Byla 2K-574/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Vladislovo Ranonio, sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei, išteisintajai E. M., gynėjui Ričardui Girdziušui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį išteisinta jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 12 d. nutartis, kuria Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinis skundas atmestas.

3E. M. išteisinta ir dėl kaltinimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, prokurorės apeliacinis skundas dėl šio išteisinimo taip pat atmestas. Ši nuosprendžio ir nutarties dalis kasacine tvarka neskundžiama.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimo, prokurorės, palaikiusios kasacinį skundą, išteisintosios ir jos gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

5E. M. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį buvo kaltinama tuo, kad neteisėtai, pažeisdama Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimą Nr. 1797 „Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių“ bei šiuo nutarimu patvirtintas Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisykle“, neturėdama tam reikalingo verslo liudijimo verstis vertimų veikla, nuo 2006 m. sausio 31 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., patalpose, esančiose Kaune, Laisvės al. 99, versliškai teikė vertimo paslaugas, gavo už tai 10 912,72 Lt pajamų ir nesumokėjo 1636 Lt gyventojų pajamų mokesčio.

6Kasaciniu skundu Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 12 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

7Prokuroras nesutinka su teismų išvada, kad ATPK 173 straipsnio 1 dalyje ir BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už tas pačias veikas, o administracinės teisės pažeidimo atribojimo nuo nusikaltimo požymis yra gaunamų pajamų (įplaukų) ar paskutiniųjų 12 mėnesių pajamų (įplaukų), ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertės suma, kuriai viršijus 500 MGL (65 000 Lt), kyla baudžiamoji atsakomybė. Prokuroro teigimu, teismų nustatytos E. M. pajamos iš neteisėtos individualios veiklos per trejus metus 5922, 40 Lt (apie 45 MGL) nepašalina jos baudžiamosios atsakomybės. Apeliaciniame skunde prokurorė nurodė, kad BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu. Baudžiamoji atsakomybė atsiranda esant bent vienai alternatyviai sąlygai: kai veikla vykdoma versliškai arba stambiu mastu. Versliškumas reiškia, kad ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla minėtais būdais užsiimama sistemingai ar nuolat ir tokia veikla yra nuolatinis pagrindinis ar papildomas kaltininko pajamų šaltinis. ATPK 173 straipsnyje neteisėtos veiklos versliškumo požymis nenustatytas ir tai yra pagrindinis kriterijus, atribojantis šį administracinės teisės pažeidimą nuo nusikaltimo. Bylos rašytiniais duomenimis (2009 m. balandžio 9 d. specialisto išvada Nr. 5-2/43, jos priedu Nr. 16) nustatyta, kad nuo 2006 m. sausio 31 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. E. M., kaip fizinis asmuo, ne mažiau kaip 37 kartus atliko vertimus. Vien tik 2008 m. kaip fizinis asmuo E. M. atliko vertimus ne mažiau kaip 22 kartus, o tai rodo, kad šia veikla, neturėdama licencijos, E. M. vertėsi ne tik nuolat, bet ir sistemingai, ir iš to gavo papildomų pajamų, todėl jos veika kvalifikuotina ne kaip administracinis teisės pažeidimas, bet kaip nusikaltimas. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nepasisakė, kodėl atmeta tokius prokurorės argumentus, tik nukopijavęs atkartojo pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus motyvus, kurie sutampa savo stiliumi bei gramatika. Dėl nurodytų aplinkybių prokuroras daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas šioje byloje, tikrindamas nuosprendį pagal prokurorės apeliacinį skundą, jo išsamiai neišnagrinėjo, neatsakė į esminius argumentus dėl nepagrįsto E. M. išteisinimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, todėl padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 332 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimus, kurie pripažintini esminiais, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

8Kasacinis skundas atmestinas.

9Dėl BK 202 straipsnio 1 dalies taikymo

10Išteisintajai E. M. buvo inkriminuota tai, kad ji neteisėtai, neturėdama verslo liudijimo, kuris reikalingas verstis vertimų veikla, versliškai ėmėsi šios veiklos.

