Byla 1A-48-360/2018
Dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Daliaus Jocio ir Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei, Sabinai Vigelytei, dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Veitui, nuteistųjų gynėjams advokatams Aivarui Giliui, Mirandai Kunickienei, Daivai Ivanauskaitei, Edvardui Staponkui, Juozapui Surbliui, nukentėjusiajam M. V., asmeniui, kurio byla atskirta, L. M.,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. B., L. O. G., V. P., R. R., D. D. apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo:

3M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas (dėl 2015-02-19 - 2015-02-20 nusikalstamų veikų prieš L. G.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo redakcija) laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams; (dėl nusikalstamų veikų prieš T. B. 2015-02-19- 2015- 02-22 dienomis) pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo redakcija) laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams; (dėl nusikalstamų veikų prieš T. B. 2015-03-01) pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo redakcija) laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams; (dėl nusikalstamų veikų prieš A. A.) pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo redakcija) laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams; (dėl nusikalstamų veikų prieš A. Š.) pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo redakcija) laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams; (dėl nusikalstamų veikų prieš P. M.) pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo redakcija) laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams; (dėl nusikalstamų veikų prieš R. G.) pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo redakcija) laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir skirta subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 2016-02-24 nuosprendžiu paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir šiuo nuosprendžiu paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrintos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir M. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2016-02-24 nuosprendį;

4R. R. pripažintas kaltu ir nuteistas (dėl nusikalstamų veikų prieš R. G.) pagal BK 214 straipsnio 1 dalį 70 parų arešto, pagal BK 1981 straipsnio1 dalį (2007-06-28 įstatymo redakcija) 20 parų arešto, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 25 paras arešto; (dėl nusikalstamų veikų prieš M. V.) pagal BK 214 straipsnio 1 dalį 70 parų arešto, pagal BK 1981 straipsnio1 dalį (2007-06-28 įstatymo redakcija) 20 parų arešto, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 25 paras arešto; (dėl nusikalstamos veikos prieš G. D.) pagal BK 214 straipsnio 1 dalį 70 parų arešto, pagal BK 1981 straipsnio1 dalį (2007-06-28 įstatymo redakcija) 20 parų arešto, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 25 paras arešto; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir skirta galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė, ją atliekant areštinėje;

5D. D. pripažintas kaltu ir nuteistas (dėl nusikalstamų veikų prieš M. V.) pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo redakcija) laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams; (dėl nusikalstamų veikų prieš G. D.) pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo redakcija) laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir skirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose;

6V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas (dėl nusikalstamų veikų prieš A. Š.) pagal BK 214 straipsnio 1 dalį skirta 70 parų arešto, pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo redakcija) paskirta 20 parų arešto, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį skirta 30 parų arešto, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir skirta 25 paros arešto; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį išteisintas, nesant nusikaltimo sudėties; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir skirta galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė, ją atliekant areštinėje;

7L. O. G. pripažinta kalta ir nuteista (dėl nusikalstamų veikų prieš A. Š.) pagal BK 214 straipsnio 1 dalį paskirta 35 MGL (1318,10 eurų) dydžio bauda, pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo redakcija) paskirta 10 MGL (376,60 eurų) dydžio bauda, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį paskirta 20 MGL (753,20 eurų) dydžio bauda, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirta 10 MGL(376,60 eurų) dydžio bauda; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį išteisinta, nesant nusikaltimo sudėties; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 40 MGL dydžio (1506,40 eurų) baudą, sumokant ją per 6 mėnesius.

8Nuosprendžiu iš M. B. UAB „( - )“ (ankstesnis pavadinimas UAB „( - )“) priteista 3700 eurų turtinei žalai atlyginti, UAB „( - )“ 2950 eurų, UAB „( - )“ 400 eurų, AB „( - )“ 400 eurų, UAB „( - )“ 700 eurų turtinei žalai atlyginti. Iš M. B., V. P. ir L. O. G. solidariai UAB ,,( - )“ priteista 1500 Eur turtinei žalai atlyginti. Iš M. B., V. P. ir L. O. G. solidariai UAB “( - )“ priteista 300 eurų turtinei žalai atlyginti. Iš M. B. ir R. R. solidariai UAB „( - )e“ priteista1050 eurų, UAB „( - )“ 1500 eurų, bei UAB „( - )“ 100 eurų turtinei žalai atlyginti. Iš R. R. ir D. D. solidariai UAB „( - )“ priteista 1480 eurų, UAB „( - )“ 300 eurų , UAB „( - )e“ 750 eurų turtinei žalai atlyginti.

9Teisėjų kolegija

Nustatė

10M. B. nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su asmeniu, prieš kurį byla išskirta į atskirą bylą, 2015 m. vasario 19 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ( - ), prie AB „( - )“ pastato, iš L. G. neteisėtai įgijo pastarojo elektroninę mokėjimo priemonę, kurios duomenis panaudojo, tai yra, prisijungė prie internetinės bankininkystės sistemos, atliko neteisėtas finansines operacijas ir apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: 2015 m. vasario 19 d., 14.17 val., M. B. ir asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą, veikdami kartu, turėdami vieningą tyčią apgaulės būdu savo naudai gauti svetimą turtą - pinigus, internetu iš IP adreso ( - ), prisijungė prie internetinės svetainės www.( - ).lt, pasinaudodami elektroninės bankininkystės paslauga, neteisėtai panaudodami L. G. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (internetinės bankininkystės kodus, slaptažodžius), inicijavo finansinę operaciją L. G. vardu, - iš jo banko sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB „( - )“, pervedė į UAB ( - ) (buvusi UAB „( - )“) priklausančią sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „( - )“, 0,01 EUR registracijos mokestį, tokiu būdu patvirtindami sutikimą su paskolos sutarties sąlygomis, užpildė L. G. vardu paraišką 700 EUR paskolai gauti, apgaule sudarė su paskolos davėju UAB ( - ) L. G. vardu paskolos sutartį Nr. 1768937, pagal kurią 2015-02-20 į L. G. banko sąskaitą Nr. ( - ), buvo pervesti 700 EUR, taip apgaule įgijo UAB ( - ) priklausantį turtą. Tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2015 m. vasario 19 d., 14.28 val., M. B. ir asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą, veikdami kartu, turėdami vieningą tyčią apgaulės būdu savo naudai gauti svetimą turtą – pinigus, internetu iš IP adreso ( - ), prisijungė prie internetinės svetainės www.( - ).lt, pasinaudodami elektroninės bankininkystės paslauga, neteisėtai panaudodami L. G. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (internetinės bankininkystės kodus, slaptažodžius), inicijavo finansinę operaciją L. G. vardu, - iš jo banko sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB „( - )“, pervedė į UAB „( - )“ priklausančią sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „( - )“, 0,01 EUR registracijos mokestį, tokiu būdu patvirtindami sutikimą su paskolos sutarties sąlygomis, užpildė L. G. vardu paraišką 400 EUR paskolai gauti, apgaule sudarė su paskolos davėju UAB „( - )“ L. G. vardu paskolos sutartį Nr. ( - ), pagal kurią 2015-02-19 į L. G. banko sąskaitą Nr. ( - ), buvo pervesti 400 EUR, taip apgaule įgijo UAB „( - )e“ priklausantį turtą. Tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2015 m. vasario 20 d., 15.22 val., M. B. ir asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą, veikdami kartu, turėdami vieningą tyčią apgaulės būdu savo naudai gauti svetimą turtą – pinigus, internetu iš IP adreso ( - ), prisijungė prie internetinės svetainės www.( - ).lt, pasinaudodami elektroninės bankininkystės paslauga, neteisėtai panaudodami L. G. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (internetinės bankininkystės kodus, slaptažodžius), inicijavo finansinę operaciją L. G. vardu, - jo vardu užpildė papildomą paraišką 350 EUR paskolai gauti, apgaule sudarė su paskolos davėju UAB “( - )e“ L. G. vardu paskolos sutartį Nr. ( - ), pagal kurią 2015-02-20 į L. G. banko sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „( - )“, buvo pervesti 350 EUR, taip apgaule įgijo UAB „( - )e“ priklausantį turtą. Tokiais savo veiksmais M. B. neteisėtai įgijo nukentėjusiojo L. G. elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, pasinaudodami neteisėtai įgytais duomenimis bei pažeisdami informacinės sistemos apsaugos duomenis, t. y. save identifikavo kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie internetinės bankininkystės sistemos ir atliko neteisėtas finansines operacijas, taip apgaule įgijo svetimą turtą bei UAB ( - ) padarė 700 EUR turtinę žalą bei UAB „( - )e“ padarė 750 EUR turtinę žalą.

11Be to, M. B. nuteistas ir už tai, kad 2015 m. vasario 19 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ( - ), prie AB „( - )“ pastato, M. B. ir asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą, iš T. B. neteisėtai įgijo pastarojo elektroninę mokėjimo priemonę, kurios duomenis panaudojo, tai yra, prisijungė prie internetinės bankininkystės sistemos ir atliko neteisėtas finansines operacijas, pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą ir apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: 2015 m. vasario 19 d., 16.43 val., M. B. ir asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą, veikdami kartu, turėdami vieningą tyčią apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą -pinigus, internetu iš IP adreso ( - ), prisijungė prie internetinės svetainės www.( - ).lt, pasinaudodami elektroninės bankininkystės paslauga, neteisėtai panaudodami T. B. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (internetinės bankininkystės kodus, slaptažodžius), inicijavo finansinę operaciją T. B. vardu, - iš jo banko sąskaitos Nr. ( - ), esančios banke AB „( - )“, pervedė į UAB „( - )e“ priklausančią sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „( - )“ banke, 0,01 EUR registracijos mokestį, tokiu būdu patvirtindami sutikimą su paskolos sutarties sąlygomis, užpildė T. B. vardu paraišką 750 EUR paskolai gauti, apgaule sudarė su paskolos davėju UAB „( - )e“ T. B. vardu paskolos sutartį, ir taip apgaule kėsinosi įgyti svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi UAB „( - )e“ paraišką atmetė, nes kliento kreditinė istorija neatitiko ( - ).lt reikalavimų. Tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2015 m. vasario 19 d., 16.58 val., M. B. ir asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą, veikdami kartu, turėdami vieningą tyčią apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, internetu iš IP adreso ( - ), prisijungė prie internetinės svetainės www.( - ).lt, pasinaudodami elektroninės bankininkystės paslauga, neteisėtai panaudodami T. B. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (internetinės bankininkystės kodus, slaptažodžius), inicijavo finansinę operaciją T. B. vardu, - iš jo banko sąskaitos Nr. ( - ), esančios banke AB „( - )“, pervedė į UAB „( - )e“ priklausančią sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „( - )“ banke, 0,01 EUR registracijos mokestį, tokiu būdu patvirtindami sutikimą su paskolos sutarties sąlygomis, užpildė T. B. vardu paraišką 300 EUR paskolai gauti, apgaule sudarė su paskolos davėju UAB „( - )e“ T. B. vardu paskolos sutartį Nr.( - ), pagal kurią 2015-02-19 į T. B. banko sąskaitą Nr. ( - ), buvo pervesti 300 EUR, taip apgaule įgijo UAB „( - )e“ priklausantį turtą. Tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2015 m. vasario 19 d., 17.10 val., M. B. ir asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą, veikdami kartu, turėdami vieningą tyčią apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, internetu iš IP adreso ( - ), prisijungė prie internetinės svetainės www.( - ).lt, pasinaudodami elektroninės bankininkystės paslauga, neteisėtai panaudodami T. B. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (internetinės bankininkystės kodus, slaptažodžius), inicijavo finansinę operaciją T. B. vardu, - iš jo banko sąskaitos Nr. ( - ), esančios banke AB „( - )“, pervedė į UAB “( - )“ priklausančią sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „( - )“ banke, 0,01 EUR registracijos mokestį, tokiu būdu patvirtindami sutikimą su paskolos sutarties sąlygomis, užpildė T. B. vardu paraišką 500 EUR paskolai gauti, apgaule sudarė su paskolos davėju UAB “( - )“ T. B. vardu paskolos sutartį Nr.( - ), pagal kurią 2015-02-19 į T. B. banko sąskaitą Nr. ( - ) buvo pervesti 200 EUR, taip apgaule įgijo UAB „( - )“ priklausantį turtą. Tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2015 m. vasario 19 d., 19.49 val., M. B. ir asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą, veikdami kartu, turėdami vieningą tyčią apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, internetu iš IP adreso ( - ), prisijungė prie internetinės svetainės www.( - ).lt, pasinaudodami elektroninės bankininkystės paslauga, neteisėtai panaudodami T. B. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (internetinės bankininkystės kodus, slaptažodžius), inicijavo finansinę operaciją T. B. vardu, - iš jo banko sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB „( - )“, pervedė į UAB ( - ) (buvusi UAB „( - )“) priklausančią sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „( - )“, 0,01 EUR registracijos mokestį, tokiu būdu patvirtindami sutikimą su paskolos sutarties sąlygomis, užpildė T. B. vardu paraišką 1500 EUR paskolai gauti, apgaule sudarė su paskolos davėju UAB ( - ) T. B. vardu paskolos sutartį Nr. ( - ), pagal kurią 2015-02-19 į T. B. banko sąskaitą Nr. ( - ), buvo pervesti 1500 EUR, taip apgaule įgijo UAB ( - ) priklausantį turtą. Tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2015 m. vasario 20 d., 15.09 val., M. B. ir asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą, veikdami kartu, turėdami vieningą tyčią apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, internetu iš IP adreso ( - ), prisijungė prie internetinės svetainės www.( - ).lt, pasinaudodami elektroninės bankininkystės paslauga, neteisėtai panaudodami T. B. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (internetinės bankininkystės kodus, slaptažodžius), inicijavo finansinę operaciją T. B. vardu, - jo vardu užpildė papildomą paraišką 350 EUR paskolai gauti, apgaule sudarė su paskolos davėju UAB “( - )e“ T. B. vardu paskolos sutartį, ir taip apgaule kėsinosi įgyti svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi UAB „( - )“ paraišką atmetė, nes kliento kreditinė istorija neatitiko ( - ).lt reikalavimų. Tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2015 m. vasario 21 d., 12.05 val., M. B. ir asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą, veikdami kartu, turėdami vieningą tyčią apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, internetu iš IP adreso ( - ), prisijungė prie internetinės svetainės www.( - ).lt, pasinaudodami elektroninės bankininkystės paslauga, neteisėtai panaudodami T. B. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (internetinės bankininkystės kodus, slaptažodžius), inicijavo finansinę operaciją T. B. vardu, - jo vardu užpildė papildomą paraišką 200 EUR paskolai gauti, apgaule sudarė su paskolos davėju UAB “( - )“ T. B. vardu paskolos sutartį Nr. ( - ), pagal kurią 2015-02-21 į T. B. banko sąskaitą Nr. ( - ), buvo pervesti 200 EUR, taip apgaule įgijo UAB „( - )e“ priklausantį turtą. Tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2015 m. vasario 21 d., 12.31 val., M. B. ir asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą, veikdami kartu, turėdami vieningą tyčią apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, internetu iš IP adreso ( - ) prisijungė prie internetinės svetainės www.( - ).lt, pasinaudodami elektroninės bankininkystės paslauga, neteisėtai panaudodami T. B. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (internetinės bankininkystės kodus, slaptažodžius), inicijavo finansinę operaciją T. B. vardu, - jo vardu užpildė papildomą paraišką 550 EUR paskolai gauti, apgaule sudarė su paskolos davėju UAB “( - )e“ T. B. vardu paskolos sutartį Nr. ( - ), pagal kurią 2015-02-22 į T. B. banko sąskaitą Nr. ( - ), buvo pervesti 550 EUR, taip apgaule įgijo UAB „( - )e“ priklausantį turtą. Tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2015 m. vasario 22 d., 12.01 val., M. B. ir asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą, veikdami kartu, turėdami vieningą tyčią apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, internetu iš IP adreso ( - ) prisijungė prie internetinės svetainės www.( - ).lt, pasinaudodami elektroninės bankininkystės paslauga, neteisėtai panaudodami T. B. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (internetinės bankininkystės kodus, slaptažodžius), inicijavo finansinę operaciją T. B. vardu, - iš jo banko sąskaitos Nr. ( - ), esančios banke AB „( - )“, pervedė į AB „( - )“ (buvusi AB ( - )) priklausančią sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „( - )“ banke, 0,01 EUR registracijos mokestį, tokiu būdu patvirtindami sutikimą su paskolos sutarties sąlygomis, užpildė T. B. vardu paraišką 400 EUR paskolai gauti, apgaule sudarė su paskolos davėju AB „( - )“ T. B. vardu paskolos sutartį, pagal kurią 2015-02-22 į T. B. banko sąskaitą Nr. ( - ), buvo pervesti 400 EUR, taip apgaule įgijo AB „( - )“ priklausantį turtą. Tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2015 m. vasario 22 d., 13.01 val., M. B. ir asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą, veikdami kartu, turėdami vieningą tyčią apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, internetu iš IP adreso ( - ) prisijungė prie internetinės svetainės www.( - ).lt, pasinaudodami elektroninės bankininkystės paslauga, neteisėtai panaudodami T. B. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (internetinės bankininkystės kodus, slaptažodžius), inicijavo finansinę operaciją T. B. vardu, - iš jo banko sąskaitos Nr. ( - ), esančios banke AB „( - )“, pervedė į UAB „( - )“ priklausančią sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „( - )“ banke, 0,01 EUR registracijos mokestį, tokiu būdu patvirtindami sutikimą su paskolos sutarties sąlygomis, užpildė T. B. vardu paraišką 700 EUR paskolai gauti, apgaule sudarė su paskolos davėju UAB „( - )“ T. B. vardu paskolos sutartį, pagal kurią 2015-02-22 į T. B. banko sąskaitą Nr. ( - ), buvo pervesti 700 EUR, taip apgaule įgijo UAB „( - )“ priklausantį turtą. Tokiais savo veiksmais M. B. neteisėtai įgijo nukentėjusiojo T. B. elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, pasinaudodamas neteisėtai įgytais duomenimis bei pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos duomenis, t. y. save identifikavo kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie internetinės bankininkystės sistemos ir atliko neteisėtas finansines operacijas, taip apgaule įgijo svetimą turtą bei UAB ( - ) padarė 1500 EUR turtinę žalą, UAB „( - )“ padarė 200 Eur turtinę žalą, UAB „( - )e“ padarė 1050 EUR turtinę žalą, AB „( - )“ padarė 400 Eur turtinę žalą bei UAB „( - ) padarė 700 Eur turtinę žalą.

12M. B. nuteistas už tai, kad 2015 m. kovo 1 d., 12.02 val., jis ir asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą, turėdami vieningą tyčią apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą – , internetu iš IP adreso ( - ), prisijungė prie internetinės svetainės www.( - ).lt, pasinaudodami elektroninės bankininkystės paslauga, neteisėtai panaudodami T. B. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (internetinės bankininkystės kodus, slaptažodžius), inicijavo finansinę operaciją T. B. vardu, - iš jo banko sąskaitos Nr. ( - ), esančios banke AB „( - )“, pervedė į AB „( - )“ priklausančią sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „( - )“ banke, 0,01 EUR registracijos mokestį, tokiu būdu patvirtindami sutikimą su paskolos sutarties sąlygomis, užpildė T. B. vardu paraiškas 2000 EUR, 500 EUR ir 200 Eur paskoloms gauti, apgaule sudarė su paskolos davėju AB „( - )“ T. B. vardu paskolos sutartį, ir taip apgaule kėsinosi įgyti svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi AB „( - )“ paraiškas atmetė. Tęsdamai savo nusikalstamą veiką, 2015 m. kovo 1 d., 12.24 val. ir 12.45 val., M. B. ir asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą, turėdami vieningą tyčią apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, internetu iš IP adreso ( - ), prisijungė prie internetinės svetainės www.( - )lt, pasinaudodami elektroninės bankininkystės paslauga, neteisėtai panaudodami T. B. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (internetinės bankininkystės kodus, slaptažodžius), inicijavo finansinę operaciją T. B. vardu, - iš jo banko sąskaitos Nr. ( - ), esančios banke AB „( - )“, pervedė į UAB „( - )“ priklausančią sąskaitą Nr. ( - ), 0,01 EUR registracijos mokestį, tokiu būdu patvirtindami sutikimą su paskolos sutarties sąlygomis, užpildė T. B. vardu paraiškas 600 EUR ir 400 Eur paskoloms gauti, apgaule sudarė su paskolos davėju UAB „( - )“ T. B. vardu paskolos sutartį, ir taip apgaule kėsinosi įgyti svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi UAB „( - )“ paraiškas atmetė. Tokiais savo veiksmais M. B. pasinaudojo neteisėtai įgytais nukentėjusiojo T. B. elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis bei pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos duomenis, t. y. save identifikavo kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie internetinės bankininkystės sistemos ir atliko neteisėtas finansines operacijas, taip apgaule pasikėsino įgyti svetimą turtą.

13Be to, M. B. nuteistas už tai, kad tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tačiau nevėliau kaip 2015 m. kovo 12 d., iš A. A. namų, esančių ( - ) , neteisėtai įgijo pastarojo elektroninę mokėjimo priemonę, kurios duomenis panaudojo, tai yra, prisijungė prie internetinės bankininkystės sistemos ir atliko neteisėtas finansines operacijas, pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą ir apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: 2015 m. kovo 12 d., 13.21 val., M. B., turėdamas vieningą tyčią apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, internetu iš IP adreso ( - ), prisijungęs prie internetinės svetainės www. ( - ) lt, pasinaudodamas elektroninės bankininkystės paslauga, neteisėtai panaudodamas A. A. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (internetinės bankininkystės kodus, slaptažodžius), inicijavo finansinę operaciją A. A. vardu, - iš jo banko sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB ( - ), pervedė į UAB ( - ) (buvusi UAB „( - )“) priklausančią sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB ( - ), 0,01 EUR registracijos mokestį, tokiu būdu patvirtindamas sutikimą su paskolos sutarties sąlygomis, užpildė A. A. vardu paraišką 1100 EUR paskolai gauti, apgaule sudarė su paskolos davėju UAB ( - ) A. A. vardu paskolos sutartį Nr. ( - ), pagal kurią 2015-03-12 į A. A. banko sąskaitą Nr. ( - ), buvo pervesti 1100 EUR, kuriuos M. B., neteisėtai pasinaudojęs A. A. elektroninės bankininkystės paslauga, pavedimu pervedė į savo sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „( - )“, taip apgaule įgijo UAB ( - ) priklausantį turtą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2015 m. kovo 12 d., 18.11 val., turėdamas vieningą tyčią apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, internetu iš IP adreso ( - ), prisijungęs prie internetinės svetainės www.( - ).lt, pasinaudodamas elektroninės bankininkystės paslauga, neteisėtai panaudodamas A. A. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (internetinės bankininkystės kodus, slaptažodžius), inicijavo finansinę operaciją A. A. vardu, -iš jo banko sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB ( - ), pervedė į UAB “( - )“ priklausančią sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB ( - ), 0,01 EUR registracijos mokestį, tokiu būdu patvirtindamas sutikimą su paskolos sutarties sąlygomis, užpildė A. A. vardu paraišką 300 EUR paskolai gauti, apgaule sudarė su paskolos davėju UAB “( - )“ A. A. vardu paskolos sutartį, pagal kurią 2015-03-13 į A. A. banko sąskaitą Nr. ( - ) buvo pervesti 200 EUR, kuriuos M. B., neteisėtai pasinaudojęs A. A. elektroninės bankininkystės paslauga, pavedimu pervedė į savo sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „( - )“, taip apgaule įgijo UAB „( - )“ priklausantį turtą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2015 m. kovo 12 d., 18.19 val., turėdamas vieningą tyčią apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, internetu iš IP adreso ( - ), prisijungęs prie internetinės svetainės www.( - ).lt, pasinaudodamas elektroninės bankininkystės paslauga, neteisėtai panaudodamas A. A. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (internetinės bankininkystės kodus, slaptažodžius), inicijavo finansinę operaciją A. A. vardu, - iš jo banko sąskaitos Nr. ( - ), esančios banke AB ( - ), pervedė į UAB „( - )e“ priklausančią sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB ( - ), 0,01 EUR registracijos mokestį, tokiu būdu patvirtindamas sutikimą su paskolos sutarties sąlygomis, užpildė A. A. vardu paraišką 500 EUR paskolai gauti, apgaule sudarė su paskolos davėju UAB „( - )e“ A. A. vardu paskolos sutartį, ir taip apgaule kėsinosi įgyti svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi UAB „( - )e“ paraišką atmetė, nes kliento kreditinė istorija neatitiko ( - ).lt reikalavimų. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2015 m. kovo 13 d., 8.12 val., turėdamas vieningą tyčią apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, internetu iš IP adreso ( - ), prisijungęs prie internetinės svetainės www.( - ).lt, pasinaudodamas elektroninės bankininkystės paslauga, neteisėtai panaudodamas A. A. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (internetinės bankininkystės kodus, slaptažodžius), inicijavo finansinę operaciją A. A. vardu, -iš jo banko sąskaitos Nr. ( - ), esančios banke AB ( - ), pervedė į UAB „( - )e“ priklausančią sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB ( - ), 0,01 EUR registracijos mokestį, tokiu būdu patvirtindamas sutikimą su paskolos sutarties sąlygomis, užpildė A. A. vardu paraišką 500 EUR paskolai gauti, apgaule sudarė su paskolos davėju UAB „( - )e“ A. A. vardu paskolos sutartį Nr. ( - ), pagal kurią 2015-03-13 į A. A. banko sąskaitą Nr. ( - ), buvo pervesti 500 EUR, kuriuos M. B., neteisėtai pasinaudojęs A. A. elektroninės bankininkystės paslauga, pavedimu pervedė į savo sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „( - )“, taip apgaule įgijo UAB „( - )e“ priklausantį turtą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2015 m. kovo 15 d., 19.48 val., turėdamas vieningą tyčią apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, internetu iš IP adreso ( - ), prisijungęs prie internetinės svetainės www.( - ).lt, pasinaudodamas elektroninės bankininkystės paslauga, neteisėtai panaudodamas A. A. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (internetinės bankininkystės kodus, slaptažodžius), inicijavo finansinę operaciją A. A. vardu, - jo vardu užpildė papildomą paraišką 250 EUR paskolai gauti, apgaule sudarė su paskolos davėju UAB “( - )e“ A. A. vardu paskolos sutartį Nr. ( - ), pagal kurią 2015-03-15 į A. A. banko sąskaitą Nr. ( - ) buvo pervesti 250 EUR, kuriuos M. B., neteisėtai pasinaudojęs A. A. elektroninės bankininkystės paslauga, pavedimu pervedė į savo sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „( - )“, taip apgaule įgijo UAB „( - )e“ priklausantį turtą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2015 m. kovo 15 d., 19.57 val., turėdamas vieningą tyčią apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, internetu iš IP adreso ( - ), prisijungęs prie internetinės svetainės www.( - ).lt, pasinaudodamas elektroninės bankininkystės paslauga, neteisėtai panaudodamas A. A. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (internetinės bankininkystės kodus, slaptažodžius), inicijavo finansinę operaciją A. A. vardu, -iš jo banko sąskaitos Nr. ( - ), esančios banke AB ( - ), pervedė į UAB „( - )e“ priklausančią sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB ( - ), 0,01 EUR registracijos mokestį, tokiu būdu patvirtindamas sutikimą su paskolos sutarties sąlygomis, užpildė A. A. vardu paraišką 300 EUR paskolai gauti, apgaule sudarė su paskolos davėju UAB „( - )e“ A. A. vardu paskolos sutartį Nr. ( - ), pagal kurią 2015-03-15 į A. A. banko sąskaitą Nr. ( - ), buvo pervesti 300 EUR, kuriuos M. B., neteisėtai pasinaudojęs A. A. elektroninės bankininkystės paslauga, pavedimu pervedė į savo sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „( - )“, taip apgaule įgijo UAB „( - )e“ priklausantį turtą. Tokiais savo veiksmais M. B. neteisėtai įgijo nukentėjusiojo A. A. elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, pasinaudodamas neteisėtai įgytais duomenimis bei pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos duomenis, t. y. save identifikavo kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie internetinės bankininkystės sistemos ir atliko neteisėtas finansines operacijas, taip apgaule įgijo svetimą turtą bei UAB ( - ) padarė 1100 EUR turtinę žalą, UAB „( - )“ padarė 200 Eur turtinę žalą bei UAB „( - )e“ padarė 1050 EUR turtinę žalą.

14M. B., L. O. G., V. P. nuteisti už tai, kad 2015 m. balandžio 2 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, veikdami kartu, iš A. Š. namų, esančių ( - ), neteisėtai įgijo pastarojo elektroninę mokėjimo priemonę, kurios duomenis panaudojo, tai yra, prisijungė prie internetinės bankininkystės sistemos ir atliko neteisėtas finansines operacijas, pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą ir apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: 2015 m. balandžio 2 d., 14.04 val., M. B., L. O. G. ir V. P., veikdami kartu, turėdami vieningą tyčią apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, internetu iš IP adreso ( - ), prisijungė prie internetinės svetainės www.( - ).lt, pasinaudodami elektroninės bankininkystės paslauga, neteisėtai panaudodami A. Š. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (internetinės bankininkystės kodus, slaptažodžius), inicijavo finansinę operaciją A. Š. vardu, - iš jo banko sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB ( - ), pervedė į UAB „( - )“ priklausančią sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB ( - ), 0,01 EUR registracijos mokestį, tokiu būdu patvirtindamas sutikimą su paskolos sutarties sąlygomis, užpildė A. Š. vardu paraišką 1500 EUR paskolai gauti, apgaule sudarė su paskolos davėju UAB „( - )“ A. Š. vardu paskolos sutartį Nr. ( - ), pagal kurią 2015-04-02 į A. Š. banko sąskaitą Nr. ( - ) buvo pervesti 1500 EUR, taip apgaule įgijo UAB „( - )“ priklausantį turtą. Tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2015 m. balandžio 2 d., 14.22 val., M. B., L. O. G. ir V. P., veikdami kartu, turėdami vieningą tyčią apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, internetu iš IP adreso ( - ), prisijungė prie internetinės svetainės www.( - ).lt, pasinaudodamas elektroninės bankininkystės paslauga, neteisėtai panaudodamas A. Š. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (internetinės bankininkystės kodus, slaptažodžius), inicijavo finansinę operaciją A. Š. vardu, - iš jo banko sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB ( - ), pervedė į UAB „( - )“ priklausančią sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB ( - ), 0,01 EUR registracijos mokestį, tokiu būdu patvirtindami sutikimą su paskolos sutarties sąlygomis, užpildė A. Š. vardu paraišką 300 EUR paskolai gauti, apgaule sudarė su paskolos davėju UAB „( - )“ A. Š. vardu paskolos sutartį Nr. ( - ), pagal kurią 2015-04-02 į A. Š. banko sąskaitą Nr. ( - ) buvo pervesti 300 EUR, taip apgaule įgijo UAB „( - )“ priklausantį turtą. Tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2015 m. balandžio 2 d., 15.11 val., M. B., L. O. G. ir V. P., veikdami kartu, turėdami vieningą tyčią apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, internetu iš IP adreso ( - ), prisijungė prie internetinės svetainės www.( - ).lt, pasinaudodami elektroninės bankininkystės paslauga, neteisėtai panaudodami A. Š. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (internetinės bankininkystės kodus, slaptažodžius), inicijavo finansinę operaciją A. Š. vardu, - iš jo banko sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB ( - ), pervedė į UAB „( - )e“ priklausančią sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB ( - ), 0,01 EUR registracijos mokestį, tokiu būdu patvirtindami sutikimą su paskolos sutarties sąlygomis, užpildė A. Š. vardu paraišką 300 EUR paskolai gauti, apgaule sudarė su paskolos davėju UAB „( - )e“ A. Š. vardu paskolos sutartį, ir taip apgaule kėsinosi įgyti svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi kliento kreditinė istorija neatitiko ( - ).lt reikalavimų. Tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2015 m. balandžio 2 d., 15.11 val., M. B., L. O. G. ir V. P., veikdami kartu, turėdami vieningą tyčią apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą –pinigus, internetu iš IP adreso ( - ), prisijungė prie internetinės svetainės www.( - ).lt, pasinaudodami elektroninės bankininkystės paslauga, neteisėtai panaudodami A. Š. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (internetinės bankininkystės kodus, slaptažodžius), inicijavo finansinę operaciją A. Š. vardu, - iš jo banko sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB ( - ), pervedė į UAB „( - )e“ priklausančią sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB ( - ), 0,01 EUR registracijos mokestį, tokiu būdu patvirtindami sutikimą su paskolos sutarties sąlygomis, užpildė A. Š. vardu paraišką 750 EUR paskolai gauti, apgaule sudarė su paskolos davėju UAB „( - )e“ A. Š. vardu paskolos sutartį, ir taip apgaule kėsinosi įgyti svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi kliento kreditinė istorija neatitiko ( - ).lt reikalavimų. Tokiais savo veiksmais M. B. neteisėtai įgijo nukentėjusiojo A. Š. elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, pasinaudodami neteisėtai įgytais duomenimis bei pažeisdami informacinės sistemos apsaugos duomenis, t. y. save identifikavo kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie internetinės bankininkystės sistemos ir atliko neteisėtas finansines operacijas, taip apgaule įgijo svetimą turtą bei UAB ( - ) padarė 1500 EUR turtinę žalą bei UAB „( - )“ padarė 300 EUR turtinę žalą.

