelis pragyvenimo šaltinis neįgaliajam. Kadangi bylą jis vedė be advokato, teigia nežinojęs, jog teismui reikia pateikti duomenis apie jo gaunamų pajamų dydį, o ir teismas to nereikalavo. Teigia nesuprantantis, kodėl teismas mano, kad gaunama neįgalumo pensija nėra ar negali būti pagrindinis jo pajamų šaltinis – tai liko neįrodyta. Pasak apelianto, akivaizdu, kad teismas mano, jog tik turtingi asmenys gali skolinti pinigus, t. y. jei jis būtų turtingas, galėtų suteikti tiek paskolų, kiek norėtų. Pažymi neneigiantis, kad jis skolino savo pinigus, nes tai leidžia ir numato CK. Atkreipia dėmesį, kad CK nurodyta, jog skolinant didesnę nei 2000 Lt sumą, reikalinga rašytinė sutartis. Sutarčių forma gali būti įvairi – tiek rašytinė, tiek spausdintinė. Paskolos sutarties formos (rašyti ranka dėl ligos jam sunku) sudarytos pagal CK reikalavimus, o tai, kad paskolos sutarties ruošinys yra aptiktas kompiuteryje, pasak nuteistojo, nėra nusikaltimas. Be to, CK ir CPK taip pat numatytas nesugrąžintų paskolų prisiteisimas per teismą, netesybų prisiteisimas, priverstinis skolų išsiieškojimas. A. Č. teigimu, visa tai, ką jis atliko taip, kaip numato CK ir CPK, teisėjas R. A. pripažino nusikalstama veika ir jį nuteisė.

19Nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 2005 m. sausio 31 d. ( - ) rajono apylinkės prokuratūra buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą byloje Nr. ( - ) pagal požymius veikos, numatytos BK 202 straipsnio l dalyje, dėl vertimosi finansine veikla neturint leidimo. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl to, kad jis nuo 2001 metų versliškai užsiėmė finansine veikla neturėdamas tam licencijos, t. y. teikė paskolas fiziniams asmenims, imdamas iš jų tam tikro procento palūkanas nuo paskolintos sumos. Išanalizavus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatyta, kad pinigų skolinimas yra finansinė paslauga, kurią gali teikti bet kuris pilietis. Tokia finansinė paslauga nėra licencijuojama. BK numato baudžiamąją atsakomybę, kai asmuo užsiima tokia finansine veikla, kuriai reikalinga licencija (leidimas), tačiau jos neturima. Kadangi A. Č. vykdomai finansinei paslaugai nereikalinga licencija, jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 202 straipsnio l dalyje, požymių. Nepadarė A. Č. ir veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio l dalyje, nes visos paskolos suteiktos oficialiai, pasirašant paskolos sutartis. Atsižvelgiant į tai, 2005 m. rugpjūčio 11 d. ikiteisminis tyrimas byloje Nr. ( - ) nutraukiamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 202 straipsnio l dalyje, požymių ( l t. 6 b. 1. ).

20A. Č. manymu, tai, jog ( - ) apylinkės prokuratūra paprašė atnaujinti tyrimą, tik patvirtina, kad bet kokiomis priemonėmis jam bandyta „pritempti“ versliškumą, nes kitaip visas ikiteisminis tyrimas, visas šis sukeltas „vajus“ dėl 166 Lt valstybei nesumokėtų mokesčių, nueitų perniek. Bet dėl versliškumo buvo pasisakyta ir 2005 metais atliktame ikiteisminiame tyrime. Dar kartą pažymi, kad jis, kaip fizinis asmuo, kitam fiziniam asmeniui teikė paskolą, o ne kreditą. Toliais veiksmais jis įstatymui nenusižengė – pinigų skolinimą reglamentuoja CK.

21Be to, anot apelianto, neaišku, kodėl jam, jei teismas mano, kad skolindamas pinigus jis padarė nusikalstamą veiką, netaikė administracinės atsakomybės. A. Č. teigimu, jei nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė neviršija 65 000 Lt per metus, turi būti traukiama administracinėn, o ne baudžiamojon atsakomybėn. VMI paskaičiavimais, jis vidutiniškai per metus gaudavo 13 392,75 Lt pajamų, o tai daug mažiau negu 65 000 Lt.

22Dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos versliškumo

23Skunde taip pat nurodoma, kad įstatyme nėra aiškiai apibrėžta, ką reiškia pasakymas „versliškai“. Kaip aiškina doc. Fedosiuk, čia įstatymo kūrėjo padaryta klaida, kur nėra logikos, nes žodžius „verstis veikla“ ir „versliškumas“ galima laikyti sinonimais.

24Anot apelianto, jo atveju, kad parodyti tariamo nusikaltimo mastą, pasirinktas net 12 metų nusikalstamos veikos laikotarpis. Suteiktų paskolų sumos pateikiamos susumuotos, kad atrodytų įspūdingiau. Atkreipia dėmesį, kad jis 2000 metais ( - ) VMI pateikė turto deklaraciją, nes įstatymas nurodė, kad, jei asmuo per metus paskolina 2000 Lt, VMI turi pateikti savo turto deklaraciją. Toje deklaracijoje jis nurodė paskolintų pinigų sumas, skolininkų pavardes ir t. t. Kitais metais jis vėl teikė VMI turto deklaraciją, tačiau VMI jam deklaraciją sugrąžino, nes pagal įstatymą jam to daryti nebereikėjo.

25Nuteistasis dar kartą pažymi, kad pinigus jis skolino, nes to nedraudė CK, bet tai, kaip matyti ir iš jo per 12 metų gautų pajamų, tikrai nebuvo pagrindinis jo pajamų šaltinis. Teigti, kad raginimai skolininkams geruoju grąžinti jam skolą, ar prašymai teismui priteisti pinigus, yra pavojinga veika, nors tokius procesinius veiksmus numato CPK, pasak A. Č., yra neprotinga ir nesąžininga. Taip pat pastebi, kad kai kurios paskolos sutartys yra rašytos skolininkų ranka, o tai, asmeniui, tariamai vykdančiam nusikalstamą veiką versliškai, būtų nesolidu. Be to, kyla klausimas, kur yra įrodymai, jog buvo vedama apskaita. Jei, anot teismo, buvo vedama apskaita, kyla klausimas, kodėl apie ją nieko neužsimenama VMI patikrinime ir FNTT finansų specialistės išvadose. Teigia, jog taip yra todėl, kad jokia apskaita vedama nebuvo, jis skolino savo asmeninius pinigus ir ne tiek daug, kad būtų reikalinga apskaita. Nors mano, kad nebūtų nieko bloga, jei asmuo užsirašytų, kiek gauna ir išleidžia pinigų. Anot A. Č., teisėjas dėjo visas pastangas, kad jį nuteisti, netgi iš kasacinių nutarčių jis nuosprendyje citavo tik tai, kas jam (A. Č.) nenaudinga, o kas naudinga – nutylėjo.

26Dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos tęstinumo

27A. Č. nurodo nesutinkantis, kad jam nusikalstama veika inkriminuojama nuo 1996 metų, kai jis A. M. paskolino 1000 Lt – tais metais tai buvo vienintelis atvejis. Atkreipia dėmesį, kad 2005 m. rugpjūčio 1 d. ( - ) rajono apylinkės prokuratūra nutarė, jog pinigų skolinimas nėra nusikaltimas (l t. 6 b.1.). Vertindamas 2013 m. liepos 25 d. teismo nuosprendį, kuriame jo tariamai nusikalstama veika inkriminuojama nuo 1996 metų, daro išvadą, kad ( - ) rajono apylinkės prokuratūra tyčia 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutraukė ikiteisminį tyrimą, kuriame jis buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, kad vėliau, t. y. 2008 metais, jam galėtų pateikti kaltinimą dėl veikos, kurią jis daro jau 12 metų. Mano, kad tai būtų galima įvardinti kaip provokaciją jo atžvilgiu. Taigi, 2005 m. rugpjūčio 11 d. gavęs ( - ) rajono apylinkės prokuratūros nutarimą, kad jis gali skolinti pinigus, nes tai nėra nusikaltimas ir tai leidžia CK, po beveik trejų metų, t. y. 2008 m. gegužės 13 d., už tą patį veiksmą jis padaromas nusikaltėliu ir ne bet kokiu, o pavojingu. Teigia, kad tokiu atveju, jei teismas mano, kad savo pinigų skolinimas yra nusikaltimas, jo (A. Č.) tariamai nusikalstama veika turėtų būti skaičiuojama nuo 2005 m. rugpjūčio 11 d.

28Dėl FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo ( - ) apskrities poskyrio vyresniosios specialistės Z. Š. parodymų

29Apeliantas taip pat nurodo, kad jis 2011 m. rugpjūčio 22 d. teismui pateikė prašymą nuo baudžiamosios bylos Nr. ( - ) nušalinti FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo ( - ) apskrities poskyrio vyresniąją specialistę Z. Š. ( 1 t. 138-139 b. l.), kuri yra akivaizdžiai nekompetentinga ir jam priešiška, todėl negali tinkamai ir teisingai pateikti išvadų. Teigia, kad užuot įsigilinusi į jai pateiktą užduotį, specialistė įsigilino tik į tai, ko nori FNTT prokuroras ir net viršijo jo lūkesčius, nurodydama, kad jis (A. Č.) 1996 metais pažeidė įstatymą, kuris bus priimtas 2002 metais.

30Atkreipia dėmesį, kad jam 2011 m. birželio 21 d. teismo posėdžio metu FNTT specialistės Z. Š. paklausus, ar jis, kaip fizinis asmuo, gali skolinti pinigus, buvo gauti tokie atsakymo variantai: „Jis, kaip fizinis asmuo, skolinti pinigų negalėjo. Tik finansų įstaiga gali pinigus skolinti“ (2011-06-21 teismo posėdžio protokolo 3 psl.); „Tik įstaiga gali skolinti pinigus“ (2011-06-21 teismo posėdžio protokolo 3 psl.); „Jūs galite skolinti pinigus, bet ne gauti iš jų pajamas“ (2011-06-21 teismo posėdžio protokolo 4 psl.); „Galima skolinti kiek norite, bet jūs gaunate palūkanas“ (2011-06-21 teismo posėdžio protokolo 4 psl.); „Fizinis asmuo gali skolinti ir už palūkanas, bet jūs skolinate pinigus labai dažnai“ (2011-06-21 teismo posėdžio protokolo 6 psl.). Taigi, jam taip ir liko neaišku, galėjo jis skolinti pinigus, ar ne.

31Nuteistojo teigimu, prašyme nušalinti specialistę jis buvo pateikęs pakankamai įrodymų, kad Z. Š. parodymai teisme prieštarauja vieni kitiems, tai nėra atsakymai specialistės, kurios išvadomis remiantis jam surašytas kaltinamasis aktas ir, kuriuo remdamasis, teismas priėmė jam apkaltinamąjį nuosprendį. Anot A. Č., specialistei gražiau, solidžiau atrodė 2459,07 Lt nesumokėtų jo mokesčių už pinigų skolinimą, negu vargani 166 Lt. Teigia, kad tai, jog jis buvo teisus, t. y. kad jam nereikia mokėti 2459,07 Lt į valstybės biudžetą, patvirtino Klaipėdos apskrities VMI ieškinio atsisakymas. Jam (A. Č.) VMI paskaičiavimais į valstybės biudžetą reikia sumokėti 166 Lt. Nors šią sumą jis sumokėjo, bet su jos dydžiu nesutinka, nes ją paskaičiuojant nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis 2007 metais vienas augino 3 mažamečius vaikus, o dar vienam suaugusiam neįgaliam vaikui teikė ir teikia išlaikymą. Pasak apelianto, teismas, atsisakydamas kviesti į teismą jo trijų mažamečių vaikų motiną D. Č. liudyti, atėmė iš jo teisę į gynybą. Teigia, kad 2013 m. gegužės 23 d. specialistės Z. Š. paaiškinimas, kodėl jos manymu jis 2007 metais vienas neaugino vaikų, yra paremtas tik jos manymu ir spėlionėmis, o ne faktais. Specialistė savo paaiškinime teigė, kad D. Č. pateikė Gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją už 2005 metus. Už 2006 m., 2007 m., 2008 m. deklaracijos pateiktos nebuvo. A. Č. teigimu, įstatymas nenumato, kad asmuo kiekvienais metais turi pateikti deklaraciją apie tai, ar vienas išlaiko savo vaikus. Taigi, kyla klausimas, iš kur specialistė žino, kad 2007 metais būtent D. Č. viena augino vaikus. Specialistės teiginys, kad vaikų gyvenamoji vieta yra nurodyta ten, kur ir motinos gyvenamoji vieta, t. y. ( - ), ir tai reiškia, kad vaikai gyvena būtent su ja, o ne su juo (A. Č.), kurio deklaruojama gyvenamoji vieta ( - ), o faktiškai gyvena ( - ), yra neteisingas. Nurodo, kad jis nuo 2006 metų gyvena ( - ), ir būtent 2007 metais jis vaikus augino vienas. Taipogi atkreipia dėmesį, kad 2008 m. gegužės 13 d. krata buvo atlikta būtent adresu: ( - ), o ne ( - ) ar ( - ) gatvėse. Taigi, apelianto įsitikinimu, akivaizdu, kad 2013 m. gegužės 23 d. specialistės paaiškinimas yra netikslus, neišsamus, todėl juo vadovautis negalima. Teigia, kad teismas, atsisakydamas apklausti D. Č., nesuteikė jam galimybės apsiginti ir įrodyti tiesą.

32A. Č. taip pat nurodo kritiškai vertinantis teisėjo teiginį nuosprendyje, kad „ <...> specialistės Z. Š. suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas <...>“ (2013-07-25 nuosprendžio 18 psl. ). Teigia, kad visų pirma tai paneigia anksčiau išdėstyti argumentai. Antra, Z. Š., kuri yra FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo ( - ) apskrities poskyrio vyresnioji specialistė, buvo įtakota FNTT prie LR VRM ( - ) apskrities tyrėjo N. M., kuris 2008 m. gegužės 30 d. užduoties atlikti dokumentų tyrimą įžanginėje dalyje nurodė: „ <...> FNTT prie LR VRM ( - ) apskrities skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. ( - ) dėl A. Č. <...> veiklos, o būtent nustatyta, kad pastarasis užsiima pinigų skolinimu fiziniams asmenims, t. y. atlieka 2002-09-10 Nr. IX-1068 LR Finansų įstaigų įstatyme 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtas finansines paslaugas – skolinimą. A. Č. šias paslaugas vykdo versliškai neįsteigęs įmonės, nefiksuojant gautų pajamų bei nuo gautų pajamų nemokant mokesčių. <...>“. Pasak nuteistojo, akivaizdu, kad jau iš užduoties aišku, kaip FNTT finansų specialistė turi atsakyti FNTT tyrėjui – jau viskas nustatyta, bet, kadangi turi būti tokia procedūra, t. y. pateikta finansų specialistės išvada, tai pastarajai beliko tik paantrinti kolegai iš FNTT. Taip nustatyta, kad fizinis asmuo A. Č. pažeidė Finansų įstaigų įstatymą ir nesumokėjo 2459,07 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM).

33Dėl valstybei nesumokėto GPM

34Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad teisiamojo posėdžio metu specialistė Z. Š. teigė, jog rašydama savo išvadą, rėmėsi ( - ) apskrities VMI 2009 m. rugsėjo 30 d. patikrinimo aktu. Tačiau Telšių apskrities VMI 2009 m. rugsėjo 30 d. patikrinimo akte Nr. ( - ) nustatyta, kad jis yra nesumokėjęs 1017 Lt GPM (831 Lt GPM + 186 Lt GPM delspinigių). Pastebi, kad į nesumokėtą 831 Lt GPM sumą yra įskaičiuota ir suma už parduotą butą. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto manymu, kyla klausimas, kodėl specialistė nurodė, kad jis yra nesumokėjęs 2459,07 Lt GPM vien už gautas palūkanas. Be to, neaišku, kodėl ( - ) apskrities VMI 2009 m. rugsėjo 30 d. patikrinimo akte yra nurodoma, kad pajamos, gautos už palūkanas, priskiriamos B klasės pajamoms, o FNTT finansų specialistė Z. Š. 2009 m. vasario 27 d. specialisto išvadoje nurodo, kad A klasės pajamoms. Ir kaip FNTT finansų specialistė galėjo remtis Telšių apskrities VMI specialistės patikrinimo aktu, jei FNTT finansų specialistė savo išvadas pateikė anksčiau už VMI specialistę. Taip pat A. Č. kyla klausimas, kaip turint tuos pačius duomenis, galima apskaičiuoti skirtingas sumas, kurias jis turi sumokėti valstybei. Apelianto teigimu, teisiamojo proceso eigoje nesumokėta GPM suma keitėsi: 2012-03-01 LVAT teismas byloje Nr. A442-1420/2012 nutarė, kad jis už gautas palūkanas turi sumokėti 166,38Lt GPM; 2013-03-07 civilinis ieškovas Klaipėdos apskrities VMI Mažeikių rajono apylinkės teismui pateikė ieškinio atsisakymą byloje Nr. ( - ), kurioje nurodyta suma 166 Lt; baigiamojoje kalboje prokurorė O. A. nurodė, kad jis nesumokėjo 166,78 Lt GPM (teisiamojo posėdžio protokole yra neteisingai parašyta, jog prokurorė sakė, kad jis nesumokėjęs 166 Lt GPM, nes 2013-06-04 darytame teisiamojo posėdžio garso įraše aiškiai girdisi, kaip prokurorė savo baigiamojoje kalboje sako – 166,78 Lt. Taigi, darytina išvada, kad posėdžių sekretorė protokolus rašė taip, kaip jai norėjosi); teismas nuosprendyje nurodė, kad jis nesumokėjo 166,38 GPM (civilinis ieškovas VMI buvo nurodęs 166 Lt GPM). Nuteistojo manymu, jei pareigūnai nesutaria, kiek jis turi sumokėti GPM, abejonės turi būti aiškinamos jo naudai. Pastebi, kad jis prašė teismo skirti nepriklausomą finansinę ekspertizę, tačiau teismas jo prašymą atmetė. A. Č. įsitikinimu, jam deklaruoti pajamų už 2007 metais gautas palūkanas net nebūtų reikėję, jei VMI nebūtų paskaičiavę, jų manymu, nesumokėto GPM už parduotą butą ir būtų atsižvelgę į tai, kad jis 2007 metais vienas augino tris savo nepilnamečius vaikus, o dar vienam suaugusiam neįgaliam vaikui iki šiol teikia išlaikymą.

35Dėl liudytojų parodymų

36Anot apelianto, kai kurių liudytojų parodymai atskleidžia tiesioginį teisėsaugos pareigūnų poveikį jiems. Atkreipia dėmesį į 2011 m. gruodžio 15 d. teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotus liudytojo A. P. parodymus, 2012 m. kovo 27 d. teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotus liudytojos E. P. parodymus (13 t. protokolo 6-8 psl.). A. Č. įsitikinimu, akivaizdu, kad A. P. neįvardintas tardytojas suformavo pastarajam neigiamą nuomonę apie jį (A. Č.), melavo ir jį šmeižė. Savo pasakojimu tardytojas padarė įtaką liudytojui, todėl teismas turėjo kreiptis į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo tardytojui pradėjimo. Be to, pasak A. Č., liudytojai E. P. tyrėja taip pat darė spaudimą, liepė naikinti kažkokias sutartis, kurių pastaroji neskaitė. Mano, kad dėl to teismas taip pat turėjo sureaguoti ir kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo tyrėjai pradėjimo dėl įtakos liudytojai darymo ir dokumentų naikinimo.

37Nuteistasis A. Č. taip pat atkreipia dėmesį, kad dalis liudytojų prisipažino davę melagingus parodymus. Tai A. K., A. Ž. ir kt. Nurodo, kad 2011 m. lapkričio 2 d. A. Ž. duoti parodymai prieštarauja 2011 m. rugpjūčio 2 d. V. N. duotiems parodymams. A. Ž. prisipažino, kad 2005 m. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra neteisingi. Tai, pasak apelianto, dar vienas įrodymas, kad ir 2005 m. jau norėta jį nuteisti remiantis melagingais liudytojų parodymais. Teigia, kad tada advokatui R. G., ne proceso šaliai, buvo neteisėtai leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Tyrėjas R. M. atsakomybės išvengė paaiškindamas, kad jis advokatui neleido susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, o leido susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuri neva buvo palikta tyrėjo R. M. kompiuteryje. Taip pat teigia, kad dalis liudytojų meluoja, jog mokėjo jam (A. Č.) palūkanas ar grąžino pinigus.

38Dėl pažeistų teisių

39A. Č. teigimu, nuo pat bylos nagrinėjimo teisme pradžios buvo grubiai pažeidinėjamos jo, kaip kaltinamojo, teisės, t. y. kaltinamasis aktas surašytas netinkamai, teismas atsisakė nušalinti finansų specialistę Z. Š., kurios visos išvados buvo skirtingos, atsisakė skirti pakartotinę finansinę ekspertizę, kuri pateiktų galutinę išvadą, kiek gi jis iš tikrųjų turi mokėti mokesčių, jei apskritai turi juos mokėti. Apeliantas nurodo, kad jis teisėjo R. A. pasakymą teisiamojo posėdžio metu, kad vienos specialistės išvados vertinti nereikėtų, nes ji iš kitos bylos, vertina kritiškai, kadangi, pirma, abi specialistės skaičiavimus vykdė pagal tą pačią FNTT surinktą ir pateiktą medžiagą, antra, jei teismo taip vadinama kita byla buvo prijungta prie šios nagrinėjamos baudžiamosios bylos, tai teismas turėjo išanalizuoti visą byloje esančią medžiagą ir dėl jos pasisakyti.

40Taip pat nurodo, kad 2013 m. birželio 4 d. teisiamajame posėdyje teisėjas R. A. pažeidė jo, kaip kaltinamojo, teises neleisdamas jam duoti parodymų, o būtent: 9 val. prasidėjus teismo posėdžiui, kai teismas atmetė visus jo prašymus, o būtent prašymus iškviesti į teismą liudyti D. Č. bei R. Š., teisėjas tarp kitko jo paklausė, ar jis teiks paaiškinimą byloje. Jis teismui pasakė, kad nesupranta, kas tai yra (2013 m. kovo 28 d. teisiamojo posėdžio protokolo 35 psl.). Teismui paskelbus kelių minučių pertrauką, jis telefonu išsiaiškino, kad paaiškinimai tolygu kaltinamojo parodymams, todėl teismui sugrįžus į teismo posėdžio salę, jis teismo iš karto paprašė suteikti jam galimybę duoti parodymus, kurie, anot teisėjo, vadinasi paaiškinimais. Tuomet teisėjas jo paklausė: „Ar Jūsų prašymai kuo nors skirsis nuo baigiamosios kalbos?“. Jam (A. Č.) atsakius, kad baigiamųjų kalbų metu nei teisėjas, nei kuris nors iš bylos nagrinėjimo teisme dalyvių negali užduoti kalbančiam asmeniui klausimų, o tai būtų galima padaryti jam duodant parodymus, teisėjas nusprendė neleisti jam duoti parodymų, nes jis neva nuo jų atsisakė. Teigia, kad jis atsisakė nuo paaiškinimų, o ne nuo parodymų davimo. Esant tokioms aplinkybėms, nuteistojo įsitikinimu, akivaizdu, kad teisėjas, pasinaudodamas jo nežinojimu, jo nesupratimu, pasinaudodamas tuo, kad jis bylą veda be advokato, pilnai neišaiškino jo teisių ir atėmė galimybę duoti parodymus bei tinkamai gintis.

41Dėl teismo paskirtos bausmės

42Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad nors prokurorė už nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, siūlė skirti jam 70 MGL dydžio, t. y. 9 100 Lt, baudą, ir, subendrinus už du nusikaltimus skiriamas bausmes, palikti tą pačią 70 MGL dydžio baudą, teismas nusprendė pripažinti jį kaltu pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir nubausti 80 MGL, t. y. 10 400 Lt, bauda. Teigia, kad skundžiamame nuosprendyje teismas visiškai nepasisakė, kokias bausmes už kokias nusikalstamas veikas siūlė prokurorė, ir nepaaiškino, kodėl teismo paskirta bausmė yra žymiai didesnė nei ta, kurią siūlė prokurorė. Atkreipia dėmesį, kad prokurorė už dvi jam inkriminuojamas veikas prašė skirti žymiai mažesnes bausmes, nei teisėjas R. A. skyrė jam už tariamai padarytą vieną nusikaltimą. Nurodo, kad paskirta bausmė – 3 mėnesiai laisvės apribojimo ir 80 MGL, tai yra 10 400 Lt (dešimties tūkstančių keturių šimtų litų), bauda yra aiškiai neprotinga ir neteisinga. Mano, kad teisėjas, skirdamas jam bausmę, buvo nesąžiningas ir su juo (kaltinamuoju A. Č.) suvedė neaiškias sąskaitas.

43Pastebi, kad teisės mokslo doktrinoje ir teismų praktikoje aiškinama, jog baudžiamoji atsakomybė yra ultima ratio, t. y. „kraštutinė priemonė kraštutiniu atveju“, kurios imamasi, kai kitomis socialinėmis ar teisinėmis priemonėmis neįmanoma apginti teisinių gėrių. Mano, kad teisėjas R. A. to neįvertino.

44Be to, apelianto teigimu, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai neatsižvelgė į tai, kad jis yra neįgalus (išsėtinė sklerozė), išlaiko 4 vaikus, kurių vienas neįgalus, civiliniam ieškovui iki teismo proceso pabaigos atlygino žalą. Kartu teismas šių aplinkybių be pagrindo nevertino kaip jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

45Dėl kardomosios priemonės skyrimo

46Apeliantas nurodo nesuprantantis, kodėl jam iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Mano, kad ši kardomoji priemonė bausmės atlikimui reikšmės neturi ir yra dar vienas teisėjo galios prieš jį (A. Č.) demonstravimo būdas.

47Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

48Nuteistojo A. Č. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

49Kaip teisingai skunde pažymėjo apeliantas, už neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla nustatyta ne tik baudžiamoji, bet ir administracinė atsakomybė. ATPK 173 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų su pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir gautų pajamų iš šios veiklos konfiskavimu. Straipsnio pastaboje nurodyta, kad pagal šį straipsnį administracinė atsakomybė atsiranda, kai verčiamasi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyta licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu ir gaunamos pajamos (įplaukos) ar paskutiniųjų 12 mėnesių pajamos (įplaukos), ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė neviršija 500 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos.

50BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu.

51Šia nusikalstama veika kėsinamasi į Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytą verslo tvarką. Tokia tvarka apima tiek bendrąsias verslo subjektų teises ir pareigas, tiek specialiuosius reikalavimus, keliamus atskiroms verslo rūšims. Taikant BK 202 straipsnio 1 dalį, nepakanka išsiaiškinti, kad kaltininkas neteisėtai sudarė sandorius ir gavo pajamų, bet būtina nustatyti ir kitus požymius, kurie atskleistų jo veiklos liečiamumą su baudžiamojo įstatymo saugoma vertybe, t. y. kad tokia veikla pažeidžia nustatytą vertimosi ekonomine veikla tvarką ir prieštarauja sąžiningos verslininkystės principams (kasacinė nutartis Nr. 2K-174/2012).

52Pagal BK 202 straipsnį ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neteisėtumas pirmiausia siejamas su vertimusi licencijuojama veikla neturint galiojančios licencijos (leidimo) tokiai veiklai. Kitokie neteisėtos ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos būdai įstatymo dispozicijoje neatskleisti, tačiau kasacinės instancijos teismas, aiškindamas BK 202 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, yra ne kartą nurodęs, kad šiuo atveju neteisėtumas sietinas ne su atskirais pažeidimais, pasitaikančiais ekonominės veiklos vykdymo metu, bet su nelegaliu šios veiklos pobūdžiu. Kitokiais neteisėtais veiklos būdais gali būti pripažįstami tokie atvejai, kai, 1) neįregistravus juridinio asmens, verčiamasi veikla, kurią turi teisę vykdyti tik juridiniai asmenys; 2) kai imamasi individualios veiklos jos neįregistravus ir neįgijus verslo liudijimo (faktiškai nuslėpus ją ir iš jos gaunamas pajamas nuo mokesčio administratoriaus); 3) kai akivaizdžiai peržengiamos licencijoje (leidimo) apibrėžtos veiklos ribos; 4) kai licencija (leidimas) gauta pateikiant atsakingai institucijai melagingus duomenis ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-174/2012, 2K-199/2011, 2K-48/2011, 2K-490/2010, 2K-147/2010, 2K-388/2009). Vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla kitoks neteisėtas būdas neapima atvejų, kai, vykdant iš esmės legalią veiklą, padaromi atskiri šią veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai.

53Be to, baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla siejama su papildomais požymiais, nustatytais BK 202 straipsnyje, kurie yra alternatyvūs: 1) veiklos versliškumu arba 2) stambiu mastu.

54Versliškumas kaip BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti suvokiamas kaip kriterijus, rodantis didesnį nusikalstamos veikos pavojingumą nei analogiško administracinės teisės pažeidimo (ATPK 173 straipsnis), todėl jis negali būti identifikuojamas vien pagal padarytų pažeidimų skaičių, veikos pastovumą ar sistemingumą. ATPK 173 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „vertimasis veikla“ ir BK 202 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „ėmimasis veiklos versliškai“ reiškia ne ką kita kaip veiklos pastovumą, nuolatinį jos pobūdį. Todėl versliškumo sąvoka turi apimti ne tik veiklos pastovumą ir nuolatinį jos pobūdį, bet ir kitus požymius, skiriančius ją nuo paprasto vertimosi komercine ar kitokia veikla sąvokos. Tokie požymiai – tai parengiamųjų darbų neteisėtai komercinei ar kitokiai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimas, šios veiklos valdymas ir kitokie veiksmai, rodantys didesnį veikos pavojingumo laipsnį. Kiekvienu atveju šis klausimas sprendžiamas individualiai, priklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys Nr. 2K-335/2012, 2K-574/2011 („Teismų praktika“ Nr. 36, p. 282).

55Stambus mastas – vertinamasis požymis, kuris nustatomas kiekvienu individualiu atveju atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Tačiau sisteminis įstatymų aiškinimas leidžia spręsti, kad baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti tokį per metus iš veiklos gaunamų pajamų dydį ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertę, kurie viršija ATPK 173 straipsnyje numatytą 500 MGL dydžio sumą.

56Kvalifikuojant veiką pagal BK 202 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti ir tai, kad kaltininkas veikė suvokdamas vykdomos ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neteisėtumą ir norėjo taip veikti, t. y. tiesioginę jo tyčią.

57Nenustačius iš esmės nelegalaus ekonominės veiklos pobūdžio arba kitų pirmiau aptartų požymių, būtinų baudžiamajai atsakomybei taikyti, įvairūs šios veiklos vykdymo tvarkos pažeidimai gali būti vertinami kaip administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-58/2013).

58BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo esmė – tai neteisėtos turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Sukčiavimo atveju asmens kaltė reiškiasi tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatydamas, kad taip veikiant asmuo, kurio žinioje yra turtas, bus suklaidintas ir patirs turtinės žalos, bei norėdamas, siekdamas tokiu būdu įgyti svetimą turtą.

59A. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad pažeisdamas 2002 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 2 straipsnio 42 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 4 straipsnio 1 dalies, 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 17 straipsnio 1 dalies 13 punkto, 19 punkto, 22 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 27 straipsnio 1 dalies, 1996 m. gegužės 16 d. Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo Nr. 1-1338 3 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 3 straipsnio 2 dalies, reikalavimus, neįsteigęs finansų įmonės, neteisėtai, versliškai vykdė finansinę veiklą, t. y. sudarė paskolos sutartis, pagal jas gavo pajamų (palūkanų), jų nedeklaravo mokesčių inspekcijoje. A. Č. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad apgaule išvengė prievolės į valstybės biudžetą sumokėti gyventojų pajamų mokestį.

60Finansų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 42 dalyje nurodyta, kad vertimasis finansinių paslaugų teikimu tai: 1) deklaravimas ūkinę veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose (steigimo dokumentuose, licencijose, patentuose ir kt.), kad asmuo teikia finansines paslaugas; 2) teikiant finansines paslaugas gavimas iš veiklos 10 procentų ar daugiau pajamų, skaičiuojant nuo visų pajamų per kiekvieną ataskaitinį laikotarpį (ketvirtį) atskirai ir (ar) per finansinius metus.

61Pagal minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą finansinės paslaugos yra ir skolinimas (įskaitant hipotekines paskolas), o pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį finansų įstaiga – tai finansų įmonė arba kredito įstaiga, kuri atitinka abu šio Įstatymo 2 straipsnio 42 dalyje nustatytus reikalavimus ir verčiasi bent vienos iš šio Įstatymo 3 straipsnyje nurodytų finansinių paslaugų teikimu.

62Byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai įrodo, kad A. Č. padarė BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Tai, kad skolinosi iš A. Č. pinigus, sudarė su juo rašytines sutartis ir mokėjo nustatyto dydžio palūkanas, delspinigius, įsipareigojimui užtikrinti įkeisdavo nekilnojamąjį turtą, nurodė teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai K. J., G. J., V. S., L. D., V. B. (11 t. 154-158 b.l.), V. S., A. Ž. (12 t. 6-9 b. l.), D. B., G. G., R. B., A. P., V. Z., L. S., Z. K., R. P. R. D. (12 t. 64-75 b.l., 103, 107-109 b. l., 128-130 b. l.), V. P., D. B., R. M., G. G., N. J., B. O. N., A. R., S. R., A. A., E. V., J. A., G. Z., R. T. (13 t. 15-20, 22-23, 47-48, 49, 79-86, 136-143 b. l.), A. K. (15 t. 71-75 b. l.) bei kiti teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai, kurių parodymus pirmosios instancijos teismas išdėstė ir įvertino apkaltinamajame nuosprendyje. Netikėti liudytojų parodymais nėra pagrindo – šiuos parodymus patvirtina byloje esančių paskolų kopijose, kratos metu paimtų dokumentų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, taip pat specialistės išvados ir jos paaiškinimai.

63Kaip jau minėta, nuteistasis skunde pažymėjo, kad liudytojų A. P. ir E. P. parodymai buvo įtakoti tyrėjų, nurodė manantis, kad teismas dėl to turėjo kreiptis į prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo šiems pareigūnams pradėjimo. Sutikti su minėtais apelianto argumentais kolegija neturi pagrindo. Atkreipiamas dėmesys, kad teisiamajame posėdyje liudytojas A. P. į teisėjo klausimą atsakė, jog pareigūnai jam jokios įtakos nedarė, jokio spaudimo ar grasinimų nebuvo (12 t. 71-75 b. l.). Liudytoja E. P. teisiamajame posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu viską nurodžiusi teisingai, o tyrėjos „apgavystę“ motyvavo tyrėjos pažadu nekviesti jos (E. P.) į teismą (13 t. 20-22 b. l.). Nors liudytojas A. Ž. teisiamojo posėdžio metu ir nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis „prikalbėjo melagysčių“, nes buvo supykęs dėl jam iškeltos bylos (12 t. 8-9 b. l.), o liudytojas A. K. paaiškino, kad A. Č. jam liepė sakyti tyrėjai, jog pinigai grąžinti (15 t. 71-75 b. l.), tai nėra pagrindas teigti, kad teismas jam priėmė apkaltinamąjį nuosprendį remdamasis melagingais parodymais. Iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad minėtų liudytojų parodymais teismas rėmėsi tiek, kiek juos patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai. Teigdamas, kad dalis liudytojų meluoja, jog mokėjo jam (A. Č.) palūkanas ar grąžino pinigus, apeliantas šių asmenų nekonkretizavo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šio skundo argumento nepasisako. Nuteistojo A. Č. skundo argumentą, kad advokatui R. G. neteisėtai buvo leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, paneigia ( - ) rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2009 m. rugpjūčio 18 d. priimtas nutarimas, kuriame nurodyta, kad A. Č. teiginys, jog ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo paviešinta R. G., nepagrįstas – patikrinus ikiteisminio tyrimo medžiagą jokių duomenų, kad šiam asmeniui būtų buvę leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis ar kitaip būtų buvusi paviešinta medžiaga, nėra (1 t. 112-113 b. l.).

64Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo ( - ) apskrities skyriaus specialistės Z. Š. 2010 m. rugpjūčio 31 d. specialisto išvadoje Nr. ( - ) nurodyta, kad iš dokumentiniam tyrimui pateiktų paskolos sutarčių (pakvitavimų), A. Č. sudarytų su Lietuvos Respublikos piliečiais, nustatyta, kad A. Č. pagal paskolos sutartis (pakvitavimus) teikė finansines paslaugas. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus bei ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą nustatyta, kad A. Č. finansinių paslaugų teikimu už atlygį (pinigų skolinimu už palūkanas) nuo 1996 m. vasario 3 d. iki 2008 m. liepos 11 d. užsiėmė nuolat, todėl minėta veikla yra tęstinė, kuria A. Č. siekė gauti ekonominės naudos. A. Č., skolindamas pinigus fiziniams asmenims už atlygį (palūkanas), atliko 2002 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-10683 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtas finansines paslaugas. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad fizinis asmuo gali skolinti savo asmeninius pinigus, taip pat ir už palūkanas, tačiau jeigu tai daroma ne versliškai, t. y. jei tai nėra asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, kitaip tariant, jei tai nėra asmens verslas. Jei A. Č. vykdoma veikla užsiima versliškai, tai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymus, jiems neprieštarauti, turi būti vykdomi teisės aktų reikalavimai, reglamentuojantys užsiėmimą verslu, pajamų bei turto deklaravimą, mokesčių mokėjimą ir pan. Todėl fizinis asmuo, norintis verstis ūkine – finansine veikla, turi sukurti įmonę su juridinio asmens teisėmis ir pareigomis bei gauti atitinkamus leidimus, nes fiziniams asmenims tokios veiklos licencijos neišduodamos. A. Č., versdamasis pagal 2002 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymą Nr. IX-1068 finansų įmonėms leidžiama finansinių paslaugų teikimo veikla, neįregistravęs įmonės, nevykdė šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 4 straipsnio 1 dalies reikalavimų (10 t. 51-56 b. l.).

65Apklausta teisiamajame posėdyje specialistė Z. Š. dar kartą pažymėjo, kad A. Č. pažeidė finansų įstaigų įstatymą, nes skolino pinigus ne vienerius metus ir iš to gavo palūkanas. Į A. Č. klausimus specialistė atsakė, kad vykdydamas tokią veiklą pastarasis turėjo įsteigti įmonę, be to, gaunant pajamas iš paskolintų pinigų šiuos pinigus reikia deklaruoti. Specialistė taip pat nurodė, kad ji skaičiavo palūkanas nuo 2005 metų. Paaiškino, kad A. Č. neįsteigęs finansinės įmonės pradėjo finansinę veiklą nuo 1996 m. iki 2008 m., gavo palūkanas, nedeklaravo pajamų ir šis 12 metų laikotarpis parodo versliškumą (11 t. 114-119 b. l.). Specialistė taip pat nurodė, kad turėjo būti įmonės steigimo dokumentai, patentai, licencijos, tačiau A. Č. jų neturėjo, nors finansines paslaugas teikė. 2011 m. lapkričio 3 d. teisiamajame posėdyje specialistė Z. Š. paaiškino, kad laikotarpis nuo 1996 m. tirtas norint įrodyti tęstinumą, kad A. Č. ne metus ir ne dvejus užsiėmė verslu neįkūręs įmonės. Nurodė, kad įstatymą A. Č. pažeidė po 2002 m. Nesumokėtas gyventojų pajamų mokestis (toliau – ir GPM) buvo skaičiuojamas nuo 2004 metų, tai matyti iš 2009 m. vasario 27 d. išvados. Laikotarpis nuo 1996 m. rodo tik veikos tęstinumą. Į A. Č. klausimą specialistė atsakė savo išvadoje nenurodžiusi, kad jis pažeidė įstatymą nuo 1996 metų, o nurodė tai, kad jis nuo 1996 m. pradėjo savo veiklą. Taigi, neteisus apeliantas teigdamas, kad specialistė nurodė, jog A. Č. 1996 metais pažeidė įstatymą, kuris priimtas 2002 metais. Kaip teisingai skunde pažymėjo A. Č., specialistė nurodė, kad pinigus galima skolinti, fizinis asmuo pinigus skolinti gali, tačiau kartu specialistė paaiškino, kad skolinti pinigus galima ne tokia apimtimi, kad gyventi iš gaunamų palūkanų, ne verstis tuo. Verstis tokia finansine veikla, kokia vertėsi A. Č., gali tik finansų įstaigos. Iš specialistės paaiškinimų matyti, kad jie vieni kitiems neprieštarauja, todėl apelianto skundo teiginys, kad specialistės Z. Š. paaiškinimai teisme yra prieštaringi, negali būti pripažįstamas teisingu. Iš byloje esančių specialisto išvadų akivaizdu, kad jas davė kompetentinga specialistė, turinti 31 metų darbo pagal specialybę stažą (16 t. 170 b. l.), būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą, todėl netikėti šiomis išvadomis nėra pagrindo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad specialistė būtų suinteresuota bylos baigtimi. Iš specialistės išvadų akivaizdu, kad jos buvo duotos įvertinus visus ikiteisminio tyrimo pareigūnų pateiktus dokumentus, todėl nuteistojo skundo argumentas, kad specialistė Z. Š. „įsigilino tik į tai, ko nori FNTT prokuroras“, atmetamas kaip nepagrįstas. Be to, kaip jau minėta, specialistė teisiamajame posėdyje A. Č. paaiškino, kad ji išvadoje nenurodė, jog jis pažeidė įstatymą nuo 1996 metų, o nurodė tai, kad jis nuo 1996 m. pradėjo savo veiklą. Apelianto teiginys, kad specialistė buvo įtakota FNTT tyrėjo N. M. užduoties atlikti dokumentų tyrimą, kurioje nurodyta, jog „nustatyta, kad pastarasis užsiima pinigų skolinimu fiziniams asmenims, ... šias paslaugas vykdo versliškai, neįsteigęs įmonės ...“ (3 t. 1 b. l.) specialistės suinteresuotumo bylos baigtimi taip pat nepatvirtina.

66Kartu atkreipiamas dėmesys, kad teisiamajame posėdyje specialistė Z. Š. nurodė, jog ji buvo paskaičiavusi, kad A. Č. į valstybės biudžetą turi sumokėti 2459,07 Lt GPM todėl, jog ji buvo suskaičiavusi 16393,77 Lt apmokestinamųjų pajamų, o mokesčių inspekcija apskaičiavo kitą sumą – 15094,60 Lt. Skirtumas atsirado todėl, kad 4 skolininkai pakeitė parodymus. Be to, mokesčių inspekcija A. Č. taikė metinį neapmokestinamų pajamų dydį, nes pastarasis mokesčių inspekcijai pateikė neįgalumo pažymėjimą, o ji tokio dokumento neturėjo, todėl NPD nepritaikė. Nurodė sutinkanti su mokesčių inspekcijos paskaičiuota suma. 2013 m. gegužės 14 d. teisiamajame posėdyje specialistė Z. Š. paaiškino, kad dėl to, jog mokesčių inspekcija atsisakė palūkanų už buto pardavimą, buvo apskaičiuota, kad A. Č. iš 1109 Lt palūkanų nesumokėjo 166 Lt GPM. Pažymėjo, kad ji išvadą surašė 2009 m. vasario 27 d., o mokesčių inspekcija patikrinimo aktą pateikė 2009 m. rugsėjo 30 d. (17 t. 40-41 b. l.). Specialistės Z. Š. parodymus patvirtina Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktas Nr. ( - ), kuriame nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2004 m. kovo 30 d. iki 2008 m. gegužės 1 d. A. Č., skolindamas fiziniams asmenims pinigus už palūkanas, gavo apmokestinamų pajamų (palūkanų), kurių nedeklaravo ir nuo jų nesumokėjo gyventojų pajamų mokesčio į valstybės biudžetą. A. Č. mokestinio patikrinimo metu priskaičiuojama 831 Lt gyventojų pajamų mokesčio suma, tame skaičiuje 166 Lt, taikant Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio nuostatas (11 t. 66-76 b. l.). Tai, kaip buvo apskaičiuotas 166 Lt GPM, kurį A. Č. privalėjo sumokėti į biudžetą, labai nuosekliai išaiškinta specialistės 2013 m. balandžio 29 d. paaiškinime (16 t. 170 b. l.). Minėtame paaiškinime nurodyta, kad skirtumas tarp mokėtinos gyventojų pajamų mokesčio sumos, apskaičiuotos Telšių AVMI patikrinimo akte 166 Lt, ir sumos, apskaičiuotos FNTT prie LR VRM specialisto išvadoje 2459,07 Lt, iš dalies susidarė dėl liudytojų pakeistų parodymų ir dėl to, kad A. Č. faktiškai gautoms apmokestinamosioms pajamoms (palūkanoms) nebuvo pritaikytas individualus metinis neapmokestinamasis pajamų dydis. Pagal 2002 m. liepos 2 d. gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 nustatytą pajamų mokesčio lengvatą, A. Č. už 2004 m., 2005 m., 2006 m. ir 2008 m. faktiškai gautas apmokestinamąsias pajamas (palūkanas), pritaikius individualų MNPD, prievolės sumokėti GPM nebuvo. A. Č. per 2007 m. faktiškai gavo apmokestinamųjų pajamų (palūkanų) už fiziniams asmenims suteiktas paskolas, kurias deklaravęs privalėjo sumokėti 166 Lt GPM.

67Specialistė Z. Š. savo 2009 m. vasario 27 d. išvadoje teisingai nurodė, kad pajamos, gautos už palūkanas, priskiriamos A klasės pajamoms – byloje nustatyta, kad A. Č. pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (įst. Nr. IX-1007, įsigal. 2003 m. sausio 1 d.) 22 straipsnio 2 punkto, kuriame nurodyta, jog A klasės pajamoms priskiriamos iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, sporto veiklos pajamos, atlikėjų veiklos pajamos, palūkanos ir honorarai, reikalavimus. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad mokesčių inspekcijos 2009 m. rugsėjo 30 d. patikrinimo akte nurodyta, jog A. Č. gautos pajamos (palūkanos) už suteiktas paslaugas fiziniams asmenims, priskiriamos B klasės pajamoms, pastarojo kaltės pažeidus įstatymą nepaneigia. Be to, byloje nustatyta, kad nuteistasis pažeidė ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies reikalavimus per mokestinį laikotarpį gavus pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų tiek A klasės, tiek B klasės pajamoms, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį.

68Atsakant į apelianto skundo argumentą, kad į nesumokėtą 831 Lt GPM sumą nepagrįstai įskaičiuota ir suma už parduotą butą, atkreipiamas dėmesys, kad specialistė Z. Š. paaiškino, jog Telšių AVMI mokestinio patikrinimo metu nustatė, kad 2007 metais A. Č. gavo buto pardavimo apmokestinamųjų pajamų 4430,77 Lt. A. Č. 2007 metais gautos 4430,77 Lt apmokestinamosios pajamos iš buto pardavimo apmokestinamos 15 procentų tarifu. Telšių AVMI mokestinio patikrinimo metu pritaikius 5040,00 Lt MNPD 2007 m. gautoms apmokestinamosioms pajamoms (palūkanoms), gaunamos apmokestinamosios pajamos (palūkanos) 1109,20 Lt (6149,20 Lt-5040 Lt). Viso Telšių AVMI mokestinio patikrinimo metu priskaičiavo 831 Lt ((1109,20+4430,77) x 15 proc.) gyventojų pajamų mokesčio sumą. Skirtumas susidarė dėl to, kad Telšių AVMI A. Č. faktiškai gautoms apmokestinamosioms pajamoms (palūkanoms) pritaikė individualų MNPD bei mokestinio patikrinimo metu nustatė, kad 2007 m. A. Č. gavo buto pardavimo apmokestinamųjų pajamų (11 t. 66-76, 159-160 b. l.). Iš 2013 m. kovo 7 d. ieškinio atsisakymo matyti, kad A. Č. valstybės biudžetui padarytą 166 Lt žalą atlygino (16 t. 152-153 b. l.). Teisiamojo posėdžio protokole užfiksuoti duomenys liudija, kad baigiamųjų kalbų metu prokurorė nurodė, jog A. Č. apgaule išvengė prievolės sumokėti į valstybės biudžetą 166,38 Lt GPM (17 t. 46-47 b. l.), taigi, neteisus apeliantas teigdamas, kad teisiamojo posėdžio protokole neteisingai parašyta, jog prokurorė O. A. nurodė, jog jis nesumokėjo 166,78 Lt. Teigti, kaip skunde nurodė nuteistasis, kad posėdžių sekretorė protokolus surašė taip, kaip jai norėjosi, nėra pagrindo. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad įstatymas suteikia nagrinėjimo teisme dalyviams susipažinti su teisiamojo posėdžio protokolu ir pateikti dėl jo savo pastabas (BPK 261 straipsnio 7 dalis). Kolegija sutinka su apelianto skundo argumentu, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog A. Č. tyčia, apgaule išvengė prievolės į valstybės biudžetą sumokėti 166 Lt, o ne 166,38 Lt gyventojų pajamų mokesčio. Dėl to nuosprendis pakeistinas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Kartu pažymima, kad tai nėra pagrindas pripažinti skundžiamą nuosprendį neteisėtu ir nepagrįstu, nes ši faktinė aplinkybė reikšmės nuteistojo veikos kvalifikavimui neturi. Teismas teisingai A. Č. veiką perkvalifikavo iš BK 182 straipsnio 1 dalies į BK 182 straipsnio 3 dalį ir bylą šioje dalyje nutraukė suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

69Kaip jau minėta, apeliantas skunde pažymėjo, kad nors jis 166 Lt į valstybės biudžetą jau sumokėjo, tačiau su šiuo žalos dydžiu taip pat nesutinka ir dėl to, kad skaičiuojant nesumokėtą GPM nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis 2007 m. vienas augino tris mažamečius vaikus, o dar vienam neįgaliam vaikui teikė išlaikymą.

70Kolegijos vertinimu, minėtą apelianto skundo teiginį paneigia specialistės Z. Š. 2013 m. gegužės 23 d. paaiškinimas, kuriame nurodyta, jog A. Č. ir jo buvusi sutuoktinė D. Č. deklaruoja skirtingas gyvenamąsias vietas, nepilnamečių A., I. ir K. gyvenamoji vieta nurodyta kartu su jų motina D. Č., kuri deklaruodama pajamas nurodė, kad viena augina mažamečius vaikus. Šiame paaiškinime taip pat nurodyta, kad papildomas NPD netaikomas išsiskyrusiam asmeniui, su kurio buvusiu sutuoktiniu gyvena vaikai, nes jis faktiškai vaiko neaugina. Atsakant į apelianto skundo argumentą, kad šis specialistės paaiškinimas paremtas tik jos manymu ir spėlionėmis, taip pat į pastarojo keliamą klausimą „Iš kur specialistė žino, kad 2007 metais D. Č. viena augino vaikus?“ atkreipiamas dėmesys, kad šį paaiškinimą specialistė pateikė remdamasi Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktu raštu „Dėl neapmokestinamųjų pajamų dydžio taikymo“ (16 t. 185, 186-187 b. l.). Specialistės paaiškinimo nepaneigia ir byloje esančios A. Č. pateiktos vaikų gimimo liudijimų ir ištuokų liudijimų kopijos (16 t. 178-183 b. l.). Apelianto teiginio, kad jis 2007 metais vienas augino vaikus nepatvirtina ir jo nurodytos aplinkybė, kad 2008 m. gegužės 13 d. krata buvo atlikta adresu: ( - ) (2 t. 38-39 b. l.). Juolab, kad policijos pareigūno 2008 m. balandžio 25 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad A. Č. tuo metu gyveno pas buvusią žmoną D. Č. (o ne vienas) (2 t. 31 b. l.). Be to, kaip matyti iš byloje esančių teismo nutarčių, kratą buvo leista daryti ir A. Č. registracijos vietoje adresu: ( - ) (2 t. 28 b. l.).

71Atsakant į nuteistojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo kviesti į teisiamąjį posėdį ir kaip liudytoją apklausti jo buvusią sutuoktinę D. Č., ir taip atėmė iš jo teisę į gynybą, atkreipiamas dėmesys, kad teismas, vertindamas bei svarstydamas pateiktus prašymus, pagrįstai vadovavosi kriterijumi, ar šis prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Minėtas A. Č. prašymas buvo atmestas motyvuotai – konstatavus, kad prašymas nėra tiesiogiai susijęs su pareikštu kaltinimu (17 t. 46 b. l.). Tai, kad minėtas A. Č. prašymas nebuvo tenkintas, nėra pagrindas išvadai, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą. Kaip matyti iš teisiamųjų posėdžių protokoluose užfiksuotų duomenų, A. Č. buvo aktyvus proceso dalyvis, be to, teismas neatėmė iš jo teisės turėti gynėją. Priešingai, prokurorei perskaičius kaltinamąjį aktą, teismas paklausė A. Č., ar jam reikalingas gynėjas (11 t. 114 b. l.), ne kartą išaiškino pastarajam jo teisę kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos jam suteikimo arba pasisamdyti gynėją pačiam (12 t. 20, 54-55 b. l., 13 t. 136 b. l.).

72Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl A. Č. kaltės padarius BK 202 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad A. Č. neįkūręs įmonės, neturėdamas veiklai leidimo, finansinių paslaugų teikimu už atlygį (pinigų skolinimu už palūkanas) nuo 1996 m. iki 2008 m. užsiėmė nuolat (12 metų). Tai, kad jis nebuvo įsteigęs įmonės, darbo vietų, skunde nurodė ir pats apeliantas. Atsakant į nuteistojo skundo argumentą, kad įstatymas nedraudžia skolinti pinigų, dar kartą atkreipiamas dėmesys, jog byloje neginčijamai nustatyta, kad A. Č. skolino pinigus už palūkanas, šia neteisėta veikla vertėsi neįsteigęs įmonės, ilgą laiką, sudarė daugiau nei du šimtus sutarčių (o ne tris, kaip jis teigė apeliacinės instancijos teismo posėdyje), iš gautų pajamų pragyveno. Duomenų, patvirtinančių, kad A. Č. pagrindinis pajamų ir pragyvenimo šaltinis buvo jo neįgalumo pensija, byloje nėra. Be to, kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, versliškumą rodo ir tai, kad A. Č. rengė paskolų blankus, reikalavo užtikrinti paskolų teikimą, ragino mokėti palūkanas, kreipdavosi į teismą dėl palūkanų, netesybų priteisimo, t. y. kaip fizinis asmuo vertėsi veikla, kurią turi teisę vykdyti tik juridiniai asmenys. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam A. Č. buvo inkriminuotas ne stambaus masto, o versliškumo požymis, jo pajamų iš neteisėtos veiklos dydis nėra administracinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimo kriterijus. Apelianto skunde nurodyta aplinkybė, kad Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas jam pagal BK 202 straipsnio 1 dalį buvo nutrauktas (1 t. 6 b. l.), esant byloje nustatytoms aplinkybėms, pastarojo kaltės padarius BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nepaneigia.

73Taip pat pažymima, kad ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neteisėtumas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį pirmiausia siejamas su vertimusi licencijuojama veikla neturint galiojančios licencijos (leidimo) tokiai veiklai. Kitokių neteisėtų veiklos būdų įstatymas neatskleidžia, tačiau, sistemiškai aiškinant nagrinėjamo nusikaltimo sudėties požymius, šiuo atveju neteisėtumas taip pat sietinas ne su atskirais pažeidimais, pasitaikančiais ekonominės veiklos vykdymo metu, bet su nelegaliu šios veiklos pobūdžiu. Kitokiais neteisėtais veiklos būdais gali būti pripažinti atvejai, kai, pavyzdžiui, neįregistravus juridinio asmens, verčiamasi veikla, kurią turi teisę vykdyti tik juridiniai asmenys; kai imamasi individualios veiklos jos neįregistravus ir neįgijus verslo liudijimo, taigi faktiškai nuslėpus ją ir iš jos gaunamas pajamas nuo mokesčio administratoriaus; kai akivaizdžiai peržengiamos licencijoje (leidimo) apibrėžtos veiklos ribos; kai licencija (leidimas) gauta pateikiant atsakingai institucijai melagingus duomenis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 288/2009).

74Skunde apeliantas nesutinka ir su jam inkriminuotos nusikalstamos veikos laikotarpiu. Nurodo, kad teismas neteisingai nustatė nusikalstamos veikos pabaigą, t. y. konstatavo, jog nusikalstama veika buvo baigta 2008 m. liepos 11 d., A. Č. sudarius paskolos sutartį su K. R.. Iš tikrųjų, byloje esančioje paskolos sutarties, sudarytos su K. R. ir E. M., kopijoje užfiksuoti duomenys liudija, kad ši paskolos sutartis buvo sudaryta ne 2008 m. liepos 11 d., o 2008 m. vasario 11 d. (3 t. 53 b. l.). Kolegija neturi pagrindo nesutikti su A. Č. pastebėjimu, kad minėta sutarties kopija patvirtinta 2008 m. birželio 18 d., taigi, akivaizdu, kad ši sutartis turėjo būti sudaryta anksčiau nei 2008 m. liepos 11 d., bylos duomenimis – 2008 m. vasario 11 d. Iš bylos duomenų taip pat matyti kad paskutinę paskolos sutartį A. Č. sudarė 2008 m. gegužės 8 d. su M. V. dėl 5000 Lt paskolos (9 t. 175 b. l., 10 t. 88-94 b. l.). Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendis keistinas, A. Č. suformuluotame kaltinime patikslinant nusikalstamos veikos laikotarpį (BPK 328 straipsnio 3 punktas), t. y. nurodant, kad A. Č. neteisėta finansine veikla vertėsi laikotarpiu nuo 1996 m. vasario 3 d. iki 2008 m. gegužės 8 d. Ši aplinkybė A. Č. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, kaip jau konstatuota anksčiau, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 202 straipsnio 1 dalį.

75Nuteistojo A. Č. nurodyta aplinkybė, kad 1996 metais jis sudarė tik vieną paskolos sutartį, nepaneigia, jog nusikalstamos veikos pradžia, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, yra būtent 1996 m. vasario 3 d. (5 t. 91 b. l.). Apelianto teiginio, kad prokuratūra 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutraukė ikiteisminį tyrimą, kad vėliau, t. y. 2008 metais, jam galėtų pateikti kaltinimą dėl veikos, daromos 12 metų, nepatvirtina jokie bylos duomenys, todėl šis teiginys vertinamas kaip deklaratyvus ir atmetamas. Skaičiuoti veikos pradžią, kaip skunde prašo apeliantas, nuo 2005 m. rugpjūčio 11 d., nėra teisinio pagrindo.

76Iš byloje esančio kaltinamojo akto (11 t. 1-21 b. l.) matyti, kad jis surašytas nepažeidžiant BPK 219 straipsnio reikalavimų, todėl A. Č. skundo teiginys, kad kaltinamasis aktas surašytas netinkamai, negali būti pripažįstamas teisingu. Duomenų, patvirtinančių nuteistojo skundo argumentą, kad bylą išnagrinėjęs teismas buvo šališkas, byloje nėra. Teismo šališkumo nepatvirtina ir tai, kad teismas priėmė ne tokį nuosprendį, kokio tikėjosi apeliantas, taip pat tai, kad teismas netenkino pastarojo prašymo nušalinti specialistę Z. Š., taip pat netenkino prašymo skirti pakartotinę finansinę ekspertizę. Aplinkybė, kad specialistės pateiktos išvados yra nepalankios A. Č., negali būti laikoma aplinkybe, patvirtinančia specialisto šališkumą. Kolegijos vertinimu, pakartotinė ekspertizė nebuvo skiriama pagrįstai, t. y. tinkamai įvertinus, kad toks procesinis veiksmas nagrinėjamu atveju nėra būtinas.

77Taip pat neteisus apeliantas teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jo teises neleisdamas jam duoti parodymų. Iš byloje esančio 2011 m. birželio 21 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad prokurorei perskaičius kaltinamąjį aktą, kaltinamasis į teisėjo klausimus atsakė, kad jis nesupranta kaltinimo ir nesutinka duoti parodymų (11 t. 113-119 b. l.). 2013 m. kovo 28 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu teisėjui pasiūlius A. Č. duoti paaiškinimus, pastarasis atsakė: „kol kas negaliu duoti parodymų, nes kaltinamajame akte parašyta, kad esu kaltinamas tuo, kad nesumokėjau į biudžetą 2459,07 Lt“ (17 t. 29 b. l.). Taigi, akivaizdu, kad kaltinamasis suprato, kad jam teismas siūlo duoti parodymus, tačiau šia teise nesinaudojo. 2013 m. birželio 4 d. teisiamajame posėdyje teisėjui paklausus kaltinamojo, ar jis teiks paaiškinimą byloje, A. Č. atsakė: „nesuprantu, kas tai. Aš deklaravau“. Paminėtos aplinkybės rodo, kad teismas kaltinamojo apklausos nuostatų, įtvirtintų BPK 272 straipsnyje, nepažeidė. Po minėtų A. Č. žodžių prokurorei pasiūlius baigti įrodymų tyrimą, teisėjas paskelbė, kad įrodymų tyrimas yra baigtas, pradedamos baigiamosios kalbos. A. Č. paklausus: „Tai neleisit man duoti parodymų?“, teisėjas paaiškino, kad kaltinamajam ne kartą atsisakius duoti paaiškinimus dėl kaltinimo pradedama klausytis baigiamųjų kalbų (17 t. 46 b. l.). Apelianto teiginio, kad teisėjas jo paklausė: „Ar Jūsų prašymai kuo nors skirsis nuo baigiamosios kalbos?“ teisiamojo posėdžio protokole užfiksuoti duomenys nepatvirtina. Be to kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šis galimas procesinis pažeidimas buvo pašalintas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme – atnaujinus įrodymų tyrimą nuteistajam buvo suteikta galimybė teismui duoti parodymus ir jis buvo išklausytas teismo posėdžio metu. Kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su nuteistojo skundo argumentu, kad teismas neišaiškino jo teisių – teisiamojo posėdžio protokole aiškiai užfiksuota, kad teisėjas išaiškino kaltinamajam jo teises, numatytas BPK 22 straipsnio 3 dalyje, 261 straipsnio 6 dalyje, 272 straipsnio 1 dalyje, ir kaltinamasis nurodė, jog savo teises suprato (11 t. 38 b. l.).

78BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

79Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas A. Č. bausmę, atsižvelgė į tai, kad pastarasis padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, yra baustas administracine tvarka (10 t. 152 b. l.), jam nustatytas 35 procentų darbingumas, valstybei padarytą žalą atlygino, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors teismas nepagrįstai nurodė, kad nusikalstamą veiką A. Č. padarė būdamas vieną kartą teistas, neišnykus teistumui (nusikalstamos veikos padarymo metu teistumas jam buvo išnykęs (10 t. 148-149 b. l.)), tačiau iš bylos duomenų matyti, kad 2011 m. lapkričio 21 d. A. Č. buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis kitoje baudžiamojoje byloje (17 t. 26-28 b. l.).

80Kolegija sprendžia, kad įvertinęs visas paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. Č. už padarytą nusikaltimą ne pačią griežčiausią BK 202 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, o alternatyvią švelnesnę bausmę – baudą.

81Iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad apeliantui paskirta bausmė yra mažesnė, negu BK 47 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas šios bausmės vidurkis, taigi, ji nėra per griežta. Kadangi nusikalstamą veiką nuteistasis padarė iki Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio priėmimo, teismas jam nauju ir ankstesniu nuosprendžiais paskirtas bausmes pagrįstai subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalies taisyklėmis, visiško bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta. Pažymima, kad teisę skirti asmeniui bausmę įstatymas suteikia tik teismui, o prokuroras tik siūlo kaltininkui skirtinos bausmės rūšį ir dydį. Taigi, nors teisiamajame posėdyje prokurorė ir siūlė skirti A. Č. už nusikaltimą, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, 70 MGL dydžio baudą, teismas, skirdamas pastarajam 80 MGL dydžio baudą, Baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė.