11Žemesnių instancijų teismai versliškumo požymio E. M. veikoje nenustatė, argumentuodami tuo, kad tiek BK 202 straipsnio 1 dalyje, tiek ATPK 173 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už tas pačias veikas. Pasak teismų, požymis, atribojantis administracinę atsakomybę nuo baudžiamosios, nurodytas ATPK 173 straipsnyje: administracinė atsakomybė atsiranda, kai iš neteisėtos komercinės, ūkinės, finansinės ar profesinės veiklos gaunamos pajamos (įplaukos) ar paskutiniųjų 12 mėnesių pajamos (įplaukos), ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė neviršija 500 MGL dydžio sumos. Teismai nustatė, kad E. M. pajamos iš neteisėtos individualios veiklos per trejus metus sudarė 5922.40 Lt (apie 45 MGL) ir iš to sprendė nesant jos veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinės instancijos teismas papildomai nurodė, kad E. M. atliktų vertimų skaičius veikos versliškumo požymiui nustatyti įtakos neturi.

12Kolegija su tokiais teismų argumentais nesutinka, nes BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos versliškumo požymio ir ATPK 173 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties turinys yra skirtingas.

13ATPK 173 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu, kai gaunamos pajamos (įplaukos) ar paskutiniųjų 12 mėnesių pajamos (įplaukos), ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė neviršija 500 MGL dydžio sumos. BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu.

14Pirmiausia už verslo tvarkos pažeidimus atsiranda administracinė atsakomybė. Baudžiamoji atsakomybė siejama su papildomais požymiais, numatytais BK 202 straipsnyje. Šie požymiai yra veiklos versliškumas arba stambus mastas. Stambaus masto sąvoka Baudžiamajame kodekse nepateikta, tačiau sisteminis įstatymų aiškinimas leidžia spręsti, kad, viršijus ATPK 173 straipsnyje numatytą 500 MGL dydžio sumą, kyla nebe administracinė, o baudžiamoji atsakomybė. Išteisintajai E. M. buvo inkriminuotas ne stambaus masto, o versliškumo požymis, todėl jos pajamų iš neteisėtos vertimų veiklos dydis nėra administracinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimo kriterijus.

15Administracinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimas pagal veikos versliškumo požymį sudėtingesnis, nes ATPK 173 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „vertimasis veikla“ ir BK 202 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „ėmimasis veiklos versliškai“ reiškia ne ką kita kaip veiklos pastovumą, nuolatinį jos pobūdį. Pagal įstatymo formuluotę baudžiamoji atsakomybė už verslišką ėmimąsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neteisėtu būdu galima ir nesant stambaus masto požymio. Taigi versliškumo sąvoka turi apimti ne tik veiklos pastovumą ir nuolatinį jos pobūdį, bet ir kitus požymius, skiriančius ją nuo vertimosi komercine ar kitokia veikla sąvokos. Tokie požymiai – tai parengiamųjų darbų neteisėtai komercinei ar kitokiai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimas, šios veiklos valdymas ir kitokie veiksmai, rodantys didesnį veikos pavojingumo laipsnį. Kiekvienu atveju šis klausimas sprendžiamas individualiai, priklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių.

16Nagrinėjamoje byloje išteisintoji E. M., būdama Lietuvių jaunimo bendrijos įsteigtos personalinės įmonės „Jaunimo žodis“, besiverčiančios vertimų veikla, samdoma direktore, dalį vertimų atliko kaip fizinis asmuo, neturintis verslo liudijimo šiai veiklai. Teismas nustatė, kad 2006–2008 metais iš šios veiklos ji turėjo 5922,4 Lt pajamų. Pažymėtina ir tai, kad, mokesčių administratoriui nustačius šį pažeidimą, E. M. patikslino gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas ir sumokėjo pajamų mokestį. Pagal teismų nustatytas bylos aplinkybes E. M. savo neteisėtą vertimų veiklą vykdė, pasinaudodama personaline įmone „Jaunimo žodis“, o pati, kaip fizinis asmuo, šiai veiklai vykdyti sąlygų nesukūrė. Tokia neteisėta veikla teismų teisingai nevertinama kaip versliška. Pirmosios instancijos teismas, nors ir kitais argumentais, išteisindamas E. M. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, o apeliacinės instancijos teismas – atmesdamas prokurorės apeliacinį skundą, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

17BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos nebuvo pažeistos, nes apeliacinės instancijos teismas pateikė motyvus, kodėl nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl to, kad išteisintosios E. M. veikoje yra BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyta teismų pozicija dėl ATPK 173 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo ir BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo atribojimo neatitinka kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos pozicijos šiuo klausimu, kuri iš dalies sutampa su kasatoriaus pozicija, bet tai, priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, negali būti vertinama kaip BPK 332 straipsnio, reglamentuojančio apeliacinės instancijos teismo nutarties turinį, pažeidimas.

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

19Atmesti Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai