Byla 2K-4-507/2016
Dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 1981 straipsnio 1 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 2 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Gintaro Godos, sekretoriaujant Ritai Bartulienei, dalyvaujant prokurorui Rimvydui Valentukevičiui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Tomo Grušo kasacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nuosprendžio dalies, kuria E. J. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 1981 straipsnio 1 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 2 d. nutarties.

2Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu E. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 15 MGL (564 Eur) dydžio bauda, 214 straipsnio 1 dalį – 15 MGL (564 Eur) dydžio bauda, 215 straipsnio 1 dalį – 20 MGL (753 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes apėmus ir šią subendrintą bausmę iš dalies sudėjus su pagal BK 214 straipsnio 1 dalį paskirta bausme, subendrinta bausmė jam paskirta 27 MGL (1016 Eur) dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – 18 MGL (677 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Iš nuteistojo E. J. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. B. priteista 90 Eur neturtinei žalai atlyginti. Iš nuteistojo E. J. civiliniams ieškovams UAB „Moment Credit“, UAB „4finance“, UAB „Bobutės paskola“ priteista atitinkamai 292,46 Eur, 312,94 Eur, 590,82 Eur turtinei žalai atlyginti. Iš nuteistojo E. J. valstybei priteista 81,06 Eur už nukentėjusiajai D. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą. E. J. dėl kaltinimo pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

3Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 2 d. nutartimi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Žydrūno Kungio apeliacinis skundas atmestas.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Gintaro Godos pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

Nustatė

5E. J. išteisintas pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį dėl kaltinimo tuo, kad jis nuo 2014 m. spalio 15 d. iki 22 d. Šiaulių rajone, ( - ), ( - ), ir ( - ), naudodamasis kompiuteriu per interneto prieigas, neteisėtai, dvylika kartų (2014 m. spalio 15 d. keturis kartus, 2014 m. spalio 17 d. vieną kartą, 2014 m. spalio 22 d. septynis kartus) pažeisdamas, t. y. suklaidindamas, ( - ) informacinės sistemos apsaugos priemones, įvesdamas neteisėtai įgytus nukentėjusiosios D. B. vardu išduotus internetinės prieigos duomenis – elektroninės bankininkystės vartotojo identifikavimo kodą, asmeninį prisijungimo slaptažodį, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės banko suteiktus slaptažodžius (prisijungimo teisė buvo suteikta tik D. B., autentifikuojamai sistemoje pagal banko jai išduotus elektroninės bankininkystės vartotojo identifikavimo kodą, asmeninį prisijungimo slaptažodį, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės banko suteiktus slaptažodžius), prisijungė prie ( - ) informacinės sistemos.

6Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. J. taip pat nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį už neteisėtą svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų įgijimą ir laikymą, neteisėtą inicijavimą ir vienuolikos finansinių operacijų atlikimą, neteisėtai panaudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, ir apgaule savo naudai svetimo turto įgijimą, tačiau ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

7Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Tomas Grušas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

8Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 1981 straipsnio 1 dalį, nes nustačius, kad kaltininkas neteisėtai, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, prisijungė prie informacinės sistemos ir inicijavo ar atliko neteisėtas finansines operacijas su svetimomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis ar jų naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis ir taip apgaule įgijo turtinę teisę į svetimą turtą ar įgijo šį svetimą turtą, jo veiksmai kvalifikuotini ir pagal BK 1981 straipsnį. Pasak kasatoriaus, nagrinėjamu atveju kaltininko veiksmų neteisėtumas pasireiškia tuo, kad jis, norėdamas prisijungti prie banko elektroninės bankininkystės sistemos, neteisėtai naudoja kitiems asmenims priklausančius jų identifikavimo toje sistemoje duomenis ir dėl to banko tarnybinėje stotyje įdiegta sistema automatiniu režimu šiuos duomenis įvedusį asmenį autentifikuoja kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją bei leidžia inicijuoti ir atlikti norimas finansines operacijas. Tokiais kaltininko veiksmais pažeidžiamos elektroninės bankininkystės sistemos apsaugos priemonės, kurios yra skirtos užtikrinti, kad prie šių sistemų paskyrų galėtų prisijungti tik banko klientai, sudarę su banku elektroninės bankininkystės sutartis.