82Apeliuodamas į švelnesnę bausmę A. Č. nurodė, kad pirmosios instancijos teismas jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis nepripažino tai, kad jis yra neįgalus, išlaiko keturis vaikus, civiliniam ieškovui žalą atlygino. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi, kad bylos duomenys patvirtina, jog A. Č. valstybės biudžetui padarytą 166 Lt žalą atlygino (16 t. 152-153 b. l.), sprendžia, kad apylinkės teismas nepagrįstai BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos aplinkybės nepripažino A. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Dėl to skundžiamas nuosprendis pakeistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimas šiuo atveju nėra pagrindas švelninti A. Č. paskirtą bausmę. Kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinkanti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį. Nuteistojo skundo argumentas, kad teisėjas, skirdamas jam bausmę, su juo „suvedė neaiškias sąskaitas“, atmetamas kaip deklaratyvus, jokiais objektyviais duomenimis nepatvirtintas teiginys. Be to, kaip jau minėta, teismas, skirdamas A. Č. bausmę, atsižvelgė ir į tai, jog jam nustatytas 35 procentų darbingumas, o duomenų, patvirtinančių, kad jis išlaiko keturis vaikus, byloje nėra.

83Nuteistojo prašymas leisti baudą sumokėti išskaičiuojant ją iš invalidumo pensijos, negali būti tenkinamas, nes įstatymas to nenumato. Be to, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad paskirtai baudai sumokėti teismas A. Č. nustatė 6 mėnesių terminą.

84A. Č. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. nutartimi prokuroro paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, buvo pakeista švelnesne kardomąja priemone – rašytiniu pasižadėjimu neišvykti (11 t. 86-87 b. l.). BPK 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga. Kadangi nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, sprendžiama, kad siekiant užtikrinti netrukdomą nuosprendžio įvykdymą, nuteistajam paskirta kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu palikta galioti pagrįstai. Sutikti su apelianto skundo argumentu, kad palikta galioti kardomoji priemonė yra teisėjo galios prieš jį demonstravimo būdas, nėra jokio pagrindo.

85Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

86Pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nuosprendį.

87Pripažinti A. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą.

88Patikslinti A. Č. suformuluotame kaltinime nusikalstamos veikos laikotarpį nurodant, kad A. Č. neteisėta finansine veikla vertėsi laikotarpiu nuo 1996 m. vasario 3 d. iki 2008 m. gegužės 8 d.

89Patikslinti A. Č. suformuluotą kaltinimą nurodant, kad A. Č. tyčia, apgaule išvengė prievolės į valstybės biudžetą sumokėti 166 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt šešis litus) gyventojų pajamų mokesčio.

90Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 2... 4. A. Č. įpareigotas paskirtą baudą sumokėti per 6 mėnesius į teritorinės... 5. A. Č. į bausmės laiką įskaityta pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo... 6. A. Č. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikta galioti paskirta... 7. Kaltinamajam A. Č. baudžiamoji byla dalyje pagal BK 182 straipsnio 3 dalį... 8. Procesas dėl Klaipėdos apskrities VMI civilinio ieškinio nutrauktas.... 9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, apeliacinį skundą,... 10. A. Č. nuteistas už tai, kad vertėsi neteisėta finansine veikla, t. y. jis... 11. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Č. prašo panaikinti Mažeikių rajono... 12. Skunde apeliantas nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis yra neteisėtas ir... 13. Pasak apelianto, neaišku, kodėl jam taikomas Lietuvos Respublikos Finansų... 14. Dėl nusikalstamos veikos laikotarpio ... 15. Nuteistasis nurodo, kad jis buvo kaltinamas vykdęs nusikalstamą veiką... 16. Dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos... 17. Pasak apelianto, nesuprantama, kodėl jam taikomas Finansų įstaigų... 18. A. Č. pažymi, kad jis yra neįgalus, jo negalia – centrinės nervų... 19. Nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 2005 m. sausio 31 d. ( - )... 20. A. Č. manymu, tai, jog ( - ) apylinkės prokuratūra paprašė atnaujinti... 21. Be to, anot apelianto, neaišku, kodėl jam, jei teismas mano, kad skolindamas... 22. Dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos versliškumo ... 23. Skunde taip pat nurodoma, kad įstatyme nėra aiškiai apibrėžta, ką... 24. Anot apelianto, jo atveju, kad parodyti tariamo nusikaltimo mastą, pasirinktas... 25. Nuteistasis dar kartą pažymi, kad pinigus jis skolino, nes to nedraudė CK,... 26. Dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos tęstinumo ... 27. A. Č. nurodo nesutinkantis, kad jam nusikalstama veika inkriminuojama nuo 1996... 28. Dėl FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo ( - ) apskrities... 29. Apeliantas taip pat nurodo, kad jis 2011 m. rugpjūčio 22 d. teismui pateikė... 30. Atkreipia dėmesį, kad jam 2011 m. birželio 21 d. teismo posėdžio metu FNTT... 31. Nuteistojo teigimu, prašyme nušalinti specialistę jis buvo pateikęs... 32. A. Č. taip pat nurodo kritiškai vertinantis teisėjo teiginį nuosprendyje,... 33. Dėl valstybei nesumokėto GPM ... 34. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad teisiamojo posėdžio metu... 35. Dėl liudytojų parodymų... 36. Anot apelianto, kai kurių liudytojų parodymai atskleidžia tiesioginį... 37. Nuteistasis A. Č. taip pat atkreipia dėmesį, kad dalis liudytojų... 38. Dėl pažeistų teisių ... 39. A. Č. teigimu, nuo pat bylos nagrinėjimo teisme pradžios buvo grubiai... 40. Taip pat nurodo, kad 2013 m. birželio 4 d. teisiamajame posėdyje teisėjas R.... 41. Dėl teismo paskirtos bausmės ... 42. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad nors prokurorė už nusikalstamą veiką,... 43. Pastebi, kad teisės mokslo doktrinoje ir teismų praktikoje aiškinama, jog... 44. Be to, apelianto teigimu, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą,... 45. Dėl kardomosios priemonės skyrimo ... 46. Apeliantas nurodo nesuprantantis, kodėl jam iki nuosprendžio įsiteisėjimo... 47. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti,... 48. Nuteistojo A. Č. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies... 49. Kaip teisingai skunde pažymėjo apeliantas, už neteisėtą vertimąsi... 50. BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 51. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į Lietuvos Respublikos įstatymuose ir... 52. Pagal BK 202 straipsnį ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės... 53. Be to, baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine,... 54. Versliškumas kaip BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos... 55. Stambus mastas – vertinamasis požymis, kuris nustatomas kiekvienu... 56. Kvalifikuojant veiką pagal BK 202 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti ir tai,... 57. Nenustačius iš esmės nelegalaus ekonominės veiklos pobūdžio arba kitų... 58. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaule savo... 59. A. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad pažeisdamas 2002 m.... 60. Finansų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 42 dalyje nurodyta, kad vertimasis... 61. Pagal minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą finansinės paslaugos... 62. Byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai įrodo, kad A. Č. padarė BK... 63. Kaip jau minėta, nuteistasis skunde pažymėjo, kad liudytojų A. P. ir E. P.... 64. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus... 65. Apklausta teisiamajame posėdyje specialistė Z. Š. dar kartą pažymėjo, kad... 66. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad teisiamajame posėdyje specialistė Z. Š.... 67. Specialistė Z. Š. savo 2009 m. vasario 27 d. išvadoje teisingai nurodė, kad... 68. Atsakant į apelianto skundo argumentą, kad į nesumokėtą 831 Lt GPM sumą... 69. Kaip jau minėta, apeliantas skunde pažymėjo, kad nors jis 166 Lt į... 70. Kolegijos vertinimu, minėtą apelianto skundo teiginį paneigia specialistės... 71. Atsakant į nuteistojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas... 72. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl A.... 73. Taip pat pažymima, kad ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės... 74. Skunde apeliantas nesutinka ir su jam inkriminuotos nusikalstamos veikos... 75. Nuteistojo A. Č. nurodyta aplinkybė, kad 1996 metais jis sudarė tik vieną... 76. Iš byloje esančio kaltinamojo akto (11 t. 1-21 b. l.) matyti, kad jis... 77. Taip pat neteisus apeliantas teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas... 78. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad... 79. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas A. Č. bausmę,... 80. Kolegija sprendžia, kad įvertinęs visas paminėtas bausmės skyrimui... 81. Iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad apeliantui paskirta bausmė yra... 82. Apeliuodamas į švelnesnę bausmę A. Č. nurodė, kad pirmosios instancijos... 83. Nuteistojo prašymas leisti baudą sumokėti išskaičiuojant ją iš... 84. A. Č. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. nutartimi... 85. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos... 86. Pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nuosprendį.... 87. Pripažinti A. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru... 88. Patikslinti A. Č. suformuluotame kaltinime nusikalstamos veikos laikotarpį... 89. Patikslinti A. Č. suformuluotą kaltinimą nurodant, kad A. Č. tyčia,... 90. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....