15M. B. nuteistas už tai, kad 2015 m. balandžio 21 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš P. M. namų, esančių ( - ), neteisėtai įgijo pastarojo elektroninę mokėjimo priemonę, kurios duomenis panaudojo, tai yra, prisijungė prie internetinės bankininkystės sistemos ir atliko neteisėtas finansines operacijas, o būtent: 2015 m. balandžio 21 d., 13.47 val., M. B., turėdamas vieningą tyčią apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, internetu iš IP adreso ( - ), prisijungęs prie internetinės svetainės www.( - ).lt, pasinaudodamas elektroninės bankininkystės paslauga, neteisėtai panaudodamas P. M. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (internetinės bankininkystės kodus, slaptažodžius), inicijavo finansinę operaciją P. M. vardu, -iš P. M. banko sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB ( - ) banke, pervedė į UAB ( - ) (buvusi UAB „( - )“) priklausančią sąskaitą Nr. ( - ),01 EUR registracijos mokestį, tokiu būdu patvirtindamas sutikimą su paskolos sutarties sąlygomis, užpildė P. M. vardu paraišką 400 EUR paskolai gauti, apgaule sudarė su paskolos davėju UAB ( - ) P. M. vardu paskolos sutartį Nr. ( - ), pagal kurią 2015-04-21 į P. M. banko sąskaitą Nr. ( - ), buvo pervesti 400 EUR, taip apgaule įgijo UAB ( - ) priklausantį turtą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką M. B., 2015 m. balandžio 21 d., 13.50 val., turėdamas vieningą tyčią apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, internetu iš IP adreso ( - ), prisijungęs prie internetinės svetainės www.( - ).lt, pasinaudodamas elektroninės bankininkystės paslauga, neteisėtai panaudodamas P. M. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (internetinės bankininkystės kodus, slaptažodžius), inicijavo finansinę operaciją P. M. vardu, -iš P. M. banko sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB ( - ) banke, pervedė į UAB “( - )e“ priklausančią sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB ( - ) banke, 0,01 EUR registracijos mokestį, tokiu būdu patvirtindamas sutikimą su paskolos sutarties sąlygomis, užpildė P. M. vardu paraišką 100 EUR paskolai gauti, apgaule sudarė su paskolos davėju UAB „( - )e“ P. M. vardu paskolos sutartį, pagal kurią 2015-04-21 į P. M. banko sąskaitą Nr. ( - ), buvo pervesti 100 EUR, taip apgaule įgijo UAB „( - )e“ priklausantį turtą. Tokiais savo veiksmais M. B. neteisėtai įgijo nukentėjusiojo P. M. elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, pasinaudodamas neteisėtai įgytais duomenimis bei pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos duomenis, t. y. save identifikavo kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie internetinės bankininkystės sistemos ir atliko neteisėtas finansines operacijas, taip apgaule įgijo svetimą turtą bei UAB ( - ) padarė 400 EUR turtinę žalą bei UAB „( - )e“ padarė 100 EUR turtinę žalą.

16Be to, M. B. ir R. R. nuteisti už tai, kad, veikdami kartu, turėdami vieningą tyčią apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, 2015 m. gegužės 7 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ( - ), AB „( - )“ pastate, iš R. G. neteisėtai įgijo pastarojo elektroninę mokėjimo priemonę, kurios duomenis panaudojo, tai yra, prisijungė prie internetinės bankininkystės sistemos ir atliko neteisėtas finansines operacijas, pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą ir apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: 2015 m. gegužės 7 d., apie 17.43 val., M. B. ir R. R., veikdami kartu, turėdami vieningą tyčią apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, internetu iš IP adreso ( - ), prisijungė prie internetinės svetainės www.( - ).lt, pasinaudodami elektroninės bankininkystės paslauga, neteisėtai panaudodami R. G. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (internetinės bankininkystės kodus, slaptažodžius), inicijavo finansinę operaciją R. G. vardu, - iš R. G. banko sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB ( - ), pervedė į UAB „( - )“ priklausančią sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB ( - ), 0,01 EUR registracijos mokestį, tokiu būdu patvirtindami sutikimą su paskolos sutarties sąlygomis, užpildė R. G. vardu paraišką 750 EUR paskolai gauti, apgaule sudarė su paskolos davėju UAB „( - )e“ R. G. vardu paskolos sutartį Nr. ( - ), pagal kurią 2015-05-07 į R. G. banko sąskaitą Nr. ( - ) buvo pervesti 750 EUR, taip apgaule įgijo UAB „( - )e“ priklausantį turtą. Tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2015 m. gegužės 7 d., apie 17.55 val., M. B. ir R. R. veikdami kartu, turėdami vieningą tyčią apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, internetu iš IP adreso ( - ), prisijungė prie internetinės svetainės www.( - ).lt, pasinaudodami elektroninės bankininkystės paslauga, neteisėtai panaudodami R. G. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (internetinės bankininkystės kodus, slaptažodžius), inicijavo finansinę operaciją R. G. vardu, - iš R. G. banko sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB ( - ), pervedė į UAB “( - )“ priklausančią sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB ( - ), 0,01 EUR registracijos mokestį, tokiu būdu patvirtindami sutikimą su paskolos sutarties sąlygomis, užpildė R. G. vardu paraišką 300 EUR paskolai gauti, apgaule sudarė su paskolos davėju UAB “( - )“ R. G. vardu paskolos sutartį Nr. ( - ), ir taip apgaule kėsinosi įgyti svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi UAB „( - )“ paraišką atmetė nurodant, kad maksimali suteiktina suma yra 100 EUR. Tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2015 m. gegužės 7 d.,18.01 val., M. B. ir R. R., veikdami kartu, turėdami vieningą tyčią apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, internetu iš IP adreso ( - ), prisijungė prie internetinės svetainės www.( - ).lt, pasinaudodami elektroninės bankininkystės paslauga, neteisėtai panaudodami R. G. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (internetinės bankininkystės kodus, slaptažodžius), inicijavo finansinę operaciją R. G. vardu, - iš R. G. banko sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB ( - ), pervedė į UAB ( - ) (buvusi UAB „( - )“) priklausančią sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB ( - ), 0,01 EUR registracijos mokestį, tokiu būdu patvirtindami sutikimą su paskolos sutarties sąlygomis, užpildė R. G. vardu paraišką 1500 EUR paskolai gauti, apgaule sudarė su paskolos davėju UAB ( - ) R. G. vardu paskolos paraišką Nr. ( - ), pagal kurią 2015-05-07 19.03 val. į R. G. banko sąskaitą Nr. ( - ) buvo pervesti 1500 EUR, taip apgaule įgijo UAB ( - ) priklausantį turtą. Tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2015 m. gegužės 8 d., 10.37 val., M. B. ir R. R., veikdami kartu, turėdami vieningą tyčią apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, internetu iš IP adreso ( - ), prisijungė prie internetinės svetainės www.( - ).lt, pasinaudodami elektroninės bankininkystės paslauga, neteisėtai panaudodami R. G. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (internetinės bankininkystės kodus, slaptažodžius), inicijavo finansinę operaciją R. G. vardu, - jo vardu užpildė paraišką 100 EUR paskolai gauti, apgaule sudarė su paskolos davėju UAB “( - )“ R. G. vardu paskolos sutartį Nr. ( - ), pagal kurią 2015-05-08 į R. G. banko sąskaitą Nr. ( - ) buvo pervesti 100 EUR, taip apgaule įgijo UAB „( - )“ priklausantį turtą. Tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2015 m. gegužės 12 d., 13.58 val., M. B. ir R. R., veikdami kartu, turėdami vieningą tyčią apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, internetu iš IP adreso ( - ), prisijungė prie internetinės svetainės www.( - ).lt, pasinaudodami elektroninės bankininkystės paslauga, neteisėtai panaudodami R. G. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (internetinės bankininkystės kodus, slaptažodžius), inicijavo finansinę operaciją R. G. vardu, - iš R. G. banko sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB ( - ), pervedė į UAB „( - )“ priklausančią sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB ( - ), 0,01 EUR registracijos mokestį, tokiu būdu patvirtindami sutikimą su paskolos sutarties sąlygomis, užpildė R. G. vardu paraišką 300 EUR paskolai gauti, apgaule sudarė su paskolos davėju UAB „( - )e“ R. G. vardu paskolos sutartį Nr. ( - ), pagal kurią 2015-05-12 į R. G. banko sąskaitą Nr. ( - ) buvo pervesti 300 EUR. Tokiais savo veiksmais M. B. ir R. R. neteisėtai įgijo nukentėjusiojo R. G. elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, pasinaudodami neteisėtai įgytais duomenimis bei pažeisdami informacinės sistemos apsaugos duomenis, t. y. save identifikavo kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie internetinės bankininkystės sistemos ir atliko neteisėtas finansines operacijas, taip apgaule įgijo svetimą turtą bei bendrovėms UAB „( - )e“ padarė 1050 EUR turtinę žalą, UAB „( - )“ padarė 1500 EUR turtinę žalą bei UAB „( - )“ padarė 100 EUR turtinę žalą.

17Be to, R. R. ir D. D., nuteisti už tai, kad veikdami kartu, 2015 m. rugpjūčio 20 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ( - ), prie AB „( - )“ pastato, iš M. V. neteisėtai įgijo pastarojo elektroninę mokėjimo priemonę, kurios duomenis panaudojo, tai yra, prisijungė prie internetinės bankininkystės sistemos ir atliko neteisėtas finansines operacijas, o būtent: 2015 m. rugpjūčio 20 d., 13.10 val., Tauragės mieste, R. R. ir D. D., veikdami kartu, turėdami vieningą tyčią apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą –pinigus, internetu iš IP adreso ( - ), prisijungė prie internetinės svetainės www.( - ).lt, pasinaudodami elektroninės bankininkystės paslauga, neteisėtai panaudodami M. V. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (internetinės bankininkystės kodus, slaptažodžius), inicijavo finansinę operaciją jo vardu, - iš M. V. banko sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB ( - ), pervedė į UAB „( - )“ priklausančią sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB ( - ), 0,01 EUR registracijos mokestį, tokiu būdu patvirtindami sutikimą su paskolos sutarties sąlygomis, užpildė M. V. vardu paraišką 500 EUR paskolai gauti, apgaule sudarė su paskolos davėju UAB “( - )“ M. V. vardu paskolos sutartį Nr. ( - ), pagal kurią 2015-08-20 į M. V. banko sąskaitą Nr. ( - ) buvo pervesti 500 EUR, taip apgaule įgijo UAB „( - )“ priklausantį turtą. Tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2015 m. rugpjūčio 20 d., 13.20 val., Tauragės mieste, R. R. ir D. D., veikdami kartu, turėdami vieningą tyčią apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, internetu iš IP adreso ( - ), prisijungė prie internetinės svetainės www.( - ).lt, pasinaudodami elektroninės bankininkystės paslauga, neteisėtai panaudodami M. V. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (internetinės bankininkystės kodus, slaptažodžius), inicijavo finansinę operaciją jo vardu, - iš M. V. banko sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB ( - ), pervedė į UAB „( - )e“ priklausančią sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB ( - ), 0,01 EUR registracijos mokestį, tokiu būdu patvirtindamas sutikimą su paskolos sutarties sąlygomis, užpildė M. V. vardu paraišką 750 EUR paskolai gauti, apgaule sudarė su paskolos davėju UAB “( - )e“ M. V. vardu paskolos sutartį Nr. ( - ), pagal kurią 2015-08-20 į M. V. banko sąskaitą Nr. ( - ) buvo pervesti 750 EUR, taip apgaule įgijo UAB „( - )e“ priklausantį turtą. Tęsdamai savo nusikalstamą veiką, 2015 m. rugpjūčio 20 d., 13.39 val., Tauragės mieste, R. R. ir D. D., veikdami kartu, turėdami vieningą tyčią apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, internetu iš IP adreso ( - ), prisijungė prie internetinės svetainės www.( - ).lt, pasinaudodami elektroninės bankininkystės paslauga, neteisėtai panaudodami M. V. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (internetinės bankininkystės kodus, slaptažodžius), inicijavo finansinę operaciją jo vardu, - iš jo banko sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB ( - ), pervedė į UAB „( - )“ priklausančią sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB ( - ), 0,01 EUR registracijos mokestį, tokiu būdu patvirtindami sutikimą su paskolos sutarties sąlygomis, užpildė M. V. vardu paraišką 300 EUR paskolai gauti, apgaule sudarė su paskolos davėju UAB “( - )“ M. V. vardu paskolos sutartį Nr. ( - ), pagal kurią 2015-08-20 į M. V. banko sąskaitą Nr. ( - ) buvo pervesti 100 EUR, taip apgaule įgijo UAB „( - )“ priklausantį turtą. Tęsdamai savo nusikalstamą veiką, 2015 m. rugpjūčio 20 d., 14.48 val., Tauragės mieste, R. R. ir D. D., veikdami kartu, turėdami vieningą tyčią apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą –pinigus, internetu iš IP adreso ( - ), prisijungė prie internetinės svetainės www.( - ).lt, pasinaudodami elektroninės bankininkystės paslauga, neteisėtai panaudodami M. V. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (internetinės bankininkystės kodus, slaptažodžius), inicijavo finansinę operaciją jo vardu, - M. V. vardu užpildė paraišką 290 EUR paskolai gauti, apgaule sudarė su paskolos davėju UAB “ ( - )“ M. V. vardu paskolos sutartį Nr. ( - ), pagal kurią 2015-08-20 į M. V. banko sąskaitą Nr. ( - ) buvo pervesti 290 EUR, taip apgaule įgijo UAB „( - )“ priklausantį turtą. Tokiais savo veiksmais R. R. ir D. D. neteisėtai įgijo nukentėjusiojo M. V. elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, pasinaudodami neteisėtai įgytais duomenimis bei pažeisdami informacinės sistemos apsaugos duomenis, t. y. save identifikavo kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie internetinės bankininkystės sistemos ir atliko neteisėtas finansines operacijas, taip apgaule įgijo svetimą turtą bei bendrovėms UAB „( - )e“ padarė 750 EUR turtinę žalą, UAB „( - )“ padarė 790 EUR turtinę žalą bei UAB „( - )“ padarė 100 EUR turtinę žalą.

18R. R. ir D. D. nuteisti už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 20 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ( - ), prie AB „( - )“ pastato, iš G. D. neteisėtai įgijo pastarojo elektroninę mokėjimo priemonę, kurios duomenis panaudojo, tai yra, prisijungė prie internetinės bankininkystės sistemos ir atliko neteisėtas finansines operacijas, o būtent: 2015 m. rugpjūčio 21 d., 13.38 val., Tauragės mieste, R. R. ir D. D., veikdami kartu ir turėdami vieningą tyčią apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, internetu iš IP adreso ( - ), prisijungė prie internetinės svetainės www.( - ).lt, pasinaudodami elektroninės bankininkystės paslauga, neteisėtai panaudodami G. D. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (internetinės bankininkystės kodus, slaptažodžius), inicijavo finansinę operaciją jo vardu, - iš G. D. banko sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB ( - ), pervedė į UAB „( - )“ priklausančią sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB ( - ), 0,01 EUR registracijos mokestį, tokiu būdu patvirtindamas sutikimą su paskolos sutarties sąlygomis, užpildė G. D. vardu paraišką 750 EUR paskolai gauti, apgaule sudarė su paskolos davėju UAB “( - )e“ G. D. vardu paskolos sutartį, ir taip apgaule kėsinosi įgyti svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi UAB „( - )e“ prašymą atmetė ir vartojimo kredito nesuteikė, nes kliento kreditinė istorija neatitiko ( - ).lt reikalavimų. Tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2015 m. rugpjūčio 21 d., 14.01 val., Tauragės mieste, R. R. ir D. D., veikdami kartu, turėdami vieningą tyčią apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, internetu iš IP adreso ( - ), prisijungė prie internetinės svetainės www.( - ).lt, pasinaudodami elektroninės bankininkystės paslauga, neteisėtai panaudodami G. D. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (internetinės bankininkystės kodus, slaptažodžius), inicijavo finansinę operaciją jo vardu, - iš G. D. banko sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB ( - ), pervedė į UAB „( - )“ priklausančią sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB ( - ), 0,01 EUR registracijos mokestį, tokiu būdu patvirtindamas sutikimą su paskolos sutarties sąlygomis, užpildė G. D. vardu paraišką 300 EUR paskolai gauti, apgaule sudarė su paskolos davėju UAB “( - )“ G. D. vardu paskolos sutartį Nr. ( - ), pagal kurią 2015-08-21 į G. D. banko sąskaitą Nr. ( - ) buvo pervesti 200 EUR, taip apgaule įgijo UAB „( - )“ priklausantį turtą. Tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2015 m. rugpjūčio 24 d., 11.16 val., Tauragės mieste, R. R. ir D. D. veikdami kartu, turėdami vieningą tyčią apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, internetu iš IP adreso ( - ), prisijungė prie internetinės svetainės www.( - ).lt, pasinaudodami elektroninės bankininkystės paslauga, neteisėtai panaudodami G. D. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (internetinės bankininkystės kodus, slaptažodžius), inicijavo finansinę operaciją jo vardu, - G. D. vardu užpildė paraišką 750 EUR paskolai gauti, ir taip apgaule kėsinosi įgyti svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi UAB „( - )e“ prašymą atmetė ir vartojimo kredito nesuteikė, nes kliento kreditinė istorija neatitiko ( - ).lt reikalavimų. Tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2015 m. rugpjūčio 24 d., 11.18 val., Tauragės mieste, R. R. ir D. D., veikdami kartu, turėdami vieningą tyčią apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, internetu iš IP adreso ( - ), prisijungė prie internetinės svetainės www.( - ).lt, pasinaudodami elektroninės bankininkystės paslauga, neteisėtai panaudodami G. D. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (internetinės bankininkystės kodus, slaptažodžius), inicijavo finansinę operaciją jo vardu, - iš G. D. banko sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB ( - ), pervedė į UAB ( - ) priklausančią sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB ( - ), 0,01 EUR registracijos mokestį, tokiu būdu patvirtindamas sutikimą su paskolos sutarties sąlygomis, užpildė G. D. vardu paraišką 500 EUR paskolai gauti, apgaule sudarė su paskolos davėju UAB ( - ) G. D. vardu paskolos paraišką Nr. ( - ), pagal kurią 2015-08-24 į G. D. banko sąskaitą Nr. ( - ) buvo pervesti 500 EUR, taip apgaule įgijo UAB ( - ) priklausantį turtą. Tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2015 m. rugpjūčio 24 d., 19.17 val., Tauragės mieste, R. R. ir D. D., veikdami kartu, turėdami vieningą tyčią apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus,, internetu iš IP adreso ( - ), prisijungė prie internetinės svetainės www. ( - ).lt, pasinaudodami elektroninės bankininkystės paslauga, neteisėtai panaudodami G. D. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (internetinės bankininkystės kodus, slaptažodžius), inicijavo finansinę operaciją jo vardu, - iš G. D. banko sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB ( - ), pervedė į AB „( - )“ priklausančią sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB ( - ), 0,01 EUR registracijos mokestį, tokiu būdu patvirtindamas sutikimą su paskolos sutarties sąlygomis, užpildė G. D. vardu paraišką 600 EUR paskolai gauti, apgaule sudarė su paskolos davėju AB “( - )“ G. D. vardu paskolos sutartį, ir taip apgaule kėsinosi įgyti svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi UAB „( - )“ prašymą atmetė ir vartojimo kredito nesuteikė. Tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2015 m. rugpjūčio 24 d., 20.42 val., Tauragės mieste, R. R. ir D. D., veikdami kartu, turėdami vieningą tyčią apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, internetu iš IP adreso ( - ), prisijungė prie internetinės svetainės www.( - ).lt, pasinaudodami elektroninės bankininkystės paslauga, neteisėtai panaudodami G. D. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (internetinės bankininkystės kodus, slaptažodžius), inicijavo finansinę operaciją jo vardu, - G. D. vardu užpildė papildomą paraišką 190 EUR paskolai gauti, apgaule sudarė su paskolos davėju UAB ( - ) G. D. vardu paskolos paraišką Nr. ( - ), pagal kurią 2015-08-24 į G. D. banko sąskaitą Nr. ( - ) buvo pervesta 190 EUR, taip apgaule įgijo UAB ( - ) priklausantį turtą. Tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2015 m. rugpjūčio 25 d., 11.41 val., Tauragės mieste, R. R. ir D. D., veikdami kartu, turėdami vieningą tyčią apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, internetu iš IP adreso ( - ), prisijungė prie internetinės svetainės www.( - ).lt, pasinaudodami elektroninės bankininkystės paslauga, neteisėtai panaudodami G. D. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (internetinės bankininkystės kodus, slaptažodžius), inicijavo finansinę operaciją jo vardu, - G. D. vardu užpildė paraišką 750 EUR paskolai gauti, apgaule sudarė su paskolos davėju UAB “( - )e“ paskolos sutartį Nr. ( - ), pagal kurią UAB „( - )e“, patikrinusi registraciją ir 2015-08-24 paskolos paraišką, 2015-08-25 į G. D. banko sąskaitą Nr. ( - ) pervedė 750 EUR, taip D. D. apgaule įgijo UAB „( - )e“ priklausantį turtą -750 EUR. Tokiais savo veiksmais R. R. ir D. D. neteisėtai įgijo nukentėjusiojo G. D. elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, pasinaudodami neteisėtai įgytais duomenimis bei pažeisdami informacinės sistemos apsaugos duomenis, t. y. save identifikavo kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie internetinės bankininkystės sistemos ir atliko neteisėtas finansines operacijas, taip apgaule įgijo svetimą turtą bei bendrovėms UAB „( - )e“ padarė 750 EUR turtinę žalą, UAB ( - ) padarė 690 EUR turtinę žalą bei UAB „( - )“ padarė 200 EUR turtinę žalą.

19Nuteistasis M. B. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo jį išteisinti, jam nepadarius nusikalstamų veikų, civilinius ieškinius atmesti. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo pradžioje, susipažinęs su prokuroro pateiktu kaltinamuoju aktu, gynėjas buvo teismui pateikęs prašymą perduoti bylą prokurorui, kadangi kaltinamasis aktas, gynėjo nuomone, neatitiko Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnyje numatytų reikalavimų. Nors šio prašymo gynėjas atsisakė, atsižvelgdamas į tai, kad analogiškoje byloje Tauragės rajono apylinkės teismui tokį prašymą patenkinus, Klaipėdos apygardos teismas visgi grąžino bylą pirmosios instancijos teismui, teigdamas, jog nustatyti trūkumai nėra esminiai ir gali būti pašalinti bylą nagrinėjant teisme. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamojo nuosprendžio, tie trūkumai nebuvo pašalinti teisme, nes tiesiog jų teisme nei procesiškai, nei objektyviai pašalinti neįmanoma.

20Apeliaciniame skunde teigiama, kad vienu iš trūkumų savo prašyme gynėjas buvo nurodęs tai, jog aprašant tas nusikalstamas veikas, kurios padarytos veikiant keliems kaltinamiesiems, visų kaltinamųjų veiksmai aprašyti identiškai, tik pakeičiant kaltinamojo pavardę, priklausomai nuo to, kuriam iš kaltinamųjų yra skirtas kaltinimas. Pavyzdžiui, aprašant nusikalstamas veikas, padarytas kartu su R. R. (epizodai Nr. 27-31), tiek M. B., tiek ir R. R. inkriminuojami identiški veiksmai (pasinaudojimas tuo pačiu IP adresu, prisijungimas prie konkrečios interneto svetainės, pasinaudojimas tapatybės patvirtinimo priemonėmis, paraiškos paskolai gauti užpildymas ir t. t.). Tačiau akivaizdu, jog šių veiksmų vienu metu abu kaltinamieji atlikti negalėjo. Arba visus veiksmus atliko vienas iš jų, arba kiekvienas iš jų galėjo atlikti tik dalį išvardintų veiksmų (vienu kompiuteriu dviese vienu metu vienos paraiškos neužpildysi). Tas pats pasakytina ir apie M. B. kartu su V. P. bei L. O. G. inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus (epizodai Nr. 21-24) - visiems trims kaltinamiesiems inkriminuojami identiški veiksmai, nekonkretizuojant kuriuos iš jų atliko konkretus kaltinamasis. Tas pats pasakytina ir apie veikas, kurias M. B., neva, padarė veikdamas kartu su L. M.. Iš kaltinamojo akto neaišku, kuris kokius konkrečiai veiksmus atliko. BPK 22 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltinamasis turi teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, o BPK 44 straipsnio 7 dalyje be kitų principų nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jam suprantama kalba būtų skubiai ir nuodugniai pranešta apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą. Kaltinamajam pilnai ir efektyviai įgyvendinti savo teisę gintis galima tik esant aiškiam ir konkrečiam kaltinimui. Aiškumas ir konkretumas pasireiškia per tiksliai nurodytas inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes - vietą, laiką, būdus, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes. Kaltinamajame akte nurodžius vien tik sudėties požymį, neįdėjus į jį konkretaus turinio, konkrečių aplinkybių, neįmanoma gynyba nuo tokio kaltinimo (pvz. kaltinamasis negali pasakyti, kad tuo metu, kai buvo padarytas nusikaltimas, jis buvo kitoje vietoje, nes nežino nusikaltimo padarymo laiko). Kai nusikalstamas veikas padaro keli asmenys, jų veikos aprašomos bendrai, tačiau būtinai nurodant, kaip kiekvienas iš jų dalyvavo darant tas nusikalstamas veikas. Ir išnagrinėjus šią bylą, šis trūkumas nebuvo pašalintas, nes iš apkaltinamojo nuosprendžio neįmanoma pasakyti, kas, kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo konkretaus nukentėjusiojo elektroninio mokėjimo priemonę, neviešus elektroninius duomenis, prisijungė prie internetinės svetainės, inicijavo finansinę operaciją užpildydamas reikiamas paraiškas ir t. t. Kaip ir kaltinamajame akte, taip ir apkaltinamajame nuosprendyje apsiribojama frazėmis “veikdamas kartu su...”, “turėdamas vieningą tyčią...”, lyg šios frazės atleistų kaltinimą ir teismą nuo pareigos aprašyti ir įrodymais pagrįsti faktines aplinkybes kaip konkrečiai kiekvienas iš bendravykdytojų prisidėjo prie jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų. Nuo to priklauso ne tik veikų kvalifikavimas ir kaltinamųjų galimybė tinkamai gintis nuo jiems pareikšto kaltinimo, tačiau, jei kaltė būtų įrodyta, ir bausmės skyrimas, priklausomai nuo kiekvieno iš bendrininkų veiksmų reikšmės, aktyvumo, intensyvumo ir t. t. Akivaizdu, kad tokia praktika ydinga ir šioje byloje taip pat negali būti taikoma, kadangi toks kaltinamųjų veiksmų aprašymas neleidžia kaltinamajam tinkamai pasinaudoti savo teise į gynyba ir pažeidžia nekaltumo prezumpciją.

21Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas veikose, kuriose jis nuteistas veiką padaręs kartu su L. M. (asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą bylą) ne tik, kad neprisidėjo prie šių kaltinamojo akto trūkumų pašalinimo, tačiau priešingai - užkirto galimybę visgi išsiaiškinti, ką konkrečiai kiekvienas iš kaltinamųjų padarė, koks buvo kiekvieno iš jų vaidmuo ir apskritai, ar jis, M. B., dalyvavo jam inkriminuojamose veikose. Teismas, visų pirma, atmetė gynėjo prašymą sujungti bylas, taip užtikrinant, kad byloje dalyvautų visi asmenys, kurie yra kaltinami dalyvavę nusikalstamose veikose, o vėliau ir prašymą bent jau apklausti byloje L. M.. Pareigos betarpiškai, išsamiai ir visapusiškai ištirti visas bylos aplinkybes kontekste nepagrįstas yra teismo sprendimas atmesti gynėjo A. Gilio prašymą apklausti L. M., o ypač tokio sprendimo motyvacija - jog tai užvilkins bylos nagrinėjimą. Šį prašymą gynėjas pareiškė dar 2017-08-23 teisiamajame posėdyje, kai tik sužinojo, jog šis asmuo (L. M.) yra grįžęs į Lietuvą ir prisistatęs ikiteisminiam tyrimui. Teismas tuomet pareiškė, jog šį gynėjo prašymą spręs po visų kaltinamųjų apklausos (tiesa, teismas nemotyvavo, kodėl reikėjo laukti visų kaltinamųjų apklausos, kad šį prašymą išspręsti). Ir, pagaliau apklausus kaltinamuosius, teismas šį prašymą išsprendė jį atmesdamas, iš esmės dėl to, kad per dieną, neva, nepavyks šio asmens surasti ir iškviesti į posėdį, todėl tai užvilkins bylos nagrinėjimą. Jei šis prašymas butų išspręstas dar rugpjūčio mėnesį, tai L. M. būtų buvęs apklaustas. Teismas tuo būdu pažeidė įstatyme įtvirtintą pareigą imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės (BPK 241 str. 2 d.), o tai, kaip žinia, yra esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, dėl kurio buvo suvaržytos įstatymų garantuotos jo, M. B., teisės ir kuris sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog šiuo atveju kalbama apie asmenį, kuris, kaltinimo teigimu, dalyvavo kartu su M. B. įvykdant eilę nusikalstamų veiksmų ir jis nebuvo apklaustas nei ikiteisminio tyrimo metu, nes buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo, nei nagrinėjant bylą teisme, nors neabejotinai tapo žinoma jo buvimo vieta ir turint galimybę jį apklausti.

22Apeliaciniame skunde teigiama, kad kaltinamojo akto dalyje “Duomenys apie nukentėjusįjį” trumpai ir aiškiai nurodyta “nėra”. Išeitų, jog šioje byloje prokuroras nenustatė fizinių asmenų, kurie būtų nukentėję nuo tiriamų nusikalstamų veikų. Tačiau kitose kaltinamojo akto dalyse L. G., T. B., A. A., A. Š., P. M. bei R. G., aprašant M. B. inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus, įvardinti nukentėjusiaisiais (kaltinamojo akto 2, 4, 5, 7, 8, 9, 10 lapai). Kyla pagrįstas klausimas, kokios žalos jie patyrė? Apie fizinę ir neturtinę žalą šiuo atveju kalbos nėra, nes jiems sveikata nebuvo sužalota. Belieka turtinė žala, tačiau ir jos šiems asmenims nebuvo padaryta. Civiliniai ieškiniai visa apimtimi šioje byloje yra pareikšti tik kaltinamiesiems ir teismas iš dalies juos patenkino tik kaltinamųjų atžvilgiu. Beje, kaltinamajame akte aprašant kiekvieną nusikalstamos veikos epizodą būtent taip ir nurodyta, jog apgaule kiekvienu atveju buvo įgytas ne nukentėjusiaisiais pripažintų pirmiau minėtų fizinių asmenų turtas, bet konkrečių kredito bendrovių turtas. Šis kaltinamojo akto trūkumas taip pat nėra pašalintas, o teismas jį galėjo pašalinti vieninteliu būdu - pripažindamas, jog šie asmenys nukentėjusiaisiais pripažinti nepagrįstai, nes jie jokios žalos nepatyrė. Priešingai, visi tie “nukentėjusieji”, turėjo dalyvauti šioje byloje ne kaip nukentėjusieji, o kaip bendravykdytojai arba bent jau kaip padėjėjai. Kaip matyti iš jų parodymų, nors dažnas kūrė versijas apie tai, kaip nieko nesuprato, kaip buvo apgautas ir pan., tačiau visi be išimties davė savo prisijungimo duomenis bei leido jais ir sąskaitomis naudotis toli gražu ne iš altruistinių paskatų, o siekdami gauti lengvų pinigų, per daug nesirūpindami kokias tai pasekmes sukels. Šis “nukentėjusiojo” statuso nepagrįstas suteikimas minimiems asmenims yra susijęs ir su netinkamu veikų kvalifikavimu.

23Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi, jog kaltinimas visuose epizoduose, kuriuose jis kaltinamas sukčiavimu, formuluojamas taip, kad jis apgaulę, kaip būdą įgyti svetimą turtą, panaudojo būtent konkrečių kredito įstaigų atžvilgiu ir žalos tokiais savo veiksmais padarė būtent joms, o ne nukentėjusiaisiais pripažintiems fiziniams asmenims, kurių vardu greitieji kreditai buvo paimti. Visų pirma, nei iš kaltinamojo akto, nei iš skundžiamo teismo nuosprendžio neįmanoma suprasti, kuo konkrečiai pasireiškė ta apgaulė kredito įstaigų atžvilgiu. O suprasti neįmanoma dėl paprastos priežasties - jokios apgaulės kredito įstaigų atžvilgiu panaudota nebuvo. Nebuvo suklastoti jokie dokumentai, visos paraiškos buvo užpildytos pateikiant teisingus, tikrovę atitinkančius “nukentėjusiųjų” duomenis, nenuslepiant jokių aplinkybių, įskaitant ir to, kad potencialus paskolos gavėjas yra finansiškai iš esmės nemokus. Priešingu atveju, jei būtų nurodyti kokie nors tikrovės neatitinkantys duomenys, kredito įstaigos, turinčios visas galimybes patikrinti pareiškėjo asmens duomenis ir finansinę padėtį, būtų neišdavusios kredito. Kaip ir atsitiko dalyje atvejų, kuomet dėl neatitikimo tam tikriems kriterijams, tie kreditai nebuvo išduoti. Tai, kad paskolos gavėjo vardu paraiškas užpildė ir kitus veiksmus atliko ne pats kredito gavėjas, bet kitas asmuo, nėra apgaulė kredito įstaigos atžvilgiu, nes ji kreditą išdavė tam asmeniui, kurio vardu pateikta paraiška, o ne tam, kas ją užpildė. Kita vertus, net jei apeliacinės instancijos teismas čia kažkur įžvelgtų apgaulę kredito įstaigų atžvilgiu, tai tokia apgaulė negalėtų būti pripažinta esmine, turėjusia lemiamos įtakos kredito įstaigos apsisprendimui dėl kredito suteikimo. Kadangi net jei patys nukentėjusieji būtų sugebėję be pašalinių pagalbos atlikti visus reikiamus veiksmus ir užpildyti paraiškas, kredito įstaigos vis tiek jiems būtų išdavusios kreditus. Visi kreditai šiuo atveju buvo išduoti ne dėl kažkokios apgaulės, kadangi jos nebuvo, bet dėl pačių kredito įstaigų neatsakingo skolinimo veiksmų, kuomet asmenims, neturintiems jokio turto ir pajamų, tokie kreditai buvo išduodami. Taigi, nesant esminio sukčiavimo sudėties požymio - apgaulės, nėra pagrindo ir pripažinti M. B. kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Tai yra civiliniai teisiniai santykiai ir savo pažeistas teises, jei jos iš tiesų pažeistos, įvertinus jų pačių neatsakingumą, kredito įstaigos gali be jokių problemų apginti civiline tvarka.

24Nuteistasis M. B. apeliaciniame skunde teigia, ir tai, kad kaltinamajame akte kaip ir skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodoma, jog savo veiksmais jis įgijo vienos ar kitos kredito įstaigos turtą, t. y. tą išduotą paskolą. Akivaizdu, jog paskolos davėjas, perdavęs paskolos dalyką (pinigus) paskolos gavėjui, netenka nuosavybės teisės į tuos pinigus, nes ji pereina pagal sutartį paskolos gavėjui, o paskolos davėjas tik įgyja reikalavimo teisę į paskolos gavėjui suteiktus pinigus. Kitaip sakant, šiuo atveju taip pat, kredito įstaigoms išdavus paskolas “nukentėjusiesiems”, būtent jie tapo šių pinigų savininkai. Ir jei jų (nukentėjusiųjų) atžvilgiu buvo panaudota apgaulė ir ši gauta paskola pasisavinta, tai toks kaltinimas ir turėtų būti suformuluotas. Todėl neįrodytas kaltinimo teiginys, kad jis, M. B., įgijo konkrečioms kredito įstaigoms priklausantį turtą. Taigi, nėra dar vieno šio nusikaltimo sudėties požymio. Neįrodyta ir tai, kad apgaulė būtų buvusi panaudota prieš nukentėjusiuosius ir tos apgaulės pagalba buvo įgytas būtent jo (o ne kredito įstaigų) turtas. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusiesiems rūpėjo tik kaip uždirbti lengvų pinigų, negalvojant kas bus vėliau ir kokia finansinė našta ir atsakomybė dėl to juos vėliau užguls. Nukentėjusiųjų apsisprendimą veikti taip, kaip prašo kaltinamieji, lėmė ne kaltinamųjų jiems pateikti paaiškinimai, bet pasiūlyti pinigai už tai. Kitaip sakant, net jei tikėtume nukentėjusiųjų abejotinais paaiškinimais apie tai, kaip jie nieko nesuprato, akivaizdu, jog net tuo atveju, jei jiems būtų tiesiai šviesiai pasakyta, kas čia vyksta, jie vis tiek būtų sutikę tokiu būdu veikti ir gauti lengvų pinigų. Bet svarbiausia šioje vietoje kitas momentas - net jei apeliacinės instancijos teismas manytų, kad nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo panaudota apgaulė ir ji buvo esminė, kad tuo būdu buvo įgytas būtent jų, o ne kredito bendrovių turtas, nuteisti už tai jo, M. B., teismas negalėtų, kadangi, paprasčiausiai, jam nėra pareikšti tokie kaltinimai. Čia vėl tenka grįžti prie kaltinamojo akto trūkumų. Ne veltui Aukščiausiasis Teismas akcentuoja, jog kaltinamasis aktas turi būti surašomas itin kruopščiai, ypač turinio prasme jame neturi būti esminių trūkumų ar nesutapimų su bylos medžiaga, kurie sudarytų kliūtį teisingo sprendimo priėmimui. Kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teismui yra sprendimo krypties orientyras bei sprendimo ribų kriterijus, būtent todėl privalo atitikti byloje faktiškai nustatytas aplinkybes. Jeigu kaltinamajame akte nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kt.) ir dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų. Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Konkrečios bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos kaltinamajame akte ir teisėjo nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Taigi nagrinėjimo teisme ribos yra savotiški teisiniai rėmai, į kuriuos teismas turi orientuotis nagrinėdamas bylą. Todėl, nors teismas aiškinosi kaip nukentėjusieji buvo įtikinti dalyvauti paskolų paėmime, tačiau M. B. nebuvo ir nėra kaltinamas nei panaudojęs apgaulę prieš nukentėjusiuosius, nei tokiu būdu įgijęs jų, o ne kredito bendrovių turtą. Teismas negali peržengti pareikšto kaltinimo ribų.

25M. B. apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiųjų sutikimai buvo gauti. Jie, būdami visiškai veiksnūs, nesirgdami jokiomis psichinėmis ligomis, kurios galėtų paveikti situacijos suvokimą, savo noru suteikė ir davė sutikimą naudotis elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis. Nagrinėjamu atveju, vien faktas, jog nukentėjusieji, būdami visiškai abejingi tam, kur bus panaudoti suteikti elektroninio prisijungimo duomenys (kadangi gavo piniginį atlygį), tariamai pilnai nesuvokė, kokiam veiksmui suteikia minėtus duomenis, neleidžia daryti išvados, jog minėtus duomenis nuteistieji įgijo neteisėtai. Laikytina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo veiksmus kvalifikavo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį. Pripažinus, jog minėti duomenys buvo suteikti teisėtai, nebelieka pagrindo jo veiksmus kvalifikuoti ir pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį, kadangi šiuo atveju, prisijungimas prie informacinės sistemos yra padarytas su duomenų naudotojo sutikimu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje taip ir nenurodė, kuo pasireiškė tas duomenų įvedimo neteisėtumas ir sistemos suklaidinimas. Kaip minėta, nukentėjusieji suprato, jog suteikia savo duomenis kaltinamiesiems ir norėjo taip veikti, kad gautų piniginį atlygį už tai.

26Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydi (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas (CK 6.282 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju paskolos buvo suteikiamos asmenims, neturintiems jokio turto ir pajamų, nenaudojant kredito įstaigų atžvilgiu jokios apgaulės, t. y. joms žinant, suprantant ir turint visas galimybes įvertinti tokių paskolų išdavimo rizikas. Už tokį neatsakingą skolinimą visos byloje figūruojančios įmonės Lietuvos banko baustos ne po keletą kartų. Kai kurioms iš jų net atimta teisė teikti greituosius kreditus (UAB “( - )”). Dėl tokio neatsakingo šių įmonių elgesio Lietuvoje nukentėjo ne vienas asmuo. Akivaizdu, jog taip veikdamos šios įmonės yra lygiai tiek pat kaltos dėl savo patirtų nuostolių, jos sąmoningai prisiėmė šią riziką ir toks jų veikimas yra ne kas kita, kaip didelis neatsargumas, o tai, kaip minėtą, įstatymas laiko pagrindu atleisti kaltus asmenis nuo civilinės atsakomybės, o ieškinio reikalavimus atmesti.

27Apeliantas taip pat nesutinka su paskirta bausme. Šioje byloje teismas nepagrįstai pripažino, jog šiuo atveju nepaskyrus realios laisvės atėmimo bausmės nebus pasiekti bausmės tikslai (BK 75 straipsnis). Teismas tokią išvadą padarė atsižvelgdamas į ankstesnį nevienkartinį jo teistumą, tačiau teismas neįvertino tos aplinkybės, jog nuo jo tiek ankstesnėse bylose nustatytų veiksmų, tiek ir nuo šioje byloje tirtų veiksmų praėjo nemažas laiko tarpas (mažiausiai dveji metai ir daugiau). Po paskutinių nusikalstamų veiksmų jis padarė reikiamas išvadas, pasikeitė ir naujų nusikalstamų veikų nebedaro. Priešingai, jis pradėjo verstis individualia veikla (gaminti lauko duris), iš kurios gaunamomis pajamomis prisideda prie savo šeimos (sugyventinės ir jų bendro mažamečio vaiko) išlaikymo. Jo sugyventinė gauna 390 EUR atlyginimą (į rankas), tačiau turi paėmusi būsto paskolą, kurios įmokos į mėnesį sudaro apie 140 EUR. Be to, apeliantas nurodo, jog baigė mokslus ( - ), kur įgijo aukštąjį išsilavinimą. Tuo atveju, jei jam tektų atlikti realią laisvės atėmimo bausmę, bausmės tikslai kaip tik nebūtų pasiekti, bet būtų pažeistas teisingumo principas, kadangi dėl tokio bausmės vykdymo jo jauna šeima, kartu su mažamete dukrele, ilgam laikui netektų ne tik tėvo, kuris negalėtų dalyvauti jos auklėjime, tačiau ir svarbaus pajamų šaltinio, be to, sužlugtų jo individuali veikla, dėl ko jis prarastų ir galimybę bent dalimis atlyginti iš jo priteistą žalą (jei tokia žala bus priteista). Taigi, darytina išvada, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti ir pritaikius jam BK 75 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, kadangi tai būtų vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri šiuo atveju būtų proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į vidutinio sunkumo jo nusikalstamą elgesį.

28Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai subendrino paskirtas bausmes. Teismas apibendrintai nurodė, jog “paskirtas bausmes subendrina apėmimo būdu, nes nustatyta ideali nusikalstamų veikų sutaptis (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas) ir sudedant, nemotyvavo, kurias nusikalstamas veikas laiko padarytas idealiosios nusikaltimų sutapties sąlygomis, kaip nemotyvavo ir kodėl bei kurias veikas teismas subendrina taikydamas dalinį bausmių sudėjimą. Akivaizdu, jog idealioji nusikaltimų sutaptis yra šiuo atveju imant kiekvieną atskirai nusikalstamų veikų grupę, kadangi jos padarytos iš esmės tuo pačiu laiku, to paties nukentėjusiojo atžvilgiu, turint bendrą sumanymą. Tačiau tą patį galima pasakyti ir apie atskirose teismo skirtingose grupėse sugrupuotas nusikalstamas veikas. Antai nusikalstamos veikos G. atžvilgiu kaip ir nusikalstamos veikos B. atžvilgiu, padarytos iš esmės tuo pačiu laiku, t. y. trijų dienų laikotarpyje nuo 2015-02-19 iki 2015-02-22. Be to, B., t. y. to paties nukentėjusiojo atžvilgiu padaryti kiti nusikalstami veiksmai taip pat praėjus pakankamai trumpam laiko tarpui, t. y. 2015-03-01. Panašus pakankamai trumpas laiko tarpas skiria ir veikas, padarytas prieš kitus nukentėjusiuosius. Visas nusikalstamas veikimas truko ne pilnus tris mėnesius, visas nusikalstamas veikas vienija vienas bendras nusikalstamas sumanymas, veikimo būdas, priemonės, tikslai. Todėl teismas bausmes, paskirtas už atskirus nusikalstamos veikos epizodus, privalėjo subendrinti tik apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas). Apeliantas pažymi, jog viename iš epizodų (Š. atžvilgiu) buvo kaltinamas tik pasikėsinęs apgaule įgyti svetimą UAB “( - )e” turtą (300 EUR), tačiau šios nusikalstamos veikos nebaigė, nes kliento kreditorinė istorija neatitiko reikalavimų. Visgi, skiriant bausmę, jis pripažintas kaltu įvykdęs baigtą nusikaltimą (be nuorodos į BK 22 str.) ir bausmė jam už tai paskirta nepagrįstai savo dydžiu prilygstanti bausmei už baigtą nusikaltimą. Galiausiai, teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę nepagrįstai subendrino su Šiaulių apylinkės teismo 2016-02-24 nuosprendžiu paskirta bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Pažymėtina, jog minimu 2016-02-24 nuosprendžiu paskirtą bausmę jis atliko iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo (bausmės vykdymo atidėjimas baigėsi 2017-08-24). Tai skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodė pats pirmosios instancijos teismas. Nusikalstamos veikos, kurios inkriminuotos jam, M. B., skundžiamu nuosprendžiu, nėra padarytos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (jos padarytos iki 2016-02-24 nuosprendžio priėmimo). Todėl nėra jokio pagrindo taikyti BK 64 straipsnio ir subendrinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su 2016-02-24 nuosprendžiu paskirta ir jau atlikta bausme.

29Nuteistieji L. O. G., R. R. ir V. P. iš esmės identiškais apeliaciniais skundais prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo juos išteisinti, jiems nepadarius nusikalstamų veikų, civilinius ieškinius atmesti.

30Nuteistasis D. D. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir bylą nutraukti, nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties požymių. Nurodo, kad pateiktas kaltinimas nuo pat pradžių jam buvo neaiškus ir nesuprantamas, nedetalizuotas jo vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme, todėl gintis nuo tokio kaltinimo buvo sunku. Kaltinimas buvo sudubliuotas su R. R. pateiktu kaltinimu dvejuose nusikalstamuose epizoduose. Pasiremta buvo tuo, kad nustatyta, jog automobilis, kuris kažkada priklausė jam, D. D., buvo pastebėtas, kai buvo vežamas R. R., prisijungimui prie bankininkystės sistemos buvo naudojamas jo, D. D. vardu registruotas internetas (per SIM kortelę), teismas dar papildomai pažymėjo, kad nukentėjusieji nurodė, kad automobilį vairavo žemesnio ūgio su akinukais asmuo. Mano, kad šių aplinkybių buvimas neįrodo jo prisidėjimo prie nusikalstamos veikos padarymo. Kaip tik teismo posėdžio metu nukentėjusysis D. aiškiai nurodė, kad bendravo tik su R. R.. Aiškiai teisme nukentėjusysis patvirtino, kad salėje nėra kito asmens, kuris buvo su Ragausku. Kitas nukentėjusysis išvis nebuvo apklaustas teisme, todėl teismas iš negali remtis tokiais įrodymais. Juo labiau, kad teismas rėmėsi nukentėjusiojo parodymais, kad neva tai jis jam, D. D., perdavė elektroninės bankininkystės kodus. Teismas rėmėsi ir asmens parodymo atpažinti protokolu, kuriame nurodyta, kad M. V. atpažino jį dėl to, kad nešioja akinius ir yra žemesnis nei R. R.. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu atlikta nukentėjusiojo apklausa yra abstrakti, nedetalizuojant visų aplinkybių, nesiaiškinant kaip jis, D. D., atrodė, pagal ką galėtų atpažinti ir pan. Nesant tokių aplinkybių išvis negalėjo būti atliekamas toks atpažinimas. Apeliantas pažymi, jog su tokiais parodymais nesutiko, tačiau akistata nebuvo atlikta, o nukentėjusiojo parodymai aiškiai prieštarauja tiek jo, tiek R. R. parodymams. Todėl teismas pasirėmė nepatikimais įrodymais, kurių teisme nepatikrino. Todėl apeliacinėje instancijoje būtina atlikti įrodymų tyrimą į posėdį iškviesti nukentėjusįjį M. V. ir jį apklausti dėl nurodytų aplinkybių, ar tikrai jam. D. D., perdavė elektroninės bankininkystės kodus ir ar jį tikrai matė įvykio metu.

31Nuteistasis D. D. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad neatliko jokių aktyvių veiksmų. Jam apie kažkokius R. R. reikalus nebuvo žinoma, jis tik leido pasinaudoti turimu interneto ryšiu bei pavežė R. R., tačiau prie nusikalstamų veikų darymo niekaip neprisidėjo. Mano, kad teismas klaidingai vertino tai, kad interneto ryšys yra su SIM kortele ir priskirtu telefono numeriu, nes mobilus interneto ryšys gali būti tik su SIM kortele ir telefono numeriu, bet tai nereiškią kad naudojamas jo, D. D., telefono aparatas ir panašiai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. R. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gavęs pinigines lėšas, tačiau nepatvirtino, kad jis, D. D., kaip nors prisidėjęs prie nusikalstamų veikų padarymo. Apeliantas teigia negavęs jokių pinigų, nes nedalyvavo nusikalstamų veikų daryme. Teismas nuosprendyje pasirėmė įrodymais, kurie nėra patikimi ir šioje byloje negali būti naudojami kaip įrodymai. Nuosprendžio 34 psl. nurodyta, kad jis nuteistas už kitas veikas, nors nuosprendis ir neįsiteisėjęs, tačiau ši aplinkybė pažymima turint tikslą parodyti jo neigiamą asmenybę. To daryti nuosprendyje negalima, prielaidomis grįsti nuosprendį draudžiama.

32Apeliaciniame skunde nuteistasis D. D. nurodo, jog byloje neįvertinta ta aplinkybė, kad jis sukūrė šeimą, turi draugę, augina sūnų, mokosi ir stengiasi įgyti specialybę, kad galėtų išlaikyti šeimą. Vien ta aplinkybė, kad kažkas juo pasinaudojo ir padarė nusikalstamas veikas, negali būti pagrindas jį pripažinti kaltu ir skirti realią laisvės atėmimo bausmę. Mano, kad teismas tinkamai įvertinęs jo nurodytas aplinkybes, gali padaryti išvadą kad jis nepadarė tokių veikų, kurios jam inkriminuotos, todėl jam turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis.

33Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti, nuteistųjų gynėjai advokatai nuteistųjų apeliacinius skundus atitinkamai palaikė.

34Apeliaciniai skundai atmestini.

35Dėl nuteistojo M. B. apeliacinio skundo

36Nuteistojo M. B. apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, prašoma jį išteisinti, argumentuojant kaltinamojo akto trūkumais, neįrodytais nusikaltimų požymiais, taip pat nesutinkama ir su paskirta bausme, priteistais civiliniais ieškiniais.

37Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 1–4 dalys). Teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi išdėstyti įrodymus, kuriais grindžia teismo išvadas, ir nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Taigi teismas savo išvadas privalo grįsti patikimais įrodymais, įvertinti jų visumą ir tai turi leisti teismui padaryti sprendime išdėstytas išvadas.

38Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi aptartų reikalavimų, išsamiai išnagrinėjo byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, juos, nepažeidžiant minėtų teisės normų, išanalizavo ir įvertino, teisingai nustatė faktines veikų aplinkybes bei pagrįstai M. B. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl kiekvieno M. B. inkriminuotų nusikaltimų epizodo išsamiai motyvuotos. Vien tai, kad nuteistasis nesutinka su nuosprendyje pateiktu įrodymų vertinimu, nereiškia, jog apylinkės teismo išvados dėl jo kaltės yra nepagrįstos.

39Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog kaltinamasis aktas turėjo trūkumų, nekonkretizuoti veiksmai, kuriuos atliko konkretus kaltinamasis, neapklaustas ir L. M., taip užkertant galimybę išsiaiškinti kiekvieno kaltinamojo veiksmus, pirmosios instancijos teismas trūkumų nepašalino. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, iškvietė į posėdį nuteistojo M. B. nurodytą L. M., vis dėlto pastarasis, pasinaudodamas savo teise, atsisakė duoti parodymus. Nepaisant to, kolegija su apelianto argumentais dėl kaltinimo trūkumų nesutinka.

40BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Šie reikalavimai įtvirtinti tam, kad kaltinamasis suprastų, kuo yra kaltinamas, ir būtų nustatytos nagrinėjimo teisme ribos. Nusikalstamos veikos aprašymas turi atitikti BK normoje, pagal kurią nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2013, 2K-435/2013) ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-161-511/2016, 2K-183-693/2016, 2K-297-222/2016, 2K-93-139/2016).

41Klausimą dėl kaltinamojo akto trūkumų M. B. gynėjas kėlė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pateikė prašymą bylą grąžinti prokurorui. Šio prašymo dar neišnagrinėjus, kaltinimą palaikęs prokuroras pateikė prašymą patikslinti kaltinamųjų padarytų veikų aplinkybes, o 2017 m. rugpjūčio 23 d. teisiamajame posėdyje gynėjas savo prašymą dėl bylos grąžinimo prokurorui atsiėmė. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus dėl kaltinimo turinio trūkumų, nemano, jog kaltinimas M. B. yra neaiškus, nesuprantamas, be svarbių veikų faktinių aplinkybių. Priešingai, kaltinamajame akte bei patikslinus nusikalstamų veikų aplinkybes, yra aiški nusikalstamų veikų padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai, kartu su M. B. veikę bei nukentėję asmenys, inkriminuojamos veikos pakankamai aprašytos, aiškus nusikaltimų mechanizmas, veikos kvalifikuotos tiksliai nurodant BK normas. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos požymius. Kolegijos vertinimu šis reikalavimas nagrinėjamu atveju pažeistas nebuvo. Tai, kad kaltinamajame akte, o vėliau nuosprendyje nėra paeiliui nurodomi kiekvieno bendrai veikusio asmens veiksmai (kas prisijungė prie konkrečios interneto svetainės, pildė paraišką ir pan.) nedaro kaltinimo neaiškiu ir neriboja kaltinamojo teisės gintis. Visi baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenys buvo kaltinami ir nuteisti kaip veikę bendrai, turėdami vieningą tyčią apgaulės būdu iš nukentėjusiųjų išgauti elektroninės mokėjimo priemonės duomenis ir jais pasinaudojant atlikti finansines operacijas bei užvaldyti svetimą turtą. Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, esminių kaltinimo, o remiantis juo ir nuosprendyje įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybių, trūkumų, dėl kurių nebuvo galima išnagrinėti baudžiamosios bylos ar kurios galėjo varžyti nuteistųjų teisę į gynybą, kolegija nenustatė.

42Nuteistasis M. B. apeliaciniame skunde abejoja dėl nukentėjusiųjų statuso suteikimo L. G., T. B., A. A., A. Š., P. M., R. G., keliamas klausimas, kokia žala jiems padaryta, manoma, jog jie turėjo dalyvauti kaip bendravykdytojai ar padėjėjai. Šie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Nors apelianto minimi asmenys tiesiogiai finansinės žalos nepatyrė, tačiau tai nereiškia, jog jie nenukentėjo dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, šiais asmenimis, kurie baudžiamojoje byloje pripažinti nukentėjusiaisiais, buvo sąmoningai pasinaudota, juos apgaunant, naudojantis jų patiklumu, socialiniu pažeidžiamumu (pvz. nurodant, jog bus gauta Europos Sąjungos parama), siūlant užsidirbti. Akivaizdu, jog nukentėjusieji buvo „įrankiai“ nusikalstamuose svetimų pinigų užvaldymo planuose, pasinaudota šių, tikrųjų kaltininkų ketinimų nesuvokusių asmenų duomenimis įgyvendinant nusikalstamus sumanymus, o jei kalti asmenys nebūtų buvę išaiškinti, ne kas kitas, o nukentėjusieji būtų turėję padengti kredito bendrovių išduotas paskolas. Sužinoję, kad jų vardu paimtos paskolos, siekdami apginti savo interesus, nukentėjusieji turėjo kreiptis į teisėsaugos institucijas, kad būtų surasti jų duomenimis pasinaudoję asmenys, todėl nekyla jokių abejonių dėl nukentėjusiųjų išgyventų nemalonumų ir nepatogumų. Nors apeliantas mano, kad nukentėjusieji laikytini bendrininkais, tačiau bylos duomenys leidžia pagrįstai spręsti, jog nė vienam iš nukentėjusiųjų tikrasis planas apie greitųjų kreditų paėmimą ne kieno nors kito, o būtent nukentėjusiojo vardu, didžiąją dalį gautų pinigų paliekant M. B. bei kartu su juo bendrai veikusiems asmenims, o pačiam nukentėjusiajam paliekant tik nedidelę dalį kredito sumos, nebuvo aiškiai atskleistas. Priešingai, nukentėjusieji buvo klaidinami dėl tikslų, kuriems yra neva reikalingi jų duomenys: R. G. nurodė, jog jam buvo pasiūlyta užsidirbti, P. M. buvo paaiškinta, jog turi būti gauti kito asmens, kurio sąskaitos areštuotos, pinigai, A. Š. manė gausiąs paramą iš Europos Sąjungos fondų, L. G. galvojo už sąskaitos duomenų perdavimą gausiąs kompiuterį. Taigi nukentėjusiesiems nebuvo žinomi jų duomenimis ketinančių pasinaudoti asmenų tikrieji ketinimai, todėl nekyla abejonių, jog jie ne tik kad negali būti laikomi apelianto bendrininkais, tačiau nukentėjo nuo nuteistųjų tyčinių, piktybiškų, neteisėtų veiksmų.

43Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su veikų kvalifikavimu kaip sukčiavimas, nesuprantama, kaip pasireiškė esminė apgaulė prieš kredito įstaigas, nukentėjusiuosius, be to, jos ir nebuvo, visi duomenys, reikalingi gauti paskolai, buvo pateikti teisingi, jokie suklastoti dokumentai nebuvo pateikti, vien tai, kad kitas asmuo užpildė dokumentus, negalima laikyti apgaule prieš kredito įstaigas, nukentėjusieji tikėjosi lengvai uždirbti, be to, nepagrįstai nurodoma, jog buvo įgytas kredito įstaigų turtas. Tokie apelianto argumentai visiškai nepagrįsti. Kaip matyti, apeliantas neneigia nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau nesutinka su jų vertinimu.

44Pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. BK 182 straipsnio 1 dalies dispozicijoje suformuluoti keli alternatyvūs sukčiavimo objektyvieji požymiai – tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas; turtinės prievolės išvengimas; turtinės prievolės panaikinimas. Baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šiame straipsnyje nurodyta nusikalstama veika. Svetimas turtas – tai kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantys kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, taip pat pinigai, vertybiniai popieriai ir pan. Turtinė teisė – tai kaltininko sau ar kito asmens naudai neteisėtai įgyta daiktinė ar prievolinė teisė arba teisė, atsirandanti iš intelektinės veiklos rezultatų. Tais atvejais, kai dėl apgaulės suklaidintas asmuo arba banko elektroninė sistema perveda pinigus į kaltininko sąskaitą, paprastai laikoma, kad kaltininkas apgaule įgijo turtinę teisę. Apgaulė, kaip šios nusikalstamos veikos padarymo būdas, yra įtraukta į sukčiavimo sudėtį, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį ji turi būti nustatoma visais atvejais, nes tai yra būtinas šios nusikalstamos veikos požymis. Pagal teismų praktiką, nustatomi šie apgaulės kriterijai: a) objektyvios tiesos iškraipymas; b) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); c) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-335/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto ar turtinės teisės įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti su tuo susijusius sprendimus, suklaidinimas, nulėmęs tokio asmens apsisprendimą perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokią teisę. Toks suklaidinimas gali pasireikšti tuo, kad kaltininkas nuslepia arba priešingai – praneša neteisingas aplinkybes ir faktus, pateikia klaidingą informaciją ir tai yra reikšminga nukentėjusiajam. Sukčiavimo atveju kaltininkas gali piktnaudžiauti nukentėjusiojo pasitikėjimu, pasinaudodamas tuo įtikina jį perduoti turtą ar perleisti turtinę teisę kaltininkui, o nukentėjusysis taip ir pasielgia, manydamas, kad šis neturi nusikalstamų ketinimų.

45Teismų praktikoje neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės įgijimas bei laikymas ir inicijavimas ar atlikimas ja didesnės nei 3 MGL dydžio finansinės operacijos turtui užvaldyti kvalifikuojamas kaip BK 214, 215 ir 182 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sutaptis. Svetimo mokėjimo instrumento įgijimu, laikymu ir finansinės operacijos inicijavimu ar atlikimu užvaldyti svetimą turtą tiesiogiai pažeidžiama norminių aktų nustatyta mokėjimo priemonių disponavimo ir naudojimo tvarka bei kėsinamasi į nuosavybę, taigi kėsinamasi į skirtingus baudžiamojo įstatymo saugomus gėrius, kurių atskirai BK 215, 214 ar 182 straipsniuose numatytų nusikaltimų sudėtis neapima. Elektroninėje bankininkystėje, jeigu prieš teisėto sąskaitos valdytojo valią kodą, suteikiantį teisę prieiti prie sąskaitos, surenka ir nurodymą išmokėti pinigus duoda asmuo, neturintis teisės atlikti operacijų su sąskaitoje esančiais pinigais, prisistatydamas asmeniu, turinčiu tokią teisę, laikoma, kad kaltininkas suklaidina banką, todėl jo veika kvalifikuojama kaip sukčiavimas (BK 182 straipsnis).

46M. B. nuteistas už tai, kad veikė kartu su asmeniu, kurio byla atskirta į atskirą bylą, L. O. G., V. P., R. R., neteisėtai įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo duomenis, pasinaudodamas neteisėtai įgytais duomenimis bei pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos duomenis, t. y. save identifikavo kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie internetinės bankininkystės sistemos ir atliko neteisėtas finansines operacijas, taip apgaule įgijo svetimą turtą bei atitinkamoms įmonėms padarė turtinės žalos. Apelianto manymu jokia apgaulė prieš kredito įstaigas nebuvo panaudota, nes iš pačių nukentėjusiųjų gauti duomenys buvo nurodyti paraiškose. Kolegija tokius argumentus atmeta kaip visiškai nepagrįstus. Kaip matyti iš kaltinimų, nuteistieji savo tikslą apgaulės būdu iš kredito įstaigų įgyti pinigų, įvykdė pasitelkdami kitus asmenis, iš kurių taip pat apgaulės būdu gavo jų asmeninius elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, o pasinaudoję neteisėtai gautais kitų asmenų duomenimis, atliko finansines operacijas ir taip įgijo svetimą kredito įstaigoms priklausantį turtą. Apelianto argumentai, jog jokia apgaulė nebuvo panaudota prieš nukentėjusiuosius ir jie patys, norėdami gauti finansinę naudą, savanoriškai jiems perleido savo elektroninės bankininkystės duomenis, prieštarauja byloje esančiai medžiagai.

47Ikiteisminiame tyrime ir teisme apklausti nukentėjusieji nuosekliai parodė, jog į juos kreipėsi nuteistieji vienu atveju siūlydami uždirbti (R. G., L. G.), kitu atveju gauti paramą (A. Š.) ar tiesiog prašydami pagelbėti dėl neva reikiamų pervesti pinigų (P. M.), kartu vykdavo į banką atsidaryti sąskaitų, nukentėjusieji patikėję kaltininkų deklaruojamais netikrais tikslais, atiduodavo prisijungimo duomenis, vėliau su nuteistaisiais vykdavo į bankus atsiimti pinigų, kuriuos taip pat atiduodavo nuteistiesiems ir už atliktus veiksmus paprastai gaudavo tam tikrą atlygį. Apie tai, kad jų vardu paimti kreditai, nukentėjusieji nurodo sužinodavę jau vėliau, gavę pranešimus dėl skolų. Netikėti nukentėjusiaisiais nėra jokio pagrindo, juolab, jog jų parodymams dėl esminių nusikalstamų veikų vertinimui reikšmingų aplinkybių iš esmės neprieštarauja ir kitų nuteistųjų L. O. G., V. P., R. R. parodymai, kurie išsamiai aptarti, atkreipiant dėmesį į jų kaitą, skundžiamame nuosprendyje taip pat kiti bylos duomenys (parodymų atpažinti, akistatų protokolai, sąskaitų išrašai, bankų pateikti vaizdo įrašai ir t. t.). Taigi nukentėjusiųjų parodymai kartu su kitais byloje esančiais duomenimis sudaro loginę įvykių seką, kuri patvirtina, kad nukentėjusiaisiais buvo pasinaudota ir jie nežinojo, kad jų vardu bus imami kreditai, jie ne patys sugalvodavo užsidirbti, o būdavo užmaskuotai, neatskleidžiant tikrųjų ketinimų, įtraukiami į nusikalstamų planų įgyvendinimą. Apie tai, kas realiai įvyko, t. y. apie jų vardu paimtas paskolas, jie suprasdavo ne iš karto (tik gavę laiškus ar išsiaiškinę su artimųjų pagalba, pvz. R. G. atveju). Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad nukentėjusieji nuteistiesiems savo asmeninius duomenis davė manydami, kad jie neturi nusikalstamų ketinimų. Pasinaudoję apgaule gautais elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenimis, nuteistieji prisijungė prie elektroninės bankininkystės, pateikė paraiškas nukentėjusiųjų vardu gauti paskolas. Priešingu atveju jokių duomenų nebūtų gavę. Taigi išgalvotų priežasčių nurodymas tik patvirtina neteisėtą nukentėjusiųjų duomenų gavimą.

48Kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apgaulė prieš kredito įstaigas pasireiškė tuo, kad nuteistasis M. B., atitinkamuose nusikalstamų veikų epizoduose, veikdamas kartu su asmeniu, kuriam byla atskirta į atskirą, o taip pat ir L. O. G., V. P., R. R. neteisėtai įgijo atitinkamų nukentėjusiųjų elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, pasinaudodami neteisėtai įgytais duomenimis bei pažeisdami informacinės sistemos apsaugos duomenis, t. y. save identifikavo kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie internetinės bankininkystės sistemos. Tokiu būdu kredito įstaigos buvo suklaidintos ir apgaule įtikintos, jog paraišką paskolai gauti pateikia būtent nukentėjusieji. Įtikintos, jog paraišką gauti paskolai pateikė L. G., T. B., A. A., A. Š., P. M., R. G., kredito įstaigos pervedė atitinkamas kaltinime nurodytas sumas, kurias nuteistieji užvaldė. Taigi apgaulė pasireiškė duomenų, kuriuos gavo neteisėtai, pateikimu kredito įstaigoms.

49Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad apgaulė prieš kredito įstaigas nebuvo esminė ir nelėmė kredito įstaigų apsisprendimo suteikti kreditus. Teigia, jog visi kreditai buvo išduoti dėl pačių kredito įstaigų neatsakingo elgesio. Kredito įstaigos, anot apelianto, paskolas nukentėjusiesiems būtų išdavusios net ir tada, jei visus duomenis būtų pildę ir pateikę patys nukentėjusieji. Tačiau toks aiškinimas prieštarauja teisinei logikai. Nuteistųjų nusikalstama veika (sukčiavimas) šiuo atveju pasireiškė tuo, kad jie suklaidino (apgavo) nukentėjusiuosius dėl to, kam bus naudojamos jų sąskaitos, ir apgaule neteisėtai įgiję elektroninės bankininkystės duomenis, juos panaudojo prieš nukentėjusiųjų tikrąją valią jų vardu paimdami paskolas, taip apgaudami ir paskolos davėjus – kredito įmones. Tokia apgaulė laikytina esminė, nes priešingu atveju, kredito įstaigoms jokios paraiškos išduoti paskolas nukentėjusiųjų vardu nebūtų pateiktos ir kredito įstaigos jokių paskolų jų vardu nebūtų suteikusios. Tik panaudojus apgaulę prieš kredito įstaigas, buvo įgytas joms priklausantis turtas.

50Apelianto manymu, neįrodytas ir faktas, kad įgytas kredito įstaigų turtas. Anot jo, nuo tada, kai kredito įstaigos pervedė pinigus paskolos gavėjui, pinigų savininkais atitinkamai tapo nukentėjusieji, todėl kaltinamajame akte nurodyta ši aplinkybė neatitinka tikrovės. Jau minėta, kad elektroninėje bankininkystėje, jeigu prieš teisėto sąskaitos valdytojo valią kodą, suteikiantį teisę prieiti prie sąskaitos, surenka ir nurodymą išmokėti pinigus duoda asmuo, neturintis teisės atlikti operacijų su sąskaitoje esančiais pinigais, prisistatydamas asmeniu, turinčiu tokią teisę, laikoma, kad kaltininkas suklaidina banką. Remiantis tokiu teisiniu reglamentavimu, akivaizdu, kad įgijo būtent kredito įstaigų turtą. Šiuo atveju nukentėjusieji buvo tik asmenys, kuriais pasinaudota įgyvendinant tikslą – įgyti pinigų iš kredito įstaigų. Pasirinktas apgaulės būdas nekeičia turto, kurį siekė įgyti, savininko.

51Atsižvelgdama į visą tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas M. B. veiksmuose nustatė visus būtinus BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių. Visos esminės bylos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant nuteistojo M. B. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį klausimą, nustatytos nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių. Pirmosios instancijos teismas detaliai ir išsamiai išanalizavo bylos duomenis, aptarė nukentėjusiųjų ir kitų liudytojų parodymus, palygino juos tarpusavyje, įvertino rašytinę bylos medžiagą ir pateikė aiškius ir nedviprasmiškus motyvus, todėl vien tai, kad nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu. Aptarti duomenys atskleidžia, jog nuteistojo M. B. veiksmuose yra visi BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį yra teisėta ir pagrįsta ir šią nuosprendžio dalį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.

52Nuteistasis M. B. apeliaciniame skunde nesutinka ir su jo nuteisimu pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, kadangi nukentėjusiųjų sutikimai dėl jų duomenų panaudojimo buvo gauti, nukentėjusieji buvo visiškai abejingi tam, kur bus panaudoti jų suteikti elektroninio prisijungimo duomenys. Tokie apelianto argumentai atmestini.

53BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė be kita ko už neteisėtą svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, įgijimą, laikymą ir perdavimą. BK 215 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už keletą alternatyvių veikų, tarp kurių neteisėtas finansinės operacijos atlikimas, panaudojant svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, taigi baudžiamąją atsakomybę šiuo atveju užtraukia ne materialios svetimos elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas, o finansinės operacijos atlikimas panaudojant svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. Pagal teismų praktiką, svetimi elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenys yra tokie, kurie priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui, ir juos panaudoti kitam (trečiajam) asmeniui elektroninės mokėjimo priemonės naudotojas arba kredito įstaiga nėra davę sutikimo. Šią sąvoką atitinka elektroninės bankininkystės paslaugos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys, t. y. prisijungimo kodai ir slaptažodžiai (kasacinės nutartys Nr. 2K-197/2011, 2K-389/2013). Svetimos elektroninio mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimas finansinei operacijai atlikti – tai svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių pateikimas kredito įstaigai, siekiant gauti informaciją apie elektroninius pinigus arba sudaryti nurodymą disponuoti kredito įstaigoje atidarytoje sąskaitoje esančiomis lėšomis. Mokėjimo priemonė (asmens prisijungimo prie internetinės bankininkystės autorizavimo duomenys) nuosavybės teise priklauso ją išdavusiai institucijai (šiuo atveju bankui), kuri pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jos turėtojui suteikia teisę naudoti elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui konkreti banko elektroninės bankininkystės prieiga (kartu su prisijungimo duomenimis) yra svetima. Kaltininko tyčios turinį lemia ne jo supratimas apie mokėjimo priemonę perdavusio asmens valdymo neteisėtumą, o supratimas apie tos priemonės priklausomybę tretiesiems asmenims (kasacinės nutartys Nr. 2K-253/2007, 2K-197/2011, 2K-215/2012).

54Byloje nustatyta, jog M. B. ir kartu bendrai veikę minėti asmenys, siekdami sukčiauti prieš kredito bendroves, apgavo nukentėjusiuosius ir, pasinaudodami jų patiklumu ir naivumu, įkalbėjo atsidaryti banke sąskaitas ir leisti jomis pasinaudoti. Tokiu būdu užvaldė nukentėjusiųjų elektroninės bankininkystės duomenis ir inicijavo paskolų sutarčių sudarymą elektroniniu būdu atitinkamai kiekvieno iš nukentėjusiųjų vardu. Šie duomenys aiškiai patvirtina, kad M. B. neteisėtai įgijo elektroninio mokėjimo priemones ir suprato, jog naudojasi svetimais banko išduotais elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis ir tai žinodamas atliko finansines operacijas.

55Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti disponavimo duomenimis neteisėtumą. Ne bet koks disponavimas svetimais duomenimis laikomas priešingu teisei, tačiau tik toks, kuris yra neteisėtas. Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra įrodytas šis nusikalstamos veikos požymis. Apelianto argumentai, jog jie nukentėjusiųjų duomenimis naudojosi teisėtai, nes pastarieji patys jiems davė jais naudotis, nepaneigia neteisėto jų gavimo. Kaip minėta, byloje neginčijamai įrodyta, kad šiuos duomenis nuteistieji iš nukentėjusiųjų įgijo šiems nurodę išgalvotas priežastis, t. y. panaudoję apgaulę, o tai suponuoja išvadą, kad nuteistieji suvokė ir žinojo, kad duomenimis naudojasi neteisėtai, prieš jų valią, kad nukentėjusieji nedavė jokio sutikimo jų vardu imti paskolas. Nukentėjusieji savo duomenis davė tik dėl to, kad buvo suklaidinti dėl nuteistųjų panaudotos apgaulės ir nesuprato, kad šie duomenys bus panaudoti paskolų sutarčių jo vardu sudarymui. Kolegijos įsitikinimu, neteisėtumo požymis yra įrodytas byloje surinktų įrodymų visuma.

56Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį baudžiamas ne pats duomenų panaudojimas, bet neteisėtas finansinės operacijos atlikimas panaudojant tokius duomenis. Pažymėtina, kad svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimas finansinei operacijai atlikti yra neteisėtas tada, kai atliekamas be šios priemonės naudotojo ar ją išdavusius kredito įstaigos sutikimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-475/2009, 2K-389/2013). Neteisėtumas yra būtinasis BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymis. Byloje įrodyta, kad nuteistieji nukentėjusiųjų elektroninės bankininkystės duomenis gavo neteisėtai ir jais pasinaudodami kredito įstaigoms pateikė paraiškas gauti paskolas. Įrodyta, kaip jau minėta, ir tai, kad nukentėjusieji nežinojo, jog jų vardu bus paimtos paskolos, vadinasi, finansinės operacijos atliktos be šios priemonės naudotojo ar juos išdavusių kredito įstaigų sutikimo. Nukentėjusieji nežinojo apie kreditų ėmimą jų vardu, jie apie tai nebuvo perspėti, kai atidarė banko sąskaitą ir visus prisijungimo duomenis perdavė nuteistiesiems, nenurodydami kaip elgtis su tais duomenimis. Kasacinio teismo pasisakyta, kad aplinkybė, jog asmuo savo elektroninės bankininkystės naudotojo identifikavimo priemones perdavė kitam asmeniui tikėdamasis gauti už tai atlygį, neleidžia daryti išvados, kad buvo perleista teisė savo nuožiūra naudotis jo banko sąskaita ir jo vardu atlikti finansines operacijas. Svarbu, ar reali suteiktų duomenų panaudojimo apimtis neviršija savininko leidimu suteiktų įgaliojimų atlikti tam tikrus veiksmus panaudojant elektroninius duomenis apimties (kasacinė nutartis Nr. 2K-509/2014). Visi veiksmai tik patvirtina jų neteisėtumą, nes kredito paėmimo operacijos inicijuotos ir atlikdavo be nukentėjusiųjų sąmoningo sutikimo, viršijant jų leidžiamų atlikti veiksmų apimtį.

57Apeliantas M. B. nesutinka ir su inkriminuota BK 1981 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika. Kasacinėje teismų praktikoje yra išaiškinta, kad veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 1981 straipsnį nustačius, kad prie informacinės sistemos buvo prisijungta pažeidžiant šios sistemos apsaugos priemones. Aiškinant informacinės sistemos apsaugos priemonių pažeidimo požymį, kasacinėse nutartyse pažymėta, jog: 1) vartotoją informacinėje sistemoje leidžianti nustatyti autentiškumo patvirtinimo procedūra gali būti laikoma viena iš šios sistemos saugumo (taip pat ir konfidencialumo) užtikrinimo priemonių, 2) teisėto vartotojo tapatybę patvirtinančių duomenų neteisėtas įvedimas, suklaidinant sistemą, laikytinas šios sistemos apsaugos priemonių pažeidimu ir 3) neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos (internetinės bankininkystės sistemos) pažeidžiant autentifikavimo priemonėmis nustatytų prisijungimo prie informacinės sistemos apribojimus (reikalavimus) paprastai negali būti laikomas nereikšmingu, vertinant jį iš baudžiamosios teisės pozicijų, ypač jei tai leido padaryti kitus neteisėtus veiksmus sistemoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-375/2012, 2K-138/2015, 2K-555-788/2015).

58Byloje įrodyta, kad nukentėjusiųjų elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenys buvo įgyti neteisėtai, taip pat neteisėtai atliktos finansinės operacijos jų vardu, o tai suponuoja išvadą, kad nuteistojo M. B. veiksmai atitinka ir BK 1981 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Kasacinio teismo išaiškinta, kad veikos (veikų) kvalifikavimas pagal BK 215 straipsnį, nepašalina veiksmų, atliktų neteisėtai prisijungiant prie informacinės sistemos, kvalifikavimo pagal BK 1981 straipsnį galimybės (kasacinė nutartis Nr. 2K-4-507/2016).

59Kolegija, atsižvelgusi į visus išdėstytus motyvus, pripažįsta, kad apeliacinio skundo argumentai paneigti byloje surinktų įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nuteistojo M. B. padarytus veiksmus ir visiškai pagrįstai pripažino kaltu padarius BK 214 straipsnio 1 dalyje, 1981 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas.

60Nuteistasis M. B. apeliaciniame skunde mano, jog nepagrįstai tenkinti civiliniai ieškiniai, nes pačios kredito įstaigos, išduodamos paskolas asmenims, neturintiems turto ir pajamų, prisiėmė riziką dėl padarytos žalos atsiradimo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip visiškai nepagrįstus.

61Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą (BPK 109 straipsnis). Turtinės žalos samprata apibrėžta CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos žalingi padariniai. Tenkinant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali būti priteisiama žala, kuri yra nusikalstamos veikos padarinys. Tarp nusikalstamos veikos ir žalos turi būti tiesioginis priežastinis ryšys, kuris reiškia, kad atitinkamą žalą (padarinius) sukėlė būtent BK specialiosios dalies straipsniu uždrausta nusikalstama veika, kuri yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis, kurį civilinis ieškovas turi pagrįsti ir įrodyti.

62Nagrinėjamu atveju byloje įrodyta, kad kredito įstaigos paskolas suteikė būdamos suklaidintos nuteistųjų. Būtent nuteistųjų panaudota apgaulė prieš kredito įstaigas lėmė paskolų išdavimą, todėl už atsiradusią žalą turi atsakyti nuteistieji. Apelianto paminėtos aplinkybės dėl pačių kredito įstaigų rizikos prisiėmimo, neturi teisinės reikšmės, nes pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kadangi žala atsirado dėl padarytos nusikalstamos veikos, todėl ji turi būti priteisiama.

63Nuteistasis M. B. apeliaciniame skunde nesutinka ir su paskirta bausme, mano, jog buvo galima taikyti BK 75 straipsnį. Kaip matyti iš nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimą nuteistajam pakankamai motyvavo, įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. M. B. praeityje jau teistas, dalis nusikalstamų veikų padarytos turint teistumą, netrukus po ankstesnio nuosprendžio jam priėmimo. Taip elgdamasis apeliantas tik parodo, jog tinkamų išvadų dėl ankstesnio nusikalstamo elgesio nepadarė, nepasitaisė. Šioje nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta jokių apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau už atskiras nusikalstamas veikas skirtos bausmės nesiekia straipsnių sankcijose numatytų bausmės rūšių vidurkių. Su parinkta bausmės rūšimi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti. Apelianto nurodytos šeiminės ir darbinės aplinkybės reikšmingos, tačiau jos negali atsverti ir būti prioritetinės, lyginant su pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis. Vien tai, kad asmuo augina vaiką, yra dirbantis, savaime nesudaro pakankamo pagrindo neskirti griežčiausios bausmės, numatytos sankcijoje, rūšies. Šeimines bei darbines aplinkybes būtina vertinti su kitomis bausmės skyrimui reikšmingomis aplinkybėmis, o nagrinėjamu atveju atsižvelgus į nuteistojo asmenybę, jos nesudaro pagrindo paskirti švelnesnę bausmės rūšį. Skirdamas atskiras bei galutinę subendrintą bausmę, pirmosios instancijos teismas pakankamai atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikšmingas, tarp jų ir nuteistojo padėties lengvinimui galinčias turėti įtakos bylos aplinkybes.

64Apeliaciniame skunde užsimenama apie paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog tokių galimybių šioje byloje, vertinant duomenų visumą, nėra. BK 75 straipsnio 1 dalyje pažymima, jog bausmė, esant atitinkamoms sąlygoms, gali būti atidėta, jei teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tačiau šiuo atveju tokiai išvadai nebėra jokio pagrindo. M. B., nors yra jauno amžiaus, yra teistas 2 kartus už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, nusikalstamų veikų darymas nėra atsitiktinis reiškinys apelianto gyvenime, jis tinkamų išvadų dėl savo elgesio nedaro. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, pagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų ir paskyrė tinkamą bausmę.

65Nuteistasis M. B. apeliaciniame skunde teigia, jog nagrinėjamu atveju nusikaltimai buvo padaryti idealiąja sutaptimi, kadangi veikos padarytos per trumpą laiko tarpą, turint bendrą sumanymą, tikslus, veikimo būdą, todėl bausmės turėjo būti subendrintos apėmimo būdu, be to, nepagrįstas bendrinimas ir su 2016 m. vasario 24 d. nuosprendžiu. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas sprendė, jog dalis nusikaltimų padarytų idealiąja sutaptimi, todėl taikė BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytą bausmių bendrinimą apėmimo būdu, kitą dalį bausmių bendrino dalinio sudėjimo būdu. Apeliantas teisingai pastebi, jog skirtingų bausmių bendrinimo būdų taikymas išsamiau nėra motyvuotas, tačiau, apygardos teismas sprendžia, jog skundžiamu nuosprendžiu bendrinant skirtas bausmes bendrinimo taisyklės pažeistos nebuvo. Nėra pagrindo vertinti, jog visas nusikalstamas veikas M. B. padarė idealiąja sutaptimi.