9Kasatorius teigia, kad minėtame BK straipsnyje nurodyto dalyko – informacinės sistemos – sąvoka pateikta 2001 m. lapkričio 23 d. Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų 1 straipsnio a punkte, pagal kurį kompiuterinė sistema – įtaisas arba tarpusavyje sujungtų ar susijusių įtaisų grupė, iš kurių vienas ar daugiau pagal programą automatiškai apdoroja duomenis. Pagal 2005 m. vasario 24 d. Tarybos Pamatinio sprendimo 2005/222/TVR dėl atakų prieš informacines sistemas 1 straipsnio a punktą informacinė sistema – prietaisas arba tarpusavyje sujungtų ar susijusių prietaisų grupė, iš kurių vienas arba daugiau pagal programą vykdo automatinį kompiuterinių duomenų tvarkymą, taip pat juose saugomi, tvarkomi, iš jų išrenkami arba jais perduodami kompiuteriniai duomenys su tikslu juos apdoroti, panaudoti, apsaugoti ir prižiūrėti. Pagal Direktyvos 2013/40/ES dėl atakų prieš informacines sistemas 2 straipsnio a punktą informacinė sistema yra prietaisas arba tarpusavyje sujungtų ar susijusių prietaisų grupė, iš kurių vienas arba daugiau pagal programą vykdo automatinį kompiuterinių duomenų tvarkymą, taip pat kompiuteriniai duomenys, saugomi, tvarkomi, išrenkami arba perduodami to prietaiso ar grupės prietaisų jo ar jų eksploatacijos, naudojimo, apsaugos ir priežiūros tikslais. BK 1981 straipsnyje numatytos veikos inkriminavimui būtina nustatyti, kad prie informacinės sistemos buvo prisijungta pažeidžiant šios sistemos apsaugos priemones. Pagal kasacinio teismo praktiką vartotojo tapatybę patvirtinančių duomenų neteisėtas įvedimas, suklaidinant sistemą, laikytinas šios sistemos apsaugos priemonių pažeidimu ir atitinka neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos veikos padarymo būdą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-138/2015). Anot kasatoriaus, bankų elektroninės bankininkystės sistemos atitinka informacinės sistemos požymius, banko elektroninės bankininkystės sistemos naudotojo identifikavimo arba autentifikavimo procedūra yra viena iš šios informacinės sistemos apsaugos priemonių, todėl prisijungimas prie tokios sistemos kito asmens – šios sistemos naudotojo – vardu, įvedant jo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis atitinka BK 1981 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.

10Kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl BK 1981 straipsnio 1 dalies, kaip bendrosios, ir BK 215 straipsnio 1 dalies, kaip specialiosios, normų konkurencijos, teigia, kad šios dvi normos saugo skirtingus teisinius gėrius: BK 1981 straipsnio objektas –informacinių sistemų bei jose esančių elektroninių duomenų saugumas (konfidencialumas), BK 215 straipsnio – teisės aktais įtvirtinta elektroninių mokėjimo priemonių naudojimo ir disponavimo tvarka. Taigi, nagrinėjamu atveju tuo pačiu metu ir tais pačiais veiksmais asmuo kėsinasi į du skirtingus objektus (ideali nusikalstamų veikų sutaptis), kuriuos saugo skirtingos BK normos. Kasatorius taip pat teigia, kad pagal kasacinio teismo praktiką neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos kriminalizuotas, įgyvendinant 2001 m. lapkričio 23 d. Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų ir 2005 m. vasario 24 d. Tarybos Pamatinio sprendimo 2005/222/TVR dėl atakų prieš informacines sistemas nuostatas, kaip savarankiška nusikalstama veika, neturinti tiesioginio ryšio su kitomis jau sistemoje padaromomis veikomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-375/2012). Kasatoriaus manymu, šio nusikaltimo kvalifikavimui motyvas, dėl ko kaltininkas jungėsi prie informacinės sistemos, neturi reikšmės, todėl abiejų instancijų teismų argumentai, kad nenustatyta, jog E. J. būtų siekęs pamatyti informacinėje sistemoje laikomas duomenų bylas, susipažinti su duomenų turiniu, atlikti kitus veiksmus (juos keisti, trinti, kopijuoti ir pan.), nepaneigia, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 1981 straipsnio 1 dalyje. Pasak kasatoriaus, priešingai, E. J., prisijungdamas prie informacinės sistemos, susipažino su joje saugoma informacija bei atliko šioje sistemoje esančios informacijos (duomenų) pakeitimus (atliko pinigų pervedimus).

11Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo T. Grušo kasacinis skundas atmestinas.

12Dėl BK 1981 straipsnio 1 dalies taikymo

13Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo teiginiais, kad kasacine tvarka apskųstuose teismų sprendimuose BK 1981 straipsnio 1 dalies dispozicija aiškinama neteisingai. Kita vertus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinant prokuroro prašymą perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka būtų pažeisti baudžiamojo proceso principai.

14Kasacinėje teismų praktikoje yra išaiškinta, kad veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 1981 straipsnį nustačius, kad prie informacinės sistemos buvo prisijungta pažeidžiant šios sistemos apsaugos priemones. Aiškinant informacinės sistemos apsaugos priemonių pažeidimo požymį, kasacinėse nutartyse pažymėta, jog: 1) vartotoją informacinėje sistemoje leidžianti nustatyti autentiškumo patvirtinimo procedūra gali būti laikoma viena iš šios sistemos saugumo (taip pat ir konfidencialumo) užtikrinimo priemonių, 2) teisėto vartotojo tapatybę patvirtinančių duomenų neteisėtas įvedimas, suklaidinant sistemą, laikytinas šios sistemos apsaugos priemonių pažeidimu ir 3) neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos (internetinės bankininkystės sistemos) pažeidžiant autentifikavimo priemonėmis nustatytų prisijungimo prie informacinės sistemos apribojimus (reikalavimus) paprastai negali būti laikomas nereikšmingu, vertinant jį iš baudžiamosios teisės pozicijų, ypač jei tai leido padaryti kitus neteisėtus veiksmus sistemoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-375/2012, 2K-138/2015, 2K-555-788/2015). Šie išaiškinimai taikytini ir nagrinėjamoje byloje, nes nurodytų bylų bei nagrinėjamos bylos aplinkybės prokuroro kasaciniame skunde keliamu teisės taikymo klausimu sutampa.

15Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. J., pažeisdamas, t. y. suklaidindamas, ( - ) informacinės sistemos apsaugos priemones, įvesdamas neteisėtai įgytus nukentėjusiosios D. B. vardu išduotus internetinės prieigos duomenis – elektroninės bankininkystės vartotojo identifikavimo kodą, asmeninį prisijungimo slaptažodį, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės banko suteiktus slaptažodžius (prisijungimo teisė buvo suteikta tik D. B., autentifikuojamai sistemoje pagal banko jai išduotus elektroninės bankininkystės vartotojo identifikavimo kodą, asmeninį prisijungimo slaptažodį, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės banko suteiktus slaptažodžius), jungėsi prie ( - ) informacinės sistemos, leidžiančios naudotis banko paslaugų teikimu internetu, paskui atliko finansines operacijas, neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą. Šie nuteistojo veiksmai, be kitų, atitinka ir BK 1981 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Veikos (veikų) kvalifikavimas pagal BK 215 straipsnį nepašalina veiksmų neteisėtai prisijungiant prie informacinės sistemos kvalifikavimo pagal BK 1981 straipsnį galimybės. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad BK 215 straipsnis yra specialioji norma BK 1981 straipsnio atžvilgiu, yra klaidinga, kaip ir išvada, jog veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 1981 straipsnį nenustačius, jog buvo siekiama informacinėje sistemoje pamatyti laikomas duomenų bylas, ar nenustačius, jog buvo pažeistos (sugadintos) apsaugos priemonės. Tokie ar panašūs veikų motyvai ar tikslai kvalifikavimui pagal BK 1981 straipsnį nėra būtini, tuo labiau kad jų nenumato BK 1981 straipsnio dispozicija.

16Antra vertus, perdavimas iš naujo nagrinėti bylą apeliacine tvarka neišvengiamai reikštų proceso trukmės pailgėjimą, procesinių išlaidų bei kitų procesinių sąnaudų padidėjimą. Atsižvelgiant ir į tai, kad, apeliacinės instancijos teismui naujo bylos nagrinėjimo metu net ir padarius išvadą, jog yra pagrindas E. J. pripažinti kaltu padarius ir BK 1981 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, būtų ištaisyta iš esmės labiau formali klaida. Konstatavus, kad neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos su kitomis veikomis, dėl kurių padarymo nuteistasis pripažintas kaltu, sudaro idealią sutaptį, už BK 1981 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos (nesunkaus nusikaltimo) padarymą skirta bausmė su kitomis bausmėmis turėtų būti bendrinama apėmimo būdu ir galutinė subendrinta nuteistajam skirtina bausmė nesikeistų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-555-788/2015). Naujas apeliacinės instancijos teismo sprendimas nesukeltų ir jokių kitų naujų padarinių. Taigi teisingumas, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka iš naujo, būtų vykdomas daugiau formaliai, negu kad tikintis priimti galimai iš esmės skirtingą nuo dabar priimto ir įsiteisėjusiojo teismo baigiamojo akto. Dėl išdėstytų priežasčių, vadovaujantis proceso greitumo, tikslingumo, protingumo, ekonomiškumo principais, darytina išvada, kad prokuroro prašymas naikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 2 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka neturi būti tenkinamas.

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

18Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Tomo Grušo kasacinį skundą atmesti.