66Konstatavimas, kad kelios nusikalstamos veikos sudaro idealią sutaptį, reiškia, kad asmuo iš esmės padarė vieną veiką, kuri tik dėl teisinio reguliavimo specifikos kvalifikuojama pagal kelis BK straipsnius. Tokiais atvejais teismas, bendrindamas pagal skirtingus BK straipsnius paskirtas bausmes, taiko apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Taip išvengiama nuteistojo teisinės padėties dirbtinio apsunkinimo – kad iš esmės už vieną nusikalstamą veiką nebūtų paskirta kelių bausmių. Remiantis teorinėmis nuostatomis ir teismų praktikoje suformuotais precedentais, ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011). Kita vertus, kai kuriais atvejais sutaptį galima laikyti idealia ir tuo atveju, kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009). Nagrinėjamu atveju idealiosios nusikalstamų veikų sutapties sampratą atitinka tik kiekviename atskirame epizode padarytos nusikalstamos veikos (BK 214 straipsnio 1 dalis, 1981 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis bei 182 straipsnio 1 dalis), kurios iš esmės buvo padarytos kaip viena, tačiau teisinio reguliavimo specifika lemia, kad kvalifikuojama net pagal 4 BK straipsnius, taigi kiekvieno epizodo nusikaltimai bendrinami kaip idealioji sutaptis apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Tačiau vertinti visus atskirus nusikaltimų epizodus bendrai kaip idealiąją sutaptį, kaip teigia apeliantas, nebėra pagrindo. Nors nusikaltimai padaryti ir per ne ilgą laiko tarpą, vis dėlto skirtingu laiku, buvo pasisavinamas įvairių kredito įstaigų turtas, skirtingi nukentėjusieji, dalyje epizodų skirtingi ir kalti asmenys. Nenustačius bendro kaltininkų sumanymo, jungiančio atskiras M. B. veikas, negalima atskirų nusikaltimų epizodų vertinti kaip idealiosios sutapties, taigi ir bendrinti apėmimo būdu, todėl bendrinant tarpusavyje apėmimo būdu subendrintas bausmes, galimas tik jų sudėjimas, šiuo atveju pasirinktas nuteistajam palankesnis dalinis sudėjimo būdas. Už naujus nusikaltimus M. B. skirta galutinė 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Akivaizdu, jog prie griežčiausios iš apėmimo būdu subendrintos bausmės, kuri šiuo atveju būtų 2 metai pridėta vis po nedidelę dalį kitų subendrintų bausmių, todėl laikyti šią subendrintą bausmę per griežta ar neteisinga, nėra pagrindo.

67Kolegija sprendžia, jog nepadaryta klaidos ir bendrinant skundžiamu nuosprendžiu skirtą subendrintą bausmę su 2016 m. vasario 24 d. nuosprendžiu, kadangi nusikaltimai, už kuriuos apeliantas nuteistas šioje byloje padaryti iki 2016 m. vasario 24 d. nuosprendžio, o tokia situacija atitinka BK 63 straipsnio 9 dalyje numatytą reguliavimą, pagal kurį BK 63 straipsnio taisyklės taikomos, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą; šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Būtent taip ir padaryta skundžiamame nuosprendyje ir tai netgi pagerino apelianto teisinę padėtį, kadangi prie skundžiamu nuosprendžiu skirtos 3 metų 6 mėneslių laisvės atėmimo bausmės buvo pridėta tik dalis kitu nuosprendžiu skirtos bausmės ir į subendrintos bausmės laiką įskaityta visa pagal ankstesnį nuosprendį atlikta bausmė, nors pridėta buvo tik jos dalis.

68Kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais dėl to, jog viename iš nusikaltimų epizodų (prieš nukentėjusįjį A. Š.), M. B. buvo kaltinamas pasikėsinimu nusikalsti, o skiriant bausmę pripažintas padaręs baigtą nusikaltimą. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, nusikaltimo prieš A. Š. epizode, paskola nebuvo gauta iš UAB „( - )e“, tačiau iš UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ paskolos buvo gautos, todėl veika pagrįstai kvalifikuota kaip tęstinė baigta.

69Dėl nuteistojo D. D. apeliacinio skundo

70Nuteistasis D. D. apeliaciniame skunde nesutinka su jo pripažinimu kaltu, kritikuoja kaltinimo neaiškumą, teigia, kad neįrodytas jo prisidėjimas prie nusikaltimų, nukentėjusysis G. D. nurodė bendravęs tik su R. R., nukentėjusysis M. V. net neapklaustas, apie R. R. reikalus nežinojo, tik leido pasinaudoti turimu interneto ryšiu bei pastarąjį pavežė. Kolegija šiuos apelianto argumentus vertina kaip pasirinktą gynybinę poziciją ir atmeta kaip nepagrįstus.

71Apeliantas teigia, jog kaltinimas buvo neaiškus. Dėl kaltinimo aiškumo jau pasisakyta aukščiau aptariant kito nuteistojo M. B. apeliacinio skundo argumentus. Panaši kaltinimo konstrukcija naudota ir aprašant D. D. inkriminuotų nusikaltimų aplinkybes, todėl dėl jo kaltinimo situacija iš esmės yra analogiška. Esminių kaltinimo, o remiantis juo ir nuosprendyje įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybių, trūkumų, dėl kurių nebuvo galima išnagrinėti baudžiamosios bylos ar kurios galėjo varžyti nuteistųjų teisę į gynybą, kolegija nenustatė. Kaltinime D. D. nurodytos esminės aplinkybės, turinčios reikšmės veikos kvalifikavimui, kuris taip pat nurodytas. Aiškus nusikaltimo padarymo mechanizmas, laikas, vieta, dalyvaujantys asmenys, būdas, kiti reikšmingi faktai, todėl nėra jokio realaus pagrindo manyti, kad apeliantas galėjo nesuprasti kaltinimo esmės.

72Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. D. nuteistas už tai, kad su R. R. neteisėtai įgijo nukentėjusiųjų G. D. ir M. V. elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, pasinaudodami neteisėtai įgytais duomenimis bei pažeisdami informacinės sistemos apsaugos duomenis, t. y. save identifikavo kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie internetinės bankininkystės sistemos ir atliko neteisėtas finansines operacijas, taip apgaule įgijo svetimą turtą bei bendrovėms padarė turtinės žalos. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo savo išvadas dėl D. D. kaltės, rėmėsi teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, apygardos teismas neturi jokio pagrindo su šiais motyvais nesutikti. Nuteistasis D. D. apeliaciniame skunde pripažįsta vežęs R. R., leidęs naudotis savo interneto ryšiu, tačiau apie jo reikalus teigia nežinojęs. R. R. tokią apelianto poziciją apylinkės teisme palaikė. Vis dėlto šie D. D. paaiškinimai naivūs ir neįtikimi. Nors nukentėjusysis G. D. teisiamajame posėdyje atpažino tik R. R., tačiau tai savaime D. D. kaltės nepaneigia. G. D. teisme paaiškino, jog prie jo ir M. V. priėjo du vaikinai, tarp kurių R. R., prašė atidaryti sąskaitą banke dėl tariamo pinigų iš užsienio pervedimo ir šis taip ir padaręs, banke gautus dokumentus ir kortelę perdavė R. R.. Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, atliko įrodymų tyrimą ir apklausė ir kitą nukentėjusįjį M. V., kurio parodymai neprieštaravo G. D. parodymams apie tai, kas ir kokiomis aplinkybėmis paprašė jų leisti pasinaudoti savo sąskaitomis. Abu nukentėjusieji analogiškai apibūdino juos kalbinusius vaikinus: vienas aukštas ir lieknas, kitas žemesnis su akiniais, tai atitinka ir nuteistųjų požymius. Apygardos teismo posėdyje M. V. paaiškino, jog kaltinamųjų pavardžių nežino, tačiau, pamatęs žmogų, atpažintų. Ikiteisminio tyrimo metu M. V. buvo atpažinęs D. D., kaip žemesnįjį, su akinukais buvusį asmenį (b. l. 185-187, t. 2). Kaip teisingai pastebėta skundžiamame nuosprendyje, nukentėjusiesiems nėra pagrindo apkalbėti nuteistuosius, nes anksčiau pažįstami nebuvo. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, kurių neneigia ir pats D. D., greitieji kreditai buvo neteisėtai paimti naudojantis IP adresu, priklausiusiu būtent D. D. naudotam telefono numeriui. Nors apeliantas teigia neatlikęs jokių aktyvių veiksmų, tačiau tai nereiškia, jog jis jokio nusikaltimo nepadarė, priešingai, jo vaidmuo buvo pakankami reikšmingas, bylos duomenų visuma leidžia pagrįstai spręsti, jog jis kartu su R. R. įgyvendino nusikalstamą sumanymą.

73Taigi, išnagrinėjusi nuteistojo apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį, bylos medžiagą, atlikusi įrodymų tyrimą, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis ištirtais įrodymais, D. D. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl D. D. inkriminuotų nusikaltimų išsamiai motyvuotos. Vien tai, kad nuteistasis nesutinka su nuosprendyje pateiktu įrodymų vertinimu, nereiškia, jog apylinkės teismo išvados dėl jo kaltės yra nepagrįstos.

74Nuteistasis D. D. apeliaciniame skunde užsimena, jog neatsižvelgta, kad jis sukūrė šeimą, augina vaiką, stengiasi įgyti specialybę, o tai, jog juo buvo pasinaudota negali būti pagrindas skirti realią laisvės atėmimo bausmę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę D. D., atsižvelgė į jo paminėtas aplinkybes, todėl skyrė mažesnes nei sankcijos vidurkis bausmes. Praeityje D. D. jau ne kartą teistas, jam buvo skirtos ir švelnesnės bausmės rūšys, taip pat taikytas ir BK 75 straipsnis, taigi akivaizdu, jog nusikaltimų darymas nėra atsitiktinis reiškinys apelianto gyvenime, todėl, pirmosios instancijos teismas, teisingai vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, individualizuodamas bausmę nuteistajam skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį. Atlikęs bausmę, D. D. galės toliau pasirūpinti savo šeima.

75Dėl nuteistųjų L. O. G., V. P., R. R. apeliacinių skundų

76Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju nuteistieji L. O. G., V. P. ir R. R. identiškuose apeliaciniuose skunduose nepateikė jokių motyvų, kodėl nesutinka su jiems priimtu apkaltinamuoju pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir apsiribojo tik prašymu išteisinti, jiems nepadarius nusikalstamų veikų, civilinius ieškinius atmetant. Apygardos teismas, ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė su apeliantams inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis susijusias faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų L. O. G., V. P., R. R. kaltės. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas laikėsi įrodymų vertinimo reikalavimų, išdėstė ištirtus įrodymus bei juos argumentuotai išanalizavo, vertino tiek kiekvieną atskirai, tiek visumą, nustatydamas jų tarpusavio ryšius, motyvuodamas, kodėl vienais remiasi, o kitus atmeta (aptarta nuteistųjų parodymų kaita). Apygardos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su nuosprendyje išdėstytais argumentais bei motyvuotomis išvadomis ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu šie trys apeliantai pripažinti kaltais pagrįstai, jų kaltę įrodo būtent įrodymų visuma.

77Taigi, atsižvelgdamas į visą tai, kas išdėstyta, apygardos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadoms, kad įrodymų visuma leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistieji M. B., D. D., L. O. G., V. P., R. R. padarė jiems inkriminuotus nusikaltimus. Todėl, dėl aptartų aplinkybių visumos kolegija pripažįsta, kad naikinti nuosprendį nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

78Pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

79Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

80nuteistųjų M. B., L. O. G., V. P., R. R., D. D. apeliacinius skundus atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas (dėl 2015-02-19 - 2015-02-20... 4. R. R. pripažintas kaltu ir nuteistas (dėl nusikalstamų veikų prieš R. G.)... 5. D. D. pripažintas kaltu ir nuteistas (dėl nusikalstamų veikų prieš M. V.)... 6. V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas (dėl nusikalstamų veikų prieš A. Š.)... 7. L. O. G. pripažinta kalta ir nuteista (dėl nusikalstamų veikų prieš A.... 8. Nuosprendžiu iš M. B. UAB „( - )“ (ankstesnis pavadinimas UAB „( -... 9. Teisėjų kolegija... 10. M. B. nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su asmeniu, prieš kurį byla... 11. Be to, M. B. nuteistas ir už tai, kad 2015 m. vasario 19 d., tikslesnis laikas... 12. M. B. nuteistas už tai, kad 2015 m. kovo 1 d., 12.02 val., jis ir asmuo, kurio... 13. Be to, M. B. nuteistas už tai, kad tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu... 14. M. B., L. O. G., V. P. nuteisti už tai, kad 2015 m. balandžio 2 d.,... 15. M. B. nuteistas už tai, kad 2015 m. balandžio 21 d., tikslesnis laikas... 16. Be to, M. B. ir R. R. nuteisti už tai, kad, veikdami kartu, turėdami... 17. Be to, R. R. ir D. D., nuteisti už tai, kad veikdami kartu, 2015 m.... 18. R. R. ir D. D. nuteisti už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 20 d., tikslesnis... 19. Nuteistasis M. B. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir priimti... 20. Apeliaciniame skunde teigiama, kad vienu iš trūkumų savo prašyme gynėjas... 21. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas veikose, kuriose jis... 22. Apeliaciniame skunde teigiama, kad kaltinamojo akto dalyje “Duomenys apie... 23. Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi, jog kaltinimas visuose epizoduose,... 24. Nuteistasis M. B. apeliaciniame skunde teigia, ir tai, kad kaltinamajame akte... 25. M. B. apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju... 26. Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi, kad kai paties nukentėjusio asmens... 27. Apeliantas taip pat nesutinka su paskirta bausme. Šioje byloje teismas... 28. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai subendrino... 29. Nuteistieji L. O. G., R. R. ir V. P. iš esmės identiškais apeliaciniais... 30. Nuteistasis D. D. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir bylą... 31. Nuteistasis D. D. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad neatliko jokių... 32. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. D. nurodo, jog byloje neįvertinta ta... 33. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti, nuteistųjų... 34. Apeliaciniai skundai atmestini.... 35. Dėl nuteistojo M. B. apeliacinio skundo... 36. Nuteistojo M. B. apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos... 37. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka... 38. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi aptartų... 39. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog kaltinamasis aktas turėjo... 40. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti... 41. Klausimą dėl kaltinamojo akto trūkumų M. B. gynėjas kėlė bylą... 42. Nuteistasis M. B. apeliaciniame skunde abejoja dėl nukentėjusiųjų statuso... 43. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su veikų kvalifikavimu kaip... 44. Pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria... 45. Teismų praktikoje neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės įgijimas bei... 46. M. B. nuteistas už tai, kad veikė kartu su asmeniu, kurio byla atskirta į... 47. Ikiteisminiame tyrime ir teisme apklausti nukentėjusieji nuosekliai parodė,... 48. Kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, visiškai sutinka su... 49. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad apgaulė prieš kredito įstaigas... 50. Apelianto manymu, neįrodytas ir faktas, kad įgytas kredito įstaigų turtas.... 51. Atsižvelgdama į visą tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta,... 52. Nuteistasis M. B. apeliaciniame skunde nesutinka ir su jo nuteisimu pagal BK... 53. BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė be kita ko už neteisėtą... 54. Byloje nustatyta, jog M. B. ir kartu bendrai veikę minėti asmenys, siekdami... 55. Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 214 straipsnio 1 dalį,... 56. Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį baudžiamas ne pats duomenų panaudojimas, bet... 57. Apeliantas M. B. nesutinka ir su inkriminuota BK 1981 straipsnio 1 dalyje... 58. Byloje įrodyta, kad nukentėjusiųjų elektroninės bankininkystės... 59. Kolegija, atsižvelgusi į visus išdėstytus motyvus, pripažįsta, kad... 60. Nuteistasis M. B. apeliaciniame skunde mano, jog nepagrįstai tenkinti... 61. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos... 62. Nagrinėjamu atveju byloje įrodyta, kad kredito įstaigos paskolas suteikė... 63. Nuteistasis M. B. apeliaciniame skunde nesutinka ir su paskirta bausme, mano,... 64. Apeliaciniame skunde užsimenama apie paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą,... 65. Nuteistasis M. B. apeliaciniame skunde teigia, jog nagrinėjamu atveju... 66. Konstatavimas, kad kelios nusikalstamos veikos sudaro idealią sutaptį,... 67. Kolegija sprendžia, jog nepadaryta klaidos ir bendrinant skundžiamu... 68. Kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais dėl to, jog viename... 69. Dėl nuteistojo D. D. apeliacinio skundo... 70. Nuteistasis D. D. apeliaciniame skunde nesutinka su jo pripažinimu kaltu,... 71. Apeliantas teigia, jog kaltinimas buvo neaiškus. Dėl kaltinimo aiškumo jau... 72. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. D. nuteistas už tai, kad su R.... 73. Taigi, išnagrinėjusi nuteistojo apeliacinį skundą, skundžiamą... 74. Nuteistasis D. D. apeliaciniame skunde užsimena, jog neatsižvelgta, kad jis... 75. Dėl nuteistųjų L. O. G., V. P., R. R. apeliacinių skundų... 76. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 77. Taigi, atsižvelgdamas į visą tai, kas išdėstyta, apygardos teismas... 78. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.... 79. Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 80. nuteistųjų M. B., L. O. G., V. P., R. R., D. D. apeliacinius skundus atmesti....